Byla I-4679-815/2016
Dėl neturtinės žalos atlyginimo

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. B. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

2Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

3I

41. Pareiškėjas V. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su 2015 m. lapkričio 9 d. skundu (skundas teismui išsiųstas 2015 m. lapkričio 10 d. (b. l. 2)), kuriame prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir LAVL), 3 248,30 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1–2).

52. Pareiškėjas skunde nurodo, kad jis dėl LAVL neteisėtų veiksmų, neatitinkančių Lietuvos Respublikos įstatymų bei higienos normų reikalavimų, patyrė moralines, psichologines, sveikatos kančias, skundą iš esmės grindžia tokiais argumentais.

62.1. Pasak pareiškėjo, LAVL kamerose, kuriose jis buvo laikomas gydymosi metu nuo 2014 m. rugsėjo 12 d. iki 2014 m. rugsėjo 30 d., laikymo sąlygos buvo siaubingos ir nežmoniškos. Kamerose nebuvo užtikrintas minimalus reikalaujamas plotas asmeniui, asmeniui tekdavo ir 1 m2, kameros plotą užėmė ir lovos, kiti buitiniai reikmenys, į kamerų plotą įskaičiuotas ir tualeto užimamas plotas. Kamerose tvyrojo smarvė, be to, kamerose buvo nuolat drėgna, o dėl drėgmės dar labiau blogėjo sveikata, be to, kamerų sienos padengtos pelėsiais ir grybeliais, kamerose buvo ir tarakonų, o jų niekas nenaikino. Pasak pareiškėjo, kamerose teko indus laikyti ant betoninių grindų, nes nebuvo įrengtų spintelių. Pareiškėjas nurodo, kad kameros buvo perpildytos, jose trūko normalaus apšvietimo, be to, lovos sulūžusios, čiužiniai išdraskyti, ploni, neskalbti, tai neatitiko Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakyme Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 76:2010).

72.2. Pasak pareiškėjo, dėl nurodytų aplinkybių buvo apsunkintas jo judėjimas, jis jautėsi kankinamas, patyrė emocinius, sveikatos sutrikimus, kuriuos periodiškai turėjo gydytis, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, be to, tai nebuvo momentinis nepatogumas, o pastovius moralinius ir fizinius sukrėtimus ir jų pasekmes pareiškėjas jaučia iki šių dienų.

82.3. Pareiškėjas nurodo, kad atsižvelgiant į tai, jog žala kilo dėl valstybės valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, todėl žalą privalo atlyginti valstybė, o atsakomybę turi prisiimti LAVL administracija. Pagrįsdamas skundą, pareiškėjas remiasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalimi, 6.271 straipsniu, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika (byla Meilus prieš Lietuvą).

9II

10Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Laisvės atėmimo vietų ligoninės, atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, kad su skundu nesutinka, prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą, savo poziciją grindžia iš esmės tokiais argumentais (b. l. 6–8).

111. Pareiškėjas LAVL gydytas: nuo 2014 m. rugsėjo 14 d. iki 2014 m. rugsėjo 23 d. Psichiatrijos skyriaus kamerų tipo palatose Nr. 8 (plotas – 15,51 m2, 6 lovos) ir Nr. 7 (plotas – 15,51 m2, 6 lovos); nuo 2014 m. rugsėjo 29 d. iki 2014 m. rugsėjo 30 d. Chirurgijos skyriaus kamerų tipo palatoje Nr. 19 (plotas – 7,19 m2, 3 lovos).

12Statistika, kiek konkrečioje palatoje atskiromis dienomis gydoma nuteistųjų ir / ar suimtųjų, LAVL nefiksuojama, galiojantys teisės aktai to daryti neįpareigoja; taigi, duomenų, koks ligonių skaičius kartu su pareiškėju gydymosi laikotarpiu buvo palatose, pateikti nėra galimybės.

132. HN 76:2010 ploto normos asmenims, laikomiems laisvės atėmimo vietose, nenustatomos. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakyme Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir PĮ taisyklės) 111.4 punktą iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarime Nr. 1248, nustatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas LAVL patalpose negali būti mažesnis kaip 5,1 m2.

143. LAVL apgyvendinimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymas (toliau – ir Įstatymas), PĮ taisyklės, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (toliau – ir BVK), taip pat Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymas bei kiti sveikatos apsaugą reglamentuojantys teisės aktai. LAVL teikiamos stacionarios asmens sveikatos priežiūros paslaugos, jų teikimas yra nepertraukiamas procesas, kuris būtinas teikiant tokio pobūdžio paslaugas, užtikrinant paslaugų kokybę bei tinkamą nepertraukiamą gydymą. LAVL negali daryti įtakos atvykstančiųjų gydytis suimtųjų ir (arba) nuteistųjų asmenų skaičiui, nes LAVL turi būti suteikiamos stacionarios asmens sveikatos priežiūros paslaugos visiems (imperatyviai) nuteistiesiems ir / ar suimtiesiems, kuriems šios paslaugos reikalingos. Be to, LAVL privalo užtikrinti izoliacijos reikalavimus nuteistiesiems ir / ar suimtiesiems, nustatytus BVK ir Įstatyme, be to, privalo laikytis pacientų, sergančių užkrečiamosiomis ligomis, izoliavimo reikalavimų.

154. LAVL vadovaujasi Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakyme Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėmis (toliau – ir PĮ įrengimo ir eksploatavimo taisyklės), kuriose nenustatyta, kokie baldai turi būti įrengti pataisos įstaigos gyvenamojoje patalpoje. LAVL palatos yra minimaliai aprūpintos baldais ir kitu inventoriumi, kuris nuolat remontuojamas ir / arba keičiamas. Pagal paminėtų taisyklių 16.5 punktą, rengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100 cm x 142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos, joje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas, sienos dengiamos glazūruotomis plytelėmis, grindys dengiamos glazūruotomis arba akmens masės plytelėmis; nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 m aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Nurodytoje nuostatoje taip pat nenustatyta, kad unitazas ar klozetas būtų uždengiamas. Unitazo uždengimas nenustatytas ir HN 76:2010.

165. LAVL patalpos remontuojamos eilės tvarka, pagal poreikį, nepažeidžiant HN 76:2010 reikalavimo. Visi atsiradę pažeidimai ir / ar neatitikimai higienos normai ar normoms dėl suimtųjų ir / ar nuteistųjų veiksmų, gadinant ir laužant LAVL turtą, šalinami per trumpiausius terminus, kiekvienais metais visos šiam tikslui skirtos lėšos (biudžeto asignavimai) LAVL panaudojamos ir gydomųjų skyrių patalpos nuolatos remontuojamos.

176. LAVL patalpų deratizacijos ir dezinsekcijos darbams atlikti sudaryta sutartis su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, šie darbai atliekami kartą per mėnesį, o prireikus ir dažniau; visi atliekami darbai registruojami žurnaluose. Patalpų valymo ir dezinfekcijos darbus atlieka paskirti sanitarai. LAVL patalpų valymo ir dezinfekcijos darbų dažnis atitinka Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. spalio 19 d. įsakyme Nr. V-946 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 47-1:2012 „Sveikatos priežiūros įstaigos. Infekcijų kontrolės reikalavimai“ (toliau – ir HN 47-1:2012) reikalavimus, atlikti valymo bei dezinfekcijos darbai registruojami LAVL nustatyta tvarka, nepažeidžiant HN 76:2010 reikalavimų.

187. LAVL pacientų maudymasis organizuojamas vadovaujantis PĮ taisyklių 258 punktu. LAVL, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teisės aktais, yra patvirtinusi dušų lankymo grafiką, pagal kurį pacientams suteikiama galimybė pasinaudoti dušu kartą per savaitę, šis grafikas atitinka ir HN 76:2010 68 punkto reikalavimus.

19Pagal PĮ taisyklių 258 punktą ne rečiau kaip kartą per savaitę nuteistiesiems suteikiama galimybė gauti išskalbtą patalynę, pagal HN 76:2010 67 punktą lovos skalbiniai ir rankšluosčiai turi būti keičiami, atsižvelgiant į jų užterštumą, bet ne rečiau kaip 1 kartą per savaitę. LAVL yra sudariusi sutartį su skalbimo paslaugas teikiančia įmone. LAVL esantis minkštas inventorius dezinfekuojamas dezinfekcijos kameroje, visi dezinfekcijos darbai registruojami žurnale.

208. Jokie teisės aktai nereglamentuoja dieninės šviesos išjungimo ir / ar įjungimo, vadovaujamasi visuomenėje priimtomis ir visiems suprantamomis elgesio normomis. Natūrali šviesa ir / ar apšvietimas užtikrinamas per kameroje esanti langą arba langus. Šviesiu paros metu, esant pakankamam natūraliam apšvietimui, dieninis apšvietimas režiminio korpuso kamerų tipo palatose išjungiamas, tačiau esant pacientų prašymui dieninė šviesa paliekama.

219. LAVL turi Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2013 m. liepos 29 d. išduotą leidimą-higienos pasą Nr. (12-6)12.12-690, kuris įrodo, kad LAVL patalpos atitinka Lietuvos Respublikos higienos normų reikalavimus, kurie privalomi LAVL veiklai vykdyti.

2211. Dėl neturtinės žalos

23Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika, valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį kyla, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Nenustačius neteisėtų valdžios institucijos (šiuo atveju – LAVL) veiksmų, nėra būtinos CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos. Sprendžiant dėl pareiškėjo skundo pagrįstumo nepakanka nustatyti, kad LAVL darbuotojai, deliktine atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme, neteisėtai veikė / neveikė, bet būtina ir nustatyti, ar toks veikimas / neveikimas tiesiogiai lėmė pareiškėjo nurodytos žalos kilimą. Pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo nepagrįstas įrodymais. Apibūdindamas tariamai patirtą žalą, pareiškėjas apsiribojo bendro pobūdžio teiginiais, samprotavimais, nepagrindė priežastinio ryšio tarp LAVL veiksmų ir / arba neveikimo ir tariamai kilusių pasekmių, kurių pagrindu pareiškėjas grindžia neturtinės žalos kilimą. Taip pat niekuo nepagrįsta ir prašoma priteisti neturtinės žalos suma.

24Remiantis LVAT administracine byla Nr. Al46-1527/2012, asmens patirtų dvasinių ir fizinių kančių (CK. 6.250 straipsnio prasme), jeigu jos realiai patiriamos, poveikis asmens fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia šias kančias sukeliantys neteisėti aktai (CK. 6.271 straipsnio prasme).

25Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,

konstatuoja:

26I

27Šioje administracinėje byloje inter alia nustatyta:

281. Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2011 m. vasario 24 d. Laisvės atėmimo vietų ligoninei išdavė įstaigos asmens sveikatos priežiūros licenciją Nr. 3360 verstis asmens sveikatos priežiūros veikla ir teikti licencijoje nurodytas paslaugas nuo 2012 m. gegužės 28 d. (b. l. 11).

292. Vilniaus VSC 2013 m. liepos 29 d. išdavė LAVL leidimą-higienos pasą Nr. (12-6)12.12-690 ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros įstaigų veiklai, nurodytai šiame leidime-higienos pase (b. l. 31).

303. Pareiškėjas LAVL gydytas tokiais laikotarpiais.

313.1. Remiantis gydymo stacionare istorija Nr. 2629-380, pareiškėjas nuo 2014 m. rugsėjo 14 d. iki 2014 m. rugsėjo 23 d. gydytas Psichiatrijos skyriaus kamerų tipo palatose Nr. 8 ir Nr. 7 dėl emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimo, impulsyviojo tipo (ligos kodas – F60.30), ši diagnozė patvirtinta 2014 m. rugsėjo 15 d. b. l. 9).

323.2. Remiantis gydymo stacionare istorija Nr. 2760-1359, pareiškėjas nuo 2014 m. rugsėjo 29 d. iki 2014 m. rugsėjo 30 d. gydytas Chirurgijos skyriaus kamerų tipo palatoje Nr. 19 dėl veido sumušimo (ligos kodas – S09.9) (b. l. 10).

334. Remiantis LAVL 2015 m. liepos 17 d. pažyma Nr. BD-983 apie kamerų / palatų plotą ir inventorių režiminiame korpuse, Psichiatrijos skyriaus kamerų tipo palatoje Nr. 7, kurios plotas – 15,51 m2, įrengta: sanitarinis mazgas, 3 dviaukštės lovos, 1 spintelė, yra 1 pakaba, palatoje nėra kėdžių, lentynėlių, stalų; Psichiatrijos skyriaus kamerų tipo palatoje Nr. 8, kurios plotas – 15,51 m2, įrengta: sanitarinis mazgas, 3 dviaukštės lovos, 2 spintelės, yra 1 pakaba, palatoje nėra kėdžių, lentynėlių, stalų (b. l. 12).

345. LAVL (užsakovė) 2014 m. sausio 2 d. sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. 57-1/500 su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, pagal kurią ši įmonė įsipareigojo: savo lėšomis ir darbo jėga atlikti šioje sutartyje nurodytų LAVL patalpų priežiūrą, išaiškinant kenkėjų (vabzdžių ir graužikų) buvimą, atliekant kenkėjų naikinimą (1.1 punktas); lankyti objektą kartą per mėnesį ir atlikti tyrimus, nustatant kenkėjų rūšį, lokalizacijos vietas, patekimo keliu, ir numatyti kenkėjų kontrolės priemones (4.1.1 punktas); lankyti objektą kartą per mėnesį ir užsakovės nurodytose patalpose stebėti užkrėstumą kenkėjais, užtikrinti kenkėjų naikinimą (4.1.2 punktas); užsakovei pranešus apie pastebėtus kenkėjus, atlikti intensyvaus naikinimo paslaugas per ilgiau kaip per 3 darbo dienas (4.1.5 punktas) (b. l. 13–16).

356. Remiantis Kenkėjų kontrolės atlikimo žurnalu, 2014 m. kiekvieną mėnesį UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ vykdė LAVL patalpų priežiūrą dėl kenkėjų, naudojo profilaktines priemones, kenkėjų LAVL patalpose nenustatyta (b. l. 17–29).

36II

371. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. B. skundą sprendžiama, ar yra teisinis pagrindas priteisti neturtinės žalos 3 248,3 eurų atlyginimą pareiškėjui už jo, esą, netinkamas laikymo sąlygas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje. Šioje byloje kyla ginčas, ar pareiškėjas V. B. LAVL buvo laikomas tinkamomis sąlygomis.

382. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.4 punktą (2010 m. balandžio 26 d. redakcija) vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas negali būti mažesnis kaip 5,1 kv. m Laisvės atėmimo vietų ligoninės palatose. Būtent šis plotas turi būti vertinimo kriterijumi šioje administracinėje byloje, nes V. B. keliamas ginčas apima laikotarpį nuo 2014 m. rugsėjo 14 d.

393. Minėta, kad pareiškėjas V. B. prašo teismą priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos LAVL, neturtinę žalą 3 248,3 eurų.

403.1. Nagrinėjamoje administracinėje byloje sprendžiant, ar pareiškėjo prašymas yra pagrįstas ir gali būti tenkintinas, pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 4 dalis). Valstybės civilinė atsakomybė pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (Civilinio kodekso 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (Civilinio kodekso 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (Civilinio kodekso 6.249 straipsnis). Šios rūšies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad nebūtina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusią žalą atlygina visiškai, nepaisydama konkretaus valstybinės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Neįrodžius bent vienos iš minėtų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1355/2010).

41Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. spalio 20 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A858-2233/2011 konstatavo:

42„Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai; padarytos moralinės žalos, kaip asmens patirtos dvasinės skriaudos, neretai apskritai niekas (inter alia jokia materiali kompensacija) negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios būsenos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudą, neįmanoma sugrąžinti – tokią būseną kai kada (geriausiu atveju) galima tik iš naujo sukurti, panaudojant inter alia materialią (pirmiausia piniginę) kompensaciją už tą moralinę žalą (tai nereiškia, kad kai kada išties nėra neįmanoma vien moralinė satisfakcija už patirtą moralinę žalą). Materiali (piniginė) kompensacija už moralinę žalą, kaip materialus tos moralinės žalos atitikmuo, taip pat turi būti skiriama vadovaujantis visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principu, kurio taikymui tokiais atvejais būdingi svarbūs ypatumai, nes tokia materiali kompensacija savo turiniu iš esmės skiriasi nuo pačios moralinės žalos, kuri buvo padaryta ir už kurią yra kompensuojama, turinio ir dėl to (jos dydis nesvarbu) pagal savo prigimtį negali (arba ne visada gali) atstoti patirtos dvasinės skriaudos. Tokios materialios (pirmiausia piniginės) kompensacijos už neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko asmeniui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti (žr. Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimą). Iš esmės analogiška nuostata suformuluota ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, kuris yra konstatavęs, jog neturtinės žalos atlyginimas yra glaudžiai susijęs su idėjos, jog pareiškėjas turėtų likti indiferentiškas toms pasekmėms, kurias sukėlė neteisėti valstybės pareigūnų veiksmai, po to, kai ši žala buvo teisingai atlyginta, įgyvendinimu. Kitaip tariant, pareiškėjo, kuris patiria neturtinę žalą, statusas ex post turėtų kiek įmanoma labiau prilygti jo susikurtai gerovei ex ante (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1897/2008). Atkreiptinas dėmesys, jog visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principo taikymui neturtinės žalos nustatymo (įvertinimo) atvejais būdingi svarbūs ypatumai: neturtinė žala yra skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Neturtiniai praradimai susiję su netektimis, kurios negali būti nedelsiant apskaičiuojamos konkrečia materialine ekonomine forma.

43Teismų praktikoje (žr., pvz., 2007 m. birželio 26 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą administracinėje byloje Nr. A14-653/07; 2008 m. balandžio 16 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/08; Administracinių teismų praktika, 2008, Nr. 4(14); 2010 m. birželio 23 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A858-940/2010) taip pat laikomasi nuostatos, jog neturtinės žalos įrodinėjamas pasižymi specifika, nes neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais dažnai neįmanoma. Todėl ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai. Įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiam asmeniui, gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas. Tokiais atvejais bylą nagrinėjantis teismas turi vadovautis ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta bendrąja įrodymų vertinimo taisykle – vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstu visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos ištyrimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo principais.

44Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog kaip neturtinė žala pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neturtinės žalos buvimas konstatuotinas tuomet, kai neigiamą poveikį asmeniui darę veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kad jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu (žr., pvz., 2006 m. gegužės 17 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2006; 2007 m. lapkričio 15 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A17-749/2007).“

453.2. Pabrėžtina, kad V. B. LAVL gydytas tokiais laikotarpiais:

463.2.1. Remiantis gydymo stacionare istorija Nr. 2629-380, pareiškėjas nuo 2014 m. rugsėjo 14 d. iki 2014 m. rugsėjo 23 d. gydytas Psichiatrijos skyriaus kamerų tipo palatose Nr. 8 ir Nr. 7 dėl emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimo, impulsyviojo tipo (ligos kodas – F60.30), ši diagnozė patvirtinta 2014 m. rugsėjo 15 d. b. l. 9).

473.2.2. Remiantis gydymo stacionare istorija Nr. 2760-1359, pareiškėjas nuo 2014 m. rugsėjo 29 d. iki 2014 m. rugsėjo 30 d. gydytas Chirurgijos skyriaus kamerų tipo palatoje Nr. 19 dėl veido sumušimo (ligos kodas – S09.9) (b. l. 10).

48Apibendrinus pateiktus duomenis, pareiškėjas LAVL buvo iš viso 12 parų. Kadangi pareiga pateikti įrodymus, kiek žmonių tuo metu buvo minėtose palatose, šio tipo bylose tenka LAVL administracijai, tai, jai šios pareigos neįvykdžius, konstatuotina, kad šioje įstaigoje buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai, t. y. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.4 punkto (2010 m. balandžio 26 d. redakcija) reikalavimai. Pabrėžtina, kad LAVL neveikė taip, kaip pagal įstatymus turėjo veikti, todėl neteisėtumo faktas yra pakankamai įrodytas (žr. analogišką poziciją Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-190-442/2015), o jos motyvai, kad ji nėra kalta dėl šio pažeidimo nėra reikšmingi: pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatas šios rūšies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad nebūtina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusią žalą atlygina visiškai, nepaisydama konkretaus valstybinės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.

493.3. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-653/2007; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444- 619/2008 ir kt.). Tai, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje, yra konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (administracinė byla Nr. A143-1966/2008, Nr. A502-913/2011 ir kt.). Nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo kalinimo LAVL palatose sąlygomis, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo teiginiai, jog kalinimas tokiomis sąlygomis padarė jam įvairių nepatogumų, yra įrodytas. Įrodymai, kad dėl LAVL kalinimo sąlygų, kurios neatitiko teisės aktų reikalavimų, buvo pakenkta pareiškėjo sveikatai, tame tarpe – ir psichinė, nepateikti.

503.4. Pareiškėjas, be kita ko, pateikė argumentus dėl higienos LAVL, ypač dėl kamerų netinkamos būklės.

51Pabrėžtina, jog Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2011 m. vasario 24 d. Laisvės atėmimo vietų ligoninei išdavė įstaigos asmens sveikatos priežiūros licenciją Nr. 3360 verstis asmens sveikatos priežiūros veikla ir teikti licencijoje nurodytas paslaugas nuo 2012 m. gegužės 28 d. (b. l. 11), o Vilniaus VSC 2013 m. liepos 29 d. išdavė LAVL leidimą-higienos pasą Nr. (12-6)12.12-690 ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros įstaigų veiklai, nurodytai šiame leidime-higienos pase (b. l. 31). LAVL (užsakovė) 2014 m. sausio 2 d. sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. 57-1/500 su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, pagal kurią ši įmonė įsipareigojo: savo lėšomis ir darbo jėga atlikti šioje sutartyje nurodytų LAVL patalpų priežiūrą, išaiškinant kenkėjų (vabzdžių ir graužikų) buvimą, atliekant kenkėjų naikinimą (1.1 punktas); lankyti objektą kartą per mėnesį ir atlikti tyrimus, nustatant kenkėjų rūšį, lokalizacijos vietas, patekimo keliu, ir numatyti kenkėjų kontrolės priemones (4.1.1 punktas); lankyti objektą kartą per mėnesį ir užsakovės nurodytose patalpose stebėti užkrėstumą kenkėjais, užtikrinti kenkėjų naikinimą (4.1.2 punktas); užsakovei pranešus apie pastebėtus kenkėjus, atlikti intensyvaus naikinimo paslaugas per ilgiau kaip per 3 darbo dienas (4.1.5 punktas) (b. l. 13–16). Remiantis Kenkėjų kontrolės atlikimo žurnalu, 2014 m. kiekvieną mėnesį UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ vykdė LAVL patalpų priežiūrą dėl kenkėjų, naudojo profilaktines priemones, kenkėjų LAVL patalpose nenustatyta (b. l. 17–29). Kita vertus, teismas įvertinęs fotonuotraukas (b. l. 30, 32-42), taip pat LAVL 2015 m. liepos 17 d. pažymą Nr. BD-983 apie kamerų / palatų plotą ir inventorių režiminiame korpuse, kurioje nustatyta, jog Psichiatrijos skyriaus kamerų tipo palatoje Nr. 7, kurios plotas – 15,51 m2, įrengta: sanitarinis mazgas, 3 dviaukštės lovos, 1 spintelė, yra 1 pakaba, palatoje nėra kėdžių, lentynėlių, stalų; Psichiatrijos skyriaus kamerų tipo palatoje Nr. 8, kurios plotas – 15,51 m2, įrengta: sanitarinis mazgas, 3 dviaukštės lovos, 2 spintelės, yra 1 pakaba, palatoje nėra kėdžių, lentynėlių, stalų (b. l. 12), daro išvadą, kad pareiškėjui galėjo būti tam tikrų nepatogumų.

523.5. Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiškia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį turi būti taikomi kriterijai, nurodyti Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje, tame tarpe ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo principai. Teismų praktikoje pripažįstama ir tai, kad asmens pažeista neturtinė teisė kai kuriais atvejais teismo gali būti apginta nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT), gindamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje D. prieš Lietuvą, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. prieš Lietuvą). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008). Analogiška praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėjamose bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo (2007 m. liepos 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2-718/2007; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2010 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).

53Šio pobūdžio bylose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje konstatuojama, kad neturtinė žala turi būti atlyginama pinigais (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 23 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-438-121/2009, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-2810/2011). Kartu pabrėžtina, kad neturtinės žalos prigimtis lemia, jog nėra galimybės šią žalą tiksliai apibrėžti, ją apčiuopti, grąžinti nukentėjusį asmenį į buvusią padėtį ar rasti tokios žalos tikslų piniginį ekvivalentą. Dėl to įstatyme nustatyti tik kriterijai, į kuriuos privalo atsižvelgti teismas, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį kiekvienu konkrečiu atveju. Kartu negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai nereiškia, kad gali būti reikalaujama neproporcingos kompensacijos. Pareikalavus nerealaus dydžio kompensacijos, o teismui ją priteisus, gali būti paneigta neturtinės žalos atlyginimo esmė, paverčiant tai nepagrįstu uždarbiavimu. Atsižvelgiant į tai, piniginės kompensacijos neturtinei žalai atlyginti dydis kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas teismo nagrinėjamoje byloje pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalis), vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais (Civilinio kodekso 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2010, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1452/2010).

54Teismas pabrėžia, kad pareiškėjo apgyvendinimas perpildytoje patalpoje negali būti vertinamas tik kaip mažareikšmis ar smulkmeniškas pažeidimas, tačiau, atsižvelgiant į pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę (pareiškėjas V. B. LAVL 12 parų buvo laikomas netinkamai), nesant objektyvių duomenų apie pareiškėjo sveikatos būklės pablogėjimą dėl atsakovės veiksmų, apie tai, kad dvasiniai išgyvenimai būtų trukę itin ilgai, į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio ((minimali mėnesinė alga 2013 m. sausio 1 d. – 2014 m. rugsėjo 30 d. buvo 1000 Lt (žr. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimą Nr. 1543 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“)), nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. – 1035 Lt, nuo 2015 m. sausio 1 d. – 300 eurų (žr. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 24 d. nutarimą Nr. 972 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“)) bei gyvenimo sąlygas, į atsakovės pastangas užtikrinti pareiškėjui tinkamas kalinimo sąlygas, taip pat įvertinęs kompleksiškai visus pažeidimus (be kita ko, dėl baldų trūkumo kamerose), pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis LAVL įvertinamas 110 eurų, kuris priteistinas iš atsakovės, atstovaujamos LAVL. Ypač pabrėžtina, kad teismas, vertindamas neturtinės žalos dydį, remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 8 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-331-858/2016, kurioje už 169 netinkamo kalinimo dienų buvo priteista 1500 eurų. Teismo vertinimu, didesnės negu 110 eurų neturtinės žalos priteisimas šioje administracinėje byloje būtų vertintinas kaip nepagrįstas pareiškėjo uždarbiavimas.

55Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

Nutarė

56Pareiškėjo V. B. skundą tenkinti iš dalies.

57Priteisti pareiškėjui V. B., a. k. ( - ) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 110 Eur (vieną šimtą dešimt eurų) neturtinės žalos atlyginimo už jo netinkamą laikymą Laisvės atėmimo vietų ligoninėje nuo 2014 m. rugsėjo 14 d. iki 2014 m. rugsėjo 30 d. (netinkamai laikytas 12 parų).

58Likusią skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

59Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis... 2. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 3. I... 4. 1. Pareiškėjas V. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su... 5. 2. Pareiškėjas skunde nurodo, kad jis dėl LAVL neteisėtų veiksmų,... 6. 2.1. Pasak pareiškėjo, LAVL kamerose, kuriose jis buvo laikomas gydymosi metu... 7. 2.2. Pasak pareiškėjo, dėl nurodytų aplinkybių buvo apsunkintas jo... 8. 2.3. Pareiškėjas nurodo, kad atsižvelgiant į tai, jog žala kilo dėl... 9. II... 10. Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Laisvės atėmimo vietų ligoninės,... 11. 1. Pareiškėjas LAVL gydytas: nuo 2014 m. rugsėjo 14 d. iki 2014 m. rugsėjo... 12. Statistika, kiek konkrečioje palatoje atskiromis dienomis gydoma nuteistųjų... 13. 2. HN 76:2010 ploto normos asmenims, laikomiems laisvės atėmimo vietose,... 14. 3. LAVL apgyvendinimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos suėmimo... 15. 4. LAVL vadovaujasi Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos... 16. 5. LAVL patalpos remontuojamos eilės tvarka, pagal poreikį, nepažeidžiant... 17. 6. LAVL patalpų deratizacijos ir dezinsekcijos darbams atlikti sudaryta... 18. 7. LAVL pacientų maudymasis organizuojamas vadovaujantis PĮ taisyklių 258... 19. Pagal PĮ taisyklių 258 punktą ne rečiau kaip kartą per savaitę... 20. 8. Jokie teisės aktai nereglamentuoja dieninės šviesos išjungimo ir / ar... 21. 9. LAVL turi Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2013 m. liepos 29 d.... 22. 11. Dėl neturtinės žalos... 23. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT)... 24. Remiantis LVAT administracine byla Nr. Al46-1527/2012, asmens patirtų... 25. Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius... 26. I... 27. Šioje administracinėje byloje inter alia nustatyta:... 28. 1. Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie... 29. 2. Vilniaus VSC 2013 m. liepos 29 d. išdavė LAVL leidimą-higienos pasą Nr.... 30. 3. Pareiškėjas LAVL gydytas tokiais laikotarpiais.... 31. 3.1. Remiantis gydymo stacionare istorija Nr. 2629-380, pareiškėjas nuo 2014... 32. 3.2. Remiantis gydymo stacionare istorija Nr. 2760-1359, pareiškėjas nuo 2014... 33. 4. Remiantis LAVL 2015 m. liepos 17 d. pažyma Nr. BD-983 apie kamerų /... 34. 5. LAVL (užsakovė) 2014 m. sausio 2 d. sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr.... 35. 6. Remiantis Kenkėjų kontrolės atlikimo žurnalu, 2014 m. kiekvieną... 36. II... 37. 1. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. B. skundą... 38. 2. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu... 39. 3. Minėta, kad pareiškėjas V. B. prašo teismą priteisti iš Lietuvos... 40. 3.1. Nagrinėjamoje administracinėje byloje sprendžiant, ar pareiškėjo... 41. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. spalio 20 d. sprendime... 42. „Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad neturtinė... 43. Teismų praktikoje (žr., pvz., 2007 m. birželio 26 d. Lietuvos vyriausiojo... 44. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos,... 45. 3.2. Pabrėžtina, kad V. B. LAVL gydytas tokiais laikotarpiais:... 46. 3.2.1. Remiantis gydymo stacionare istorija Nr. 2629-380, pareiškėjas nuo... 47. 3.2.2. Remiantis gydymo stacionare istorija Nr. 2760-1359, pareiškėjas nuo... 48. Apibendrinus pateiktus duomenis, pareiškėjas LAVL buvo iš viso 12 parų.... 49. 3.3. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas... 50. 3.4. Pareiškėjas, be kita ko, pateikė argumentus dėl higienos LAVL, ypač... 51. Pabrėžtina, jog Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai... 52. 3.5. Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas,... 53. Šio pobūdžio bylose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje... 54. Teismas pabrėžia, kad pareiškėjo apgyvendinimas perpildytoje patalpoje... 55. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos... 56. Pareiškėjo V. B. skundą tenkinti iš dalies.... 57. Priteisti pareiškėjui V. B., a. k. ( - ) iš Lietuvos valstybės,... 58. Likusią skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.... 59. Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali...