Byla 3K-3-365/2012
Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Janinos Januškienės, Prano Žeimio, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. P. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 6 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. P. ieškinį atsakovams D. V., J. V., S. B., J. M. B., A. B. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas R. P. prašė: pripažinti negaliojančiais atsakovų D. V. ir J. V. bei S. B. ir J. M. B. 2008 m. rugsėjo 26 d. sudarytas ½ dalies 0,4058 ha žemės sklypo ir 0,4129 ha bei 0,4067 ha žemės sklypų, esančių Anykščių rajone, ( - ), pirkimo–pardavimo sutartis, taip pat D. V., J. V. ir S. B. 2008 m. lapkričio 7 d. sudarytą 4858/9544 dalių 0,9544 ha žemės sklypo dovanojimo sutartį, priėmimo–perdavimo aktus ir taikyti restituciją; pripažinti negaliojančiu visų nurodytų žemės sklypų 2008 m. gruodžio 11 d. sutartinės hipotekos lakštą, kuriuo šie sklypai įkeisti kreditoriui A. B., ir taikyti restituciją.

5Pagrindiniai kasaciniame skunde keliami klausimai – dėl sutuoktinių turtines prievoles kreditoriams reglamentuojančių ir actio Pauliana instituto teisės normų aiškinimo bei taikymo.

6Byloje nustatyta, kad atsakovas D. V. 2008 m. balandžio 12 d. vekseliu įsipareigojo 2009 m. sausio 20 d. sumokėti ieškovui R. P. 130 000 eurų. Šio įsipareigojimo atsakovas D. V. nustatytu terminu neįvykdė, todėl notaras padarė vykdomąjį įrašą dėl nesumokėtos sumos – 448 864 Lt skolos ir 6 proc. metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo 2009 m. sausio 29 d. – išieškojimo. Antstolis ieškovui pranešė, kad negali nukreipti skolos išieškojimo į skolininkui priklausančius ginčo žemės sklypus, nes kreditoriaus nurodytas turtas perleistas atsakovams S. B. ir J. M. B. Šio turto, priklausiusio atsakovui ir jo sutuoktinei J. V. bendrosios jungtinės nuosavybės teise, perleidimą atsakovas motyvavo teigdamas, kad vykdė prievolę iki 2007 m. vasario 20 d. grąžinti S. B. 100 000 Lt skolą, užtikrintą 2005 m. vasario 20 d. išrašytu vekseliu, ir iki 2008 m. spalio 5 d. grąžinti 50 000 Lt, užtikrintą 2008 m. sausio 5 d. išrašytu vekseliu. Nustatyta, kad D. V. ir J. V. 2008 m. rugsėjo 18 d. S. B. ir J. M. B. pardavė du žemės sklypus ir dar vieno žemės sklypo dalį, o 2008 m. lapkričio 7 d. padovanojo S. B. žemės sklypo dalį. Sudarius šiuos sandorius, S. B. išdavė raštišką pakvitavimą, kad pagal vekselius visiškai atsiskaityta. S. B. ir J. M. B. nurodytus žemės sklypus 2008 m. gruodžio 11 d. įkeitė savo sūnui kreditoriui A. B. už 2008 m. gruodžio 3 d. sutartimi šio suteiktą 280 000 Lt paskolą. 2008 m. spalio 29 d. buvo išduotas leidimas įsigytame žemės sklype statyti gyvenamąjį namą, pirtį ir lieptą, šie statiniai jau pripažinti tinkamais naudoti, įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. J. V. 2010 m. balandžio 28 d. pareiškė ieškinį D. V. dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo. Nagrinėjant santuokos nutraukimo ir turto padalijimo bylą paaiškėjo, kad atsakovas D. V. turi apie 10 kreditorių. J. V. ir D. V. teigia, kad nuo 2008 m. sausio 17 d. jie kartu nebegyveno ir netvarkė bendrų reikalų.

7II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

8Panevėžio apygardos teismas 2010 m. rugsėjo 20 d. sprendimu ieškinį atmetė.

9Teismas sprendė, kad ginčijamais sandoriais nepažeistos kreditoriaus teisės, o tretieji asmenys S. B. ir J. M. B., įgiję ginčo nekilnojamąjį turtą, buvo sąžiningi, nes atsakovas D. V. turėjo piniginių įsipareigojimų atsakovei S. B., t. y. ieškinys negali būti tenkinamas, nesant visų actio Pauliana instituto taikymo sąlygų.

10Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. gruodžio 6 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

11Apeliacinės instancijos teismas nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčijamais turto perleidimo sandoriais ieškovo, kaip kreditoriaus, teisės nebuvo pažeistos, nes ginčijamų sutarčių, kuriomis buvo perleisti žemės sklypai, sudarymas turėjo įtakos skolininko D. V. turtinei padėčiai, t. y. jo turto vertė (dalis bendrame turte) sumažėjo tokia apimtimi, kuri lėmė kreditoriaus (ieškovo) teisės pažeidimą. Konstatavusi, kad sudarydamas ginčo sandorius skolininkas D. V. turėjo daugiau kreditorių ir žinojo, jog turės sunkumų vykdydamas savo skolinius įsipareigojimus, taip pat kad D. V. neprivalėjo sudaryti ginčijamų sandorių, nenustačius, jog jis turi pakankamai kito turto ar turtinių teisių ieškovo reikalavimui patenkinti, teisėjų kolegija padarė išvadą, kad sudarydamas ginčijamus sandorius atsakovas D. V. buvo nesąžiningas.

12Teisėjų kolegija pažymėjo, kad ieškovas, siekdamas, jog atsakovo D. V. prievolė pagal vekselį būtų pripažinta bendra sutuoktinių prievole ir padalyta tarp sutuoktinių, turėjo procesinę pareigą įrodyti, jog vekselio išdavimas buvo šeimos interesais sudaromas sandoris, tačiau to neįrodė. Dėl to kolegija sprendė, kad nėra pagrindo D. V. išrašyto ieškovui vekselio pagrindu atsiradusią prievolę pripažinti bendra D. V. ir J. V. prievole. Konstatavus, jog pagal vekselį atsiradusi atsakovo D. V. skolinė prievolė ieškovui yra asmeninio pobūdžio, buvo vertinamas tik sandorio šalies – skolininko D. V. teisinis ryšys su kita ginčo sandorių šalimi – žemės sklypų įgijėjais pagal pirkimo–pardavimo ir dovanojimo sutartis, o J. V. giminystės ryšys su jais nagrinėjamu aspektu pripažintas teisiškai reikšmingu. Kolegija nurodė, kad žemės sklypų perleidėją D. V. su jų įgijėjais S. B. ir J. M. B. sieja svainystės ryšys. Sistemiškai aiškindamas CK 3.136 ir CK 6.67 straipsnius, teismas padarė išvadą, kad svainyste susiję asmenys neįtraukti į nesąžiningumo prezumpcijos atvejų sąrašą, todėl toks ryšys, įrodinėjant turto įgijėjų nesąžiningumą, vertintinas tik kartu su kitais įrodymais. Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nepateikta įrodymų, kuriais remiantis būtų galima turto įgijėjus S. B. ir J. M. B. pripažinti neapdairiais, nerūpestingais turto įgijėjais, kartu – nesąžiningais sandorių dalyviais, nes: ieškovo įtarimai dėl D. V. skolinių prievolių S. B. pagal vekselius tariamumo nepatvirtinti įrodymais; ginčijamų sandorių sudarymo metu D. V. piniginės prievolės pagal S. B. išduotus vekselius įvykdymo terminas jau buvo suėjęs, todėl ši kreditorė turėjo pagrįstą teisę reikalauti patenkinti reikalavimą, o skolininkas – pareigą jį įvykdyti; dėl vekselio pagrindu atsirandančių prievolių uždarumo trečiųjų asmenų galimybė žinoti arba jų pareiga privalėti žinoti informaciją apie tai, ar sandorį sudaranti kita šalis turi kreditorių, ar su ja sudaromu sandoriu nebus pažeisti kitų asmenų interesai, yra minimali ir iš esmės priklausoma tik nuo kitos sandorio šalies subjektyvaus ketinimo ar noro tokią informaciją atskleisti arba jos neatskleisti; atsakovo D. V. prievolė ieškovui pagal vekselį nebuvo kaip nors išviešinta, todėl turto įgijėjai be paties D. V. valios neturėjo objektyvių galimybių atskleisti savo skolines prievoles kitiems asmenims, sužinoti apie skolininko įsipareigojimus ieškovui, kurio teisės galėtų būti pažeistos ginčijamų sandorių sudarymu; neįrodyta, kad perleidžiamų žemės sklypų bendraturtė J. V. žinojo apie sutuoktinio D. V. prievolę ieškovui pagal vekselį ir galėjo tai atskleisti turto įgijėjams.

13Teismas sprendė, kad žemės sklypo dalies dovanojimo sutartimi buvo įformintas kitos rūšies sandoris – skolininko D. V. 50 000 Lt skolos pagal S. B. išduotą vekselį padengimo turtu sandoris, kuriam taikomos pirkimo–pardavimo sutarties taisyklės. Teisėjų kolegija, įvertinusi, kad ginčijama žemės sklypo dalies dovanojimo sutartimi buvo dengiamas skolos padengimo turtu sandoris, kurio šalys iš tikrųjų siekė, ją vertino kaip dvišalį atlygintinį sandorį. Ginčijant tokį sandorį pagal actio Pauliana instituto normas, konstatuotinas ne tik skolininko (turto perleidėjo), bet ir trečiųjų asmenų (turto įgijėjų) nesąžiningumas, kuris šioje byloje neįrodytas.

14III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

15Kasaciniu skundu ieškovas R. P. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 6 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

161. Teismui atsisakius pripažinti būtinu atsakovų S. B. ir J. M. B. dalyvavimą byloje bei neišklausius šių asmenų parodymų, buvo užkirstas kelias teisingam bylos išsprendimui.

172. Tai, kad skolininkas D. V. neturėjo grynųjų pinigų atsiskaityti pagal išduotą vekselį, o atsiskaitymo terminas praleistas daugiau kaip 1,5 metų, turėjo sukelti S. B. įtarimą dėl skolininko nemokumo, todėl ši privalėjo pasidomėti, ar ji, sudarydama ginčo sandorius, nepažeidžia kitų kreditorių teisių. S. B. sąžiningumas objektyviuoju požiūriu neatitinka teisingumo ir protingumo principų, pagal kuriuos privalo veikti civilinių teisinių santykių subjektai t. y. jos, kaip verslininkės (S. B. turėjo savo įmonę), elgesys nebuvo apdairus ir rūpestingas, ji buvo nesąžininga.

183. Teismas nevertino aplinkybių, kad terminas 2005 m. vasario 20 d. išduotam vekseliui apmokėti suėjo 2007 m. vasario 20 d., atsakovai D. V. ir J. V. ginčo sklypus nuosavybės teise valdo nuo 2005 m. kovo 10 d., o 2008 m. lapkričio 7 d. dovanojimo sutartis sudaryta praėjus 7 dienoms po to, kai vienas D. V. kreditorių UAB „Simpras“ pateikė vykdomąjį įrašą dėl 120 000 Lt skolos grąžinimo.

194. Išieškojimo pagrindui (vekseliui) taikytina CK 3.92 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinis sandorius sudaro, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, išskyrus atvejus, kai sandoriui sudaryti yra reikalingas kito sutuoktinio rašytinis sutikimas. Atsakovai D. V. ir J. V. plėtojo su nekilnojamuoju turtu susijusį verslą kartu ir nepaneigė kasatoriaus paskolintų pinigų panaudojimo UAB „Vanesos statyba“ veiklai. Iš įmonės veiklos gautos pajamos neabejotinai buvo naudojamos šeimos interesams, nes sutuoktinių verslo pajamos yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Atsižvelgdamas į tai, kad vekselis buvo pasirašytas santuokos metu, o vekseliui pasirašyti sutuoktinio sutikimas nereikalingas, bei į tai, kad atsakovai neįrodė, jog šie pinigai nebuvo skirti šeimos interesams tenkinti, kasatorius mano, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad kasatorius turėjo procesinę pareigą įrodyti, jog vekselio išdavimas buvo šeimos interesais sudaromas sandoris.

205. J. V., parduodama bei dovanodama žemės sklypus, kurie priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise jai ir D. V., konkliudentiniais veiksmais pripažino savo prievolę pagal D. V. išduotus vekselius S. B.. Pagal CK 6.67 straipsnio 1 punktą preziumuojama, kad kreditoriaus teisėtus interesus pažeidusios sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu skolininkas sudarė sandorį su savo tėvais. Atsakovai S. B. ir J. M. B. buvo nesąžiningi, nes sudarė sandorius su savo dukteria.

21Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas D. V. prašo skundą atmesti ir priteisti iš kasatoriaus bylinėjimosi išlaidas, savo prašymą argumentuodamas taip:

221. Kasatorius, teigdamas, kad prievolė pagal vekselį yra bendra sutuoktinių prievolė, neįvykdė pareigos įrodyti, jog vekselio išdavimas (paskolos gavimas) buvo šeimos interesais sudaromas sandoris ir yra pagrindas vadovautis CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktu.

232. Negalima teigti, kad J. V., parduodama ir dovanodama žemės sklypus, kurie priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise jai ir D. V., konkliudentiniais veiksmais pripažino savo prievolę pagal vekselius atsakovei S. B. J. V. valia buvo būtina tik turtui perleisti, nes bendrąja jungtine nuosavybe valdomas turtas perleidžiamas tik kartu dalyvaujant perleidimo sandoryje arba turint kito sutuoktinio įgaliojimą (CK 3.92 straipsnio 4 dalis).

243. CK 3.92 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta prezumpcija taikoma tik kito sutuoktinio sutikimui ir nereiškia prezumpcijos, kad toks sandoris sudaromas šeimos interesais, t. y. kad iš tokio sandorio kylančios prievolės yra bendros sutuoktinių prievolės CK 3.109 straipsnio prasme.

254. Apeliacinės instancijos teismas, pripažinęs, kad pagal vekselį atsiradusi atsakovo D. V. skolinė prievolė kasatoriui yra asmeninio pobūdžio, pagrįstai vertino tik sandorio šalies – skolininko D. V. ryšį su kita ginčo žemės sklypų įgijėjais. Be to, kasatorius nesąžiningumą įrodinėja prielaidomis ir samprotavimais, jų nepagrįsdamas byloje esančia medžiaga.

265. Pripažinti šalies ar kito byloje dalyvaujančio asmens dalyvavimą procese būtinu yra teismo diskrecinė teisė, kurią pirmosios instancijos teismas įgyvendino, todėl atsakovų S. B. ir J. M. B. nedalyvavimas procese nelėmė neteisingo bylos išsprendimo.

27Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovai J. V., S. B., J. M. B. ir A. B. prašo skundą atmesti ir priteisti iš kasatoriaus bylinėjimosi išlaidas, savo prašymą argumentuodami taip:

281. Kasatorius, teigdamas apie UAB „Vanesos statyba“ akcininkus, J. V. dalyvavimą plėtojant nekilnojamojo turto verslą, jos keliones su D. V. iškėlus santuokos nutraukimo bylą, UAB „Simpras“ veiksmus, siekiant išieškoti skolą, remiasi byloje nenustatytomis aplinkybėmis, o įrodinėdamas atsakovų nesąžiningumą – prielaidomis.

292. Atsakovams S. B. ir J. M. B. byloje aktyviai atstovavo atstovas, todėl nebuvo pagrindo įpareigoti jų dalyvavimą pripažinti būtinu.

303. Kasatorius, siekdamas, kad atsakovo D. V. prievolė pagal vekselį būtų pripažinta bendra sutuoktinių prievole, pagal vadovautis CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir CPK 178 straipsnio nuostatas turėjo pareigą įrodyti, jog vekselio išdavimas buvo šeimos interesais sudaromas sandoris. Kasatorius šios pareigos neįvykdė, be to, nurodė, kad pinigus skolino D. V. verslui, konkrečiai to neaiškindamas.

31Teisėjų kolegija

konstatuoja:

32IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

33Dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo

34Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą pažymėjo, kad actio Pauliana teisės instituto paskirtis – ginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais jis mažina savo mokumą, kartu – kreditoriaus galimybę gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą. Teismas byloje konstatavo skolininko nesąžiningumą ir kitas CK 6.66 straipsnyje nustatytas sąlygas, būtinas šiam teisės institutui taikyti, išskyrus vieną: trečiojo asmens, sudariusio su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, nesąžiningumą. Kasatorius nesutinka su tokia ieškinio atmetimą lėmusia išvada, teigdamas, kad teismas netinkamai taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų reikalavimus.

35CPK 12 straipsnyje nustatyta, kad civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Jis lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Panevėžio miesto savivaldybė v. UAB „Panevėžio miestprojektas“, bylos Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje daugiabučių namų savininkų bendrija ,,Eglutė“ v. E. R., bylos Nr. 3K-3-206/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-35/2011; kt.).

36Nagrinėjamoje byloje teismas netenkino ieškovo prašymo pripažinti būtinu atsakovų S. B. ir J. M. B. dalyvavimą byloje bei išklausyti jų paaiškinimus apie byloje reikšmingas aplinkybes. Teismas, vadovaudamasis nurodė, kad p iningumo nustatinėjimo byloje tinkamumo, pažymi, jog sąžiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus, t. y. vertinant asmens elgesio atitiktį protingumo ir teisingumo principų reikalavimams, jo psichikos būklę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į jo individualias savybes, faktines bylos aplinkybes, taip pat į tai, kokie sandoriai yra sudaromi ir kokioje situacijoje asmenys veikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcija v. J. M., K. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-362/2011). Sandorių sudarymo aplinkybės geriausiai žinomos juos sudariusiems asmenims, būtent jie gali tiksliausiai apie jas paaiškinti teismui, atsakyti į byloje dalyvaujančių asmenų klausimus. Kolegija sprendžia, kad tneatkreipė dėmesio į šiuos nustatinėjamų aplinkybių ypatumus, neatsižvelgė į civilinio proceso tikslą ginti asmenų, kurių subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus (CPK 2 straipsnis) ir spręsdami ieškovo, ginančio savo pažeistas teises, prašymą pripažinti būtinu atsakovų S. B. ir J. M. B. dalyvavimą byloje, netinkamai taikė savo diskrecijos teise, .

37Ginčijamoje sutartyje dovanotojais nurodyti D. V. ir J. V. šioje byloje aiškino, kad žemės sklypai buvo perleisti atsakovams S. B. ir J. M. B. dėl tos priežasties, jog nebuvo galimybės grąžinti pasiskolintų pinigų. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad žemės sklypo dalies dovanojimo sandorį nuspręsta sudaryti todėl, kad buvo daugiau šio žemės sklypo bendraturčių, t. y. siekiant išvengti CK 4.79 straipsnyje numatytų privalomų procedūrų kitiems žemės sklypo bendraturčiams. Taigi nustatyta, kad J. V., sudarydama sandorius su savo tėvais, nebuvo pasyvi tokių sandorių dalyvė, ji žinojo, kokiu tikslu – kokias sutuoktinio pinigines prievoles vykdant – sudaromas sandoris, taip pat kad nėra galimybės jas įvykdyti pinigais. Taigi sutuoktiniai vengė parduoti jiems priklausantį žemės sklypą bet kuriems galimiems pirkėjams už maksimalią kainą ir gautomis lėšomis atsiskaityti su kreditoriais, bet siekė sklypus perleisti būtent J. V. tėvams. Šiuo aspektu yra reikšminga perleistų žemės sklypų rinkos vertė, buvusi jų perleidimo momentu, nes aiški perleisto turto vertės ir kainos neatitiktis yra pagrindas daryti išvadą apie sandorio šalių nesąžiningumą. Žemės sklypų vertei gali turėti įtakos statinių buvimas juose. Nekilnojamojo turto registro duomenų išraše nurodyta, kad statinių, esančių ginčo sklypuose, statybos pradžia – 2005 m. Teismai, darydami išvadą dėl turto įgijėjų sąžiningumo, nesiaiškino, kokios būklės (baigtumo) ir vertės buvo pradėti statyti statiniai ginčo sandorių sudarymo momentu, nepareikalavo pateikti jų statybos laiką, trukmę patvirtinančių įrodymų.

38Prieš sudarydamos ginčijamus sandorius, jų šalys suderina savo valią dėl būsimų sandorių rūšies, sąlygų ir atsižvelgdamos į jiems reikšmingas aplinkybes, konkrečiu atveju renkasi tam tikrą sutarties rūšį. Ginčo turtą perleido skolininkas ir jo sutuoktinė, o įsigijo sutuoktinės tėvai. Tai – asmenys, CK 6.67 straipsnio 1 punkte įvardyti kaip artimieji giminaičiai. Jie derino savo valią dėl sandorių sudarymo, sąlygų, atsižvelgdami į tam tikras jų pasirinkimą lėmusias aplinkybes, kurios byloje nenustatytos, nors gali būti reikšmingos turto įgijėjų sąžiningumui vertinti. Nors byloje nenustatyta aplinkybių, sudarančių pagrindą J. V. laikyti kasatoriaus skolininke, o skolininką D. V. ir turto įgijėjus sieja ne giminystės, bet svainystės ryšiai, teisėjų kolegija pažymi, kad, vertinant įgijėjų sąžiningumą, būtina atsižvelgti į asmenų, dalyvavusių sudarant ginčo sandorį, artimus ryšius, atitinkančius įtvirtintus CK 6.67 straipsnio 1 punkte. J. V., sudariusi ginčo sandorį kaip turto perleidėja kartu su skolininku D. V., CK 6.67 straipsnio 1 punkte įvardytais ryšiais susijusi su skolininku kaip sutuoktinė, o su turto įgijėjais – kaip jų duktė. Tokie artimi su skolininku ginčo sandorius sudariusių asmenų tarpusavio ryšiai padidina nesąžiningumo kreditoriaus atžvilgiu galimybes, nes sudaro sąlygas jais susijusių asmenų artimam bendravimui, tarpusavio pasitikėjimui. Tai sukuria prielaidas tarpusavyje keistis neviešintina informacija, tokia kaip asmens finansinė padėtis, kylančios šio pobūdžio problemos ir jų sprendimo būdai. Tikėtina, kad sutuoktiniai, būdami susiję artimais ryšiais, gali būti suinteresuoti išsaugoti ir šiuo tikslu nuslėpti nuo kreditorių ne tik savo, bet ir sutuoktinio dalį, esančią bendrąja jungtine nuosavybe, inicijuoti ar tarpininkauti sudarant sutuoktinio ir savo artimųjų giminaičių tariamąjį sandorį. Dėl to faktas, kad ginčo sandorį sudarę asmenys, susiję artimais ryšiais, neatitinkančiais nurodytų CK 6.67 straipsnio 1 punkte, gali būti vertinamas ne kaip pagrindas preziumuoti ginčo sandorius sudariusių šalių nesąžiningumą, bet kaip vienas sandorio šalių nesąžiningumo požymių. Kitos reikšmingos aplinkybės, sprendžiant dėl turto įgijėjų sąžiningumo, gali būti kreditoriaus reikalavimo teisės atsiradimo momentas ir ginčo sandorių sudarymo momento sutapimas su reikalavimų skolininkui pareiškimo momentu, kuris patvirtina tikimybę, kad sandoris sudarytas vengiant vykdyti pareikštą reikalavimą. Teismai šių aplinkybių ginčo sandorių šalių sąžiningumo aspektu nevertino.

39Individualių įmonių įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad individualios įmonės savininkas, perduodamas savo įmonei arba paimdamas iš jos pinigus ar kitą turtą, surašo ir pasirašo pinigų ar kito turto perdavimo (ar paėmimo) dokumentus, kurie įforminami teisės aktų nustatyta tvarka. Individuali įmonė įstatymų nustatyta tvarka sudaro finansinę atskaitomybę, jeigu tai yra nustatyta individualios įmonės nuostatuose (Individualių įmonių įstatymo 9 straipsnio 2 dalis). Teismai, vertindami įrodymus, patvirtinančius D. V. prievolę atsakovams – S. B. įmonės „Svaja“ kasos išlaidų orderius, neatsižvelgė į šias nuostatas ir nesiaiškino, ar S. B. įmonė „Svaja“ sudarytoje finansinėje atskaitomybėje yra duomenų, patvirtinančių kasos išlaidų orderiuose nurodytų sumų išmokėjimą.

40Kasatorius teigia, kad sutuoktiniai D. V. ir J. V. iš jo pasiskolinę vekselyje nurodytą sumą, kartu plėtojo su nekilnojamuoju turtu susijusį verslą ir ne kasatorius turi įrodyti, kad vekselio išdavimas buvo šeimos interesais sudaromas sandoris, o atsakovai privalo įrodymais paneigti tokį pasiskolintų pinigų panaudojimą. Ši bylai reikšminga aplinkybė teismų neišaiškinta ir neįvertinta.

41Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl šio argumento, taip pat pažymi, kad kasacinis teismas pats bylos faktų nenustatinėja ir yra saistomas pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Kasatoriaus nurodytos aplinkybės, susijusios su atsakovų pinigų pasiskolinimu ir jų panaudojimu, byloje nekonstatuotos. Pateiktas vekselis patvirtina tik atsakovo įsipareigojimą kasatoriui sumokėti vekselyje nurodytą sumą, tačiau tai nepatvirtina teiginio, kad tokį įsipareigojimą lėmė paskolos suteikimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija 2010 m. gegužės 20 d. nutarimu, priimtu civilinėje byloje R. A. v. A. A., Danske bankas ir kt., bylos Nr. 3K-P-186/2010, suvienodino teismų praktiką, aiškinant CK 3.92 straipsnio 3 dalies ir 3.109 straipsnio santykį. Plenarinė sesija nurodė, kad CK 3.92 straipsnio 3 dalyje nustatyta prezumpcija, jog sutuoktinis sandorius sudaro, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, taikoma tik kito sutuoktinio sutikimui ir nereiškia prezumpcijos, kad toks sandoris sudaromas šeimos interesais, t. y. kad iš tokio sandorio kylančios prievolės yra bendros sutuoktinių prievolės CK 3.109 straipsnio prasme. Procesinė pareiga įrodyti, kad sandoris buvo sudarytas šeimos interesais, tenka šaliai, siekiančiai, kad vieno sutuoktinio prisiimta prievolė būtų pripažinta bendra abiejų sutuoktinių prievole (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į nurodytu plenarinės sesijos nutarimu suformuotą teismų praktiką, jai prieštaraujantis kasatoriaus argumentas dėl CK 3.92 straipsnio 3 dalies ir 3.109 straipsnio aiškinimo ir įrodinėjimo naštos paskirstymo atmestinas.

42Nenustačius išvardytų reikšmingų aplinkybių buvimo ar nebuvimo, nebuvo galimybės šios civilinės bylos išnagrinėti tinkamai taikant įstatymus. Dėl padarytų materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimų byla galėjo būti neteisingai išspręsta, todėl apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina ir byla perduotina iš naujo nagrinėti šiam teismui (CPK 359 straipsnio 3 dalis).

43Dėl bylinėjimosi išlaidų kasacinės instancijos teisme

44Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija 2012 m. kovo 19 d. nutartimi patenkino kasatoriaus prašymą atidėti žyminio mokesčio dalies – 6003 Lt –sumokėjimą iki kasacinio teismo nutarties priėmimo, todėl priimant šią nutartį iš kasatoriaus priteistina nesumokėta žyminio mokesčio dalis.

45Kasacinis teismas turėjo 120,68 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Tai patvirtina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės pažyma. Kadangi byla grąžinama nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui, tai nurodytų išlaidų priteisti valstybės naudai šioje proceso stadijoje nėra galimybės (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Dėl jų priteisimo turės pasisakyti apeliacinės instancijos teismas.

46Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

Nutarė

47Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 6 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui.

48Priteisti iš R. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) 6003 (šešis tūkstančius tris) Lt žyminio mokesčio.

49Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas R. P. prašė: pripažinti negaliojančiais atsakovų D. V. ir J. V.... 5. Pagrindiniai kasaciniame skunde keliami klausimai – dėl sutuoktinių... 6. Byloje nustatyta, kad atsakovas D. V. 2008 m. balandžio 12 d. vekseliu... 7. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė... 8. Panevėžio apygardos teismas 2010 m. rugsėjo 20 d. sprendimu ieškinį... 9. Teismas sprendė, kad ginčijamais sandoriais nepažeistos kreditoriaus... 10. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011... 11. Apeliacinės instancijos teismas nesutiko su pirmosios instancijos teismo... 12. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad ieškovas, siekdamas, jog atsakovo D. V.... 13. Teismas sprendė, kad žemės sklypo dalies dovanojimo sutartimi buvo... 14. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 15. Kasaciniu skundu ieškovas R. P. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo... 16. 1. Teismui atsisakius pripažinti būtinu atsakovų S. B. ir J. M. B.... 17. 2. Tai, kad skolininkas D. V. neturėjo grynųjų pinigų atsiskaityti pagal... 18. 3. Teismas nevertino aplinkybių, kad terminas 2005 m. vasario 20 d. išduotam... 19. 4. Išieškojimo pagrindui (vekseliui) taikytina CK 3.92 straipsnio 3 dalyje... 20. 5. J. V., parduodama bei dovanodama žemės sklypus, kurie priklausė... 21. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas D. V. prašo skundą atmesti ir... 22. 1. Kasatorius, teigdamas, kad prievolė pagal vekselį yra bendra sutuoktinių... 23. 2. Negalima teigti, kad J. V., parduodama ir dovanodama žemės sklypus, kurie... 24. 3. CK 3.92 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta prezumpcija taikoma tik kito... 25. 4. Apeliacinės instancijos teismas, pripažinęs, kad pagal vekselį... 26. 5. Pripažinti šalies ar kito byloje dalyvaujančio asmens dalyvavimą procese... 27. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovai J. V., S. B., J. M. B. ir A. B.... 28. 1. Kasatorius, teigdamas apie UAB „Vanesos statyba“ akcininkus, J. V.... 29. 2. Atsakovams S. B. ir J. M. B. byloje aktyviai atstovavo atstovas, todėl... 30. 3. Kasatorius, siekdamas, kad atsakovo D. V. prievolė pagal vekselį būtų... 31. Teisėjų kolegija... 32. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 33. Dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo... 34. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą pažymėjo, kad... 35. CPK 12 straipsnyje nustatyta, kad civilinės bylos teismuose nagrinėjamos... 36. Nagrinėjamoje byloje teismas netenkino ieškovo prašymo pripažinti būtinu... 37. Ginčijamoje sutartyje dovanotojais nurodyti D. V. ir J. V. šioje byloje... 38. Prieš sudarydamos ginčijamus sandorius, jų šalys suderina savo valią dėl... 39. Individualių įmonių įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad... 40. Kasatorius teigia, kad sutuoktiniai D. V. ir J. V. iš jo pasiskolinę... 41. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl šio argumento, taip pat pažymi, kad... 42. Nenustačius išvardytų reikšmingų aplinkybių buvimo ar nebuvimo, nebuvo... 43. Dėl bylinėjimosi išlaidų kasacinės instancijos teisme... 44. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos... 45. Kasacinis teismas turėjo 120,68 Lt išlaidų, susijusių su procesinių... 46. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 47. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011... 48. Priteisti iš R. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) 6003 (šešis tūkstančius... 49. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...