Byla 2A-584-467/2013
Dėl nuostolių atlyginimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andrutės Kalinauskienės, Ritos Kisielienės ir Almos Urbanavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

2teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Sostinės centras“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. sausio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Sostinės centras“ ieškinį atsakovui S. Š. dėl netesybų priteisimo ir atsakovo S. Š. priešieškinį ieškovui UAB „Sostinės centras“ dėl nuostolių atlyginimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Ieškovas UAB „Sostinės centras“ 2011 m. gegužės 10 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovo S. Š. 4500 Lt netesybų bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog šalys 2010 m. gruodžio 8 d. sudarė nuomos sutartį, kurios pagrindu atsakovas įsipareigojo vykdyti pastovią prekybą turgavietėje, esančioje (duomenys neskelbtini), išnuomotoje vietoje Nr. 65. Pagal sutarties 2.1 punktą atsakovas sumokėjo ieškovui 1500 Lt depozitą. Turgavietė atsidarė 2010 m. gruodžio 18 d. ir atsakovas nuo tos dienos joje pradėjo vykdyti prekybą. Atsakovas 2010 m. gruodžio 29 d. pateikė ieškovui prašymą nutraukti sutartį nuo 2011 m. sausio 1 d. Atsakovui buvo įteiktas ieškovo 2010 m. gruodžio 29 d. atsakymas, kuriame ieškovas kategoriškai nesutiko su atsakovo dėstomais motyvais. Gavęs atsakymą, atsakovas 2010 m. gruodžio 29 d. paliko savo darbo vietą. Buvo surašytas aktas dėl veiklos nevykdymo ir pasirašytas ieškovo atstovų. Atsakovas šį aktą priimti atsisakė. Atsakovas 2010 m. gruodžio 30 d. neatvyko į savo išnuomotą vietą ir jokios prekybos nevykdė. Atsakovas veiklos nevykdė ir 2010 m. gruodžio 31 d., o prekyvietėje pasirodė tik 2011 m. sausio 18 d. Sutarties 5.2.9 punktas numato, kad nuomininkas privalo dirbti nuomotojo nustatytu turgavietės darbo laiku, o už kiekvieną tokį pažeidimą, t.y. veiklos nevykdymą nustatytu laiku, nuomininkas privalo mokėti nuomotojui baudą lygią 500 Lt. Ieškovas atsakovui paskaičiavo baudą už veiklos nevykdymą laikotarpiu nuo 2010 m. gruodžio 29 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d., iš viso 1500 Lt. Sutarties 5.2.14 punkte yra numatyta atsakovo atsakomybė už sutarties nutraukimą anksčiau termino dėl atsakovo kaltės ir/ar jo iniciatyva. Remiantis šia sutarties nuostata, atsakovui yra taikoma 4500 Lt bauda. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas ieškovui sumokėjo 1500 Lt depozitą, ši suma yra įskaitoma į baudos sumokėjimą ir likusi baudos suma yra 3000 Lt.

6Atsakovas S. Š. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovas yra skolingas atsakovui 3000 Lt už nuomą, 950 Lt už pavogtas prekes ir 200 Lt už neteisėtą baudą. Be to dėl laiku neatidaryto turgaus ir nepasiruošimo vykdyti išnuomotų patalpų veiklos, atsakovas patyrė 1000 Lt nuostolių. Atsakovas sutartį nutraukė teisėtai, nes dirbti turgavietėje nebeturėjo jokių galimybių.

7Atsakovas S. Š. 2011 m. liepos 28 d. pateikė teismui priešieškinį ir prašė priteisti iš ieškovo 1500 Lt nuomos mokesčio, 1500 Lt depozitą, 950 Lt nuostolių, patirtų ieškovui grąžinus ne visas atsakovo prekes, 200 Lt nuostolių dėl nepagrįstai paskirtos baudos. Nurodė, jog ieškovas, sudarydamas nuomos sutartį, tvirtino, kad turgavietę planuojama atidaryti 2010 m. gruodžio 11 d. Likus dienai iki planuoto turgavietės atidarymo, ieškovas telefonu informavo atsakovą apie atidarymo nukėlimą dar savaitei, t.y. iki 2011 m. gruodžio 18 d. Turgavietės atidarymas 2010 m. gruodžio 11 d. buvo neįmanomas, nes ieškovas neturėjo nustatyta tvarka išduoto maisto tvarkymo subjekto patvirtinto pažymėjimo. Tokiu būdu atsakovas nuo pat nuomos sutarties sudarymo negalėjo prekiauti išsinuomotoje vietoje. Atsakovas 2010 m. gruodžio 28 d. pateikė ieškovui prašymą dėl nuomos sutarties nutraukimo nuo 2011 m. sausio 1 d. Atsakovas 2010 m. gruodžio 23 d. nusipirko prekių už 2163,28 Lt. Tą pačią dieną ieškovas iš nuomos sutarties objekto, be jokio teisėto pagrindo paėmė visas atsakovo turėtas prekes. Tos pačios dienos vakare atsakovas atgavo minėtas prekes, tačiau grąžintų prekių kiekis neatitiko paimtų prekių kiekio, dėl ko atsakovas patyrė 950 Lt nuostolių. Turgavietės administracija, paėmusi prekes, pareikalavo sumokėti 200 Lt dydžio baudą. Atsakovas, siekdamas kuo greičiau atgauti paimtas prekes ir toliau vykdyti prekybą, sumokėjo ieškovui 200 Lt, tačiau ieškovas atsakovui neatidavė kasos pajamų orderio egzemplioriaus. Ieškovas nepagrįstai praturtėjo atsakovo sąskaita 200 Lt sumai.

8Ieškovas UAB „Sostinės centras“ su priešieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepime į priešieškinį nurodė, jog atsakovas vykdė prekybą nuo turgavietės atidarymo dienos ir nusprendė nutraukti sutartį dėl savo kaltės. Sumokėtas nuomos mokestis už pirmą mėnesį būtų skaičiuojamas nuo 2010 m. gruodžio 18 d. iki 2011 m. sausio 18 d., nepriklausomai nuo to, kas buvo įrašyta kasos pajamų orderyje. Tokiu būdu atsakovui būtų suteikta savaitė nemokamos prekybos ir laikotarpyje nuo 2011 m. sausio 11 d. iki 2011 m. sausio 18 d. jam nereikėtų mokėti nuomos mokesčio. Atsakovas, pasirašydamas priėmimo-perdavimo aktą, jau žinojo, kad turgavietė bus atidaryta vėliau. Ieškovas nepažeidė jokių savo pareigų ir tinkamai vykdė sutartį. Atsakovas nuostoliu įvardina sumokėtą depozitą ir nuomos mokestį, kuriuos jis naudojo vykdydamas veiklą. Atsakovo vienašališkai ranka surašytas popierius dėl tariamų nuostolių negali būti traktuojamas kaip įrodymas, nes jis nebuvo nei siųstas registruotu paštu, nei buvo mėginta jį įteikti ieškovui. Ieškovas 2010 m. gruodžio 23 d. nepaėmė nei vienos atsakovo prekės, kurioms atsakovas neturėjo atitinkamų dokumentų. Atsakovas jokių nuostolių nepatyrė ir nėra jokių įrodymų, o tik melagingos prielaidos apie ieškovo neva pasisavintą atsakovui priklausančią produkciją. Dėl 2010 m. gruodžio 23 d. nustatytų pažeidimų ieškovas teisėtai išrašė atsakovui 200 Lt baudą, atsakovas sutiko su tokiu pažeidimu, pasirašė kasos pajamų orderį bei paėmė antrą dalį kasos pajamų orderio. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų patvirtinančių jo patirtus nuostolius.

9II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. sausio 4 d. sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš ieškovo UAB „Sostinės centras“ atsakovo S. Š. naudai 1900 Lt skolos bei 70,73 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas pripažino, jog atsakovas neturėjo galimybės derėtis ir derinti sutarties sąlygų, o tik įrašyti savo duomenis, nuomojamą vitriną, nurodyti prekes, depozito dydį, nuomos mokestį. Ieškovas, naudodamas tipines sutartis, iš anksto neinformavo atsakovo, kad sutartis sudaroma pagal iš anksto parengtas standartines sutarties sąlygas bei nesudarė galimybės atsakovui tinkamai su šiomis sąlygomis susipažinti, dėl to neveikė sąžiningai ir protingai. Atsižvelgęs į tai, kad išsinuomotas daiktas perduotas nuomotojui ir nuomos sutartis pasibaigė 2011 m. sausio 1 d., teismas sprendė, jog pasibaigė ir nuomininko prievolė mokėti nuomos mokestį. Kadangi nuo 2011 m. sausio 1 d. neliko atsakovo prievolės mokėti nuomos mokestį, todėl teismas priteisė iš ieškovo atsakovui 400 Lt. Teismas, konstatavęs, jog atsakovas pagrįstai nutraukė nuomos sutartį ir nuomos sutartį aiškindamas nuomininko, t.y. sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai, atsakovo reikalavimą priteisti 1500 Lt įneštą depozitą patenkino. Atsakovo reikalavimą priteisti 950 Lt nuostolių teismas atmetė kaip neįrodytą. Teismas, nustatęs, jog iki 2011 m. sausio 1 d. atsakovas privalėjo vykdyti sutartinius įsipareigojimus ir dirbti turgavietėje nustatytu laiku, pripažino, kad nėra pagrindo priteisti iš ieškovo 200 Lt baudą.

11III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12Ieškovas UAB „Sostinės centras“ apeliaciniu skundu prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, o priešieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog teismas nepagrįstai konstatavo ieškovo veiksmuose buvus CK 6.185 straipsnio 2 dalies pažeidimą. Teismas taip pat nepagrįstai nurodė, jog ieškovas nepranešė atsakovui, kad sutartis bus sudaroma pagal standartines sąlygas. Teismas neanalizavo sutarties sudarymo aplinkybių, nesiaiškino ir netyrė sutarties nuostatų, apsiribodamas tik trumpu konstatavimu, jog ieškovas nesudarė sąlygų atsakovui tinkamai susipažinti su sutarties nuostatomis. Atsakovas pripažino, jog sutartį pasirašė prieš tai pilnai susipažinęs su sutarties sąlygomis bei jas įvertinęs. Liudytojai J. P. ir G. M. tik nurodė savo pačių sutarčių sudarymo aplinkybes, tačiau nieko neparodė apie tai, kokiomis aplinkybėmis atsakovas pasirašė sutartį su ieškovu Be to nebuvo nuginčyta nei viena sutarties sąlyga kaip nesąžininga. Byloje nustatyta, jog ieškovas informavo atsakovą, kad turgavietė atsidarys vėliau, tačiau atsakovas, nei pasirašydamas turto priėmimo-perdavimo aktą, nei iki turgavietės atidarymo, jokių pretenzijų dėl netinkamo daikto perdavimo ieškovui nepareiškė. Todėl preziumuotina, kad atsakovas sutiko su vėlesne turgavietės atidarymo data bei su perduoto turto kokybe. Atsakovas nenurodė nei vieno jam perduoto turto trūkumo, todėl teismas nepagrįstai ex officio konstatavo, kad turtas buvo perduotas su trūkumais. Neįrodžius, kad ieškovas padarė esminį sutarties pažeidimą, numatytą CK 6.498 straipsnyje, nebuvo pagrindo pripažinti pagrįstu atsakovo sprendimą vienašališkai nutraukti sutartį dėl ieškovo kaltės. Teismas pažeidė CPK įtvirtintas taisykles, numatančias bylos šalių įrodinėjimo pareigą, nepagrįstai perkeldamas įrodinėjimo naštą ieškovui dėl aplinkybių, kurias turėjo pagrįsti atsakovas. Neaišku, kokiais įrodymais remdamasis teismas padarė išvadą, jog pirmą turgavietės veiklos mėnesį veikė mažiau nei pusė paviljono patalpų, tebevyko įsikūrimo darbai, prekybinės vietos nebuvo užimtos. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad turgavietė funkcionavo netinkamai, nors būtent jis privalėjo įrodyti šią aplinkybę, kuri, teismo manymu, sudarė pagrindą sutartį nutraukti prieš terminą dėl ieškovo kaltės. Teismas nebuvo aktyvus ir nesiaiškino, kokie buvo tikrieji atsakovo motyvai vienašališkai nutraukiant sutartį, netinkamai ištyrė faktines bylos aplinkybes. Atsakovas visą laiką nuo sutarties sudarymo turėjo galimybę naudotis ir naudojosi ieškovui priklausančiu turtu. Dėl to atsakovas turėjo pareigą ieškovui sumokėti vieno mėnesio nuomos mokestį, ką jis buvo padaręs sutarties pasirašymo metu. Teismas, nusprendęs, kad atsakovas neturėjo pareigos ieškovui sumokėti sutartyje sulygtą nuomos mokestį, padarė materialinės teisės pažeidimą (CK 6.487 str. 1 d.).

13Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas S. Š. prašo apeliacinį skundą atmesti, patikslinti klaidas sprendime ir patenkinti atsakovo priešieškinį bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad 2010 m. gruodžio 8 d. pasirašydamas nuomos sutartį atsakovas neturėjo jokios galimybės derėtis dėl sutarties sąlygų, ką ir nustatė teismas, dėl to pasirašė sutartį, nes buvo spaudžiamas ir klaidinamas dėl visiško turgaus užimtumo ir ieškovo deklaravimo, kad turgus bus atidarytas 2010 m. gruodžio 11 d. Kadangi sutartis įsigaliojo nuo jos pasirašymo dienos, ji jau nuo pirmų dienų dėl ieškovo kaltės buvo nevykdoma. Atsakovas sutiko darbą pradėti 2010 m. gruodžio 18 d., nors ir tą dieną ieškovas dar kartą pažeidė sutartį, vienašališkai pakeisdamas prekybos vietą, kuri buvo sutarta, taip pablogindamas atsakovui prekybos sąlygas. Sutartis buvo nutraukta dėl melagingų ieškovo veiksmų, pasirašant sutartį, ieškovo atsakomybės dėl netinkamo patalpų paruošimo ir nesant galimybės visavertiškai jomis naudotis sutartyje numatytais tikslais.

14IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15Apeliacinis skundas atmestinas.

16Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama ieškovo UAB „Sostinės centras“ apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo teismo sprendimui panaikinti ar pakeisti.

17Civilinės bylos duomenys tvirtina, kad ieškovas UAB „Sostinės centras“ ir atsakovas S. Š. 2010 m. gruodžio 8 d. sudarė nuomos sutartį Nr. 1208/SS (b.l. 14-19). Atsakovas, vadovaujantis nuomos sutarties 2.1 punktu, sumokėjo ieškovui 1500 Lt dydžio depozitą (b.l. 53). Atsakovas 2010 m gruodžio 28 d. pateikė ieškovui prašymą dėl sutarties nutraukimo (b.l. 21). Ieškovas 2010 m. gruodžio 29 d. atsakymu informavo, jog sutartis laikoma nutraukta nuo 2011 m. sausio 18 d. Ieškovas 2010 m. gruodžio 23 d. surašė pažeidimų aktą dėl produkcijos kiekio neatitikimo su sąskaitom-faktūrom (b.l. 86). Tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovo vienašališko sutarties nutraukimo pagrįstumo, netesybų priteisimo, nuostolių atlyginimo bei nuomos mokesčio priteisimo. Pirmosios instancijos teismas pripažino, jog ieškovas, naudodamas tipines sutartis, neinformavo atsakovo, kad sutartis sudaroma pagal iš anksto parengtas standartines sutarties sąlygas bei nesudarė galimybės atsakovui tinkamai su šiomis sąlygomis susipažinti, dėl to neveikė sąžiningai ir protingai, be to, nustatęs, jog atsakovas galėjo tik iš dalies naudotis išsinuomotu daiktu pagal paskirtį, teismas konstatavo, kad atsakovas pagrįstai pasinaudojo įstatyme numatyta teise nutraukti nuomos sutartį prieš terminą.

18Apeliantas nepagrįstai teigia, jog pirmosios instancijos teismas be pagrindo pripažino, kad ieškovas pažeidė CK 6.185 straipsnio 2 dalį ir tai suvaržė atsakovo galimybes tinkamai susipažinti su sutarties sąlygomis, jas išanalizuoti, derėtis ir derinti sutarties sąlygas, nes toks teiginys neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Iš atsakovo, liudytojų J. P. ir G. M. paaiškinimų (b.l. 127-128) matyti, kad nuomos sutartis buvo sudaryta prisijungimo būdu, nesuteikiant atsakovui pakankamai laiko susipažinti su ieškovo iš anksto parengtu sutarties tekstu, raginant ją pasirašyti kuo greičiau ir eliminuojant bent kokią galimybę derėtis dėl konkrečių sutarties nuostatų ar bent tinkamai su jomis supažinti (CK 6.160 str. 2 d.). Teisėjų kolegija, įvertinusi nuomos sutarties turinį ir minėtus paaiškinimus, daro išvadą, kad lygiaverčių derybų dėl sutarties sąlygų, prieš sudarant sutartį nebuvo, sutartis buvo sudaryta prisijungimo būdu (CK 6.160 str. 2 d.), ieškovas pateikė pasirašyti iš anksto paruoštą sutarties tekstą. Kad sutarties tekstas buvo iš anksto paruoštas, matyti iš paties sutarties teksto – jame specialiai tam paliktose ir pabrauktose vietose tik įrašyti nuomininko duomenys, nuomojamos vitrinos numeris, nuomininko veiklos pobūdis, depozito dydis, nuomos mokesčio dydis, o visos kitos sąlygos iš anksto parengtos ir atspausdintos. Tokiu būdu neginčytinai konstatuotina, kad sutartis buvo sudaryta pagal atsakovo parengtas standartines sąlygas (CK 6.185 str.). Todėl atmestini apelianto argumentai, kad šalys individualiai tarėsi dėl sutarties sąlygų, o pirmosios instancijos teismo išvada, kad sutarties sąlygos turi būti aiškinamos nuomininko naudai, pripažintina pagrįsta, nes tai atitinka ir sutarčių aiškinimo taisykles, reglamentuotas CK 6.193-6.195 straipsniuose, bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-288/2010; 2010-07-10 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-323/2010; kt.).

19Ieškovas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį ir pripažindamas teisėtu atsakovo vienašališką sutarties nutraukimą, netinkamai taikė materialinės teisės normas, ir tai teismui sutrukdė priimti teisingą sprendimą, kas lėmė procesinės teisės normų pažeidimą. Tačiau teisėjų kolegija su tokiais apelianto argumentais sutikti neturi pagrindo ir atmeta kaip nepagrįstus. Pagal CK 6.485 straipsnio 1 dalį nuomotojas atsako už išnuomoto daikto trūkumus, kurie visiškai ar iš dalies kliudo naudoti daiktą pagal paskirtį, net ir tais atvejais, kai nuomotojas, sudarydamas sutartį, apie tuos trūkumus nežinojo. Nuomininkas, jeigu paaiškėja šio straipsnio 1 dalyje numatytų trūkumų, turi teisę reikalauti nutraukti nuomos sutartį prieš terminą (CK 6.485 str. 2 d. 3 p.). Atsakovas nurodė, jog, atsidarius turgavietei, ji buvo pustuštė ir dėl to nebuvo jokių, ieškovo žadėtų, klientų srautų. Šią aplinkybę patvirtino ir liudytojai J. P. bei G. M.. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, aplinkybė, jog turgavietė nebuvo pilnai užpildyta, yra ypatingai svarbi vykdant tokio pobūdžio veiklą, kai klientų srautas tiesiogiai įtakoja apyvartos mastą. Tuo tarpu pagal CK 6.483 straipsnio 2 dalį nuomotojas neatsako už tuos daikto trūkumus, kuriuos jis aptarė sudarydamas sutartį, tačiau ieškovas neįrodė aplinkybės, jog sutarties pasirašymo metu informavo atsakovą, kad, atidarius turgavietę, prekyba bus vykdoma tik mažesnėje dalyje turgavietės teritorijos, o likusi turgavietės prekybos patalpų dalis tebebus neužpildyta. Nurodytos aplinkybės laikytinos esminėmis, sudarant tokio pobūdžio sutartį ir tiesiogiai susijusiomis su nuomininko galimybe naudoti daiktą pagal jo paskirtį. Nuomos sutartimi viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja laikinai perduoti nuomininkui turtą laikinai valdyti ir naudoti už mokestį, o kita šalis (nuomininkas) – mokėti nuomos mokestį. Atsižvelgiant į CK 6.477 straipsnio 1 dalyje pateiktą nuomos sutarties sampratą, darytina išvada, kad esminės tokios sutarties sąlygos yra konkretus nuomojamas turtas ir nuomos mokestis. Nuomos sutartis yra konsensualinė, todėl įsigalioja nuo sutarties pasirašymo dienos (CK 6.477 str. 1 d.). Pagrindinė nuomotojo pareiga yra perduoti nuomininkui sutarties sąlygas ir daikto paskirtį atitinkančios būklės daiktą. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog pirmą turgavietės veiklos mėnesį veikė mažiau nei pusė paviljono patalpų, tebevyko įsikūrimo darbai, o prekybinės vietos nebuvo užimtos ir tai kliudė atsakovui pilnai naudotis išnuomotu daiktu (vitrina) pagal paskirtį, t.y. prekiauti maisto produktais. Todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamą pagrindą konstatuoti, jog atsakovui, negalint iš dalies naudotis išnuomotu daiktu pagal paskirtį, jis pagrįstai pasinaudojo CK 6.485 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta teise nutraukti nuomos sutartį prieš terminą. Dėl to atmestini ieškovo apeliacinio skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, ir tai teismui sutrukdė priimti teisingą sprendimą.

20Apeliantas taip pat nepagrįstai teigia, jog, prašydamas prieš terminą nutraukti sutartį, atsakovas nenurodė nei vieno jam perduoto turto trūkumo, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ex officio konstatavo, kad turtas atsakovui buvo perduotas su trūkumais. Kaip matyti iš atsakovo 2010 m. gruodžio 28 d. prašymo nutraukti sutartį, atsakovas informavo ieškovą, jog, šiam nukėlus turgaus atidarymą, atsakovo užsakytos prekės sugedo, be to, atidarius turgavietę, pirmosiomis dienomis nebuvo jokios reklamos, taigi ir pirkėjų srautai buvo ypatingai maži, kas reiškė, kad nebuvo jokios prekybos ir dėl to buvo patirti nuostoliai (b.l. 21-22). Taigi šiuo atveju atsakovas, prašydamas nutraukti sutartį, informavo ieškovą apie daikto trūkumus, ko ieškovas bylos nagrinėjimo eigoje nepaneigė.

21Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 str. 1 d.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-24 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-526/2009; 2010-05-10 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-206/ 2010; kt.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje byloje nėra pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo ar įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176-178, 185 str.).

22Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti sutartinę civilinę atsakomybę atsakovo atžvilgiu, t.y. priteisti baudą, numatytą nuomos sutarties 5.2.14 punkte, konstatavus, kad nuomos sutarties nutraukimą įtakojo ieškovo, kaip nuomotojo, netinkamas pareigų vykdymas (CK 6.256 str. 2 d.).

23Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo.

24Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, pakeisti ar panaikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).

25Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

26Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. sausio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Ieškovas UAB „Sostinės centras“ 2011 m. gegužės 10 d. kreipėsi į... 6. Atsakovas S. Š. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepime į... 7. Atsakovas S. Š. 2011 m. liepos 28 d. pateikė teismui priešieškinį ir... 8. Ieškovas UAB „Sostinės centras“ su priešieškiniu nesutiko ir prašė... 9. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 10. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. sausio 4 d. sprendimu ieškinį... 11. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 12. Ieškovas UAB „Sostinės centras“ apeliaciniu skundu prašo sprendimą... 13. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas S. Š. prašo apeliacinį skundą... 14. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 15. Apeliacinis skundas atmestinas.... 16. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos... 17. Civilinės bylos duomenys tvirtina, kad ieškovas UAB „Sostinės centras“... 18. Apeliantas nepagrįstai teigia, jog pirmosios instancijos teismas be pagrindo... 19. Ieškovas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos... 20. Apeliantas taip pat nepagrįstai teigia, jog, prašydamas prieš terminą... 21. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai,... 22. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada,... 23. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neįtakoja... 24. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios... 25. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 26. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. sausio 4 d. sprendimą palikti...