Byla 3K-3-440/2014

Dėl nuomos mokesčio priteisimo, nuomos sutarties nutraukimo ir nuomininko iškeldinimo

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės (pranešėja), Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas) ir Janinos Stripeikienės,

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės A. M. personalinės įmonės kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 21 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ieškinį atsakovei A. M. personalinei įmonei dėl nuomos mokesčio priteisimo, nuomos sutarties nutraukimo ir nuomininko iškeldinimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Byloje keliami teisės normų, reglamentuojančių sutarčių aiškinimą ir nuompinigių už valstybės turto nuomą apskaičiavimą, aiškinimo ir taikymo klausimai.

6Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 100 054,32 Lt nuomos mokesčio už keturis ketvirčius skolą, 29 717,85 Lt delspinigių, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas, nutraukti nuomos sutartį ir iškeldinti atsakovą iš užimamų patalpų. Ieškovas nurodė, kad su atsakove konkurso tvarka sudarė valstybei priklausančių 341,49 kv. m ploto negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį; nuomos terminas – iki 2026 m. sausio 1 d.; nuomos mokestis – 275 JAV doleriai per mėnesį. Vėliau mokestis kelis kartus didintas ir nuo 2005 m. sausio 1 d. buvo 1100 Lt per mėnesį. 2004 m. kovo 19 d. šalys sudarė nuomos sutarties pakeitimą, kuriuo, be kita ko, buvo pakeistas sutarties 6.5 punktas, kad nuomos mokesčio dydis perskaičiuojamas kiekvienų kalendorinių metų pradžioje vadovaujantis aplinkos ministro ir finansų ministro bendru įsakymu patvirtinta Nuompinigių už valstybės ilgalaikio materialiojo turto nuomą skaičiavimo tvarka. Vadovaujantis nuomos sutarties 6.5 punktu ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2007 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. D1-322/1K-206 patvirtintomis Nuompinigių už valstybės materialiojo turto nuomos skaičiavimo taisyklėmis (toliau – Taisyklės) 2007 m. spalio 1 d. ieškovo direktoriaus įsakymu atsakovui buvo nustatytas 9437,86 Lt mėnesinis nuomos mokestis, mokėtinas nuo įsakymo priėmimo dienos. Nuomos mokestis apskaičiuotas pagal Taisyklėse įtvirtintą formulę N = V x Kv x Ki/T, kur N – metinis nekilnojamojo turto vieno kubinio/kvadratinio metro nuompinigių dydis, V – nekilnojamojo turto vieno kubinio/kvadratinio metro vidutinė statybos vertė, Kv – vietovės pataisos koeficientas, Ki – turto valdytojo (nuomotojo) motyvuotai parinktas nuompinigių dydžio koeficientas priklausomai nuo turto. Ieškovas taikė tokius dydžius: V – 444, Kv – 2,08, Ki – 1,3 ir T – 15; gautą sumą padaugino iš negyvenamųjų patalpų tūrio – 1415 kub. m bei padalijo iš 12 ir taip gavo 9 437,86 Lt dydžio mėnesinį nuomos mokestį.

7II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

8Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. gegužės 9 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas sprendė, kad ieškovas neturėjo teisės perskaičiuoti nuomos mokestį remdamasis Taisyklėmis.

9Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. spalio 11 d. nutartimi panaikino Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. gegužės 9 d. sprendimą ir grąžino bylą nagrinėti iš naujo. Teisėjų kolegija nurodė, kad 2004 m. kovo 19 d. šalys pasirašė negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties pakeitimą Nr. 2, kurio 6.5 punkto 5 dalyje nustatė, jog nuompinigių dydis perskaičiuojamas kiekvienų kalendorinių metų pradžioje, vadovaujantis aplinkos ministro ir finansų ministro bendru įsakymu patvirtinta Nuompinigių už valstybės ilgalaikio materialiojo turto nuomą skaičiavimo tvarka. Teisėjų kolegija laikė, kad šalys sutartimi nustatė, kad nuomos mokestį už negyvenamąsias patalpas apskaičiuos, remdamosi įstatymo įgyvendinamuoju teisės aktu. Teisėjų kolegija nurodė, kad bylą iš naujo nagrinėsiantis teismas turėtų įvertinti perskaičiuoto nuomos mokesčio dydžio teisingumą.

10Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. gegužės 14 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: nutraukė prieš terminą 2001 m. vasario 6 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį su atsakove, iškeldino ją iš nuomojamų negyvenamųjų patalpų, įpareigojant atlaisvinti patalpas per trisdešimt dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; priteisė iš atsakovės ieškovui 30 952,20 Lt nesumokėto nuomos mokesčio, 8821,20 Lt delspinigių, 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas nustatė, kad 2001 m. vasario 6 d. šalys sudarė Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, pagal kurią ieškovas atsakovei išnuomojo 341,49 kv. m bendrojo ploto negyvenamąsias patalpas. 2004 m. kovo 19 d. šalys pasirašė Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties pakeitimą Nr. 2, kurio 6.5 punkto 5 dalimi nustatė, kad nuompinigių dydis perskaičiuojamas kiekvienų kalendorinių metų pradžioje, vadovaujantis aplinkos ministro ir finansų ministro bendru įsakymu patvirtinta Nuompinigių už valstybės ilgalaikio materialiojo turo nuomą skaičiavimo tvarka. Teismas sprendė, kad šalys sutartimi nustatė, jog nuomos mokestį už negyvenamąsias patalpas apskaičiuos remdamosi įstatymo įgyvendinamuoju teisės aktu. Nuo 2007 m. spalio 1 d. galiojo Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2007 m. birželio 7 d. įsakymas Nr. D1-322/1K-206 „Dėl nuompinigių už valstybės materialiojo turto nuomą skaičiavimo taisyklių patvirtinimo“, kurio 3 punkte įtvirtinta, kad nekilnojamojo turto metinis nuompinigių dydis apskaičiuojamas pagal formulę N= V x Kv x Ki/T. Teismas nurodė, kad tarp šalių nėra ginčo, kad V – 444 Lt/kub. m, Kv – 2,08, T – 15. Teismas sprendė, kad ieškovas nepagrįstai laikė, kad Ki yra 1,3, nes, registro duomenimis, pastato nusidėvėjimas yra 67 proc., todėl taikytinas Ki dydis – 0,7 (Taisyklių 3.4.3 punktas). Kadangi sutartimi atsakovei buvo išnuomotos 341 kv. m ploto negyvenamosios patalpos, tai teismas sprendė, kad nuompinigių dydis turi būti apskaičiuojamas pagal šį išnuomotą plotą ir yra 3679,35 Lt (444 Lt/kub. m x 2,08 x 0,7/15/12mėn. x 3m x 341,49 kv. m) per mėnesį. Teismas nurodė, kad nuo 2007 m. spalio 1 d. už vienerius metus atsakovė liko skolinga 30 952,20 Lt nuomos mokesčio (atėmus 13 200 Lt sumokėtą sumą) ir 8821,20 Lt delspinigių. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė pažeidė sutartį, t. y. nemokėjo perskaičiuoto nuomos mokesčio, nors pasirašė sutarties pakeitimą, ir šis pažeidimas laikytinas esminiu, tenkino ieškovo reikalavimą nutraukti nuomos sutartį ir iškeldinti atsakovę iš patalpų.

11Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo ir atsakovės apeliacinius skundus, 2013 m. lapkričio 21 d. nutartimi pakeitė Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. gegužės 14 d. sprendimą ir ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovui iš atsakovės 23 214,15 Lt nuomos mokesčio įsiskolinimą, 6615,90 Lt delspinigių ir 6 proc. metines palūkanas už priteistą 29 830,05 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2008 m. rugpjūčio 28 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; kitą ieškinio dalį atmetė. Teisėjų kolegija nurodė, kad klausimas dėl ieškovo teisės perskaičiuoti nuomos mokestį remiantis Taisyklėmis jau buvo nagrinėtas Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 11 d. nutartyje ir nurodyta, kad ieškovas turi teisę perskaičiuoti nuomos mokestį remdamasis Taisyklėmis. Šia nutartimi byla buvo grąžinta nagrinėti iš naujo tam, kad būtų įvertintas perskaičiuoto nuomos mokesčio dydžio teisingumas ir nustatyta, ar yra pagrindas nutraukti nuomos sutartį ir iškeldinti atsakovę iš išsinuomotų patalpų. Teisėjų kolegija sutiko su šioje nutartyje nurodytomis išvadomis ir atmetė atsakovės apeliacinio skundo argumentus dėl vienašalio nuomos sutarties pakeitimo, negalimumo taikyti Taisykles, neaiškumo, kokia Taisyklių redakcija reikėtų vadovautis. Teisėjų kolegija taip pat nurodė, kad pirmosios instancijos teismas skaičiuodamas nuomos mokestį pagrįstai laikė, kad patalpų aukštis – 3 m. Teisėjų kolegija atmetė atsakovės argumentus, kad turėjo būti imamas aukščių vidurkis – 2,8 m, nurodydama, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog nuomos mokestis atsakovei turėtų būti skaičiuojamas tokiu būdu, jog būtų kuo mažesnis, nes išnuomotos patalpos yra valstybės nuosavybė, o jų nuomininkas – verslininkas, naudojantis turtą savo tiesioginėje veikloje. Teisėjų kolegija sutiko su atsakovės argumentais, kad nuomos mokesčio įsiskolinimas skaičiuotinas nuo 2008 m. sausio 1 d., tačiau nurodė, kad ieškinyje buvo reiškiamas reikalavimas priteisti nuomos mokestį už keturis metų ketvirčius, skaičiuojant nuo 2007 m. spalio 1 d., ir sprendė, kad atsakovės nuomos mokesčio įsiskolinimas už 2008 m. pirmus tris ketvirčius yra 23 214,15 Lt, o delspinigiai – 6615,90 Lt. Teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias sutarties nutraukimą, ir sprendė, kad ieškinio reikalavimai nutraukti nuomos sutartį ir iškeldinti atsakovę iš užimamų patalpų atmestini.

12III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

13Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 21 d. nutartį ir Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. gegužės 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti arba pakeisti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 21 d. nutarties dalį ir priteisti iš atsakovės ieškovui 14 029,08 Lt nuomos mokesčio ir 3535,33 Lt delspinigių; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

141. Apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl atsakovės apeliaciniame skunde nurodytų argumentų, kad ieškovas neturėjo teisės vienašališkai pakeisti nuomos sutarties kainos, pažeidė CPK 331 straipsnio 4 dalį ir 320 straipsnio 1 dalį. 2004 m. kovo 19 d. šalys pakeitė nuomos sutartį, pasirašydamos priedą Nr. 2, kurio 6.5 punkte, be kita ko, susitarė, kad nuomos mokestis nuo 2004 m. spalio 1 d. bus mokamas už einamąjį ketvirtį iki pirmojo mėnesio 10 d. Nuompinigių dydis perskaičiuojamas kiekvienų kalendorinių metų pradžioje, vadovaujantis aplinkos ministro ir finansų ministro bendru įsakymu patvirtinta Nuompinigių už valstybės ilgalaikio materialiojo turto nuomą skaičiavimo tvarka. 2004 m. pasirašius nuomos sutarties pakeitimą, 2007 m. Taisyklių redakcija dar negaliojo ir jose nenumatytas jų galiojimas atgaline data. Be to, Taisyklių 2 punkte aiškiai nurodyta, kad jos taikomos apskaičiuojant pradinį nuompinigių dydį, o ne perskaičiuojant nuompinigių dydį jau pagal esamas sutartis. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad viešo konkurso būdu sudarytos sutarties sąlygos negali būti keičiamos šalių susitarimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas v. UAB ,,Travel Retail Vilniaus“, bylos Nr. 3K-3-299/2012). Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. spalio 11 d. nutartyje nurodė, kad, atsižvelgiant į nuomos sutarties ir jos pakeitimų nuostatas, ieškovas turi teisę kalendorinių metų pradžioje perskaičiuoti pagal nuomos sutartį mokėtiną nuomos mokestį, tačiau nenurodė, kad perskaičiavimas yra privalomas nuomininkui. Ši teisė turėtų būti suprantama ir aiškinama kaip nuomotojo iniciatyvos teisė. Remiantis Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi negalima daryti išvados, kad teisė perskaičiuoti nuomos mokestį reiškia nuomotojo teisę vienašališkai pakeisti nuomos sutarties sąlygas. Ši teisė ieškovui, kaip nuomotojui, nenumatyta nei nuomos sutarties sąlygose, nei CK, nei Tvarkoje. Taigi, ieškovui, kaip nuomotojui, perskaičiavus nuomos mokestį, nuomos sutartis turėjo būti pakeista sutartyje nustatyta tvarka, t. y. raštišku šalių susitarimu. Šalims nesusitarus dėl nuomos sutarties sąlygų pakeitimo, nuomos sutarties sąlygos galėjo būti keičiamos teismine tvarka. Reikšdamas ieškinį, ieškovas nereiškė reikalavimo pakeisti nuomos sutarties sąlygas, o tik prašė priteisti vienašališkai perskaičiuotą nuomos mokestį. Pažymėtina ir tai, kad iki 2007 m. spalio mėn. nuomos mokesčio dydis buvo nustatomas šalių bendru sutarimu, šalims pasirašant vieną dokumentą – sutarties pakeitimą (pavyzdžiui, nuomos sutarties priedai Nr. 2 ir Nr. 3). Ieškovas 2005–2007 m., siekdamas pakeisti nuomos sutartį (konkrečiai nuomos mokesčio dydį), atsakovei siuntė pranešimus dėl nuomos sutarties pakeitimo ir nuomos sutarties pakeitimo projektus, kuriuos siūlė pasirašyti abiem sutarties šalims. Atsakovei nesutikus pasirašyti nuomos sutarties pakeitimų, ieškovas netaikė savo pasiūlymuose ir nuomos sutarties pakeitimo projektuose numatyto nuomos mokesčio, ir toliau jį skaičiavo pagal 2004 m. gruodžio 30 d. šalių susitarimą.

152. Tuo atveju, jei būtų pripažinta ieškovo teisė perskaičiuoti nuomos mokestį, pažymėtina, kad teismai jį apskaičiavo netinkamai. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad patalpų aukštis yra nuo 2,5 iki 3 metrų. Teismai, perskaičiuodami mokėtiną nuomos mokestį, taikė didžiausią patalpų aukštį – 3 metrus. Nei Taisyklėse, nei kituose teisės aktuose nenustatyta, koks dydis turi būti taikomas, kai patalpų aukštis nėra vienodas. Taisyklėse taip pat nėra nustatyta, kad patalpų nuomos mokesčiui apskaičiuoti turi būti taikomas maksimalus patalpų aukštis. Taigi, vadovaujantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, nuomos mokesčiui apskaičiuoti turėtų būti imamas patalpų aukščio vidurkis, kuris yra 2,8 metro. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai atmetė šiuos atsakovės argumentus, nurodydamas, kad išnuomotos patalpos yra valstybės nuosavybė, o jų nuomininkas – verslininkas, naudojantis turtą savo tiesioginėje veikloje. CK 2.36 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybė, savivaldybė ir jų institucijos yra civilinių santykių dalyvės lygiais pagrindais kaip ir kiti šių santykių dalyviai. CK 1.2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civiliniai santykiai reglamentuojami vadovaujantis jų subjektų lygiateisiškumo principu. Remiantis išdėstytais argumentais nuomos mokesčio dydis turėjo būti 3438,18 Lt ir atsakovės skola yra tik 14 029,08 Lt nuomos mokesčio ir 3535,33 Lt delspinigių.

16Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas prašo kasacinį skundą atmesti, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 21 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:

171. Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. spalio 11d. nutartis įsiteisėjo nuo jos priėmimo momento ir kasacine tvarka nebuvo apskųsta ir panaikinta, dėl ko įgijo res judicata galią. Atsakovė nebegali ginčyti, kad ieškovas turėjo teisę remdamasis nuomos sutarties pakeitimu perskaičiuoti mokėtiną nuomos mokestį. Be to, atsakovės argumentai, kad ieškovas turėjo teisę tik inicijuoti nuomos mokesčio perskaičiavimą, prieštarauja logikai, nes šalys turi teisę siūlyti pakeisti sutarties sąlygas ir šios teisės neaptarus sutartyje. Be to, nuomos sutarties 2004 m. kovo 19 d. pakeitimo 6.5 punkte sąvoką „perskaičiuojamas“ aiškinant lingvistiškai, darytina išvada, kad nuomos mokestis privalomai perskaičiuojamas kiekvienais metais, nes ši sąvoka vartojama be tokių papildomų žodžių kaip „gali būti“, „šalių susitarimu“ ar kitų žodžių, nusakančių, jog nuomos mokestis gali būti perskaičiuojamas tik pritariant abiem šalims. Taigi laikytina, kad nuomos mokesčio kasmetis perskaičiavimas nepriklausė nuo atskiro šalių susitarimo sudarymo. Tokį sutarties pakeitimo aiškinimą patvirtina ir aplinkos ministro ir finansų ministro 2002 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. 87/59 patvirtintos Nuompinigių už valstybės ir savivaldybių ilgalaikio materialiojo turto nuomą skaičiavimo tvarkos 13 punkto nuostata, kad nuompinigių dydžio perskaičiavimo periodiškumas ir sąlygos turi būti nustatytos nuomos sutartyje, taip pat Vyriausybės 2001 m. gruodžio 14 d. nutarimu Nr. 1524 „Dėl valstybės ir savivaldybių ilgalaikio materialiojo turto nuomos“ patvirtinta Valstybės ir savivaldybių ilgalaikio materialiojo turto nuomos pavyzdinė sutartis, nustatanti, kad nuomininkui, kuris turtą nuomoja ilgiau kaip vienerius kalendorinius metus, nuompinigių dydį nuomotojas perskaičiuoja kiekvienų kalendorinių metų pradžioje, vadovaudamasis aplinkos ministro ir finansų ministro bendru įsakymu patvirtinta Nuompinigių už valstybės ir savivaldybių ilgalaikio materialiojo turto nuomą skaičiavimo tvarka.

182. Teismai skaičiuodami nuomos mokestį netaikė Nekilnojamojo turto registre nurodyto tūrio (1415 kub. m), bet daugino nuomojamų patalpų plotą (341,49 kv. m) iš patalpų aukščio (3 m) ir taip gavo atsakovei palankesnį rezultatą, kad nuomojamų patalpų tūris yra 1024,47 kub. m. Atsakovė, kaip nuomojamų patalpų valdytoja, turėjo galimybę atlikti patalpų matavimus ir pateikti šiuos duomenis teismui, tačiau to nepadarė, todėl dabar neturi teisės reikalauti vadovautis būtent 2,8 m patalpų aukščiu. Be to, atsakovė teigdama, kad turi būti taikomas 2,8 m aukščio dydis ir perskaičiuotas nuomos mokesčio įsiskolinimas, apskaičiavo nuomos mokestį tik už šešis mėnesius, nors apeliacinės instancijos teismas skaičiavo už devynis mėnesius. Netgi pritaikius atsakovės nurodomą patalpų aukštį, įsiskolinimas už devynis mėnesius yra 21 006,54 Lt, o ne 14 029,08 Lt, kaip nurodoma kasaciniame skunde.

19Teisėjų kolegija

konstatuoja:

20IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

21Dėl sutarties sąlygos aiškinimo

22Sutarčių aiškinimo taisyklės įtvirtintos CK 6.193 straipsnyje bei suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Esant ginčui dėl sutarties sąlygų turinio, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Sarteksas“ v. UAB „Beltateksas“, bylos Nr. 3K-3-203/2007; 2010 m. liepos 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Fegda“ v. UAB „Via Baltika Logistika“, bylos Nr. 3K-3-349/2010; 2013 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. G. v. UAB „JG reklamos dovanos“, bylos Nr. 3K-3-378/2013; kt.). Tais atvejais, kai aiškinant konkrečią sutartį jos šalys skirtingai vertina savo ketinimus pagal sutartį ir neįmanoma jų nustatyti, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui, kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio. Taikant objektyvųjį sutarčių aiškinimo būdą sutartis aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys (CK 6.193 straipsnio 1 dalis.). Kiekvienu atveju, aiškinant konkrečią sutartį, būtina atsižvelgti į visų nurodytų sutarčių aiškinimo taisyklių visetą, taip pat vadovautis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Miaras“ v. A. D. IĮ „Aldaujana“, bylos Nr. 3K-7-409/2010; 2013 m. gruodžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Durupis“ v. UAB „Sanda“, bylos Nr. 3K-3-670/2013; kt.).

23Nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl 2004 m. kovo 19 d. pasirašyto Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties pakeitimo, kuriuo šalys nustatė, kad nuompinigių dydis perskaičiuojamas kiekvienų kalendorinių metų pradžioje, vadovaujantis aplinkos ministro ir finansų ministro bendru įsakymu patvirtinta Nuompinigių už valstybės ilgalaikio materialiojo turo nuomą skaičiavimo tvarka. Atsakovas teigia, kad ši sutarties sąlyga dėl nuomos mokesčio perskaičiavimo dar nereiškia nuomininko pareigos mokėti perskaičiuotą nuomos mokestį ir turėtų būti aiškinama tik kaip nuomotojo pareiga perskaičiuoti nuomos mokestį, o nuomininko pareiga mokėti perskaičiuotą nuomos mokestį atsiranda, tik esant atskiram šalių susitarimui dėl perskaičiuoto nuomos mokesčio mokėjimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad ginčo nuomos sutarties objektas – negyvenamosios patalpos – valstybės nuosavybės ir tokio turto nuoma yra detaliai reglamentuota teisės aktų. Šalys, sudarydamos sutartį dėl valstybės turto nuomos, yra varžomos teisės aktuose nustatytų sąlygų, kurių privalo laikytis, gali veikti laisvai tik tiek, kiek tai leidžiama šiuos santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gruodžio 14 d. nutarimu Nr. 1524 „Dėl valstybės ir savivaldybių ilgalaikio materialiojo turto nuomos“ patvirtintos Valstybės ir savivaldybių ilgalaikio materialiojo turto nuomos pavyzdinės sutarties 3 punkte nustatyta, kad nuomininkui, kuris turtą nuomoja ilgiau kaip vienerius kalendorinius metus, nuompinigių dydį nuomotojas perskaičiuoja kiekvienų kalendorinių metų pradžioje, vadovaudamasis aplinkos ministro ir finansų ministro bendru įsakymu patvirtinta Nuompinigių už valstybės ir savivaldybių ilgalaikio materialiojo turto nuomą skaičiavimo tvarka. Aplinkos ministro ir finansų ministro 2002 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. 87/59 patvirtintos Nuompinigių už valstybės ir savivaldybių ilgalaikio materialiojo turto nuomą skaičiavimo tvarkos 13 punkte nustatyta, kad nuompinigių dydžio perskaičiavimo periodiškumas ir sąlygos turi būti nustatytos nuomos sutartyje. Akivaizdu, kad, atsižvelgiant į šias nuostatas, ginčo sutartyje ir buvo įrašyta sąlyga, jog nuompinigių dydis perskaičiuojamas kiekvienų kalendorinių metų pradžioje, vadovaujantis aplinkos ministro ir finansų ministro bendru įsakymu patvirtinta Nuompinigių už valstybės ilgalaikio materialiojo turto nuomą skaičiavimo tvarka. Nurodytos teisės normos vienareikšmiškai patvirtina, kad nuomininkas privalo mokėti perskaičiuotą nuomos mokestį. Teisėjų kolegijos vertinimu, būtent tokią prasmę sutarties sąlygai, dėl kurios kilo ginčas, tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys.

24Teisėjų kolegija remdamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad teismai nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos dėl sutarčių aiškinimo, spręsdami, kad ginčijama nuomos sutarties sąlyga reiškia nuomininko pareigą mokėti perskaičiuotą nuomos mokestį.

25Dėl nuomos mokesčio apskaičiavimo

26Kasatoriaus teigimu, jeigu būtų pripažinta, kad nuomos mokesčio perskaičiavimas pagal sutartį yra galimas, teismai šio mokesčio perskaičiavimo taisykles taikė netinkamai. Nagrinėjamoje byloje yra nustatyta aplinkybė, kad patalpų aukštis nėra vienodas. Teismai, perskaičiuodami mokėtiną nuomos mokestį, į formulę įskaitė didžiausią patalpos aukštį – 3 metrus ir nurodė, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog nuomos mokestis atsakovei turėtų būti skaičiuojamas tokiu būdu, jog būtų kuo mažesnis, nes išnuomotos patalpos yra valstybės nuosavybė, o jų nuomininkas – verslininkas, naudojantis turtą savo tiesioginėje veikloje. Kasatorius šioje byloje kelia valstybės, kuri nagrinėjamos bylos atveju civiliniuose teisiniuose santykiuose dalyvauja netiesiogiai (perduodama turtą valdyti atsakovei), kaip lygiateisio šių santykių dalyvio, klausimą. CK 2.36 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybė, savivaldybė ir jų institucijos civiliniuose teisiniuose santykiuose yra šių santykių dalyvės lygiais pagrindais kaip ir kiti civilinių teisinių santykių dalyviai. Apie valstybės bei savivaldybių padėtį civiliniuose teisiniuose santykiuose CK 2.36 straipsnio 1 dalies nuostatų kontekste yra pasisakyta ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vilniaus energija“ v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-3/2008; 2013 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Nekilnojamojo turto gama“ v. Vilniaus miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-516). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad valstybės ar savivaldybės dalyvavimas civiliniuose santykiuose savaime nereiškia viešojo intereso buvimo ir neteikia pagrindo kokių nors privilegijų suteikimui tokiam santykio dalyviui.

27Teisėjų kolegija sutinka su kasacinio skundo argumentais, kad teismai netinkamai apskaičiavo nuomos mokestį, nes neatsižvelgė į tai, kad patalpų aukštis yra nevienodas (nuo 2,5 iki 3 metrų), ir taikė didžiausią patalpų aukščio dydį (3 metrus). Kadangi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2007 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. D1-322/1K-206 patvirtintos Nuompinigių už valstybės materialiojo turto nuomą skaičiavimo taisyklės nereglamentuoja šio klausimo, nenustato, kokį dydį įrašyti į nuompinigių apskaičiavimo formulę, kai patalpų aukštis nevienodas, tai, vadovaujantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, tokiu atveju turėtų būti imamas šių aukščių vidurkis. Toks nurodytų taisyklių taikymas konkrečioje situacijoje atitinka bendruosius civilinės teisės subjektų lygiateisiškumo, proporcingumo bei teisėtų lūkesčių principus.

28Teisėjų kolegija remdamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad, vadovaujantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, apskaičiuojant mokėtiną nuomos mokestį turėtų būti imamas patalpų aukščių vidurkis (2,8 m), todėl apeliacinės instancijos teismo nutartis keistina ir nuomos mokestis perskaičiuotinas. Perskaičiavus nuomos mokestį taikant šį vidurkį gaunamas 3434,06 Lt nuomos mokestis (444 Lt/kub. m x 2,08 x 0,7/15/12mėn. x 2,8 m x 341,49 kv. m). Taigi nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2008 m. spalio 1 d. atsakovė turėjo sumokėti 30 906,54 Lt, tačiau atskaičius atsakovės mokėtą 1100 Lt nuomos mokestį, atsakovės skola – 21 006,54 Lt. Perskaičiavus nuomos mokestį atitinkamai mažintini ir delspinigiai, iš atsakovės ieškovui priteisiant 5986,93 Lt delspinigių.

29Dėl bylinėjimosi išlaidų

30Iš dalies tenkinus kasacinį skundą ir patenkinus 9,5 proc. kasacinio skundo reikalavimų, atitinkamai paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos, patirtos kasaciniame teisme. Kasaciniame teisme patirta 34,75 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 17 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Atsakovė už kasacinį skundą sumokėjo 671 Lt žyminio mokesčio. Atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį, atsakovei iš ieškovo priteistina 64 Lt žyminio mokesčio už kasacinį skundą; valstybei iš atsakovės priteistina 31,45 Lt. Valstybei iš ieškovės turėtų būti priteista 3,30 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, tačiau, atsižvelgiant į CPK 96 straipsnio 6 dalį ir teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, ši suma nepriteisiama, nes yra mažesnė negu 10 Lt. Atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį, perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos, kurias priteisė apeliacinės instancijos teismas: atsakovei iš ieškovo priteistina 1083 Lt žyminio mokesčio ieškovės sumokėto už apeliacinį skundą, taip pat 3300 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (2500 Lt dėl ieškovo neturtinių reikalavimų atmetimo ir 800 Lt dėl dalies ieškovo turtinių reikalavimų atmetimo), iš viso 4383 Lt bylinėjimosi išlaidų.

31Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

32Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 21 d. nutartį pakeisti ir išdėstyti taip: „priteisti ieškovui Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (į. k. 302536989) iš atsakovės A. M. personalinės įmonės (į. k. 125185433) 21 006,54 Lt (dvidešimt vieną tūkstantį šešis Lt 54 ct) nuomos mokesčio įsiskolinimo, 5986,73 Lt (penkis tūkstančius devynis šimtus aštuoniasdešimt šešis Lt 73 ct) delspinigių ir 6 proc. metines palūkanas už priteistą 26 993,27 Lt (dvidešimt šešių tūkstančių devynių šimtų devyniasdešimt trijų Lt 27 ct) sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2008 m. rugpjūčio 28 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; kitą ieškinio dalį atmesti; priteisti atsakovei A. M. personalinei įmonei (į. k. 125185433) iš ieškovo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (į. k. 302536989) 4383 (keturis tūkstančius tris šimtus aštuoniasdešimt tris) Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo“.

33Priteisti atsakovei A. M. personalinei įmonei (į. k. 125185433) iš ieškovo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (į. k. 302536989) 64 (šešiasdešimt keturis) Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame teisme, atlyginimo.

34Priteisti iš atsakovės A. M. personalinės įmonės (į. k. 125185433) 31,45 Lt (trisdešimt vieną Lt 45 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, valstybės naudai. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

35Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.