Byla 2A-561/2011

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijos Čekanauskaitės ir Donato Šerno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. I. ir atsakovės R. K. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. sprendimo, kuriuo ieškinys ir priešieškinis patenkinti iš dalies, civilinėje byloje Nr. 2-1957-253-2010 pagal ieškovo J. I. ieškinį atsakovei R. K. , trečiajam asmeniui AB SEB bankui dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir kompensacijos priteisimo bei atsakovės R. K. priešieškinį ieškovui J. I. , trečiajam asmeniui AB SEB bankui dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir kompensacijos priteisimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas J. I. kreipėsi į teismą su ieškiniu bei patikslintu ieškiniu, prašydamas priteisti atsakovei R. K. 123,23 kv. m butą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su 29,90 kv. m stogine, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini); priteisti iš atsakovės R. K. ieškovui 156 735,56 Lt piniginę kompensaciją bei visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog kartu su atsakove bendrosios dalinės nuosavybės teise lygiomis dalimis valdo 122,23 kv. m butą, esantį (duomenys neskelbtini). Bendraturčiai negali geruoju susitarti dėl naudojimosi tvarkos nustatymo. Todėl ieškovas prašė atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, ginčo butą paliekant atsakovei, kuri privalo jam išmokėti 156 735,56 Lt piniginę kompensaciją.

5Atsakovė R. K. teismui pateikė priešieškinį bei patikslintą priešieškinį, kuriuo prašė butą priteisti atsakovei, o ieškovui atsakovė išmokėtų 56 367 Lt piniginę kompensaciją. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu atsakovė sutiko išmokėti ieškovui 58 735,56 Lt piniginę kompensaciją.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. rugsėjo 27 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies: atidalino ieškovui J. I. priklausančią 1/2 dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės su atsakove R. K. turimo turto – 123,23 kv. m buto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su 29,90 kv. m stogine, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), atsakovei R. K. priteisiant nurodytą butą su stogine, o iš atsakovės R. K. priteisė ieškovui J. I. 80 497,43 Lt piniginę kompensaciją ir 1 737,77 Lt bylinėjimosi išlaidų; kitą ieškinio ir priešieškinio dalį atmetė; priteisė iš ieškovo J. I. 52 Lt ir atsakovės R. K. 49 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei. Teismas nurodė, kad atidalijimas galimas bendraturčių tarpusavio sutarimu arba teismo sprendimu pagal bendraturčio ieškinį dėl atidalijimo (CK 4.80 str. 1 d.). Šioje byloje šalys pačios nustatė, kokiu būdu jos atidalys bendrąją nuosavybę, t. y. nusistatė, kad vienam bendraturčiui turtas paliekamas natūra, kitam išmokama piniginė kompensacija. Teismo teigimu, byloje iš esmės kilo ginčas dėl kompensacijos dydžio. Ieškovas nurodė, jog sutinka, kad turtas natūra atitektų atsakovei, nors teismo posėdžio metu jo atstovė nurodė, jog ieškovas sutinka paimti turtą natūra, išmokant atsakovei piniginę kompensaciją, ją skaičiuojant nuo turto rinkos vertės, t. y. 506 000 Lt. Tačiau atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas turi kitą gyvenamąją patalpą, o atsakovei ginčo patalpa yra vienintelė gyvenamoji patalpa, joje gyvena atsakovė su dukra, teismas sprendė, jog teisingiau bus turtą natūra palikti atsakovei, kuri pajėgi išmokėti ieškovui piniginę kompensaciją. Ieškovas prašė priteisti jam 156 735,56 Lt piniginę kompensaciją už jo dalį bendrame su atsakove ginčo turte, o kompensacijos dydį grindžia jo pateikta UAB „Lituka“ ir Ko 2010-02-18 turto vertės nustatymo ataskaita (t. 4, b. l. 160–161). Atsakovė prašė vadovautis 2010-01-04 VĮ Registrų centro vidutinių rinkos verčių pažyma (t. 4, b. l. 128) arba UAB „Turto spektras“ 2010-04-09 pažyma (t. 5, b. l. 4). Tačiau, teismo nuomone, atsakovės nurodyti įrodymai negali būti vertinami kaip patikimi ginčo turto vertei nustatyti, nes neatitinka turto vertinimo reikalavimų (Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23, 24 str.), todėl yra tik informacinio pobūdžio. Todėl teismas nurodė, kad vadovaujamasi byloje esančia UAB „Lituka“ ir Ko 2010-02-18 turto vertės nustatymo ataskaita, kurioje ginčo turto vertė nustatyta 506 000 Lt. Teismas nustatė, kad ginčo butas yra įgytas panaudojant banko paskolą, kurią iš esmės moka atsakovė, sumokėta 88 736,87 Lt paskolos ir

88 897,02 EUR palūkanų (ekvivalentas litais 30 748,10 Lt), kredito likutis sprendimo priėmimo metu yra 111 263,13 Lt (t. 5, b. l. 40). Dalį 3 735,56 Lt sumokėtos bankui paskolos sumokėjo ieškovas (t. 4, b. l. 157–159). Atsakovė sutiko ieškovui sumokėti 58 735,56 Lt kompensaciją (55 000 Lt pradinis įnašas ir 3 735,56 Lt ieškovo sumokėta paskolos dalis) (t. 5, b. l. 22), tačiau nesutinka mokėti 98 000 Lt turto rinkos vertės padidėjimo. Nurodo, jog nors ginčo butas priklauso šalims po ½ dalį, tačiau iš esmės banko paskolą ir palūkanas bankui ji mokėjo viena ir ateityje jai dar reikės išmokėti likusią paskolos dalį (111 263,13 Lt). Teismas iš dalies sutiko su atsakovės argumentais. Teismas nustatė, kad ieškovas, nors ir būdamas ½ dalies buto savininkas, į ginčo butą investavo 58 735,56 Lt, t. y. 18,9469 proc. turto pirkimo kainos, dėl pokyčių rinkoje turtas pabrango 196 000 Lt. Teismas sprendė, kad ieškovas turi teisę tik į dalį, t. y. 18,9469 proc., rinkos vertės padidėjimo, kadangi jis neprisidėjo prie šios vertės kūrimo. Iki šiol ginčo butas nėra išmokėtas, ir toliau banko paskolą ir kintamas palūkanas mokės atsakovė. Nustatant ieškovui išmokėtinos kompensacijos dydį teismas atsižvelgė ir į tą aplinkybę, kad iki šio sprendimo priėmimo atsakovė bankui be įprastinių įmokų (88 736,87 Lt) sumokėjo ir 30 748,10 Lt palūkanų, kurias ieškovas, būdamas ½ dalies ginčo patalpų savininkas, irgi privalėjo dengti. Todėl teismas konstatavo, kad ieškovui iš atsakovės priteistina

980 497,43 Lt kompensacija (196 000 Lt x 18,9469 proc.) + 58 735,56 Lt = 95 871,84 Lt – (30 784,10 Lt : 2) = 80 497,43 Lt).

10III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

11Ieškovas J. I. apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. sprendimą pakeisti – nustatyti, kad ieškovui iš atsakovės priteisiama 156 735,56 Lt kompensacija, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Skunde nurodo, kad skaičiuodamas ieškovui priteistinos kompensacijos dydį, teismas pažeidė materialinės teisės normas (CK 4.80 str.) bei teisingumo principą. Ieškovui iš atsakovės priteistinos kompensacijos dydį sudaro ½ dalis ginčo turto vertės padidėjimo dėl rinkos pokyčių. Ginčo turtas priklauso abiems šalims lygiomis dalimis, todėl ir šio turto vertės padidėjimas tenka abiems šalims po lygiai. Įstatymas numato, kad ginčo atveju bendraturčiui, iš kurio paimama nuosavybė ir atiduodama kitam bendraturčiui, turi būti išmokama kompensacija už paimtą turtą (CK 4.80 str. 2 d.). Teismas nukrypo nuo šios normos, nes vadovavosi ne bendraturčių dalimis ginčo turte, o tuo, kokie yra bendraturčių įsipareigojimai prieš trečiąjį asmenį ir kaip jie vykdomi. Teismas nevertino faktinės aplinkybės, kad ieškovas yra laiduotojas pagal kredito sutartį, sudarytą su trečiuoju asmeniu, todėl neteisingai nustatė ieškovui priteisiamos kompensacijos dydį. Teismas nepagrįstai nustatė, kad ieškovui priklauso tik 18,9469 proc. kompensacijos dydžio, skaičiuojamo nuo turto vertės padidėjimo. Teismų praktikoje pripažįstama, jog būtina atidalijimo išmokant bendraturčiui piniginę kompensaciją sąlyga yra ta, kad ši piniginė kompensacija atitiktų atidalijamos dalies vertę ir būtų parinktas teisingas kompensacijos dydis, atsižvelgiant į bendraturčio dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Kredito įmokų ir palūkanų mokėjimas bankui pagal kredito sutartį yra atsakovės pareiga, ir tai negalėjo būti teismo vertinama kaip sąlyga, suteikianti atsakovei teisę į didesnį kompensacijos dydį. Jeigu teismas pasirinko kitokį, negu buvo prašoma ieškinyje, kompensacijos skaičiavimo būdą, t. y. vadovavosi šalių investuotų lėšų kompensavimo principu, tai jis privalėjo ieškovui priteisti ne dalį, o visas jo padarytas investicijas į turtą ir įvertinti, kad ieškovas yra investavęs į buto užbaigimo darbus bei medžiagas 110 867,36 Lt. Todėl teismas turėjo įskaičiuoti į ieškovui priteisiną kompensacijos sumą 55 433,68 Lt.

12Atsakovė R. K. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. sprendimo dalį dėl piniginės kompensacijos ieškovui priteisimo ir sumažinti piniginę kompensaciją iki 58 735,56 Lt, panaikinti sprendimo dalį, kuria iš atsakovės ieškovui priteistos bylinėjimosi išlaidos, priteisti atsakovei bylinėjimosi išlaidas. Skundą grindžia šiais argumentais:

131. Teismas neteisingai nustatė ginčo turto vertę. Nors CK 4.80 straipsnis nenustato nei piniginės kompensacijos apskaičiavimo metodikos, ar reikalavimų dėl nekilnojamojo turto vertės nustatymo, tačiau remiantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo principais kompensacija turėtų būti priteisiama pagal kainas, galiojančias bendrosios dalinės nuosavybės pasibaigimo metu. Nepaisant to, kad atsakovė su ieškovu nebuvo sudarę santuokos, tačiau ginčo turtas priklauso šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise, kurioje šalių nuosavybės dalys yra lygios, todėl šiuo atveju galima remtis CK 3.119 straipsnio nuostata, kad dalijamo bendro turto vertė būtų nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje. Ieškovo pateikta 2010-02-18 turto vertės nustatymo ataskaita neatitinka realios ginčo turto rinkos vertės, nes ji buvo sudaryta daugiau nei prieš septynis mėnesius. Šiuo atveju būtina pakartotinai įvertinti ginčo turtą, nes nenustačius nekilnojamojo turto, dėl kurio padalinimo kilo ginčas realios rinkos vertės, pažeidžiama bendraturčių interesų pusiausvyra – nekilnojamojo turto vertės svyravimo pasekmės perkeliamos vienam bendraturčiui. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškovo pateiktoje pažymoje nurodoma, jog turto vertės palyginimui naudojamos 2009 m. lapkričio mėnesį sudarytų sandorių kainos, kas patvirtina, kad negalima remtis šia ataskaita.

142. Pradiniu ieškiniu ieškovas prašė nustatyti naudojimosi ginčo turtu tvarką. Atsakovė priešieškiniu prašė priteisti ginčo turtą, o ieškovui nustatyti piniginę kompensaciją. Tik po to, kai į bylą buvo įtrauktas trečiasis asmuo AB SEB bankas, ieškovas pakeitė savo reikalavimą ir šis reikalavimas iš esmės atitinka priešieškinio reikalavimą, todėl teismas nepagrįstai iš atsakovės ieškovui priteisė bylinėjimosi išlaidas.

15Ieškovas J. I. atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą prašo skundą atmesti. Atsiliepime nurodo, kad teismas, nustatydamas ginčo turto vertę, tinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus. Įstatymas nustato, kad bendroji šalių procesinė pareiga ir rungimosi principas lemia, kad šalys privalo teikti į bylą įrodymus, kuriais grindžiamos jų reikalavimų ar atsikirtimų š juos aplinkybės. Teismas nustatė, kad atsakovės pateikti įrodymai yra informacinio pobūdžio ir negali būti vertinami kaip patikimi ginčo turto vertei nustatyti. Todėl teismas, nustatydamas ginčo turto vertę, pagrįstai vadovavosi ieškovo pateikta turto vertės nustatymo ataskaita.

16Atsakovė R. K. atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo skundą atmesti. Atsiliepime nurodo, kad teismas, parinkdamas ieškovui tenkančios kompensacijos paskaičiavimo metodą, atsižvelgė į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, todėl ši teismo sprendimo dalis yra teisėta ir pagrįsta. Dėl investicijų į ginčo turto įrengimą yra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas, todėl ieškovo teiginiai, kad jam turėtų būti papildomai priteistos ginčo turto įrengimo išlaidos yra visiškai nepagrįsti.

17IV. Apeliacinio teismo argumentai

18Ieškovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Atsakovės apeliacinis skundas netenkintinas.

19Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, taip pat visais atvejais patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.).

20Byloje kilęs ginčas dėl kompensacijos dydžio už atidalijamą iš bendrosios dalinės nuosavybės turtą bendraturčiui priteisimo.

21Dėl kompensacijos dydžio

22Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra savarankiškas bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje P. K. v. N. K., bylos Nr. 3K-3-536/2006; 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje A. R. v. V. R. , bylos Nr. 3K-7-466/2008). Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės galimas šalių susitarimu; bendraturčiai gali sulygti dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės įvairiais būdais: išskiriant bendraturčiams tenkančias dalis natūra, parduodant bendrą daiktą ir pasidalijant už daiktą gautus pinigus, sumokant bendraturčiui kompensaciją už jam tenkančią dalį ir kt. Pagal CK 4.80 straipsnio 1 dalį kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, o nurodyto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais.

23Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovui J. I. ir atsakovei R. K. priklauso po ½ dalį turto – 123,23 kv. m buto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su 29,90 kv. m stogine, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 21-22). Ieškovas sutiko, kad turtas natūra atitektų atsakovei, priteisiant jam 156 735,56 Lt piniginę kompensaciją. Taigi byloje nėra ginčo dėl bendrosios dalinės nuosavybės padalijimo būdo.

24Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad būtina atidalijimo išmokant bendraturčiui piniginę kompensaciją sąlyga yra ta, kad ši piniginė kompensacija atitiktų atidalijamos dalies vertę. Dėl to prieš atidalijant bendraturčio dalį būtina išsiaiškinti, ar nėra ginčo dėl dalies dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje J. N. v. E. B., A. M. , bylos Nr. 3K-3-382/2008; 2008 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje P. R. , P. R. v. A. U., bylos Nr. 3K-3-359/2008, 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje J. S. v. L. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-213/2011) ir parinkti teisingą kompensacijos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje S. J. v. A. J. , bylos Nr. 3K-3-459/2007). Paprastai kompensacija pripažįstama teisinga, jeigu ji atitinka daikto dalies rinkos vertę.

25Nagrinėjamu atveju ieškovas prašomos priteisti kompensacijos dydį grindė pateikta UAB ,,Lituka“ ir Ko 2010 m. vasario 18 d. turto vertės nustatymo ataskaita, kurioje nurodyta, kad ginčo turto rinkos vertė yra 506 000 Lt (t. 4, b. l. 160-161). Teisėjų kolegija pažymi, kad civiliniame procese galioja rungimosi principas, vadovaujantis kuriuo šalys privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių įrodinėti nereikia (CPK 12 str., 178 str., 182 str.). Šiuo atveju atsakovė nesutikdama su ieškovo pateikta UAB ,,Lituka“ ir Ko 2010 m. vasario 18 d. turto vertės nustatymo ataskaita teismo prašė vadovautis 2010 m. sausio 4 d. VĮ Registrų centro vidutinių rinkos verčių pažyma (t. 4, b. l. 128) arba UAB „Turto spektras“ 2010 m. balandžio 9 d. pažyma (t. 5, b. l. 4). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovės nurodyti įrodymai negali būti vertinami kaip patikimi ginčo turto vertei nustatyti, nes neatitinka turto vertinimo reikalavimų (Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23, 24 str.). Nors apeliantė skunde nurodo, kad ieškovo pateikta 2010 m. vasario 18 d. turto vertės nustatymo ataskaita neatitinka realios ginčo turto rinkos vertės, nes ji buvo sudaryta daugiau nei prieš septynis mėnesius, tačiau, kaip minėta, pati apeliantė, nustatant ginčo turto vertę, teismo prašė remtis įrodymais – 2010 m. sausio 4 d. VĮ Registrų centro vidutinių rinkos verčių pažyma bei UAB „Turto spektras“ 2010 m. balandžio 9 d. pažyma, kuriuose nurodyta ginčo turto vertė buvusi praktiškai tuo pačiu laikotarpiu kaip ir nustatyta ieškovo pateiktoje turto vertės nustatymo ataskaitoje.

26Kaip teisingai apeliaciniame skunde nurodė atsakovė, Lietuvos Aukščiausiais Teismas yra konstatavęs, jog nekilnojamojo turto kainų laikotarpiu 2008–2009 m. kritimas apie 30 proc. pripažintinas visiems žinoma aplinkybe, kurios nereikia įrodinėti (CPK 182 str. 1 p.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje J. V. v. J. V. , bylos Nr. 3K-3-255/2009). Iš bylos duomenų matyti, kad nagrinėjamoje byloje Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2008 m. rugsėjo 15 d. nutartimi buvo paskyręs gyvenamųjų patalpų, esančių Žolyno g. 19-1, Klaipėdoje, vertinimą (t. 3, b. l. 108). UAB ,,Aidila“ atlikusi turto vertinimą nustatė, kad 2008 m. spalio 20 d. minėto nekilnojamojo turto rinkos vertė buvo 725 000 Lt (t. 4, b. l. 6-45). Taigi ieškovo pateikta UAB ,,Lituka“ ir Ko turto vertės nustatymo ataskaita, kuri atlikta 2010 m. vasario 18 d., bei kurioje nustatyta ginčo turto rinkos vertė – 506 000 Lt, atitinka minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje konstatuotus nekilnojamojo turto kainų pokyčius nurodytu laikotarpiu. Todėl teisėjų kolegija, atsižvelgdama ir į šias aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, pagrįstai vadovavosi ieškovo pateikta UAB ,,Lituka“ ir Ko turto vertės nustatymo ataskaita.

27Iš bylos duomenų matyti, kad butą, esantį (duomenys neskelbtini), šalys įsigijo už 310 000 Lt (t. 4, b. l. 111). Buto įsigijimui šalys panaudojo 2005 m. rugsėjo 7 d. šalių ir AB SEB banko sudarytos kredito sutarties pagrindu gautą 58 068,64 eurų kreditą (t. 4, b. l. 110-112). Byloje nustatyta, kad banko paskolą iš esmės moka atsakovė ir jau yra sumokėjusi 88 736,87 Lt paskolos bei 8 897,02 eurų (30 748,10 Lt) palūkanų, likusi nesumokėta paskolos dalis yra 111 263,13 Lt (t. 5, b. l. 40). Atsakovas yra sumokėjęs 55 000 Lt pradinį įnašą už ginčo butą bei dalį – 3 735,56 Lt paskolos bankui. Dėl šių atsakovo atliktų mokėjimų byloje ginčo nėra ir atsakovė sutinka sumokėti atsakovui 58 735,56 Lt dydžio piniginę kompensaciją, tačiau nesutinka su ginčo turto vertės nustatymu bei pirmosios instancijos teismo priteista iš ieškovės atsakovui kompensacija dėl turto rinkos vertės padidėjimo.

28Kaip minėta, kompensacija paprastai pripažįstama teisinga, jeigu ji atitinka daikto rinkos vertę, teismai priteisdami kompensaciją, vadovavosi byloje pateiktais buto rinkos vertės duomenis. Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad ieškovas turi teisę gauti ir kompensaciją už buto rinkos vertės padidėjimą, tačiau nepagrįstai nurodė, kad ieškovas turi teisę tik į dalį, t. y. 18,9469 proc. turto rinkos vertės padidėjimo kompensacijos. Kompensacija šaliai už jos turėtą dalį bendrojoje nuosavybėje skaičiuojama pagal jai tenkančią idealiąją turto dalį. Šiuo atveju bylos duomenys patvirtina, kad abiem bylos šalims priklauso po ½ dalį buto. Pirmosios instancijos teismas išvadą, kad ieškovui iš atsakovės priteistina tik dalis turto rinkos vertės padidėjimo kompensacijos motyvavo tuo, jog ieškovas į ginčo butą investavo tik nedidelę dalį, t. y. 58 735,56 Lt lėšų. Tačiau įsiteisėjusia Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. gruodžio 10 d. nutartimi, civilinėje byloje Nr. 2A-314/2007 pagal ieškovo J. I. ieškinį atsakovei R. K. , tretiesiems asmenims notarui M. S. , AB SEB Vilniaus bankui, dėl atidalijimo iš bendros dalinės nuosavybės, kredito sutarties pakeitimo, skolos, išlaidų atlyginimo ir palūkanų priteisimo, yra konstatuota, kad atsakovas ginčo buto įrengimui yra investavęs 110 867,36 Lt. Taigi šiais duomenimis paneigtas pirmosios instancijos teismo argumentas, kad atsakovas į ginčo butą investavo tik 58 735,56 Lt lėšų.

29Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvada dėl atsakovui priteistino 18,9469 proc. dydžio kompensacijos, skaičiuojamos nuo turto vertės padidėjimo, pažeidžia bendraturčio turimos dalies principą, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 str.). Bylos duomenys patvirtina, kad abi šalys vienodomis dalimis įgijo ginčo butą, nurodytas turtas buvo įgytas tiek ieškovo, tiek atsakovės lėšomis, todėl teisėjų kolegijos nuomone, šiuo atveju atsakovui turėtų būti priteista ½ ginčo turto kompensacijos, skaičiuojamos nuo turto vertės padidėjimo, kas sudaro 98 000 Lt ((506 000 Lt – 310 000 Lt) : 2)).

30Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad nustatant ieškovui priteistinos kompensacijos dydį, atsižvelgtina ir į tą aplinkybę, jog iki šio sprendimo priėmimo atsakovė bankui be įprastinių įmokų (88 736,87 Lt) sumokėjo ir 30 748,10 Lt palūkanų, kurias ieškovas, būdamas ½ dalies ginčo patalpų savininkas, irgi privalo sumokėti.

31Įvertinusi nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovui iš atsakovės priteistina 141 361,51 Lt ((58 735,56 Lt + 98 000 Lt – (30 748,10 Lt : 2)) dydžio kompensacija. Todėl pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo dalis, kuria iš atsakovės ieškovui priteista 80 497,43 Lt dydžio piniginė kompensacija, panaikintina, priteisiant iš atsakovės ieškovui 141 361,51 Lt dydžio piniginę kompensaciją.

32Dėl bylinėjimosi išlaidų

33Iš dalies patenkinus ieškovo apeliacinį skundą, proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio bei priešieškinio reikalavimų daliai paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str.). Atsižvelgiant į tai, kad patenkinama 90,2 procento ieškovo ir 41,6 procento atsakovės reikalavimų, pakeistinos pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytu principu paskirstytos bylinėjimosi išlaidos šalims. Iš atsakovės priteistina 6 101,06 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovui. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas už apeliacinį skundą yra sumokėjęs 2 288 Lt (t. 5, b. l. 65) dydžio žyminį mokestį. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies iš atsakovės ieškovui priteistina 2 063,78 Lt (2 288 Lt x 90,2 proc.) žyminio mokesčio išlaidų.

34Dėl žodinio nagrinėjimo

35Atsakovė R. K. Lietuvos apeliaciniam teismui 2011 m. lapkričio 28 d. prašymu prašė apeliacinius skundus nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atsižvelgdama į šį prašymą, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalies nuostatą, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija išnagrinėjusi atsakovės prašymą nenustatė pagrindų pripažinti, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas, todėl bylą pagal šalių apeliacinius skundus teisėjų kolegija išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka.

36Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 3 punktu,

Nutarė

37Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. sprendimą pakeisti.

38Panaikinti sprendimo dalį, kuria iš atsakovės R. K. (a. k. ( - ) priteista ieškovui J. I. (a. k. ( - ) 80 497,43 Lt dydžio piniginė kompensacija ir 1 737,77 Lt bylinėjimosi išlaidų.

39Priteisti iš atsakovės R. K. ieškovui J. I. 141 361,51 Lt dydžio piniginę kompensaciją ir 6 101,06 Lt bylinėjimosi išlaidų.

40Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

41Priteisti iš atsakovės R. K. ieškovui J. I. 2 063,78 Lt bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas J. I. kreipėsi į teismą su ieškiniu bei patikslintu ieškiniu,... 5. Atsakovė R. K. teismui pateikė priešieškinį bei patikslintą... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. rugsėjo 27 d. sprendimu ieškinį ir... 8. 8 897,02 EUR palūkanų (ekvivalentas litais 30 748,10 Lt), kredito likutis... 9. 80 497,43 Lt kompensacija (196 000 Lt x 18,9469 proc.) + 58 735,56 Lt = 95... 10. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai... 11. Ieškovas J. I. apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apygardos teismo 2010 m.... 12. Atsakovė R. K. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Klaipėdos apygardos teismo... 13. 1. Teismas neteisingai nustatė ginčo turto vertę. Nors CK 4.80 straipsnis... 14. 2. Pradiniu ieškiniu ieškovas prašė nustatyti naudojimosi ginčo turtu... 15. Ieškovas J. I. atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą prašo skundą... 16. Atsakovė R. K. atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo skundą... 17. IV. Apeliacinio teismo argumentai... 18. Ieškovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Atsakovės apeliacinis... 19. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame... 20. Byloje kilęs ginčas dėl kompensacijos dydžio už atidalijamą iš... 21. Dėl kompensacijos dydžio... 22. Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra savarankiškas bendrosios... 23. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovui J. I. ir atsakovei R. K. priklauso po... 24. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad būtina atidalijimo... 25. Nagrinėjamu atveju ieškovas prašomos priteisti kompensacijos dydį grindė... 26. Kaip teisingai apeliaciniame skunde nurodė atsakovė, Lietuvos Aukščiausiais... 27. Iš bylos duomenų matyti, kad butą, esantį (duomenys neskelbtini), šalys... 28. Kaip minėta, kompensacija paprastai pripažįstama teisinga, jeigu ji atitinka... 29. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad... 30. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad... 31. Įvertinusi nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovui... 32. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 33. Iš dalies patenkinus ieškovo apeliacinį skundą, proporcingai patenkintų ir... 34. Dėl žodinio nagrinėjimo... 35. Atsakovė R. K. Lietuvos apeliaciniam teismui 2011 m. lapkričio 28 d. prašymu... 36. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio... 37. Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. sprendimą pakeisti.... 38. Panaikinti sprendimo dalį, kuria iš atsakovės R. K. (a. k. ( - ) priteista... 39. Priteisti iš atsakovės R. K. ieškovui J. I. 141 361,51 Lt dydžio piniginę... 40. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.... 41. Priteisti iš atsakovės R. K. ieškovui J. I. 2 063,78 Lt bylinėjimosi...