Byla 2A-87-516/2015
Dėl atsakovo sprendimo panaikinimo (trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė Namų priežiūros centras)

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kazio Kailiūno ir Gintaro Pečiulio, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės D. Č. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-4245-603/2014 pagal ieškovės D. Č. ieškinį atsakovui Valstybinei energetikos inspekcijai prie Energetikos ministerijos dėl atsakovo sprendimo panaikinimo (trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė Namų priežiūros centras).

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje kilo ginčas dėl Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos (toliau – ir Energetikos inspekcija) kompetencijos nagrinėti ginčus tarp energijos vartotojos ir namo administratoriaus, perduodančio skaitiklio rodmenis energijos tiekėjui, o taip pat ar ji gali įpareigoti namo administratorių kreiptis į šilumos tiekėją dėl mokesčio už šilumos energiją perskaičiavimo.

5Ieškovė D. Č. kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti atsakovo Energetikos inspekcijos 2013 m. gruodžio 31 d. administracinį sprendimą Nr. 2R-4361 (toliau – ir Sprendimas), įpareigoti atsakovą tinkamai išnagrinėti ieškovės prašymą ir priimti administracinį sprendimą, įpareigojant trečiąjį asmenį uždarąją akcinę bendrovę (toliau – ir UAB) Namų priežiūros centrą kreiptis į UAB ,,Vilniaus energija“ dėl suvartotos šilumos energijos už 2012 m. sausio – vasario mėnesius perskaičiavimo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), pagal individualaus šilumos skaitiklio deklaruotus duomenis.

6Ieškovė nurodė, kad namo, kuriame yra ieškovės butas, administratorius UAB Namų priežiūros centras iš gyventojų gautus šilumos skaitiklių rodmenis perduoda UAB „Vilniaus energija“ ir šiuo pagrindu yra apskaičiuojamas mokestis už šilumos energijos suvartojimą. Ieškovė visus mėnesius nustatyta tvarka deklaravo šilumos suvartojimo duomenis, tačiau dėl nesuprantamų priežasčių 2012 m. sausio – vasario mėnesiais jos butui buvo priskaičiuoti mokesčiai ne pagal deklaruotus duomenis, o pagal pritaikytą tolygaus šildymo sąlygą. Nesutikdama su tokiu mokesčių apskaičiavimu, ieškovė kreipėsi į namo administratorių, kuris savo ruožtu 2012 m. birželio 25 d. raštu kreipėsi į UAB „Vilniaus energija“ dėl mokesčių perskaičiavimo pagal ieškovės bute esančio skaitiklio parodymus. UAB „Vilniaus energija“ namo administratoriui nurodė, kad perskaičiavimo paslauga yra mokama ir ji bus atlikta, kada bus gautas garantinis raštas dėl apmokėjimo.

7Ieškovė taip pat nurodė, kad kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos ir energetikos departamento direktoriaus pavaduotoją. Vilniaus miesto savivaldybė 2013 m. vasario 4 d. raštu įpareigojo trečiąjį asmenį pakartotinai kreiptis į UAB ,,Vilniaus energija“ dėl mokesčių perskaičiavimo klausimo. Situacijai nepasikeitus, ieškovė kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą, o pastaroji perdavė ieškovės prašymą pagal kompetenciją nagrinėti Energetikos inspekcijai. Energetikos inspekcija 2013 m. gruodžio 31 d. rašte Nr. 2R-4361 nurodė, kad priimti sprendimo šiuo klausimu neturi galimybių ir šio klausimo nenagrinės, o susidariusią situaciją pasiūlė spręsti tarpusavio susitarimu ar teismine tvarka.

8Ieškovė taip pat pažymėjo, kad pirmiau nurodytoms institucijoms buvo pateikti įrodymai, kad UAB Namų priežiūros centras už minėtus mėnesius neperdavė ieškovės deklaruotų šilumos energijos skaitiklių duomenų UAB „Vilniaus energija“. Ieškovei 2014 m. sausio 9 d. nuvykus į UAB ,,Vilniaus energija“, ji buvo informuota, kad 2013 m. gruodžio 23 d. UAB Namų priežiūros centras raštu kreipėsi į UAB ,,Vilniaus energija“ dėl šilumos energijos perskaičiavimo (duomenys neskelbtini) namų atskiruose butuose už 2012 m. šildymo sezoną, tačiau ieškovės butas šiame prašyme nebuvo nurodytas. UAB ,,Vilniaus energija“ ir toliau skaičiuoja delspinigius.

9II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

10Vilniaus apygardos teismas 2014 m. birželio 10 d. nutartimi ieškovės ieškinį atmetė.

11Teismas pažymėjo, kad Energetikos inspekcija, nurodžiusi, jog nėra galimybės nustatyti, dėl kokių priežasčių UAB ,,Vilniaus energija“ negavo duomenų apie ieškovės deklaruotą šiluminės energijos kiekį, skundžiamu Sprendimu pasiūlė susidariusią situaciją spręsti tarpusavio susitarimu ar teismine tvarka.

12Teismas taip pat nustatė, kad UAB ,,Vilniaus energija“ 2012 m. liepos 12 d. raštu, atsakydama į trečiojo asmens 2012 m. birželio 25 d. raštą, informavo UAB Namų priežiūros centrą, jog bendrovės papildomos paslaugos, susijusios su mokesčių už suvartotą šilumos energiją perskaičiavimu visam namui, administratoriui prašant, yra mokamos – perskaičiavimo kaina 191 Lt (be PVM). Be to, UAB ,,Vilniaus energija“, atsakydama į 2012 m. gruodžio 18 d. ieškovės raštą, 2013 m. sausio 14 d. rašte informavo ieškovę, kad kiekvienas perskaičiavimas turi įtakos bendros namo šilumos paskirstymui visiems butams, prašymą dėl šilumos skaitiklio rodmenų patikslinimo pagal patikslintus kiekvieno mėnesio buto šilumos skaitiklio rodmenis bei garantinį raštą dėl apmokėjimo už perskaičiavimą turėtų pateikti administratorius.

13Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus ir byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, priėjo išvadą, kad ginčas iš esmės yra kilęs tarp ieškovės D. Č. ir trečiojo asmens UAB Namų priežiūros centro dėl apmokėjimo UAB ,,Vilniaus energija“ už perskaičiavimą pagal patikslintus šilumos skaitiklio rodmenis. Teismas taip pat pažymėjo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos ir energetikos departamento Energetikos skyrius 2013 m. vasario 4 d. rašte informavo D. Č., jog yra priimtas sprendimas dėl UAB Namų priežiūros centro įpareigojimo pakartotinai kreiptis į UAB ,,Vilniaus energija“ ir spręsti buto, esančio (duomenys neskelbtini), šilumos rodmenų neatitikimo bei mokesčių apskaičiavimo klausimą. UAB ,,Vilniaus energija“ 2013 m. kovo 12 d. rašte tiek ieškovei, tiek ir trečiajam asmeniui bei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos ir energetikos departamento Energetikos skyriui, pakartotinai nurodė tą pačią informaciją apie garantinio rašto dėl apmokėjimo už perskaičiavimą pateikimo. Teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad pagal Lietuvos Respublikos savivaldos įstatymo (toliau – ir Savivaldos įstatymas) 6 straipsnio 42 punkto prasmę yra priimtas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos sprendimas, todėl atsakovas (Energetikos inspekcija) pagrįstai atsisakė nagrinėti ieškovės D. Č. pareiškimą pagal Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo (toliau – ir Energetikos įstatymas) 34 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktus.

14III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

15Ieškovė D. Č. atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 10 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės ieškinį tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

  1. Teismas pažeidė reikalavimą motyvuoti teismo nutartį. Teismas privalo pasisakyti dėl visų proceso šalių išdėstytų teisinių argumentų ir juos pagrindžiančių įrodymų. Be to, teismas, prieštaraudamas byloje pateiktiems rašytiniams įrodymams, nepagrįstai konstatavo, kad byloje negalima nustatyti, dėl kokių priežasčių UAB „Vilniaus energija“ nebuvo gautas ieškovės deklaruotas šiluminės energijos kiekis. Teismas nevykdė imperatyvios teismo aktyvumo pareigos iš vartojimo teisinių santykių kylančioje byloje ir nevertino visų ieškovės, kaip vartotojo ir silpnesnės šalies, motyvų. Vartotojo teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas.
  2. Byloje yra aiškiai nustatyta, kad tik dėl trečiojo asmens UAB Namų priežiūros centro neveikimo yra netinkamai apskaičiuotas suvartotos šilumos energijos kiekis ieškovės butui, todėl teismas privalėjo konstatuoti ieškovės teisių pažeidimą ir ją apginti, tenkindamas ieškovės reikalavimą. Ieškovės teisių pažeidimo faktas yra įrodytas, o ginčas yra tik dėl to, kad trečiasis asmuo ignoruoja jam privalomus nurodymus ir vengia dėl jo paties kaltės atsiradusių papildomų išlaidų, susijusių su šilumos energijos kiekio perskaičiavimu. Atsakovui, priėmusiam skundžiamą Sprendimą, visos aplinkybės buvo žinomos, taigi jis turėjo imtis jo kompetencijai priskirtų pareigų ir apginti ieškovę.
  3. Savivaldybė nekontroliavo, kaip UAB Namų priežiūros centras įvykdė jos duotą nurodymą kreiptis į UAB „Vilniaus energija“, tačiau ši aplinkybė neatleidžia atsakovo, kaip institucijos nagrinėjančios vartotojų teisių pažeidimus ikiteismine tvarka energijos suvartojimo srityje, nuo pareigos išnagrinėti jam pateiktą skundą. Nei teismas, nei atsakovas nesiaiškino, kodėl trečiojo asmens 2013 m. gruodžio 23 d. rašte UAB „Vilniaus energija“ nebuvo nurodytas ieškovės butas. Šią informaciją ieškovė perdavė Energetikos inspekcijos atstovui, sprendusiam šį ginčą, tačiau pastarasis pareigos išsiaiškinti susidariusią situaciją, neatliko. Remiantis teisės aktais, atsakovas išankstine privaloma skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka nagrinėja skundus dėl energijos apskaitos ir mokėjimo už suvartotą energiją pažeidimų. Atsakovas ieškovės skundą (pagal kompetenciją Energetikos inspekcijai persiųstą iš Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos) priėmė nagrinėti, tačiau iš esmės neišsprendė, tuo šiurkščiai pažeisdamas vartotojo teisę į pažeistų teisių gynybą. Teismas taip pat nevertino ieškovės, kaip vartotojos, teisių pažeidimo.

16Atsakovas Valstybinė energetikos inspekcija atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 10 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

  1. Energetikos įstatymo, Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2011 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. 1-63 patvirtintų Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos nuostatų (toliau – ir Nuostatai) ir kitų teisės aktų normos nesuteikia teisės atsakovui įpareigoti namo valdytoją kreiptis į šilumos tiekėją dėl mokesčio už energiją perskaičiavimo. Atsakovas, remdamasis Energetikos įstatymo 34 straipsnio 5 dalies 1 punktu, nustatančiu, kad vartotojų ir energetikos įmonių skundus ir ginčus nagrinėjanti institucija atsisako priimti prašymą nagrinėti skundą ar ginčą, jeigu ji nėra kompetentinga tą skundą ar ginčą nagrinėti, pagrįstai atsisakė nagrinėti ieškovės skundą. Be to, esant Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, kaip ginčus nagrinėjančios institucijos, 2013 m. vasario 4 d. sprendimui, kuriuo trečiasis asmuo buvo įpareigotas kreiptis į UAB „Vilniaus energija“ dėl mokesčių perskaičiavimo, atsakovas, remdamasis Energetikos įstatymo 34 straipsnio 5 dalies 2 punktu, neturėjo teisės spręsti ieškovės skunde keliamų klausimų.
  2. Administratorių veiklos kontrolė yra savivaldybių administracijų, o ne atsakovo kompetencija.
  3. Skirtingai nei teigia apeliantė, Nuostatų 12.2 punkte nenustatyta atsakovo teisė duoti įpareigojimus perskaičiuoti mokesčius. Ginčo nagrinėjimas, neturint teisės aktais suteiktų įgaliojimų jį išspręsti, ir atitinkamo sprendimo priėmimas būtų neteisėtas.

17Trečiasis asmuo UAB Namų priežiūros centras atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

  1. Trečiasis asmuo, kaip daugiabučio namo administratorius, už faktiškai suvartotą šilumos energiją iš gyventojų gauna deklaracijas pagal šilumos skaitiklių rodmenis, kurias trečiasis asmuo tik persiunčia, tačiau pats neatlieka jokių kitų skaičiavimo veiksmų. Ieškovė nepagrįstai tvirtina, kad jos bute suvartotos šilumos energijos kiekis netiksliai apskaičiuotas dėl trečiojo asmens neveikimo. Administratorius tinkamai vykdė savo pareigas, pakartotinai pateikdamas ieškovės deklaruotus suvartotus šilumos kiekius UAB „Vilniaus energija“.
  2. Pirminė suvartotų kiekių deklaracija iš ieškovės laiku nustatyta tvarka nebuvo gauta, todėl ieškovei mokestis buvo apskaičiuotas tolygaus šilumos paskirstymo principu.
  3. Ieškovė klaidingai teigia, kad trečiojo asmens 2013 m. gruodžio 23 d. rašte buvo pateikti duomenys už 2012 m. šildymo sezoną. Minėtame rašte buvo kreiptasi dėl šildymo sąskaitų perskaičiavimo nuo 2012 m. spalio mėnesio iki 2013 m, balandžio mėnesio, taigi raštas neapėmė 2012 m. sausio – vasario laikotarpio. Dėl 2012 metų sausio – vasario mėnesių trečiasis asmuo kreipėsi 2012 m. birželio 25 d. raštu.

18IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai

19Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija nagrinėja pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą pagal ieškovės D. Č. atskirajame skunde nustatytas ribas.

20Dėl nagrinėjamos bylos dalyko

21Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, ginčas iš esmės yra kilęs tarp ieškovės D. Č. (buto savininkės ir energijos vartotojos) ir trečiojo asmens UAB Namų priežiūros centro (namo valdytojo–administratoriaus) dėl pareigos perduoti šilumos skaitiklių rodmenis UAB „Vilniaus energija“ (energijos tiekėjui) vykdymo tinkamumo ir apmokėjimo energetikos įmonei už mokesčių perskaičiavimą pagal patikslintus šilumos skaitiklio rodmenis. Nurodytą teismo išvadą faktiškai patvirtina ir pati apeliantė, atskirajame skunde nurodydama, kad tik dėl trečiojo asmens UAB Namų priežiūros centro neveikimo yra netinkamai apskaičiuotas suvartotos šilumos energijos kiekis ieškovės butui, o ginčas yra tik dėl to, jog namo administratorius ignoruoja jam privalomus nurodymus ir vengia dėl jo paties kaltės atsiradusių papildomų išlaidų, susijusių su šilumos energijos kiekio perskaičiavimu. Taigi iš atskirojo skundo bei kitų ieškovės procesinių dokumentų turinio matyti, kad apeliantė iš esmės neginčija UAB „Vilniaus energija“, kaip energetikos įmonės, veiksmų (be kita ko, ir reikalavimo susimokėti už mokesčių perskaičiavimą) teisėtumo, o akcentuoja būtent trečiojo asmens neveikimą / netinkamą veikimą ir atsisakymą vykdyti imperatyvius nurodymus.

22Tačiau pateiktame ieškinyje bei atskirajame skunde ieškovė formuluoja reikalavimus ne trečiajam asmeniui UAB Namų priežiūros centrui, o Energetikos inspekcijai, prašydama panaikinti Energetikos inspekcijos Sprendimą (kuriuo pastaroji atsisakė nagrinėti ieškovės prašymą įpareigoti UAB Namų priežiūros centrą ištaisyti padarytas klaidas), įpareigoti atsakovą tinkamai išnagrinėti ieškovės prašymą ir priimti administracinį sprendimą, įpareigojant namo administratorių kreiptis į UAB ,,Vilniaus energija“ dėl suvartotos šilumos energijos už 2012 m. sausio – vasario mėnesius perskaičiavimo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), pagal individualaus šilumos skaitiklio deklaruotus duomenis. Apeliantės įsitikinimu, būtent Energetikos inspekcija susiklosčiusioje situacijoje yra kompetentinga apginti ieškovės, kaip šilumos energijos vartotojos, interesus, privalanti įpareigoti trečiąjį asmenį pakartotinai kreiptis į šilumos tiekėją dėl mokesčių perskaičiavimo.

23Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad ieškinio dalykas – tai ieškovo per teismą atsakovui pareikštas materialusis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas, o aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia ieškinyje išdėstytą reikalavimą, yra ieškinio pagrindas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktas). Ieškinio dalykas ir pagrindas, taip pat atsakovo atsiliepime išdėstyti atsikirtimai, nurodant nesutikimą su ieškinio dalyku ir tokį nesutikimą patvirtinančias aplinkybes, apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas.

24Kasacinis teismas yra ne kartą nurodęs, kad ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008; 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014; 2014 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2014). Pažymėtina, kad teismas negali savo nuožiūra nustatyti ieškinio dalyko, t. y. keisti reikalavimo esmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2014). Kitaip tariant, teismas privalo atsakyti į klausimą, ar yra teisinis ir faktinis pagrindas tenkinti ieškovo ieškinyje suformuluotą ir nurodytą reikalavimą.

25Kaip jau buvo minėta, nagrinėjamoje byloje apeliantė reiškia reikalavimus Energetikos inspekcijai, kadangi, ieškovės įsitikinimu, būtent atsakovas, turėjo išspręsti tarp ieškovės, namo administratoriaus ir šilumos tiekėjo susiklosčiusią situaciją. Remdamasi pirmiau nurodytomis teisinėmis ir faktinėmis aplinkybėmis, teisėjų kolegija priėjo išvadą, kad nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas ar Energetikos inspekcija įgaliota nagrinėti ginčus tarp energijos vartotojos ir namo administratoriaus, perduodančio skaitiklio rodmenis energijos tiekėjui, o taip pat ar ji gali įpareigoti namo administratorių kreiptis į šilumos tiekėją dėl mokesčio už energiją perskaičiavimo.

26Dėl Energetikos inspekcijos kompetencijos

27Pagal Energetikos įstatymo 9 straipsnio 1 dalį Energetikos inspekcija teisės aktų nustatyta tvarka atlieka valstybinę energetikos kontrolę. Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2011 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. 1-63 patvirtintų Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 2 punkte nustatyta, kad Energetikos inspekcijos veiklos paskirtis – vykdyti valstybinę energetikos kontrolę, neatsižvelgiant į nuosavybės valdymo formą, siekiant užtikrinti patikimą, efektyvią ir saugią energijos išteklių ir energijos gamybą, tiekimą ir vartojimą bei kontroliuoti valstybės ir rezervines energijos išteklių atsargas. Nuostatų 9–11.6 punktuose nurodyti Energetikos inspekcijos veiklos tikslai bei funkcijos, o 12–14 punktuose Energetikos inspekcijai suteiktos teisės.

28Energetikos įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Energetikos inspekcija išankstine privaloma skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka nagrinėja vartotojų ir energetikos įmonių skundus ir ginčus dėl energetikos objektų, įrenginių ir apskaitos priemonių gedimų, eksploatavimo, energijos kokybės reikalavimų, energijos apskaitos ir apmokėjimo už suvartotą energiją pažeidimų, avarijų, energijos tiekimo nutraukimo, sustabdymo ar ribojimo. Iš esmės tokia pati nuostata išdėstyta ir Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 1 punkte, o taip pat Nuostatų 10.11 punkte. Taigi, pagal nustatytą reglamentavimą, tiek vartotojai, tiek energetikos įmonės, manydami, kad kita šalis nesilaiko energetikos sritį reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, veikia netinkamai ir pažeidžia jų teisėtus interesus, turi dėl tarp jų kilusio ginčo sprendimo įstatyme nustatytais atvejais išankstine ne teismo tvarka kreiptis į Energetikos inspekciją. Kitaip tariant, Energetikos inspekcija jos kompetencijos ribose nagrinėja ginčus, kilusius tarp energijos vartotojų ir energetikos įmonių (energijos tiekėjų), tačiau įstatymas jai nesuteikia teisės ir / ar pareigos spręsti ginčų, kilusių tarp buto savininko ir namo valdytojo–administratoriaus, be kita ko, ir kontroliuoti, kaip namo administratorius vykdo savivaldybės administracijos jam duotus nurodymus.

29Pagal Energetikos įstatymo 34 straipsnio 5 dalies 1 punktą vartotojų ir energetikos įmonių skundus ir ginčus nagrinėjanti institucija atsisako priimti prašymą nagrinėti skundą ar ginčą, jeigu ji nėra kompetentinga tą skundą ar ginčą nagrinėti.

30Pažymėtina, kad kasacinis teismas, aiškindamas Energetikos įstatymo 34 straipsnio 2 dalį, yra nurodęs, kad Energetikos inspekcija, vykdydama valstybinę energetikos kontrolę, neatlieka mokesčių už energiją perskaičiavimo funkcijų ir nėra kompetentinga duoti privalomų nurodymų kitiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2014). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat išaiškino, kad Energetikos įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje nustatyta privaloma ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka taikoma tokiems ginčams, kurie kilo dėl specialiųjų teisės aktų, reglamentuojančių teisinius santykius energetikos sektoriuje, nuostatų pažeidimo ir priskirti Energetikos inspekcijos kompetencijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2014). Savo ruožtu Energetikos inspekcija nėra kompetentinga nagrinėti ginčus dėl namo administratoriaus pareigų (ne)tinkamo vykdymo bei ginčus dėl kieno kaltės (paties buto savininko ar namo administratoriaus) skaitiklio rodmenys nebuvo laiku pateikti energetikos įmonei.

31Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, inter alia ieškovės 2013 m. rugsėjo 9 d. skundą Energetikos inspekcijai, Energetikos inspekcijos 2013 m. gruodžio 31 d. Sprendimą, įvertinusi Energetikos įstatymo ir kitų specialiųjų teisės aktų, nustatančių Energetikos inspekcijos veiklos tikslus, funkcijas ir įgaliojimus, nuostatas bei atsižvelgdama į pirmiau nurodytą teismų praktiką, priėjo išvadą, kad Energetikos inspekcija pagrįstai nenagrinėjo ieškovės skunde keliamo klausimo, kadangi atsakovas nėra kompetentingas nagrinėti tokio pobūdžio ginčus ir neturi teisės duoti trečiajam asmeniui privalomus nurodymus. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad atsakovas pagrįstai atsisakė nagrinėti ginčą pagal Energetikos įstatymo 34 straipsnio 5 dalies 1 punktą.

32Pažymėtina, kad apeliantės akcentuojamas jos, kaip vartotojos, statusas ir viešasis interesas apginti vartotojo (silpnesnės šalies) teises, nėra pagrindas nepaisyti atsakovui teisės aktais nustatytų įgaliojimų ribų. Teismas negali, remdamasis vien tik tuo faktu, kad ieškovė yra vartotoja, įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus, kuriuos atlikti jis nėra įgaliotas įstatymo leidėjo. Todėl atmestini ieškovės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į ieškovės, kaip vartotojos, statusą, nebuvo pakankamai aktyvus ir nevertino jos teisių pažeidimo.

33Sutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl Energetikos įstatymo 34 straipsnio 5 dalies 1 punkto, teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstu pirmosios instancijos teismo motyvo, kad atsakovas turėjo atsisakyti nagrinėti ieškovės skundą ir pagal Energetikos įstatymo 34 straipsnio 5 dalies 2 punktą, nustatantį, jog skundus ir ginčus nagrinėjanti institucija atsisako priimti prašymą nagrinėti skundą ar ginčą, jeigu yra įsigaliojęs skundus ir ginčus nagrinėjančios institucijos, teismo ar arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba yra įsigaliojęs skundus ir ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimas, teismo nutartis ar arbitražo sprendimas priimti pareiškėjo (ieškovo) pateiktą prašymo nagrinėti ginčą atsisakymą ar patvirtinti ginčo šalių taikos sutartį. Teisėjų kolegijos vertinimu, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, kuri, remdamasi Savivaldos įstatymo 6 straipsnio 42 punktu, įgyvendino jai suteiktą teisę ir pareigą prižiūrėti bei kontroliuoti gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos valdymo organų, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotų asmenų ir savivaldybės vykdomosios institucijos paskirtų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklą ir priėmė sprendimą įpareigoti trečiąjį asmenį pakartotinai kreiptis į UAB „Vilniaus energija“, nelaikytina skundus ir ginčus nagrinėjančia institucija Energetikos įstatymo prasme. Minėto įstatymo 34 straipsnyje tokiomis institucijomis jų kompetencijos ribose yra laikomos Valstybinė energetikos inspekcija, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba bei Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, todėl būtent šių institucijų įsigaliojęs sprendimas konkrečioje jų kompetencijai priskirtoje srityje (tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu) gali būti pagrindas atsisakyti priimti skundą / prašymą pagal Energetikos įstatymo 34 straipsnio 5 dalies 2 punktą.

34Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nutarties argumentas, kad Energetikos inspekcija pagrįstai atsisakė nagrinėti ieškovės skundą ir pagal Energetikos įstatymo 34 straipsnio 5 dalies 2 punktą, šalintinas, kartu pažymint, jog minėto motyvo pašalinimas nekeičia nutarties esmės ir jos pagrįstumo bei teisėtumo.

35Dėl teismo pareigos motyvuoti nutartį (sprendimą)

36Kaip teisingai nurodė ieškovė, teismo pareiga motyvuoti nutartį yra nustatyta CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punkte. Iš esmės analogiškas reikalavimas yra nustatytas ir teismo sprendimams CPK 270 straipsnio 4 dalyje. Tačiau, skirtingai nei teigia apeliantė, ši teismo pareiga neturėtų būti suprantama kaip teismo prievolė procesiniame sprendime pasisakyti absoliučiai dėl visų proceso šalies (šalių) išdėstytų teisinių argumentų ir juos pagrindžiančių įrodymų.

37Europos Žmogaus Teisių Teismas yra nurodęs, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo pobūdžio ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr. R. T. v. Spain and H. B. v. Spain, judgments of 9 December 1994, Series A. N. 303 – A and 303 – B, p. 12, par. 29, ir p. 29-30, par. 27; Higgins and Others v. France judgment of 19 February 1998, Reports of Judgments and Decisions 1998-I, p. 60, par. 42). Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Van de Hurk v. Netherlands judgment of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61).

38Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pasisakyta, kad jeigu nenustatoma kitų pagrindų, tiek pirmosios instancijos teismo sprendimas, tiek apeliacinės instancijos teismo nutartis nėra naikinama vien dėl to, kad jos motyvai neišsamūs, tačiau visa bylos medžiaga leidžia daryti išvadą apie tai, kokiais teisiniais argumentais vadovaudamasis teismas atmetė ieškinį ar apeliacinį skundą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje Nr. 3K-7-38/2008; teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2008; 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2006).

39Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi skundžiamos nutarties turinį bei bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas aptarė esmines, nagrinėjamai bylai išspręsti reikšmingas aplinkybes, nurodė šiai bylai išnagrinėti būtinas teisės normas bei išdėstė padarytų išvadų motyvus, todėl, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, yra aišku, kokiais argumentais vadovaudamasis pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovės ieškinį ir nėra teisinio ir faktinio pagrindo konstatuoti, jog skundžiama nutartis priimta pažeidžiant reikalavimą motyvuoti procesinį sprendimą.

40Nagrinėjamo klausimo kontekste atkreiptinas dėmesys, kad pati apeliantė nepakankamai įsigilino į skundžiamos nutarties motyvus ir todėl nepagrįstai atskirajame skunde teigia, jog teismas, prieštaraudamas byloje pateiktiems rašytiniams įrodymams, konstatavo, kad negalima nustatyti, dėl kokių priežasčių nebuvo gautas pareiškėjos deklaruotas šiluminės energijos kiekis. Minėtą teiginį teismas, nustatinėdamas bylai reikšmingas aplinkybes, citavo iš ieškovės skundžiamo Energetikos inspekcijos Sprendimo ir tai nėra paties teismo išvada, kaip kad neteisingai interpretuoja apeliantė. Be to, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra pareikšti reikalavimai pačiam UAB Namų priežiūros centrui, iš esmės nenagrinėjo trečiojo asmens veiksmų teisėtumo ir / ar jo, kaip namo administratoriaus, pareigų vykdymo tinkamumo, bet sprendė klausimą dėl Energetikos inspekcijos kompetencijos nagrinėjamoje situacijoje ir jai teisės aktuose nustatytų įpareigojimų. Taigi pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigia ieškovė, neturėjo šioje byloje pareigos aiškintis, kodėl 2012 m. gruodžio 23 d. trečiojo asmens rašte UAB „Vilniaus energija“ dėl šilumos energijos perskaičiavimo nebuvo nurodytas ieškovės butas. Minėtos aplinkybės nėra teisiškai reikšmingos šioje byloje nagrinėjamam klausimui.

41Remdamasi išdėstytomis faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, o ieškovės atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo keisti arba naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista.

42Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

43Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Byloje kilo ginčas dėl Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos... 5. Ieškovė D. Č. kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti atsakovo... 6. Ieškovė nurodė, kad namo, kuriame yra ieškovės butas, administratorius UAB... 7. Ieškovė taip pat nurodė, kad kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės... 8. Ieškovė taip pat pažymėjo, kad pirmiau nurodytoms institucijoms buvo... 9. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 10. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. birželio 10 d. nutartimi ieškovės... 11. Teismas pažymėjo, kad Energetikos inspekcija, nurodžiusi, jog nėra... 12. Teismas taip pat nustatė, kad UAB ,,Vilniaus energija“ 2012 m. liepos 12 d.... 13. Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus ir byloje... 14. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 15. Ieškovė D. Č. atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2014 m.... 16. Atsakovas Valstybinė energetikos inspekcija atsiliepime į atskirąjį skundą... 17. Trečiasis asmuo UAB Namų priežiūros centras atsiliepime į atskirąjį... 18. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai... 19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo)... 20. Dėl nagrinėjamos bylos dalyko... 21. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje,... 22. Tačiau pateiktame ieškinyje bei atskirajame skunde ieškovė formuluoja... 23. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad ieškinio dalykas – tai... 24. Kasacinis teismas yra ne kartą nurodęs, kad ieškovas turi teisę ir pareigą... 25. Kaip jau buvo minėta, nagrinėjamoje byloje apeliantė reiškia reikalavimus... 26. Dėl Energetikos inspekcijos kompetencijos... 27. Pagal Energetikos įstatymo 9 straipsnio 1 dalį Energetikos inspekcija teisės... 28. Energetikos įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Energetikos... 29. Pagal Energetikos įstatymo 34 straipsnio 5 dalies 1 punktą vartotojų ir... 30. Pažymėtina, kad kasacinis teismas, aiškindamas Energetikos įstatymo 34... 31. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, inter alia ieškovės... 32. Pažymėtina, kad apeliantės akcentuojamas jos, kaip vartotojos, statusas ir... 33. Sutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl Energetikos įstatymo... 34. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nutarties argumentas, kad... 35. Dėl teismo pareigos motyvuoti nutartį (sprendimą)... 36. Kaip teisingai nurodė ieškovė, teismo pareiga motyvuoti nutartį yra... 37. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra nurodęs, kad pareigos nurodyti priimto... 38. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pasisakyta, kad jeigu... 39. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi... 40. Nagrinėjamo klausimo kontekste atkreiptinas dėmesys, kad pati apeliantė... 41. Remdamasi išdėstytomis faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis, apeliacinės... 42. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 43. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 10 d. nutartį palikti nepakeistą....