Byla 2A-389-241/2019
Dėl sutarties pripažinimo negaliojančia, trečiasis asmuo A. S

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Kačinskienės ir Aldonos Tilindienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. R. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1214-479/2018 pagal ieškovės I. R. ieškinį atsakovams akcinei bendrovei „Linas Agro“, bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Agrola“ ir A. L. dėl sutarties pripažinimo negaliojančia, trečiasis asmuo A. S..

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Ieškovė I. R. kreipėsi į teismą prašydama pripažinti negaliojančiu ab initio bei panaikinti 2015 m. rugpjūčio 28 d. sutartinės hipotekos sandorį, sudarytą tarp ieškovės ir atsakovų akcinės bendrovės (toliau – AB) „Linas Agro“, uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Agrola“ bei A. L..

82.

9Ieškovė nurodė, kad 2015 m. rugpjūčio 13 d. tarp šalių buvo sudaryta taikos sutartis, pagal kurią UAB „Agrola“ įsipareigojo sumokėti AB „Linas Agro“ 76 960 Eur dydžio skolą. Taikos sutarties pagrindu buvo sudarytas ginčijamas sutartinės hipotekos sandoris. Ieškovė nurodė, kad įkeitimo sutartį sudarė iš esmės suklydusi. Ieškovė sandorio sudarymo metu neturėjo įsipareigojimų atsakovei AB „Linas Agro“. Įkeitimo sutartis buvo sudaryta ieškovei nedalyvaujant, nes jai pagal įgaliojimą atstovavo atsakovas A. L.. Atsakovas ir ieškovė gyvena kartu, todėl A. L. įtikino ieškovę, jog sudaroma sutartis neturės didesnės reikšmės jos interesams. Ieškovė neturi teisinių žinių, nesuprato sudaromo sandorio turinio, nežinojo jo pasekmių, todėl suklydo pasirašydama įgaliojimą bei sudarydama įkeitimo sutartį. Ieškovė suklydo dėl sandorio esmės, jo pasekmių, nepagrįstai pasitikėdama atsakovu A. L. kaip ieškovės atstovu.

10II.

11Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

123.

13Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. rugpjūčio 8 d. sprendimu ieškovės I. R. ieškinį atmetė; priteisė iš ieškovės valstybei 1 623 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

144.

15Teismas, Centrinės hipotekos įstaigos duomenimis nustatytas aplinkybes, kad ieškovė nuo 2012 m. iki 2014 m. pabaigos buvo sudariusi keturis turto įkeitimo sandorius, vertino patvirtinančiomis, jog ieškovė, sudarydama ginčo sandorį, suprato sandorio esmę, nes analogiškus sandorius ji jau buvo sudariusi anksčiau, ir ieškovės esminis suklydimas sudarant ginčo sandorį neįrodytas.

165.

17Teismas nurodė, kad ieškovė nepateikė įrodymų, jog ginčijamo sandorio sąlygos, turinys iš esmės pažeidė ieškovės teisėtus interesus. Teismas atsižvelgė į antstolio A. S. 2017 m. lapkričio 14 d. patvarkymo duomenis, jog ieškovė pagal ginčo sandorį įkeitė 800 Eur vertės sėjamąją su freza bei 1 600 Eur vertės traktorių Kirovec K-701; kitas pagal 2015 m. rugpjūčio 13 d. taikos sutartį įkeistas turtas priklauso atsakovui A. L.. Taigi 76 960 Eur dydžio prievolės įvykdymui užtikrinti ieškovė įkeitė du nedidelės vertės kilnojamuosius daiktus.

186.

19Teismas nesutiko su ieškovės argumentais, kad sudarant ginčo sandorį ji neturėjo teisinių žinių, patirties, o atsakovė AB „Linas Agro“ galėjo naudotis teisininko pagalba ir geresnė atsakovės padėtis nulėmė ginčo sandorio sudarymą. Teismas nustatė, kad ieškovė vykdo verslą, užsiima ūkine veikla, todėl galėjo naudotis teisininko pagalba sudarant ginčo sutartį, sutarčių sudarymas su trečiaisiais asmenimis yra normali ieškovės, kaip ūkininkės, veikla. Teismas sprendė, kad ieškovės turtinė padėtis, patirtis ir žinios buvo pakankamos suprasti sudaromo ginčo sandorio tikslą bei pasekmes, atsakovės AB „Linas Agro“ neteisėti veiksmai dėl ginčo sandorio sudarymo neįrodyti, ieškovė tinkamai sudarė ginčo sutartį.

207.

21Teismas atmetė ieškovės argumentus, kad kitas protingas asmuo panašiomis aplinkybėmis ginčo sandorio nebūtų sudaręs. Teismas atsižvelgė į tai, kad civilinėje byloje pagal AB „Linas Agro“ ieškinį 2015 m. rugpjūčio 13 d. taikos sutartį pasirašė pati ieškovė. Pagal taikos sutartį ieškovė įsipareigojo taikos sutartyje nurodytu terminu įkeisti turtą UAB „Agrola“ prievolės AB „Linas Agro“ įvykdymui užtikrinti. Šios aplinkybės patvirtina, jog ieškovė suprato, kad ji įkeis jai priklausantį turtą taikos sutarties sąlygoms įvykdyti.

228.

23Teismas nurodė, kad teikdama argumentus dėl atsakovo A. L. nesąžiningumo, netinkamo ginčo sandorio esmės ieškovei atskleidimo, netinkamo atstovavimo sudarant ginčo sandorį, ieškovė 2015 m. rugpjūčio 12 d. išduoto įgaliojimo atsakovui A. L. neginčija. Kadangi ieškovė asmeniškai sudarė 2015 m. rugpjūčio 13 d. taikos sutartį, šia sutartimi įsipareigojo įkeisti turtą, tai ginčijama 2015 m. rugpjūčio 28 d. turto įkeitimo sutartis atitiko abiejų sutarties šalių teisėtus interesus. Normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje taip pat būtų sudaręs ginčo sandorį, atsakovės UAB „Agrola“ veikla buvo suinteresuota ir ieškovė, ir atsakovas A. L.. Ieškovė pripažįsta jos artimus santykius su atsakovu A. L. bei suinteresuotumą A. L. įsteigtos UAB „Agrola“ veikla. Teismas sprendė, kad ginčijamos sutarties sudarymas ieškovės teisėtų interesų nepažeidžia.

24III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

259.

26Ieškovė I. R. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

279.1.

28Teismas išnagrinėjo bylą ieškovei nedalyvaujant, klaidingai nurodęs, kad apie teismo posėdžio laiką ieškovė informuota tinkamai, tačiau ieškovė jokios informacijos negavo, todėl pažeidus civilinio proceso normas skundžiamas sprendimas panaikintinas.

299.2.

30Teismas, motyvuodamas tik tuo, kad 2012 m. ieškovė buvo įkeitusi savo turtą, nepagrįstai konstatavo, jog sudarydama ginčijamą sandorį ieškovė suprato jo esmę. Teismas turėjo vadovautis konkretaus sandorio sudarymo aplinkybėmis.

319.3.

32Nepagrįsti teismo motyvai, kad ginčijamas sandoris nepažeidė ieškovės teisių ir buvo jai naudingas. Ginčijamą sandorį pasirašė ne ieškovė, o kitas asmuo, sandoriu buvo įkeistas ieškovės turtas už trečiojo asmens prievoles ir ieškovė už tokio sandorio sudarymą negavo jokios naudos. Be to, ieškovės turtas parduodamas varžytynėse.

3310.

34Atsakovė AB „Linas Agro“ prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

3510.1.

36Išvadą apie tinkamą bylos dalyvių informavimą apie posėdžio laiką ir vietą teismas padarė remdamasis byloje esančiais pranešimų įteikimo duomenimis.

3710.2.

38Teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovė anksčiau net kelis kartus sudarinėjusi analogiškus turto įkeitimo sandorius puikiai suprato sandorio esmę, tokie sandoriai buvo įprastinė ieškovės kaip ūkininkės, verslininkės, verslo praktika, ji turėjo pakankamai žinių, patirties ir galimybių suvokti ginčo sandorio tikslą ir pasekmes.

3910.3.

40Bylos įrodymai patvirtina teismo išvadą dėl sandorio palankumo ieškovei ir atitikimo jos interesams. Sandoris ginčijamas ieškovei tikslingai siekiant apriboti ir sumažinti savo prisiimtą atsakomybę už UAB „Agrola“ skolas.

4111.

42Atsakovė BUAB „Agrola“ prašo ieškovės skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

4311.1.

44Bylos aplinkybės patvirtina, kad sudarydama ginčo sandorį ieškovė suprato jo esmę, analogiškus sandorius ji buvo sudariusi anksčiau ir esminis suklydimas neįrodytas.

4511.2.

46Pagrįsta teismo išvada, kad ginčydama sandorį ieškovė nepateikė įrodymų, kad jo sąlygos, turinys iš esmės pažeidė ieškovės interesus.

4711.3.

48Ieškovės turtinė padėtis, patirtis, žinios buvo pakankamos, kad ieškovė suprastų sandorio tikslą, pasekmes, atsakovės AB ‚Linas Agro“ neteisėti veiksmai dėl ginčo sandorio sudarymo neįrodyti.

4911.4.

50Argumentuodama netinkamą atstovavimą ieškovė 2015 m. rugpjūčio 12 d. išduoto įgaliojimo A. L. neginčija. Ieškovė asmeniškai sudarė taikos sutartį; siekė tęsti atsakovės UAB „Agrola“ veiklą.

51Teisėjų kolegija

konstatuoja:

52IV.

53Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5412.

55Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų ar pagrindo peržengti skundo ribas, todėl skundžiamo teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas pagal apeliaciniame skunde nurodytus faktinius ir teisinius argumentus.

5613.

57Pirmosios instancijos teismas ieškinį dėl 2015 m. rugpjūčio 28 d. sutartinės hipotekos sandorio pripažinimo negaliojančiu ieškovei iš esmės suklydus atmetė, nenustatęs ieškovės valios trūkumo ar suklydimo dėl sandorio esmės. Nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu ieškovė grindžia dviem argumentų grupėm – neinformavimu apie vyksiantį bylos nagrinėjimo teismo posėdį ir netinkamu ginčijamo sandorio sudarymo aplinkybių bei sandorio pasekmių įvertinimu. Dėl ieškovės informavimo apie teismo posėdį

5814.

59Procesinių dokumentų įteikimas įtvirtintas CPK XI skyriaus antrame skirsnyje. CPK 122 straipsnis reguliuoja procesinių dokumentų įteikimo vietą, o CPK 123 ir 124 straipsniai – įteikimo tvarką ir įteikimo patvirtinimą.

6015.

61Vadovaujantis bendrąja taisykle, visi procesiniai dokumentai ir jų priedai įteikiami adresatui asmeniškai. Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo yra fizinis asmuo, procesiniai dokumentai įteikiami jam asmeniškai, o jeigu jis neturi civilinio procesinio veiksnumo, – atstovui pagal įstatymą (CPK 123 straipsnio 1 dalis). Procesiniai dokumentai yra įteikiami fizinio asmens gyvenamosios vietos adresu ar darbo vietoje arba kitoje vietoje, kurioje jis yra, išskyrus atvejus, kai fizinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą ir asmenį, kuriam galima juos įteikti, arba kai įteikiama elektroninių ryšių priemonėmis (CPK 122 straipsnis 1 dalis). Kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamosios vietos ar kitu nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu ar darbo vietoje, procesinis dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių (vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui ir pan.), išskyrus atvejus, kai byloje šeimos nariai turi priešingą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, o jeigu ir jų nėra, – darbovietės administracijai (CPK 123 straipsnio 3 dalis). Taip užtikrinamas procesinių dokumentų įteikimo efektyvumas. Procesinio dokumento įteikimo diena laikoma jo įteikimo šio straipsnio 1–4 dalyse numatytiems asmenims diena. Jeigu procesinis dokumentas įteikiamas ne pačiam adresatui, priėmęs dokumentą asmuo privalo esant pirmai galimybei perduoti jį adresatui (CPK 123 straipsnio 5 dalis). Įteikus procesinius dokumentus bet kuriuo iš nurodytų būdų, pripažįstama, kad jie įteikti tinkamai. Pagal CPK 124 straipsnio 1 dalį teismo šaukimas adresatui yra įteikiamas pasirašytinai. Teismo nustatytu terminu procesinius dokumentus įteikiantis asmuo pateikia teismui informaciją apie procesinio dokumento įteikimo datą, procesinį dokumentą priėmusį asmenį ir jo ryšį su adresatu arba einamas pareigas, kai įteikiama ne pačiam adresatui (CPK 124 straipsnio 3 dalis).

6216.

63Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. birželio 8 d. nutartimi civilinę bylą pagal ieškovės ieškinį skyrė nagrinėti parengiamajame teismo posėdyje 2018 m. liepos 18 d. 14 val., į teismo posėdį kviečiant dalyvaujančius byloje asmenis (b. l. 151). Teismo šaukimas ieškovei atvykti į 2018 m. liepos 18 d. vyksiantį parengiamąjį teismo posėdį siųstas ieškovės ieškinyje nurodytu adresu – ( - ), kuris Gyventojų registro duomenimis sutampa su deklaruotu ieškovės gyvenamosios vietos adresu ir pasirašytinai įteiktas A. C. (b. l. 156), kuri priėmė ir ieškovei skirtą šioje byloje priimtos Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gegužės 3 d. nutarties kopiją (b. l. 61). Pirmosios instancijos teismas 2018 m. liepos 18 d. teismo posėdyje bylą nagrinėjo ieškovei nedalyvaujant. Teismas nurodė, kad ieškovei apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, neatvykimo priežasčių ieškovė nenurodė.

6417.

65Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovei apie parengiamąjį teismo posėdį buvo pranešta tinkamai, kadangi ieškovės nurodytu gyvenamosios vietos adresu (sutampančiu su deklaruotos gyvenamosios vietos adresu) teismo šaukimas apie šio posėdžio laiką ir vietą buvo įteiktas jos tetai, tai yra kartu gyvenančiam šeimos nariui. Nors šiuo atveju teismo šaukimas nebuvo įteiktas ieškovei asmeniškai, tačiau toks įteikimas pagal įstatymo reikalavimus laikomas tinkamu ir pagal procesinius teisinius padarinius prilyginamas įteikimui adresatui asmeniškai. Adresatas negali ginčyti procesinių dokumentų įteikimo fakto tuo pagrindu, jog šeimos nariai, kuriems buvo įteiktas jam adresuotas dokumentas, apie gautą procesinį dokumentą jo neinformavo. Asmenims, kurie faktiškai priėmė kartu su jais gyvenančiam asmeniui skirtą teismo šaukimą, atsiranda pareiga esant pirmai galimybei tuojau pat įteikti jį adresatui. Šiuo atveju ieškovės teta A. C., priimdama teismo šaukimą, adresuotą ieškovei I. R., prisiėmė pareigą jį įteikti ieškovei (CPK 123 straipsnio 5 dalis). Iš teismo šaukimo įteikimo datos (įteiktas 2018 m. birželio 13 d.) matyti, kad šaukimą į 2018 m. liepos 18 d. vyksiantį parengiamąjį teismo posėdį priėmusiam asmeniui buvo pakankamai laiko įteikti jį ieškovei. Ieškovės teta A. C., neturėdama galimybės įvykdyti pareigos įteikti ieškovei teismo šaukimą, turėjo teisę atsisakyti priimti jį iš pristatančio asmens. Be to, šiuo atveju taip pat nėra objektyvių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, jog ieškovės teta tikrai neįvykdė pareigos perduoti teismo šaukimą. Pažymėtina, kad kai kartu su fiziniu asmeniu gyvenantis pilnametis šeimos narys ar kitas asmuo be svarbių priežasčių atsisako priimti pagal šio Kodekso nuostatas įteikiamus procesinius dokumentus arba, priėmę procesinius dokumentus, pagal šio Kodekso reikalavimus nepraneša apie gautus procesinius dokumentus ar neperduoda jų adresatui, arba nevykdo kitų šiame Kodekse nustatytų pareigų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, teismas turi teisę skirti jiems iki trijų šimtų eurų baudą (CPK 126 straipsnis).

6618.

67Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog šalis privalo nedelsdama pranešti teismui ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims apie kiekvieną procesinių dokumentų įteikimo būdo, adreso pašto korespondencijos siuntoms pasikeitimą (CPK 121 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju, tą patį savo gyvenamosios vietos adresą – ( - ) ieškovė nurodo ir apeliaciniame skunde (b. l. 174).

6819.

69Tik abiejų šalių dalyvavimas sprendžiant ginčą, jų aktyvūs veiksmai, pateikiant teismui savo argumentus ir turimus įrodymus, sudaro pagrindą visapusiškam bylos aplinkybių išnagrinėjimui ir galimybei išsiaiškinti materialiąją tiesą byloje. Tinkamo proceso, šalių lygiateisiškumo principų įgyvendinimui užtikrinti yra detaliai reglamentuojama teismo šaukimų, pranešimų ir kitokių procesinių dokumentų įteikimo šalims tvarka, šalims suteikiama teisė teismo posėdžio metu išdėstyti savo poziciją ir pan., tačiau pažymėtina, kad minėti principai bei teisės neturėtų būti suprantamos formaliai, nes reikalavimas išklausyti abi šalis nereiškia, jog procesas turi tęstis tol, kol viena ar abi šalys būtinai atvyks į teismo posėdį. Ne mažiau svarbūs yra ir proceso operatyvumo, ekonomiškumo, draudimo piktnaudžiauti procesu, sąžiningos šalies interesų gynybos principai, kurie reikalauja, kad bylos nagrinėjimas nebūtų vilkinamas, o ginčas būtų kuo greičiau išspręstas. Norint įgyvendinti anksčiau minėtus proceso koncentracijos, ekonomiškumo, šalių interesų pusiausvyros principus bei pasiekti, kad nebūtų gaišinamas kitų proceso dalyvių laikas bei trikdomas teismo darbas, visų pirma, pati šalis privalo sąžiningai naudotis savo procesinėmis teisėmis bei rūpintis proceso skatinimu ir jo operatyvumu (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-103-516/2016).

7020.

71Taigi procesinių dokumentų įteikimo instituto tinkamu taikymu yra sudaroma galimybė įgyvendinti civilinio proceso teisės principus, tačiau tai neįmanoma be aktyvaus paties dalyvaujančio byloje asmens dalyvavimo sprendžiant bylą. Pažymėtina, kad dalyvaujantis byloje asmuo turi ne tik teises, bet ir pareigas, jis privalo sąžiningai naudotis jam priklausančiomis procesinėmis teisėmis, veikti dėl greito bylos išnagrinėjimo. Jeigu pats byloje dalyvaujantis asmuo nesirūpina bylos nagrinėjimo eiga, proceso skatinimu, nesiekia dalyvauti teismo posėdžiuose, neteikia įrodymų, nėra pagrindo teigti, kad jo teisės yra pažeidžiamos. Tokiu atveju laikytina, kad pats asmuo nusprendžia nesinaudoti savo procesinėmis teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-90/2014).

7221.

73Esant tokioms byloje nustatytoms aplinkybėms ir nurodytam teisiniam reguliavimui, pirmosios instancijos teismas turėjo teisėtą procesinį pagrindą bylą nagrinėti nedalyvaujant ieškovei ir, taip elgdamasis, teisėjų kolegijos nuomone, proceso teisės normų nepažeidė. Dėl ginčijamo sandorio pripažinimo negaliojančiu dėl suklydimo

7422.

75Sandoriai – tai sąmoningi laisva valia atliekami asmenų veiksmai, kuriais siekiama teisinio rezultato: sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.63 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad sandorių negaliojimo instituto paskirtis – siekti, jog civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas. Kartu šiuo institutu siekiama užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą, įgytų teisių ilgaamžiškumą ir jų gerbimą. Sandorio pripažinimas negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo prieštarautų stabilumo tikslui, neatitiktų sutarties laisvės, nesikišimo į privačius santykius, teisinio apibrėžtumo, taip pat teisingumo ir protingumo principų (CK 1.2, 1.5 straipsniai). Taigi, sandorių negaliojimo instituto normos skirtos ne tik apsaugoti viešąjį interesą (eliminuojant iš civilinės apyvartos tokius susitarimus, kuriais būtų pažeidžiama viešoji tvarka, imperatyviosios įstatymo nuostatos, atspindinčios įstatymo leidėjo siekiamą civilinių santykių reglamentavimo rezultatą, taip pat visuomenėje nustatyti sąžiningo elgesio principai) bei sąžiningų sutartinių santykių šalių interesus nuo jų pažeidimo nesąžiningos šalies veiksmais, bet ir užtikrinti civilinės apyvartos stabilumą, užkertant kelią siekiams piktnaudžiauti sandorių negaliojimo institutu, pasinaudoti jo normomis nesąžiningais tikslais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-546-915/2015; 2016 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-520-421/2016 ir jose nurodyta ankstesnė kasacinio teismo praktika).

7623.

77CK 1.90 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad iš esmės suklydus sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal klydusios šalies ieškinį. Suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu (CK 1.90 straipsnio 2 dalis). Suklydimas turi esminės reikšmės, kai buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų arba dėl kitos sandorio šalies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis (CK 1.90 straipsnio 4 dalis). Jei iš faktinių aplinkybių matyti, kad, net ir žinodamas konkrečią informaciją, ieškovas sandorį būtų vis vien sudaręs, ieškinys dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu remiantis suklydimu negali būti tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10-915/2016). Jeigu šalis sudarė sutartį, klaidingai suprasdama faktines ar teisines aplinkybes, taikytinos taisyklės, reglamentuojančios dėl suklydimo sudaryto sandorio pripažinimą negaliojančiu. Tačiau jeigu šalis teisingai suvokė sandorio sudarymo metu esančias aplinkybes, bet klydo dėl šio sandorio perspektyvų, šios taisyklės netaikomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2015 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-610-378/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-51-695/2017).

7824.

79Nagrinėjamoje byloje ieškovė ieškinyje nurodė, kad 2015 m. rugpjūčio 28 d. sutartinės hipotekos sandorį sudarė suklydusi dėl sandorio esmės, reikšmės ir galimų padarinių, nes sandorį sudaryti paprašė ir jos vardu pagal įgaliojimą sudarė sugyventinis A. L., patikinęs nesant grėsmės ieškovės turtui. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nėra pagrindo išvadai, jog ieškovė ginčijamą sutartį sudarė dėl suklydimo, nes ieškovė suprato sandorio esmę, nepateikė įrodymų, jog ginčijamo sandorio sąlygos, turinys iš esmės pažeidė ieškovės teisėtus interesus. Ieškovės turtinė padėtis, patirtis ir žinios, teismo vertinimu, buvo pakankamos suprasti sudaromo sandorio tikslą bei pasekmes. Teismas sprendė, kad neįrodyti atsakovės AB „Linas Agro“ neteisėti veiksmai dėl ginčo sandorio sudarymo, taip pat ieškovė neginčija A. L. išduoto įgaliojimo. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis.

8025.

81Minėta, kad suklydimu iš esmės laikomas neteisingas sudaromo sandorio suvokimas, t. y. suklydimo atveju neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį. Suklydimas negali būti laikomas turinčiu esminės reikšmės, jeigu šalis suklydo dėl savo didelio neatsargumo arba dėl aplinkybių, dėl kurių riziką buvo prisiėmusi ji pati, arba, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, būtent jai tenka rizika suklysti (CK 1.90 straipsnio 5 dalis). Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas, atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Klaidingas teisių ir pareigų įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2011; 2015 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-23-248/2015; 2016 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10-915/2016).

8226.

83Nagrinėjamu atveju ieškovė nei ieškinyje, nei apeliaciniame skunde nenurodo, kad klaidingai būtų suvokusi būtent sudaromos sutarties esmines aplinkybes ir / ar sąlygas, o vien tai, kad ji gal būt nesuvokė galimo priverstinio ginčo sandoriu įkeisto turto pardavimo, iš esmės nesuponuoja suklydimo dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų. Apeliantė neteisi, kad konstatavimui, jog sudarydama ginčijamą sandorį ieškovė suprato jo esmę, teismas vadovavosi tik faktu, jog ieškovė 2012 m. buvo įkeitusi savo turtą, ir nesivadovavo konkretaus sandorio sudarymo aplinkybėmis. Byloje nustatyta, kad 2015 m. Panevėžio apygardos teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-388-252/2015 pagal AB „Linas Agro“ ieškinį atsakovams UAB „Agrola“, A. L. ir I. R. dėl skolos bei palūkanų priteisimo ir pagal atsakovų A. L. ir I. R. priešieškinius dėl laidavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis. Šioje pirmiau išnagrinėtoje byloje šalys pasirašė taikos sutartį, kuria atsakovė UAB „Agrola“ pripažino savo 76 960,46 Eur skolą ieškovei AB „Linas Agro“ ir įsipareigojo ją sumokėti dalimis nustatytais terminais, taip pat įsipareigojo įkeisti ieškovei AB „Linas Agro“ šalių sutartą kilnojamąjį ir / arba nekilnojamąjį turtą, o A. L. ir I. R. visų savo priešieškinio reikalavimų atsisakė (b. l. 27-28). Panevėžio apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 3 d. nutartimi bylos šalių sudarytą taikos sutartį patvirtino (b. l. 92-94). UAB „Agrola“ prievolių kreditorei AB „Linas Agro“ įvykdymo užtikrinimui I. R. jai priklausančio nekilnojamojo / kilnojamojo turto įkeitimu, 2015 m. rugpjūčio 12 d. įgaliojo A. L. jos vardu sudaryti ir pasirašyti hipotekos bei įkeitimo sandorius (b. l. 109–110). 2015 m. rugpjūčio 28 d. sutartinės jungtinės hipotekos sandoriu UAB „Agrola“ įsipareigojimų, kylančių iš 2015 m. rugpjūčio 13 d. taikos sutarties civilinėje byloje Nr. 2-388-252/2015 bei 2015 m. rugpjūčio 13 d. susitarimo, užtikrinimui be kitų kitam įkaito davėjui A. L. priklausančių objektų buvo įkeisti I. R. nuosavybės teise priklausantys du nedidelės vertės kilnojamieji daiktai (b. l. 17-26). Skundžiamo sprendimo turinys (sprendimo 17 ir 19 punktai) liudija, kad teismas tinkamai įvertino konkretaus ieškovės ginčijamo sutartinės jungtinės hipotekos sandorio sudarymo aplinkybes, o ankstesnių analogiškų sandorių sudarymą vertino protingumo kriterijaus aspektu, kaip pagrindžiantį ieškovės sutartinių santykių patirtį bei galimybes suprasti įkeitimo sandorio esmę.

8427.

85Pagal bylos duomenis, 2015 m. rugpjūčio 12 d. Klaipėdos rajono trečiajame notarų biure patvirtintas įgaliojimas, kuriuo užtikrinant bet kurių UAB „Agrola“ prievolių įvykdymą savo nuožiūra, aptartomis sąlygomis įkeisti UAB „Agrola“ kreditorei AB „Linas Agro“ bet kuriuos ieškovei nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius, kilnojamuosius daiktus ir kt., ieškovė įgaliojo A. L. jos vardu sudaryti ir pasirašyti hipotekos bei įkeitimo sandorius (b. l. 109–110). Teisėjų kolegijos vertinimu, tokio turinio įgaliojimo suteikimas taip pat pagrindžia išvadą, kad ieškovė aiškiai suvokė sudaromo ginčijamo sandorio – sutartinės hipotekos, esmę ir turinį bei buvo išreiškusi valią tokio sandorio sudarymui. Po sandorio sudarymo atsiradusios ieškovei nepalankios aplinkybės – ieškovės įkeisto turto pardavimas iš varžytynių, negali būti pagrindu sutarties neteisėtumo faktui konstatuoti. Juo labiau, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, ieškovė 2015 m. rugpjūčio 12 d. atsakovui A. L. išduoto įgaliojimo neginčija.

8628.

87Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje neįrodytas sutarties sudarymo metu ieškovės suklydimas dėl kokios nors esminės ginčijamos sutarties sąlygos, t. y. neįrodyta, kad buvo ydingai susiformavusi ieškovės valia ginčijamo sandorio sudarymui. Ieškovė taip pat neįrodė, kad atsakovė AB „Linas Agro“ sutarties sudarymo metu nuslėpė nuo ieškovės tam tikras esmines šio sandorio sudarymo aplinkybes ar atliko veiksmus, kuriais ieškovė buvo suklaidinta. Atsižvelgdama į visas išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo ginčijamą sutartį pripažinti negaliojančia CK 1.90 straipsnio pagrindu kaip sudarytą ieškovei suklydus. Dėl bylos procesinės baigties

8829.

89Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai ištyrė ir įvertino visas nagrinėjamam klausimui reikšmingas faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčui aktualias materialiosios teisės bei procesinės teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

90Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

91Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. 1.... 7. Ieškovė I. R. kreipėsi į teismą prašydama pripažinti negaliojančiu ab... 8. 2.... 9. Ieškovė nurodė, kad 2015 m. rugpjūčio 13 d. tarp šalių buvo sudaryta... 10. II.... 11. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 12. 3.... 13. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. rugpjūčio 8 d. sprendimu ieškovės I.... 14. 4.... 15. Teismas, Centrinės hipotekos įstaigos duomenimis nustatytas aplinkybes, kad... 16. 5.... 17. Teismas nurodė, kad ieškovė nepateikė įrodymų, jog ginčijamo sandorio... 18. 6.... 19. Teismas nesutiko su ieškovės argumentais, kad sudarant ginčo sandorį ji... 20. 7.... 21. Teismas atmetė ieškovės argumentus, kad kitas protingas asmuo panašiomis... 22. 8.... 23. Teismas nurodė, kad teikdama argumentus dėl atsakovo A. L. nesąžiningumo,... 24. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 25. 9.... 26. Ieškovė I. R. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos... 27. 9.1.... 28. Teismas išnagrinėjo bylą ieškovei nedalyvaujant, klaidingai nurodęs, kad... 29. 9.2.... 30. Teismas, motyvuodamas tik tuo, kad 2012 m. ieškovė buvo įkeitusi savo... 31. 9.3.... 32. Nepagrįsti teismo motyvai, kad ginčijamas sandoris nepažeidė ieškovės... 33. 10.... 34. Atsakovė AB „Linas Agro“ prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti.... 35. 10.1.... 36. Išvadą apie tinkamą bylos dalyvių informavimą apie posėdžio laiką ir... 37. 10.2.... 38. Teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovė anksčiau net kelis kartus... 39. 10.3.... 40. Bylos įrodymai patvirtina teismo išvadą dėl sandorio palankumo ieškovei ir... 41. 11.... 42. Atsakovė BUAB „Agrola“ prašo ieškovės skundžiamą pirmosios... 43. 11.1.... 44. Bylos aplinkybės patvirtina, kad sudarydama ginčo sandorį ieškovė suprato... 45. 11.2.... 46. Pagrįsta teismo išvada, kad ginčydama sandorį ieškovė nepateikė... 47. 11.3.... 48. Ieškovės turtinė padėtis, patirtis, žinios buvo pakankamos, kad ieškovė... 49. 11.4.... 50. Argumentuodama netinkamą atstovavimą ieškovė 2015 m. rugpjūčio 12 d.... 51. Teisėjų kolegija... 52. IV.... 53. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 54. 12.... 55. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 56. 13.... 57. Pirmosios instancijos teismas ieškinį dėl 2015 m. rugpjūčio 28 d.... 58. 14.... 59. Procesinių dokumentų įteikimas įtvirtintas CPK XI skyriaus antrame... 60. 15.... 61. Vadovaujantis bendrąja taisykle, visi procesiniai dokumentai ir jų priedai... 62. 16.... 63. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. birželio 8 d. nutartimi civilinę bylą... 64. 17.... 65. Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovei apie parengiamąjį teismo posėdį... 66. 18.... 67. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog šalis privalo nedelsdama pranešti... 68. 19.... 69. Tik abiejų šalių dalyvavimas sprendžiant ginčą, jų aktyvūs veiksmai,... 70. 20.... 71. Taigi procesinių dokumentų įteikimo instituto tinkamu taikymu yra sudaroma... 72. 21.... 73. Esant tokioms byloje nustatytoms aplinkybėms ir nurodytam teisiniam... 74. 22.... 75. Sandoriai – tai sąmoningi laisva valia atliekami asmenų veiksmai, kuriais... 76. 23.... 77. CK 1.90 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad iš esmės suklydus sudarytas... 78. 24.... 79. Nagrinėjamoje byloje ieškovė ieškinyje nurodė, kad 2015 m. rugpjūčio 28... 80. 25.... 81. Minėta, kad suklydimu iš esmės laikomas neteisingas sudaromo sandorio... 82. 26.... 83. Nagrinėjamu atveju ieškovė nei ieškinyje, nei apeliaciniame skunde... 84. 27.... 85. Pagal bylos duomenis, 2015 m. rugpjūčio 12 d. Klaipėdos rajono trečiajame... 86. 28.... 87. Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje neįrodytas sutarties sudarymo metu... 88. 29.... 89. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės... 90. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 91. Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą palikti...