Byla e2A-334-755/2017
Dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Eigirdo Činkos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramunės Čeknienės ir Zinos Mickevičiūtės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017-01-03 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-12-918/2017 pagal ieškovo D. R. ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus, dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Ieškovas patikslintu ieškiniu (reg. Nr. DOK-559) prašė panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno skyriaus vedėjo 2016-08-29 įsakymą Nr. 8VĮ-931-(14.8.2) ir įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno skyriaus vedėją tenkinti 2016-08-16 ieškovo prašymą dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), nuomos sutarties pakeitimo ir suderinimo su galiojančiais teisės aktais, t. y. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. A-3596 patvirtintu detaliuoju planu. Nurodė, kad 2012-11-06 valstybinės žemės nuomos sutartimi ieškovui 50 metų laikotarpiui išnuomotas 0,0196 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini), kurio pagrindinė naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas - inžinerinės infrastruktūros teritorijos, pobūdis – susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų statybos. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. A-3596 patvirtintas 196 kv. m žemės sklypo detalusis planas (žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis – kitos paskirties žemė, naudojimo būdas - komercinės paskirties objektų teritorijos (detaliajame plane naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos, naudojimo pobūdis – prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos)). Nuomos sutarties 18 p. numatyta, kad pakeitus žemės sklypo naudojimo paskirtį, būdą ar pobūdį, nuomotojas, vadovaudamasis parengtu ir patvirtintu detaliuoju planu, turi patikslinti išnuomoto žemės sklypo kadastro duomenis Nekilnojamojo turto kadastre. Ieškovas 2016 m. rugpjūčio 16 d. kreipėsi į atsakovą dėl nuomos sutarties pakeitimo ir suderinimo su detaliuoju planu, tačiau atsakovė ginčijamu įsakymu atsisakė pakeisti sutartį, kadangi žemės sklypas neatitinka Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkto reikalavimų. Mano, kad ginčijamas įsakymas neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi 2012-11-06 valstybinės žemės nuomos sutartis yra galiojanti, nėra inicijuotas jos nutraukimas, todėl šalys turi vykdyti iš jos kylančias pareigas. Atsakovė, atsisakydama pagal pakeistus kadastro duomenis pakeisti sutartį, remiasi įstatymo norma reglamentuojančia ne sutarties pakeitimą, o jos sudarymą.
  2. Ieškovas papildomai nurodė, kad nuomos sutartis sudaryta laikantis įstatymo reikalavimų, ji teisėta, galiojanti, todėl šalims turi įstatymo galią. Nei viena iš sutarties šalių neinicijavo jos nutraukimo, nėra jokio pagrindo vienai iš šalių atsisakyti ją vykdyti. Ieškovas visas iš sutarties kylančias pareigas vykdo. Atsakovė pažeidžia ieškovo kaip nuomininko teises, kad ieškovas negali atlikti jokių su nuomojamu žemės sklypu susijusių veiksmų, pvz. gauti specialiuosius architektūros reikalavimus/specialiuosius saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimus. Galiojanti sutartis neatitinka realios juridinės situacijos – joje nurodomas ne toks žemės naudojimo pobūdis, koks yra nustatytas Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014-12-19 įsakymu Nr. A-3596.
  3. Teismo posėdyje ieškovas paaiškino, kad dujų reguliavimo punktas nėra inžinerinis statinys, jo paskirtis viešame registre nurodoma kaip gamybos, pramonės. Šis punktas nuo pat jo įsigijimo buvo tik pastatas, visi jame buvę įrenginiai buvo demontuoti dar iki ieškovui įsigyjant pastatą. Dujų reguliavimo punktą pirko neketindamas jame vykdyti jokios veiklos, susijusios su dujų reguliavimu, o tam, kad ateityje, pakeitus žemės sklypo naudojimo būdą, galėtų vykdyti kitokią veiklą. Ieškovas nuomos mokestį moka, nuomos sutarties sąlygas vykdo.
  4. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus, su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad išnuomotas žemės sklypas priklauso Lietuvos Respublikai, atsakovė šį sklypą valdo patikėjimo teise. Sklypas ieškovui išnuomotas lengvatine (ne aukciono) tvarka. Pagal teisinį reglamentavimą teisė be aukciono išsinuomoti kitos paskirties valstybinės žemės sklypą ar jo dalį siejama su asmens nuosavybės ar nuomos teise valdomais statiniais, esančiais pageidaujamame išsinuomoti valstybinės žemės plote. Tik asmuo, turintis valstybinės žemės sklype savarankiškai funkcionuojančių statinių, turi teisę reikalauti ne aukciono tvarka sudaryti nuomos sutartį dėl šiems statiniams eksploatuoti reikalingo valstybinės žemės ploto. Teisinis reglamentavimas nesuteikia teisės be aukciono nuomotis (pirkti) valstybinės žemės sklypus, kurie yra užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais laikinaisiais statiniais, inžineriniais tinklais bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniais. Išnuomotame sklype yra įregistruoti statiniai – dujų reguliavimo punktas bei kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai, kurie priklauso minėtam inžineriniam statiniui. Dujų reguliavimo punktas priskirtinas inžineriniams tinklams remiantis statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal naudojimo paskirtį“ 10.2 papunkčiu. Tokiam pastatui eksploatuoti valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis negalėjo būti sudaryta.
  5. Papildomai pastebi, kad dujų reguliavimo punktas priskiriamas inžineriniams statiniams, todėl žemės sklypas ieškovui negalėjo būti išnuomojamas ne aukciono tvarka. Ieškovas netinkamai vykdo nuomos sutartį, vėluoja mokėti nuomos mokestį. Ieškovui išnuomotas žemės sklypas nenaudojamas. Kadangi žemės sklypas ieškovui negalėjo būti išnuomotas, todėl atsisakymas pakeisti nuomos sutartį yra pagrįstas.
  6. Atsakovės atstovė papildomai paaiškino, kad neaišku dėl kokių priežasčių viešame registre pakeista dujų reguliavimo punkto pagrindinė naudojimo paskirtis. Paaiškinti, kodėl ir kokiu pagrindu dujų reguliavimo punktą priskiria inžineriniams tinklams negalėjo. Paaiškino, kad nors teisės aktai nesikeitė, tačiau Nacionalinės žemės tarnybos pozicija dėl patikėjimo teise valdomo turto yra pasikeitusi, sandoriai vertinami griežčiau, inicijuojamos bylos dėl nuomos sutarčių nutraukimo. Atsakovė 2016 m. gruodį teisme inicijavo bylą ir dėl ginčo nuomos sutarties nutraukimo.

6II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

7

  1. Kauno apylinkės teismas 2017-01-03 sprendimu ieškovo patikslintą ieškinį atmetė.
  2. Teismas akcentavo, kad konstatuoti niekinio sandorio faktą ir taikyti jo teisines pasekmes teismas privalo ex officio (lot. savo iniciatyva).Teismas nurodė, kad byloje teisminio nagrinėjimo metu buvo tiriamos aplinkybės dėl nuomos sutarties sudarymo aplinkybių, t. y. teisminio nagrinėjimo metu buvo aiškinamasi, ar nuomos sutartis, atsižvelgiant į teisės aktų reikalavimus, galėjo būti sudaryta.
  3. Teismas konstatavo, kad lengvata (išsinuomoti valstybinės žemės sklypą be aukciono) netaikoma tais atvejais, kai žemės sklype stovi laikinieji statiniai, inžineriniai tinklai bei neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui.
  4. Nurodė, kad ne kiekvienas ant valstybinės žemės sklypo esančio pastato savininkas turi teisę be aukciono išsinuomoti valstybinės žemės sklypą, o tik tas, kurio pastatas turi apibrėžtą naudojimo paskirtį arba ūkinės veiklos pobūdį, o šio pastato eksploatacijai reikia turėti žemės sklypo nuomos teisę. Taigi, pripažino, kad savininkas pirmiausia turi ketinti naudoti statinį pagal tiesioginę paskirtį ir tam yra būtina išsinuomoti žemės sklypą. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CK 6.551 straipsnio 2 dalies, yra nurodęs, jog žemės sklypo nuomininkas, išsinuomojęs valstybinės žemės sklypą, šiame sklype turi plėtoti ūkinę veiklą, kurios plėtra neįmanoma be atitinkamų statinių eksploatavimo.
  5. Konstatavo, kad akivaizdu, jog nagrinėjamam ginčui aktualus statinys negali būti naudojamas naudotojo poreikiams tenkinti pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą paskirtį.
  6. Teismas pripažino, kad nagrinėjamu atveju sudarant valstybinės žemės nuomos sutartį su ieškovu, turėjo būti sprendžiamas klausimas, ar ieškovas turi teisę išsinuomoti valstybinės žemės sklypą ir koks žemės sklypo dydis yra reikalingas statiniams eksploatuoti. Kitokiems tikslams (pvz., pelningai veiklai vystyti ir kt.) valstybinės žemės sklypas negalėjo būti išnuomotas ne aukciono būdu, t. y. lengvatine tvarka.
  7. Teismas nustatė, kad byloje nėra ginčo, kad ieškovui priklausantis dujų reguliavimo punktas dar iki jį įsigyjant ieškovui buvo ir yra nenaudojamas pagal jo paskirtį, ieškovas teismo posėdžio metu pripažino, kad dujų reguliavimo punktą įsigijo tik todėl, kad ateityje, pakeitus sklypo naudojimo būdą, galėtų statyti kitokio pobūdžio pastatus.
  8. Teismas sprendė, kad pastatas - dujų reguliavimo punktas negali ir nuomos sutarties sudarymo metu negalėjo būti naudojamas pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą paskirtį. Iš šios aplinkybės darė išvadą, kad žemės sklypas buvo suformuotas ir išnuomotas prie faktiškai nenaudojamo pastato, nors žemės sklypas tokio pastato eksploatavimui negali būti formuojamas ir ne aukciono tvarka išnuomojamas .
  9. Teismas sprendė, kad aptariamas valstybinės žemės sklypas ginčo nuomos sutarties sudarymo metu galėjo būti naudojamas tik susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektams. Pažymėjo, kad nuomos sutarties sudarymo metu viešame registre šio pastato paskirtis nurodyta kaip Kita, naudojimo būdas nedetalizuotas.
  10. Teismas vertino, jog jau nuomos sutarties sudarymo metu valstybinės žemės sklype esančio pastato naudojimo būdas nesutapo su valstybinės žemės sklypo naudojimo būdu ir pobūdžiu.
  11. Nurodė, kad nors dujų reguliavimo punktas kaip pastatas nepriskirtinas prie inžinerinių tinklų, tačiau tokio pastato funkcinė paskirtis bendrąja prasme yra aptarnauti inžinerinius tinklus. Sprendė, kad vertinant sudarytos nuomos sutarties teisėtumą, privalo būti atsižvelgta, kad nei nuomos sutarties sudarymo metu, nei po to ieškovui priklausantis dujų reguliavimo punktas nebuvo naudojamas pagal jo funkcinę paskirtį. Iš išplėstinio VĮ Registrų centro išrašo su istorija nustatė, kad aptariamame žemės sklype formuojant žemės sklypą nebuvo nustatyta dujų reguliavimo punkto apsaugos zona. Nurodė, kad iš tokių aplinkybių akivaizdu, kad jau nuomos sutarties sudarymo metu buvo aišku, kad neketinama ir nebus vykdoma veikla, susijusi su susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimu, t.y. dujų reguliavimo punktas nebus naudojamas nei pagal jo paskirtį, nei kokiam nors kitam tikslui. Teismas nurodė, kad dujų reguliavimo punktas, išmontavus jame buvusius įrenginius, faktiškai neturi ir nuomos sutarties sudarymo metu neturėjo aiškiai apibrėžtos funkcijos, nepaisant ieškovo iniciatyva bylos nagrinėjimo metu viešame registre padaryto įrašo apie šio pastato gamybinę paskirtį, todėl šiam pastatui eksploatuoti nereikalingas valstybinės žemės sklypo plotas.
  12. Dėl nurodytų aplinkybių teismas sprendė, kad panaikintinas administracinis aktas – 2012-11-06 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus įsakymas Nr. 8VĮ-(14.8.2.)-811, o 2012-11-06 Valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. 8SŽN-217, sudaryta tarp Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus, ir D. R., pripažintina niekine ir negaliojančia (CK 1.80 straipsnis).
  13. Spręsdamas restitucijos klausimą nagrinėjamu atveju, teismas nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad ieškovas yra pasinaudojęs ginčo sklypu nuomos pagrindais, ginčo sandorį laikant negaliojančiu ab initio (nuo sudarymo momento) ir grąžinant šalis į padėtį, buvusią iki nuomos sutarties sudarymo, nagrinėjamoje byloje ieškovas atsidurtų palankesnėje padėtyje. Dėl to teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais bei atžvelgdamas į nagrinėjamoje byloje susiklosčiusią faktinę situaciją, sprendė, kad ginčo šalių sudaryta nuomos sutartis, prieštaraujanti imperatyviosioms įstatymo normoms, yra niekinė (CK 1.80 straipsnio 1 dalis), o niekinio sandorio pasekmės šiuo konkrečiu atveju taikytinos nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (CK 1.95 straipsnio 2 dalis, 6.145 straipsnio 1 dalis). Pripažinus nuomos sandorį negaliojančiu, atsakovei, kaip valstybinės žemės patikėtinei, grąžintinas žemės sklypas (CK 6.145 straipsnio 1 dalis).
  14. Teismas nurodė, kad pripažinus niekine ir negaliojančia nuomos sutartį, ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimai dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno skyriaus vedėjo 2016-08-29 įsakymo Nr. 8VĮ-931-(14.8.2) panaikinimo ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno skyriaus įpareigojimo tenkinti 2016-08-16 ieškovo prašymą dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), nuomos sutarties pakeitimo ir suderinimo su galiojančiais teisės aktais, netenkintini. Konstatavo, kad skundžiamas 2016-08-29 įsakymas Nr. 8VĮ-931-(14.8.2) yra pagrįstas, kadangi juo atsisakyta keisti neteisėtai sudarytą nuomos sutartį. Nurodė, kad konstatavus nuomos sutartį niekine ir negaliojančia, ji negali būti keičiama, kadangi toks pakeitimas negalėtų sukurti ar pakeisti šalims jų teisių ir pareigų.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9

  1. Apeliaciniu skundu ieškovas D. R. skundžia Kauno apylinkės teismo 2017-01-03 sprendimą, prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
  2. Apeliantas nesutinka su teismo išvadomis, kad jam priklausančio pastato paskirtis bendrąja prasme yra aptarnauti inžinerinius tinklus, kadangi jam priklausančio pastato paskirtis, yra gamybos ir pramonės, ką patvirtina VĮ „Registrų centras“ išrašas, dėl ko jame galima vystyti bet kokią gamybos ar pramonės veiklą.
  3. Sutinka, kad nuomos sutarties sudarymo metu valstybinės žemės sklype esančio pastato naudojimo būdas nesutapo su valstybinės žemės sklypo naudojimo būdu ir pobūdžiu, t. y. žemės sklypo nuomos sutartyje yra nurodoma, kad išnuomojama ne gamybos ir pramonės, o inžinerinių komunikacijų aptarnavimo pobūdis. Tačiau, tai yra klaida, kuriągalima ištaisyti, o ne pripažinti sutartį niekine dėl formalaus sutarties neatitikimo pastato paskirčiai.
  4. Pažymi, kad siekdamas pakeisti neteisingai nurodytą žemės naudojimo pobūdį, jis iniciavo detaliojo plano rengimą žemės sklypo naudojimo būdui pakeisti, kuris buvo patvirtintas Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus. Jo 2014-12-19 įsakymu detalusis planas, kuriuo nustatomas naujas žemės sklypo naudojimo būdas - komercinės paskirties objektų teritorijos, pobūdis - prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos, buvo patvirtintas.
  5. Teigia, kad jam priklausantis pastatas iš tiesų turi ir nuomos sutarties sudarymo metu turėjo aiškiai apibrėžtą funkciją - galimybę vykdyti gamybos ir pramonės veiklą, o jam eksploatuoti yra būtinas žemės sklypo plotas. Tai, kad jam priklausantis nekilnojamasis turtas (pastatas) turi įrašą „Dujų reguliavimo punktas“, neužkerta kelio, nuomojantis žemės sklypą, šį gamybos ir pramonės paskirties pastatą pritaikyti bet kokiai kitai gamybos ar pramonės veiklai.
  6. Teigia, kad teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, iš esmės suklydo vertindamas pastato, prie kurio buvo išnuomotas žemės sklypas, paskirtį, neteisingai nurodydamas, kad šio pastato paskirtis yra aptarnauti inžinerinius tinklus. VĮ „Registrų centras“ išraše nurodyta, kad tai gamybos ir pramonės paskirties pastatas, kurį galima naudoti ne vien tik kaip dujų reguliavimo punktą. Šiame pastate nėra su dujų reguliavimų susijusių įrengimų, todėl jį galima pritaikyti bet kokiai kitai gamybos ar pramonės veiklai.
  7. Viešo registro duomenimis, apeliantui priklausantis dujų reguliavimo punktas yra įregistruotas kaip pastatas. Pažymi, kad šis gamybos ir pramonės paskirties pastatas nėra nei laikinasis statinys, nei inžinerinis tinklas, nei neturintis aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio pastatas, kuris tarnautų pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui, todėl nebuvo pagrindo teigti, kad išnuomojus žemės sklypą prie jam priklausančio pastato be aukciono, būtų pažeistos įstatymo nuostatos.
  8. Nurodo, kad panaikinus valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį, atsiranda teisinio neapibrėžtumo būsena - nekilnojamasis turtas (pastatas) be jokio teisinio pagrindo bus valstybinėje žemėje; pakeisti jo paskirties, neturint po pastatu ir šalia jo esančios žemės nuosavybės ar nuomos, nebebus jokios galimybės, o tokia situacija išliktų neapibrėžtą laiko tarpą be galimybės jai pasikeisti, todėl tai pažeistų ir teisingumo bei protingumo principus ir jo, apelianto, teisėtus lūkesčius, kuomet per visą žemės sklypo nuomos laikotarpį nuo 2012-12-06 jo iniciatyva ir lėšomis buvo padaryti du detalieji planai (pirmasis - žemės sklypo suformavimo, antrasis - žemės sklypo naudojimo būdo ir pobūdžio pakeitimo).
  9. Atsakovė šiuo metu yra iniciavusi teisminį procesą, kuriuo siekia įpareigoti apeliantą nugriauti jam priklausantį pastatą, tačiau jis yra sąžiningas šio pastato įgijėjas, jokių neteisėtų veiksmų, nei susijusių su pastato statyba, nei su įgijimu, neatliko, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsniu, nuosavybės teisė į jam priklausantį pastatą yra neliečiama.
  10. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrius prašo apeliacinio skundo netenkinti ir sprendimą palikti nepakeistą.
  11. Nurodo, kad iki apeliantui įsigyjant dujų reguliavimo punktas nebuvo naudojamas pagal paskirtį, nuomos sutarties sudarymo metu irgi negalėjo būti naudojamas pagal paskirtį, todėl žemės sklypas buvo suformuotas ir išnuomotas prie faktiškai nenaudojamo pastato, nors žemės sklypas tokio pastato eksploatavimui negalėjo būti formuojamas bei išnuomojamas apeliantui ne aukciono tvarka.
  12. Nurodo, kad sutarties sudarymo metu sklypas galėjo būti naudojamas tik susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektams. Neaišku, kokiu pagrindu dujų reguliavimo punkto paskirtis buvo įregistruota kaip gamybos, pramonės.
  13. Apeliantas realiai neketina ateityje naudoti pastato – dujų reguliavimo punkto pagal paskirtį , kadangi jis neturi aiškios funkcinės paskirties ar apibrėžto naudojimo, o įrenginiai yra išmontuoti, todėl žemės sklypo nuomos sutartis buvo sudaryta neteisėtai.
  14. Valstybinės žemės nuomos sandoriai, sudaryti pažeidus imperatyviųjų teisės normų nuostatas, yra niekiniai visa apimtimi arba ta dalimi, kuria buvo pažeistos imperatyviųjų teisės normų nuostatos, jeigu galima padaryti išvadą, kad sandoris būtų buvęs sudarytas ir neįtraukiant negaliojančios dalies (CK 1.80 ir 1.96 straipsniai).

10Teisėjų kolegija

konstatuoja:

11Apeliacinis skundas atmetamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

12IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13

  1. Civilinis procesas paremtas dispozityvumo principu, pagal kurį teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga (CPK 12 straipsnis). Viena iš šio principo įgyvendinimo išraiškų įtvirtinta CPK 320 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas apeliacijos funkciją, neįskaitant išimties dėl absoliučių apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimo ir viešojo intereso gynimo poreikio situacijų, vykdo neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Dėl to, peržiūrėdamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas yra saistomas apeliaciniame skundo faktinio ir teisinio pagrindų.
  2. Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
  3. Esminiai atsakovo skundo argumentai yra: a) teismas be pagrindo sprendė, kad jam priklausančio pastato paskirtis bendrąja prasme yra aptarnauti inžinerinius tinklus, nes ji yra gamybos ir pramonės, dėl ko jame galima vystyti bet kokią gamybos ar pramonės veiklą; b) nevertinta, jog dėl to jis inicijavo detaliojo plano rengimą žemės sklypo naudojimo būdui pakeisti, kuris buvo patvirtintas Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014-12-19 įsakymu detalusis planas, kuriuo nustatomas naujas žemės sklypo naudojimo būdas - komercinės paskirties objektų teritorijos, pobūdis - prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos, buvo patvirtintas; c) nuomos sutarties sudarymo metu valstybinės žemės sklype esančio pastato naudojimo būdas nesutapo su valstybinės žemės sklypo naudojimo būdu ir pobūdžiu, kas yra klaida, kurią reikia ištaisyti; d) klaidingai nuspręsta ,jog apeliantui priklausantis pastatas neturi aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio pastatas, kuris tarnautų pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui, todėl nebuvo pagrindo teigti, kad išnuomojus žemės sklypą prie jam priklausančio pastato be aukciono, buvo pažeistos Žemės įstatymo nuostatos; e) nevertinta,jog, panaikinus valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį, atsiranda teisinio neapibrėžtumo būsena - nekilnojamasis turtas (pastatas) be teisinio pagrindo bus valstybinėje žemėje; pakeisti jo paskirties, neturint po pastatu ir šalia jo esančios žemės nuosavybės ar nuomos, nebebus galimybės, o tokia situacija išliktų neapibrėžtą laiko tarpą nesant prielaidų jai pasikeisti, o tai pažeidžia teisingumo bei protingumo principus ir apelianto teisėtus lūkesčius.
  4. Atsižvelgiant į šalies keliamus klausimus( apibendrintai sprendžiama, jog keliamas pastato paskirties, o jos sąlygotas ir žemės sklypo skyrimo būtinumo klausimas), dėl jų pasisakoma.

14Dėl naujų įrodymų prijungimo

  1. Apeliacinio proceso metu teismo iniciatyva buvo iš VĮ Registrų centras pareikalauti pateikti informaciją dėl kokios priežasties buvo pakeisti įrašai apie pastato pagrindinę naudojimo paskirtį, pačią daikto kadastro bylą. Šie duomenys teismui buvo pateikti.
  2. Apeliantas prašo prijungti juos prie bylos, atsakovė prijungimui prieštarauja.
  3. Kolegija sprendžia, jog pateikti nauji įrodymai prijungtini prie bylos ir tirtini kaip įrodymai, nes jie išreikalauti teismo iniciatyva, byloje yra viešojo intereso požymių, juose esantys duomenys reikšmingi nagrinėjamam ginčui ( CPK 179 straipsnis 2 dalis, 314 straipsnis).

15Dėl pastato paskirties

  1. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus (CPK 185 straipsnis), nenustačiusi absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalis), sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl ginčo pastato kaip neturinčio aiškiai apibrėžtos funkcijos tiek žemės nuomos sutarties sudarymo laiku, tiek dabar. Kolegijos vertinimu ,šis klausimas išspręsti tinkamai, teismo sprendimas šiuo klausimu reikiamai pagrįstas ir išsamiai, motyvuotas .
  2. Nacionalinių ir tarptautinių teismų praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, jeigu yra tinkamai atskleista bylos esmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010;).
  3. Teisėjų kolegija, iš esmės pritardama pirmosios instancijos teismo motyvams, kurių nekartoja, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas atskleidė bylos esmę, tinkamai taikė ir aiškino tiek procesinės, tiek materialinės teisės normas, visapusiškai įvertino šiai bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes , tuo klausimu priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo (CPK 176, 263, 320, 327 straipsniai). Apelianto argumentai, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įstatymus, vertino įrodymus, todėl jo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, neįvertino reikšmingų aplinkybių atmetami kaip nepagrįsti (CPK 176 ir185 straipsniai).
  4. Kolegija pastebi, kad apelianto nuoroda į įrašus viešame registre apie pastato paskirtį nepagrįsta ir jo argumentų nepagrindžia. Iš VĮ Registrų centras atsakymo teismui matosi, jog ieškovui statinio- dujų reguliavimo punkto paskirtis 1999 m. kadastrinių matavimų byloje nebuvo nurodyta, todėl Registro tvarkytojas ją įrašė , nurodydama Kita. Tik teismo proceso eigoje 2016-12-06 ieškovas pateikė prašymą paskirtį patikslinti iš Kita į Gamybos, pramonės , kas 2016-12-09 ir buvo padaryta

    16( 2017-05-04 raštas Nr.(3.1.6.) KAS-612 su priedais).

  5. Pasakyta aukščiau leidžia daryti išvadą, jog šiuo konkrečiu atveju ieškovui buvo suprantama, jog pastato paskirties įrašas Kita neleis šiame pastate vykdyti Gamybos, pramonės veiklą ir gali trukdyti siekti žemės sklypo tokiai veiklai vykdyti naudojimo ( įgijimo). Kadangi įrašas pakeistas tik teisminio proceso eigoje, tiek nuomos sutarties sudarymo , tiek atsakovo atsisakymo pakeisti žemės nuomos sutartį, tiek civilinės bylos inicijavimo teisme metu jie buvo kitokie, pagal buvusius įrašus ir buvo priimti ginčijami sprendiniai, kurie yra teisminio nagrinėjimo objektu( dalyku), kolegijos vertinimu, dabartinis įrašas negali būti vertinamas kaip teisingas ir išsamus, kurį buvo būtina šiame procese turėjo būti nuginčyti ( CK 4.262 straipsnis).
  6. Iš 43 punkte minėto rašto turinio matosi, jog įrašo apie pastato paskirtį pakeitimas buvo sąlygotas tik jo savininko prašymo, nes daikto kadastro duomenys ar faktinė situacija, buvusi tada kai ieškovas įsigijo pastatą pagal sutartį, nepasikeitė.
  7. Dėl pasakyto atkreiptinas dėmesys į tai, kad esant panašioms faktinėms aplinkybėms, kasacinis teismas yra pastebėjęs, jog lemiamą reikšmę turi ne sklype esančių statinių teisinio registravimo duomenys, bet faktinės situacijos vertinimas ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-237/2011).
  8. Kolegija sutinka su teismo išvada, jog dujų reguliavimo punktas vertintinas kaip neturintis konkrečios funkcijos( paskirties) pastatas.
  9. Pats pastato įvardijimas-dujų reguliavimo punktas rodo ,jog jis atliko konkrečią funkciją- kol funkcionavo dujų tiekimo sistema jis buvo naudojamas ( reikalingas) užtikrinant šia sistema tiekiamo dujų srauto reguliavimą. Suprantama, jog reguliavimo funkciją atliko ne pats pastatas, o jame sumontuota atitinkama įranga. Pastatas buvo reikalingas tam, kad užtikrinti saugų šios įrangos funkcionavimą. Įrangą išmontavus, dujų reguliavimas šiame pastate ir aikštelėje prie jo nebebuvo ir nėra vykdomas, nėra duomenų ,jog jame būtų buvusi vykdyta ir kokia kita veikla.
  10. Iš Nekilnojamo turto registro duomenų matyti, jog pastatas priklausė AB „Lietuvos dujos“ (firmai „Kauno dujos“) ir kaip toks 2009-01-20 pirkimo-pardavimo sutartimi parduotas sporto klubui „Setas“. Pastarasis 2012-07-24 pirkimo –pardavimo sutartimi turtą kaip dujų reguliavimo punktą pardavė ieškovui.Nei pastatą parduodant klubui “Setas“, nei perkant jį ieškovui atskiras žemės sklypas nebuvo suformuotas.
  11. Kolegijos vertinimu, jog faktinė padėtis, įrašai viešame registre – dujų reguliavimo punktas,kurio pagrindinė naudojimo paskirtis- Kita, ieškovui akivaizdžiai rodė, jog jis įsigija statinį, kuris buvo dujų tiekimo sistemos aptarnavimo dalimi, o pačią sistemą išmontavus jo paskirtis yra nekonkreti, neapibrėžta. Kaip apdairus asmuo pirkėjas turėjo vertinti ar realu tikėtis, jog prie tokio pastato galima teisėtai pasiekti valstybės žemės nuomos lengvatine tvarka sutarties sudarymo.
  12. Sklypas prie pastato buvo suformuotas ieškovo iniciatyva 2012 metais, nurodant sklypo naudojimo būdą- inžinierinės infrastruktūros teritorijos, pobūdis- susisiekimo ir inžinierinių komunikacijų aptarnavimo objektų statybos, kas rodo, kad ieškovas siekė sklypo, kuriame būtų vykdoma veikla susijusi su inžinierinių komunikacijų aptarnavimu, o ne pramonės( gamybos) vystymu ar kitokios komercinės veiklos objekto sukūrimu, suformavimo.
  13. 2014 metais, nors neįvyko jokių faktinių statinio naudojimo pokyčių, ieškovas inicijavo žemės sklypo naudojimo būdo iš inžinierinės infrastruktūros teritorijos pakeitimą į komercinės paskirties objektų statybos. Taigi, teisinė situacija kaip sklypo naudojimo būdas pasikeitė ir nebeatitiko pirminio numatyto žemės nuomos sutartyje susiformavo paties ieškovo iniciatyva, todėl kaip nepagrįstas vertinamas ieškovo argumentas, jog ieškiniu jis tik siekia ištaisyti faktinę klaidą.
  14. Pastebima, jog nepaisant nurodymo, jog statinyje ieškovas vykdys gamybos

    17( pramonės) veiklą, ieškovas faktiškai ne pritaikyti jį tokiai veiklai, o siekia jį nugriauti ir statyti naują pastatą- administracinės paskirties su gyvenamosiomis patalpomis ( Miesto planavimo ir architektūros skyriaus 2016-08-29 atsakymas Nr.70-17-749 ieškovui, jo paaiškinimai teisme).

  15. Tokie ieškovo nurodomi duomenys leidžia spręsti, jog ketinama statyti net ne Gamybos, pramonės paskirties negyvenamąjį pastatą ( nuo 2017-01-01 galiojančio statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 7.8. gamybos, pramonės paskirties pastatai – gamybai skirti pastatai (gamyklos, dirbtuvės, produkcijos pramonės perdirbimo įmonės, kalvės, energetikos pastatai (energetikos gavybos ir gamybos pastatai, energijos perdavimui ar skirstymui naudojami pastatai, Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 4 priedo 2.8) o kitokios -Administracinės paskirties negyvenamąjį pastatą (Reglamento 7.2. administracinės paskirties pastatai – pastatai administraciniams tikslams (bankai, paštas, valstybės ir savivaldybės įstaigos, ambasados, teismai, kiti įstaigų ir organizacijų administraciniai pastatai); nuostatų priedo 2.2).

18Dėl žemės sklypo nuomos

  1. Sutinkama su pirmos instancijos teismo išvada, jog valstybinės žemės nuomos be aukciono galimybė yra siejama su teisiškai reikšminga aplinkybe- sklype turi stovėti statiniai ar įrenginiai, priklausantys žemės nuomos siekiančiam asmeniui ar jo naudojami kitu pagrindu, bet šios galimybės nėra kai sklype yra( aktualiu atveju) neturintys aiškios funkcinės priklausomybės arba ūkinės veiklos statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui, įrenginiui ar jo priklausiniui.
  2. CK 6.551 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų numatytais atvejais. Ši įstatymo nuostata detalizuojama Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintose Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėse, kur nurodyti statiniai ir įrenginiai, kurių naudojimui jų savininkams išnuomojami žemės sklypai. Pagal šį teisinį reglamentavimą išnuomojami žemės sklypai, užstatyti savininkams priklausančiais statiniais ar įrenginiais, ir negali būti išnuomojami žemės sklypai, kuriuose nutiesti tik inžineriniai tinklai ar pastatyti tik laikini statiniai, arba neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui. Šiuo teisiniu reguliavimu siekiama perduoti valstybinės žemės sklypų naudojimosi teises, skirtas savininko turimų nuolatinių statinių ar įrenginių eksploatavimui įgyvendinti. Valstybinė žemė išnuomojama tokiems statiniams eksploatuoti.
  3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad, esant teisminiam ginčui dėl to, ar asmeniui turi būti išnuomojamas žemės sklypas, reikia įvertinti, ar šiam asmeniui priklausantys statiniai ir įrenginiai atitinka įstatyme nurodytus kriterijus. Būtina sąlyga yra tai, kad valstybinės žemės sklypas turi būti reikalingas statinio eksploatavimui ir naudojimui pagal jo paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-658/2002; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 15 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.: 3K-3-96/2008).
  4. Kasacinio teismo pažymėta, kad ne kiekvienas ant valstybinės žemės sklypo esančio pastato savininkas ar nuomininkas turi teisę be aukciono išsinuomoti valstybinės žemės sklypą, o tik tas, kurio pastatas turi apibrėžtą naudojimo paskirtį arba ūkinės veiklos pobūdį, o šio pasato eksploatacijai yra reikalinga turėti žemės sklypo nuomos teisę, pritarė bylą nagrinėjusių teismų išvadoms, jog jos, neketindamas pastato naudoti pagal tiesioginę paskirtį, neturi teisėto pagrindo reikalauti pirmumo teise išnuomoti ginčo žemės sklypą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-577/2008).
  5. 46 punkte minėtoje kasacinio teismo nutartyje pastebėta, jog valstybės žemės perleidimo santykių įstatyminio reglamentavimo tikslas - užtikrinti, kad valstybės (savivaldybių) nuosavybė būtų tvarkoma taip, kad tai atitiktų visos visuomenės interesus, viešajam interesui teikiant prioritetą prieš privatų tiek žemės naudojimo tikslų, paskirties, tiek žemės naudojimo sąlygų požiūriu. Šis reglamentavimas yra grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu – sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais – ir yra imperatyvus. Valstybės (savivaldybių) žemės perleidimo sandoriai, sudaryti pažeidus viešosios teisės principą – kai valstybės (savivaldybių) turtas įgytas kitaip negu nustatyta imperatyviu reguliavimu, pažeidžiant įtvirtintą tvarką ir šio reguliavimo tikslus (saugomas vertybes), yra niekiniai.
  6. Apelianto argumentas dėl jo pažeistų lūkesčių vertinamas kaip klaidingas. Valstybinės žemės sklypai ne aukciono tvarka išnuomojami ant šių sklypų esančių pastatų savininkams, kad esantys pastatai galėtų būti naudojami pagal jų tiesioginę paskirtį. Ieškovo lūkestis, jog įsigijus nefunkcionuojantį dujų reguliavimo punktą ir neketinant jo taip eksploatuoti, suformavus tariamam jo eksploatavimui reikalingą valstybinės žemės sklypą, po to pakeitus inžinierinėms komunikacijoms naudoti skirto žemės sklypo būdą į kitą, jam jis bus nuomojamas ir toliau lengvatine( ne aukciono) tvarka, nėra teisėtas, prieštarauja viešajam interesui , valstybinės žemės nuomos socialinei paskirčiai, todėl teisės negali būti saugomas ir ginamas ( CK 1.137 straipsnio 3 dalis).
  7. Kas dėl apelianto nurodomos susiklosčiusios „teisinis neapibrėžtumo“ situacijos kuris niekam nenaudingas, pastebima, jog jos analizė ir teisinių išeičių paieška nėra apeliacinio nagrinėjimo objektu. Ieškovas siekį įsigyti konkretų turtą -pastatą kaip statinį, turintį rinkos vertę, realizavo, bet savaime tai nereiškia, jog jis įsigijo ir teisę lengvatine tvarka naudotis valstybės žeme. Tokiai teisei įgyti reikalingų sąlygų visumos nebuvo ir tas buvo akivaizdu jau statinio įsigijimo metu.
  8. Teismas pagrįstai konstatavo žemės nuomos sutarties prieštaravimą imperatyviems norminių aktų reikalavimams, vertino ją kaip niekinį sandorį, nusprendė dėl restitucijos, todėl skundo argumentas dėl tokio teismo sprendimo neatitikimo teisingumo ir protingumo principams vertinamas kaip deklaratyvus.
  9. Apibendrinant sprendžiama,jog ieškovo įgyto pastato funkcionavimui pagal pirmos instancijos teismo aptartą teisinį reglamentavimą negalėjo būti suformuotas žemės sklypas ir teismas pagrįstai sutartį pripažino niekine dėl jos prieštaravimo imperatyviems įstatymo reikalavimams, neliko pagrindo reikalauti tokią ( juridiškai neegzistuojančią) sutartį keisti.

19Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ,

Nutarė

20apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2017-01-03 sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-12-918/2017 palikti nepakeistu.

Proceso dalyviai
Ryšiai