Byla e2-1209-433/2018
Dėl žalos atlyginimo

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Edvardas Juozėnas, sekretoriaujant Anai Usačiovai, dalyvaujant ieškovo atstovei G. S., atsakovo atstovui advokatui J. S.,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus ieškinį atsakovui ERGO Insurance SE, veikiančiam per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, tretiesiems asmenims R. L., V. R. dėl žalos atlyginimo,

Nustatė

3Ieškovas ieškinyje nurodo, kad Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 21 str. 1 d. numato, jog juridiniai arba fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės Fondo administravimo įstaigos neteisėtai išmokėjo apdraustiesiems tam tikras išmokas arba kurių neteisėtais veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala Fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo (toliau – Nelaimingų atsitikimų įstatymas) 31 str., tais atvejais, jei ištyrus nelaimingą atsitikimą darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo nustatoma, kad jis įvyko dėl trečiojo asmens kaltės, tai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinis skyrius atgręžtinio reikalavimo teise išreikalauja išmokėtas išmokų sumas iš kalto asmens Civilinio kodekso nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 str. 2 d. nustatyta, jog žalą, padarytą asmeniui, turtui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.290 str. 3 d. nustatyta, kad draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, išskyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusį asmenį mokėjo žalą padaręs asmuo. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPD įstatymas) 19 str. 10 d. nustatyta, kad draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos teisės aktų nustatyta tvarka įgyja regreso teisę į atsakingą draudiką arba, jei tokio nėra, į žalą padariusį asmenį. 2014-04-15 apie 07.15 val. Vilniuje, V. R., vairuodamas automobilį ( - ), valstybinis Nr. ( - ) važiavo pravažiavimu nuo ( - ) g. link įvažiavimo į ( - ) g. važiuojamosios dalies ir atlikdamas šį manevrą iš anksto nepasitraukė prie pat dešinio važiuojamosios dalies krašto, neįsitikino, kad atlikti dešinio posūkio manevrą yra saugu, kai jam iš paskos važiuojamosios dalies dešiniu kraštu artėjo dviračiu „Alpina“ dviratininkas R. L. ir su juo susidūrė. Dėl šio eismo įvykio metu patirtų sužalojimų dviračiu važiavusiam R. L. buvo nesunkai sutrikdyta sveikata ir sugadintas jam nuosavybės teise priklausantis dviratis. Šiais savo veiksmais V. R. pažeidė Kelių eismo taisyklių 106, 111 ir 125 punktų reikalavimus. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-03-08 nuosprendžiu V. R. pripažintas kaltu dėl R. L. 2014-04-15 įvykusio nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą. Dėl 2014-04-15 nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą patirtų sužalojimų R. L. buvo laikinai nedarbingas laikotarpiu nuo 2014-04-15 iki 2014-08-13. Vadovaujantis Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų (redakcija, galiojusi įvykio metu) 35 punktu, neištyrus nelaimingo atsitikimo per 30 dienų nuo kreipimosi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinį skyrių ligos pašalpa nuo trečiosios laikinojo nedarbingumo dienos mokama Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme nustatyta tvarka. Ištyrus nelaimingo atsitikimo aplinkybes ir pripažinus įvykį draudiminiu, ligos pašalpa perskaičiuojama pagal Nelaimingų atsitikimų įstatymo nuostatas ir išmokamas ligos pašalpos skirtumas. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Vilniaus skyrius, vadovaudamasis Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 8, 14 str. bei Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų 19, 34, 58 p., 2014-07-03 sprendimu Nr. 6-12-166118 „Dėl R. L. teisės į ligos pašalpą“ R. L. už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2014-04-17 iki 2014-06-27 paskyrė 3198,72 Lt (926,41 Eur) ligos pašalpą, 2014-07-15 sprendimu Nr. 6-12-173999 „Dėl R. L. teisės į ligos pašalpą“ R. L. už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2014-06-28 iki 2014-07-07 paskyrė 399,84 Lt (115,80 Eur) ligos pašalpą, 2014-08-01 sprendimu Nr. 6-12-186081 „Dėl R. L. teisės į ligos pašalpą“ R. L. už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2014-07-08 iki 2014-07-22 paskyrė 733,04 Lt (212,30 Eur) ligos pašalpą, 2014-07-07 sprendimu Nr. 6-12-189931 „Dėl R. L. teisės į ligos pašalpą“ R. L. už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2014-07-23 iki 2014-08-06 paskyrė 733,04 Lt (212,30 Eur) ligos pašalpą, 2014-08-14 sprendimu Nr. 6-12-194371 „Dėl R. L. teisės į ligos pašalpą“ R. L. už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2014-08-07 iki 2014-08-13 paskyrė 333,20 Lt (96,50 Eur) ligos pašalpą. Iš viso R. L. už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2014-04-15 iki 2014-08-13 VSDFV Vilniaus skyriuje iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto (toliau – Fondo biudžetas) lėšų buvo paskirta 5397,86 Lt (1563,33 Eur) ligos pašalpa.

4VSDFV Vilniaus skyrius, atsižvelgdamas į tai, kad dėl R. L. sužalojimo įtariamo asmens V. R. eismo įvykio metu vairuotas automobilis ( - ), valstybinis Nr. ( - ) transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu buvo draustas „ERGO Insurance SE“ Lietuvos filiale, 2016-10-27 raštu Nr. (8.22) 3-119814 „Dėl žalos Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui atlyginimo nukentėjus R. L.“ kreipėsi į „ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialą dėl 1563,33 Eur žalos, padarytos Fondo biudžetui, atlyginimo. Atsakovas „ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialas, atsakydamas į VSDFV Vilniaus skyriaus 2016-10-27 pretenziją Nr. (8.22) 3-119814 dėl 1563,33 Eur žalos Fondo biudžetui atlyginimo, 2017-01-23 raštu Nr. 2525715-2850_1-001 informavo VSDFV Vilniaus skyrių, kad dėl 2014-04-15 eismo įvykio iškelta baudžiamoji byla nagrinėjama teisme, todėl sprendimas dėl žalos atlyginimo bus priimtas tik gavus teismo sprendimą. „ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialas 2017-04-07 raštu Nr. 2525715-2850_1-001 informavo VSDFV Vilniaus skyrių, kad Fondo biudžetui bus atlyginama tik 1042,27 Eur žala ir nurodė, jog 2017-03-08 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendyje pažymėta, kad pagal nustatytus ir aptartus objektyvius įrodymus teismas vertina, jog šiuo atveju abu 2014-04-15 eismo įvykio dalyviai yra atsakingi už eismo įvykio kilimą, šią aplinkybę patvirtino ir ekspertizės akte pateiktos išvados bei eksperto paaiškinimai teisme. Minėtu raštu taip pat informavo, kad atsižvelgiant į tai, Fondo biudžetui padaryta 1563,33 Eur dydžio žala mažintina 1/3, todėl atlygintina žala sudaro 1042,27 Eur. VSDFV Vilniaus skyriaus 2017-05-11 sprendimu Nr. 6-15-1210 R. L. 2014-04-15 įvykęs nelaimingas atsitikimas pakeliui į darbą buvo pripažintas draudiminiu įvykiu, todėl VSDFV Vilniaus skyrius, vadovaudamasis Nelaimingų atsitikimų įstatymu bei Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo pašalpų nuostatų (redakcija, galiojusi įvykio metu) 33, 37, 99 p., 2017-05-15 sprendimu Nr. PA_SP5-4064 „Dėl R. L. ligos pašalpos perskaičiavimo“, 2017-05-15 sprendimu Nr. PA_SP5-4065 „Dėl R. L. ligos pašalpos perskaičiavimo“, 2017-05-15 sprendimu Nr. PA_SP5-4066 „Dėl R. L. ligos pašalpos perskaičiavimo“, 2017-05-15 sprendimu Nr. PA_SP5-4067 „Dėl R. L. ligos pašalpos perskaičiavimo“ ir 2017-05-15 sprendimu Nr. PA_SP5-4068 „Dėl R. L. ligos pašalpos perskaičiavimo“ perskaičiavo R. L. paskirtą ligos pašalpą ir paskyrė 331,99 Eur ligos pašalpos skirtumą. Iš viso už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2014-04-15 iki 2014-08-13 iš Fondo biudžeto lėšų R. L. buvo paskirta 1895,32 Eur dydžio ligos pašalpa. VSDFV Vilniaus skyrius, nesutikdamas su „ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialo atsisakymo atlyginti likusios neatlygintos, t.y. 521,06 Eur, R. L. paskirtos ligos pašalpos motyvais bei į tai, kad R. L. 2014-04-15 įvykusį nelaimingą atsitikimą pripažinus draudiminiu įvykiu ir perskaičiavus jam paskirtą ligos pašalpą VSDFV Vilniaus skyrius paskyrė R. L. 331,99 Eur ligos pašalpos skirtumą, VSDFV Vilniaus skyrius 2017-06-07 raštu Nr. (8.22E) 3E-15373 „Dėl žalos Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui atlyginimo nukentėjus R. L.“ kreipėsi į „ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialą dėl likusios 853,05 Eur (1895,32 Eur – 1042,27 Eur = 853,05 Eur) žalos, padarytos Fondo biudžetui, atlyginimo. „ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialas 2017-07-18 raštu Nr. 2525715-2850_2-001 atsakydamas į VSDFV Vilniaus skyriaus 2017-06-07 pretenziją Nr. (8.22E) 3E-15373 informavo VSDFV Vilniaus skyrių, jog, vadovaujantis 2017-03-08 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, „ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialas neturi pagrindo keisti 2017-04-07 sprendimo mažinti atlygintinos žalos sumą 1/3, o atsižvelgiant į tai, kad 2014-04-15 nelaimingas atsitikimas pakeliui į darbą buvo pripažintas draudiminiu įvykiu ir buvo perskaičiuota ligos išmoka, papildomai atlygintina Fondo biudžetui padaryta žala sudaro 221,34 Eur (1895,32-33,33 proc. = 1263,61; 1263,61 – 1042,27 (atlyginta žala) = 221,34 Eur). VSDFV Vilniaus skyrius nesutinka su atsisakymo atlyginti visos R. L. paskirtos ligos pašalpos motyvais. 2017-03-08 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu V. R. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 20 MGL (753,20 Eur) dydžio bauda, tuo tarpu nukentėjusysis R. L. dėl 2014-04-15 eismo įvykio nebuvo patrauktas nei administracinėn, nei baudžiamojon atsakomybėn. Pažymėtina, kad 2017-03-08 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis, kuriuo dėl 2014-04-15 eismo įvykio kaltu pripažintas V. R., nebuvo apskųstas. 2017-03-08 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendyje nurodyta, kad teisme ištirtų ir nuosprendyje išdėstytų įrodymų visuma, sujungus juos į vientisą grandinę, patvirtina, kad kaltinamasis V. R. vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, o būtent Kelių eismo taisyklių 106, 111 bei 125 punktų reikalavimus, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Teismas konstatavo, jog baudžiamojoje byloje visais aptartais įrodymais nustatyta, kad dėl kaltinamojo V. R. neatsargių nusikalstamų veiksmų eismo įvykio metu buvo nesunkai sutrikdyta nukentėjusiojo R. L. sveikata, taip pat tai, kad V. R. neatidumas (prieš pradėdamas posūkio manevrą į dešinę ir atlikdamas šį manevrą iš anksto nepasitraukė prie pat važiuojamosios dalies krašto) yra susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu su kilusiais padariniais – nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymu. Pabrėžė, kad kaltinamasis vairuodamas transporto priemonę, juo labiau būdamas padidinto pavojaus šaltinio vairuotojas, privalėjo būti atsargus ir atidus, kaip minėta pastarasis manevrą automobiliu į dešinę pradėjo nutolęs toliau nei leidžia Kelių eismo taisyklės ir tai buvo pagrindinė priežastis eismo įvykio kilimui, todėl būtent kaltinamojo veika buvo autoįvykio metu kilusių pasekmių – nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo priežastis. Pabrėžia, kad minėtu nuosprendžiu teismas nenustatė nuteistojo V. R. ir nukentėjusiojo R. L. kaltės proporcijos, o kaltu dėl eismo įvykio ir nukentėjusiojo R. L. sužalojimo pripažino V. R., todėl, VSDFV Vilniaus skyriaus nuomone, nėra pagrindo mažinti atlygintinos žalos dydį 1/3, t.y. 631,71 Eur. Remiantis aukščiau išdėstytu, atsakovas, atlygindamas VSDFV Vilniaus skyriaus reikalavimus dėl Fondo biudžetui padarytos 1895,32 Eur žalos, nepagrįstai nutarė mažinti atlygintinos žalos dydį 1/3, t.y. 631,71 Eur, ir šios sumos neatlygino. Prašo priteisti iš atsakovo 631,71 Eur žalos atlyginimo regreso tvarka.

5Atsakovas ERGO Insurance SE, veikiantis per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodo, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje atskleidžiant socialinio draudimo įstaigos reikalavimo teisės prigimtį yra konstatuota, jog, išmokėdama nukentėjusiam asmeniui socialinio draudimo išmokas „Sodra“ kompensuoja jo patirtus nuostolius (ar jų dalį) ir subrogacijos pagrindu perima nukentėjusiojo teisę į žalos atlyginimą. Taigi subrogacijos atveju įvyksta asmenų pasikeitimas prievolėje. Vietoje nukentėjusiojo į deliktinę prievolę dėl žalos atlyginimo įstoja „Sodra". Tai nėra novacija, priešingai negu regreso atveju ir, įvykus subrogacijai, neatsiranda naujos prievolės, egzistuojanti prievolė nepasibaigia, ji išlieka ir naujasis kreditorius (subrogatorius) išsaugo visas buvusio kreditoriaus teises ir privalumus. Tai reiškia, kad Sodra, išmokėjusi socialinio draudimo išmokas, tampa kreditorius deliktinėje prievolėje dėl žalos atlyginimo. Skolininko padėtis tokiu atveju nesikeičia. Nesikeičia ir pats prievolės dėl žalos atlyginimo pobūdis. CK 6.290 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad socialinio draudimo įstaiga, pareikšdama reikalavimą atlyginti žalą šią padariusiam asmeniui, įgyvendina regreso teisę, šiuo atveju, atsižvelgiant į draudimo teisinių santykių prigimtį ir esmę, aiškintina plačiąja prasme, t. y. kaip subrogacinio reikalavimo pateikimas. Iš kasacinio teismo jurisprudencijoje pateiktų išaiškinimų matyti, kad atlygintinos žalos dydis nepriklauso nuo to, kas pareiškė reikalavimą atlyginti žalą - pats nukentėjęs asmuo tiesiogiai ar dėl tam tikro įvykio pasekmių socialinio draudimo išmokas nukentėjusiajam išmokėjusi socialinio draudimo įstaiga, įgyvendindama atgręžtinio reikalavimo teisę. Kitaip tariant, socialinio draudimo įstaigos, nukentėjusiajam išmokėjusios socialinio draudimo išmokas, reikalavimo teisės apimtis yra tapati (identiška) nukentėjusio asmens teisės į žalos atlyginimą, kurią nukentėjęs asmuo dėl žalos padarymo kylančioje prievolėje galėtų įgyvendinti asmeniškai, apimčiai. Tokį socialinio draudimo įstaigos reikalavimo teisės turinį, be kita ko, lemia ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste - CK) nuostatos, įtvirtinančios, kad trečiasis asmuo, kuriam pereina reikalavimo teisė, negali įgyti daugiau teisių, negu jų turėjo pradinis kreditorius (CK 6.113 straipsnis); valstybė, savivaldybė ir jų institucijos yra civilinių santykių dalyvės lygiais pagrindais kaip ir kiti šių santykių dalyviai (CK 2.36 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju atsakovo ERGO Insurance SE, veikiančio per Lietuvos filialą, pareiga atlyginti dėl minėto eismo įvykio atsiradusią žalą kyla iš transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties, kuria buvo apdrausta V. R. civilinė atsakomybė, susijusi su automobilio ( - ), valstybinis numeris ( - ), valdymu. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintos Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklės (toliau tekste - Taisyklės). Taisyklių (redakcija, galiojusi aktualaus eismo įvykio metu) 6 punkte numatyta, kad eismo įvykdo metu padarytos žalos dydis ir nukentėjusiems tretiesiems asmenims mokėtinos draudimo išmokos dydis nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu, kitų teisės aktų nuostatomis ir atsižvelgiant į eismo įvykio dalyvių kaltės laipsnį dėl eismo įvykio, draudimo įmonės, apdraudusios atsakingo už padarytą žalą asmens civilinę atsakomybę, ar Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro įgaliotų asmenų (paskirtų ekspertų) ataskaitas ar išvadas dėl žalos, nukentėjusio trečiojo asmens, apdraustojo pateiktus dokumentus dėl žalos, eismo įvykio aplinkybių ir eismo įvykio dalyvių atsakomybės, kitų šiose Taisyklėse nurodytų asmenų pateiktus dokumentus, leidžiančius nustatyti eismo įvykdo aplinkybes ir padarytos žalos dydį. CK 6.248 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kaltė gali pasireikšti tyčia arba neatsargumu. Šio straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo dek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. CK 6.248 straipsnio 4 dalyje yra nurodoma, kad jeigu dėl žalos atsiradimo kaltas ir kreditorius, tai atlygintini nuostoliai mažinami proporcingai kreditoriaus kaltei arba skolininkas gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės. Įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 8 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-65-806/2017, iškeltoje dėl šiai civilinei bylai aktualaus 2014 m. balandžio 15 d. eismo įvykio, yra konstatuota, kad: „įvertinęs surinktų įrodymų visumą teismas tiek kaltinamojo V. R., tiek nukentėjusiojo R. L. parodymus viso proceso metu dėl eismo įvykio esminių aplinkybių vertina kaip netikslius, prieštaringus tarpusavyje, neatitinkančius objektyvios ir pagrįstos bylos medžiagos ir jais dėl eismo įvykdo mechanizmo teismas nesivadovauja." (Nuosprendžio 15 lapas); „pagal nustatytus ir aptartus objektyvius įrodymus teismas vertina, jog šiuo atveju abu eismo įvykio dalyviai yra atsakingi už eismo įvykio kilimą. Šią aplinkybę patvirtino ir ekspertizės akte pateiktos išvados bei eksperto paaiškinimai teisme". Baudžiamąją bylą dėl minimo eismo įvykio nagrinėjęs teismas nuosprendyje, be kita ko, taip pat nurodė, kad pagal 2016 m. rugpjūčio 25 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės aktą Nr. 11-1101 (16): likus iki buvusios atsitrenkimo į automobilį ( - ) vietos apie 21 m atstumui, dviratininkas, tikėtina, automobilio posūkio į dešinę pradžios momentu, esant nuo automobilio dešinio šono iki važiuojamosios dalies dešiniojo krašto apie 1,7 m atstumui, sureagavo į grėsmę eismo saugumui ir pradėjo stabdyti dviratį galiniu ratu; dviratininkas, važiuodamas apie 30 km/h greičiu, savalaikiai efektyviai - priekiniu ir galiniu ratu - stabdydamas dviratį turėjo techninę galimybę išvengti atsitrenkimo į automobilį; dviratininko veiksmai - bandydamas pralenkti ties gatvės važiuojamosios dalies, kurios plotis 6 m, viduriu važiavusį automobilį ( - ) ties įvažiavimu į ( - ) g. pro dešinę pusę, kai eismo įvykio vietoje esamomis kelio sąlygomis tai techniniu požiūriu buvo nesaugu, iškilus grėsmei eismo saugumui, efektyviai nestabdė dviračio, kad išvengti atsitrenkimo į automobilį, kada dviratininkas tokią galimybę turėjo - buvo nepriimtini ir techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį su eismo įvykio kilimu. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 182 straipsnio 3 punkte įtvirtinta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių - asmens nusikalstamų veikų padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, ar administracinio nusižengimo padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nutarimu (prejudiciniai faktai). Nagrinėjamu atveju atsakovas, priimdamas sprendimą 1/3 dalimi mažinti ieškovo prašomą atlyginti R. L. išmokėtų socialinio draudimo išmokų sumą, vadovavosi įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje nustatyta aplinkybe, kad „abu eismo įvykio dalyviai yra atsakingi už eismo įvykio kilimą". Atsakovas taip pat atsižvelgė į tai, kad, anot baudžiamąją bylą nagrinėjusio teismo, automobilio vairuotojo veiksmai buvo pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti. Remiantis tuo, atsakovas eismo įvykio dalyvių kaltę vertino ne kaip lygią (po 1/2 dalį), bet skirtingą, t. y. V. R. kaltės laipsnis buvo įvertintas 2/3 dalimi, o R. L. - 1/3 dalimi. Taigi baudžiamojoje byloje dėl aptariamo eismo įvykio priimtame nuosprendyje teismo nustatytų ir įvertintų aplinkybių kontekste pagrįstai teigtina, kad atsakovo sprendimas dėl eismo įvykio dalyvių kaltės laipsnio (ir atitinkamai dėl atlygintinos žalos dydžio) yra adekvatus ir proporcingas. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 19 straipsnio 6 dalyje yra nustatyta, kad atsakingas draudikas ar Biuras moka per eismo įvykį nukentėjusiam trečiajam asmeniui tik įrodymais pagrįstos per eismo įvykį padarytos žalos dydžio išmoką, neviršijančią šio įstatymo u straipsnyje nustatytų draudimo sumų, ir turi teisę atmesti nepagrįstus reikalavimus dėl žalos, padarytos per eismo įvykį, atlyginimo. Teigti, kad atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, atsakovo sprendimas kompensuoti ieškovui ne visą R. L. išmokėtų socialinio draudimo išmokų sumą, o 2/3 šios sumos, yra teisėtas ir pagrįstas, nes esant tokiai situacijai, kai žala atsiranda ar padidėja ir dėl paties nukentėjusiojo elgesio, būtų neteisinga visą atsakomybę taikyti tik žalą padariusiam asmeniui, nes protingo, rūpestingo, apdairaus ir atidaus elgesio standartas yra taikomas visiems asmenims. Prašo ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovo atsakovui patirtas 605 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai.

6Tretieji asmenys R. L. ir V. R. atsiliepimų į ieškinį nepateikė.

7Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė prašė ieškinį tenkinti visiškai. Iš esmės pakartojo ieškinyje išdėstytas aplinkybes.

8Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti atsiliepime išdėstytais motyvais.

9Ieškinys atmestinas.

10Šalių paaiškinimais ir rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2014-04-15 įvyko nelaimingas atsitikimas, kuriuo metu pakeliui į darbą buvo sužalotas trečiasis asmuo R. L.. Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą Nr. 1-65-806/2017, kurioje trečiasis asmuo V. R. buvo kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį, 2017 m. kovo 8 d. nuosprendžiu pripažino V. R. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje ir paskyrė jam 20 MGL (753,20 Eur dydžio baudą. V. R. nuteistas už tai, kad 2014 m. balandžio 15 d., apie 07.15 val., Vilniuje, vairuodamas automobilį ( - ), valstybinis Nr. ( - ) važiavo pravažiavimu nuo ( - ) g. link įvažiavimo į ( - ) g. Ties ( - ) g. 197A pastatu prieš pradėdamas posūkio manevrą į dešinę link ( - ) g. važiuojamosios dalies ir atlikdamas šį manevrą iš anksto nepasitraukė prie pat dešinio važiuojamosios dalies krašto, neįsitikino, kad atlikti dešinio posūkio manevrą yra saugu, kai jam iš paskos važiuojamosios dalies dešiniu kraštu artėjo dviračiu ,,Alpina" dviratininkas R. L. ir su juo susidūrė. Dėl šio eismo įvykio metu patirtų sužalojimų dviračiu važiavusiam R. L. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata ir sugadintas jam nuosavybės teise priklausantis dviratis „Alpina“, šiais savo veiksmais V. R. pažeidė Kelių eismo taisyklių 106, 111 ir 125 punktų reikalavimus. Minėtas nuosprendis apeliacine tvarka nebuvo apskustas, todėl yra įsiteisėjęs. Trečiasis asmuo R. L. dėl patirtų sužalojimų buvo laikinai nedarbingas laikotarpiu nuo 2014-04-15 iki 2014-08-13. Viso trečiajam asmeniui R. L. dėl laikinojo nedarbingumo laikotarpiu nuo 2014-04-15 iki 2014-08-13 ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius (toliau – Ieškovas) iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto (toliau – Fondo biudžetas) lėšų išmokėjo 1895,32 Eur dydžio ligos pašalpą. Trečiojo asmens V. R. eismo įvykio metu vairuojama transporto priemonė ( - ), valstybinis Nr. ( - ) Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu buvo apdrausta atsakovo ERGO Insurance SE, veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą (toliau – atsakovas), todėl Ieškovas kreipėsi į Atsakovą, prašydamas atlyginti 1895,32 Eur dydžio žalą, padarytą Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui. Atsakovas sumokėjo ieškovui tik 1263,61 Eur ir atsisako atlyginti likusią – 631,71 Eur dydžio žalą.

11Teismas pažymi, jog įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, bei kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai dėl tam tikrų faktinių aplinkybių buvimo jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo, o visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; etc.). Esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, teismas sprendžia apie tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą įvertinęs įrodymų visumą. Dėl to teismas konstatuoja juridiškai reikšmingų byloje nustatytinų faktų buvimą tik tuomet, kai byloje pakanka įrodymų faktui nustatyti. Įrodymų pakankamumas reiškia, kad faktas gali būti pripažintas įrodytu, jei esantys įrodymai leidžia teismui įsitikinti ir daryti išvadą, kad faktas yra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2008; 2008 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2008; etc.). Priešingu atveju tos įrodinėtinos aplinkybės, kurioms nustatyti nepakanka įrodymų, tėra prielaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-277/2011; etc.).

12Byloje tarp šalių kilo ginčas ar trečiasis asmuo R. L. gali būti kartu su trečiuoju asmeniui V. R. laikomas eismo įvykio, įvykusio 2014 m. balandžio 15 d., pasekmių (sveikatos sutrikdymo) kilimo kaltininku ir, ar teisėtai ir pagrįstai atsakovas sumažino atlygintinos žalos dydį 1/3, t. y. 631,71 Eur.

13Nagrinėjamoje byloje abi šalys skirtingais aspektais remiasi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 8 d. nuosprendyje, kuris priimtas išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-65-806/2017, nustatytomis aplinkybėmis. Ieškovo nuomone, kadangi trečiasis asmuo V. R. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį dėl 2014 m. balandžio 15 d. sukelto eismo įvykio ir būtent V. R. veiksmai buvo pagrindinė priežastis eismo įvykiui kilti, todėl būtent V. R. veika buvo pagrindinė autoįvykio metu kilusių pasekmių – trečiojo asmens R. L. sveikatos sutrikdymo priežastis. Kadangi teismas, išnagrinėjęs aukščiau minėtą baudžiamąją bylą nenustatė V. R. ir R. L. kaltės proporcijos, o kaltu dėl eismo įvykio pripažintas tik trečiasis asmuo V. R., atsakovas besąlygiškai, visa apimtimi turi atlyginti Fondo biudžetui padarytą žalą. Teismas su šiais ieškovo argumentais nesutinka.

14Pažymėtina, kad LR CPK 182 str. 3 p. nustatyta, jog nereikia įrodynėti asmens nusikalstamų veiksmų pasekmių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje (prejudiciniai faktai). Vilniaus miesto apylinės teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą Nr. 1-65-806/2017, kurioje trečiasis asmuo V. R. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį, nustatė 2014 m. balandžio 15 d. kilusio autoįvykio aplinkybes. Teismas, baudžiamojoje byloje įvertinęs visų surinktų įrodymų visumą padarė išvadą, kad abu eismo įvykio dalyviai, t. y. tretieji asmenys V. R. ir R. L. yra atsakingi už 2014 m. balandžio 15 d. eismo įvykio kilimą. Atkreiptinas dėmesys, kad priimdamas aukščiau nurodytą 2017 m. kovo 8 d. nuosprendį, Vilniaus miesto apylinkės teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir aptartus įrodymus, net gi patikslino kaltinimą baudžiamojoje byloje, vietoj kaltinime nurodytų aplinkybių, jog V. R. „nedavė kelio greta iš dešinės, šalia dešinio važiuojamosios dalies krašto...“, nurodė, jog „kai jam iš paskos važiuojamosios dalies dešiniu kraštu artėjo dviračiu „Alpina“ dviratininkas R. L. ir su juo susidūrė“. Iš naujo nustatinėti 2014 m. balandžio 15 d. įvykusio eismo įvykio aplinkybių negalima, nes priešingu atveju taip būtų kvestionuojamas įsiteisėjęs Vilniaus apylinkės teismo 2017 m. kovo 8 d. nuosprendis. Atmestini taip pat ieškovo argumentai, kad 2017 m. kovo 8 d. nuosprendžiu nebuvo nenustatytos V. R. ir R. L. kaltės proporcijos, nes R. L. baudžiamojoje byloje buvo pripažintas nukentėjusiuoju, jo atsakomybės (baudžiamosios ar administracinės) klausimas dėl aukščiau minėto eismo įvykio iš viso nebuvo sprendžiamas.

15Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 19 straipsnio 6 dalies nuostata suteikia galimybę atsakingam draudikui teisę atmesti nepagrįstus reikalavimus dėl žalos, padarytos per eismo įvykį, atlyginimo.

16Nagrinėjamu atveju aktuali ir LR CK 6.248 str. 4 d. nuostata, jog jeigu dėl žalos atsiradimo kaltas ir kreditorius (šiuo atveju nukentėjusysis R. L.) tai atlygintini nuostoliai mažinami proporcingai kreditoriaus kaltei arba skolininkas gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės.

17Kaip minėta aukščiau, trečiojo asmens R. L. kaltė dėl 2014 m. balandžio 15 d. įvykusio eismo įvykio nustatyta įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 8 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-65-806/2017. Atsižvelgiant į Vilniaus miesto apylinkės teismo įsiteisėjusiame 2017 m. kovo 8 d. nuosprendyje nustatytas 2014 m. balandžio 15 d. kilusio autoįvykio aplinkybes, kiekvieno iš trečiųjų asmenų veiksmus, teismas daro išvadą, jog atsakovas pagrįstai atlygintinos žalos dydį mažino 1/3, t. y. 631,71 Eur., t. y. toks atlygintinos žalos mažinimas yra adekvatus ir proporcingas.

18Ieškinį atmetus, iš ieškovo atsakovui priteistinos 605,00 Eur dydžio išlaidos už teisinę pagalbą (CPK 98 straipsnis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymas Nr. 1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ (TAR, 2015-03-19, Nr. 2015-03968)).

19Valstybės patirtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija 3,00 EUR, todėl šios išlaidos iš šalių nepriteisiamos, vadovaujantis Teisingumo ir Finansų ministrų 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-335 dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo (CPK 96 str. 6 d.).

20Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 268-270 str., teismas

Nutarė

21Ieškinį atmesti.

22Priteisti iš ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus, juridinio asmens kodas 191683350, atsakovui ERGO Insurance SE, veikiančiam per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, juridinio asmens kodas 10017013, 605,00 Eur (šeši šimtai penki eurai) išlaidų, dalyvavusio byloje advokato pagalbai apmokėti.

23Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Edvardas... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę... 3. Ieškovas ieškinyje nurodo, kad Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio... 4. VSDFV Vilniaus skyrius, atsižvelgdamas į tai, kad dėl R. L. sužalojimo... 5. Atsakovas ERGO Insurance SE, veikiantis per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą... 6. Tretieji asmenys R. L. ir V. R. atsiliepimų į ieškinį nepateikė.... 7. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė prašė ieškinį tenkinti visiškai.... 8. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti atsiliepime... 9. Ieškinys atmestinas.... 10. Šalių paaiškinimais ir rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2014-04-15... 11. Teismas pažymi, jog įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas... 12. Byloje tarp šalių kilo ginčas ar trečiasis asmuo R. L. gali būti kartu su... 13. Nagrinėjamoje byloje abi šalys skirtingais aspektais remiasi Vilniaus miesto... 14. Pažymėtina, kad LR CPK 182 str. 3 p. nustatyta, jog nereikia įrodynėti... 15. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės... 16. Nagrinėjamu atveju aktuali ir LR CK 6.248 str. 4 d. nuostata, jog jeigu dėl... 17. Kaip minėta aukščiau, trečiojo asmens R. L. kaltė dėl 2014 m. balandžio... 18. Ieškinį atmetus, iš ieškovo atsakovui priteistinos 605,00 Eur dydžio... 19. Valstybės patirtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija 3,00... 20. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 268-270 str., teismas... 21. Ieškinį atmesti.... 22. Priteisti iš ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus... 23. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus...