Byla 2-43-772/2011

1Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėjas Jonas Stubrys,

2sekretoriaujant Dainorai Mažonaitei,

3dalyvaujant ieškovo A. K. atstovui advokatui Arūnui Koskui, atsakovo UAB Mobusta atstovui advokatui Valdui Kairiui, neatvykus trečiojo asmens BUAB Hronas atstovui, apie teismo posėdį pranešta tinkamai, gautas prašymas bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant,

4viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovui UAB Mobusta dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų atsakovo pusėje UAB Hronas.

5Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

6Ieškovas su ieškiniu kreipėsi į teismą, nurodydamas, kad 2004 m. kovo 17 d. buvo sudaryta Preliminarioji būsimo buto ir garažo pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 3 ( toliau - Būsimo buto sutartis), pagal kurią uždaroji akcinė bendrovė „Mobusta“ (toliau - Atsakovas ar Rangovas) įsipareigojo pastatyti gyvenamąjį namą ir parduoti butą (toliau - Butas), esantį jame, V. K. (toliau - Pirkėjas). Būsimo buto sutarties šalių įsipareigojimai buvo įvykdyti ir 2005 m. vasario 14 d. Rangovas ir Pirkėjas pasirašė Perdavimo - priėmimo aktą (toliau - Aktas), pagal kurį Rangovas perdavė Pirkėjui Butą, pastatytą pagal Būsimo buto sutartį.

72004 m. kovo 7 d. buvo pasirašyta Buto pirkimo ir pardavimo sutartis (toliau - Perpardavimo sutartis), pagal kurią Pirkėjas pardavė Butą A. K. (toliau - Ieškovas ar Perpirkėjas). Ieškovas yra dabartinis Buto savininkas, ką patvirtina VĮ Registrų centro Vilniaus filialo pažymėjimas apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre.

8Ieškovas nurodė, kad įsigytame Bute atsirado statybos darbų defektų, t.y. namo stikliniame fasade, kuris ribojasi su Buto virtuve bei svetaine, atsirado plyšių ir nesandarumų, pro kuriuos į butą skverbiasi drėgmė, lietui lyjant patenka vanduo. Šias aplinkybes patvirtina antstolio G. P. Faktinių aplinkybių konstatavimo medžiaga. Sudarant Aktą bei Perpardavimo sutartį nei Pirkėjas, nei Ieškovas neaptiko jokių trūkumų, kuriuos jie galėjo pastebėti kaip racionalūs, atidūs ir rūpestingi asmenys, neturintys specialių statybos, projektavimo ir pan. specialių žinių, t.y. statybos defektai atsirado po darbų perdavimo - priėmimo (2009 m. vasarą) ir negalėjo būti nustatyti priimant darbus ar Perpirkėjui perkant Butą (paslėpti trūkumai).

9Ieškovas, teigė, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad „Rangos sutartimi kvalifikuojama sutartis, kuria viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (CK 6.664 straipsnio 1 dalis). <...> Statybos rangos sutartys iš kitų rangos sutarčių išskiriamos pagal savo dalyką - tai sutartys dėl statinių statymo ar kitų statybos darbų atlikimo (CK 6.681 straipsnis), iš statybos rangos kylantiems santykiams, kaip specialiosios, prioritetiškai taikomos CK 6.681 - 6.699 straipsnių normos, o bendrosios rangos sutarties nuostatos - tiek, kiek jos neprieštarauja specialiosioms bei jomis nesureguliuotiems klausimams.“ Pagal CK 6.681 straipsnio 4 dalies nuostatą jeigu pagal statybos rangos sutartį darbai atliekami fizinio asmens (vartotojo) asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams, nesusijusiems su jo verslu ar profesija, tenkinti, sutarčiai taikomos vartojimo rangos sutarties taisyklės. Pagal CK 6.672 straipsnio 1 dalį, pagal vartojimo rangos sutartį rangovas, kuris verčiasi tam tikru verslu, įsipareigoja pagal fizinio asmens (vartotojo) užsakymą atlikti tam tikrą darbą, skirtą tenkinti buitinius ar asmeninius užsakovo ar jo šeimos poreikius, o užsakovas įsipareigoja priimti darbo rezultatą ir už jį sumokėti.

10Ieškovo teigimu atsižvelgiant į išdėstytą, Būsimo buto sutartis laikytina vartojimo rangos sutartimi, nes Rangovas statė Butą Pirkėjo asmeniniams poreikiams tenkinti. Ieškovui perpirkus Butą iš Pirkėjo savo asmeniniams poreikiams tenkinti, Ieškovui perėjo kai kurios Pirkėjo reikalavimo teisės, susijusios su Rangovo atsakomybe už pastatytą statinį nes, kaip žinia, Rangovo atsakomybė už darbų kokybę išlieka ir pasibaigus statybos rangos sutarčiai.

11Be to, Rangovas įsipareigojo ne tik pastatyti Butą, bet ir jį parduoti, todėl konstatuotina, kad šalis sieja ir vartojimo pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai.

12Ieškovas taip pat teigė, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad „užsakovo valią sudaryti statybos rangos sutarti nulemia jo poreikis atitinkamam darbui ar jo rezultatui, tuo tarpu rangovas statybos rangos sutartyje paprastai veikia kaip profesionalas, vykdydamas savo verslą, todėl įstatymo jam nustatyta didesnė atsakomybė už tinkamą statybos rangos sutarties rezultatą negu užsakovui. Tuo atveju, jeigu statybos darbų atlikimas yra rangovo verslas, tai jo atsakomybė už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą yra be kaltės (CK 6.256 straipsnio 4 dalis).“ Šiuo konkrečiu atveju Rangovas, statydamas namą, vykdė savo verslą, t.y. veikė kaip profesionalas. Tuo tarpu Ieškovas, įsigydamas Butą asmeniniams poreikiams tenkinti, yra vartotojas, t.y. silpnesnioji šalis. Statybos veikloje būtina užtikrinti viešojo intereso apsaugą, todėl statybos santykiai, susiję su esminiais reikalavimais statiniams, statybos techninio normavimo, statybinių tyrinėjimų, statinių projektavimo, naudojimo ir priežiūros, nugriovimo veikla ir kt., reglamentuojami imperatyviųjų viešosios teisės normų, o Rangovas atsako už nukrypimus nuo normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų.

13Įstatyme numatyta rangovo atliktų darbų kokybės garantija. Rangovas per visą garantinį laiką užtikrina, kad statybos objektas atitinka normatyvinių statybos dokumentų nustatytus rodiklius ir yra tinkamas naudoti pagal paskirtį. Rangovas atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą, jeigu neįrodo, kad jie atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus nusidėvėjimo ar netinkamo naudojimo. CK 6. 698 straipsnis įtvirtina garantinius terminus. Šiuo konkrečiu atveju taikytinas 10 (dešimties) metų garantinis terminas, nes trūkumai buvo paslėpti, t.y. trūkumai negalėjo būti nustatyti priimant Butą.

14Atsakovas apie Buto trūkumus pirmą kartą buvo informuotas dar 2009 m. liepos mėn. „Ieškovas pristatė Atsakovui nuotraukas, vaizduojančias defektus, bei prašė atvykti apžiūrėti defektus vietoje, surašyti defektų aktą, susitarti dėl jų šalinimo termino. Atsakovas į Ieškovo prašymą pašalinti trūkumus nereagavo. Tuomet 2009 m. spalio 10 d. Ieškovas Statybos darbų defektų aktą išsiuntė Atsakovui paštu adresais ( - ) (ką patvirtina pašto kvitas bei įteikimą patvirtinantys įteikimo pranešimai). Atsakovui nereaguojant, Ieškovas išsiuntė Atsakovui 2009 m. lapkričio 2 d. pranešimą apie tai, kad Atsakovui neatvykus apžiūrėti defektų vietoje, Statybos darbų defektų aktas buvo surašytas vienašališkai nustatant, kad defektų ištaisymo terminas - 2009 m. lapkričio 20 d. Pažymėtina, kad minimas pranešimas buvo įteiktas Atsakovui trimis adresais: antstolis G. P. įteikė pranešimą su priedais adresu ( - ) (ką patvirtina antstolio G. P. dokumentų gavimo pažyma), išsiųstas paštu adresu Vaidoto g. 33, Šiauliai (pašto įteikimo pranešimas), išsiųstas paštu adresu ( - ) (pašto įteikimo pranešimas). Atsakovas į Ieškovo veiksmus visiškai nereagavo.

15Iš to, kas išdėstyta, konstatuotina, kad Atsakovas tyčia vilkina laiką ištaisyti trūkumus, nesiima jokių priemonių, neatvyksta apžiūrėti defektų, neinicijuoja derybų, tuo pažeisdamas Ieškovo teises. Ieškovas išnaudojo visas priemones, siekdamas išspręsti ginčą neteismine tvarka, tačiau Atsakovas nesiima jokių veiksmų net Ieškovo raginamas. Dėl šių priežasčių Ieškovas pats ėmėsi iniciatyvos ir kreipėsi į kitą bendrovę dėl trūkumų ištaisymo (pateikiamas komercinis pasiūlymas). Konstatuotina, kad minimi trūkumai yra ištaisomi, o jų pašalinimui reikalinga 14 350,00 Lt.

16Ieškovas dėl visuotinės ekonominės krizės šiuo metu neturi lėšų, pakankamų Buto trūkumų ištaisymui, todėl negali visų pirma suremontuoti Butą savo lėšomis ir vėliau reikalauti, jog Atsakovas atlygintų jo patirtas išlaidas trūkumams ištaisyti. Atsižvelgiant į tai, Ieškovas pateikia teismui UAB „Visga“ komercinį pasiūlymą, kuriame nurodytos darbų ir medžiagų, reikalingų Buto trūkumų šalinimui, kainos ir prašo teismo iš Atsakovo priteisti šiame pasiūlyme nurodytą sumą - 14 350,00 Lt, reikalingą Buto trukumų ji ištaisymui, bei kitas išlaidas, patirtas dėl atsiradusių Buto trūkumų, t.y. 99,99 Lt (už komercinį pasiūlymą Buto trūkumų šalinimui), 121 Lt (išlaidos faktinių aplinkybių konstatavimui), 19,80 Lt (pašto išlaidos), 121 Lt (išlaidos antstoliui už dokumentų Atsakovui įteikimą). Teigė, kad pateikiami visi šias išlaidas pagrindžiantys dokumentai.

17Ieškovas vadovaudamasis aukščiau išdėstytomis faktinėmis aplinkybėmis bei CK 6.681 str. 6.672 str., 6.256 str., 6.698 str., taip pat CPK 42 str., 144-145 str., teismo prašė:

181. Priteisti Ieškovo A. K., a.k. ( - ) naudai iš Atsakovo UAB „Mobusta“, įm. k. 145642996, žalą - 14 350,00 Lt, reikalingų Buto trūkumų ištaisymui, ir išlaidas, susijusias su atsiradusiais Buto trūkumais: 99,99 Lt už komercinį pasiūlymą Buto trūkumų šalinimui; 121 Lt už faktinių aplinkybių konstatavimą; 19,80 Lt pašto išlaidų; 121 Lt išlaidos antstoliui už dokumentų įteikimą.

192. Priteisti iš Atsakovo UAB „Mobusta“, įm. k. 145642996, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

203. Priteisti Ieškovo A. K., a.k. ( - ) naudai iš Atsakovo UAB „Mobusta“, įm. k. 145642996, žyminį mokestį ir kitas išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu.

21Vėliau ieškovas pasinaudodamas įstatymo jam suteikta teise (CPK 42 str.), pateikė teismui ir prieštaravimus dėl atsakovo atsiliepimo į ieškinį, nurodydamas, kad savo poziciją grindžia žemiau išdėstytais motyvais:

22Dėl Ieškovo teisės pasirinkti jo teisių gynimo būdą.

23Kaip jau nurodyta ieškinyje, pagal CK 6.681 straipsnio 4 dalies nuostatą, jeigu pagal statybos rangos sutartį darbai atliekami fizinio asmens (vartotojo) asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams, nesusijusiems su jo verslu ar profesija tenkinti, sutarčiai taikomos vartojimo rangos sutarties taisyklės. Vadinasi, Ieškovą ir Atsakovą sieja vartojimo teisiniai santykiai.

24Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad valstybė gina vartotojo interesus. Ši konstitucinė nuostata yra vienas iš pamatinių Lietuvos ūkio tvarkymo principų. Ji įgyvendinama per žemesnės teisinės galios norminius teisės aktus. Vartotojo teisių apsauga taip pat yra Lietuvos valstybės įsipareigojimas, kylantis iš Europos Sąjungos teisės. Pažymėtina, kad tiek Europos Sąjungos, tiek ir nacionaliniai teisės aktai įtvirtina padidintą vartotojo teisių apsaugą ir numato, jog vartojimo sutartims greta bendrųjų sutarčių teisės taisyklių taikomos specialios, užtikrinančios didesnę vienos iš sutarčių šalių - vartotojo - teisių apsaugą, taisyklės.

25Būtinybę užtikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisių ir teisėtų interesų apsaugą savo jurisprudencijoje ne kartą yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, konstatuodamas, kad: vartotojų gynimas yra prioritetinė valstybės ekonominės ir socialinės politikos dalis, konstitucinis valstybės ūkio tvarkymo principas; su vartotojų teisių apsauga susijusiuose ginčuose neretai peržengiamos privačių santykių ribos, vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai; teismas turi pareigą vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį sąžiningumo kriterijams vertinti ex officio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. A. V. v. SP UAB „Karoliniškių būstas“, bylos Nr. 3K-3-475/2001, 2006 m. vasario 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. S. ir kt. v. UAB „Abuva“, bylos Nr. 3K-3-141/2006; 2008 m. vasario 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 791-oji daugiabučio namo savininkų bendrija ir kt. v. AB „ Grigiškės“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-211/2008, 2008 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. UAB „Ribenos prekyba“, bylos Nr. 3K-3-536/2008); vartotojų teisių bylų specifika lemia teismo pareigą būti aktyviam procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje SP AB „Vilniaus šilumos tinklai“ v. B. G., civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-1137/2002, 2008 m. spalio 28 d nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. UAB „Ribenosprekyba“ , bylos Nr. 3K-3-536/2008).

26Esant vartojimo rangos teisiniams santykiams, darbo rezultato priėmimo ar naudojimo metu nustačius jo trūkumus, užsakovas (vartotojas) turi teisę savo pasirinkimu pareikšti rangovui CK 6. 665 straipsnio 1 ir 3 dalyse bei 6. 363 straipsnio 4-8 dalyse nustatytus reikalavimus. CK įtvirtinta vartotojo teisių gynimo būdų įvairovė, kurių taikymo pasirinkimo teisė suteikta vartotojui, yra viena iš vartojimo sutarčių instituto specifikos išraiškų. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad Ieškovo reikalavimas atlyginti statybos darbų šalinimo išlaidas yra pagrįstas, nes Atsakovas buvo kviečiamas atvykti sudaryti statybos defektų aktą, susitarti dėl defektų šalinimo termino, tačiau į kvietimus nereagavo, t.y. per protingą terminą nepašalino statybos defektų. Ieškovui atsiradę trūkumai sukelia daug nepatogumų (atsižvelgiant į oro sąlygas), be to, kelia grėsmę, kad nešalinami trūkumai padarys daugiau žalos, todėl Ieškovas siekia pašalinti trūkumus savo iniciatyva, tačiau lėšų šiems darbams atlikti neturi.

27Atsižvelgiant į Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-2063-772/2010, kuria atsisakyta įtraukti atsakovu į bylą UAB „Hronas“, Ieškovas pareiškia, kad sutinka su teismo pozicija, todėl dėl šių aplinkybių nepasisako.

28Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. gruodžio 1 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2009, išaiškino, kad rangovo atsakomybė už darbų kokybę išlieka ir pasibaigus statybos rangos sutarčiai. Tai reiškia specifinį įrodinėjimo naštos pasiskirstymą teisme sprendžiant ginčus dėl garantiniu laikotarpiu atsiradusių statybos darbų trukumų. Kasacinio teismo nutartyse akcentuojama, kad tokio ginčo atveju netaikomos bendrosios procesinės įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės, t.y. užsakovas privalo įrodyti tik defektų faktą ir neprivalo įrodinėti rangovo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos; tuo tarpu rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti CPK 6.697 straipsnio 3 dalyje nurodydamas, jo atsakomybę šalinančias, defektų atsiradimo priežastis. Vadinasi, nepagrįstas Atsakovo argumentas dėl to, kad antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas nėra pakankamas trūkumų atsiradimo įrodymas. Atkreiptinas dėmesys, kad Atsakovas kviečiamas atvykti apžiūrėti atsiradusių trūkumų neatvyko, o teismui nepateikė jokių jo kaltę šalinančių įrodymų.

29Vadovaudamasis išdėstytu, ieškovas teismo prašė: Atsakovo UAB „Mobusta“ atsiliepimą atmesti.

30Ieškovas A. K. prašydamas teismo tenkinti jo ieškinį, papildomai nurodė, kad prašo iš atsakovo priteisti visas bylinėjimosi išlaidas, t.y.:

311. 600,00 Lt sumokėtų UAB „Tikroji turto kaina“ už procesinių dokumentų rengimą pagal 2010-03-02 PVM sąskaitą-faktūrą Nr.62.

322. 1 200,00 Lt sumokėtų už ieškinio parengimą pagal 2010-01-28 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 60.

333. 121,00 Lt už dokumentų įteikimą atsakovui pagal antstolio kvito šaknelę Serija GRN Nr. 0071302

344. 121,00 Lt pagal 2009-10-14 antstolio kvitą serija GRN Nr.0071289 už faktinių aplinkybių konstatavimą.

355. 441,00 Lt sumokėto žyminio mokesčio paduodant ieškinį.

366. 269,75 Lt už vykdymo išlaidas pagal antstolio kvito šaknelę serija GRN Nr.0071060.

377. 242,00 Lt sumokėtus pagal 2010-07-23 antstolio kvito šaknelę serija GRN Nr.0076639. Nurodė, jog pastaroji suma grindžiama tuo, kad 2010-07-23 eilinį kartą buvo konstatuota, kad ieškovo bute bėga vanduo, nors atsakovas ir bando teigti, kad, atsieit, atliko kažkokius vienašališkus, su ieškovu nesuderintus remonto darbus, kurie pašalino trūkumus. Pridedama faktinių aplinkybių medžiaga sudaro 12 lapų (kartu su video laikmena). Tad iš viso iš atsakovo papildomai prašome priteisti 2 994,75 litų. Ši suma, mūsų nuomone, yra visiškai protinga ir pagrįsta, nes dėl atsakovo veiksmų (kaltės) civilinės bylos nagrinėjimas užsitęsė daugiau kaip 8 mėnesius ir per tą laiką privalu buvo atlikti ypač daug teisinių procesinių veiksmų (raštai, faktinių aplinkybių konstatavimas, dokumentų dauginimas, pokalbiai su klientu ir pan.), - faktiškai tiems veiksmams sugaišta apie 80 valandų.

38Ieškovas savo reikalavimus atsakovui grindė į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais.

39Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu pakartojo procesiniuose dokumentuose nurodytus motyvus ir atsikirtimus į atsakovo argumentus bei prašė teismo ieškovo ieškinį tenkinti visiškai, o atsakovo atsikirtimų motyvus atmesti.

40Atsakovas UAB Mobusta pateikė teismui atsiliepimą į ieškovo ieškinį, nurodydamas šiuos argumentus:

41Ieškovas A. K. pateikė teismui patikslintą ieškinį dėl buto remonto išlaidų priteisimo. Su ieškiniu nesutinkame ir teismo prašysime jį atmesti.

42Ieškovas teigia, kad atsakovas pastatė ir pardavė butą, esantį ( - )ir jį pardavė Pirkėjui. 2005 m. vasario 14 d. buvo pasirašytas buto perdavimo - priėmimo aktas. Ieškovas 2005 m. kovo 7d. sutartimi butą nusipirko iš Pirkėjo. Priėmimo - perdavimo metu jokių trūkumų nebuvo pastebėta, todėl atsakovui dėl kokybės nebuvo pareikšta pretenzijų. Civilinio kodekso 6. 698 str. numato garantinius terminus. Šiuo atveju, ieškovo nuomone, taikytinas 10 metų garantinis terminas, nes trūkumai buvo paslėpti, jų nebuvo galima pastebėti priimant butą. Ieškovui nupirkus butą iš pirkėjo jam pereiną teisė, reikalauti pašalinti trūkumus, todėl ieškovas reiškia ieškinį atsakovui.

43Ieškovas teigia, kad atsakovas apie buto trūkumus buvo informuotas 2009 m. liepos mėnesį, tačiau atsakovas nereagavo į ieškovo pretenziją. Ieškovas dar du kartus informavo atsakovą (2009 m. spalio 10 d., 2009 m. lapkričio 2 d.), tačiau atsakovas taip pat nereagavo.

44Šios aplinkybės neatitinka tikrovės. Atsakovas sutinka su ieškovo teiginiais, kad atsakovas pastatė ir pardavė Pirkėjui butą, esantį ( - ). Namo, kuriame yra ir ieškinyje minimas butas, statybos metu atsakovas su UAB „Hronas“ 2004 m. rugsėjo 9 d. sudarė rangos sutartį Nr. 04- AL19, pagal kurią UAB „Hronas“ atliko fasado ir vitrinų stiklinimo darbus, tame tarpe ir ieškinyje nurodyto buto. Pagal šios sutarties 34 punktą UAB „Hronas“ įsipareigojo užtikrinti, kad per visą garantinį terminą atliktų darbų rezultatas atitiks normatyvinių statybos techninių dokumentų ir sutarties bei jos prieduose nustatytus reikalavimus ir rodiklius, bus tinkamas naudoti pagal sutartyje nustatytą paskirtį. Sutarties 35 punkte numatyta, kad objektui suteikiamas:

45- rangovo patiektai įrangai - įrangos gamintojo suteikiamas garantinis terminas;

46- statiniui-5 metų garantinis terminas;

47- paslėptiems statinio elementams 10 metų garantinis terminas.

48Sutarties 36 punkte numatyta, kad garantinis terminas skaičiuojamas nuo statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto pasirašymo datos.

49Atsakovas, gavęs ieškovo pranešimą apie pastebėtus trūkumus, informavo UAB „Hronas“, kad šis ištaisytų trūkumus kaip tai numatyta rangos sutarties 37 punkte. Pirmas pranešimas UAB „Hronas“ buvo išsiųstas 2009 m. spalio 14 d. Pakartotinai UAB „Hronas“ buvo informuotas 2009 m. lapkričio 13 d. raštu. Jam buvo nustatytas terminas defektams pašalinti ir informuoti ieškovą iki 2009 m. lapkričio 20 d. Kartu su šiais pranešimais UAB „Hronas“ buvo išsiųsta ir visa iš ieškovo gauta medžiaga (kopijos pridedamos). Žodžiu UAB „Hronas“ pažadėjo problemą išspręsti, tačiau raštiško atsakymo iš jų atsakovas negavo, todėl manė, kad trūkumai pašalinti.

50Kadangi atsakovas neatliko fasado ir vitrinų stiklinimo darbų, tame tarpe ir ieškinyje nurodyto buto, todėl manome, kad dėl ieškovo pareikštų pretenzijų, atsakovu byloje turėtų būti įtrauktas UAB „Hronas“, ko ir prašysime teismo.

51Nesutinkame su ieškovo išdėstytomis aplinkybėmis, kad atsakovas tyčia vilkina laiką ištaisyti trūkumus, neatvyksta apžiūrėti defektų, neinicijuoja derybų ir taip pažeidžia ieškovo teises. Norime pabrėžti, kad atsakovas elgiasi sąžiningai ir kreipėsi į darbus atlikusį rangovą dėl trūkumų ištaisymo.

52Ieškovas nurodo, kad pagal gautą komercinį pasiūlymą iš UAB „Visga“ trūkumų ištaisymui reikia 14 350 litų. Su šiuo ieškovo teiginiu kategoriškai nesutinkame. Ieškovas elgiasi nesąžiningai. Iš pateikto komercinio pasiūlymo matyti, kad jis nori ne ištaisyti trūkumus, o pakeisti langus, t. y. atlikti darbų daugiau negu reikia trūkumams pašalinti. Kaip matyti iš ieškovo konstatuotų trūkumų, kuriuos patvirtina antstolio Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 19/09/68, buto svetainėje per lango fasadą ir koloną jungiantį sujungimą laša vanduo į kambario vidų. Komerciniame pasiūlyme nurodoma, kad reikalinga demontuoti senus stiklo paketus, sumontuoti naujus aliuminio profilius bei naujus stiklo paketus. Atkreiptinas dėmesys į komercinio pasiūlymo pastabą, kurioje nurodoma, kad angokraščių aptaisymas nenumatytas. Iš to seka, kad ieškovui pagal šį pasiūlymą būtų atlikti darbai, kurie nepašalintų vandens skverbimosi priežasties, nes nauja konstrukcija nebūtų užsandarinta. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad komerciniame pasiūlyme nurodytus darbus reikalinga atlikti.

53Be to, ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 14 350 litų išlaidų, kurių dar nepatyrė. Manome, kad toks reikalavimas yra nepagrįstas, nes ieškovas gali reikalauti ištaisyti trūkumus arba atlyginti patirtas išlaidas.

54Manome, kad ieškovas netinkamai konstatavo ieškinyje nurodomus trūkumus, nes jie nebuvo konstatuoti kompetentingo organo. Tiek ieškovas, tiek antstolis nėra statybos ar fasado bei vitrinų stiklinimo darbų atlikimo specialistai, todėl ieškovo sudaryti statybos darbų defektų aktai ir antstolio Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 19/09/68 negali būti laikomi neginčytinu įrodymu, kad juose nurodyti trūkumai atsirado dėl atsakovo atliktų darbų netinkamos kokybės.

55Dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių atsakovas mano, kad ieškovo ieškinys yra nepagrįstas ir atmestinas.

56Atsižvelgdamas į išdėstytą ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 45 str., 142 str., 150 str., atsakovas teismo prašė:

57Atmesti ieškovo A. K. ieškinį atsakovui UAB „Mobusta“.

58Įtraukti į bylą atsakovu UAB „Hronas“ įmonės kodas 2227922, adr. Metalo g. 15, Vilnius.

59Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu pakartojo procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus ir prašė teismo ieškovo ieškinį atmesti.

60Atsakovas pateikė teismui rašytinius įrodymus pagrindžiančius jo atsikirtimus į ieškovo ieškinio reikalavimus.

61Teismas 2010-02-24 nutartimi atmetė atsakovo prašymą dėl UAB Hronas įtraukimo į bylos nagrinėjimą atsakovu, nurodydamas atsisakymo motyvą. Vėliau teismas išnagrinėjęs pakartotinį atsakovo prašymą dėl UAB Hronas įtraukimo į bylos nagrinėjimą jį tenkino ir 2010-04-22 įtraukė pastarąją bendrovę trečiuoju asmeniu, nepareikiančiu savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje. Tretysis asmuo 2010-08-06 pateikė teismui į bylą Vilniaus apygardos teismo 2009-11-23 nutartį dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo. Taip pat tretysis asmuo pateikė teismui prašymą bylą nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant ir sutiko, kad sprendimas byloje būtų priimtas teismo nuožiūra.

62Ieškovo A. K. ieškinys ieškinys tenkintinas iš dalies.

63Teismas sprendime pasisako dėl materialinių teisinių santykių, kurie sieja ieškovą ir atsakovą ir kuriems taikytinos sutartinės civilinės atsakomybės nuostatos. Dėl šalis ir trečiąjį asmenį siejusių teisinių santykių teismas pasisakė 2010-02-24 nutartyje. Teismas sutinka su ieškovo argumentais, kad šalių sudarytai statybos rangos sutarčiai tuo pačiu taikytinos ir vartojimo sutarčių nuostatos, tačiau atskirai sprendime apie tai nepasisako, kadangi kaip jau minėta tarp šalių kilo ginčas dėl sutartinės civilinės atsakomybės.

64Dėl ieškovo ieškinio reikalavimo priteisti iš atsakovo 14 350 Lt reikalingų buto trūkumų ištaisymui.

65Pagal CK 6. 263 str. 1 d. nuostatas civilinė atsakomybė atsiranda, neįvykdžius įstatyme ar sutartyje nustatytos pareigos, kai dėl to kilo žala arba tai sudarė sąlygas žalai atsirasti ar padidėti, t.y. tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Byloje dėl žalos atlyginimo turi būti įrodytos tokios teisinės aplinkybės: žala (nuostoliai), neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų bei kaltė, jeigu žala atlyginama kaltės pagrindu. Teismas, paskirstydamas šalims įrodinėjimo pareigą, turi išaiškinti, kurias teisines aplinkybes kuri šalis turi įrodyti (CPK 227 str. 3 d., 159 str. 1 d.). Byloje dėl žalos atlyginimo ieškovas turi įrodyti žalos faktą ir dydį, neteisėtus veiksmus bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Šios teisinės aplinkybės ištiriamos teikiant įrodymus apie konkrečias faktines bylos aplinkybes.

66Kaip matyti iš 2009-10-08 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 19/09/68 ieškovui A. K. priklausančiame bute, lyjant vidutinio intensyvumo lietui, svetainėje per lango fasadą ir koloną jungiantį sujungimą laša vanduo į kambario vidų. Minėta aplinkybė pakartotinai esant smarkiam lietui užfiksuota 2010-07-18 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole (t.1, b.l. 45-47, 163). Remiantis visuma įrodymų nustatyta, kad ieškovo A. K. bute ar namo išorėje atsiradę įtrūkimai (plyšiai) ir kiti gyvenamųjų patalpų sugadinimai (defektai) gali būti pašalinti atliekant skirtingos apimties remontą. Tokia teismo išvada siejasi su atsakovo ir pateiktais rašytiniais įrodymais apie namo fasade (išorinėje dalyje) atliktais remonto darbais (t.1, b.l.169-174). Dėl to ieškovo A. K. gyvenamųjų patalpų būsimo remonto darbų kaina pagal jo pateiktą ir UAB ,,Visga“ sudarytą komercinį pasiūlymą negali būti nustatyta (t.1, b.l. 22-23), kadangi jame nėra įvertinti atsakovo 2010-08-04 atlikti gyvenamojo namo išorėje atlikti remonto darbai (t.2, b.l. 34-37,43). Statybos būdu paprastai atliekamų darbų įkainiai yra nustatomi pagal lokalines sąmatas. Tačiau ir šis statybos įmonių vidaus apskaitai naudojamas dokumentas nėra galutinis apskaičiuojant atliktų darbų vertę. Be to ir paties dokumento pavadinimas leidžia teikti, kad tai tėra tik būsimų sąnaudų (išlaidų), atliekant statybos (remonto) darbus apskaičiavimas (sąrašas). Kiekvienu atveju atlikus statybos (remonto) darbus pagal lokalines sąmatas privalo būti sudarytas atliktų darbų aktas kuriame nurodytos visos tiesioginės išlaidos ir kainų pagrindimai, mato vienetai, kiekiai bei kaina. Kai kada vykdant statybos (remonto) ar kitus rangos darbus, remiantis viešosios teisės normomis rangovas privalo sudaryti pažymą apie atliktus statybos (remonto) darbus per atitinkamą periodą, kurioje irgi nurodomi darbai, jų sąmatinė vertė su PVM (be PVM), atliktų darbų vertė už atsiskaitomąjį laikotarpį. Nesant tokių dokumentų teismas negali tinkamai įvertinti ieškovo prašymo pripažinti, kad 14 350 Lt suma yra tinkamas dydis jam padarytos žalos atlyginimui, o tuo pačiu ir ieškovo pateiktas komercinis pasiūlymas nelaikytinas tinkamu jam padarytos žalos nustatymo įrodymu (t.1, b.l. 22). Tokia teismo išvada seka atsižvelgiant ir į UAB ,,Visga“ teismui pateiktą atsakymą, kuriame nurodyta, jog statybos defektų darbai nėra atlikti, pinigai ieškovui irgi negrąžinti, o taip pat nurodyta, kad šiai bendrovei yra žinoma ir apie atsakovo atliktus darbus šalinant statybos darbų defektus (t.2, b.l. 18). Atskirai pažymėtina, kad vienu iš įrodymų, pagrindžiančių žalos dydį, laikytina nepriklausomo turto vertintojo ataskaita. Lietuvos Respublikos Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas nustato turto vertinimo principus, vertės nustatymo metodus ir jų taikymą konkrečioms turtinių santykių sritims, turto vertinimo būdus, turto vertintojų veiklos pagrindus, teises, pareigas ir atsakomybę. Turto vertintojas gali vertinti tik tą turto sritį, kuri yra nurodyta turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjime. Siekiant įvertinti žalos dydį, apskaičiuojama atkuriamoji vertė, t. y. pinigų suma (kaštai), kurios reikėtų tokių pat fizinių ir eksploatacinių savybių objektui sukurti, pagaminti arba pastatyti (įrengti). Svarbu pabrėžti, koks yra turto vertinimo ataskaitos teisinis statusas. Atitinkanti šio įstatymo reikalavimus turto vertinimo ataskaita turi juridinę galią ir laikoma teisinga, kol ji nenuginčyta įstatymų nustatyta tvarka.

67Vertės nustatymo metodų parinkimą, taikymo tvarką ir procedūras, turto vertinimo dokumentų turinį ir kitus dalykus sukonkretina Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. vasario 14 d. nutarimas Nr. 244 „Dėl Turto vertinimo metodikos“. Tačiau tokių įrodymų į bylą nė viena iš šalių nepateikė.

68Be to pagal CPK 212 straipsnio 1 dalies norma nė viena iš šalių neprašė teismo ieškovo A. K. butui padarytos turtinės žalos dydžiui įvertinti skirti ekspertizę, tuo pačiu sudarant teismui galimybę jos išvadas vertinti visų įrodymų kontekste ir imtis priemonių pašalinti abejones dėl kituose įrodymuose esančių duomenų tikrumo.

69Atkreiptinas šalių dėmesys, kad antstolio surašytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas taip pat laikytinas svarbiu rašytiniu įrodymu (t.1, b.l. 45-47, 163). Lietuvos Respublikos Antstolių įstatymo 23 straipsnis nustato, kad faktinių aplinkybių konstatavimas - tai smulkus aplinkybių, daiktų ar turto, jų būklės aprašymas faktinių aplinkybių konstatavimo protokole. Faktinės aplinkybės papildomai gali būti fiksuojamos kitomis vaizdo ar garso įrašymo priemonėmis. Garso ar vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotos faktinės aplinkybės, laikomas sudedamąja faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo dalimi. Tačiau kaip jau minėta vien ieškovo A. K. pateiktų įrodymų, nustatant pastarajam padarytos turtinės žalos dydį, ginčo atveju byloje nepakanka.

70Nagrinėjamu atveju pagal byloje esančių įrodymų visumą teismas neturi pagrindo abejoti, kad dėl ieškovui A. K. padarytos turtinės žalos atsakingas yra atsakovas, nes byloje pateikti įrodymai to nepaneigia, o ir pats atsakovas šios aplinkybės nenuginčijo. Kaip minėta, civilinės atsakomybės sąlyga yra asmens neteisėti veiksmai ir priežastinis ryšys tarp asmens neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos. Turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad bute atsirado vanduo iš išorės yra sietinas su statybos metu padarytais defektais) asmens neteisėti veiksmai yra suprantami kaip gyvenamąjį namą stačiusios ir statybos darbus vykdžiusios bendrovės darbų brokas, dėl kurio yra padaryta žala buto savininkui. Asmens veiksmai yra neteisėti, jei nustatoma jog naujai pastatytas gyvenamasis namas per statybos darbų garantinį laikotarpį turi statybos darbo broko. Tuo pačiu teismas daro išvada, kad atsakovas nepaneigė ir priežastinio ryšio susijusio su jos veiksmais dėl ieškovui A. K. padarytos žalos, atsiradusios dėl netinkamai atliktų statybos darbų gyvenamojo namo statybos laikotarpiu ir tiesiogiai pasireiškusių ieškovui priklausančiose gyvenamosiose patalpose (CPK 178 str.). Atmestinas atsakovo motyvas, jog už ieškovo gyvenamajame name statybos metu padarytą broką, ieškovui turi atsakyti tretysis asmuo, kadangi pagal CK 6. 650 str. 3 dalį generalinis rangovas yra atsakingas užsakovui už subrangovų atliekamus veiksmus ir dėl tokių veiksmų kylančias pasekmes taip, lyg tuos konkrečius statybos darbus generalinis rangovas vykdytų pats.

71Kaip jau minėta žalos dydis – viena iš įrodinėjimo dalyką sudarančių aplinkybių bylose dėl žalos atlyginimo, šios aplinkybės įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui. Nukentėjusio asmens patirtų turtinių netekimų dydis gali būti nustatytas nuostolius apskaičiuojant pagal prarasto turto atkuriamąją vertę. Šiuo atveju, kai turtas neatkurtas po sugadinimo ir nukentėjęs asmuo neturėjo realių išlaidų, teismas neturi pagrindo žalos dydį nustatyti kitais skaičiavimo būdais. Tenkindamas ieškovo A. K. prašymą dėl jo nurodyto žalos dydžio pripažinimo, teismas pažeistų vieną iš pagrindinių civilinės atsakomybės tikslų.

72Pagrindinė civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė, t. y. asmuo, atsakingas už žalą, privalo ją atlyginti, kad nukentėjusysis atsidurtų tokioje padėtyje, kurioje jis būtų, jeigu jam nebūtų buvę padaryta žalos (lot. restitutio in integrum). Tai, kad Lietuvos civilinėje teisėje kompensacinė funkcija pripažįstama pagrindine civilinės atsakomybės funkcija, matyti ir iš kitų CK straipsnių. Pavyzdžiui, CK 6. 73 straipsnio 1 dalyje ir 6. 258 straipsnio 2 dalyje numatytas imperatyvus draudimas šalims susitarti dėl kitokių negu įskaitinių netesybų. Įskaitinės netesybos reiškia baudimo elemento taikant civilinę atsakomybę eliminavimą, kartu laikant, jog taikant civilinę atsakomybę turi būti siekiama kompensuoti patirtus neigiamus turtinius padarinius.

73Taigi CK labai aiškiai pasisakoma, kad civilinės atsakomybės taikymo tikslas yra kompensuoti žalą. Šitai pasakius, galima teigti, kad bendroji Lietuvos civilinė teisė nepritaria baudimo elementui taikant sutartinę ir deliktinę civilinę atsakomybę. Kitaip tariant, žalos turi būti atlyginama tiek, kiek įrodoma, kad jos faktiškai patirta, ir, taikant civilinę atsakomybę, turi būti siekiama neleisti nukentėjusiajam nepagrįstai praturtėti kito - žalą padariusio - asmens sąskaita. Šią taisyklę pakankamai aiškiai pripažįsta ir teismai. Pavyzdžiui, vienoje byloje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, spręsdamas išlaidų, patirtų sugadinto daikto remontui, priteisimo klausimą yra išsakęs poziciją, kad nustatyti išlaidų dydį leidžia skaičiavimai, kiek kainuotų atkurti esamos fizinės būklės ir esamų eksploatacinių ir naudingumo savybių objektus pagal vertinimo metu taikomas darbų technologijas ir kainas. Remontui reikalingos lėšos turi būti suskaičiuojamos iki ribos, kuri atitinka esamą sugadinimo metu objekto fizinę būklę. Vadinasi, teismo manymu, jei sugadintas daiktas yra naujas, tai jo būklė sugadinimo metu yra nauja ir jį atkurti reikia iki naujos būklės, o jeigu objektas (daiktas) buvo naudojamas ar eksploatuojamas, tai jo vertė dėl to sumažėjusi (jis nusidėvėjęs), tokiu atveju dėl žalos padarymo yra sugadinamas ne naujas, bet nusidėvėjęs objektas. Pažeidimo metu daikto esama būklė yra ta, kuri atitinka to momento nusidėvėjimo laipsnį, todėl atkūrimo išlaidos tokiu atveju yra lygios išlaidoms, kurios reikalingos atitinkamo nusidėvėjimo daiktui atkurti. Tai, pasak teismo, yra ekonomiškai pagrįsta, nes jei nusidėvėjusiam turtui atkurti yra panaudojamos naujos medžiagos, bus atkurta naujesnė daikto dalis ir atkurtas daiktas taps vertingesnis už buvusį, ir jeigu visas atkūrimo išlaidas padengtų žalą padaręs asmuo, tai teisiškai reikštų turto savininko praturtėjimą skolininko sąskaita (LAT CBS 2001-09-19 nutartis c/b Nr. 3K-3763, kat. 39.2.4.).

74Todėl teismas šioje byloje laikosi CK įstatymų leidėjo išreikštos pozicijos dėl civilinės atsakomybės kompensacinės funkcijos.

75Rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjime tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Vis dėlto ši principinė taisyklė nereiškia, kad teismas yra tik pasyvus įrodinėjimo proceso dalyvis, įstatymas įtvirtina teismo galimybę siūlyti šalims teikti papildomus įrodymus, kai jų nepakanka, įstatymo nustatytais atvejais teismas gali įrodymus rinkti savo iniciatyva (CPK 179 str.). Ginčuose dėl žalos atlyginimo, kai įrodinėjimo dalykas yra žalos dydis, teismas nesant atitinkamų įrodymų jai nustatyti, negali sprendime remtis jos dydį nepatvirtinančiais įrodymais, o tuo pačiu negali tenkinti šalių reikalavimų, kad būtų teisingai išspręstas jų ginčas. CK 6.249 str., reglamentuojančio žalos (nuostolių) nustatymą, 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad tais atvejais, kai šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas. Tačiau šioje byloje priešingai, kaip jau minėta, ieškovas nepateikė teismui tinkamų įrodymų, kurių pagrindu būtų galima padaryti išvadą, jog ieškinys yra įrodytas dėl ieškovo A. K. patirtų nuostolių dydžio. Sprendimą dėl žalos atlyginimo teismas turi priimti tik tada, kai žalos dydis nustatytas, t. y. pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas patikimais, laikantis įrodinėjimo taisyklių ištirtais įrodymais. Nors ieškovas teigė, kad neturi pinigų buto remontui, tačiau jo sumokėta 14 350 Lt suma UAB Visga šią aplinkybę paneigia (t.1, b.l.117). Dėl to ieškovo reikalavimas atsakovui dėl 14 350 Lt pripažinimo tinkamu žalos atlyginimui priteisimo, atmestinas. Atskirai pažymėtina, kad ieškovui pateikus aukščiau paminėtus įrodymus ar faktiškai atlikus remonto darbus, jam visada išlieka teisė pakartotinai kreiptis į teismą dėl turėtų nuostolių atlyginimo ir tokiu atveju nebus taikoma CPK 293 str. 1 d. 3 punkto nuostata.

76Tuo pačiu atmestinas ir ieškovo A. K. ieškinio reikalavimas dėl 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų priteisimo nuo priteistos sumos, kadangi teismas netenkina pagrindinio ieškovo reikalavimo.

77Dėl ieškovo reikalavimo priteisti papildomas išlaidas.

78Ne visos su teismo bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos priskiriamos prie bylinėjimosi išlaidų kategorijos. Kai kurių rūšių išlaidas įstatymas įtraukia į materialinius nuostolius. Štai CK 6. 249 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad į nuostolius įskaičiuojamos protingos išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu, ir protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka. Tai išlaidos, kurių šalys nuostolių atlyginimo byloje turėjo iki teismo padarytai žalai įvertinti ar išsiieškoti ne teismo tvarka. Tai nuostolių sudedamoji dalis, kurią galima išsireikalauti reiškiant atitinkamus materialinius teisinius reikalavimus. Prie tokių išlaidų žalai įvertinti yra priskiriamos ir išlaidos teismo ekspertui ar ekspertizės įstaigai (CPK 88 str. 1 d. 1 p.), tačiau tik tuomet, jeigu ekspertizė įstatymų nustatyta tvarka paskiriama teismo.

79Taip pat naujasis CPK atvėrė galimybę bylinėjimosi išlaidomis pripažinti ne tik tas išlaidas, kurios tiesiogiai nurodytos įstatyme, bet ir visas kitas su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas. Tai sudaro sąlygas bylinėjimosi išlaidomis pripažinti, pavyzdžiui, kitų nei liudytojų parodymai ar ekspertų išvada įrodymų gavimo ir pateikimo teismui išlaidas (antstolių atlikto faktų konstatavimo išlaidas, dokumentų gavimo išlaidas ir kt.), išlaidas kitų atstovų (auditorių, mokesčių konsultantų ar kitų sričių specialistų) pagalbai ir kitas išlaidas.

80Visos šios įstatymuose tiesiogiai neįvardytos išlaidos, kad būtų pripažintos bylinėjimosi išlaidomis (ar nuostoliais), jos turi atitikti du CPK 88 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytus vertinamuosius kriterijus:

811) jos turi būti būtinos, ir

822) jos turi būti pagrįstos.

83Kalbant apie pirmąjį kriterijų, pasakytina, kad teismas turi įvertinti, ar nebuvo įmanoma apsieiti ir be šių išlaidų, ar šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis ir neprotingas. Antrasis kriterijus reiškia, kad išlaidas būtina pagrįsti, t. y. įrodyti. Teisės doktrinoje pripažįstama, kad šios išlaidos turi būti pagrįstos rašytiniais įrodymais. Reikia sutikti, kad dažniausiai finansines operacijas patvirtina būtent rašytiniai įrodymai. Be to, nuostata, kad paprastai galimi tik rašytiniai įrodymai, pragmatiniu atžvilgiu yra teisinga, nes sudaro prielaidas išvengti nesutarimų sprendžiant bylinėjimosi išlaidų (ar nuostolių atlyginimo) klausimą. Tačiau vis dėlto reikėtų atkreipti dėmesį, kad įstatymas kategoriškai nereikalauja „kitų“ bylinėjimosi išlaidų pagrįsti tik rašytiniais įrodymais. Todėl jeigu kitomis įrodinėjimo priemonėmis (vaizdo ar garso įrašais, liudytojų parodymais ir kt.) šios bylinėjimosi išlaidos ir jų dydis yra įrodomi, teismas turi pagrindą laikyti jas pagrįstomis. Vienas iš ieškovo reikalavimų atsakovui būtent ir yra susijęs su papildomų bylinėjimosi išlaidų atlyginimu (ar nuostolių išieškojimu), kurias jis patyrė tiek iki ieškinio pareiškimo, tiek ir prasidėjus bylinėjimuisi teisme (t. 1, b.l. 5, 161). Šioms išlaidoms pagrįsti ieškovas pateikė teismui ir rašytinius įrodymus ( t.1, b.l. 24-27, 29, 37, 58, 163). Teismas prie tokių išlaidų pirmiausia, priskiria ieškovo sumokėtas sumas antstoliui (t.1, b.l. 26-27, 58, 163), taip pat pranešimų išsiųstų atsakovui per Lietuvos paštą išlaidas (t.1, b.l. 29, 37) ir išlaidos dėl atsakovo statybos metu padarytų defektų nustatymo (t.1, b.l. 24), kurių bendra suma 873,54 Lt. Visos šios išlaidos pripažintinos būtinomis, kadangi susijusios su ieškovo veiksmais dėl jam padarytos žalos įvertinimo. Todėl minėta suma priteistina ieškovui iš atsakovo.

84Dėl laikinosios apsaugos priemonės.

85Teismui iš dalies patenkinus ieškovo ieškinį atsakovui, byloje taikyta laikinoji apsaugos priemonė pagal 2010-02-03 nutartį paliktina galioti iki teismo sprendimo įsigaliojimo, o jam įsigaliojus panaikintina (CPK 150 str. 3 d.). Tokia teismo išvada remiasi tuo, kad ieškovui iš atsakovo priteistą nuostolių atlyginimo suma gana maža, todėl tolesnis šios laikinosios apsaugos priemonės galiojimas po teismo sprendimo įsiteisėjimo yra netikslingas (CPK 150 str. 2 d. 1 p.). Tuo pačiu panaikintina ir byloje 2010-08-05 priimta nutartis, kurios tolimesnis galiojimas netenka teisinės prasmės.

86Dėl kitų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

87Taip pat ieškovo reikalavimas dėl žyminio mokesčio ar atstovavimo išlaidų priteisimo tenkintinas iš dalies. Atsižvelgiant į proporcingai apmokėtą ir patenkintą žyminio mokesčio dalį ieškovui priteistina iš atsakovo 11,00 Lt žyminio mokesčio ir 220,50 Lt atstovavimo išlaidų. Atskirai pastebėtina, kad ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 600 Lt išlaidų už procesinių dokumentų rengimą pagal 2010-03-02 PVM sąskaitą faktūrą nėra byloje paremtas rašytiniu įrodymu, o teismui pateiktas tik rašytinis įrodymas apie 1200 Lt sumokėjimą (t.1, b.l.59-60).

88Į valstybės biudžetą iš atsakovo priteistina ir 33,90 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (CPK 92 str.). Tuo pačiu teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų (teismo pašto išlaidų) atlyginimo, priteisimo ir išieškojimo į valstybės biudžetą klausimą iš ieškovo, atsižvelgia į tai, jog iš pastarojo priteistinos sumos dydis nesiekia 10 litų. Dėl to teismas daro išvadą, kad šios sumos išieškojimo sąnaudos keleriopai viršija finansinę naudą, kurią gautų valstybė. Tam, kad būtų išieškota bet kokia suma valstybei, turi būti išrašytas vykdomasis raštas, šis raštas nusiųstas vykdyti Valstybinei mokesčių inspekcijai ir perduotas vykdyti antstoliams, kuriems reikia mokėti vykdymo išlaidas. Akivaizdu, kad kai teismo procesinio sprendimo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei vykdymo išlaidos viršija pačią išieškomą iš ieškovo sumą, teismui tokiu atveju būtų neracionalu priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą valstybei ir imtis veiksmų dėl išieškojimo. Atliekant tokius veiksmus valstybei daromas nuostolis. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo esmė yra šių išlaidų kompensavimas, o ne jas įpareigotos atlyginti šalies nubaudimas. Todėl kai bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei reikalautų investicijų, kurios būtų gerokai didesnės už galiausiai gaunamą kompensaciją, vadovaudamasis protingumo ir ekonomiškumo principais, teismas nusprendžia nepriteisti iš ieškovo itin mažos bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dalies valstybei (CPK 3 str. 1 d., 7 str.).

89Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 6.245 str. 4 d., 6.246 str.- 6.249 str., Lietuvos Respublikos CPK 93 str., 96 str., 259 str., 270 str.,

Nutarė

90Ieškovo A. K. ieškinį atsakovui UAB Mobusta tenkinti iš dalies.

91Priteisti ieškovui A. K. (a/k ( - ) nuostolių atlyginimui iš atsakovo UAB Mobusta (į/k 145642996) 873,54 Lt, 11,00 Lt žyminio mokesčio ir 225,50 Lt atstovavimo išlaidų, iš viso: 1 110, 04 Lt (vieną tūkstantį vieną šimtą dešimt litų 04 ct).

92Priteisti iš atsakovo UAB Mobusta (į/k 14562996) į valstybės biudžetą (surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660) 33,90 Lt (trisdešimt tris litus 90 ct) išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą.

93Likusioje dalyje ieškovo A. K. ieškinį atsakovui UAB Mobusta atmesti.

94Iki teismo sprendimo įsiteisėjimo byloje, palikti galioti Šiaulių m. apylinkės teismo 2010-02-03 nutartimi atsakovo UAB Mobusta atžvilgiu taikytą laikinąją apsaugos priemonę, o jam įsiteisėjus, ją panaikinti.

95Panaikinti byloje priimtą Šiaulių m. apylinkės teismo 2010-08-05 nutartį.

96Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėjas Jonas Stubrys,... 2. sekretoriaujant Dainorai Mažonaitei,... 3. dalyvaujant ieškovo A. K. atstovui advokatui Arūnui Koskui, atsakovo UAB... 4. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę... 5. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 6. Ieškovas su ieškiniu kreipėsi į teismą, nurodydamas, kad 2004 m. kovo 17... 7. 2004 m. kovo 7 d. buvo pasirašyta Buto pirkimo ir pardavimo sutartis (toliau -... 8. Ieškovas nurodė, kad įsigytame Bute atsirado statybos darbų defektų, t.y.... 9. Ieškovas, teigė, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad... 10. Ieškovo teigimu atsižvelgiant į išdėstytą, Būsimo buto sutartis... 11. Be to, Rangovas įsipareigojo ne tik pastatyti Butą, bet ir jį parduoti,... 12. Ieškovas taip pat teigė, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs,... 13. Įstatyme numatyta rangovo atliktų darbų kokybės garantija. Rangovas per... 14. Atsakovas apie Buto trūkumus pirmą kartą buvo informuotas dar 2009 m. liepos... 15. Iš to, kas išdėstyta, konstatuotina, kad Atsakovas tyčia vilkina laiką... 16. Ieškovas dėl visuotinės ekonominės krizės šiuo metu neturi lėšų,... 17. Ieškovas vadovaudamasis aukščiau išdėstytomis faktinėmis aplinkybėmis... 18. 1. Priteisti Ieškovo A. K., a.k. ( - ) naudai iš Atsakovo UAB „Mobusta“,... 19. 2. Priteisti iš Atsakovo UAB „Mobusta“, įm. k. 145642996, 5 procentus... 20. 3. Priteisti Ieškovo A. K., a.k. ( - ) naudai iš Atsakovo UAB „Mobusta“,... 21. Vėliau ieškovas pasinaudodamas įstatymo jam suteikta teise (CPK 42 str.),... 22. Dėl Ieškovo teisės pasirinkti jo teisių gynimo būdą.... 23. Kaip jau nurodyta ieškinyje, pagal CK 6.681 straipsnio 4 dalies nuostatą,... 24. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad... 25. Būtinybę užtikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies,... 26. Esant vartojimo rangos teisiniams santykiams, darbo rezultato priėmimo ar... 27. Atsižvelgiant į Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 24 d.... 28. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. gruodžio 1 d. nutartyje, priimtoje... 29. Vadovaudamasis išdėstytu, ieškovas teismo prašė: Atsakovo UAB... 30. Ieškovas A. K. prašydamas teismo tenkinti jo ieškinį, papildomai nurodė,... 31. 1. 600,00 Lt sumokėtų UAB „Tikroji turto kaina“ už procesinių... 32. 2. 1 200,00 Lt sumokėtų už ieškinio parengimą pagal 2010-01-28 PVM... 33. 3. 121,00 Lt už dokumentų įteikimą atsakovui pagal antstolio kvito... 34. 4. 121,00 Lt pagal 2009-10-14 antstolio kvitą serija GRN Nr.0071289 už... 35. 5. 441,00 Lt sumokėto žyminio mokesčio paduodant ieškinį.... 36. 6. 269,75 Lt už vykdymo išlaidas pagal antstolio kvito šaknelę serija GRN... 37. 7. 242,00 Lt sumokėtus pagal 2010-07-23 antstolio kvito šaknelę serija GRN... 38. Ieškovas savo reikalavimus atsakovui grindė į bylą pateiktais rašytiniais... 39. Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu pakartojo procesiniuose dokumentuose... 40. Atsakovas UAB Mobusta pateikė teismui atsiliepimą į ieškovo ieškinį,... 41. Ieškovas A. K. pateikė teismui patikslintą ieškinį dėl buto remonto... 42. Ieškovas teigia, kad atsakovas pastatė ir pardavė butą, esantį ( - )ir jį... 43. Ieškovas teigia, kad atsakovas apie buto trūkumus buvo informuotas 2009 m.... 44. Šios aplinkybės neatitinka tikrovės. Atsakovas sutinka su ieškovo... 45. - rangovo patiektai įrangai - įrangos gamintojo suteikiamas garantinis... 46. - statiniui-5 metų garantinis terminas;... 47. - paslėptiems statinio elementams 10 metų garantinis terminas.... 48. Sutarties 36 punkte numatyta, kad garantinis terminas skaičiuojamas nuo... 49. Atsakovas, gavęs ieškovo pranešimą apie pastebėtus trūkumus, informavo... 50. Kadangi atsakovas neatliko fasado ir vitrinų stiklinimo darbų, tame tarpe ir... 51. Nesutinkame su ieškovo išdėstytomis aplinkybėmis, kad atsakovas tyčia... 52. Ieškovas nurodo, kad pagal gautą komercinį pasiūlymą iš UAB „Visga“... 53. Be to, ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 14 350 litų išlaidų, kurių... 54. Manome, kad ieškovas netinkamai konstatavo ieškinyje nurodomus trūkumus, nes... 55. Dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių atsakovas mano, kad ieškovo ieškinys... 56. Atsižvelgdamas į išdėstytą ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos... 57. Atmesti ieškovo A. K. ieškinį atsakovui UAB „Mobusta“.... 58. Įtraukti į bylą atsakovu UAB „Hronas“ įmonės kodas 2227922, adr.... 59. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu pakartojo procesiniuose dokumentuose... 60. Atsakovas pateikė teismui rašytinius įrodymus pagrindžiančius jo... 61. Teismas 2010-02-24 nutartimi atmetė atsakovo prašymą dėl UAB Hronas... 62. Ieškovo A. K. ieškinys ieškinys tenkintinas iš dalies.... 63. Teismas sprendime pasisako dėl materialinių teisinių santykių, kurie sieja... 64. Dėl ieškovo ieškinio reikalavimo priteisti iš atsakovo 14 350 Lt... 65. Pagal CK 6. 263 str. 1 d. nuostatas civilinė atsakomybė atsiranda,... 66. Kaip matyti iš 2009-10-08 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr.... 67. Vertės nustatymo metodų parinkimą, taikymo tvarką ir procedūras, turto... 68. Be to pagal CPK 212 straipsnio 1 dalies norma nė viena iš šalių neprašė... 69. Atkreiptinas šalių dėmesys, kad antstolio surašytas faktinių aplinkybių... 70. Nagrinėjamu atveju pagal byloje esančių įrodymų visumą teismas neturi... 71. Kaip jau minėta žalos dydis – viena iš įrodinėjimo dalyką sudarančių... 72. Pagrindinė civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė, t. y. asmuo,... 73. Taigi CK labai aiškiai pasisakoma, kad civilinės atsakomybės taikymo tikslas... 74. Todėl teismas šioje byloje laikosi CK įstatymų leidėjo išreikštos... 75. Rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad... 76. Tuo pačiu atmestinas ir ieškovo A. K. ieškinio reikalavimas dėl 5 procentų... 77. Dėl ieškovo reikalavimo priteisti papildomas išlaidas.... 78. Ne visos su teismo bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos priskiriamos prie... 79. Taip pat naujasis CPK atvėrė galimybę bylinėjimosi išlaidomis pripažinti... 80. Visos šios įstatymuose tiesiogiai neįvardytos išlaidos, kad būtų... 81. 1) jos turi būti būtinos, ir... 82. 2) jos turi būti pagrįstos.... 83. Kalbant apie pirmąjį kriterijų, pasakytina, kad teismas turi įvertinti, ar... 84. Dėl laikinosios apsaugos priemonės. ... 85. Teismui iš dalies patenkinus ieškovo ieškinį atsakovui, byloje taikyta... 86. Dėl kitų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.... 87. Taip pat ieškovo reikalavimas dėl žyminio mokesčio ar atstovavimo išlaidų... 88. Į valstybės biudžetą iš atsakovo priteistina ir 33,90 Lt procesinių... 89. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 6.245 str. 4 d., 6.246 str.-... 90. Ieškovo A. K. ieškinį atsakovui UAB Mobusta tenkinti iš dalies.... 91. Priteisti ieškovui A. K. (a/k ( - ) nuostolių atlyginimui iš atsakovo UAB... 92. Priteisti iš atsakovo UAB Mobusta (į/k 14562996) į valstybės biudžetą... 93. Likusioje dalyje ieškovo A. K. ieškinį atsakovui UAB Mobusta atmesti.... 94. Iki teismo sprendimo įsiteisėjimo byloje, palikti galioti Šiaulių m.... 95. Panaikinti byloje priimtą Šiaulių m. apylinkės teismo 2010-08-05 nutartį.... 96. Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių...