Byla 2A-153-241/2015

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Kačinskienės ir Alvydo Poškaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Linos namai“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2014 m. birželio 12 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Linos namai“ ieškinį atsakovams akcinei bendrovei ,,DNB lizingas” ir uždarajai akcinei bendrovei ,,Intractus” dėl pirkėjo teisių ir pareigų dalies pagal 2011 m. balandžio 13 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį perkėlimo, tretieji asmenys – akcinė bendrovė „DNB bankas“, bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė ,,Eko domus” ir L. D..

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas perkelti jam pagal 2011 m. balandžio 13 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį pirkėjo teises ir pareigas. Ieškovas nurodė, kad dalis pirkėjo teisių ir pareigų pagal sutartį turi būti perkelta jam, kadangi solidariai atsakydamas už skolininko BUAB „Eko domus“ prievoles atsakovui AB „DNB lizingas“, taip pat solidariai su BUAB „Eko domus“ atsakydamas pagal prievoles trečiajam asmeniui AB „DNB bankas“ išlaiko pirmenybės teisę išpirkti lizingo sutarties dalyką prieš kitus asmenis tokiomis pačiomis sąlygomis, kokiomis lizingo dalykas gali būti parduotas pagrindiniam skolininkui (CK 6.574 str., 6.567 str. 1 d.). Ieškovas, vadovaudamasis CK 6.82 straipsnio 3 dalimi, teigia, kad turi pirmenybės teisę įsigyti pagrindinio skolininko lizingo sutarties pagrindu naudotą turtą. Ši teisė kyla ir iš CK 6.200 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto reikalavimo sutartis vykdyti kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu. Ieškovas teigia, kad atsakovas pasirinko nuostolingai parduoti pagal lizingo sutartį naudotus pastatus dukterinei įmonei, tokiu būdu perkeldamas visas BUAB „Eko domus“ skolas ir nuostolius ieškovui, o tai ieškovui suteikia teisę perimti nuostolingu tapusį lizingo sutarties objektą ir savarankiškai spręsti ką su juo daryti. Pirmumo teisė įsigyti lizingo sutarties pagrindu BUAB „Eko domus“ naudotą turtą taip pat yra kildinama ir iš bonus pater familias standarto. Atsakovo AB „DNB lizingas“, trečiojo asmens AB „DNB bankas“ ir atsakovo UAB „Intractus“ veiksmai perimant lizingo sutarties pagrindu BUAB „Eko domus“ naudotą turtą negali būti vertinami kaip teisėti, sąžiningi ir proporcingi, kadangi turtas perimtas atsakovo AB „DNB lizingas“ dukterinės įmonės UAB „Intractus“ naudai, už 4 kartus mažesnę nei rinkos kainą.

5Pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimas ieškovui šiuo atveju bus proporcingas ir teisingas ieškovo pažeistų teisių ir interesų gynimo būdas, kadangi ieškovui bus suteikta teisė sumažinti nuostolius, kurie laidavimo sutartimi buvo perkelti ieškovui bei išsaugoti 2011 m. balandžio 13 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, tuo nedarydamas įtakos civilinių santykių stabilumui, nepažeisdamas trečiųjų asmenų teisėtų lūkesčių.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Šiaulių apygardos teismas 2014 m. birželio 12 d. sprendimu ieškinį atmetė; priteisė iš ieškovo atsakovams AB ,,DNB lizingas” 4 840 Lt, UAB „Intractus“ – 2420 Lt bylinėjimosi išlaidų, valstybei – 85,40 Lt su procesinių dokumentų įteikimu susijusių išlaidų; panaikino Šiaulių apygardos teismo 2014 m. kovo 7 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešajame registre dėl nuosavybės teisių perleidimo draudimo atsakovui UAB „Intractus“ priklausančiam visam turtui, esančiam Linkaičių k. ir Raudondvario k. Radviliškio r. Teismas sprendė, kad ieškovas netinkamai vertina laiduotojo reikalavimo teisę CK 6.83 straipsnio pagrindu, kadangi UAB „Eko domus“ ginčo turto nuosavybėn niekada nebuvo įgijęs. Ginčo turtas priklausė AB „DNB lizingas“ nuosavybės teise iki 2011 m. balandžio 13 d., kuomet turtas parduotas UAB „Intractus“. Teismas pažymėjo, kad ieškovas, reikalaudamas taikyti laiduotojo atgręžtinio reikalavimo teisę, nepagrįstai vadovaujasi CK 6.200 straipsnio 3 dalyje įtvirtintu sutarties vykdymo ekonomiškumo principu, nes UAB „Eko domus“ naudojosi ginčijamu turtu lizingo gavėjo teisėmis tol, kol lizingo davėjas nenutraukė sutarties dėl netinkamo sutarties vykdymo. Pagal lizingo sutarčių 10.6 punktą, CK 6.574 straipsnį, nutraukus lizingo sutartį lizingo gavėjas netenka teisės naudotis lizingo objektais ir privalo juos grąžinti savininkui lizingo bendrovei. Po sutarties nutraukimo, nesant teisinio pagrindo, nuosavybės teisės į ginčo turtą nei lizingo gavėjui, nei už jį laidavusiam asmeniui neatsiranda.

8Teismas sprendė, kad ieškovas, kaip BUAB „Eko domus“ laiduotojas, nepagrindė pirmenybės teisės išsipirkti lizingo sutarties dalyką. Nei lizingo sutarties bendrosios dalies 10.6 punkte, nei CK 6.574 straipsnyje, 6.567 straipsnio 1 dalyje nėra numatyta lizingo gavėjo ar kitų asmenų teisių, nutraukus dėl lizingo gavėjo kaltės lizingo sutartį, pirmenybės tvarka išsipirkti lizingo objektą. Bendrosios dalies 10.6 punkte ir CK 6.574 straipsnyje numatyta pareiga lizingo gavėjui po lizingo sutarties nutraukimo grąžinti lizingo davėjui šiam nuosavybės teise priklausantį lizingo dalyką. Pagal CK 6.567 straipsnio 1 dalyje reglamentuojamą lizingo sutarties sampratą, tik išmokėjus visą lizingo sutartyje numatytą kainą, turtas pereina lizingo gavėjo nuosavybėn. UAB „Eko domus“ lizingo sutartį pažeidė, ji buvo nutraukta, o po lizingo sutarties nutraukimo liko neišmokėta lizingo objekto 428 474,80 Lt vertė. Pardavus buvusį lizingo objektą ir taip sumažinus skolą, liko pagal sutartį nepadengta 7 765,48 Lt skola, kuri nesumokėta iki šiol. Lizingo gavėjui UAB „Eko domus“ pažeidus lizingo sutartį, o ieškovui neįvykdžius prievolės už UAB „Eko domus“, buvo priteista likusi 7 765,48 Lt skola iš laiduotojo. Lietuvos apeliacinis teismas 2013-06-17 nutartyje konstatavo, kad laidavimo sutartimis solidariai laidavo UAB ,,Linos namai“, lizingo sutartys 2009 m. gegužės 8 d. pranešimu buvo nutrauktos nuo 2009 m. gegužės 18 d. dėl esminio pažeidimo, nustatyto lizingo sutarčių 10.5 punkte, t. y. kai lizingo gavėjas ilgiau kaip vieną mėnesį vėluoja sumokėti bent vieną lizingo mokėjimą ar ilgiau kaip vieną mėnesį nesumoka lizingo sutartimis nustatytų baudų. Teismas pripažino, kad lizingo ir laidavimo sutarčių pažeidimai nesukuria ieškovui nuosavybės teisių į lizingo dalyką.

9Ieškovo argumentai apie jo pirmumo teisę išpirkti lizingo objekto neatitinka lizingo sutarties bendrosios dalies 10.6 punkto bei CK 6.574 straipsnio nuostatų, nes po lizingo sutarties nutraukimo lizingo davėjas turi teisę reikalauti grąžinti jam sutarties dalyką, o lizingo gavėjas privalo grąžinti lizingo bendrovei lizinguotą turtą, kuris yra lizingo davėjo nuosavybė. Ieškovo argumentus, kad turto kaina neatitiko rinkos vertės, teismas pripažino nepagrįstais. Teismas nustatė, kad atsakovas pateikė įrodymus, jog turto pardavimo kaina buvo nustatyta atsižvelgiant į nepriklausomos turto vertinimo agentūros 2010 m. spalio 14 d. ir 2010 m. spalio 18 d. nustatytą ginčo turto 430 000 Lt vertę ir turtas parduotas būtent už tokią kainą. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad reikalavimą perkelti ginčo turto pirkėjo teises ir pareigas ieškovas sieja su laiduotojo pirmenybės teise išsipirkti lizingo dalyką po lizingo sutarties nutraukimo, o ne su turto kaina. Turto pardavimo kainos dydis nėra susijęs su šios bylos ginčo dalyku. Teismas atmetė ieškovo argumentus dėl atsakovo AB „DNB lizingas“ pareigos atlyginti nuostolius dėl to, kad lizingui nuosavybės teise priklausęs nekilnojamasis turtas buvo parduotas dukterinei įmonei UAB „Intractus“. Teismas sprendė, kad ieškovas netinkamai suvokia lizingo sutarties šalių teisinę padėtį ir nuosavybės teisės į lizingo objektą įgijimo momentą. Jeigu finansinis lizingas nutraukiamas dar nepasibaigus nustatytam lizingo laikotarpiui, lizingo davėjas turi teisę į investuotų lėšų kompensaciją, kad galėtų atgauti negrąžintas kapitalo investicijas ir kitas išlaidas bei pelną, nesvarbu, ar lizingo sutarties terminas buvo nutrauktas lizingo gavėjo pageidavimu, ar dėl to, kad lizingo gavėjas neįvykdė įsipareigojimų. Tokią išvadą suponuoja CK 6.574 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios lizingo sutarties nutraukimo padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2013). Teismas pažymėjo, kad ieškovas neįvertino aplinkybės, jog lizingo sutartis dėl netinkamo jos vykdymo buvo nutraukta CK 6.574 straipsnio pagrindu ir tokiu būdu lizingo davėjas atsiima savo turtą, o ne jį gauta. Teismas, nenustatęs ieškovo sąmoningo veikimo prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, netenkino atsakovo prašymo paskirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą civiliniu procesu.

10III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11Ieškovas apeliaciniame skunde prašo Šiaulių apygardos teismo 2014 m. birželio 12 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

121. Teismo argumentas, kad apeliantas netinkamai vertino CK 6.83 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą laiduotojo reikalavimo teisę, atmestinas, kadangi šia teisės norma apeliantas nei ieškinyje, nei rašytiniuose paaiškinimuose nesivadovavo. Ieškovas savo reikalavimą grindė ne CK 6.83 straipsnio 3 dalimi, o CK 6.82 straipsnio 3 dalimi. Apelianto įsitikinimu, pagrindinis skolininkas turėjo teisę pirmumo tvarka išpirkti lizingo sutarties dalyką, todėl šia teise turėjo teisę pasinaudoti ir apeliantas, kaip pagrindinio skolininko laiduotojas.

132. Teismas netinkamai aiškino lizingo sutarties nuostatas, neatsižvelgė ir nevertino lizingo sutarties šalių tikrosios valios bei ketinimų, o būtent pagrindinio skolininko BUAB „Eko domus“ siekio įgyti nuosavybės teisę į lizingo sutarties dalyką, dėl ko buvo pažeistos CK 6.193 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos sutarčių aiškinimo taisyklės.

143. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad apeliantas nepagrįstai vadovaujasi CK 6.200 straipsnio 3 dalyje įtvirtintu sutarties vykdymo ekonomiškumo principu. Nors po lizingo sutarties nutraukimo nuosavybės teisė į lizingo sutarties dalyką neatsiranda nei lizingo gavėjui, nei už jį laidavusiam asmeniui, tačiau ši aplinkybė nepanaikina lizingo davėjo pareigos po lizingo sutarties nutraukimo imtis priemonių mažinti lizingo gavėjui tenkančius nuostolius, ir tai atlikti realizuojant turtą komerciškai pagrįstu būdu per protingą laiką.

154. Ieškovas pagal laidavimo sutartį perėmė visus BAUB „Eko domus“ skolinius įsipareigojimus atsakovui AB „DNB lizingas“, taip pat prievolę padengti nuostolingo lizingo sutarties pagrindu naudoto turto pardavimo nuostolius. Kadangi atsakovas AB „DNB lizingas“ pasirinko nuostolingai parduoti pagal lizingo sutartį naudotus pastatus dukterinei įmonei, tokiu būdu perkeldamas visas BUAB „Eko domus“ skolas ir nuostolius ieškovui, ieškovui turi būti suteikta teisė perimti nuostolingu tapusį lizingo sutarties objektą ir savarankiškai spręsti ką su tuo turtu daryti, siekiant patirtų nuostolių minimizavimo.

165. Teismas neatsižvelgė į tai, jog lizingo objekto pardavimas už rinkos kainos neatitinkančią sumą prieštarauja gerai verslo praktikai, pažeidžia lizingo gavėjo teises, t. y. atėmė iš lizingo gavėjo jo pagrindinį lizingo sutarties tikslą – įgyti pastatus savo nuosavybėn, ir sukelia nepagrįstų nuostolių apeliantui. Ekspertizės akto apeliantas neturėjo galimybės pateikti pirmosios instancijos teismui, nes ekspertizė atlikta tik 2014 m. gegužės 19 d., todėl, vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, teikia ekspertės A. K. ekspertizės aktą ir prašo šį įrodymą prijungti prie bylos. Ekspertizės aktas patvirtina esminę aplinkybę, jog lizingo objektas buvo perleistas už 4 kartus mažesnę kainą nei rinkos vertė. Tokio pardavimo nuostoliai buvo tiesiogiai perkelti laiduotojui.

176. Teismo argumentas, jog turto pardavimo kainos dydis nėra susijęs su šios bylos ginčo dalyku, yra nepagrįstas. Aplinkybė, jog atsakovas turtą perleido susijusiam asmeniui už keturis kartus mažesnę kainą nei tikroji turto rinkos vertė, tik patvirtina atsakovo nesąžiningumą ir siekį nuostolius perkelti lizingo gavėjui ir laiduotojui, todėl ši aplinkybė yra svarbi šiai bylai.

187. Tai, kad atsakovas elgėsi nesąžiningai ir nesivadovavo gera verslo praktika, patvirtina byloje pateiktas susirašinėjimas, t. y. 2010 m. gruodžio 20 d. atsakovui buvo pateiktas pasiūlymas nurodytą turtą įsigyti už 1 700 000 Lt; 2011 m. rugsėjo 7 d. atsakovui buvo pateiktas pasiūlymas išpirkti nekilnojamąjį turtą bei įrengimus; 2013 m. rugsėjo 30 d. buvo pateiktas pakartotinis pasiūlymas dėl visų įsipareigojimų AB „DNB bankas“ bei AB „DNB lizingas“, sumokant už pasiūlyme nurodytą turtą 1 500 000 Lt. Šių aplinkybių teismas nevertino ir dėl jų nepasisakė, todėl nevisapusiškai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, kas įtakojo nepagrįsto sprendimo priėmimą.

198. Teismo argumentas, kad nėra teisės normos, kurioje būtų tiesiogiai įtvirtinta lizingo gavėjo ar laiduotojo pirmenybės teisė įsigyti lizingo sutarties dalyką, nereiškia, jog lizingo gavėjo ar jo laiduotojo pirmenybės teisė neegzistuoja. Teismas neatsižvelgė į tai, jog esminė lizingo sutarties sąlyga yra lizingo objekto nuosavybės teisės įgijimas. Atsakovas turėjo pasiūlyti lizingo objektą įsigyti lizingo gavėjui arba laiduotojui, o tik vėliau ieškoti naujo pirkėjo. Apelianto įsitikinimu, teismas neatsižvelgė į nurodytas aplinkybes, netinkamai aiškino sąžiningumo ir protingumo principų svarbą lizingo sutarties vykdymo ir nutraukimo atvejais, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos.

20Atsakovai ir trečiasis asmuo AB DNB bankas prašo teismo sprendimą palikti nepakeistą, o ieškovo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi šie argumentai:

211. Nepagrįsti apelianto argumentai, kad jo teisę išsipirkti lizingo objektą pagrindžia CK 6.82 straipsnio 3 dalis. Ši teisės norma numato, kad laiduotojas turi teisę įgyvendinti teises, kuriomis gali naudotis skolininkas. Kadangi nei lizingo sutartis, nei teisės normos nenumato lizingo objekto pirmenybės išsipirkimo teisės, tai tokios teisės, kurios neturi skolininkas (lizingo gavėjas), negali realizuoti ir skolininko laiduotojas.

222. Apeliantas neteisingai aiškina, kad pirmumo teisė išsipirkti lizingo objektą kyla iš pačios lizingo sutarties esmės, tikrųjų lizingo sutarties šalių ketinimų ir valios. Lizingo objekto savininku ir davėju buvo AB „DNB lizingas“. Teisė naudotis šiuo turtu lizingo gavėjui buvo suteikta tik ta apimtimi, kaip numatyta lizingo sutartyje. Lizingo gavėjas būtų tapęs lizingo objekto (ginčo turto) savininku tik tuo atveju, jei jis lizingo sutartyje numatytomis sąlygomis būtų tinkamai mokėjęs lizingo davėjui lizingo įmokas iki visiško tinkamo lizingo sutarties įvykdymo. Šiuo atveju lizingo gavėjas netinkamai vykdė lizingo sutartimi numatytus įsipareigojimus bei kitas su lizingo davėju sudarytas lizingo sutartis, todėl visos trys lizingo sutartys buvo vienašališkai nutrauktos.

233. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad jis turi pirmenybės teisę išsipirkti lizingo sutarties dalyką. Nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde apeliantas nepagrindžia, kokios teisės normos reglamentuoja tokias tariamas pirmenybės išsipirkti turtą teises. Nei Lizingo sutarties bendrosios dalies 10.6 punkte, nei CK 6.574 straipsnyje, nei 6.567 straipsnio 1 dalyje nėra numatyta lizingo gavėjo ar kitų asmenų teisių, nutraukus dėl lizingo gavėjo kaltės lizingo sutartį, pirmenybės tvarka išsipirkti lizingo objektą.

244. Apelianto argumentai, kad tokia pirmenybės išpirkti turtą teisė kildinama iš teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, lizingo sutarties sampratos ir tikrosios lizingo sutarties šalių valios, yra deklaratyvūs ir neturintys jokio teisinio pagrindimo, nes jokie teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai nenumato galimybės iš savo neteisėtų veiksmų gauti naudos ir kėsintis į kito asmens nuosavybę.

255. Apeliantas nepagrindžia, kokiu pagrindu lizingo davėjo naudojimasis jam įstatymo ir lizingo sutartyse suteiktomis teisėmis ir savo, kaip turto savininko, teisių realizavimas yra vertinami kaip apelianto nuostoliai. Apie kokių nuostolių perkėlimą apeliantui yra kalbama apeliaciniame skunde, iš viso nemotyvuojama, jokie apelianto nuostoliai byloje neįrodyti. Spręsti apie tariamus apelianto nuostolius nėra jokio pagrindo, nes klausimas dėl skolų pagal lizingo sutartis priteisimo ir atsakomybės pagal lizingo sutartis taikymo yra išspręstas Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. birželio 17 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje dėl 91 499,24 Lt skolos iš apelianto lizingo davėjui AB „DNB lizingas“ priteisimo.

266. Apelianto argumentai apie turto pardavimą už keturis kartus mažesnę nei rinkos kainą yra nepagrįsti. Aplinkybė, jog ginčo turtas buvo lizinguojamas, nesukūrė nei lizingo gavėjui, nei jo laiduotojui jokių reikalavimo teisių į lizingo bendrovei nuosavybės teise priklausantį turtą, todėl ir turto pardavimas atsakovui UAB „Intractus“ negalėjo pažeisti ir nepažeidė apelianto teisių. Lizingo davėjas, kaip turto savininkas, neturi pareigos derinti jam priklausančio turto pardavimo kainos su apeliantu ar buvusiu lizingo gavėju.

277. Tai, kad apeliantas pripažįsta 430 000 Lt kainą, patvirtina ir tas faktas, kad apeliantas neprašo šios kainos pakeisti, neginčija pirkimo–pardavimo sutarties sąlygos dėl kainos nustatymo, o pirkėjo teises bei pareigas prašo jam perkelti tomis pačiomis sąlygomis, įskaitant kainą, kaip susitarta atsakovų pirkimo–pardavimo sutartyje. Tai reiškia, kad apelianto argumentai apie tariamą turto pardavimą už per mažą kainą neturi teisinės reikšmės, nes pats apeliantas šią kainą pripažįsta.

288. Apeliantas nepasisako dėl turto pardavimo kainos kompensavimo UAB „Intractus“, o tai reiškia, kad apeliantas siekia neatlygintinai įgyti didelės vertės nekilnojamąjį turtą. Apeliantas į bylą nepateikė įrodymų, kad turi finansinių lėšų sumokėti pirkimo–pardavimo kainą, ir kad tam pritartų apelianto kreditoriai. Netgi perkėlus apeliantui ginčo pirkimo–pardavimo sutarties pirkėjo teises ir pareigas, Apeliantas negalėtų įgyvendinti esminės sutarties sąlygos – kainos sumokėjimo, todėl sutartis būtų laikoma nesudaryta.

299. Nepagrįstas apelianto prašymas prijungti prie bylos naujus įrodymus – ekspertės A. K. ekspertizės aktą. Prašomas prijungti dokumentas yra iš kitos civilinės bylos; šį ekspertizės aktą (jo santrauką) 2014 m. gegužės 22 d. protokoline nutartimi teismas atsisakė priimti, kaip nesusijusį su byla, užvilkinsiantį bylos nagrinėjimą, todėl apeliantas neteisingai nurodo, kad jis neturėjo galimybės šio dokumento pateikti anksčiau; prašomas prijungti dokumentas yra tik vienas iš daugelio byloje pateiktų dokumentų lizinguoto turto vertei bei galimiems pagerinimams į jį nustatyti; jis neįrodo apelianto teisių tapti ginčo turto savininku pagal 2011 m. balandžio 27 d. pirkimo–pardavimo sutartį.

30IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

31Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.

32Dėl naujų įrodymų priėmimo

33CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliantas prašo priimti ekspertės A. K. ekspertizės akto santrauką (3 t., 72-74 b. l.) ir teigia, kad neturėjo galimybės šio įrodymo pateikti pirmosios instancijos teismui, nes ekspertizė atlikta tik 2014 m. gegužės 19 d. Pasak apelianto, ekspertizės aktas patvirtina, jog lizingo objektas buvo perleistas už keturis kartus mažesnę nei rinkos vertė kainą ir tokio pardavimo nuostoliai buvo tiesiogiai perkelti laiduotojui. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad turto vertinimo ekspertizės akto santrauka buvo pateikta pirmosios instancijos teismui 2014 m. gegužės 22 d. teismo posėdžio metu; šis dokumentas yra byloje (3 t., 31-33 b. l.), pagal minėto teismo posėdžio garso įrašą pirmosios instancijos teismas neatsisakė jį priimti, todėl nėra pagrindo pakartotinai spręsti šio rašytinio įrodymo priėmimo klausimą.

34Byloje nustatyta, kad 2005 m. gruodžio 22 d. UAB ,,Eko domus“ ir AB „DNB lizingas“ sudarė lizingo sutartį Nr. 2005/12-N64, kurios pagrindu AB ,,DNB lizingas“ įsigijo nekilnojamąjį turtą nuosavybės teise ir UAB ,,Eko domus“, kaip lizingo gavėjui, perdavė naudotis gamybinių pastatų kompleksą, esantį Radviliškio rajone (1 t., 10-15, 16 b. l.). AB ,,DNB bankas“ ir UAB ,,Eko domus“ 2006 m. spalio 6 d. sudarė kreditavimo sutartį, kuria buvo suteiktas 502 175 EUR tikslinis kreditas pastatų ir juose buvusios gamybinės įrangos atnaujinimui (1 t., 16-17, 18, 19-26 b. l.). Už UAB ,,Eko domus“ prievolių įvykdymą pagal lizingo ir kredito sutartis laidavo UAB ,,Linos namai“ (1 t., 27-28, 29-30 b. l.). Lizingo gavėjui UAB „Eko domus“ netinkamai vykdant lizingo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus bei kitas su AB „DNB lizingas“ sudarytas lizingo sutartis, nustatytais terminais nemokant lizingo mokėjimų už naudojimąsi lizingo objektais, visos lizingo sutartys 2009 m. gegužės 8 d. pranešimu buvo vienašališkai AB „DNB lizingas“ nutrauktos (2 t., 39 b. l.); lizingo sutarčių 10.6 punkto pagrindu buvo pareikalauta UAB „Eko domus“ grąžinti AB „DNB lizingas“ nuosavybės teise priklausantį lizinguojamą turtą. Šiaulių apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi UAB ,,Eko domus“ buvo iškelta bankroto byla, patvirtintas 141 284,87 Lt AB „DNB lizingas“ kreditorinis reikalavimas lizingo gavėjo bankroto byloje (2 t., 44-46 b. l.). AB ,,DNB lizingas“ 2011 m. balandžio 13 d. perėmė lizingo sutarties pagrindu BUAB ,,Eko domus“ naudotus pastatus. 2011 m. balandžio 13 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartimi šiuos pastatus už 430 000 Lt AB „DNB lizingas“ pardavė UAB ,,Intractus“ (1 t., 31-58 b. l.). Šiaulių apygardos teismo 2013 m. vasario 15 d. sprendimu už akių, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-488-357/2013, patvirtintas AB ,,DNB lizingas“ 91 499,24 Lt finansinis reikalavimas UAB „Linos namai“ restruktūrizavimo byloje. Šis sprendimas Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. birželio 17 d. nutartimi paliktas nepakeistas (civilinė byla Nr. 2A-1879/2013) (2 t., 47-57 b. l.). Šiaulių apygardos teismo 2013 m. vasario 15 d. nutartimi UAB „Linos namai“ restruktūrizavimo byla buvo nutraukta; apeliacinės instancijos teismas šią nutartį paliko nepakeistą (2 t., 58-63 b. l.).

35Tarp šalių kilo ginčas dėl ieškovo, kaip laiduotojo, teisės perimti atsakovo AB ,,DNB lizingas“ 2011 m. balandžio 13 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartimi atsakovui UAB ,,Intractus“ perleisto turto pirkėjo teises. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad toks ieškovo reikalavimas nėra pagrįstas. Apeliantas su teismo išvadomis nesutinka, mano, kad tokia jo teisė kyla iš laidavimo sutarties esmės, šia sutartimi šalių siekiamų tikslų, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principų bei šalių pareigos sutartis vykdyti kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu.

36Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentais, kad teismas sprendime nepagrįstai nurodė, jog ieškovas vadovaujasi CK 6.83 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta laiduotojo atgręžtinio reikalavimo teise, tačiau šis netikslumas nepaneigia teismo padarytų išvadų dėl ieškovo pareikšto reikalavimo nepagrįstumo teisingumo. Ieškovas savo reikalavimą grindė ne CK 6.83 straipsnio 3 dalimi, o CK 6.82 straipsnio 3 dalimi, kurioje įtvirtinta laiduotojo teisė įgyvendinti visas kitas teises, kuriomis gali naudotis skolininkas (ginčyti skolą, taikyti įskaitymą, sustabdyti prievolės vykdymą ir t. t.), išskyrus tas, kurios išimtinai susijusios su skolininko asmeniu. Teisėjų kolegija šios įstatyme įtvirtintos laiduotojo teisės neneigia, tačiau pabrėžia, kad ši teisės norma suteikia laiduotojui teisę įgyvendinti tas skolininko teises, kurias turi pats skolininkas. Nagrinėjamu atveju ieškovas reikalauja jam perkelti pirkimo–pardavimo sutarties, kuria lizingo davėjas pardavė kitam asmeniui po lizingo sutarties nutraukimo susigrąžintą turtą, pirkėjo teises, teigdamas, kad nebuvo įgyvendinta tiek skolininko, tiek laiduotojo pirmumo teisė įsigyti lizingo sutartimis valdytą turtą. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad po lizingo sutarčių nutraukimo pirmumo teisės įsigyti lizingo objektą nei lizingo gavėjas, nei jo laiduotojas neturi.

37Teismas teisingai konstatavo, kad nei lizingo sutarties 10.6 punkte, nei CK 6.574 straipsnyje nėra numatyta lizingo gavėjo ar kitų asmenų teisė, dėl lizingo gavėjo kaltės nutraukus sutartį, pirmenybės tvarka išsipirkti lizingo objektą. Sutarties 10.6 punkte ir CK 6.574 straipsnyje numatyta lizingo gavėjo pareiga po sutarties nutraukimo grąžinti lizingo davėjui nuosavybės teise priklausantį lizingo dalyką, o sutarties 1.1 punkte ir CK 6.567 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad tik išmokėjus visą lizingo sutartyje numatytą kainą turtas pereina lizingo gavėjo nuosavybėn. Taigi nuosavybės teisė į lizingo objektą lizingo gavėjui pereina tik sumokėjus visą daikto kainą.

38Apeliantas teigia, kad teismas netinkamai aiškino lizingo sutarties nuostatas, neatsižvelgė ir nevertino tikrųjų šalių ketinimų ir šalių valios, o būtent UAB „Eko domus“ siekio įgyti nuosavybės teisę į lizingo sutarties dalyką. Teisėjų kolegija su šiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka. CK 6.567 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pagal lizingo (finansinės nuomos) sutartį viena šalis (lizingo davėjas) įsipareigoja įgyti nuosavybės teise iš trečiojo asmens kitos šalies (lizingo gavėjo) nurodytą daiktą ir perduoti jį lizingo gavėjui valdyti ir naudoti verslo tikslais už užmokestį su sąlyga, kad sumokėjus visą lizingo sutartyje numatytą kainą daiktas pereis lizingo gavėjui nuosavybės teise, jeigu sutartis nenumato ko kita. Pirmosios instancijos teismas įvertino lizingo sutartimi siekiamus tikslus, šios sutarties pobūdį, nurodė, kad lizingo sutarties pagrindu UAB „Eko domus“ valdytas turtas niekada nebuvo jo nuosavybė. Teismas teisingai nurodė, kad tokia teisė nėra numatyta nei sutarties sąlygose, nei įtvirtinta CK XXX skyriuje, reglamentuojančiame lizingo sutartis. Šios teisės nelemia ir pati lizingo sutarties esmė. Pagal lizingo sutartį turimą daiktą lizingo gavėjas valdo ir naudoja, tačiau nuosavybės teisė iki visiško atsiskaitymo išlieka lizingo davėjui. Nutraukus sutartį lizingo gavėjas netenka jokių teisių į turtą, o lizingo davėjas jį valdo, naudoja ir juo disponuoja savo nuožiūra. Taigi lizingo sutarties tikslas ir lizingo gavėjo siekis lizingo sutarties pagrindu valdomą turtą, sumokėjus visą kainą, įsigyti nuosavybės teise nesuteikia jam teisės tokį turtą įsigyti pirmenybės teise po lizingo sutarties nutraukimo dėl netinkamo jos vykdymo. Atkreiptinas dėmesys, kad lizingo gavėjo lūkestį lizingo sutarties pagrindu valdomą turtą įsigyti nuosavybės teise galima laikyti pagrįstu tik tuo atveju, jeigu jis tinkamai vykdo lizingo sutarties sąlygas ir moka lizingo įmokas. Nagrinėjamu atveju lizingo gavėjas UAB „Eko domus“ savo prievoles vykdė netinkamai, įmokų laiku nemokėjo, šios pareigos už skolininką neįvykdė ir jo laiduotojas, todėl sutartys buvo nutrauktos ir lizingo dalykas grįžo lizingo davėjui. Taigi lizingo gavėjo UAB „Eko domus“ siekis įgyti nuosavybės teisę į lizingo dalyką, jam tinkamai nevykdant sutarties, nesuteikia pirmumo teisės įsigyti daiktą. Dėl šių priežasčių sutikti su ieškovo argumentais, kad nutraukus lizingo sutartį lizingo gavėjas išlaiko pirmumo teisę išpirkti lizingo sutarties pagrindu naudojamą turtą iš lizingo davėjo, nes lizingo sutartis sudaryta su tikslu įgyti nuosavybės teisę į lizingo sutarties dalyką, nėra pagrindo.

39Apeliantas teigia, kad aplinkybę, jog nutraukus lizingo sutartį lizingo gavėjas išlaiko pirmumo teisę išpirkti lizingo sutarties pagrindu naudojamą turtą iš lizingo davėjo, patvirtina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2012, kurioje nurodyta, kad tais atvejais, kai šalys susitarė, kad pasibaigus lizingo sutarčiai nuosavybės teisė bus perduota lizingo gavėjui, tokia sutarties sąlyga šalims tampa esmine, ir išaiškinimai civilinėje byloje Nr. 3K-3-99/2012, kurioje nurodyta, kad lizingo davėjo interesas yra gauti užmokestį už suteiktą lizingo gavėjui valdyti ir naudotis turtą, o lizingo gavėjo interesai yra įsigyti verslui reikalingą daiktą, šį daiktą valdyti ir naudotis taip gaunant pajamų. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ieškovo cituojama kasacinio teismo praktika nepatvirtina ieškovo įrodinėjamos aplinkybės, kad nutraukus lizingo sutartį lizingo gavėjas išlaiko pirmumo teisę išpirkti lizingo sutarties pagrindu naudojamą turtą iš lizingo davėjo. Tai, kad nuosavybės teisės perėjimas lizingo gavėjui jam pilnai įvykdžius lizingo sutartyje numatytus mokėjimus yra esminė lizingo sutarties sąlyga ar šalių lizingo sutartimi siekiami tikslai, nepatvirtina ieškovo įrodinėjamos pirmumo teisės egzistavimo.

40Kita vertus, kyla tokios teisės įgyvendinimo realumo klausimas, kadangi nagrinėjama situacija yra susijusi su skolininko ir laiduotojo netinkamu lizingo ir laidavimo sutarčių sąlygų mokėti lizingo įmokas vykdymu. Pagal CK 6.76 straipsnio 1 dalį laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. Laidavimo sutarties 2.1 punktu ieškovas, kaip solidarusis skolininkas, įsipareigojo įvykdyti pagal lizingo sutartį lizingo gavėjui atsirandančias prievoles lizingo davėjo naudai, jeigu lizingo gavėjas tinkamai neįvykdys visų ar dalies prievolių, atsirandančių pagal lizingo sutartį. Sutarties 10.5. c punkte numatyta, kad esminis sutarties pažeidimas yra tuomet, kai lizingo gavėjas ilgiau kaip vieną mėnesį vėluoja sumokėti bent vieną lizingo mokėjimą ar ilgiau kaip vieną mėnesį nesumoka sutartimi nustatytų baudų. Šalims nevykdant šių įsipareigojimų sutartys buvo nutrauktos. Atkreiptinas dėmesys, kad 2009 m. gegužės 8 d. pranešimu lizingo gavėjui buvo nurodyta nuo pranešimo datos per dešimt dienų sumokėti pradelstus eilinius lizingo mokėjimus ir visus likusius lizingo mokėjimus prieš terminą; įvykdžius reikalavimus turtas bus perduotas lizingo gavėjo nuosavybėn (2 t., 39 b. l.). Taigi tiek skolininkas, tiek laiduotojas, sumokėję likusius mokėjimus, turėjo galimybę turtą perimti savo nuosavybėn, tačiau šia teise nepasinaudojo – nei pradelstų skolų, nei likusių lizingo mokėjimų turtui išsipirkti nesumokėjo, o turtą grąžino lizingo davėjui, tokiu būdu faktiniais veiksmais atsisakydami pasiūlymo lizinguotą turtą išsipirkti. Galima daryti išvadą, kad nei lizingo gavėjas, nei laiduotojas neturėjo finansinių galimybių sutarties nutraukimo metu ir po sutarties nutraukimo išpirkti lizingo objektų. Šią aplinkybę patvirtinta ir tai, jog Šiaulių apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi UAB „Eko domus“ buvo iškelta bankroto byloje, kurioje patvirtintas lizingo davėjo AB „DNB lizingas“ 141 284,87 Lt kreditorinis reikalavimas.

41Apeliantas teigia, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog ieškovas po sutarties nutraukimo išreiškė siekį įsigyti lizingo sutarties dalyką, t. y. į tai, kad 2010 m. gruodžio 20 d. atsakovui buvo pateiktas pasiūlymas nurodytą turtą įsigyti už 1 700 000 Lt; 2011 m. rugsėjo 7 d. atsakovui buvo pateiktas pasiūlymas išpirkti nekilnojamąjį turtą bei įrengimus; 2013 m. rugsėjo 30 d. buvo pateiktas pakartotinis pasiūlymas dėl visų įsipareigojimų AB „DNB bankas“ bei AB „DNB lizingas“, sumokant už pasiūlyme nurodytą turtą 1 500 000 Lt, įvykdymo. Pažymėtina, jog byloje nėra duomenų, kad po sutarties nutraukimo per protingą terminą skolininkas ar laiduotojas būtų kreipęsi į atsakovą su siūlymu turtą išpirkti ar parduoti jų nurodytam pirkėjui. Ieškovo 2011 m. rugsėjo 7 d. ir 2013 m. rugsėjo 30 d. pasiūlymai išpirkti nekilnojamąjį turtą bei įrengimus lizingo davėjui pateikti jau po atsakovų 2011 m. balandžio 13 d. turto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, todėl tokie pasiūlymai susiklosčiusiai ginčo situacijai neturi įtakos ir neįrodo realaus ieškovo siekio įsigyti turtą per protingą terminą nuo lizingo sutarčių nutraukimo. Ieškovo minimo 2010 m. gruodžio 20 d. pasiūlymo už 1 700 000 Lt įsigyti lizingo sutarties objektą byloje nėra, tačiau net ir tokio pasiūlymo pateikimas nesąlygotų ieškovo reikalavimo tenkinimo, kadangi nėra duomenų apie ieškovo realią finansinę galimybę tokį turtą įsigyti. O tai, kad tokios galimybės ieškovas neturėjo, patvirtina faktas, jog 2009 m. gegužės mėnesį ieškovas už laiduojamą asmenį neįvykdė pagal lizingo sutartis kylančių prievolių.

42Ieškovas teigia, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog lizingo objekto pardavimas už rinkos kainos neatitinkančią sumą prieštarauja gerai verslo praktikai, pažeidžia lizingo gavėjo teises ir sukelia nepagrįstų nuostolių ieškovui. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad turto pardavimo kainos dydis nėra susijęs su šios bylos ginčo dalyku, kadangi reikalavimą perkelti ginčo turto pirkėjo teises ir pareigas ieškovas sieja su laiduotojo pirmenybės teise išsipirkti lizingo dalyką po lizingo sutarties nutraukimo, o ne su turto kaina. Ieškovas nenurodo, kad už turtą ketina sumokėti jo pateiktame ekspertizės akte nurodytą turto kainą. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovo pateikta turto vertinimo ekspertizės santrauka nėra susijusi su nagrinėjama byla. Atsakovo parduoto turto kaina ir rinkos vertė esminės įtakos tarp šalių kilusiam ginčui neturi. Atkreiptinas dėmesys, kad ginčo nagrinėjimo ribas apibrėžia ieškinio reikalavimas. Ieškovas prašo perkelti jam pagal pirkimo–pardavimo sutartį pirkėjo teises, todėl teismai nagrinėja tokio reikalavimo pagrįstumą ir jo tenkinimo faktinį ir teisinį pagrindą. Ieškovas nėra pareiškęs reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo, savo patirtų nuostolių dydžio neįrodinėja, nors ir teigia, kad nuostolių patyrė, nenurodo jų dydžio ir neįrodinėja atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų, todėl teismas, atsižvelgdamas į šioje byloje ieškovo pareikštą reikalavimą, neturi pagrindo nagrinėti nuostolių atlyginimo klausimo. Tokiu kaip nagrinėjamas atveju, kai pareikštas pirkėjo teisių perkėlimo reikalavimas, turto pardavimo kaina ir jo rinkos vertė neturi įtakos ginčo teisingam išsprendimui. Atkreiptinas dėmesys, kad ginčas dėl ieškovo, kaip laiduotojo, sutartinės atsakomybės ir skolų pagal lizingo sutartis iš laiduotojo (ieškovo) priteisimo yra išspręstas Šiaulių apygardos teismo 2013 m. vasario 15 d. sprendimu už akių, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-488-357/2013, kuriame konstatuotas UAB „Eko domus“ ir ieškovo netinkamas sutarčių vykdymas ir ieškovo solidarios 91 499,24 Lt skolos pagal tris lizingo sutartis buvimas. Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. birželio 17 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1879/2013, šis teismo sprendimas paliktas nepakeistas. Visi su šiuo reikalavimu ieškovo nurodomi atsikirtimai turėjo būti nurodyti ir nagrinėjami minėtoje byloje. Šioje byloje lizingo davėjo patirtų nuostolių dydis ir jų pagrįstumas nenagrinėjamas.

43Ieškovas taip pat teigia, kad teismas netinkamai aiškino CK 6.574 straipsnyje įtvirtintus lizingo sutarties pažeidimo padarinius, motyvuodamas tuo, jog šios normos negalima aiškinti taip, kad lizingo davėjas, nutraukęs sutartį, turi teisę ne tik kompensuoti savo nuostolius, bet ir gauti didesnę naudą, negu jis galėjo gauti lizingo gavėjui lizingo sutartį įvykdžius tinkamai. CK 6.574 straipsnyje reglamentuota, kad kai lizingo gavėjas iš esmės pažeidžia sutartį, lizingo davėjas turi raštu pareikalauti, kad per protingą terminą lizingo gavėjas šį pažeidimą pašalintų, jeigu atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes tai yra įmanoma. Jeigu lizingo gavėjas to nepadaro, lizingo davėjas turi teisę reikalauti sumokėti periodines įmokas prieš terminą arba nutraukti lizingo sutartį. Kai lizingo sutartis nutraukta, lizingo davėjas turi teisę reikalauti grąžinti jam sutarties dalyką bei išieškoti iš lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį. Minėta, kad dėl skolos ir nuostolių atlyginimo pagal lizingo sutartis lizingo davėjas kreipėsi į teismą ir šis ginčas yra išspręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Ieškovas neįrodinėjo atsakovo nepagrįsto praturtėjimo, todėl apelianto teiginiai apie lizingo davėjui atlygintus didesnio dydžio nuostolius, negu lizingo davėjas iš tikrųjų patyrė, laikytini deklaratyviais.

44Apelianto nuomone, teismas, aiškindamas lizingo sutarties vykdymo nuostatas, pažeidė CK 6.200 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą sutarties vykdymo ekonomiškumo principą. Šioje teisės normoje numatyta, kad sutartis turi būti vykdoma kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu. Ši nuostata nepatvirtina, kad ieškovui turėtų būti perkeltos 2011 m. balandžio 13 d. pirkimo–pardavimo sutarties pirkėjo teisės. Lizingo sutartys yra nutrauktos. Lizingo gavėjas nebeturi teisės naudotis lizingo objektu. Sutarčių nutraukimo nei lizingo gavėjas, nei laiduotojas neginčijo. Atsakovas, po lizingo sutarčių susigražinęs jam nuosavybės teise priklausantį turtą, jį valdo, naudoja ir juo disponuoja savo nuožiūra. Atsakovas neturi pareigos turtą valdyti naudoti ir juo disponuoti atsižvelgdamas į skolininko ar laiduotojo pageidavimus. Byloje nustatyta, kad atsakovas, prieš nutraukdamas lizingo sutartis, pasiūlė lizingo gavėjui įvykdyti prievoles ir sumokėti skolas bei išpirkti turtą, todėl spręsti, kad atsakovas pažeidė CK 6.200 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą pareigą sutartį vykdyti kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu, nėra pagrindo.

45Ieškovo cituojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (civilinė byla Nr. 3K-3-1/2012, 3K-3472/2012, 3K-7-2/2013), kurioje nurodyta, kad aplinkybė, jog po lizingo sutarties nutraukimo nuosavybės teisė į lizingo sutarties dalyką neatsiranda nei lizingo gavėjui, nei už jį laidavusiam asmeniui, nepanaikina lizingo davėjo pareigos po lizingo sutarties nutraukimo imtis priemonių mažinti lizingo gavėjui tenkančius nuostolius ir tai atlikti realizuojant turtą komerciškai pagrįstu būdu, nesąlygoja ieškovo reikalavimo tenkinimo. Ieškovo nurodomos aplinkybės dėl turto pardavimo už rinkos vertę neatitinkančią kainą šiai bylai esminės reikšmės neturi, kadangi ieškovas nėra pareiškęs ieškinio atsakovui dėl nuostolių atlyginimo.

46Apelianto nurodyti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai taip pat nesuteikia pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimą. Ieškovas, kaip laiduotojas, neįvykdė prievolės už lizingo davėją, pradelstų įmokų nesumokėjo, taip pat nesumokėjo visų likusių mokėjimų pagal lizingo sutartis, todėl jokių teisių į ginčo dalyką neįgijo. Ieškovo reikalavimo atmetimas teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų nepažeidžia.

47Apeliantas teigia, kad skundžiamas sprendimas prieštarauja ekonominei logikai, kadangi susiklosto situacija kai lizingo davėjas trukdo lizingo gavėjui perimti ginčo turtą ir tokiu būdu pretenduodamas į ginčo turto duodamą ekonominę naudą ir būsimą pelną iš ginčo turto pardavimo. Šie apelianto argumentai yra nepagrįsti, nes lizingo davėjas visą laiką buvo ginčo turto savininku, o po lizingo sutarčių nutraukimo nei lizingo gavėjas, nei laiduotojas teisių į ginčo turtą neturi. Tokiu atveju negalima sutikti su ieškovu, kad atsakovas trukdo perimti ginčo turtą, nes teisių į šį turtą ieškovas neturi.

48Dėl bylinėjimosi išlaidų

49Šiaulių apygardos teismo 2014 m. liepos 15 d. nutartimi ieškovui atidėtas 8 300 Lt (2 403,85 Eur) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimas iki teismo sprendimo apeliacinės instancijos teisme priėmimo. Ieškovo apeliacinį skundą atmetus, valstybei iš ieškovo priteistinas 8 300 Lt žyminis mokestis (CPK 96 str.).

50Atsakovas AB „DNB lizingas“ prašo priteisti iš ieškovo 726 EUR apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų. Ieškovo apeliacinį skundą atmetus, šios išlaidos atsakovui priteistinos iš ieškovo (CPK 93, 98 str.).

51Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

52Šiaulių apygardos teismo 2014 m. birželio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

53Priteisti valstybei iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Linos namai“, j. a. k. 300038452, 2 403,85 Eur (du tūkstančius keturis šimtus tris eurus ir 85 ct) žyminio mokesčio.

54Priteisti atsakovui akcinei bendrovei „DNB lizingas“, j. a. k. 124385737, iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Linos namai“, j. a. k. 300038452, 726 EUR (septynis šimtus dvidešimt šešis eurus) apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas perkelti jam pagal 2011 m.... 5. Pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimas ieškovui šiuo atveju bus... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Šiaulių apygardos teismas 2014 m. birželio 12 d. sprendimu ieškinį... 8. Teismas sprendė, kad ieškovas, kaip BUAB „Eko domus“ laiduotojas,... 9. Ieškovo argumentai apie jo pirmumo teisę išpirkti lizingo objekto neatitinka... 10. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 11. Ieškovas apeliaciniame skunde prašo Šiaulių apygardos teismo 2014 m.... 12. 1. Teismo argumentas, kad apeliantas netinkamai vertino CK 6.83 straipsnio 3... 13. 2. Teismas netinkamai aiškino lizingo sutarties nuostatas, neatsižvelgė ir... 14. 3. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad apeliantas nepagrįstai... 15. 4. Ieškovas pagal laidavimo sutartį perėmė visus BAUB „Eko domus“... 16. 5. Teismas neatsižvelgė į tai, jog lizingo objekto pardavimas už rinkos... 17. 6. Teismo argumentas, jog turto pardavimo kainos dydis nėra susijęs su šios... 18. 7. Tai, kad atsakovas elgėsi nesąžiningai ir nesivadovavo gera verslo... 19. 8. Teismo argumentas, kad nėra teisės normos, kurioje būtų tiesiogiai... 20. Atsakovai ir trečiasis asmuo AB DNB bankas prašo teismo sprendimą palikti... 21. 1. Nepagrįsti apelianto argumentai, kad jo teisę išsipirkti lizingo objektą... 22. 2. Apeliantas neteisingai aiškina, kad pirmumo teisė išsipirkti lizingo... 23. 3. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad jis turi pirmenybės teisę išsipirkti... 24. 4. Apelianto argumentai, kad tokia pirmenybės išpirkti turtą teisė... 25. 5. Apeliantas nepagrindžia, kokiu pagrindu lizingo davėjo naudojimasis jam... 26. 6. Apelianto argumentai apie turto pardavimą už keturis kartus mažesnę nei... 27. 7. Tai, kad apeliantas pripažįsta 430 000 Lt kainą, patvirtina ir tas... 28. 8. Apeliantas nepasisako dėl turto pardavimo kainos kompensavimo UAB... 29. 9. Nepagrįstas apelianto prašymas prijungti prie bylos naujus įrodymus –... 30. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 31. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 32. Dėl naujų įrodymų priėmimo... 33. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako... 34. Byloje nustatyta, kad 2005 m. gruodžio 22 d. UAB ,,Eko domus“ ir AB „DNB... 35. Tarp šalių kilo ginčas dėl ieškovo, kaip laiduotojo, teisės perimti... 36. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentais, kad teismas sprendime... 37. Teismas teisingai konstatavo, kad nei lizingo sutarties 10.6 punkte, nei CK... 38. Apeliantas teigia, kad teismas netinkamai aiškino lizingo sutarties nuostatas,... 39. Apeliantas teigia, kad aplinkybę, jog nutraukus lizingo sutartį lizingo... 40. Kita vertus, kyla tokios teisės įgyvendinimo realumo klausimas, kadangi... 41. Apeliantas teigia, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog ieškovas po... 42. Ieškovas teigia, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog lizingo objekto... 43. Ieškovas taip pat teigia, kad teismas netinkamai aiškino CK 6.574 straipsnyje... 44. Apelianto nuomone, teismas, aiškindamas lizingo sutarties vykdymo nuostatas,... 45. Ieškovo cituojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (civilinė byla Nr.... 46. Apelianto nurodyti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai taip pat... 47. Apeliantas teigia, kad skundžiamas sprendimas prieštarauja ekonominei... 48. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 49. Šiaulių apygardos teismo 2014 m. liepos 15 d. nutartimi ieškovui atidėtas 8... 50. Atsakovas AB „DNB lizingas“ prašo priteisti iš ieškovo 726 EUR... 51. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 52. Šiaulių apygardos teismo 2014 m. birželio 12 d. sprendimą palikti... 53. Priteisti valstybei iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Linos... 54. Priteisti atsakovui akcinei bendrovei „DNB lizingas“, j. a. k. 124385737,...