Byla e2A-1438-794/2019
Dėl prievolės pripažinimo solidaria

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaclovo Pauliko (pirmininkas ir pranešėjas), Rūtos Petkuvienės ir Ingos Staknienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. Z. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. Z. ieškinį atsakovei G. Š. dėl prievolės pripažinimo solidaria.

3Teismas

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Ieškovė I. Z. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti, kad atsakovė G. Š. turi solidarią pareigą sumokėti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 11 d. sprendimu už akių, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-13170-779/2017 iš K. Š. priteistą 1.800,00 EUR negrąžinto avanso sumą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. vasario 21 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

82.

92017 m. sausio mėnesį reklaminiame laikraštyje ,,Alio“ ieškovė rado skelbimą apie tai, kad parduodama 1/2 dalis buto, esančio ( - ). 2017 m. vasario 2 d. ieškovė su K. Š. ir jo sutuoktine atsakove susitiko restorane „Čili pica“. K. Š. atsivežė parengtą preliminariąją buto pirkimo-pardavimo sutartį, kurią jis ir ieškovė pasirašė, o ieškovė už perkamo buto dalį perdavė 10 procentų sutartos pardavimo kainos sumą, t. y. 1.800,00 EUR. Kitą dieną su K. Š. buvo susitarta susitikti Vilniaus miesto 29-me notaro biure ir pasirašyti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį. Atsakovė taip pat jai padiktavo ir savo mobiliojo telefono numerį, nes skelbime apie parduodamą butą buvo patalpintas tik K. Š. telefono numeris. Kitą dieną nei K. Š., nei atsakovė į Vilniaus miesto 29-ą notaro biurą neatvyko, K. Š. į telefono skambučius neatsiliepė, o paskambinus atsakovei, ši paaiškino, kad sutuoktiniai nusprendė parduoti butą kitam asmeniui, tačiau pažadėjo, jog kai tik bus parduotas butas, ieškovei bus grąžinta suma, sumokėta pagal preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį.

103.

11Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 11 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-13170-779/2017 buvo patenkintas ieškovės ieškinys, pareikštas atsakovui K. Š., kuriuo iš jo priteista 1 800 EUR skola. 2017 m. gegužės 16 d. ieškovei išduotas vykdamasis raštas dėl skolos išieškojimo. Ieškovė teigė, jog pradėjus priverstinį skolos išieškojimą, atsakovė jai paskambino priekaištaudama dėl to, jog buvo kreiptasi į teismą, nes skolą sutuoktiniai pripažįstą ir ją būtų gražinę geranoriškai. Kadangi K. Š. neturėjo nei turto, nei pajamų, iš kurių būtų galima vykdyti išieškojimą, atsakovė, pripažindama solidarią pareigą grąžinti ieškovei priteistą skolą, išieškojimą vykdančiam antstoliui Arminui Naujokaičiui 2017 m. liepos 11 d. įteikė prašymą leisti mokėti išieškomą sumą dalimis po 150 EUR kiekvieną mėnesį. Kaip nurodė ieškovė, šią pareigą laikotarpiu nuo 2017 m. liepos mėnesio iki 2017 m. gruodžio mėnesio vykdė. 2018 m. liepos 17 d. patvarkymu antstolis Arminas Naujokaitis sustabdė išieškojimo iš K. Š. vykdymą dėl skolininko mirties, iki išsispręs teisių perėmimo klausimas. Kadangi pagal preliminariąją pirkimo - pardavimo sutartį 1 800 EUR sumą gavo abu sutuoktiniai ir panaudojo ją savo šeimos poreikių tenkinimui, ieškovės teigimu abu turi ir pareigą šią sumą jai grąžinti.

124.

13Atsakovė su pateiktu ieškiniu nesutiko ir prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad minimas teismo sprendimas yra galiojantis ir nebuvo apskųstas, mirus atsakovui K. Š. jo visas teises ir pareigas perims turto paveldėtojai, o šis ieškinys nenagrinėtinas teisme.

14II.

15Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

165.

17Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 19 d. sprendimu ieškinį atmetė.

186.

19Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju mirusysis K. Š. pardavė jam asmenine nuosavybės teise priklausantį turtą, todėl atsakovės sutikimas parduoti turtą nebuvo būtinas. Pardavus asmeninį turtą už jį gautos lėšos taip pat laikytinos asmeninėmis K. Š. lėšomis, nes byloje nėra jokių įrodymų, kad jis būtų išreiškęs valią panaudoti šias lėšas šeimos poreikių tenkinimui. Byloje nenustatęs aplinkybių, jog gautas avansinis mokėjimas pagal preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį būtų panaudotas šeimos interesais (išlaikyti šeimos namų ūkį), taip pat pripažįstant, kad tokiam sandoriui sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo (CK 3.109 straipsnio 2 dalis), teismas padarė išvadą, jog prievolės grąžinti ieškovės sumokėtą avansinį mokėjimą už numatomą pagrindine sutartimi įsigyti nekilnojamąjį daiktą bendrumo nėra.

207.

21Teismas laikė nepagrįstu ieškovės teiginį, kad 2017 m. vasario 2 d. picerijoje ,,Čili pica“, esančioje ( - ), į susitikimą apie 15.20-15.30 val. K. Š. atvyko su atsakove, kadangi tai patvirtinančių įrodymų ieškovė nepateikė. Teismo teigimu, iš bylos medžiagos matyti, jog atsakovė tuo metu buvo darbe. Be to, teismui abejonių ieškovės nurodytomis aplinkybėmis kėlė ir tai, kad 2017 m. vasario 5 d. pareiškime, kuriuo ieškovė kreipėsi į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariatą, nurodė, kad nuo 2017 m. vasario 3 d. 11.00 val. bandė su K. Š. susisiekti, tačiau šis į telefono skambučius neatsakė, į siųstas trumpąsias žinutes nereagavo. Nei apie tai, kad 2017 m. vasario 2 d. susitikime K. Š. dalyvavo su atsakove, nei kad telefono numeriu, kurį ieškovė, kaip pati teigė, buvo gavusi iš atsakovės, tuo metu būtų bandžiusi su ja susisiekti, pareiškime neužsiminta. Be to, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 11 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-13170-779/2017 tenkintas ieškovės ieškinys, pareikštas atsakovui K. Š.. Pateiktame ieškinyje dėstant faktines aplinkybes apie atsakovę neužsiminta, iškėlus civilinę bylą teisme prašymas įtraukti į procesą atsakovę bylos šalimi negautas.

228.

23Dėl ieškovės argumento, jog atsakovė savo pareigą atlyginti sutuoktinio K. Š. skolą patvirtino pasirašydama 2017 m. liepos 11 d. vykdomojoje byloje Nr. 0157/17/01690 prašymą leisti mokėti išieškotiną sumą ir vykdymo išlaidas dalimis, teismas pažymėjo, jog atsakovė pripažino, kad ji geranoriškai sutiko dengti skolą, tačiau tai savaime nereiškia, kad atsakovė skolą pripažįsta solidaria. 2017 m. liepos 11 d. atsakovė pasirašė standartinį antstolio paruoštą prašymą leisti mokėti išieškotiną skolą ir vykdymo išlaidas dalimis. Tačiau niekur nenurodoma, kad atsakovė pripažįsta, jog tai jos skola. Paskutinis mokėjimas atliktas 2017 m. spalio 6 d. – sumokėta 80 EUR, tačiau po to ieškovė dar beveik metus nesikreipė į teismą dėl prievolės pripažinimo solidaria. Be to, atsakovės žodžius patvirtina ir tai, jog, kaip matyti iš teismų informacinės sistemos Liteko, pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-36130-779/2017 kitam K. Š. kreditoriui iš jo buvo priteistos tam tikros sumos, vykdomasis raštas minimoje civilinėje byloje išduotas 2017 m. rugsėjo 27 d. Taigi teismo vertinimu, nėra pagrindo netikėti atsakovės argumentais, kad pradėjus išieškojimą kitoje byloje, siekis už sutuoktinį atlyginti skolą ieškovei tapo beprasmis.

24III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

259.

26Ieškovė I. Z. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 gruodžio 19 d. sprendimą panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės ieškinį patenkinti ir pripažinti, kad atsakovė turi solidarią pareigą sumokėti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 11 d. sprendimu už akių, civilinėje byloje Nr. 2-13170-779/2017 ieškovei iš K. Š. priteistą 1 800 EUR negrąžinto avanso, 5 proc. dydžio procesines metines palūkanas nuo priteistos sumos (1 800 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-02-21) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2710.

28Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

2910.1.

30Nors buto dalies pardavimo preliminariąją sutartį pasirašė tik vienas atsakovės sutuoktinis K. Š., tačiau 2017 m. liepos 11 d. vykdomojoje byloje įteiktas atsakovės prašymas vienareikšmiškai įrodo, kad atsakovė patvirtino pareigą grąžinti pagal preliminariąją buto dalies pirkimo-pardavimo sutartį jos sutuoktinio gautą avansą, kuris iš jo buvo priteistas 2017 m. balandžio 11 d. teismo sprendimu už akių. Apeliantės teigimu, atsakovės antstoliui įteiktas prašymas leisti grąžinti iš jos sutuoktinio priteistą skolą iki visiško jos padengimo, konkrečiai nurodant šios skolos grąžinimo tvarką ir terminus, atitinka CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytą prievolės solidarumą patirtinančio fakto egzistavimą.

3110.2.

32Apeliantė geranoriškai sutikdama su atsakovės prašymu išdėstyti priteistų sumų grąžinimą pagal jos nurodytą grafiką, tikėjosi, kad prisiimtą prievolę ji įvykdys tinkamai. Taigi būtent dėl atsakovės apgaulės įsipareigojant grąžinti skolą dalimis, išieškojimas tapo neįmanomas, nes nebėra iš ko išieškoti. Apeliantės teigimu, teismo sprendimu atleidus atsakovę nuo jos pačios prisiimtos pareigos sumokėti iš sutuoktinio priteistą skolą, buvo įvykdytas ne teisingumas, o apgintas nesąžiningo asmens interesas, kas suponuoja abejonę ir teismo šališkumu.

3310.3.

34Nesąžiningu laikytinas atsakovę nuo pareigos vykdyti įsipareigojimą grąžinti skolą pirmosios instancijos teismo argumentas, kad atsakovės pasirašė standartinį antstolio paruoštą prašymą. Prašyme yra nurodytos konkrečios dalimis mokėtinos skolos sumos ir konkretūs jų mokėjimo terminai, kuriuos tik ji pati individualiai ir galėjo antstoliui nurodyti. Apeliantės teigimu, atsakovė visiškai suprato kokią pareigą prisiima, todėl atsakovės prašymas sukėlė pasekmes ieškovės apsisprendimui sudaryti palankias skolininkams sąlygas.

3510.4.

36Teismas taip pat turėjo pagrindą konstatuoti, kad avansu gauti pinigai buvo panaudoti abiejų sutuoktinių susitarimu, t. y. šeimos interesais. Nagrinėjamu atveju buto dalis buvo parduota ne ieškovei, o kitam asmeniui, todėl iš apeliantės gautas avansas nelaikytinas buto kainos apmokėjimu. Vadinasi, šis argumentas negali paneigti, kad gautas avansas nebuvo panaudotas šeimos interesais.

3710.5.

38Aplinkybė, kad ieškovės pakviestas liudytojas A. M. teismo posėdžio negalėjo patvirtinti, kad apeliantei kavinėje pasirašant preliminariąją sutartį su K. Š. buvo atsakovė, nepaneigia jos buvimo fakto. Šis liudytojas nurodė, kad į kavinę K. Š. atvyko su mažamečiu sūnumi ir moterimi, kuris vadino ją mama, todėl iš ieškovės ir liudytojo paaiškinimų labiau tikėtina, kad iš tikrųjų pasirašant sutartį ir gaunant pinigus dalyvavo būtent atsakovė. Be to, atsakovė pripažino, kad apeliantė jai skambino nurodytu telefono numeriu, tačiau neigė, kad šį numerį davė. Tačiau teismas kritiškai vertino ne atsakovės, o apeliantės paaiškinimus, nors ieškovės paaiškinimai visiškai atitinka atsakovės elgesį.

3911.

40Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė I. Z. prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-12-19 sprendimą palikti nepakeistą.

4112.

42Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

4312.1.

44Teismas sudarė visas galimybes abiem ginčo šalims pateikti visus turimus įrodymus, išdėstyti savo motyvus ir tik įvertinęs jų visumą, priėmė pagrįstą sprendimą.

4512.2.

46Atsakovės sutikimas mokėti skolą antstoliui negali būti traktuojamas kaip skolos pripažinimas, nes tai buvo tik sprendžiama kaip atsakovė įvykdys savo įstatyminę prievolę.

4712.3.

48Apeliantės teiginiai dėl atsakovės dalyvavimo sandorio metu rodo apeliantės nesąžiningumą. Apie K. Š. skolą atsakovė sužinojo iš ieškovės skambučio metu, todėl atsakovės veiksmai, t. y. pokalbis telefonu, taip pat negali būti traktuojamas kaip skolos patvirtinimas.

49Teisėjų kolegija

konstatuoja:

50IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5113.

52Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

5314.

54Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą apeliacinio skundo ribose, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

5515.

56Pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, privalo teisingai, sąžiningai, protingai taikyti bei aiškinti įstatymus tam, jog tarp ginčo šalių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, būtų teisinga; kad pagal CPK 176 straipsnio nuostatas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, jog egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku; kad pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis); kad pagal CPK 185 straipsnį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Taigi skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentai, ieškovo apeliacinio skundo motyvai šioje nutartyje yra analizuojami remiantis būtent nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų bei nustatytų teisinių, faktinių aplinkybių visetu (CPK 3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009).

5716.

58Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (LAT 2005-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teisėjų kolegija apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.).

5917.

60Bylos duomenys patvirtina, kad šioje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl solidariosios atsakovės kaip K. Š. sutuoktinės atsakomybės. Ieškovė I. Z. ieškiniu prašė pripažinti, kad atsakovė G. Š. turi solidarią pareigą sumokėti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 11 d. sprendimu už akių, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-13170-779/2017 iš K. Š. priteistą 1 800 EUR negrąžinto avanso sumą. Pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu ieškovės ieškinį atmetė. Byloje nenustatęs aplinkybių, jog gautas avansinis mokėjimas pagal preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį būtų panaudotas šeimos interesais (išlaikyti šeimos namų ūkį), taip pat pripažįstant, kad tokiam sandoriui sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, teismas padarė išvadą, jog prievolės grąžinti ieškovės sumokėtą avansinį mokėjimą už numatomą pagrindine sutartimi įsigyti nekilnojamąjį daiktą bendrumo nėra. Dėl ieškovės argumento, jog atsakovė savo pareigą atlyginti sutuoktinio K. Š. skolą patvirtino pasirašydama 2017 m. liepos 11 d. vykdomojoje byloje Nr. 0157/17/01690 prašymą leisti mokėti išieškotiną sumą ir vykdymo išlaidas dalimis, teismas pažymėjo, jog atsakovė pripažino, kad ji geranoriškai sutiko dengti skolą, tačiau tai savaime nereiškia, kad atsakovė skolą pripažįsta solidaria. Esant šioms aplinkybėms teismas nematė pagrindo ieškinio tenkinimui, todėl ieškovės ieškinį dėl prievolės pripažinimo solidaria atmetė. Nesutikusi su tokiu pirmosios instancijos teismo priimtu sprendimu, ieškovė pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo teismo sprendimą panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės ieškinį patenkinti ir pripažinti, kad atsakovė turi solidarią pareigą sumokėti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 11 d. sprendimu už akių, civilinėje byloje Nr. 2-13170-779/2017 ieškovei iš K. Š. priteistą 1 800 EUR negrąžinto avanso, 5 proc. dydžio procesines metines palūkanas nuo priteistos sumos (1 800 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-02-21) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino atsakovės pareigos sumokėti ieškovei iš jos sutuoktinio teismo sprendimu priteistą sumą solidaria, kadangi atsakovės antstoliui įteiktas prašymas leisti grąžinti iš jos sutuoktinio priteistą skolą iki visiško jos padengimo, konkrečiai nurodant šios skolos grąžinimo tvarką ir terminus, atitinka CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytą prievolės solidarumą patvirtinančio fakto egzistavimą. Be to, teismas turėjo pagrindą konstatuoti, kad avansu gauti pinigai buvo panaudoti abiejų sutuoktinių susitarimu, t. y. šeimos interesais, kadangi šiuo atveju buto dalis buvo parduota ne apeliantei, o kitam asmeniui, todėl iš ieškovės gautas avansas nelaikytinas buto kainos apmokėjimu. Taigi apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo atmestas ieškovės ieškinys dėl prievolės pripažinimo solidaria, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

61Dėl solidariosios atsakovės kaip K. Š. sutuoktinės atsakomybės

6218.

63Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros, o bendros – dalinės arba solidariosios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2008; plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje R Nr. 3K-P-186/2010). Sutuoktinių (vieno iš jų ar abiejų) prisiimtų prievolių tinkamas kvalifikavimas yra reikšmingas tiek sutuoktinių santykiams su kreditoriais, tiek tarpusavio sutuoktinių santykiams. Kreditoriaus ir sutuoktinių santykiuose priklausomai nuo to, kokia prievolė atsiranda – asmeninė ar bendroji, kreditorius įgyja vieną arba du skolininkus net ir tada, kai sandorį su kreditoriumi yra sudaręs vienas iš sutuoktinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011).

6419.

65Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2012). Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte. Išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 straipsnis).

6620.

67Bendroms sutuoktinių prievolėms pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktą priskiriamos dvi prievolių grupės: 1) tai prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų; 2) prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais. Šios rūšies sutuoktinių turtinės prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnio 1 dalis).

6821.

69Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui, arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1–3 dalys). Bendrose sutuoktinių prievolėse yra skolininkų (abiejų sutuoktinių) daugetas. Tokios prievolės gali būti solidariosios arba dalinės, o prievolės kvalifikavimas kaip bendros prievolės pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 1–5 punktus savaime nereiškia, jog prievolė yra solidari, kol nėra nustatytas įstatymu ar sutartimi įtvirtintas pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

7022.

71Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad prievolės, atsirandančios iš vieno iš sutuoktinių sudaryto sandorio, solidarumas gali būti konstatuotas nustačius, kad tas sandoris yra būtinas šeimos namų ūkiui išlaikyti ir vaikų auklėjimui bei švietimui užtikrinti, sandorio kaina nėra aiškiai per didelė ir neprotinga (CK 3.109 straipsnio 2, 3 dalys). Sprendžiant, ar sutuoktinių prisiimta prievolė yra solidarioji, be CK 6.6 straipsnio, kaip bendrosios solidariąsias prievoles reglamentuojančios normos, kaip lex specialis (specialusis įstatymas) taikytinos CK 3.109 straipsnio 2 ir 3 dalys. Solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus (CK 6.6 straipsnio 1 dalis). Pagal prievoles, kylančias iš sandorių, būtinų išlaikyti šeimos namų ūkiui, abu sutuoktiniai atsako solidariai (CK 3.109 straipsnio 2 dalis). Nurodyta teisės norma sistemiškai turi būti taikoma su CK 3.109 straipsnio 3 dalimi, taip pat 4 dalimi, kurioje nustatyta sutuoktinio, prisiimančio ir vykdančio prievoles, susijusias su šeimos poreikių tenkinimu, pareiga elgtis lygiai taip pat apdairiai ir rūpestingai, kaip ir prisiimant ir vykdant savo asmenines prievoles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010; 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453-701/2015; 2018 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-122-969/2018, 57 punktas).

7223.

73Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje be kita ko, nurodyta, kad CK 3.92 straipsnio 2 dalyje numatyta prezumpcija, jog sutuoktinis sandorius sudaro, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, taikoma tik kito sutuoktinio sutikimui ir nereiškia prezumpcijos, kad toks sandoris sudaromas šeimos interesais, t. y. kad iš tokio sandorio kylančios prievolės yra bendros sutuoktinių prievolės CK 3.109 straipsnio prasme. Pasisakant dėl įrodinėjimo pareigos paskirstymo, kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad procesinė pareiga įrodyti, jog sandoris buvo sudarytas šeimos interesais, tenka šaliai, siekiančiai, kad vieno sutuoktinio prisiimta prievolė būtų pripažinta bendra abiejų sutuoktinių prievole (CPK 178 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010; 2012 m. liepos 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2012; 2017 m. gegužės 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K?3?221?611/2017). Taigi, procesinė pareiga įrodyti, kad sandoris buvo sudarytas šeimos interesais, tenka šaliai, siekiančiai, kad vieno sutuoktinio prisiimta prievolė pagal 2017-02-02 preliminariąją buto, esančio ( - ) pirkimo - pardavimo sutartį būtų pripažinta bendra abiejų sutuoktinių prievole (CPK 178 straipsnis), o nagrinėjamos bylos atveju tokia pareiga tenka ieškovei.

7424.

75Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-372/2014).

7625.

77Nagrinėjamu atveju ieškovė solidariąją atsakovės kaip sutuoktinės prievolę įrodinėjo aplinkybe, kad atsakovė savo sutuoktinio skolą patvirtino ir prisiėmė pareigą skolą grąžinti 2017 m. liepos 11 d. vykdomojoje byloje Nr. 0157/17/01690 pateikdama antstoliui prašymą leisti mokėti išieškotiną sumą ir vykdymo išlaidas dalimis. Be to, apeliantės teigimu, gautos lėšos buvo panaudotos šeimos poreikių tenkinimui, nes atsakovė dalyvavo sudarant preliminariąją sutartį ir pati žadėjo grąžinti avansu sumokėtus pinigus ir šią pareigą prisiėmė įteikdama prašymą antstoliui.

7826.

79Pagal CK 3.97 straipsnio 1 dalį turtu, kuris yra asmeninė vieno sutuoktinio nuosavybė, šis sutuoktinis naudojasi, jį valdo bei juo disponuoja savo nuožiūra. Be to, nurodytas butas, adresu ( - ), nepripažintinas šeimos turtu, todėl jo valdymui, naudojimui ir disponavimui juo CK trečiojoje knygoje nustatyti apribojimai netaikomi (CK 3.84 straipsnio 2 dalis, 3.97 straipsnio 1 dalis). Jokių įrodymų, jog atsakovės sutuoktinis būtų išreiškęs valią panaudoti šias lėšas šeimos poreikių tenkinimui, nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme apeliantė nepateikė, nors tokią procesinę pareigą turėjo. Vien tai, kad buto ½ dalis buvo parduota ne apeliantei, o kitam asmeniui, negali patvirtinti, kad gautas avansas buvo panaudotas šeimos interesais, bei nėra pakankama atsakovės solidariajai atsakomybei konstatuoti. Dėl to sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad prievolės grąžinti ieškovės sumokėtą avansinį mokėjimą už numatomą pagrindine sutartimi įsigyti nekilnojamąjį daiktą bendrumo nėra, kadangi atsakovės sutuoktinis turėjo teisę savo nuožiūra disponuoti šiuo turtu (CK 3.97 straipsnio 1 dalis).

8027.

81Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tai, jog atsakovė geranoriškai sutiko dengti skolą pateikdama antstoliui prašymą leisti mokėti išieškotiną sumą, savaime nereiškia, kad atsakovė skolą pripažįsta solidaria, apeliantė nurodo, jog 2017 m. liepos 11 d. vykdomojoje byloje įteiktas atsakovės prašymas vienareikšmiškai įrodo, kad atsakovė patvirtino pareigą grąžinti pagal preliminariąją buto dalies pirkimo-pardavimo sutartį jos sutuoktinio gautą avansą, kuris iš jo buvo priteistas 2017 m. balandžio 11 d. teismo sprendimu už akių. Apeliantės teigimu, atsakovės antstoliui įteiktas prašymas leisti grąžinti iš jos sutuoktinio priteistą skolą iki visiško jos padengimo, konkrečiai nurodant šios skolos grąžinimo tvarką ir terminus, atitinka CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytą prievolės solidarumą patirtinančio fakto egzistavimą. Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi šiuos ieškovės apeliacinio skundo argumentus, neturi pagrindo su jais sutikti dėl toliau nurodomų priežasčių.

8228.

83Pažymėtina, jog nustatyti prievolės pobūdį, t. y. ji yra asmeninė ar vykdytina iš bendro turto, gali tik teismas. Pasisakydamas dėl antstolio veiksmų išieškant pagal sutuoktinių prievoles, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad antstolio veiklos ribas visų pirma apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Vienas iš vykdomųjų dokumentų yra vykdomasis raštas, išduotas teismo sprendimo pagrindu. Nesant teismo sprendimo dėl antrojo sutuoktinio, antstolis negali priimti patvarkymo išieškoti iš bendro turto, nes tai reikštų teismo sprendimo pakeitimą ir CPK 586 straipsnio pažeidimą, t. y. vykdymo veiksmai būtų atlikti be vykdomojo dokumento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2008; plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Kaip ir aukščiau minėta, prievolės pobūdį gali nustatyti tik teismas. Į kreditoriaus reikalavimą vykdyti prievolę iš bendro sutuoktinių turto prievolės asmeniškai neprisiėmęs sutuoktinis turi teisę pareikšti visus atsikirtimus bei naudotis visomis procesinėmis teisėmis įrodinėdamas, kad reikalavimui tenkinti iš bendro sutuoktinių turto nėra CK 3.109 straipsnyje nustatytų pagrindų. Šiomis teisėmis asmuo visa apimtimi galės pasinaudoti tik tuo atveju, jeigu byla nagrinėjama ginčo teisenos tvarka kreditoriui pateikus ieškinį abiem sutuoktiniams kaip atsakovams bei įrodinėjant CK 3.109 straipsnio taikymo sąlygas. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija išaiškina, kad tuo atveju, kai bylos nagrinėjimo metu kitas sutuoktinis nebuvo įtrauktas atsakovu, kreditorius turi teisę pareikšti savarankišką ieškinį šiam sutuoktiniui įrodinėdamas CK 3.109 straipsnio taikymo pagrindus, ką nagrinėjamu atveju ieškovė ir padarė pateikdama teismui ieškinį atsakovei dėl prievolės pripažinimo solidaria.

8429.

85Apeliantė cituoja atsakovės vykdomojoje byloje pateiktą 2017 m. liepos 11 d. prašymą „<...prašau leisti skolą 1884 EUR ir vykdymo išlaidas 409,05 EUR, viso 2293,05 EUR, mokėti dalimis šia tvarka; iki kiekvieno sekančio mėnesio 10 d. po 150 EUR iki bus visiškai padengta skola ir vykdymo išlaidos ...>“. Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, šis 2017-07-11 atsakovės antstoliui pateiktas prašymas, kuriuo atsakovė įsipareigojo dengti savo sutuoktinio K. Š. įsiskolinimą dalimis, patvirtina tik tai, jog atsakovė geranoriškai sutiko dengti savo sutuoktinio skolą. Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, 2017-07-11 atsakovė pasirašė standartinį antstolio paruoštą prašymą leisti mokėti išieškotiną skolą ir vykdymo išlaidas dalimis. Prašyme niekur nenurodoma, kad atsakovė pripažįsta, jog tai jos skola. Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei nurodo apeliantė, atsakovės antstoliui įteiktas prašymas, kuriame konkrečiai nurodyta K. Š. skolos grąžinimo tvarka ir terminai, neatitinka CK 3.109 str. 1 dalies 5 punkte numatytą prievolės solidarumą patvirtinančio fakto egzistavimą. Kitaip tariant, atsakovės geranoriškas sutikimas mokėti dalimis skolą, siekiant išvengti arešto ir išieškojimo iš bendro turto, negali būti traktuojamas kaip aiškus valios išreiškimas skolą pripažinti solidaria. Tokia išvada, teisėjų kolegijos vertinimu, yra tinkamai motyvuota, atitinka faktinius bylos duomenis bei yra padaryta nepažeidžiant įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklių, todėl apeliantės skunde dėstomos aplinkybės, jog 2017 m. liepos 11 d. vykdomojoje byloje įteiktas atsakovės prašymas vienareikšmiškai įrodo, kad atsakovė patvirtino pareigą grąžinti pagal preliminariąją buto dalies pirkimo-pardavimo sutartį jos sutuoktinio gautą avansą, kuris iš jo buvo priteistas 2017 m. balandžio 11 d. teismo sprendimu už akių, yra visiškai nepagrįstos ir neįrodytos ir nesudaro pagrindo panaikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą.

8630.

87Kritiškai vertintini ir apeliantės teiginiai, jog aplinkybė, kad ieškovės pakviestas liudytojas A. M. teismo posėdžio negalėjo patvirtinti, kad apeliantei kavinėje pasirašant preliminariąją sutartį su K. Š. buvo atsakovė, nepaneigia jos buvimo fakto.

8831.

89Remiantis į bylą pateiktu atsakovės darbovietės darbo laiko apskaitos žiniaraščiu (el. b. b. l. 45-46), matyti, jog tuo metu, kai ieškovė atvyko į 2017 m. vasario 2 d. susitikimą apie 15.20-15.30 val. su K. Š., atsakovė buvo darbe. UAB „Restoranų grupė FORTAS“ personalo vadovė 2018-10-24 pažymoje taip pat pažymėjo, kad atsakovė 2017-02-02 dirbo nuo 8.00 val. iki 17.00 val., buvo darbo vietoje, iš darbo vietos tą dieną nebuvo niekur išvykusi (el. b. l. 44). Teisėjų kolegija išklausiusi 2018 m. spalio 25 d. teismo posėdžio gardo įrašą, be kita ko, atkreipia dėmesį į tai, kad teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad šią dieną ji gerai atsimena, nes tądien buvo jos gimtadienis ir kolegos po darbo ją sveikino, o į teismo posėdį pakviestas liudytojas A. M. paaiškino, jog negali patvirtinti, kad kavinėje buvo būtent atsakovė. Taigi iš atsakovės ir liudytojo paaiškinimų ir byloje esančių duomenų akivaizdu, jog labiau tikėtina, kad ieškovei su K. Š. pasirašant buto preliminariąją pirkimo – pardavimo sutartį atsakovė nedalyvavo.

9032.

91Teisėjų kolegijos vertinimu, abejones apeliantės skunde dėstomomis aplinkybėmis taip pat kelia ir tai, kad 2017 m. vasario 5 d. pareiškime, kuriuo ieškovė kreipėsi į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariatą, nurodė, kad nuo 2017 m. vasario 3 d. 11.00 val. bandė su K. Š. susisiekti, tačiau šis į telefono skambučius neatsakė, į siųstas trumpąsias žinutes nereagavo. Nei apie tai, kad 2017 m. vasario 2 d. susitikime K. Š. dalyvavo su atsakove, nei kad telefono numeriu, kurį ieškovė, kaip pati teigė, buvo gavusi iš atsakovės, tuo metu būtų bandžiusi su ja susisiekti, pareiškime neužsiminta. Be to, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 11 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-13170-779/2017 tenkintas ieškovės ieškinys, pareikštas atsakovui K. Š.. Pateiktame ieškinyje, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, dėstant faktines aplinkybes apie atsakovę neužsiminta, iškėlus civilinę bylą teisme prašymas įtraukti į procesą atsakovę bylos šalimi taip pat nebuvo pateiktas. Taigi ieškovė, turėdama procesinę pareigą įrodyti, kad preliminari buto pirkimo – pardavimo sutartis buvo sudaryta K. Š. šeimos interesais, atsakovei laikantis priešingos pozicijos, nepateikė jokių patikimų ir įrodymais pagrįstų paaiškinimų, bei argumentų, patvirtinančių kad K. Š. gautas avansas buvo panaudotas K. Š. ir atsakovės šeimos interesais.

9233.

93Atsižvelgiant į visus aukščiau išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantė neįrodė, jog iš preliminariosios buto pirkimo – pardavimo sutarties kilusi K. Š. prievolė yra solidari atsakovė ir K. Š. prievolė. Kitaip tariant, prievolės grąžinti ieškovės sumokėtą avansinį mokėjimą už numatomą pagrindine sutartimi įsigyti nekilnojamąjį turtą bendrumo nėra. Išdėstytų motyvų pagrindu konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias prievoles, vykdomas iš bendro sutuoktinių turto, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos ir pagrįstai atmetė ieškinio reikalavimą atsakovės (K. Š. sutuoktinės) atžvilgiu.

94Dėl teismo šališkumo

9534.

96Ieškovė I. Z. apeliaciniame skunde kelia teismo šališkumo klausimą, kadangi apeliantės teigimu, teismo sprendimu atleidus atsakovę nuo jos pačios prisiimtos pareigos sumokėti iš sutuoktinio priteistą skolą, buvo įvykdytas ne teisingumas, o apgintas nesąžiningo asmens interesas, kas suponuoja abejonę ir teismo šališkumu. Tačiau teisėjų kolegija su šiais ieškovės apeliacinio skundo argumentais taip pat neturi pagrindo sutikti.

9735.

98Viena iš tinkamo proceso garantijų yra užtikrinimas, kad šalių ginčą nagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Teisė į nešališką teismą yra viena žmogaus teisių, ginamų tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnis, 31 straipsnio 2 dalis, 109 straipsnis, Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ? CPK 6, 21 straipsniai). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatavo, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia ir tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių. Teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus. Teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, būtina teisingo bylos išnagrinėjimo, taigi ir pasitikėjimo teismu, sąlyga. Teisėjo ir teismų nešališkumas užtikrinamas nustatant draudimus ir apribojimus teisėjams nagrinėti bylas, jeigu yra aplinkybės, keliančios abejonių dėl teisėjo nešališkumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353-701/2017). Siekiant užtikrinti realų teisės į nešališką ir objektyvų teismą įgyvendinimą, CPK normose įtvirtintas nušalinimo institutas. Byloje dalyvaujantis asmuo, manantis, kad jo bylą nagrinėjantis teisėjas gali būti neobjektyvus ir šališkas, gali, remdamasis CPK 65–66 straipsniuose nurodytomis aplinkybėmis, teikti motyvuotą teisėjo nušalinimo pareiškimą (CPK 68 straipsnis). Asmuo, reikšdamas nušalinimą, turi pagrįsti, kad egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, jog byla bus išnagrinėta neobjektyviai ir šališkai, t. y. nurodyti konkrečias aplinkybes ir pateikti jas patvirtinančius įrodymus, kurie patvirtintų tokį pagrindą egzistuojant.

9936.

100Pažymėtina, kad sprendžiant teisės į nešališką teismą pažeidimo klausimą, turi būti nustatyta realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo, o sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-54-611/2018).

10137.

102Nagrinėjamu atveju apeliantė pirmosios instancijos teisme bylą nagrinėjusiai teisėjai nušalinimo nereiškė. Tai reiškia, kad ieškovei dėl teisėjos nešališkumo abejonių nekilo. Byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių manyti, jog byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta neobjektyviai, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti bylą nagrinėjusios teisėjos nešališkumu priimant skundžiamą sprendimą. Be to, aplinkybė, kad teismas priėmė bylos šaliai nepalankų sprendimą (netenkino ieškinio), negali būti laikoma teismo šališkumu. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantės teisė į tinkamą bylos nagrinėjimą ir nešališką teismą šiuo atveju nebuvo pažeista, todėl apeliacinio skundo argumentai dėl teismo šališkumo atmetami kaip nepagrįsti ir neįrodyti.

103Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

10438.

105Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis bei konstatuoja, jog kiti ieškovės apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

106Dėl bylos procesinės baigties

10739.

108Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčijamo pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, išanalizavusi faktinius bylos duomenis, prieina išvados, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 str.). Tai, kad apeliantė nesutinka su teismo išvadomis ir kitaip vertina teismo įvertintus įrodymus, nėra pagrindo, nesant apeliantės teiginius pagrindžiančių įrodymų, pripažinti teismo išvadas nepagrįstomis. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantė, tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių, tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės bei procesines normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis) ir jį keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija ieškovės I. Z. apeliacinį skundą atmeta, o skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą palieka nepakeistu.

109Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

11040.

111CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

11241.

113Atsižvelgus į tai, kad šiuo procesiniu sprendimu pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, atsakovė G. Š. turi teisę į jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą už atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą parengimą. Atsakovė įrodymų, pagrindžiančių jos apeliacinės instancijos teisme patirtas išlaidas nepateikė, todėl klausimas dėl jų priteisimo nespręstinas.

11442.

115Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 3,00 EUR sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymą Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

116Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

117ieškovės apeliacinį skundą atmesti.

118Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

119Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teismas... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. 1.... 7. Ieškovė I. Z. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti, kad... 8. 2.... 9. 2017 m. sausio mėnesį reklaminiame laikraštyje ,,Alio“ ieškovė rado... 10. 3.... 11. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 11 d. sprendimu už akių... 12. 4.... 13. Atsakovė su pateiktu ieškiniu nesutiko ir prašė ieškinį atmesti kaip... 14. II.... 15. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 16. 5.... 17. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 19 d. sprendimu ieškinį... 18. 6.... 19. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju mirusysis K. Š. pardavė jam... 20. 7.... 21. Teismas laikė nepagrįstu ieškovės teiginį, kad 2017 m. vasario 2 d.... 22. 8.... 23. Dėl ieškovės argumento, jog atsakovė savo pareigą atlyginti sutuoktinio K.... 24. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 25. 9.... 26. Ieškovė I. Z. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo... 27. 10.... 28. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:... 29. 10.1.... 30. Nors buto dalies pardavimo preliminariąją sutartį pasirašė tik vienas... 31. 10.2.... 32. Apeliantė geranoriškai sutikdama su atsakovės prašymu išdėstyti... 33. 10.3.... 34. Nesąžiningu laikytinas atsakovę nuo pareigos vykdyti įsipareigojimą... 35. 10.4.... 36. Teismas taip pat turėjo pagrindą konstatuoti, kad avansu gauti pinigai buvo... 37. 10.5.... 38. Aplinkybė, kad ieškovės pakviestas liudytojas A. M. teismo posėdžio... 39. 11.... 40. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė I. Z. prašo ieškovės... 41. 12.... 42. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:... 43. 12.1.... 44. Teismas sudarė visas galimybes abiem ginčo šalims pateikti visus turimus... 45. 12.2.... 46. Atsakovės sutikimas mokėti skolą antstoliui negali būti traktuojamas kaip... 47. 12.3.... 48. Apeliantės teiginiai dėl atsakovės dalyvavimo sandorio metu rodo apeliantės... 49. Teisėjų kolegija... 50. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai... 51. 13.... 52. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo... 53. 14.... 54. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą... 55. 15.... 56. Pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei... 57. 16.... 58. Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra... 59. 17.... 60. Bylos duomenys patvirtina, kad šioje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl... 61. Dėl solidariosios atsakovės kaip K. Š. sutuoktinės atsakomybės... 62. 18.... 63. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros, o bendros –... 64. 19.... 65. Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo... 66. 20.... 67. Bendroms sutuoktinių prievolėms pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktą... 68. 21.... 69. Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja... 70. 22.... 71. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad prievolės,... 72. 23.... 73. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje be kita ko, nurodyta, kad CK 3.92... 74. 24.... 75. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia... 76. 25.... 77. Nagrinėjamu atveju ieškovė solidariąją atsakovės kaip sutuoktinės... 78. 26.... 79. Pagal CK 3.97 straipsnio 1 dalį turtu, kuris yra asmeninė vieno sutuoktinio... 80. 27.... 81. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tai, jog atsakovė... 82. 28.... 83. Pažymėtina, jog nustatyti prievolės pobūdį, t. y. ji yra asmeninė ar... 84. 29.... 85. Apeliantė cituoja atsakovės vykdomojoje byloje pateiktą 2017 m. liepos 11 d.... 86. 30.... 87. Kritiškai vertintini ir apeliantės teiginiai, jog aplinkybė, kad ieškovės... 88. 31.... 89. Remiantis į bylą pateiktu atsakovės darbovietės darbo laiko apskaitos... 90. 32.... 91. Teisėjų kolegijos vertinimu, abejones apeliantės skunde dėstomomis... 92. 33.... 93. Atsižvelgiant į visus aukščiau išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija... 94. Dėl teismo šališkumo... 95. 34.... 96. Ieškovė I. Z. apeliaciniame skunde kelia teismo šališkumo klausimą,... 97. 35.... 98. Viena iš tinkamo proceso garantijų yra užtikrinimas, kad šalių ginčą... 99. 36.... 100. Pažymėtina, kad sprendžiant teisės į nešališką teismą pažeidimo... 101. 37.... 102. Nagrinėjamu atveju apeliantė pirmosios instancijos teisme bylą... 103. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų... 104. 38.... 105. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga... 106. Dėl bylos procesinės baigties ... 107. 39.... 108. Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčijamo pirmosios instancijos teismo... 109. Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme... 110. 40.... 111. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai... 112. 41.... 113. Atsižvelgus į tai, kad šiuo procesiniu sprendimu pirmosios instancijos... 114. 42.... 115. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme... 116. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 117. ieškovės apeliacinį skundą atmesti.... 118. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 19 d. sprendimą palikti... 119. Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....