Byla I-4714-815/2016
Dėl turtinės žalos ir neturtinės žalos atlyginimo

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis, vaizdo konferencijos būdu dalyvaujant pareiškėjui M. D. (M. D.), viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. D. (M. D.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl turtinės žalos ir neturtinės žalos atlyginimo.

2Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

3I

41. Pareiškėjas M. D. (M. D.) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su 2015 m. lapkričio 11 d. skundu, kuriame prašo teismą (b. l. 1–36):

51.1. atnaujinti ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl turtinės žalos atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK 1.131 straipsnio 2 dalios) ir netaikyti senaties reikalavimams dėl neturtinės žalos atlyginimo už asmeninių neturtinių teisių pažeidimus (CK 1.134 straipsnio 1 punktas);

61.2. priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 27 974 Eur turtinės žalos ir 33 167 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

72. Pareiškėjo skundas iš esmės grindžiamas tokiais argumentais.

82.1. Pasak pareiškėjo, jis Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau – ir Lukiškių TI-K) kalintas nuo 2011 m. lapkričio 21 d. iki 2013 m. gegužės 9 d. su pertraukomis, iš viso 176 dienas žmogaus orumą žeminančiomis, nežmoniškomis, žiauriomis sąlygomis, kurios dažnai prilygo kankinimui, tuo šiurkščiai buvo pažeidžiamos pareiškėjo teisės, o teisių pažeidimais jam padaryta žala, kurią privalo atlyginti valstybė, atstovaujama atitinkamų institucijų.

92.2. Pareiškėjas nurodo, kad:

10– žalą dėl diskriminavimo, draudimo susirašinėti, trukdymo palaikyti šeimos ir socialinius ryšius kildina iš nekokybiško teisinio reguliavimo, iš dalies Konstitucinio Teismo 2015 m. vasario 26 d. nutarime pripažinto prieštaraujančiu Konstitucijai, bei iš dalies Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) 2013 m. liepos 9 d. sprendime pripažinto pažeidžiančiu Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją (toliau – ir Konvencija), šiuo atveju atsakovės atstovė yra Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija (toliau – ir Ministerija);

11– žalą dėl įkalinimo įstaigos perpildymo ir su tuo susijusių pažeidimų kildina ir iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir LRV) prisiimtų įsipareigojimų savo piliečiams nevykdymo (2004 m. gegužės 24 d., 2008 m. kovo 26 d., 2009 m. rugsėjo 30 d., 2014 m. liepos 22 d. nutarimai), pareiškėjo teisių ir teisėtų lūkesčių pažeidimo, šiuo atveju atsakovės atstovė yra Ministerija;

12– žalą dėl kankinimo alkiu kildina iš tiesioginio diskriminavimo, kuris vykdomas LRV 2002 m. sausio 9 d. nutarimo Nr. 14, Ministerijos 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymo Nr. 253 ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymo Nr. 4/07-117 pagrindais, šiuo atveju atsakovės atstovais solidariai yra Ministerija ir departamentas;

13– žalą dėl įkalinimo įstaigos perpildymo ir su tuo susijusių pažeidimų, higienos ir materialinio buitinio aprūpinimo normų nesilaikymo), diskriminavimo ir kankinimo alkiu kildina iš teisės aktuose nustatytų Departamento pareigų nevykdymo, t. y. neteisėto neveikimo, bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimo, tiesioginio neteisėto veikimo (CK 6.246 straipsnis), nekontroliuojant pavaldžių institucijų, įsakymuose įtvirtinant aukštesnės galios teisės aktams priešingas ploto normas, aukštesnės galios teisės aktams iš dalies priešingas eksploatavimo taisykles, įtvirtinant tiesioginį diskriminavimą, todėl šiuo atveju atsakovės atstovais solidariai yra Departamentas ir Ministerija;

14– žalą dėl CK 6.246 straipsnyje įtvirtintos bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai nepaisymo, neteisėto neveikimo nevykdant teisės aktuose nustatytų pareigų, neteisėto veikimo, įrengiant kamerose perteklines miegamąsias vietas ir kalinant pareiškėją perpildytose kamerose, higienos ir materialinio buitinio aprūpinimo normų nesilaikymo, diskriminavimo ir kankinimo alkiu, neaprūpinimo pajamomis, draudimo palaikyti šeimos ir socialinius ryšius, kildina tiesiogiai iš Lukiškių TI-K administracijos ir pareigūnų veikimo / neveikimo, todėl šiuo atveju atsakovės atstovė yra Lukiškių TI-K administracija.

152.3. Įkalinimo įstaigos perpildymas ir su tuo susiję pažeidimai

162.3.1. Pareiškėjui nebuvo užtikrintas tinkamas gyvenamosios patalpos plotas, šį teiginį pareiškėjas grindžia Departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 (toliau – ir įsakymas Nr. V-124) 1.3.1 punktu, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakyme 1999 m. spalio 22 d. įsakyme Nr. 461 patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HN 76:1999 „Laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigos. Įrengimas, eksploatavimo tvarka, sveikatos priežiūra“ (toliau – ir HN 76:1999) iki 2010 m. galiojusia 5 m2 kameros ploto norma, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2001 m. rugsėjo 7 d. įsakyme Nr. 178 patvirtintų Kardomojo kalinimo vietų vidaus tvarkos taisyklių 11.1 punktu, EŽTT praktika (bylomis Ananyev ir kt prieš Rusiją, Dorokhov prieš Rusiją, Lind prieš Rusiją, Kantyrev prieš Rusiją, A. Frolov prieš Rusiją, Labzov prieš Rusiją, Orchowski prieš Lenkiją, Lautaru prieš Rumuniją, Sulejmanovic prieš Italiją), Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 5 straipsniu, Konvencijos 3 straipsniu, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsniu, Tarptautinio politinių ir pilietinių teisių pakto 7, 10 straipsnių, Lietuvos Respublikos įsipareigojimų pagal Konvenciją prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą (toliau – ir Konvencija prieš kankinimą) (jos 2, 16 straipsnių) pažeidimu, Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų ,nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą (toliau – ir CPT) rekomendacijomis, CPT standartų I skyriaus 43 punktu,. CPT ataskaitos CPT/Inf (2011)17 33 punktu, CPT ataskaitos CPT/Inf (2009)22 33punktu, CPT ataskaitos CPT/Inf(2014)18 36 punktu.

172.3.2. Pagal įsakyme Nr. V-124 patvirtintą normą asmeniui privalo būti suteikiama ne mažiau kaip 3,6 m2 gyvenamojo kameros ploto, turi būti įrengti baldai ir reikmenys, nustatyti Departamento direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir TI taisyklės) 14.6, 14.7, 14.8 punktuose, gyvenamojoje kameros dalyje privalo būti įrengti ir baldai bei reikmenys, nustatyti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakyme Nr. 1R-139 (toliau – ir įsakymas Nr. 1R-139) patvirtintose Materialinio buitinio aprūpinimo normose (toliau – ir Normos), tačiau minėtose teisės normose nurodytą inventorių sutalpinus į 3,6 m2, kamerose visiškai nebeliktų laisvo grindų ploto. Atsižvelgiant į Europos Bendrijos direktyvas, draudžiančias žiaurų elgesį su gyvūnais, akivaizdu, kad tardymo izoliatoriuose kalinamiems žmonėms įsakyme Nr.V-124 nustatytos blogesnės kalinimo sąlygos už tas, kurios nustatytos kiaulių auginimui.

182.3.3. Lukiškių TI-K neteisėtai įrengti pertekliniai metaliniai savadarbiai dviaukščiai (iki 2013 m. vidurio – net triaukščiai) gultai, vietoje privalomų įrengti lovų. Pasak pareiškėjo, jis laikytas kamerose, kurių plotas buvo 6,43 m2–7,87 m2, ir sanitariniai mazgai užėmė apie 3 m2, taigi gyvenamieji kamerų plotai siekė 3,4 m2–4,8 m2. Pareiškėjas taip pat laikytas kamerose, kurių plotai buvo 34,57 m2– 42,33 m2, sanitariniai mazgai užėmė apie 3 m2, taigi, gyvenamieji kamerų plotai siekė 31 m2–39 m2; šiose kamerose buvo neteisėtai įrengti 6–7 dviaukščiai savadarbiai metaliniai gultai. Suprantama, kad 3,4 m2–4,8 m2 gyvenamojo ploto kamerose, laikantis įsakymo Nr.V-124, negali būti laikomas daugiau kaip vienas asmuo, tačiau į tokiose kamerose laikyti 3–4 žmonės, o iki 2013 m. vidurio – net iki 6 žmonių. Daugiavietėse kamerose negalėjo būti apgyvendinama daugiau kaip 8–10 asmenys, tačiau laikyta po 12–14 asmenų.

192.3.4. Lukiškių TI-K pažymose nurodo ne gyvenamuosius kamerų plotus, o ženkliai didesnius skaičius: prie gyvenamojo kameros ploto prideda neteisėtai įrengtų perteklinių miegamųjų vietų užimamus plotus (jų užimamas plotas negali būti įskaičiuojamas į gyvenamąjį plotą) ir sanitarinio mazgo plotą. Pareiškėjas remiasi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakyme Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 76:2010) 19 ir 21 punktais, TI taisyklių 14.5 punktu ir nurodo, kad sanitarinio mazgo plotas negali būti įskaičiuojamas į gyvenamąjį kameros plotą.

202.3.5. Pareiškėjas remiasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 173 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 44 straipsnio 2 dalimi, nurodo, kad suimtiesiems ir nuteistiesiems privalo būti suteikta atskira miegamoji vieta, pagal Normas ir TI taisyklių 14.6 punktą kamerose turi būti įrengtos lovos, o ne savadarbiai gultai. Savadarbių gultų įrengimas Lukiškių TI-K pažeidė pareiškėjo teises dar mažiausiai 3 aspektais:

21– lova yra minkštas ar turintis bent minimalias spyruokliavimo savybes baldas, gultas yra kieta konstrukcija, o Lukiškių TI-K įprastos gulėjimui skirtos kietos savadarbės konstrukcijos, t. y. gultai, taigi, pažeidžiami teisės aktų reikalavimai ir pareiškėjo teisę gulėti lovoje;

22– pagal teisės aktus vienam asmeniui turi būti skirta viena metalinė lova, atskira miegamoji vieta, t. y. viena lova negali būti skirta vienu metu naudotis 2 ar daugiau asmenų. Minėti teisės aktai iš principo nedraudžia kamerose įrengti daugiaviečių / daugiaaukščių lovų, tačiau šių reikalavimų prasmė ta, kad viena lova, nesvarbu, ar ji daugiavietė, ar daugiaaukštė, ji privalo būti skirta tik vienam asmeniui;

23– Lukiškių TI-K nėra baldų gamintojų, tokia veiklos rūšis neįtvirtinta Lukiškių TI-I nuostatuose, todėl ši institucija negali gaminti savadarbius baldus ar gultus, o privalo pirkti pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą, be to, įstaigoje nėra įrodymų, jog lovos eksploatavimo terminas yra ne ilgesnis kaip 10 m.

242.3.6. Pasak pareiškėjo, Lukiškių TI-K kamerose pareiškėjui nebuvo suteikta atskira lova miegui, toks visiškas privatumo nebuvimas civilizuotam žmogui yra absoliučiai nepriimtinas. Dėl neteisėtai įrengtų perteklinių gultų visiškai nesant laisvos vietos, kamerose nebuvo įrengti privalomi baldai, pareiškėjas asmeninius daiktus ir maisto produktus buvo priverstas laikyti ant grindų (po gultais) krepšyje, o ten šmirinėjo tarakonai. Kamerose visiškai nesant laisvos vietos, jose nebuvo įrengtos taburetės kiekvienam asmeniui – su stalu buvo sumontuotos 2 taburetės, tačiau kameroje laikyta iki 4 asmenų (2013 m. stalų ir taburečių apskritai nebuvo, laikyta iki 6 asmenų) , Taigi, akivaizdžiai pažeidžiamas teisės akto reikalavimas dėl reikiamų baldų įrengimo. Pareiškėjas perpildytose kamerose turėjo dalintis stalu (jo matmenys – 60 cm x 60 cm) su dar 2–3 asmenimis, dėl ko pareiškėjas buvo priverstas laukti eilėje pavalgyti prie stalo ir valgyti atšalusį maistą. Daugiavietėse kamerose stalų ir suolų visiems kalinamiems asmenims taip pat nepakako. Sanitariniai mazgai neturėjo atskiros oro šalinimo sistemos, ventiliacijos sistemos kamerose apskritai nebuvo, dėl perteklinių grotų įrengimo galimybės vėdinti kameras per langus tai pat nebuvo, tualetai nuo likusio kameros ploto atskirti tik simbolinio dydžio sienelėmis ir įrengti mažiau negu 1 m atstumu nuo valgymui skirto stalo, taigi, perpildytose kamerose buvo nuolat jaučiama tualeto smarvė. Pareiškėjas dėl kamerų perpildymo dažnai buvo priverstas laukti eilėje pasinaudoti tualetu, dėl netinkamo tualeto įrengimo nebuvo galimybės naudotis tualetu žmogaus orumo nežeminančiomis sąlygomis. Patalpos šildymo įrangai ir virš jos esančiai viršutinių drabužių pakabai (TI taisyklių 14.9, 14.11 punktų reikalavimai) esant įrengtoms sanitariniame mazge, pareiškėjas viršutinius rūbus buvo priverstas laikyti tualete, be to, sanitariniuose mazguose nebuvo įrengti veidrodžiai (HN 76:2010 21 punkto pažeidimas). Taigi nežmoniškos ir žmogaus orumą žeminančios kalinimo sąlygos yra sąmoningai įtvirtintos įsakyme Nr. V-124, o Lukiškių TI-K administracija sąmoninga tyčia šias nežmoniškas sąlygas darė dar žiauresnes.

252.3.7. Pareiškėjas taip pat remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika (administracinėmis bylomis Nr. A442-534/2014, Nr. A520-2791/2012, Nr.A438-121/2009), nurodo, kad žinoma šabloninė Lukiškių TI-K pozicija atkakliai neigti akivaizdžią kaltę dėl minimalaus gyvenamojo ploto normos pažeidimų ir tvirtinti, kad laikytis teisės aktų reikalavimų Lukiškių TI-K negali, kad Lukiškių TI-K administracija savo elgesiu nesiekia kalinamų asmenų kankinti ir nesiekia tyčia sudaryti jiems nežmoniškų kalinimo sąlygų, todėl įstaigos veika, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, yra teisėta. Pažymėtina, kad valstybė negali žmogaus teises pažeidžiančių kalinimo sąlygų teisinti nepakankamais ištekliais. Remiantis Konstitucinio Teismo 1997 m. sausio 20 d. nutarimu, būtinumas atlyginti asmeniui padarytą materialinę ir moralinę žalą yra konstitucinis principas; todėl savo santykius su valstybe grįsdamas principu bona fide, žalą patyręs pilietis tikisi mažų mažiausiai bent jau neteisėtų veikų pripažinimo ir atsiprašymo

262.3.8. Prieštaravimas tarp įsakymo Nr.V-124 1.3.1 punkto patvirtinto 3,6 m2 ploto normatyvo ir to paties įsakymo punktuose 1.1.3 ir 1.2.2 patvirtinto tardymo izoliatoriuje ir areštinėje galimo laikyti žmonių skaičiaus, bei su Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2003 m. liepos 2 d. įsakyme Nr. 194 patvirtintose Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nustatyto kalėjime galimo laikyti žmonių skaičiaus, yra Departamento bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas, kas yra vienas iš atsakovės civilinės deliktinės atsakomybės pagrindų. Perteklinės miegamosios vietos kamerose negalėjo būti įrengtos be Lukiškių TI-K administracijos žinios. Taigi, perteklines miegamąsias vietas kamerose Lukiškių TIK administracija įrengė neteisėtai, kas yra neteisėtu veikimu CK 6.246 straipsnio prasme ir yra atsakovės civilinės deliktinės atsakomybės pagrindas.

27Taigi Lukiškių TI-K administracija savo elgesiu sąmoningai siekė pareiškėją kankinti, sąmoninga tyčia sudarė jam žiaurias, nežmoniškas kalinimo sąlygas, sąmoninga tyčia veikė priešingai teisės aktų reikalavimams. Atvejai, kai 4 asmenys laikomi vienoje patalpoje turi naudotis apie 0,5 m2 erdve, traktuotini kaip institucijos nusikalstama tyčinė veikla, siekianti kankinti žmogų, toks elgesys su pareiškėju pagal Konvencijos prieš kankinimą 4 straipsnį privalo būti kvalifikuojamas kaip kriminalinis nusikaltimas.

282.3.9. Dėl labai ankštų kamerų buvo 20 cm–40cm pločio tarpai tarp gulto ir stalo, vos 40–50cm tarpai tarp gulto ir praustuvės, vos 20 cm–30 cm tarpai tarp gulto ir tualeto sienelės: pro tokius plyšius net lieso kūno sudėjimo asmenims būdavo sunku prasisprausti. Pareiškėjas buvo priverstas visą parą gulėti savo gulte, nes erdvės atsistoti kameroje vienu metu buvo tik vienam asmeniui. Pareiškėjas priverstinai kamerose visą laiką gulėjo savo gulte, o užrakintas kamerose praleisdavo 23 val. per parą, jokia veikla už kameros ribų kalinamiems asmenims neorganizuojama, nors pagal Seimo kontrolieriaus 2015 m. kovo 6 d. ataskaitos Nr. 2014/1-60(33) 7.8.2 punktą ir CPT standartuose pagal antrosios bendros ataskaitos [CPT/Inf (92)3], 47 punktą suimtiesiems būtų užtikrinta galimybė pakankamą dienos dalį (8 valandas arba daugiau) praleisti ne kamerose ir užsiimti Įvairia prasminga veikla.

292.3.10. Pasak pareiškėjo, dėl kamerų perpildymo dažnai jis buvo priverstas laukti eilėje pasinaudoti dušu, nes dušuose įrengti 1–2 purkštuvai, o į dušą vienu metu buvo vedami visi 3–6 vienvietėje kameroje laikomi asmenys. Pasak pareiškėjo, jis propaguoja sveiką gyvenimo būdą, intensyviai sportuoja, todėl yra kategoriškas prieš rūkymą, o dėl kamerų perpildymo buvau laikomas kamerose su rūkančiais asmenimis ir buvo priverstas kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Tokiomis nežmoniškomis kalinimo sąlygomis ir nežmonišku elgesiu buvo dirbtinai sukuriama psichologinė įtampa tarp kalinamų asmenų, provokuojami asmenų tarpusavio konfliktai, dėl ko kalinimo sąlygos tapdavo dar sunkesnės, o visos kalinimo sąlygos Lukiškių TI-K kalinimas prilygo kankinimui.

302.3.11. Remaintis EŽTT praktika (byla Ananyev ir kt. pieš Rusiją), jeigu kalinamas asmuo tik 1valandą per dieną gali pasivaikščioti lauke, jo padėtis tampa dar sunkesnė. Pareiškėjui turint nuteistojo statusą, Lukiškių TI-I ciniškai ignoravo pareiškėjo teisę į 2 val. trukmės pasivaikščiojimus (BVK 89 straipsnis). Pareiškėjas pasivaikščioti buvo išvedamas tik 1 valandai per parą ir ne daugiau, kai buvo ir suimtasis, ir kai buvo nuteistasis. Be to, iš pareiškėjo ir kitų pasivaikščioti norinčių asmenų Lukiškių TI-K buvo atvirai tyčiojamasi: pasivaikščioti būdavo siūloma eiti iš karto po rytinio signalo keltis, t. y. 6val. ryto (žiemos metu – neprašvitus). Sąmoningu nusikalstamu elgesiu (tyčiojimusi) Lukiškių TI-K pareigūnai siekė neteisėto tikslo – priversti pareiškėją ir kitus kalinamus asmenis atsisakyti teisės pasivaikščioti ir taip sumažinti pareigūnų atliekamo darbo apimtį. Imperatyvaus teisės akto reikalavimo suteikti nuteistajam, kalėjime esančiam laikinai, 2 valandų trukmės pasivaikščiojimą nesilaikymas yra neteisėtas veikimas CK. 6.246 straipsnio prasme, o diskriminacinės nuostatos suimtiesiems, nustatančios perpus trumpesnę pasivaikščiojimo trukmę negu nuteistiesiems, yra Konstitucijos 29 straipsnio pažeidimas, t. y. neteisėtas veikimas ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai nevykdymas CK 6.246 straipsnio prasme.

31Pažymėtina, kad įprastiniai analogiškose bylose Lukiškių TI-K administracijos pasiaiškinimai, neva kalinami asmenys gali naudotis treniruoklių sale (per 1,5 m. leista pasinaudoti vieną kartą 45 min.), biblioteka (nebuvo leista pasinaudoti nė karto), vaikščioti į dušą (ne dažniau kaip kartą per savaitę ir ne ilgiau kaip 15 minučių), gali prašytis išvedami pas tardytoją ir panašiai, yra melas ir demagogija.

322.4. Higienos, materialinio ir buitinio aprūpinimo normų pažeidimai

332.4.1. Pareiškėjas remiasi Įstatymo 44 straipsniu, BVK 173 straipsniu, HN76:2010 6 ir 21 punktais, TI taisyklių 14.5 punktu, nurodo, kad sanitariniai mazgai yra įrengti ne atskirose patalpose, o gyvenamojoje patalpoje, pažeidžiant bendruosius sveikatos saugos reikalavimus. Veidrodžių sanitariniuose mazguose nei vienoje kameroje nebuvo, veidrodžiai Lukiškių TI-K kamerose buvo įrengti tik 2015 m. birželio mėn., nors reikalavimas įrengti veidrodžius virš kiekvienos praustuvės galiojo dar nuo 2004 m., o Vilniaus visuomenės sveikatos centras (toliau – ir Vilniaus VVC) dar 2013 m. rugsėjo 12 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3.)-13.16-1055 Lukiškių TI-K administracijai nurodė įrengti veidrodžius. Taigi, teisės aktų reikalavimų nepaisymo sąmoningos tyčios kaltės forma yra akivaizdi.

342.4.2..Kamerose, kurios pagal gyvenamąjį plotą privalėjo būti vienvietės, laikyti 3–6 asmenys, pasinaudoti tualetu žmogaus orumo nežeminančiomis sąlygomis nebuvo jokios galimybės (žr. EŽTT bylą Lind prieš Rusiją). Pažymėtina, kad tualetas įrengtas tiesiai priešais įėjimo duris, kuriose įrengtas kameros stebėjimo langelis, todėl tiek šis stebėjimo langelis, tiek pačios durys, asmeniui naudojantis tualetu, gali būti bet kuriuo momentu atidarytos. Pareiškėjas per visą kalinimo laiką daugybę kartų buvo šokiruojančioje situacijoje, kai besinaudojant tualetu atsidarydavo kameros durys ir pareiškėjas pasijusdavo, kad naudojasi tualetu daugybės žmonių akivaizdoje, esančių koridoriuje. Pažymėtina, kad prižiūrėtojomis Lukiškių TI-K dirba ir moterys. Tokios kalinimo sąlygos žemina žmogiškąjį orumą, pažeidžia tarptautinių ir nacionalinių teisės aktų nuostatas.

352.4.3. Pareiškėjas remiasi HN76:2010 24 ir 26 punktais, nurodo, kad kamerose, kuriose jis kalintas, mechaninės patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistemos nebuvo, o kamerų viduje buvo įrengtos antros (papildomos) grotos, specialiai sukonstruotos taip, kad neleistų kalinamiems asmenims pasiekti langą, taigi, nebuvo galimybių nei vėdinti patalpas per langą šiltuoju metų laiku, nei langą užsandarinti šaltuoju metų laiku. Papildomos grotos, įrengtos 1 m atstumu prieš langą ir taip trukdančios kalinamiems asmenims pasiekti langą, nėra nei nustatytos teisės aktuose, nei reikalingos dėl saugumo. Savo pozicijai dėl lango grotų patvirtinti remiasi TI taisyklių 14.1 punktu.

36Be to, Lukiškių TI-K III korpuso sienos yra plonesnės, todėl šio korpuso kamerose papildomos grotos specialiai sukonstruotos gaubto formos, išsikišusios į kamerų vidų maždaug 1 m atstumu. Šis faktas akivaizdžiai įrodo, jog papildomomis grotomis kamerų viduje sąmoninga tyčia siekiama teisės aktui priešingų tikslų, t. y. kad kalinami asmenys negalėtų lango pasiekti, negalėtų vėdinti patalpų per langus. Atėmus galimybę pasiekti langą, kamerose ne tik neužtikrinamas privalomas vėdinimo, temperatūros ir drėgmės režimas, be dėl šios priežasties žiemos metu kamerose būdavo nepakeliamai šalta, drėgna, kamerose tvyrojo tualeto smarvė. Įrengdama papildomas grotas (atimdama galimybę pasiekti langus), Lukiškių TI-K administracija pažeidinėjo pareiškėjo žmogaus teises ir pareiškėjui sukūrė nežmoniškas kalinimo sąlygas sąmoningos tyčios kaltės forma. Teisės aktuose nenustatytų papildomų grotų įrengimas yra Lukiškių TI-K administracijos neteisėtas veikimas CK 6.246 straipsnio prasme.

372.4.4. Pareiškėjas remiasi HN 76:2010 28 punktu, nurodo, kad visose Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose, kuriose buvo laikomas, nuo lubų krisdavo tinkas, kalkės ir dažų atplaišos, ypač intensyvus lubų dangos byrėjimas buvo karantino (I korpuso 8 postas) patalpose. Kamerose buvo būtina nuolat dengti lėkštes ir maistą laikraščiais tam, kad į maistą neprikristų tinko trupinių, kalkių ir dažų atplaišų. Visų gyvenamųjų kamerų sienų viršutinė dalis dažyta kalkėmis, taigi, nėra lengvai valoma. Daugumos kamerų grindys yra iš suirusio ir išdaužyto betono, taigi, nėra lengvai valomos. Karantino (I korpuso 8 postas) patalpų lubų tinkas iki 2013 m. dėl drėgmės krisdavo stambiais gabalais, todėl 2013 m. antroje pusėje buvo pašalintas iki plytų, jokios lengvai valomos lubų vidaus apdailos, kaip to reikalauja higienos norma, nėra. Dėl drėgmės nuo lubų vis tiek byra mūro trupiniai. Visų kamerų lubos virš sanitarinių mazgų yra šlapios, nuo jų byra tinkas, kalkės ir dažų atplaišos. Taigi, apie jokį gyvenamųjų patalpų grindų, sienų bei lubų valymą negalėjo būti net kalbos, nes grindų, sienų ir lubų vidaus apdailai naudojamos medžiagos nebuvo lengvai valomos ir dezinfekuojamos, daugumos kamerų grindys ir lubos apskritai neturi jokios vidaus apdailos. Visų kamerų oras buvo užterštas nuo sienų, lubų ir grindų kylančiomis cemento ir kalkių dulkėmis.

382.4.4. Pasak pareiškėjo, visose kamerose, kuriose jis laikytas, sienos buvo paveiktos pelėsio, o lubos virš sanitarinių mazgų buvo šlapios ir juodos nuo pelėsio. Galimybė vėdinti gyvenamąsias kameras per langus iš kalinamų asmenų atimta sąmoninga tyčia, o asmenys buvo priversti skalbti ir džiovinti rūbus gyvenamosiose kamerose, dėl to oro drėgmė kamerose buvo didžiulė, sienos nuolat buvo šlapios nuo kondensato. Sanitariniai mazgai įrengti ne atskirose patalpose, ventiliacijos sanitariniuose mazguose nėra, kamerų dalyse virš sanitarinių mazgų lubos šlapios nuolatos. Tai akivaizdžiai rodo, kad oro drėgmė kamerose yra artima 100 proc., t. y. ženkliai didesnė negu HN76:2010 26 punkte nustatyti dydžiai. Pareiškėjas remiasi HN 76:2010 20 punktu ir nurodo, kad Lukiškių TI-K netaikomas draudimas įrengti kameras rūsiuose, tačiau tai, kad draudimas apgyvendinti asmenis rūsiuose Lukiškių TI-K netaikomas, nereiškia, kad pareiškėjo teisė į saugią sveikatai gyvenamąją aplinką nebuvo pažeidžiama: rūsiuose įrengtose kamerose drėgmė buvo dar didesnė, sienomis tiesiog tekėjo vanduo, tai kėlė rimtą grėsmę pareiškėjo sveikatai. Rekomendacinio pobūdžio reikalavimo neapgyvendinti asmenų rūsiuose ir cokoliniuose aukštuose nesilaikymas yra bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai nevykdymu CK 6.246 straipsnio prasme.

392.4.5. Galimybių valyti kamerų sienas ir lubas nebuvo, valymo ir dezinfekavimo priemonės neišduodamos, drėgmė kamerose buvo artima 100 proc., į kalinamų asmenų nusiskundimus dėl patalpų būklės, atsiliepimuose teismui analogiškose bylose Lukiškių TI-K administracija formaliai atsako, esą, karantino patalpose yra paskirtas etatinis valytojas, kuris kameras valo tuomet, kai jos būna laisvos, o kamerų valymo inventorius karantine neišduodamas, esą, dėl vandalizmo; o kitas gyvenamąsias kameras, esą kalinami asmenys privalo valyti patys. Pažymėtina, kad karantino patalpos niekuomet nebūna laisvos, taigi, niekuomet nebūna valomos. Ypač pasibaisėtinos būklės yra karantino sanitariniai mazgai, kurių niekuomet (nekalbant apie kiekvieną dieną) niekas nevalo ir nedezinfekuoja, valymo ir dezinfekavimo priemonės neišduodamos. Kitose gyvenamosiose patalpose valymo priemonės taip pat neišduodamos, išduodamas tik kartą per mėnesį sodos pakelis. Maistinė soda gali būti laikoma valymo priemonių priedu, tačiau jokiu būdu ne pačia valymo priemone. Akivaizdu, kad Lukiškių TI-K administracija teisės akte nustatytą pareigą interpretuoja tik kaip poreikį formaliai paskirti valytoją, tačiau ne kaip pareigą užtikrinti saugią sveikatai gyvenamąją aplinką. Akivaizdu, kad higienos normų pažeidimai Lukiškių TI-K sistemingai vykdomi daug metų, ir atsakovės atstovai nesiima jokių priemonių, kad kalinimo sąlygos Lukiškių TI-K nors kiek pagerėtų. Šie faktai rodo, kad žmogaus teisės Lukiškių TI-K pažeidžiamos, veikiant sąmoninga tyčia (CK 6.246,6.248 straipsniai).

402.4.6. Pagal HN76:2010 600 punktą laisvės atėmimo vietose neturi būti graužikų ir buitinių parazitų, tačiau visose kamerose, kuriose laikytas pareiškėjas, buvo įsiveisę tarakonai. Karantino patalpose tarakonų mažiau tik dėl neigiamos temperatūros kamerose žiemos metu, visose kitose Lukiškių TI-K patalpose tarakonų yra nuolatos.

412.4.7. Pareiškėjas remiasi HN 76:2010 13 ir 50 punktais, nurodo, kad kalinamų asmenų sveikata nei atvykimo į Lukiškių TI-K metu (priėmimo–paskirstymo skyriuje), nei karantine iš viso netikrinama. Pareiškėjo sveikata nei atvykus, nei karantine nė karto netikrinta. Atvykstančių kalinių priėmimo–paskirstymo skyriuje apskritai niekuomet nebuvo nei medicinos darbuotojo, nei informacijos apie pareigą pasinaudoti sanitarine švarykla, nei informacijos apie galimybę gauti medicinos pagalbą. Šiuo klausimu aktualiu įrodymu yra Seimo Kontrolieriaus 2011 m. rugpjūčio 22 d. pažymos Nr. 1/3D-2518 išvada. Lukiškių TI-K karantine nėra net mažiausios galimybės išsikviesti gydytoją: budintys pareigūnai kalinamų asmenų nusiskundimus ignoruoja. Kalinimo kitose gyvenamosiose patalpose metu priėmimui pas gydytoją reikalaujama pateikti prašymą raštu, tačiau pareigūnai kamerose laikomų asmenų rašytinių prašymų suteikti sveikatos priežiūros paslaugas nepriima ir jų neregistruoja. Taigi, skubiai gauti medicininę pagalbą nėra jokios galimybės. Įmetęs prašymą suteikti medicininę pagalbą į tam skirtą sveikatos priežiūros tarnybos prašymų priėmimo dėžutę, geriausiu atveju asmuo būna iškviečiamas į sveikatos priežiūros tarnybą po 2–3 dienų. Tokia teisės aktams priešinga tvarka Lukiškių TI-K yra įvesta specialiai tam, kad būtų išvengta prašymų pateikimo tiesiogiai konkrečiam pareigūnui ir galimybės reikalauti konkretaus pareigūno, kad prašymas būtų užregistruotas. Tokia teisės aktams priešinga tvarka įstaigoje sukurta, siekiant išvengti personalinės pareigūnų atsakomybės už masiškai ir sistemingai vykdomus kalinamų asmenų teisių pažeidimus. Taigi, Lukiškių TI-K nėra jokių garantijų, kad sveikatos priežiūros paslaugos bus suteiktos: priešingai teisės aktų reikalavimams, prašymai suteikti medicininę pagalbą Lukiškių TI-K administracijos nėra privalomai registruojami žurnale, registruojami tik pasirinktiniai prašymai.

422.4.8. Pareiškėjas cituoja HN76:2010 40, 41, 43 ir 68 punktus, nurodo, kad Lukiškių TI-K iš viso nėra sanitarinės švaryklos, vietoje sanitarinės švaryklos sudaroma formali galimybė pasinaudoti dušu, tačiau nei muilas, nei rankšluostis neišduodami. Maža to, prieš asmenis, pageidaujančius nusiprausti duše, naudojamas psichologinis smurtas – iš jų įžūliai tyčiojamasi, liepiant neštis į dušą visus savo turimus daiktus, taip pat ir elektros prietaisus (pavyzdžiui, televizorių ir kt.), ir reikalaujama neštis ne Lukiškių TI-K išduotą minkštąjį lovos inventorių. Dušai įrengti standartinėse 2 m x3,5 m dydžio kamerose, kuriose nėra jokios ventiliacijos, nėra nei atitvertos dalies, nei baldų, nei apskritai vietos, kur galima butų pasidėti daiktus ar pakabinti rūbus: visus daiktus tenka dėti ant žemės, ten, kur nuteka dušo vanduo. Taigi, grįžus iš dušo, visi su savimi turėti daiktai ir minkštasis lovos inventorius būna šlapi. Toks tyčiojimasis iš kalinamų asmenų pažeidžia tiek nacionalinius, tiek tarptautinius teisės aktus. Sąmoningu tyčiojimosi (nusikalstamu elgesiu) Lukiškių TI-K pareigūnai siekia neteisėto tikslo – priversti kalinamus asmenis atsisakyti teisės akte nustatytos pareigos nusiprausti duše. Pareiškėjas taip pat remiasi Europos Tarybos Ministrų Komiteto Rekomendacijos šalims narėms Rec(2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“ (toliau – ir Europos kalėjimų taisyklės) 19.4 punktu, tačiau nurodo, kad Lukiškių TI-K pareiškėjui buvo leidžiama pasinaudoti dušu ne dažniau kaip kartą per savaitę ir ne ilgiau kaip 15 minučių. Remdamasis EŽTT praktika (bylomis Yefimenko prieš Rusiją, Zuyev prieš Rusiją) pareiškėjas nurodo, kad nurodyti EŽTT sprendimai šioje byloje turi precedento galią. Europos kalėjimų taisyklių rekomendacinio pobūdžio Rec(2006)2 reikalavimo nepaisymas, įtvirtinant teisės aktuose teisę pasinaudoti dušu tik kartą per savaitę, yra bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai nepaisymu CK 6.246 straipsnio prasme, o tai yra vienas iš atsakovės deliktinės atsakomybės pagrindų.

432.4.9. Bendrą Lukiškių TI-K pareigūnų ir administracijos požiūrį į medicininių paslaugų teikimą kalinamiems asmenims atskleidžiama Seimo kontrolierius 2012 m. lapkričio 8 d. pažyma Nr. 4D-2012/1-1311. Pareiškėjas laikytas perpildytose kamerose su asmenimis, kuriems neatliktas privalomas patikrinimas dėl galimo apsikrėtimo niežais ir utėlėmis, kurie buvo priversti atsisakyti galimybės nusiprausti duše, kurių sveikatos būklė netikrinta, iš pareiškėjo buvo atimta galimybė tinkamai rūpintis asmens higiena. Perpildytose kamerose pareiškėjas laikytas su asmenimis, kurie žinomai buvo tuberkuliozės, hepatito, žmogaus imunodeficito viruso susirgimų nešiotojais (šie asmenys geranoriškai apie tai informuodavo aplinkinius). Tokiu tyčiniu nusikalstamu Lukiškių TI-K administracijos elgesiu (CK 6.246, 6.248 straipsniai) buvo sąmoningai sukuriamas pavojus susirgti užkrečiamosiomis ligomis, daroma žala pareiškėjo sveikatai, buvo pažeista pareiškėjo teisė į saugią sveikatai gyvenamąją aplinką,

442.4.10. Pareiškėjas remiasi HN76:2010 63 punktu, Įstatymo 44 straipsniu, BVK 173straipsniu, Normomis, nurodo, kad nė HN 76:2010 ir Normų reikalavimo nesilaikė. Be to, pasak pareiškėjo, kalinami asmenys privalo būti arba aprūpinami darbo pajamomis (Europos socialinės chartijos (toliau – ir Chartija) 1, 4 straipsniai, Tarptautinio ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių pakto 6, 7 straipsniai) arba jiems privalo būti mokamos pašalpos ir teikiama parama iš socialinės paramos suimtiesiems ir nuteistiesiems fondų (LRV 2003 m. balandžio 14 d. nutarimas Nr. 475), arba teikiamos išmokos iš įkalinimo įstaigos lėšų (BVK 173 straipsnio 7 dalis), tačiau Lukiškių TI-K pareiškėjo darbo pajamomis neaprūpino, pašalpų iš socialinės paramos fondų nemokėjo, paramos neteikė.

45Akcentuotina, kad nepakankamas aprūpinimas tualetiniu popieriumi ypatingai žemina žmogiškąjį orumą. Tokiomis pirmo būtinumo higienos priemonėmis kaip muilas ir tualetinis popierius atvykęs į įkalinimo įstaigą asmuo privalo būti aprūpintas nedelsiant, dar iki patalpinimo į karantiną, o ne kada nors per mėnesį. Vadovaujantis bendruoju nežmoniško ir žeminančio žmogaus orumą elgesio draudimu, tualetinio popieriaus norma (1 ritinėlis mėnesiui) yra nonsensas, pasityčiojimas, žmogaus orumo žeminimas, taigi ir deliktas. Ta aplinkybė, kad pasityčiojimas ir žmogaus orumo žeminimas įtvirtintas norminiame teisės akte, atsakovės deliktinės atsakomybės nepašalina, priešingai, įrodo žmogaus teisių pažeidimo sąmoningos tyčios kaltės formą. Pareiškėjo poziciją patvirtina EŽTT byla Valašinas prieš Lietuvą. Muilas kalinamam asmeniui privalo būti išduodamas prieš einant į sanitarinę švaryklą (dušą), bei kiekvieną kartą einant į dušą, o ne kada nors per mėnesį. Apie priemonių indams plauti išdavimą į kameras Lukiškių TI-K apskritai niekas niekada negirdėjo, o indų plovimas šaltu vandeniu, nenaudojant indų plovinio priemonių, sudaro sąlygas užkrečiamųjų žarnyno ligų plitimui. Pažymėtina, kad Normos prieštarauja bendrajam diskriminacijos draudimui, kadangi per mėnesį išduoti dantų šepetėlį, dantų pastą (50 ml), vienkartinius skustuvus (iki 4 vnt.) nustatyta suimtiesiems, bet nenustatyta nuteistiesiems. Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui (pasikeitus kalinamo asmens statusui iš suimtojo į nuteistąjį) asmens poreikis valytis dantis ir skustis neišnyksta.

462.4.11. Asmenims, atvykusiems į Lukiškių TI-K, įsakmiai liepiama pasirašyti specialioje kortelėje į maždaug 10–12 tuščių skilčių, neaiškinant, už ką pasirašoma, o po to priklausantis inventorius neišduodamas. Asmenims, atsisakantiems pasirašyti tuščiose skiltyse, grasinama drausminėmis nuobaudomis už pareigūnų nurodymų nevykdymą. Pareiškėjas remiasi HN76:2010 63, 66 punktais, Normomis dėl minkštojo inventoriaus ir rankšluosčių, nurodo, kad Lukiškių TI-K čiužinio ir antklodės eksploatavimas be užvalkalų yra tapęs elgesio norma, antra paklodė ir antras pagalvės užvalkalas apskritai neišduodamai, rankšluosčio (o juo labiau antro ) išdavimas yra retenybė. Paklodės ir pagalvės užvalkalo keitimas kartą per savaitę higienos prasme yra absoliučiai nepriimtinas, būtent todėl Normose yra nustatyta išduoti 2 paklodes ir 2 pagalvės užvalkalus. Kai kuriais atvejais, pavyzdžiui,. asmeniui peršalus ir prakaituojant, antra paklodė ir antras pagalvės užvalkalas yra būtinybė. Lukiškių TI-K karantine minkštasis lovos inventorius (čiužinys, antklodė, pagalvė) visada eksploatuojamas be užvalkalų ir be paklodžių. Dėl minėtų teisės aktų nesilaikymo jau po pirmos naudojimo dienos visas be užvalkalų eksploatuojamas minkštasis lovos inventorius tampa nehigieniškas: įsigeria kūno riebalais ir prakaitu, susitepa nuo lubų krentančiu tinku, nuo grindų kylančiomis cemento dulkėmis, išsitepa rūdimis nuo geležinių gultų. Vatos pagrindu pagamintas minkštasis lovos inventorius (čiužinys, antklodė, pagalvė) negali būti skalbiamas, o sausojo (cheminio) valymo galimybių Lukiškių TI-K neturi. Taigi, minkštasis lovos inventorius geriausiu atveju yra tik dezinfekuojamas, tačiau tai nepašalina į minkštąjį lovos inventorių įsigėrusio prakaito, kūno riebalų, purvo, cemento dulkių ir rūdžių, todėl kalinamiems asmenims išduodamas minkštasis lovos inventorius visuomet yra pasibaisėtinos būklės: purvinas, blizgantis nuo įsigėrusių į medžiagą kūno riebalų ir prakaito, su rūdžių dėmėmis. Vertimas naudotis tokiu lovos inventoriumi yra nežmonišku elgesiu ir žmogiškojo orumo žeminimu. Lukiškių TI-K administracija net neslepia (žr. pavyzdžiui, Lukiškių TI-K paaiškinimus Seimo kontrolieriui pažymoje Nr.4D-2012/l-1622), kad paklodės ir pagalvių užvalkalai į Lukiškių TI-K atvykusiems asmenims išduodami tik pateikus rašytinį prašymą. Taigi, Lukiškių TI-K administracija pripažįsta, kad atvirai tyčiojasi iš įkalintų asmenų – atsisako vykdyti pareigą išduoti privalomą lovos inventorių iš karto atvykus į įkalinimo įstaigą ir šią pareigą atlieka tik išimties tvarka, t. y. po rašytinio prašymo svarstymo procedūros. Visą tą laiką asmuo priverstas naudotis purvinu minkštuoju lovos inventoriumi be paklodės ir be pagalvės užvalkalo, priverstas apsieiti be rankšluosčio. Taip tyčiotis iš įkalintų asmenų Lukiškių TI-K administracija gali net iki 20 darbo dienų, formaliai prisidengdama Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ) nustatytu administracinės procedūros terminu. Naujai atvykusių į Lukiškių TI-K asmenų turimi pledai, lovatiesės, dideli rankšluosčiai kratos metu atimami ir grąžinami tik išvykstant iš įstaigos, kas yra šiurkščiu teisės į nuosavybės neliečiamumą pažeidimu (žr., pavyzdžiui, Seimo kontrolieriaus 2014 m. gegužės 14 d. pažymą Nr. 4D-2013/1-1351).

472.4.12. Pareiškėjas remiasi HN:76-2010 65 punktu, nurodo, kad Lukiškių TI-K administracija įžūliai apsimeta nesuvokianti teisės akto reikalavimo išvalyti minkštąjį lovos inventorių (kaip ir apsimeta nesuvokianti teisės akto reikalavimo eksploatuoti minkštąjį lovos inventorių su užvalkalais), apsimeta nesuvokianti teisės akte nustatyto draudimo išduoti neišvalytą inventorių, ir į nusiskundimus dėl antisanitarinių kalinimo sąlygų (taip pat ir paaiškinimuose Seimo kontrolieriui) formaliai atrašo, esą, čiužiniai, antklodės ir pagalvės yra dezinfekuojami. Vieno higienos normos reikalavimo (eksploatuoti minkštąjį lovos inventorių su užvalkalais) nepaisymas lemia kitų higienos normos reikalavimų pažeidimus.

482.4.13. Pažymėtina, kad net nežymūs Normų neatitikimai ir prieštaravimai lygiavertės galios higienos normai (šiais prieštaravimais įkalinimo įstaigų administracijos dažnai teisina savo delikventinį elgesį dėl patalynės eksploatavimo be užvalkalų) yra bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai nepaisymu CK 6.246 straipsnio prasme, tai yra vienas iš atsakovės civilinės deliktinės atsakomybės pagrindų.

492.4.14. Pareiškėjas remiasi HN76:2010 64 punktu, nurodo, kad Lukiškių TI-K nei rūbų skalbimo, nei skalbinių džiovinimo galimybių nėra, tačiau privati bendrovė formaliai teikia komercinę rūbų skalbimo paslaugą, šios paslaugos įkainiai yra specialiai nustatyti tokie, kad paslauga nebūtų jokių galimybių naudotis: nustatytos rūbų skalbimo kainos viršija naujų rūbų kainą parduotuvėse. Lukiškių TI-K kalinamų asmenų darbo pajamomis neaprūpina, pašalpų bei paramos iš socialinės paramos fondų neteikia, taigi net ir teorinių galimybių pasinaudoti komercine rūbų skalbimo paslauga nėra. Komercinių paslaugų teikimas neatleidžia Lukiškių TI-K administracijos nuo pareigos, nustatytos HN76:2010 punkte 64, turėti laisvės atėmimo vietoje veikiančią skalbyklą ir pareigos sudaryti sąlygas skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius. Lukiškių TI-K administracija minėto higienos normos reikalavimo piktybiškai nevykdo, kalinami asmenys priversti rūbus skalbti rankomis šaltame vandenyje ir džiovinti gyvenamosiose kamerose. Minėta, kad galimybė vėdinti kameras per langus iš kalinamų asmenų yra atimta sąmoninga tyčia, ventiliacijos kamerose nėra, dėl to išskalbti rūbai ne džiūsta, o pūva, kamerose kaupiasi drėgmė ir veisiasi pelėsis.

502.5. Diskriminavimas ir kankinimas alkiu

512.5.1. Nuteistiems asmenims pataisos namuose nustatytas šilto vandens tiekimas valgykloje ir bendrabučio virtuvėje. Kalinamas Lukiškių TI-K, taip pat ir būdamas nepripažintas kaltu, pareiškėjas neturėjo galimybės naudotis virtuve ir pats gaminti maistą, o rankų plovimui prieš valgį ir indų plovimui po valgio buvo tiekiamas šaltas vanduo. Taigi, būdamas suimtuoju, pareiškėjas diskriminuotas nuteistųjų atžvilgiu, o būdamas nuteistuoju Lukiškių TI-K buvo laikomas nepalyginamai sunkesnėmis sąlygomis, negu pareiškėjui priklausantis bausmės atlikimo režimas pataisos namuose. Šiuo atveju pareiškėjas remiasi EŽŽT byla Varnas prieš Lietuvą. Minėta, kad rekomendacinio pobūdžio teisės aktų reikalavimų nesilaikymas yra bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai nepaisymas CK 6.246 straipsnio prasme, tačiau EŽT precedentai yra privalomi pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnį, o Tarptautinis pilietinių ir politinių teisių paktas (toliau – ir TPPTP) turi ratifikuotos tarptautinės sutarties statusą, taigi, yra Lietuvos Respublikos įstatymas. Pareiškėjo teisių pažeidimai kilo iš suimtųjų diskriminacijos, kas yra Konstitucijos 29 straipsnio, Konvencijos 14 straipsnio, 12-ojo Protokolo, TPPTP 26 straipsnio pažeidimai. Nepriklausomai nuo to, kad suimtųjų diskriminacija yra įtvirtinta teisės aktuose, diskriminacija visuomet yra deliktu; aplinkybė, kad delikventinis (diskriminuojantis) elgesys su suimtaisiais yra įtvirtintas teisės aktuose, atsakovės deliktinės atsakomybės nepašalina, priešingai, įrodo žmogaus teisių pažeidimų sąmoningos tyčios kaltės formą.

522.5.2. Pagal BVK nuostatas nuteistiems asmenims, kurie kalėjime yra laikinai, privalo būti suteikiami 2 valandų trukmės pasivaikščiojimai, o nuteistiems asmenims, laikomiems kalėjime paprastosios grupės sąlygomis privalo būti suteikiami ne trumpesni kaip 1,5 valandos pasivaikščiojimai. Pareiškėjui turint nuteistojo statusą, jo teisė į 2 valandų trukmės pasivaikščiojimą Lukiškių TI-K buvo ciniškai ignoruojama, o būdamas nepripažintas kaltu tardymo izoliatoriuje pareiškėjas laikytas sąlygomis, atitinkančiomis kalėjimo drausmės grupės ar nuobaudos atlikimo baudos izoliatoriaus sąlygas – pareiškėjui būdavo suteikiamas tik 1 valandos trukmės pasivaikščiojimas, o tai yra diskriminacija.

532.5.3. Nuteistiems asmenims pataisos namuose suteikiami iki 4 valandų trukmės trumpalaikiai pasimatymai (BVK 94 straipsnio 1 dalis), bei iki 2 parų trukmės ilgalaikiai pasimatymai. Tiek būdamas nenuteistuoju, t. y. turėdamas teisę būti laikomas nekaltu, tiek ir turėdamas nuteistojo statusą, pareiškėjas Lukiškių TI-K laikytas nepalyginamai sunkesnėmis sąlygomis, negu pareiškėjui priklausantis bausmės atlikimo režimas pataisos namuose: pareiškėjas turėjo galimybę gauti tik iki 2 valandų trukmės trumpalaikius pasimatymus, o ilgalaikiai pasimatymai apskritai nebuvo suteikiami, kas yra diskriminacija.

542.5.4.Pagal Normas suimtiesiems kas mėnesi išduodami dantų šepetėlis, danių pasta (50 ml), vienkartiniai skustuvai (iki 4 vnt.), tačiau įsiteisėjus teismo nuosprendžiui (pasikeitus kalinamo asmens statusui iš suimtojo į nuteistąjį) asmens poreikiai skustis ir valytis dantis neišnyksta. Kalinimo sąlygos abiejų kategorijų kalinamiems asmenims Lukiškių TI-K yra identiškos, abiejų kategorijų kalinami asmenys privalo būti valstybės visiškai išlaikomi, pajamomis abiejų kategorijų kalinami asmenys taip pat vienodai neaprūpinami. Taigi, įgijęs nuteistojo statusą, pareiškėjas buvo diskriminuojamas, lyginant su suimtaisiais, nesant jokių tai pateisinančių aplinkybių.

552.5.5. Pareiškėjas remiasi Įstatymo 44 straipsnio 5 dalimi, BVK 173 straipsnio 4 dalimi, HN 76:2010 8 punktu, LRV 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ (toliau – ir nutarimas Nr. 14), kuriame nustatytos skirtingos fiziologinės mitybos normos nedirbantiems vyrams, dirbantiems vyrams, nedirbančioms moterims, bei dirbančioms moterims, tačiau įstatyme skirtingas maitinimo normos nustatytos tik nėščioms moterims, krūtimi maitinančioms motinoms, nepilnamečiams, neįgaliesiems, ligoniams (BVK 173 straipsnio 5 dalis, Įstatymo 44 straipsnio 1 dalis), tik šie BVK ir Įstatyme nustatyti maitinimo skirtumai, pagrįsti objektyviais skirtingoms kategorijoms priskiriamų asmenų maitinimosi poreikių skirtumais, yra teisėti. Įstatyme nenustatyti fiziologinių mitybos normų skirtumai nėra teisėti ir akivaizdžiai pažeidžia Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintą bendrąjį diskriminacijos draudimą, Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatyme (toliau – ir LG įstatymas) įtvirtintą diskriminavimo pagal lytį draudimą, taip pat Konvencijos 14 straipsnį, 12-ąjį Protokolą, TPPTP 26 straipsnį. Be to, pareiškėjo asmeninių fiziologinių mitybos poreikių viso kalinimo metu niekas nenustatinėjo. Negali būti teisės akto, reglamentuojančio, kokio pareiškėjas turiu būti ūgio, kokio svorio, ar kiek aktyvus gyvenimo būdas pareiškėjui priimtinas. Minėtame LRV nutarime patvirtintos diskriminacinės fiziologinės mitybos normos visiškai neatitinka pareiškėjo fiziologinių poreikių, taigi, viso kalinimo metu pareiškėjas buvo kankinamas alkiu.

562.5.6. Neteisėto ir diskriminacinio nutarimo Nr. 14 pagrindu Lietuvos Respublikos teisingumo ministras patvirtino 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymą Nr. 253 „Dėl skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ (toliau – ir įsakymas Nr. 253). Šiame įsakyme patvirtintose maitinimo normose nustatyti skirtingi skiriamų maisto produktų vidutiniai paros kiekiai nedirbantiems vyrams, dirbantiems vyrams, nedirbančioms moterims bei dirbančioms moterims. Subjektai, kuriems nustatytos skirtingos maitinimo normos, įtvirtinti BVK ir Įstatyme; tik įstatyme nustatyti maitinimo skirtumai yra teisėti. Įstatyme nenustatyti skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normų skirtumai nėra teisėti ir akivaizdžiai pažeidžia Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintą bendrąjį diskriminacijos draudimą, bei LG įstatyme įtvirtintą diskriminavimo pagal lytį draudimą, taip pat Konvencijos 14 straipsnį, 12-ąjį Protokolą, TPPTP 26 straipsnį.

572.5.7. Pareiškėjas remiasi HN76:2010 9 punktu, Departamento direktoriaus 2014 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. V-138 (toliau – ir įsakymas Nr. V-138), kuriame patvirtinta 12 skirtingų valgiaraščiu, tačiau, pasak pareiškėjo, skirtingas maitinimo normas įstatymas nustato tik konkrečiam subjektų ratui, tik įstatyme nustatyti maitinimo skirtumai yra teisėti. Taigi, Departamento direktoriaus įsakyme V-138 buvo patvirtinti diskriminaciniai valgiaraščiai, nustatantys skirtingas maitinimo normas ir racionus ne įstatyme nustatytais pagrindais, kas akivaizdžiai pažeidžia jau minėtas teisės normas.

582.5.8. Pasak pareiškėjo, maitinimo organizavimas Lukiškių TI-K pažeidė pareiškėjo teises (apskritai pažeidžia žmogaus teises) dviem aspektais.

592.5.8.1. Pirma, valgiaraščiai nustato vienodo dydžio maisto davinį visiems tos pačios kategorijos kaliniams ir nenumato jokių galimybių asmeniui, kurio asmeniniai fiziologiniai poreikiai didesni, gauti padidintą maisto davinį ar papildomą maistą. Kalinių kankinimas alkiu yra sovietinės penitenciarinės sistemos reliktas. Įstatyme ir BVK dar išlikę šio relikto požymiai – į nuobaudos atlikimo patalpą draudžiama pasiimti maisto produktus, draudžiama maisto produktus pirkti nuobaudos atlikimo metu, taip pat nustatyta atskira nuobaudos rūšis – draudimas pirkti maisto produktus. Toks nežmoniškas elgesys su kalinamais asmenimis vykdomas esant įsakyme Nr. 253 patvirtintoms paros maitinimo išlaidų normoms nuo 1,01 Eur iki 1,45 Eur, kas neabejotinai yra kankinimas alkiu. Civilizuotose valstybėse trukdymas asmeniui nedelsiant numalšinti alkio jausmą, net nekalbant apie tyčinį alkio jausmo sukėlimą, vienareikšmiškai vertinamas kaip kankinimas. Akivaizdu, kad skirtingų asmenų fiziologiniai maisto poreikiai yra skirtingi, ir asmenims, kurių poreikiai didesni, Lietuvos įkalinimo įstaigose neįtvirtinta galimybė numalšinti alkį. Pareiškėjas intensyviai sportuoja, todėl jo fiziologiniai maisto poreikiai yra maždaug dvigubai didesni už minėtuose teisės aktuose nustatytas fiziologines mitybos normas, papildomo maisto davinio kalinimo metu pareiškėjas negaudavo, todėl nuolat jautė alkį. Kankinimas, nesudarant galimybių numalšinti alkį yra Konstitucijos 21 straipsnio pažeidimas, valstybės įsipareigojimų pagal Konvencijos 3straipsnį, TPPTP 7, 10 straipsnius, Konvencijos prieš kankinimą pažeidimas. Kankinimas alkiu yra akivaizdus deliktas. Tai, kad kankinimo alkiu galimybė yra sudaryta įstatyme ir kankinimas alkiu įtvirtintas norminiuose teisės aktuose, atsakovės deliktinės atsakomybės nepašalina, priešingai, įrodo žmogaus teisių pažeidimo sąmoningos tyčios kaltės formą.

602.5.8.2. Į valgiaraščius įtraukti ne tik skirtingi maisto davinio kiekiai, bet ir skirtingi racionai dirbantiems asmenims, nedirbantiems asmenims bei vyrams ir moterims, taigi, diskriminuoja kalinius ir pagal lytį, ir pagal socialinį požymį. Įstatyme neįtvirtinta galimybė diskriminuoti padidintas maisto davinys įstatyme nustatytas tik nėščioms moterims, krūtimi maitinančioms motinoms, nepilnamečiams, neįgaliesiems, taip pat ligoniams, kas yra teisėta, o apie skirtingus racionus įstatyme neužsimenama. Taigi, diskriminavimas maitinant yra akivaizdžiai neteisėtas, nes tiesiogiai pažeidžia Konstitucijos 29 straipsnį, LG įstatyme įtvirtintą diskriminavimo pagal lytį draudimą, taip pat Konvencijos 14 straipsnį, 12-ąjį Protokolą, TPPTP 26 straipsnį. Dirbantys asmenys gauna darbo užmokestį, taigi, galimai yra pajėgūs papildomai įsigyti maisto, bet gauna ir didesnį maisto davinį ir pagerintą racioną, o nedirbantys asmenys, kurie negauna darbo užmokesčio ir net negauna socialinių pašalpų, galimai nėra pajėgūs įsigyti papildomo maisto, gauna mažesnį maisto davinį ir skurdesnį maisto racioną. Diskriminacija pagal socialinį požymį (dirbantis / nedirbantis) negali būti pateisinama ir moraliniu aspektu, nes atsakovė nevykdo savo įsipareigojimų pagal ratifikuotas tarptautines sutartis (Konstitucijos 138 straipsnis, Chartijos 1, 4 straipsniai, Tarptautinio ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių pakto 6, 7 straipsniai), t. y. nerealizuoja pareiškėjo teisės gauti darbo pajamas. Diskriminacija pagal lytį, nustatant moterims visiškai skirtingus maitinimo racionus negu vyrams, yra tiesioginis Konstitucijos 29 straipsnio pažeidimas, pažeidžia valstybės įsipareigojimus pagal Konvencijos 14 straipsnį, 12-ąjį Protokolą, TPPTP 2, 3, 26 straipsnius. Pagal LG įstatymo 2 straipsnio 7 dalį skirtingų racionų vyrams ir moterims nustatymas yra tiesioginė diskriminacija. Moterims skirtame racione yra numatytos uogos, vaisiai, daržovės, razinos, o vyrams – tik daržovės, moterims skirtame racione numatytas sviestas, vyrams – tik margarinas, moterims skirtame racione yra batonas, džemas ir bandelės, o vyrams – tik duona, m moterims skirtame racione yra numatyta kakava, o vyrams – tik arbata. Taigi, diskriminavimas pagal lytį ne tik akivaizdus, bet pagal LG įstatymo 4 straipsnį ir neįrodinėtinas, nes preziumuojamas. Jokio pateisinimo – nei moralinio nei teisinio – tokiam diskriminavimui nėra, diskriminacija visuomet yra deliktas. Tai, kad diskriminacija įtvirtinta norminiame akte, atsakovės deliktinės atsakomybės nepašalina, o įrodo žmogaus teisių pažeidimo sąmoningos tyčios kaltės formą.

612.6. Neaprūpinimas pajamomis

622.6.1. Lietuvos Respublika yra prisijungusi prie Tarptautinio ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių pakto (toliau – ir TESKTP), yra ratifikavusi Europos socialinę chartiją, kuri šie aktai yra Lietuvos Respublikos įstatymai ir turi viršenybę kitų Lietuvos Respublikos įstatymų atžvilgiu. Paktas ir TESKTP nustato valstybės pareigą ne tik aprūpinti pareiškėją darbu (Pakto 6 straipsnis, TESKTP 1 straipsnis), bei ir aprūpinti tokiomis darbo pajamomis, kurios būtų pakankamomis pareiškėjo ir jo šeimos oriam gyvenimui (TESKTP 7 straipsnis, Chartijos 4 straipsnis).

632.6.2. Kalinimo Lukiškių TI-K metu pareiškėjui nemokėtos socialinės pašalpos ir neteikta tikslinė parama iš socialinės paramos suimtiesiems ir nuteistiesiems fondų, kaip tai nustatyta LRV 2003 m. balandžio 14 d. nutarime Nr.475, neteiktos išmokos iš įkalinimo įstaigos lėšų, kaip nustatyta BVK 173 straipsnio 7 dalyje, tuo pat metu pareiškėjas nebuvau aprūpintas darbu ir darbo pajamomis, kaip to reikalauja TESKTP ir Chartija. Tai, kad pareiškėjas buvo įkalintas pagal pareikštą įtarimą, ar kad atlieka laisvės atėmimo bausmę, nėra priežastis, atleidžiančia pareiškėją nuo įsipareigojimų pagal Konstitucijos 38 straipsnį (pareiga aprūpinti šeimą), tai taip pat nėra priežastis, atleidžiančia valstybę nuo įsipareigojimų pagal tarptautines sutartis savo piliečiui ir jo šeimai. Įkalintas asmuo netenka išimtinai tik laisvės, tačiau išsaugo visas kitas pilietines teises ir pareigas (BVK 10 straipsnio 1 dalis).

642.6.3. Asmens, iš kurio atimta laisvė, aprūpinimas darbo pajamomis yra valstybės pareiga, valstybei jos nevykdant, iš pareiškėjo atimta galimybė vykdyti savo pareigas šeimai, kas buvo viena iš pareiškėjo šeimos iširimo priežasčių, ir tai yra vienas iš kriterijų vertinant pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydį. Pažeidžiant įsipareigojimus pagal tarptautines sutartis ir įstūmus pareiškėją į sunkią ekonominę padėtį, valstybei neaprūpinant pajamomis ir tinkamu maitinimu, vietoje to, kad pareiškėjas materialiai remtų šeimą ir artimuosius, jis tapo artimųjų išlaikytiniu. Minėtas kankinimas alkiu ir nežmoniškas elgesys, neaprūpinant elementariomis higienos priemonėmis, kartu su neaprūpinimu pajamomis ir vertimu jaustis artimųjų išlaikytiniu, atėmus galimybę rūpintis artimaisiais, šeimos iširimas – visa tai sukėlė didžiulius moralinius išgyvenimus, t. y. neturtinę žalą kaip ji apibrėžta CK 6.250 straipsnio 2 dalyje.

652.7. Trukdymas palaikyti šeimos ir socialinius ryšius

66Pasak pareiškėjo, viso kalinimo Lukiškių TI-K metu jam nebuvo leidžiami ilgalaikiai pasimatymai, nes nebuvo ilgalaikių pasimatymų kambarių, ir dėl diskriminacinių teisės aktų nuostatų. Galimybė pasinaudoti trumpalaikiais pasimatymais buvo apribota dėl diskriminacinių teisės aktų nuostatų, dvigubai sutrumpinančių tokių pasimatymų trukmę, bei dėl trumpalaikiams pasimatymams skirtų vietų trūkumo. Eilę trumpalaikiam pasimatymui Lukiškių TI-K reikia užsisakyti prieš nepriimtinai ilgą laiko tarpą, kurį buvo sunku ar iš viso neįmanoma suderinti su pareiškėjo artimųjų galimybėmis. Pareiškėjui įgijus nuteistojo statusą, kontaktus telefonu su artimaisiais Lukiškių TI-K administracija savavališkai apribojo, ignoravo Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies nuostatą. Šie pareiškėjo teisių ribojimai nebuvo specialiaisiais, t. y. nebuvo pagrįstomis ir motyvuotomis išimtimis iš bendrųjų taisyklių, priešingai, buvo Lukiškių TI-K administracijos elgesio su kalinamu asmeniu norma. Pareiškėjui taikytas bendrojo draudimo principas, o tai nesuderinama su Konstitucijos 18 ir 38 straipsniais, BVK 5 straipsnio 2 dalimi, 10 straipsnio 1 dalimi, Įstatymo 5 straipsnio 1 dalimi, 22, 23 straipsniais, su Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 8 d. sprendimo doktrininėmis nuostatomis. Kalinimo metu pareiškėjui buvo apskritai uždrausta bendrauti laiškais su kitose įkalinimo įstaigose esančiais asmenimis, šis draudimas taip pat buvo neteisėtas. Pareiškėjas, pagrįsdamas savo poziciją, remiasi EŽTT praktika (byla Varnas prieš Lietuvą), Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2015 m. vasario 26 d. nutarimu, be kita ko, dėl Europos kalėjimų taisyklių 24.1 ir 24.2punktų, konstatuoja, kad kalinimo Lukiškių TI-K metu pareiškėjui neteisėtai drausta palaikyti šeimos ir socialinius ryšius, pareiškėjo konstitucinės ir žmogaus teisės buvo šiurkščiai pažeidžiamos.

672.8. Deliktai ir žalos dydis

682.8.1. Pareiškėjas remiasi BVK 7 straipsniu, Įstatymo 5 straipsnio 3 dalimi, HN76:2010 6 punktu, Europos kalėjimų taisyklių 18.1 punktu, Jungtinių Tautų Organizacijos 1977 m. gegužės 13 d. rezoliucijoje Nr. 2076 patvirtintomis Standartinėmis minimaliomis elgesio su kaliniais taisyklėmis, nurodo, kad nesilaikyta visų skunde nurodytų teisės aktų pareiškėjo atžvilgiu, kad skunde nurodytos aplinkybės patvirtina, jog pareiškėjas Lukiškių TI-K kalintas neleistinomis sąlygomis, kai vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas buvo mažesnis negu 1 m2, nesilaikant HN76:2010 ir Normų reikalavimų, antisanitarinėmis, nežmoniškomis, žmogaus orumą žeminančiomis, kankinimui prilygstančiomis sąlygomis, tai pažeidė pareiškėjo teises; be to, pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo ir diskriminuojamas, kankintas alkiu, nesuteikiant pareiškėjo asmeninius fiziologinius poreikius atitinkančio maitinimo, taip pat Lukiškių TI-K nebuvo aprūpinamas jokiomis pajamomis, jam drausta palaikyti šeimos ir socialinius ryšius, neteisėtai drausti ilgalaikiai pasimatymai, nesudarytos priimtinos sąlygos trumpalaikiams pasimatymams, neteisėtai ribotas bendravimas telefonu, neteisėtai drausta bendrauti laiškais. Visa tai yra pareiškėjo konstitucinių ir žmogaus teisių pažeidimai, taigi yra deliktai ne tik pagal nacionalinę teisę (Konstitucijos 18, 21, 22, 38 straipsniai), bet ir pagal tarptautines sutartis (Konvencijos 3, 8, 13, 14, 41 straipsniai, TPPTP 2, 3, 7, 10, 26, 41 straipsniai, Europos ir JT Konvencijos prieš kankinimą, žiaurų, nežmoniška, ar žeminantį žmogaus orumą elgesį ir baudimą).

692.8.2. Pareiškėjas remiasi Konstitucinio Teismo 1997 m. sausio 20 d. nutarimu ir nurodo, kad valstybės institucijai veikus ne taip, kaip įstatymas įpareigoja veikti, nukentėjusiam asmeniui privalo būti atlyginta žala, būtinumas atlyginti asmeniui padarytą materialinę ir moralinę žalą yra konstitucinis principas. Pasak pareiškėjo, jį kalinant žmogaus orumą žeminančiomis, nežmoniškomis, antisanitarinėmis, pavojingomis ir kenksmingomis sveikatai sąlygomis Lukiškių TI-K nesilaikant imperatyvių reikalavimų, tokia viešojo administravimo subjekto veika buvo neteisėta. Departamentui, Ministerijai bei įstatymų leidėjui šie teisės pažeidimai buvo žinomi, tačiau teisės pažeidimai nepašalinti. Toks atsakovės ir jos viešojo administravimo subjektų neveikimas buvo neteisėtas ir yra visos valstybės deliktinės atsakomybės sąlygos. Pasak pareiškėjo, padarytos žalos priežastis yra būtent skunde nurodytų atsakovės oficialiai prisiimtų įsipareigojimų nevykdymas, pareiškėjo teisių ir teisėtų lūkesčių pažeidimas. Pasak pareiškėjo, dėl laikymo Lukiškių TI-K sąlygų pablogėjo pareiškėjo sveikata, sutriko visavertis gyvenimas, pareiškėjas buvo priverstas nuolat kęsti alkį, jautėsi diskriminuojamas, nebuvo aprūpintas pajamomis, negalėjo rūpintis šeima, nebuvo leidžiami kontaktai su artimaisiais, kas lėmė itin skaudžius išgyvenimus, nerimą dėl artimųjų; dėl akivaizdaus pareiškėjo žmogaus teisių ignoravimo, akivaizdžiai antikonstitucinių draudimų, akivaizdaus diskriminavimo ir net fizinio kankinimo (alkiu, drėgme kameroje, judėjimo galimybės atėmimu) pareiškėjas patyrė stiprų dvasinį sukrėtimą, kuris pasireiškė įvairiais psichologiniais išgyvenimais: neviltimi, pažeminimo, bejėgiškumo, skriaudos jausmu, liūdesiu. Kalinimas netinkamomis sąlygomis, kankinimas ir išvardytos neigiamos psichinės reakcijos sukėlė neturtinę žalą, kaip ji apibrėžta CK 6.250 straipsnyje. Netinkamu įkalinimo įstaigos įrengimu,, Materialinio buitinio aprūpinimo Normų nesilaikymu, diskriminaciniu maitinimu, neaprūpinimu pajamomis - man padaryta taip pat ir turtinė žala. Kalinimu nesilaikant higienos ir materialinio buitinio aprūpinimo normų reikalavimų, neišduodant higienos priemonių ir privalomo išduoti inventoriaus, neaprūpinant kameros privalomu inventoriumi padaryta šių priemonių ir inventoriaus vertės dydžio turtinė žala, diskriminavimu maitinant, nesuteikiant pakankamo maitinimo, padaryta diskriminacinio maitinimo verčių skirtumo dydžio turtinė žala, o neaprūpinimu pajamomis padaryta negauto minimalaus darbo užmokesčio dydžio turtinė žala. Pasak pareiškėjo, šioje byloje jis neprivalo įrodinėti patirtos neturtinės žalos fakto. Nekvestionuotinais įrodymais yra administracinių teismų sprendimai analogiškose bylose, nes kalinimo sąlygos Lukiškių TI-K per 20 m. į gerąją pusę nepasikeitė.

702.8.3. Pareiškėjas dėl žalos atlyginimo, be kita ko privalomumo, įrodinėjimo, remiasi, be kita ko, VAĮ 42 straipsniu, Valstybės tarnybos įstatymo 32 straipsniu, Tarnybos Kalėjimų departamente Statuto 27 straipsniu, Departamento nuostatų nevykdymu, CK 6.271, 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 straipsniais, Konstitucijos 29 straipsniu, LG Įstatymu, be kita ko, jo 4 straipsniu, Konstitucinio Teismo baigiamaisiais aktais (2006 m. kovo 14 d., 2008 m. kovo 15 d., 2015 m. vasario 26 d. nutarimais), EŽTT praktika (bylomis Ananyev ir kt prieš Rusiją, Varnas prieš Lietuvą, Savenkovas prieš Lietuvą, Kokoshkina prieš Rusiją, Nedayborshch prieš Rusiją, Antipenkov prieš Rusiją, Pshenichnyy prieš Rusiją, Gridin prieš Rusiją, Orchowski prieš Lenkiją, Hiacoglu prieš Rumuniją,), LVAT praktika (administracinėmis bylomis Nr. A444-619/2008, Nr. A442-1640/2014) LVAT 2013 metų praktikos apžvalga (dėl būtinybės nebuvimo iš pareiškėjo išreikalauti įrodymus, EŽTT byla Elefteriadis prieš Rumuniją, LVAT byla Nr. A822-513/2013; dėl atsakovo pareigos paneigti pareiškėjo skundo teiginius dėl higienos normos reikalavimų pažeidimų, LVAT byla Nr. A492-176/2013), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byla Nr. 3K-3-5/2009

712.8.4. Pagrįsdamas turtinę žalą, pareiškėjas, be kita ko, nurodo, kad turtinės žalos dydis grindžiamas bendruoju teisės principu „niekas negali turėti naudos iš savo neteisėtos veikos“, šis principas įtvirtintas CK 6.249 straipsnio 2 dalyje. Pasak pareiškėjo, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, neteisėtai pareiškėjo teisių pažeidimo sąskaita sutaupyta Normose nustatytų higienos, buities ir materialinio aprūpinimo priemonių vertė, kamerų įrengimui sutaupytų baldų ir kitų priemonių vertė, taigi, pareiškėjui padaryta turtinė žala. Ši žala yra ir kamerose neteisėtai įrengtų perteklinių gultų įrengimo kaina, kamerose neteisėtai įrengtų perteklinių grotų įrengimo kaina ir visos kitos pareiškėjo teisių pažeidimo tikslu neteisėtai išleistos lėšos. Departamento nuostatai buvo patvirtinti 2000 m. rugsėjo 1 d. įsakyme Nr. 184, taigi, apie Departamento pareigų nevykdymą galima kalbėti nuo 2000 m. rugsėjo 1 d. Atsakovė ir Departamentas daugiau kaip 14 m. tinkamai neatliko teisės aktuose nustatytų pareigų, per 14 m. neteisėtai pareiškėjo teisių pažeidimo sąskaita sutaupytos lėšos, reikalingos atsakovės ir institucijos pareigų ir įsipareigojimų vykdymui, vadovaujantis bendruoju teisės principu nullus commodum capere de iniuria sua propria ir jį įgyvendinančia CK 6.248 straipsnio 2 dalimi, yra pareiškėjui padaryta turtinė žala, jos dydis privalo būti įvardytas, nes padarytos turtinės žalos dydis yra vertinamasis kriterijus, teismui vertinant neturtinės žalos (nuostolių) dydį. LRV nutarimuose (2004 m. gegužės 24 d. Nr. 619, 2008 m. kovo 26 d. Nr. 288, 2009 m. rugsėjo 30 d. Nr. 1248) įvardyti finansavimo poreikiai (iš viso 88 mln. Eur), kurių neskyrusi atsakovė pareiškėjo teisių pažeidimo sąskaita neteisėtai sutaupė lėšas, reikalingas rekonstruoti įkalinimo įstaigas, kad jos atitiktų Lietuvos higienos normų ir Europos kalinimo įstaigų taisyklių nustatytus reikalavimus. Žalą patyręs pilietis turi ir moralinę, ir juridinę teisę minėtą 88 mln. Eur sumą dalinti iš valstybės deklaruojamo kalinamų asmenų skaičiaus (apie 8 000 kalinių), ir vertinti valstybės įsipareigojimų nevykdymu jam asmeniškai padarytą turtinę žalą 11 000 Eur suma. Vadovaujantis šiuo vertinimu, žmogaus teisių pažeidimais, kalinant nežmoniškomis sąlygomis, asmeniui padaryta neturtinė žala negali būti įvertinta mažesne negu 11 000 Eur suma. Lukiškių TI-K nevykdė skunde nurodytų teisės aktų reikalavimų (juos pažeidė), tiek neteisėta Lukiškių TI-K nauda (neteisėtai pareiškėjo sąskaita sutaupyta Normose nustatytų higienos, buities ir materialinio aprūpinimo priemonių vertė), tiek neteisėtos Lukiškių TI-K išlaidos (perteklinių savadarbių gultų, perteklinių grotų neteisėt įrengimo vertė) – yra pareiškėjui padaryta turtinė žala. Šioje byloje nagrinėjamas 176 dienų kalinimo laikotarpis, kurio metu pareiškėjui nė karto neskirta pašalpa / parama iš socialinės paramos suimtiesiems ir nuteistiesiems fondų (6 mėnesiai x 0,3 BSI = 67,77 Eur), ir pareiškėjas nebuvo aprūpintas darbo pajamomis (6 mėnesiai x 714,50 Eur vidutinis darbo užmokestis x 60 proc. = 2 572,20 Eur). Pareiškėjo teisių pažeidimo pobūdis buvo tyčinis, todėl atsižvelgiant į minėtą kankinimą alkiu, socialinių ir šeimos ryšių žlugdymą, galimybės aprūpinti šeimą atėmimą, pareiškėjui padaryta turtinė žala vertintina didesniąją iš minėtų sumų, t. y. 2 572,20 Eur. Šioje byloje nagrinėjamas 176 dienų kalinimo laikotarpis, kai pareiškėjas buvo kankinamas alkiu ir diskriminuojamas maitinant. Diskriminacinio maitinimo produktų kainų skirtumas yra maždaug 1,88 Eur dienai, taigi pareiškėjui padaryta turtinė žala yra 330,88 Eur (176 dienos x 1,88 Eur). Šioje byloje nagrinėjamas 176 dienų kalinimo laikotarpis, per kurį pareiškėjas 30 kartų buvo patalpintas į įvairias Lukiškių TI-K kameras, iš kurių 26 kameros buvo skirtingos, kamerose neteisėtai įrengtų perteklinių grotų įrengimo kaina yra apie 100 Eur, šiomis grotomis buvo neteisėtai siekiama atimti iš pareiškėjo galimybę vėdinti kameras per langus; taigi, Lukiškių TI-K dėl pareiškėjo teisių pažeidimo neteisėtai išleido 2 600 Eur sumą, tai yra pareiškėjui padaryta turtinė žala (26 kameros x 100 Eur). Nė vienoje iš 26 kamerų, kuriose pareiškėjas kalintas, sanitariniuose mazguose veidrodžiai nebuvo įrengti, Lukiškių T-IK parduotuvėje parduodami 3 rūšių veidrodžiai, jų kaina vienoda – po 2,84 Eur. Taigi, Lukiškių T-IK pareiškėjo teisių pažeidimo sąskaita neteisėtai sutaupė 73,84 Eur, tai yra pareiškėjui padaryta turtinė žala (26 kameros x 2,84 Eur). Kamerose nebuvo įrengtos standartinės spintelės prie lovos asmeniniams daiktams susidėti kiekvienam kalinamajam ,naudojama spintelė kainuoja apie 100 Eur, taigi Lukiškių T-IK pareiškėjo teisių pažeidimo sąskaita neteisėtai sutaupė 2 600 Eur (26 kameros x 100 Eur), tai yra pareiškėjui padaryta turtinė žala. Tiek dėl neįrengtos lovos, tiek dėl kiekvieno neteisėtai įrengto savadarbio gulto pareiškėjui padaryta 15 200 Eur turtinė žala (gulto / lovos kaina – apie 100 Eur, 10 kamerų neteisėtai įrengta po 6 gultus, 16 kamerų – po 4, vienoje kameroje – 2 gultai, 26 kamerose neteisėtai neįrengtos pareiškėjui priklausančios lovos (100 Eur x 26)). Pareiškėjui turtinė žala taip pat susidaro dėl: neįrengtų stalų kamerose – 1 250 Eur (25 kameros x 1 stalo kaina (50 Eur)), dėl neįrengtų taburečių – 480 Eur (24 kameros x 1 taburetės kaina (20 Eur)), dėl valymo inventoriaus nebuvimo – 130 Eur (13 kartų laikymo karantino kamerose x valymo inventoriaus komplekto kaina (10 Eur)), dėl tvarkingo lovos inventoriaus neišdavimo – 2 700 Eur (27 kartai x komplekto kaina (100 Eur)), dėl neišduoto tualetinio popieriaus karantine – 2,63 Eur (13 x 0,81 Eur už 4 ritinėlius), dėl neišduoto tualetinio muilo – 5,76 Eur (37 kartai x 0,64 Eur už 90g, vienam kartui priklauso 30 g), dėl neaprūpinimo indų plovimo priemonėmis – 24,95 Eur (24 savaitės 31 kameroje x vieno indų plovimo priemonės indelio kaina 0,95 Eur). Pasak pareiškėjo, iš viso jam padaryta 27 974,76 Eur turtinė žala.

722.8.5. Neturtinės žalos įvertinimas pinigais yra teismo prerogatyva, sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio turi būti atsižvelgta į neteisėtų veiksmų pavojingumą visuomenei, kaltininkų sąmoningą tyčią, atsakingo už kaltininko veiksmus asmens turtinę padėtį, nukentėjusio asmens socialinį ir teisinį pažeidžiamumą, priklausomumą nuo kaltininko, pažeistų asmens teisių konstitucinį reikšmingumą. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (bylos Nr. 2K-86/2008, 3K-3-26/2009), deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo svarbesnė ir aiškesnė yra teisinė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Nagrinėjamu atveju pažeistos fundamentalios žmogaus teisės, be kita ko, nebūti kankinamam, nepatirti žiauraus, nežmoniško, žeminančio žmogaus orumą elgesio, teisė į sveikatą. Šios teisės absoliučios, jų pažeidimai negali būti pateisinami jokiomis aplinkybėmis. Taip pat buvo pažeistos pareiškėjo teisė į šeimos ir kitus socialinius ryšius, teisė pasimatyti, teisė susirašinėti. Buvo pažeisti fundamentalūs teisinės valstybės principai – tarptautinių konvencijų privalomumas ir jose įtvirtinti draudimai žmogų kankinti, žiauriai, nežmoniškai su juo elgtis, žeminti žmogaus orumą, žmogų diskriminuoti, ignoruota valstybės pareiga aprūpinti kalinamą asmenį pajamomis, būtinomis jo šeimos oriam egzistavimui. Ypač akcentuotinas nukentėjusio asmens socialinis ir teisinis pažeidžiamumas, priklausomumas nuo kaltininko, nes dėl laisvės atėmimo pareiškėjo galimybės ginti savo teises kalinimo metu buvo ženkliai apribotos. Tiesioginiais kaltininkais yra statutiniai valstybės tarnybos pareigūnai, saistomi priesaikos, privalantys gerbti Konstituciją ir ginti žmogaus teises, tačiau kaltininkai įkalinto asmens teises ciniškai pažeidinėjo, visiškai nesivadovavo nei Konstitucija, nei teisinės valstybės principais. Taigi, neturtinė žala negali būti vertinama vien simboline suma, žalos atlyginimas privalo turėti ir prevencinį, atgrasomąjį poveikį nuo žmogaus teisių pažeidinėjimo ateityje. Pažymėtina ir tai, kad teisės pažeidimo konstatavimas pakankama satisfakcija gali būti tik tada, kai teisės pažeidimą konstatuoja autoritetinga tarptautinė institucija ir toks konstatavimas pats savaime (pagal tarptautinių sutarčių nuostatas) sukelia ženklias pasekmes ne tik asmeniui, kurio teisės buvo pažeistos, bet ir visai valstybės teisinei sistemai; vien tik teisės pažeidimo fakto konstatavimas administraciniame teisme, jeigu tai neužkerta kelio panašių pažeidimų pasikartojimui, apskritai nėra moralinė statisfakcija.

732.8.6. Pasak pareiškėjo, išanalizavus administracinių teismų praktiką analogiškose bylose per 2011 m.–2013 m. laikotarpį aiškėja itin ydinga tendencija: ženklioje dalyje pirmosios instancijos teismų priimamų sprendimų apsiribota tik teisės pažeidimo faktų konstatavimu, tas lėmė jog daug metų tie patys pažeidimai nebaudžiamai kartojosi, todėl žmogaus teisių situacija penitenciarinėje sistemoje iki šiol išlikusi kraštutinai nepatenkinama. Taigi, darytina išvada, kad 2011 m.–2013 m. ginti savo teisių teisme pareiškėjas negalėjo, nes dar nebuvo susiformavusi reikiama teismų praktika, todėl ieškinio senaties terminai šioje byloje turtinės žalos atlyginimo klausimais atnaujintini, o neturtinės žalos atlyginimo klausimais – netaikytini (CK 1.134 straipsnio 1 punktas)

742.8.7. Pagrįsdamas neturtinės žalos dydį, pareiškėjas remiasi, be kita ko, Teismų įstatymo 33 straipsnyje įtvirtintu teismų ir Europos teisminių institucijų precedentų privalomumu, EŽTT praktika (byla Ganea v. Moldova), nurodo, kad pareiškėjui padaryta neturtinė žala (nuostoliai) negali būti vertinama mažesne suma, negu buvo įvertinta žinomuose teismų precedentuose analogiškose bylose, esant panašioms aplinkybėms. Pareiškėjas pakartoja, kad LRV nutarimuose (2004 m. gegužės 24 d. Nr. 619, 2008 m. kovo 26 d. Nr. 288, 2009 m. rugsėjo 30 d. Nr. 1248) įvardyti finansavimo poreikiai (iš viso 88 mln. Eur), kurių neskyrusi atsakovė pareiškėjo teisių pažeidimo sąskaita neteisėtai sutaupė lėšas, reikalingas rekonstruoti įkalinimo įstaigas, kad jos atitiktų Lietuvos higienos normų ir Europos kalinimo įstaigų taisyklių nustatytus reikalavimus, kad atsižvelgiant į valstybės deklaruojamą kalinamų asmenų skaičių (apie 8 000), pareiškėjui padaryta neturtinė žala negali būti įvertinta mažesne negu 11 000 Eur suma.11 000 Eur suma. Pareiškėjas šioje skundo dalyje taip pat remiasi Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu dėl žmogaus teisių gynimo ir valstybės institucijų padarytos žalos atlyginimo doktrinos, LVAT administracine byla Nr. A438-121/2009, EŽTT byla Savenkovas prieš Lietuvą.

75Pareiškėjas prašo teismą neturinę žalą vertinti: dėl kalinimo perpildytose kamerose, žmogaus orumą žeminančiomis sąlygomis – 3 520 Eur; dėl kalinimo nepriimtinomis sanitarinėmis ir buitinėmis sąlygomis, esant nepatenkinamam materialiniam aprūpinimui – 1 760 Eur (176 dienos x 10 Eur); dėl diskriminavimo ir kankinimo alkiu – 17 600 Eur (176 dienos x 100 Eur); dėl neaprūpinimo pajamomis ir tuo pažeidus pareiškėjo šeimos teisėtus lūkesčius – 4 287 Eur (neturtinę žalą orientuojant į vidutinį darbo užmokestį 176 dienų, t. y. 6 mėn., x 714,50 Eur); dėl socialinių ir šeimos ryšių draudimo – 6 000 Eur (vadovaujantis precedentu analogiškoje EŽTT byloje Varnas prieš Lietuvą). Pareiškėjas iš viso neturtinę žalą vertina 33 167 Eur. Atsižvelgiant į teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus (CK 1.5 straipsnis) bei žalos kriterijus, nurodytus CK 6.250 straipsnyje, žalos sukeltas pasekmes, asmenų kaltę ir sąmoningos tyčios kaltės formą, pareiškėjo nuomone, jam padarytos neturtinės žalos dydį (nuostolius) vertinti mažesne suma nėra jokios galimybės. Padarytos neturtinės žalos vertinimas mažesne suma iš esmės reikštų leidimą už nežymų mokestį pažeidinėti fundamentalias žmogaus teises, leidimą pažeidinėti Lietuvos Respublikos Konstituciją ir Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis, leidimą žmogų kankinti, diskriminuoti, žeminti žmogaus orumą, leidimą nežmoniškai su žmogumi elgtis. Tai būtų nesuderinama nei su Lietuvos Respublikos Konstitucija nei su Lietuvos Respublikos tarptautiniais įsipareigojimais.

76II

77Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepime į pareiškėjo skundą, be kita ko, nurodo, kad: pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį žalą, kilusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės; pagal CK 6.273 straipsnio 1 dalį bylose dėl žalos atlyginimo, kai žalą privalo atlyginti valstybė, valstybei atstovauja Vyriausybė arba jos įgaliota institucija, tačiau remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1054, Teisingumo ministerija įgaliota atstovauti valstybei bylose dėl žalos, kilusios dėl teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų, atlyginimo, kai pagal įstatymus žalą privalo atlyginti valstybė; bylose dėl civilinės būklės aktų įrašų pakeitimo ir žalos atlyginimo; bylose dėl žalos, padalytos neteisėtais Juridinių asmenų registro tvarkytojo veiksmais, atlyginimo; pareiškėjas šiose srityse valstybės deliktinės atsakomybės klausimo nekelia, todėl Ministerija dėl procesinio suinteresuotumo neturėjimo dėl skundo reikalavimų pagrįstumo nepasisako; be to, pareiškėjas Ministerijos, kaip viešojo administravimo subjekto, veiksmų neskundžia, savarankiškų reikalavimų dėl Ministerijos veiksmų nepareiškė (b. l. 56–57).

78III

79Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, kad pareiškėjo reikalavimas yra nepagrįstas, prašo skundo netenkinti, savo poziciją grindžia iš esmės tokiais argumentais (b. l. 59–70).

801. Atsakovės atstovas, vadovaudamasis CK 1.125 straipsnio 8 dalimi, 127 straipsnio 1 dalimi, remdamasis LVAT nutartimi administracinėje byloje Nr. A261-1027/2011, prašo pareiškėjo reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikyti 3 m. ieškinio senaties terminą.

812. Nuo 2010 balandžio 11 d. įsigaliojo HN 76:2010, kurioje minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta; įsakyme Nr. V-124 buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 m2 ploto.

823. Lukiškių TI-K administracija stengiasi, kiek įmanydama, mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis.

834. Lukiškių TI-K – specifinė įstaiga, atliekanti tardymo izoliatoriaus ir kalėjimo funkcijas. Vadovaujantis įsakymu Nr. V-124 ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakyme Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir PĮ taisyklės) 11.1 punktu, maksimalus leistinas Lukiškių TI-K laikomų asmenų skaičius yra 954, tačiau šis skaičius nuolat viršijamas, gali siekti daugiau kaip 1 000. Didžiausią dalį Lukiškių TI-K esančių žmonių sudaro suimtieji, taip pat laikomi asmenys, nuteisti laisvės atėmimu iki gyvos galvos, ir nuteistieji, palikti įstaigoje atlikti ūkio darbus. Nuteistieji iki gyvos galvos užima kameras nuo 1 iki 75, atsižvelgiant į teisės aktų reikalavimus jie laikomi po vieną (tik labai retais atvejais, jiems prašant, jie gali būti laikomi po 2).

845. Lukiškių TI-K yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas, užtikrinant įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytas laikymo sąlygas nuteistiesiems bei suimtiesiems. Įstatymo 8 straipsnis nustato asmenų pristatymą į tardymo izoliatorių. Asmenys, kuriems paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, pristatomi į tardymo izoliatorių pagal ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo paskirtą nutartį ar nuosprendį. Pagal ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartį asmenys perkeliami ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti arba dėl bylų nagrinėjimo teisme. Taigi, Lukiškių TI-K administracija negali turėti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje, skaičiui, o jų nepriimti į įstaigą neturi teisinio pagrindo.

85Skirstant atvykusius asmenis į kameras, laikomasi BVK 70 straipsnyje nustatytų nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų ir Įstatymo 10 straipsnyje nustatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų.

866. Dėl šių aplinkybių kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytą ribą. Esant tokiai situacijai, Lukiškių TI-K administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, t. y. atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras. Kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, švarus patalynės komplektas, kitas teisės aktuose nustatytas inventorius.

87Už gautą inventorių, suimtais (nuteistasis) pasirašo kameros armatūrinėje kortelėje. Asmeniui išvykus iš Lukiškių TI-K, armatūrinė kortelė saugoma 1 metus, todėl pateikti duomenų, koks būtent inventorius buvo išduotas pareiškėjui, nėra galimybės.

887. Dėl švaros palaikymo kamerose, vykdomų patikrinimų

89Įstaigos administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji ir suimtieji. Reikalingas inventorius (šluota, samtis, šiukšliadėžė, kibiras, taip pat kalcinuota soda, skirta kamerų, kriauklių ir unitazų valymui) visą laiką išduodami į kameras. Už administracijos reikalavimų nevykdymą skiriamos nuobaudos. Karantino kameras valo iš ūkio brigados paskirtas nuteistasis, jas plauna bei dezinfekuoja su išduotais valikliais. Siekdamas palaikyti švarą kamerose, Lukiškių TI-K buvo sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kasmet ji buvo pratęsiama, vykdytojai nuolat atlikdavo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus; nuo 2013 m. gruodžio 30 d. paslaugų teikimo sutartis buvo sudaryta su UAB „Dezinfa“, kuri taip pat vykdė vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus.

908. Dėl kamerų remonto

91Kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip pat gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Pažymėtina, kad suimtieji ir nuteistieji asmenys neretai piktybiškai niokoja valstybės turtą, gadina elektros instaliaciją, daužo apšvietimo lemputes, laužo langus, daužo stiklus, klozetus, griauna atitvarines sieneles, skiriančias klozetą nuo miegamųjų vietų ir pan. Todėl visiškai suremontuotose Lukiškių TI-K kamerose neretai vėl tenka daryti pakartotiną remontą.

929. Dėl kamerų įrengimo

93Tardymo izoliatorių kamerų įrengimas įtvirtintas TI taisyklėse, pagal kurių 14.6 punktą kameroje turi būti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai). Lovos matmenys – apie 1,9 m x 0,7 m (1,33 m2), stalo matmenys (išskyrus kameras, kuriose yra daugiau kaip 4 lovos) – apie 0,6 m x 0,5 m (0,3 m2), taburetės matmenys – apie 0,3 x 0,3 m (0,07 m2), sanitarinio mazgo su klozetu patalpos matmenys – apie 0,8 x 0,7 m (0,56 m2). Visose Lukiškių TI-K kamerose įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams ir higienos priemonėms laikyti. Atsižvelgiant į miegamųjų vietų skaičių kamerose, įrengtos atitinkamo dydžio lentynos, kad visiems asmenims užtektų vietos maistui ir higienos reikmenims sudėti. Kamerų plotas yra pakankamai mažas, dėl to ne visada įmanoma įrengti daugiau papildomų spintelių, lentynų ar taburečių ir kitų baldų.

9410. Dėl kamerose esančių grotų ir metalinio tinklo

95Pagal TI taisyklių 14.1 punktą langų angoje įstatytos metalinės grotos, o langų stiklai aptraukti metaliniu tinklu. Nuteistieji (suimtieji) dažnai specialiai sugadina metalinį tinklą, padaro jame skylių ir tokiu būdu bando permesti daiktus, raštelius ar pan. iš savo gyvenamosios kameros kitiems asmenims. Tam, kad metalinis tinklas būtų nepasiekiamas ir jo nebūtų galima sugadinti, įdėtos vidinės metalinės grotos, jos apsaugo nuteistuosius (suimtuosius) nuo neteisėtų veiksmų atlikimo. Tokių vidinių grotų ir metalinio tinklo įrengimas neprieštarauja galiojantiems teisės aktams ir nepažeidžia kamerose laikomų asmenų teisių.

9611. Dėl naujai atvykusių asmenų pirminės apžiūros (medicininio tikrinimo)

97Tiek suimtiesiems, tiek nuteistiesiems visada atliekama pirminė apžiūra, kurios metu visi duomenys surašomi į specialų blanką, kuris įklijuojamas į Asmens sveikatos istoriją.

9812. Dėl aprūpinimo patalyne, skalbimo, džiovinimo

99Lukiškių TI-K patalynė išduodama pagal normas, nustatytas įsakyme Nr. 1R-139. Pagal HN 76:2010 laisvės atėmimo vietose sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius; vieną kartą per savaitę patalynė ir apatiniai drabužiai skalbiami nemokamai.

100Viršutinius drabužius galima skalbti tik apmokėjus už šią skalbimo paslaugą, vadovaujantis Lukiškių TI-K direktoriaus 2013 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. 1-103 „Dėl suimtųjų ir nuteistųjų viršutinių drabužių skalbimo ir džiovinimo paslaugos teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Lukiškių TI-K yra sudariusi paslaugų teikimo sutartį su Pravieniškių valstybės įmone prie pataisos namų, kuri suteikia skalbinių skalbimo paslaugas už pinigus. Naudojimasis tokia paslauga yra suimtųjų bei nuteistųjų asmenų teisė, bet ne pareiga už negrynus pinigus, esančius jų asmeninėse sąskaitose, naudotis asmeninių viršutinių drabužių skalbimo paslaugomis. Pagal minėtą tvarkos aprašą, suimtieji ir nuteistieji teikiama paslauga turi galimybę pasinaudoti ne rečiau kaip kartą per savaitę. Suimtasis ar nuteistasis, norintis pasinaudoti teikiama paslauga, užpildo prašymą. Planuodamas paslaugą, jis turi atsižvelgti į jo asmeninėje sąskaitoje esamą pinigų sumą bei planuojamus maisto produktų ir būtiniausių reikmenų pirkimus. Tuo atveju, jeigu suimtasis / nuteistasis neturi asmeninėje sąskaitoje pinigų, jis gali raštu kreiptis į SRS būrio viršininką dėl galimybės išskalbti viršutinius drabužius nemokamai. Drabužiai ir patalynė iš skalbyklos suimtiesiems (nuteistiesiems) grąžinami sausi.

10113. Dėl sanitarinio mazgo ir šalto vandens tiekimo

102Pagal HN 76:2010 21 punktą pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas; sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Tualetas nuo likusio kameros ploto atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 m aukščio. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka HN 76:2010 reikalavimus.

10314. Dėl veidrodžio, tualeto reikmenų lentynėlės

104Pagal HN 76:2010 21 punktą pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema, taip pat unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė), sanitarinis mazgas turi turėti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą. Pažymėtina, kad HN 76:2010 taikoma projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms, o veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie HN 76:2010 reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

105Įsakymo Nr. 1R-139 dalyje „Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normos: tardymo izoliatorių, kalėjimų ir areštinių kameros bei pataisos namų kamerų tipo patalpos“ nurodyta, kokie baldai ir inventorius turi būti; šioje įsakymo dalyje nenurodyta, kad kamerose turi būti veidrodis.

106Šiuo metu Lukiškių TT-K yra nupirkęs reikiamą kiekį veidrodžių, pritaikytų montavimui į gyvenamąsias kameras. Remontuojamose gyvenamosiose kamerose veidrodžiai bei tualeto reikmenų lentynėlės įmontuojami jiems skirtose vietose.

10715. Dėl vedimo į dušą tvarkos

108Pagal HN 76:2010 68 punktą laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip viena kartą per savaitę. Vadovaujantis Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo direktoriaus įsakymu „Dėl Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo laikomų asmenų išvedimo į dušą tvarkos aprašo patvirtinimo“, Lukiškių TI-K laikomiems asmenims vieną kartą per savaitę iki 15 minučių suteikiama teisė nusiprausti duše, tai atitinka higienos normų reikalavimus, todėl įstaiga savo veiksmais nepažeidė vedimo į dušą tvarkos.

10916. Dėl higienos priemonių išdavimo

110Pagal įsakyme Nr. 1R-139 patvirtintas „Vyrų ir moterų, laikomų kardomojo kalinimo vietose, ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normas“ įstaigoje vyrams muilas, tualetinis popierius išduodamas 2 kartus per mėnesį (mėnesio pradžioje ir mėnesio viduryje) ir tai atitinka nustatytas normas. Pagal nustatytas normas suimtiesiems kas mėnesį išduodami: dantų šepetėlis, dantų pasta, vienkartiniai skustuvai.

11117. Dėl pasivaikščiojimų organizavimo

112Pagal Įstatymo 29 straipsnį suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip 1 valandą pasivaikščioti gryname ore, pasivaikščioti vienu metu vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji, kurie turi būti apsirengę pagal metų laiką ir oro temperatūrą. Suimtųjų pasivaikščiojimas vyksta dienos metu specialiai tam skirtoje tardymo izoliatoriaus teritorijoje, laikantis Įstatymo 10 straipsnio reikalavimų; pasivaikščiojimo gali nebūti arba jo trukmė gali būti sutrumpinama tik dėl nepalankių oro sąlygų, jeigu su tuo sutinka suimtasis. Pasivaikščiojimas gali būti nutrauktas, jeigu suimtasis pažeidžia TI vidaus taisyklėse nustatytą pasivaikščiojimų tvarką. Pasivaikščiojimas gryname ore, yra suimtųjų teisė bet ne pareiga.

113Pasivaikščiojimo kiemeliai Lukiškių TI-K išdėstyti I, II bei III korpusuose. I korpuse yra 29 atskiri pasivaikščiojimo kiemeliai, jų plotas –17,34 m2–23,14 m2, II korpuse – 14 atskirų pasivaikščiojimo kiemelių, jų plotas – 34,16 m2–37,40 m2, III korpuse yra 5 atskiri pasivaikščiojimo kiemeliai, jų plotas – 15,55 m2–31,05 m2.

11418. Dėl ventiliacijos, vėdinimo

115Pagal HN 76:2010 24 punktą gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui pritaikyti, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Pažymėtina, kad apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose.

11619. Dėl maitinimo

117Pagal Įstatymo 44 straipsnio 5 dalį suimtiesiems tiekiamas maistas turi atitikti fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus, maistu suimtieji aprūpinami nemokamai; pagal šio straipsnio 6 dalį suimtųjų mitybos ir materialinio aprūpinimo normas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Suimtieji ir nuteistieji Lukiškių TI-K maitinami vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 253 „Dėl skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ ir Departamento direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. Nr. 4/07-117 įsakyme „Dėl asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintomis mitybos normomis. Valgiaraščius, patvirtintus Departamento direktoriaus 2014 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. V-138 „Dėl valgiaraščių asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ parengė Valstybinis aplinkos sveikatos centras, valgiaraščiai subalansuoti ir atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas. Nuteistiesiems, laikomiems kalėjime, galimybė patiems naudotis virtuve, gaminant sau maistą, teisės aktų nesuteikiama.

118Vadovaujantis Departamento direktoriaus 2010 m. balandžio 19 d. įsakymu Nr. V-94 „Dėl Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymo Nr. 4/07-117 „Dėl asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ 1.2. punktu, dietinis maitinimas gali būti skiriamas ligoniams, kurie gydomi pataisos įstaigų gydymo įstaigose pagal gydančių gydytojų rekomendacijas. Tokios rekomendacijos pareiškėjui nebuvo išduotos.

11920. Dėl pasimatymų ir kitų išorinių kontaktų

12020.1. Ilgalaikiai ir trumpalaikiai nuteistųjų pasimatymai Lukiškių TI-K organizuojami vadovaujantis BVK 85, 86 ir 94 straipsniuose nustatyta tvarka. Nuteistiesiems leidžiami pasimatymai: trumpalaikiai iki 4 valandų, ilgalaikiai – iki 2 parų. Pasimatymų skaičius ir rūšis nustatomas pagal BVK normas, priklausomai nuo nuteistojo priskyrimo paprastajai arba drausminei grupei. Paprastajai grupei priskirtiems nuteistiesiems suteikiama teisė per 2 mėnesius gauti vieną trumpalaikį pasimatymą, vieną kartą per savaitę paskambinti telefonu, gauti ir siųsti neribotą kiekį laiškų, taip pat gauti smulkiųjų paketų su spauda. Drausmės grupei priskirtiems nuteistiesiems suteikiama teisė gauti ir siųsti neribotą kiekį laiškų, gauti smulkiųjų paketų su spauda bei vieną kartą per mėnesį paskambinti telefonu. Trumpalaikiai pasimatymai vyksta Lukiškių TI-K atstovo akivaizdoje, nuteistojo pageidavimu toks pasimatymas gali būti pakeistas vienu telefoniniu pokalbiu. Ilgalaikiai pasimatymai, suteikiant teisę kartu gyventi, leidžiami tik su nuteistojo sutuoktiniu, sugyventiniu, artimuoju giminaičiu. Toks pasimatymas BVK 94 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka ir sąlygomis gali būti suteiktas su asmeniu, turinčiu bendrą vaiką su neteistuoju. Nuteistojo pageidavimu vienas ilgalaikis pasimatymas gali būti pakeistas dviem trumpalaikiais arba dviem telefoniniais pokalbiais.

121Pagal TI vidaus taisyklių 65 punktą pasimatymas vyksta be fizinio kontakto, pagal PĮ taisyklių 108 punktą trumpalaikis pasimatymas vyksta be fizinio kontakto (išskyrus nepilnamečių nuteistųjų). Trumpalaikius pasimatymus kontroliuojantys pareigūnai privalo nuolat stebėti nuteistuosius ir į pasimatymą su jais atvykusius asmenis.

12220.2. Pasimatymai suteikiami tik iš anksto užsiregistravusiems ir atvykusiems laiku asmenims, norintiems pasimatyti su nuteistuoju, kurie ne vėliau kaip prieš 15 dienų suderinti su Lukiškių TI-K administracija dėl pasimatymo datos, laiko, trukmės. Minėtu laikotarpiu galima registruotis tik vienam pasimatymui. Asmenys, laikomi įstaigoje, kitam pasimatymui registruojami tik išnaudoję ankstesnį pasimatymą, kuriam buvo užregistravę. Tuo atveju, jeigu asmuo užsiregistravo į pasimatymą ir negali į jį atvykti, tas asmuo privalo apie tai pranešti Lukiškių TI-K administracijai. Asmenys, atvykę ir norintys pasimatyti tą pačią dieną, gali gauti pasimatymą, jeigu yra laisvų vietų, kurios nebuvo užsakytos pagal išankstinį registravimą, arba jeigu asmuo atsisakė ir neatvyko į pasimatymą. Tokią tvarką reglamentuoja Giminaičių ir kitų asmenų, norinčių pasimatyti su suimtuoju, nuteistuoju arba nuteistuoju areštu, išankstinio registravimo bei elgesio pasimatymo metu tvarkos aprašas, patvirtintas Lukiškių TI-K direktoriaus 2014 m. gegužės 13 d. įsakyme Nr. 1-89.

12320.3. Pagal TI taisyklių 18 punktą suimtiesiems pasimatyti su giminaičiais arba kitais asmenimis tardymo izoliatorių pasimatymų patalpose įrengiama salė, išilgai salės įrengiamas ne siauresnis kaip 120 centimetrų ir ne aukštesnis kaip 70 centimetrų stalas, kuris vienu galu turi remtis į salės sieną; nuo stalviršio apačios iki grindų stalas pertveriamas ištisine pertvara, pagal stalo ilgį nuo lubų iki stalo viršaus įrengiama saugi permatoma pertvara, izoliuojanti lankytoją ir suimtąjį nuo fizinio kontakto. Pagal TI taisyklių 19 punktą stalo pusėje, kurioje turi sėdėti suimtieji, įrengiamos kabinos, visos kabinos nuo grindų iki lubų atskiriamos pertvaromis, nuo grindų iki stalo viršaus pertvarų šonai turi būti nepermatomi, likusioje pertvarų šonų dalyje iki lubų įrengiamos saugios permatomos pertvaros; kiekvienos kabinos viduje įrengiamas telefoninis pasikalbėjimo su priešais kabina kitoje pertvaros pusėje esančiais asmenimis įrenginys, pastatoma po vieną taburetę, nejudamai pritvirtintą prie grindų; kabinos uždaromos užsklendžiamomis arba rakinamomis durimis, kabinos sunumeruojamos. Pagal TI taisyklių 20 punktą toje stalo pusėje, kurioje turi sėdėti asmenys, atvykę pasimatyti su suimtaisiais, pastatomas reikiamas kiekis taburečių arba kėdžių, šioje stalo pusėje kabinos neįrengiamos ir taburetės arba kėdės prie grindų nepritvirtinamos.

12420.4. Lukiškių TI-K nėra įrengtų ilgalaikių pasimatymų kambarių. TI taisyklių IV skyriuje įtvirtintas tik trumpalaikių pasimatymų su giminaičiais ar kitais asmenimis patalpų įrengimas, o ilgalaikių pasimatymų patalpų įrengimas neįtvirtintas. Ilgalaikių pasimatymų suteikimo tvarka nenustatyta ir TI vidaus taisyklėse.

125Lukiškių TI-K neturi teisinio pagrindo savavališkai keisti BVK, TI vidaus taisyklių ir kitų teisės aktų. Lukiškių TI-K darbuotojai griežtai vadovaujasi galiojančiais teisės aktais ir išvardytomis jų nuostatomis, tinkamai ir teisėtai veikia, nepažeisdami teisėtumo.

126Pažymėtina, kad tokio pobūdžio administracinėse bylose pareiškėjų skundai atmetami (žr. LVAT administracines bylas Nr. A-575-164/2015, r. A-420-575/2015, Nr. A-587-575/2015, Nr. A-1044-442/2015 ir kt.).

12721. Dėl nuteistojo pajamų

128Nuteistiesiems parašius prašymą gali būti skiriama piniginė pašalpa iš Socialinės paramos nuteistiesiems fondo, jeigu jame yra pinigų. Pašalpa gali būti skiriama nuteistiesiems, kurie einamąjį mėnesį asmeninėje sąskaitoje neturi pinigų ar turi jų mažiau kaip 0,3 minimalaus gyvenimo lygio. Lukiškių TI-K administracijos galimybė mokėti pašalpas nuteistiesiems tiesiogiai priklauso nuo einamųjų metų Socialinės paramos nuteistiesiems fondo biudžeto, ir, jeigu šis fondas yra tuščias, Lukiškių TI-K neturi galimybės mokėti nuteistiesiems pašalpas.

12922. Dėl žalos

13022.1. Neturtinės žalos apibrėžimas pateiktas CK 6.250 straipsnio 1 dalyje. Nneturtinė žala atlyginama tik įstatymuose nustatytais atvejais, jeigu įstatymas specialiai jos atlyginimo nenustato, ji neatlyginama. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaroma dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymuose nustatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), tačiau net ir tuo atveju, kai neturtinės žalos faktas preziumuojamas pagal įstatymą, ieškovas turi pagrįsti reikalaujamos kompensacijos dydį.

13122.2. Pareiškėjas skundą grindžia ne įrodymais, bet samprotavimais, abstrakčiai cituoja tarptautinius bei Lietuvos nacionalinius teisės aktus, nurodo, jog bausmę atliko nežmoniškomis, žiauriomis sąlygomis, pažeidžiant teisės aktų nustatytas kalinimo sąlygas. Pareiškėjo nusiskundimai yra abstraktūs, bendro pobūdžio, nėra konkretumo dėl tariamai pareiškėjui padarytos neturtinės žalos, o jos dydis negrindžiamas jokiais įrodymais. Pareiškėjas tiesiog pateikia samprotavimus apie tariamai kilusią turtinę bei neturtinę žalę, tačiau nekonkretizuoja, kuo būtent pasireiškia jam tariamai padaryta turtinė ir neturtinė žala, nepateikia jokių faktinių aplinkybių, kitaip neįrodo skunde nurodytos sumos dydžio. Pažymėtina, kad būtina įrodyti, jog tam tikri pareiškėjo skunde minimi Lukiškių TI-K trūkumai tiesiogiai darė įtaką pareiškėjui ir tokia įtaka sukėlė jam konkrečias neigiamas pasekmes. Tam tikras suimtųjų ir / arba nuteistųjų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigimai išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su juo paties elgesiu, kas lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą. Pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą laikytinas nepagrįstu bei traktuotinas kaip nesąžiningas noras pasipelnyti valstybės (visų sąžiningų mokesčių mokėtojų) sąskaita.

13222.3. Administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, kilusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo. Šios žalos atlyginimą įstatymas sieja su žalos atsiradimu dėl neteisėtų viešojo administravimo subjektų veiksmų / neveikimo viešojo administravimo srityje, t. y. žala atlygintina tais atvejais, kai minėti subjektai neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos arba atliko įstatymuose draudžiamus atlikti veiksmus, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnis). CK 6.271 straipsnyje nustatyta deliktinė atsakomybė, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų; pagal šio straipsnio 4 dalį valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos / jų darbuotojai privalėjo veikti. Deliktinė atsakomybė – viena iš civilinės atsakomybės rūšių, jai atsirasti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246–6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Sprendžiant dėl pareiškėjo skundo pagrįstumo nepakanka nustatyti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) neteisėtai veikė / neveikė, bet būtina nustatyti ir tai, ar toks veikimas / neveikimas tiesiogiai lėmė pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Civilinė atsakomybė gali būti taikoma tik tuo atveju, jeigu nustatytas žalos padarymo faktas. Žala yra vienas iš civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindų, kurio neįrodžius, civilinės atsakomybės santykiai neatsiranda, nes nėra delikto. Nagrinėjamu atveju nėra būtinos CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.

133IV

134Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, kad su skundu nesutinka, kad pareiškėjas į Departamentą ginčijamais klausimais nesikreipė, Departamentas su tuo susijusios informacijos nerinko ir nenagrinėjo, prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą, savo poziciją grindžia iš esmės tokiais argumentais (137–140).

1351. Pareiškėjas Lukiškių TI-K laikytas tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip ir kiti asmenys, todėl jokių išimčių, kad būtų pablogintas jo buvimas Lukiškių TI-K, nėra. Pareiškėjas šioje byloje nepateikė duomenų, kad Lukiškių TI-K būtų sąmoningai siekęs nežmoniškai su juo elgtis, skunde nurodyti tik abstraktūs teiginiai ir bendro pobūdžio pareiškimai dėl nežmoniškų ir žiaurių sąlygų, pareiškėją netinkamai laikant Lukiškių TI-K. Teiginiai apie neva padarytą turtinę ir neturtinę žalą yra bendro pobūdžio, neindividualizuoti, neparemti jokiais faktiniais įrodymais. Neturtinė žala yra visų pirma susijusi su konkrečiu asmeniu, jo fiziniais ir dvasiniais išgyvenimais, jo sveikatos būkle ir pan. Žala vertinama kaip turtinė, kai nukenčia asmens ekonominiai interesai, t. y., Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse žala apibrėžiama kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtu gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Ši sąvoka iš esmės skirta apibūdinti turtinio pobūdžio žalą, todėl pareiškėjo bendro pobūdžio pareiškimai dėl neva netinkamo materialinio aprūpinimo turėtų būti atmestini.

1362. Pareiškėjo skunde nesistengiama pagrįsti ir konkrečiai įvardyti valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo / neveikimo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nėra pagrindo kalbėti apie žalos atlyginimą. Pareiškėjas skunde nenurodo, kuo grindžiamas pateiktas žalos dydis, kaip konkrečiai jis apskaičiuotas. Teigtina, kad pareiškėjas nepatyrė skunde minimų neigiamų išgyvenimų, fizinių nepatogumų bei gyvenimo kokybės pablogėjimo. Šios aplinkybės taip pat leidžia teigti, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi galimai siekdamas sau tik turtinės naudos (pasipelnyti) iš valstybės.

1373. Remiantis teismų praktika dėl neturtinės žalos taikymo, kai siekiama nustatyti pareiškėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą pagrįstumą, būtina atsižvelgti į konkrečias kalinimo vietos sąlygas, tinkamai ir išsamiai įvertinti įrodymus, kurie leistų pagrįsti pareiškėjo patirtą neturtinę žalą, o ne prielaidas ir bendro pobūdžio pareiškimus apie galimą teisių pažeidimą. Neturtinė žala apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje. Teismų praktikoje neturtine žala pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis: neigiamas poveikis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos, neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinė byla Nr. 3K-3-337/2006). Remiantis LVAT praktika, siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė dvasinius ir fizinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų buvo tęstinė (administracinės bylos Nr. A556-95/2009, Nr. A552-2692/2012).

1384. EŽTT, gindamas Konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (bylos Daktaras prieš Lietuvą, L. L. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 7508/02). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas; ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Analogišką praktiką nuosekliai formuoja ir LVAT (administracinės bylos Nr. A2-718/2007, Nr. A444-619/2008, Nr. A146-1240/2011, Nr. A756-143/2012).

1395. Įstaiga pagal galimybes įgyvendino galiojančius teisės aktus ir nebuvo neigiamo veikimo / neveikimo, nukreipto išimtinai prieš pareiškėją, dėl kurio atitinkamos teisės galėjo būti pažeistos. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, kuri remiasi įstatymo ir / ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes.

140Pažymėtina, kad Lukiškių TI-K administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, už kamerų valymą ir tvarkymą yra atsakingi jie patys, o reikalingas inventorius visą laiką išduodamas į kameras. Pagal HN 76:2010 24 punktą gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Lukiškių TI-K kamerose langai yra pritaikyti vėdinimui, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langą ir tai atitinka teisės aktų reikalavimus. Pažymėtina, kad apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko kameras, neturi nusiskundimų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose.

1416. Nuteistųjų ir suimtųjų materialinis buitinis aprūpinimas Lukiškių TI-K vykdomas vadovaujantis įsakymu Nr. 1R-139, kuriame nustatytos vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose, ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normos. Lukiškių TI-K administracija nepažeidė šio teisės aktų reikalavimų.

1427. Pagal Įstatymo 44 straipsnio 4 dalį ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakyme Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių (toliau –ir TI vidaus taisyklės) 107 punktą ne rečiau kaip kartą per savaitę suimtiesiems suteikiama galimybė gauti išskalbtą patalynę ir apatinius drabužius; vieną kartą per savaitę nuosava patalynė ir apatiniai drabužiai skalbiami nemokamai. Pagal Lukiškių TI-K direktoriaus 2013 m. birželio 20 d. įsakymą Nr. 1-103 „Dėl suimtųjų ir nuteistųjų viršutinių drabužių skalbimo ir džiovinimo paslaugos teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ suimtieji ir nuteistieji už negrynus pinigus, esančius jų asmeninėse sąskaitose gali naudotis viršutinių drabužių skalbimo ir džiovinimo paslauga. Suimtiesiems ir nuteistiesiems, neturintiems asmeninėse sąskaitose pinigų, sudaryta galimybė drabužius išskalbti nemokamai (asmuo turi pateikti prašymą): vieną komplektą sezoninių viršutinių drabužių (kelnes, marškinius ar palaidinę, bliuzoną ar megztinį), bet ne dažniau kaip kartą per 2 mėnesius, o striukes ir paltus – vieną kartą per sezoną.

1438. Pareiškėjas skundžiasi ir dėl išvedimo į dušą tvarkos. Pagal HN 76:2010 68 punktą laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip 1 kartą per savaitę. Vadovaujantis Lukiškių TI-K direktoriaus įsakymu „Dėl Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo laikomų asmenų išvedimo į dušą tvarkos aprašo patvirtinimo“ Lukiškių TI-K laikomiems asmenims vieną kartą per savaitę iki 15 minučių suteikiama galimybė nusiprausti ir tai atitinka teisės aktų reikalavimus.

1449. Pagal HN 76:2010 8, 9 punktus laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti patiekiamas maistas, atitinkantis fiziologines mitybos normas. Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų maitinimas organizuojamas pagal valgiaraščius, atitinkančius teisės akto reikalavimus. Nutarime Nr. 14 patvirtintos Fiziologinės mitybos normos asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose. Lukiškių TI-K administracija užtikrino šio teisės akto reikalavimų laikymąsi.

14510. Remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymuose nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus, ir kad žala asmeniui kilo būtent dėl tų valstybės institucijų ir / ar pareigūnų neteisėtų veiksmų.

146V

147Teismo posėdyje pareiškėjas M. D. rėmėsi skundu ir prašė skundą tenkinti.

148Teismas, išnagrinėjęs skundo, atsiliepimų motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,

konstatuoja:

149I

150Šioje administracinėje byloje inter alia nustatyta:

1511. Pareiškėjas M. D. (M. D.) Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime buvo laikomas šiose kamerose (žr. Lukiškių TI-K atsiliepimą (b. l. 59–70), asmens įskaitos kortelės kopiją (b. l. 71–74)):

152– atvykęs į Lukiškių TI-K 2011 m. lapkričio 21 d. pareiškėjas buvo uždarytas į kamerą Nr. 125 (plotas – 6,48 m2), kameroje vakare buvo 4 asmenys;

153– 2011 m. lapkričio 22 d. perkeltas į kamerą Nr. 324 (plotas – 7,68 m2); kameroje ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys;

154– 2011 m. lapkričio 23 d. – 2011 m. gruodžio 15 d. kameroje Nr. 324 ryte buvo 4, vakare – 4 asmenys;

155– 2011 m. gruodžio 16 d. perkeltas į kamerą Nr. 391 (plotas – 34,27 m2); kameroje ryte buvo 1 asmuo, vakare – 4 asmenys;

156– 2011 m. gruodžio 17 d. – 2011 m. gruodžio 19 d. kameroje Nr. 391 ryte buvo 4, vakare – 4 asmenys;

157– 2011 m. gruodžio 20 d. perkeltas į kamerą Nr. 258 (plotas – 34,71 m2); kameroje ryte buvo 9 asmenys, vakare – 16 asmenų;

158– 2011 m. gruodžio 21 d. kameroje Nr. 258 ryte buvo 15, vakare – 18 asmenų;

159– 2011 m. gruodžio 22 d. – 2011 m. gruodžio 26 d. kameroje Nr. 258 ryte buvo 17, vakare – 17 asmenų;

160– 2011 m. gruodžio 27 d. kameroje Nr. 258 ryte buvo 16, vakare – 15 asmenų;

161– 2011 m. gruodžio 28 d. kameroje Nr. 258 ryte buvo 15, vakare – 15 asmenų;

162– 2011 m. gruodžio 29 d. kameroje Nr. 258 ryte buvo 15, vakare – 17 asmenų;

163– 2011 m. gruodžio 30 d. – 2012 m. sausio 2 d. kameroje Nr. 258 ryte buvo 17, vakare – 17 asmenų;

164– 2012 m. sausio 3 d. kameroje Nr. 258 ryte buvo 16, vakare – 16 asmenų;

165– 2012 m. sausio 4 d. kameroje Nr. 258 ryte buvo 16, vakare – 15 asmenų;

166– 2012 m. sausio 5 d. perkeltas į kamerą Nr. 120 (plotas – 7,38 m2); kameroje ryte buvo 1 asmuo, vakare – 6 asmenys;

167– 2012 m. sausio 6 d. išvyko į Kybartų pataisos namus;

168– 2012 m. vasario 17 d. atvyko iš Kybartų pataisos namų ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 109 (plotas – 7,31 m2); kameroje vakare buvo 5 asmenys;

169– 2012 m. vasario 18 d. perkeltas į kamerą Nr. 254 (plotas – 34,71 m2); kameroje ryte buvo 15, vakare – 16 asmenų;

170– 2012 m. vasario 19 d. kameroje Nr. 254 ryte buvo 16, vakare – 16 asmenų;

171– 2012 m. vasario 20 d. kameroje Nr. 254 ryte buvo 16, vakare – 17 asmenų;

172– 2012 m. vasario 21 d. kameroje Nr. 254 ryte buvo 15, vakare – 14 asmenų;

173– 2012 m. vasario 22 d. kameroje Nr. 254 ryte buvo 13, vakare – 14 asmenų;

174– 2012 m. vasario 23 d. kameroje Nr. 254 ryte buvo 14, vakare – 15 asmenų;

175– 2012 m. vasario 24 d. – 2012 m. vasario 26 d. kameroje Nr. 254 ryte buvo 15, vakare – 15 asmenų;

176– 2012 m. vasario 27 d. kameroje Nr. 254 ryte buvo 15, vakare – 16 asmenų;

177– 2012 m. vasario 28 d. kameroje Nr. 254 ryte buvo 15, vakare – 19 asmenų;

178– 2012 m. vasario 29 d. kameroje Nr. 254 ryte buvo 20, vakare – 20 asmenų;

179– 2012 m. kovo 1 d. kameroje Nr. 254 ryte buvo 19 asmenų, vakare – 22 asmenys;

180– 2012 m. kovo 2 d. kameroje Nr. 254 ryte buvo 20 asmenų, vakare – 21 asmuo;

181– 2012 m. kovo 3 d. – 2012 m. kovo 4 d. kameroje Nr. 254 ryte buvo 21, vakare – 21 asmuo;

182– 2012 m. kovo 5 d. kameroje Nr. 254 ryte buvo 20 asmenų, vakare – 21 asmuo;

183– 2012 m. kovo 6 d. kameroje Nr. 254 ryte buvo 17, vakare – 18 asmenų;

184– 2012 m. kovo 7 d. kameroje Nr. 254 ryte buvo 17, vakare – 18 asmenų;

185– 2012 m. kovo 8 d. išvyko į Kybartų pataisos namus;

186– 2012 m. kovo 15 d. atvyko iš Kybartų pataisos namų ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 252 (plotas – 42,33 m2); kameroje vakare buvo 13 asmenų;

187– 2012 m. kovo 16 d. kameroje Nr. 252 ryte buvo 13, vakare – 13 asmenų;

188– 2012 m. kovo 17 d. kameroje Nr. 252 ryte buvo 13, vakare – 14 asmenų;

189– 2012 m. kovo 18 d. – 2012 m. kovo 19 d. kameroje Nr. 252 ryte buvo 14, vakare – 14 asmenų;

190– 2012 m. kovo 20 d. kameroje Nr. 252 ryte buvo 12, vakare – 14 asmenų;

191– 2012 m. kovo 21 d. kameroje Nr. 252 ryte buvo 12, vakare – 14 asmenų;

192– 2012 m. kovo 22 d. kameroje Nr. 252 ryte buvo 14, vakare – 15 asmenų;

193– 2012 m. kovo 23 d. – 2012 m. kovo 26 d. kameroje Nr. 252 ryte buvo 14, vakare – 14 asmenų;

194– 2012 m. kovo 27 d. kameroje Nr. 252 ryte buvo 13, vakare – 13 asmenų;

195– 2012 m. kovo 28 d. kameroje Nr. 252 ryte buvo 11, vakare – 14 asmenų;

196– 2012 m. kovo 29 d. kameroje Nr. 252 ryte buvo 14, vakare – 14 asmenų;

197– 2012 m. kovo 30 d. – 2012 m. balandžio 1 d. kameroje Nr. 252 ryte buvo 15, vakare – 15 asmenų;

198– 2012 m. balandžio 2 d. kameroje Nr. 252 ryte buvo 14, vakare – 15 asmenų;

199– 2012 m. balandžio 3 d. kameroje Nr. 252 ryte buvo 13, vakare – 13 asmenų;

200– 2012 m. balandžio 4 d. kameroje Nr. 252 ryte buvo 13, vakare – 14 asmenų;

201– 2012 m. balandžio 5 d. išvyko į Kybartų pataisos namus;

202– 2012 m. balandžio 19 d. atvyko iš Kybartų pataisos namų ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 107 (plotas – 7,38 m2), kameroje vakare buvo 5 asmenys; vėliau perkeltas į kamerą Nr. 118 (plotas – 7,38 m2), kameroje vakare buvo 6 asmenys; dar vėliau perkeltas į kamerą Nr. 271 (plotas – 7,76 m2), kameroje vakare buvo 4 asmenys;

203– 2012 m. balandžio 20 d. – 2012 m. balandžio 25 d. kameroje Nr. 271 ryte buvo 4, vakare – 4 asmenys;

204– 2012 m. balandžio 26 d. išvyko į Kybartų pataisos namus;

205– 2012 m. gegužės 3 d. atvyko iš Kybartų pataisos namų ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 114 (plotas – 7,31 m2), kameroje vakare buvo 6 asmenys;

206– 2012 m. gegužės 4 d. perkeltas į kamerą Nr. 310 (plotas – 7,77 m2), kameroje ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys;

207– 2012 m. gegužės 5 d. – 2012 m. gegužės 7 d. kameroje Nr. 310 ryte buvo 4, vakare – 4 asmenys;

208– 2012 m. gegužės 8 d. kameroje Nr. 310 ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys;

209– 2012 m. gegužės 9 d. kameroje Nr. 310 ryte buvo 4, vakare – 4 asmenys;

210– 2012 m. gegužės 10 d. išvyko į Kybartų pataisos namus;

211– 2012 m. birželio 7 d. atvyko iš Kybartų pataisos namų ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 116 (plotas – 7,49 m2), kameroje vakare buvo 6 asmenys;

212– 2012 m. birželio 8 d. perkeltas į kamerą Nr. 317 (plotas – 7,61 m2), kameroje ryte buvo 3, vakare – 3 asmenys;

213– 2012 m. birželio 9 d. – 2012 m. birželio 11 d. kameroje Nr. 317 ryte buvo 3, vakare – 3 asmenys;

214– 2012 m. birželio 12 d. kameroje Nr. 317 ryte buvo 2, vakare – 4 asmenys;

215– 2012 m. birželio 13 d. kameroje Nr. 317 ryte buvo 2, vakare – 4 asmenys;

216– 2012 m. birželio 14 d. išvyko į Kybartų pataisos namus;

217– 2012 m. liepos 5 d. atvyko iš Kybartų pataisos namų ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 106 (plotas – 7,38 m2), kameroje vakare buvo 4 asmenys;

218– 2012 m. liepos 6 d. perkeltas į kamerą Nr. 274 (plotas – 7,84 m2), kameroje ryte buvo 2, vakare – 4 asmenys;

219– 2012 m. liepos 7 d. – 2012 m. liepos 9 d. kameroje Nr. 274 ryte buvo 4, vakare – 4 asmenys;

220– 2012 m. liepos 10 d. kameroje Nr. 274 ryte buvo 1, vakare – 1 asmuo;

221– 2012 m. liepos 11 d. kameroje Nr. 274 ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys;

222– 2012 m. liepos 12 d. kameroje Nr. 274 ryte buvo 4, vakare – 4 asmenys;

223– 2012 m. liepos 13 d. perkeltas į kamerą Nr. 312 (plotas – 7,67 m2), kameroje ryte buvo 4, vakare – 4 asmenys;

224– 2012 m. liepos 14 d. – 2012 m. liepos 15 d. kameroje Nr. 312 ryte buvo 4, vakare – 4 asmenys;

225– 2012 m. liepos 16 d. kameroje Nr. 312 ryte buvo 4, vakare – 3 asmenys;

226– 2012 m. liepos 17 d. kameroje Nr. 312 ryte buvo 2, vakare – 3 asmenys;

227– 2012 m. liepos 18 d. kameroje Nr. 312 ryte buvo 4, vakare – 4 asmenys;

228– 2012 m. liepos 19 d. išvyko į Kybartų pataisos namus;

229– 2012 m. rugsėjo 13 d. atvyko iš Kybartų pataisos namų ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 107 (plotas – 7,38 m2), kameroje vakare buvo 6 asmenys;

230– 2012 m. rugsėjo 14 d. perkeltas į kamerą Nr. 257 (plotas – 34,57 m2), kameroje ryte buvo 6, vakare – 7 asmenys;

231– 2012 m. rugsėjo 15 d. – 2012 m. rugsėjo 16 d. kameroje Nr. 257 ryte buvo 7, vakare – 7 asmenys;

232– 2012 m. rugsėjo 17 d. kameroje Nr. 257 ryte buvo 7, vakare – 8 asmenys;

233– 2012 m. rugsėjo 18 d. kameroje Nr. 257 ryte buvo 7, vakare – 8 asmenys;

234– 2012 m. rugsėjo 19 d. kameroje Nr. 257 ryte buvo 8, vakare – 8 asmenys;

235– 2012 m. rugsėjo 20 d. išvyko į Kybartų pataisos namus;

236– 2013 m. sausio 17 d. atvyko iš Kybartų pataisos namų ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 121 (plotas – 7,38 m2), kameroje vakare buvo 6 asmenys;

237– 2013 m. sausio 18 d. perkeltas į kamerą Nr. 271 (plotas – 7,76 m2), kameroje ryte buvo 4, vakare – 4 asmenys;

238– 2013 m. sausio 19 d. – 2013 m. sausio 20 d. kameroje Nr. 271 ryte buvo 4, vakare – 4 asmenys;

239– 2013 m. sausio 21 d. kameroje Nr. 271 ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys;

240– 2013 m. sausio 22 d. kameroje Nr. 271 ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys;

241– 2013 m. sausio 23 d. kameroje Nr. 271 ryte buvo 4, vakare – 4 asmenys;

242– 2013 m. sausio 24 d išvyko į Kybartų pataisos namus;

243– 2013 m. sausio 31 d. atvyko iš Kybartų pataisos namų ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 116 (plotas – 7,49 m2), kameroje vakare buvo 5 asmenys;

244– 2013 m. vasario 1 d. perkeltas į kamerą Nr. 321 (plotas – 7,70 m2), kameroje ryte buvo 4, vakare – 4 asmenys;

245– 2013 m. vasario 2 d. kameroje Nr. 321 ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys;

246– 2013 m. vasario 3 d. – 2013 m. vasario 5 d. kameroje Nr. 321 ryte buvo 4, vakare – 4 asmenys;

247– 2013 m. vasario 6 d. kameroje Nr. 321 ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys;

248– 2013 m. vasario 7 d išvyko į Kybartų pataisos namus;

249– 2013 m. kovo 28 d. atvyko iš Kybartų pataisos namų ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 113 (plotas – 6,43 m2), kameroje vakare buvo 4 asmenys;

250– 2013 m. kovo 29 d. perkeltas į kamerą Nr. 262 (plotas – 7,86 m2), kameroje ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys;

251– 2013 m. kovo 30 d. – 2013 m. balandžio 1 d. kameroje Nr. 262 ryte buvo 4, vakare – 4 asmenys;

252– 2013 m. balandžio 2 d. kameroje Nr. 262 ryte buvo 2, vakare – 3 asmenys;

253– 2013 m. balandžio 3 d. kameroje Nr. 262 ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys;

254– 2013 m. balandžio 4 d išvyko į Kybartų pataisos namus;

255– 2013 m. balandžio 25 d. atvyko iš Kybartų pataisos namų ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 121 (plotas – 7,38 m2), kameroje vakare buvo 5 asmenys;

256– 2013 m. balandžio 26 d. perkeltas į kamerą Nr. 265 (plotas – 7,87 m2), kameroje ryte buvo 2, vakare – 3 asmenys;

257– 2013 m. balandžio 27 d. – 2013 m. balandžio 28 d. kameroje Nr. 265 ryte buvo 3, vakare – 3 asmenys;

258– 2013 m. balandžio 29 d. kameroje Nr. 265 ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys;

259– 2013 m. balandžio 30 d. – 2013 m. gegužės 1 d. kameroje Nr. 265 ryte buvo 4, vakare – 4 asmenys;

260– 2013 m. gegužės 2 d. – 2013 m. gegužės 3 d. kameroje Nr. 265 ryte buvo 2, vakare – 2 asmenys;

261– 2013 m. gegužės 4 d. perkeltas į kamerą Nr. 267 (plotas – 7,63 m2), kameroje ryte buvo 2, vakare – 4 asmenys;

262– 2013 m. gegužės 5 d. – 2013 m. gegužės 6 d. kameroje Nr. 267 ryte buvo 4, vakare – 4 asmenys;

263– 2013 m. gegužės 7 d. kameroje Nr. 267 ryte buvo 2, vakare – 2 asmenys;

264– 2013 m. gegužės 8 d. perkeltas į kamerą Nr. 365 (plotas – 6,48 m2), kameroje ryte buvo 1, vakare – 1 asmuo;

265– 2013 m. gegužės 9 d. išvyko į Kybartų pataisos namus (toliau – ir Kybartų PN).

2662. Lukiškių TI-K 2015 m. rugsėjo 9 d. rašte Nr. 96-2345 „Dėl informacijos pateikimo apie laikymą Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime“ pareiškėjui, be kita ko, nurodė (b. l. 37–38):

2672.1. Pareiškėjas nuo 2011 m. lapkričio 21 d. iki 2013 m. gegužės 9 d. buvo konvojuojamas į Lukiškių TI-K ir iš jo šiomis dienomis: 2011 m. lapkričio 21 d. iš Vilniaus apygardos teismo, 2012 m. sausio 6 d. į Kybartų PN, 2012 m. vasario 17 d. iš Kybartų PN, 2012 m. kovo 8 d. į Kybartų PN, 2012 m. kovo 15 d. iš Kybartų PN, 2012 m. balandžio 5 d. į Kybartų PN, 2012 m. balandžio 19 d. iš Kybartų PN, 2012 m. balandžio 26 d. į Kybartų PN, 2012 m. gegužės 3 d. iš Kybartų PN, 2012 m. gegužės 10 d. į Kybartų PN, 2012 m. birželio 7 d. iš Kybartų PN, 2012 m. birželio 14 d. į Kybartų PN, 2012 m. liepos 5 d. iš Kybartų PN, 2012 m. liepos 19 d. į Kybartų PN, 2012 m. rugsėjo 13 d. iš Kybartų PN, 2012 m. rugsėjo 20 d. į Kybartų PN, 2013 m. sausio 17 d. iš Kybartų PN, 2013 m. sausio 24 d. į Kybartų PN, 2013 m. sausio 31 d. iš Kybartų PN, 2013 m. vasario 7 d. į Kybartų PN, 2013 m. kovo 28 d. iš Kybartų PN, 2013 m. balandžio 4 d. į Kybartų PN, 2013 m. balandžio 25 d. iš Kybartų PN, 2013 m. gegužės 9 d. į Kybartų PN.

2682.2. Pareiškėjas Lukiškių TI-K nuo 2011 m. lapkričio 21 d. iki 2013 m. gegužės 9 d., buvote laikomas šiose gyvenamosiose kamerose: Nr. 125, Nr. 324, Nr. 391, Nr. 258, Nr. 120, Nr. 109, Nr. 254, Nr. 252, Nr. 107, Nr. 118, Nr. 271, Nr. 114, Nr.310,Nr. 116, Nr. 317, Nr. 106, Nr. 274, Nr. 312, Nr. 107, Nr. 257, Nr. 121, Nr. 271, Nr. 116, Nr. 321, Nr. 113, Nr. 262, Nr. 121, Nr. 265, Nr. 267, Nr. 365.

2692.3. Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose laikoma ne daugiau asmenų, negu jose įrengta miegamųjų vietų.

2703. Vilniaus visuomenės sveikatos centro aktuose, be kita ko, nurodyta:

2713.1. 2013 m. gegužės 8 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-13.16-525, vadovaujantis HN 76:2010 atlikus operatyviąją tiesioginę valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę, be kita ko, nustatyta: kameroje Nr. 265 vėdinimas, oro temperatūra, santykinė oro drėgmė, dirbtinė dieninė apšvieta ir dirbtinė naktinė apšvieta atitiko HN 76:2010 reikalavimus; kameroje Nr. 265 ant sienų ir lubų buvo nubyrėjusių dažų ir tinko plotų, vietomis ant sienų ir lubų vizualiai buvo nustatyta pelėsio požymių, šios aplinkybės neatitiko HN 76:2010 56 punkto reikalavimų (b. l. 116).

2723.2. 2013 m. gegužės 17 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-13.16-525, vadovaujantis HN 76:2010 atlikus operatyviąją tiesioginę valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę, be kita ko, nustatyta: Lukiškių TI-K suimtųjų ir nuteistųjų asmeninių drabužių skalbimas organizuojamas vadovaujantis Lukiškių TI-K direktoriaus 2012 m. vasario 23 d. įsakyme Nr. 1-21 patvirtintu Lukiškių TI-K suimtųjų ir nuteistųjų asmeninių viršutinių drabužių skalbimo ir cheminio valymo paslaugos teikimo tvarkos aprašu; dėl dezinsekcjios, deratizacijos Lukiškių TI-K sudaręs sutartį su UAB „Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stotis“, graužikų ir buitinių parazitų naikinimas organizuojamas pagal sutartį su šiuos darbus atliekančia įmone, pildomas darbų atlikimo žurnalas; Lukiškių TI-K minkštasis inventorius (čiužiniai, pagalvės, antklodės) dezinfekuojamas dezinfekcijos kameroje, dezinfekcijos duomenys nurodomi šios kameros darbo žurnale; patalynę numatyta keisti kas 7 dienas; dėl skalbinių skalbimo sudaryta sutartis su UAB „Švaros etalonas“ (b. l. 109–110).

2733.3. 2013 m. birželio 10 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-13.16-657, vadovaujantis HN 76:2010 atlikus operatyviąją tiesioginę valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę, be kita ko, nustatyta: kameroje Nr. 262 vėdinimas atitinka HN 76:2010 24 punkto reikalavimus, ant sienų ir lubų vizualiai pelėsio nenustatyta; trumpalaikių pasimatymų kambariuose nėra įrengtos šalto ir karšto vandens tiekimo sistemos, tačiau greta trumpalaikių pasimatymų kambarių yra atskira patalpa, kurioje įrengtas sanitarinis mazgas su šalto ir karšto vandens tiekimo sistema; pagal HN 76:2010 2 punktą veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik HN 76:2010 reikalavimai, nesusiję su pastato / patalpų rekonstrukcijos darbais; karšto ir šalto vandens tiekimo sistemų įrengimui trumpalaikių pasimatymų kambariuose turi būti atlikti Lukiškių TI-K pastato sienų rekonstrukcijos darbai, todėl HN 76:2010 27 punkto reikalavimai dėl šalto ir karšto vandens tiekimo sistemų įrengimo Lukiškių TI-K trumpalaikių pasimatymų kambariuose netaikyti (b. l. 108).

2744. Lukiškių TI-K (užsakovas) ir UAB „Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stotis“ (nuo 2012 m. gegužės 18 d. – UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ (b. l. 127)) (vykdytoja) 2012 m. sausio 3 d. sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. 102 (sutarties galiojimas – iki 2012 m. gruodžio 31 d.), pagal kurią vykdytoja, siekdama išaiškinti buitinių kenkėjų (vabzdžių ir graužikų) buvimą ir juos naikinti, įsipareigojo savo lėšomis ir darbo jėga atlikti šioje sutartyje nustatytų užsakovo patalpų priežiūrą, o užsakovas – apmokėti už paminėtus darbus pagal šios sutarties sąlygas (sutarties 1.1 punktas); vykdytoja, be kita ko, įsipareigojo: ištirti kenkėjų rūšį, lokalizacijos vietas, patekimo kelius ir nustatyti kenkėjų kontrolės priemones, užsakovo nurodytose patalpose profilaktiškai stebėti užkrėstumą kenkėjais ir savo medžiagomis bei darbo jėga juos naikinti; užsakovui pranešus apie pastebėtus kenkėjus, intensyviai juos naikinti jų veisimosi vietose per vieną darbo dieną (sutarties 4 punktas) (b. l. 123–126). Minėta sutartis 2012 m. gruodžio mėn. buvo pratęsta 1 metams, t. y. nuo 2013 m. sausio 3 d. iki 2014 m. sausio 3 d. (b. l. 128).

275II

2761. Pareiškėjas M. D. prašo teismą priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 27 974 Eur turtinės žalos ir 33 167 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

277Nagrinėjamoje administracinėje byloje kyla ginčas, ar pareiškėjas M. D. Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime buvo laikomas tinkamomis sąlygomis. Pasak pareiškėjo, jam laisvė buvo apribota pažeidžiant galiojančius teisės aktus, nes jis buvo laikomas pažeidžiant vienam asmeniui tenkančio ploto reikalavimus, antisanitarinėmis, nežmoniškomis sąlygomis. Pabrėžtina, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ minimalūs vienam kaliniui tenkantys kameros plotai nėra numatyti, o Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 (įsigaliojo nuo 2010 m. gegužės 14 d.) nustatyta, jog vienam asmeniui, laikomam Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Taigi, 3,6 kv. m. plotas turi būti vertinimo kriterijumi šioje administracinėje byloje, nes M. D. keliamas ginčas apima laikotarpį nuo 2011 m. lapkričio mėn. (b. l. 1-36).

2782. Nagrinėjamoje administracinėje byloje sprendžiant, ar pareiškėjo prašymas yra pagrįstas ir gali būti tenkintinas, pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 4 dalis). Valstybės civilinė atsakomybė pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (Civilinio kodekso 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (Civilinio kodekso 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (Civilinio kodekso 6.249 straipsnis). Šios rūšies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad nebūtina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusią žalą atlygina visiškai, nepaisydama konkretaus valstybinės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Neįrodžius bent vienos iš minėtų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1355/2010).

279Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. spalio 20 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A858-2233/2011 konstatavo:

280„Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai; padarytos moralinės žalos, kaip asmens patirtos dvasinės skriaudos, neretai apskritai niekas (inter alia jokia materiali kompensacija) negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios būsenos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudą, neįmanoma sugrąžinti – tokią būseną kai kada (geriausiu atveju) galima tik iš naujo sukurti, panaudojant inter alia materialią (pirmiausia piniginę) kompensaciją už tą moralinę žalą (tai nereiškia, kad kai kada išties nėra neįmanoma vien moralinė satisfakcija už patirtą moralinę žalą). Materiali (piniginė) kompensacija už moralinę žalą, kaip materialus tos moralinės žalos atitikmuo, taip pat turi būti skiriama vadovaujantis visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principu, kurio taikymui tokiais atvejais būdingi svarbūs ypatumai, nes tokia materiali kompensacija savo turiniu iš esmės skiriasi nuo pačios moralinės žalos, kuri buvo padaryta ir už kurią yra kompensuojama, turinio ir dėl to (jos dydis nesvarbu) pagal savo prigimtį negali (arba ne visada gali) atstoti patirtos dvasinės skriaudos. Tokios materialios (pirmiausia piniginės) kompensacijos už neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko asmeniui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti (žr. Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimą). Iš esmės analogiška nuostata suformuluota ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, kuris yra konstatavęs, jog neturtinės žalos atlyginimas yra glaudžiai susijęs su idėjos, jog pareiškėjas turėtų likti indiferentiškas toms pasekmėms, kurias sukėlė neteisėti valstybės pareigūnų veiksmai, po to, kai ši žala buvo teisingai atlyginta, įgyvendinimu. Kitaip tariant, pareiškėjo, kuris patiria neturtinę žalą, statusas ex post turėtų kiek įmanoma labiau prilygti jo susikurtai gerovei ex ante (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1897/2008). Atkreiptinas dėmesys, jog visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principo taikymui neturtinės žalos nustatymo (įvertinimo) atvejais būdingi svarbūs ypatumai: neturtinė žala yra skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Neturtiniai praradimai susiję su netektimis, kurios negali būti nedelsiant apskaičiuojamos konkrečia materialine ekonomine forma.

281Teismų praktikoje (žr., pvz., 2007 m. birželio 26 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą administracinėje byloje Nr. A14-653/07; 2008 m. balandžio 16 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/08; Administracinių teismų praktika, 2008, Nr. 4(14); 2010 m. birželio 23 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A858-940/2010) taip pat laikomasi nuostatos, jog neturtinės žalos įrodinėjamas pasižymi specifika, nes neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais dažnai neįmanoma. Todėl ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai. Įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiam asmeniui, gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas. Tokiais atvejais bylą nagrinėjantis teismas turi vadovautis ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta bendrąja įrodymų vertinimo taisykle – vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstu visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos ištyrimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo principais.

282Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog kaip neturtinė žala pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neturtinės žalos buvimas konstatuotinas tuomet, kai neigiamą poveikį asmeniui darę veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kad jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu (žr., pvz., 2006 m. gegužės 17 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2006; 2007 m. lapkričio 15 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A17-749/2007).“

2833. Pabrėžtina, jog byloje nustatyta, kad pareiškėjas M. D. į Lukiškių TI-K atvyko 2011 m. lapkričio 21 d. (žr. Lukiškių TI-K atsiliepimą į pareiškėjo skundą (b. l. 59-70); asmens įskaitos kortelę (b. l. 71-74)). Kartu akcentuotina, kad pareiškėjas skundą teismui pateikė tik 2015 m. lapkričio 11 d. (žr. voką, b. l. 53), o atsakovė šioje administracinėje byloje prašo taikyti ieškinio senaties terminą, numatytą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalimi, t. y. pareiškėjo reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikytinas trejų metų senaties terminas, 1.127 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo tada, kai asmuo įgijo teisę į ieškinį. Nors teismas konstatuoja, jog nuo 2011 m. lapkričio 21 d. iki 2012 m. rugsėjo 20 d., išskyrus laikotarpius, kai pareiškėjo nebuvo Lukiškių TI-K, pareiškėjas buvo laikomas Lukiškių TI-K pažeidžiant Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 nustatytus reikalavimus, tačiau kartu konstatuotina, kad šiems reikalavimams dėl žalos priteisimo taikytinas senaties terminas. Teismas pabrėžia, kad ieškinio senaties terminas yra itin svarbus institutas santykių stabilumui užtikrinti, be kita ko, reiškiantis ir tai, kad praleidęs šį terminą asmuo yra itin silpnai suinteresuotas savo teisių gynyba. Teismas konstatuoja, kad pareiškėjas M. D. praleido ieškinio senaties terminą žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimui laikotarpiui nuo 2011 m. lapkričio 21 d. iki 2012 m. rugsėjo 20 d. (išskyrus laikotarpius, kai pareiškėjo nebuvo Lukiškių TI-K), todėl gynė savo teises labai neapdairiai, jo skundo šia apimtimi tenkinti nėra teisinio pagrindo.

2844. Kartu pabrėžtina, jog pareiškėjas M. D. Lukiškių TI-K buvo ir vėliau, t. y. nuo 2013 m. sausio 17 d. iki 2013 m. gegužės 9 d. (žr. Lukiškių TI-K atsiliepimą į pareiškėjo skundą (b. l. 59-70); asmens įskaitos kortelę (b. l. 71-74)). Apibendrinant kamerų plotų bei tose kamerose laikomų asmenų skaičiaus duomenis, kai tose kamerose buvo laikomas pareiškėjas M. D. (žr. šio sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 1 punktą), darytina išvada, jog tuo laikotarpiu kamerose trūko ploto laikomiems asmenims iš viso 31 parą. Atkreiptinas dėmesys, jog 2013 m. gegužės 2-3 d., 7-8 d. vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje visiškai atitiko nustatytus reikalavimus; be to, pareiškėjo nuo 2013 m. sausio 24 d. iki 2013 m. sausio 30 d., nuo 2013 m. vasario 7 d. iki 2013 m. kovo 27 d., nuo 2013 m. balandžio 4 d. iki 2013 m. balandžio 24 d. nebuvo Lukiškių TI-K (žr. Lukiškių TI-K atsiliepimą į pareiškėjo skundą (b. l. 59–70), asmens įskaitos kortelių kopijas (b. l. 71-74)). Pabrėžtina, kad Lukiškių TI-K neveikė taip, kaip pagal įstatymus turėjo veikti, todėl neteisėtumo faktas yra pakankamai įrodytas (žr. analogišką poziciją Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 23 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-438-121/2009, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-2810/2011), o jo motyvai, kad jis nėra kaltas dėl šio pažeidimo nėra reikšmingi: pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatas šios rūšies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad nebūtina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusią žalą atlygina visiškai, nepaisydama konkretaus valstybinės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.

2855. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-653/2007; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444- 619/2008 ir kt.). Tai, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje, yra konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (administracinė byla Nr. A143-1966/2008, Nr. A502-913/2011 ir kt.). Nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo kalinimo Lukiškių TI-K kamerų patalpose sąlygomis, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo teiginiai, jog kalinimas tokiomis sąlygomis padarė jam įvairių nepatogumų, yra įrodytas.

286Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiškia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį turi būti taikomi kriterijai, nurodyti Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje, tame tarpe ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo principai. Teismų praktikoje pripažįstama ir tai, kad asmens pažeista neturtinė teisė kai kuriais atvejais teismo gali būti apginta nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT), gindamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje D. prieš Lietuvą, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. prieš Lietuvą). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008). Analogiška praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėjamose bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo (2007 m. liepos 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2-718/2007; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2010 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).

287Šio pobūdžio bylose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje konstatuojama, kad neturtinė žala turi būti atlyginama pinigais (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 23 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-438-121/2009, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-2810/2011). Kartu pabrėžtina, kad neturtinės žalos prigimtis lemia, jog nėra galimybės šią žalą tiksliai apibrėžti, ją apčiuopti, grąžinti nukentėjusį asmenį į buvusią padėtį ar rasti tokios žalos tikslų piniginį ekvivalentą. Dėl to įstatyme nustatyti tik kriterijai, į kuriuos privalo atsižvelgti teismas, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį kiekvienu konkrečiu atveju. Kartu negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai nereiškia, kad gali būti reikalaujama neproporcingos kompensacijos. Pareikalavus nerealaus dydžio kompensacijos, o teismui ją priteisus, gali būti paneigta neturtinės žalos atlyginimo esmė, paverčiant tai nepagrįstu uždarbiavimu. Atsižvelgiant į tai, piniginės kompensacijos neturtinei žalai atlyginti dydis kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas teismo nagrinėjamoje byloje pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalis), vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais (Civilinio kodekso 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2010, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1452/2010).

288Teismas pabrėžia, kad pareiškėjo apgyvendinimas perpildytoje patalpoje negali būti vertinamas tik kaip mažareikšmis ar smulkmeniškas pažeidimas. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad Lukiškių TI-K stengiamasi palaikyti tvarką: Lukiškių TI-K (užsakovas) ir UAB „Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stotis“ (nuo 2012 m. gegužės 18 d. – UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ (b. l. 127)) (vykdytoja) 2012 m. sausio 3 d. sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. 102 (sutarties galiojimas – iki 2012 m. gruodžio 31 d.), pagal kurią vykdytoja, siekdama išaiškinti buitinių kenkėjų (vabzdžių ir graužikų) buvimą ir juos naikinti, įsipareigojo savo lėšomis ir darbo jėga atlikti šioje sutartyje nustatytų užsakovo patalpų priežiūrą, o užsakovas – apmokėti už paminėtus darbus pagal šios sutarties sąlygas (sutarties 1.1 punktas); vykdytoja, be kita ko, įsipareigojo: ištirti kenkėjų rūšį, lokalizacijos vietas, patekimo kelius ir nustatyti kenkėjų kontrolės priemones, užsakovo nurodytose patalpose profilaktiškai stebėti užkrėstumą kenkėjais ir savo medžiagomis bei darbo jėga juos naikinti; užsakovui pranešus apie pastebėtus kenkėjus, intensyviai juos naikinti jų veisimosi vietose per vieną darbo dieną (sutarties 4 punktas) (b. l. 123–126). Minėta sutartis 2012 m. gruodžio mėn. buvo pratęsta 1 metams, t. y. nuo 2013 m. sausio 3 d. iki 2014 m. sausio 3 d. (b. l. 128). Be to, 2013 m. gegužės 17 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-13.16-525, vadovaujantis HN 76:2010 atlikus operatyviąją tiesioginę valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę, be kita ko, nustatyta: Lukiškių TI-K suimtųjų ir nuteistųjų asmeninių drabužių skalbimas organizuojamas vadovaujantis Lukiškių TI-K direktoriaus 2012 m. vasario 23 d. įsakyme Nr. 1-21 patvirtintu Lukiškių TI-K suimtųjų ir nuteistųjų asmeninių viršutinių drabužių skalbimo ir cheminio valymo paslaugos teikimo tvarkos aprašu; dėl dezinsekcjios, deratizacijos Lukiškių TI-K sudaręs sutartį su UAB „Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stotis“, graužikų ir buitinių parazitų naikinimas organizuojamas pagal sutartį su šiuos darbus atliekančia įmone, pildomas darbų atlikimo žurnalas; Lukiškių TI-K minkštasis inventorius (čiužiniai, pagalvės, antklodės) dezinfekuojamas dezinfekcijos kameroje, dezinfekcijos duomenys nurodomi šios kameros darbo žurnale; patalynę numatyta keisti kas 7 dienas; dėl skalbinių skalbimo sudaryta sutartis su UAB „Švaros etalonas“ (b. l. 109–110).

289Be to, teismas, kompleksiškai įvertinęs ir Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktuose (b. l. 108, 116) nustatytus Higienos normos pažeidimus bei trūkumus, pareiškėjo nusiskundimus dėl higienos pažeidimų, daro išvadą, kad didžiausi pažeidimai buvo susiję būtent su ploto trūkumu, tačiau, nustatydamas žalos dydį, kompleksiškai vertina ir smulkesnius pažeidimus. Teismas pabrėžia, kad pareiškėjo nusiskundimai kankinimu alkiu nėra niekuo pagrįsti, pareiškėjas buvo maitinamas kaip ir kiti nuteistieji, todėl šiuo aspektu pareiškėjo argumentai atmestini kaip visiškai nepagrįsti.

290Teismas, pakartodamas, kad pareiškėjo apgyvendinimas perpildytoje patalpoje negali būti vertinamas tik kaip mažareikšmis ar smulkmeniškas pažeidimas, atsižvelgdamas į pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę (31 parą pareiškėjas M. D. Lukiškių TI-K buvo laikomas netinkamai), į tai, kad nenustatyta, jog pareiškėjui padaryta žala sveikatai, į Lietuvoje pareiškėjo buvimo Lukiškių TI-K laikotarpiu egzistavusias ekonomines darbo užmokesčio (minimali mėnesinė alga 2012 m. rugpjūčio 1 d. – 2012 m. gruodžio 31 d. buvo 850 Lt (žr. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 20 d. nutarimą Nr. 718 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“), 2013 m. sausio 1 d. – 2014 m. rugsėjo 30 d. buvo 1000 Lt (žr. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimą Nr. 1543 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“), nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. – 1035 Lt, nuo 2015 m. sausio 1 d. – 300 eurų (žr. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 24 d. nutarimą Nr. 972 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“)) bei gyvenimo sąlygas, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 350 eurų, kuri priteistina iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K. Ypač pabrėžtina, kad teismas, vertindamas neturtinės žalos dydį, remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 8 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-331-858/2016, kurioje už 169 netinkamo kalinimo dienų buvo priteista 1500 eurų. Teismo vertinimu, didesnės negu 350 eurų neturtinės žalos priteisimas šioje administracinėje byloje būtų vertintinas kaip nepagrįstas pareiškėjo uždarbiavimas.

2916. Pareiškėjas teigia, jog valstybė, neteikdama tinkamo buitinio aprūpinimo, sutaupė, kad jam nesuteikė pajamų, tačiau šie pareiškėjo teiginiai atmestini kaip nepagrįsti, o pareiškėjo reikalavimai priteisti turtinę žalą negali būti tenkinami. Teismas atkreipia dėmesį, kad duomenų, jog pats pareiškėjas aktyviai prašė darbo, byloje nėra: šiuo atveju įrodyti turtinės žalos patyrimo faktą tenka pačiam pareiškėjui.

292Teismas atkreipia dėmesį, jog tiek Kalėjimų departamentas, tiek Teisingumo ministerija neatliko neteisėtų veiksmų, todėl iš valstybės, atstovaujamos minėtų institucijų, tiek turtinės, tiek neturtinės žalos priteisti negalima.

293Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

Nutarė

294Pareiškėjo M. D. (M. D.) skundą tenkinti iš dalies.

295Priteisti pareiškėjui M. D. (M. D.), a. k. ( - ) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 350 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų) neturtinės žalos atlyginimo už jo netinkamą laikymą Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime nuo 2013 m. sausio 17 d. iki 2013 m. gegužės 9 d. (su pertraukomis netinkamai laikytas 31 parą).

296Likusią skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

297Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis, vaizdo... 2. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 3. I... 4. 1. Pareiškėjas M. D. (M. D.) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į... 5. 1.1. atnaujinti ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl turtinės žalos... 6. 1.2. priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo... 7. 2. Pareiškėjo skundas iš esmės grindžiamas tokiais argumentais.... 8. 2.1. Pasak pareiškėjo, jis Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau... 9. 2.2. Pareiškėjas nurodo, kad:... 10. – žalą dėl diskriminavimo, draudimo susirašinėti, trukdymo palaikyti... 11. – žalą dėl įkalinimo įstaigos perpildymo ir su tuo susijusių... 12. – žalą dėl kankinimo alkiu kildina iš tiesioginio diskriminavimo, kuris... 13. – žalą dėl įkalinimo įstaigos perpildymo ir su tuo susijusių... 14. – žalą dėl CK 6.246 straipsnyje įtvirtintos bendro pobūdžio pareigos... 15. 2.3. Įkalinimo įstaigos perpildymas ir su tuo susiję pažeidimai... 16. 2.3.1. Pareiškėjui nebuvo užtikrintas tinkamas gyvenamosios patalpos plotas,... 17. 2.3.2. Pagal įsakyme Nr. V-124 patvirtintą normą asmeniui privalo būti... 18. 2.3.3. Lukiškių TI-K neteisėtai įrengti pertekliniai metaliniai savadarbiai... 19. 2.3.4. Lukiškių TI-K pažymose nurodo ne gyvenamuosius kamerų plotus, o... 20. 2.3.5. Pareiškėjas remiasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso... 21. – lova yra minkštas ar turintis bent minimalias spyruokliavimo savybes... 22. – pagal teisės aktus vienam asmeniui turi būti skirta viena metalinė lova,... 23. – Lukiškių TI-K nėra baldų gamintojų, tokia veiklos rūšis... 24. 2.3.6. Pasak pareiškėjo, Lukiškių TI-K kamerose pareiškėjui nebuvo... 25. 2.3.7. Pareiškėjas taip pat remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio... 26. 2.3.8. Prieštaravimas tarp įsakymo Nr.V-124 1.3.1 punkto patvirtinto 3,6 m2... 27. Taigi Lukiškių TI-K administracija savo elgesiu sąmoningai siekė... 28. 2.3.9. Dėl labai ankštų kamerų buvo 20 cm–40cm pločio tarpai tarp gulto... 29. 2.3.10. Pasak pareiškėjo, dėl kamerų perpildymo dažnai jis buvo priverstas... 30. 2.3.11. Remaintis EŽTT praktika (byla Ananyev ir kt. pieš Rusiją), jeigu... 31. Pažymėtina, kad įprastiniai analogiškose bylose Lukiškių TI-K... 32. 2.4. Higienos, materialinio ir buitinio aprūpinimo normų pažeidimai... 33. 2.4.1. Pareiškėjas remiasi Įstatymo 44 straipsniu, BVK 173 straipsniu,... 34. 2.4.2..Kamerose, kurios pagal gyvenamąjį plotą privalėjo būti vienvietės,... 35. 2.4.3. Pareiškėjas remiasi HN76:2010 24 ir 26 punktais, nurodo, kad kamerose,... 36. Be to, Lukiškių TI-K III korpuso sienos yra plonesnės, todėl šio korpuso... 37. 2.4.4. Pareiškėjas remiasi HN 76:2010 28 punktu, nurodo, kad visose... 38. 2.4.4. Pasak pareiškėjo, visose kamerose, kuriose jis laikytas, sienos buvo... 39. 2.4.5. Galimybių valyti kamerų sienas ir lubas nebuvo, valymo ir... 40. 2.4.6. Pagal HN76:2010 600 punktą laisvės atėmimo vietose neturi būti... 41. 2.4.7. Pareiškėjas remiasi HN 76:2010 13 ir 50 punktais, nurodo, kad... 42. 2.4.8. Pareiškėjas cituoja HN76:2010 40, 41, 43 ir 68 punktus, nurodo, kad... 43. 2.4.9. Bendrą Lukiškių TI-K pareigūnų ir administracijos požiūrį į... 44. 2.4.10. Pareiškėjas remiasi HN76:2010 63 punktu, Įstatymo 44 straipsniu, BVK... 45. Akcentuotina, kad nepakankamas aprūpinimas tualetiniu popieriumi ypatingai... 46. 2.4.11. Asmenims, atvykusiems į Lukiškių TI-K, įsakmiai liepiama... 47. 2.4.12. Pareiškėjas remiasi HN:76-2010 65 punktu, nurodo, kad Lukiškių TI-K... 48. 2.4.13. Pažymėtina, kad net nežymūs Normų neatitikimai ir prieštaravimai... 49. 2.4.14. Pareiškėjas remiasi HN76:2010 64 punktu, nurodo, kad Lukiškių TI-K... 50. 2.5. Diskriminavimas ir kankinimas alkiu... 51. 2.5.1. Nuteistiems asmenims pataisos namuose nustatytas šilto vandens tiekimas... 52. 2.5.2. Pagal BVK nuostatas nuteistiems asmenims, kurie kalėjime yra laikinai,... 53. 2.5.3. Nuteistiems asmenims pataisos namuose suteikiami iki 4 valandų trukmės... 54. 2.5.4.Pagal Normas suimtiesiems kas mėnesi išduodami dantų šepetėlis,... 55. 2.5.5. Pareiškėjas remiasi Įstatymo 44 straipsnio 5 dalimi, BVK 173... 56. 2.5.6. Neteisėto ir diskriminacinio nutarimo Nr. 14 pagrindu Lietuvos... 57. 2.5.7. Pareiškėjas remiasi HN76:2010 9 punktu, Departamento direktoriaus 2014... 58. 2.5.8. Pasak pareiškėjo, maitinimo organizavimas Lukiškių TI-K pažeidė... 59. 2.5.8.1. Pirma, valgiaraščiai nustato vienodo dydžio maisto davinį visiems... 60. 2.5.8.2. Į valgiaraščius įtraukti ne tik skirtingi maisto davinio kiekiai,... 61. 2.6. Neaprūpinimas pajamomis... 62. 2.6.1. Lietuvos Respublika yra prisijungusi prie Tarptautinio ekonominių,... 63. 2.6.2. Kalinimo Lukiškių TI-K metu pareiškėjui nemokėtos socialinės... 64. 2.6.3. Asmens, iš kurio atimta laisvė, aprūpinimas darbo pajamomis yra... 65. 2.7. Trukdymas palaikyti šeimos ir socialinius ryšius... 66. Pasak pareiškėjo, viso kalinimo Lukiškių TI-K metu jam nebuvo leidžiami... 67. 2.8. Deliktai ir žalos dydis... 68. 2.8.1. Pareiškėjas remiasi BVK 7 straipsniu, Įstatymo 5 straipsnio 3 dalimi,... 69. 2.8.2. Pareiškėjas remiasi Konstitucinio Teismo 1997 m. sausio 20 d. nutarimu... 70. 2.8.3. Pareiškėjas dėl žalos atlyginimo, be kita ko privalomumo,... 71. 2.8.4. Pagrįsdamas turtinę žalą, pareiškėjas, be kita ko, nurodo, kad... 72. 2.8.5. Neturtinės žalos įvertinimas pinigais yra teismo prerogatyva,... 73. 2.8.6. Pasak pareiškėjo, išanalizavus administracinių teismų praktiką... 74. 2.8.7. Pagrįsdamas neturtinės žalos dydį, pareiškėjas remiasi, be kita... 75. Pareiškėjas prašo teismą neturinę žalą vertinti: dėl kalinimo... 76. II... 77. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Lietuvos Respublikos teisingumo... 78. III... 79. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių tardymo... 80. 1. Atsakovės atstovas, vadovaudamasis CK 1.125 straipsnio 8 dalimi, 127... 81. 2. Nuo 2010 balandžio 11 d. įsigaliojo HN 76:2010, kurioje minimali... 82. 3. Lukiškių TI-K administracija stengiasi, kiek įmanydama, mažinti... 83. 4. Lukiškių TI-K – specifinė įstaiga, atliekanti tardymo izoliatoriaus ir... 84. 5. Lukiškių TI-K yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių,... 85. Skirstant atvykusius asmenis į kameras, laikomasi BVK 70 straipsnyje... 86. 6. Dėl šių aplinkybių kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam... 87. Už gautą inventorių, suimtais (nuteistasis) pasirašo kameros armatūrinėje... 88. 7. Dėl švaros palaikymo kamerose, vykdomų patikrinimų... 89. Įstaigos administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad... 90. 8. Dėl kamerų remonto... 91. Kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą... 92. 9. Dėl kamerų įrengimo... 93. Tardymo izoliatorių kamerų įrengimas įtvirtintas TI taisyklėse, pagal... 94. 10. Dėl kamerose esančių grotų ir metalinio tinklo... 95. Pagal TI taisyklių 14.1 punktą langų angoje įstatytos metalinės grotos, o... 96. 11. Dėl naujai atvykusių asmenų pirminės apžiūros (medicininio tikrinimo)... 97. Tiek suimtiesiems, tiek nuteistiesiems visada atliekama pirminė apžiūra,... 98. 12. Dėl aprūpinimo patalyne, skalbimo, džiovinimo... 99. Lukiškių TI-K patalynė išduodama pagal normas, nustatytas įsakyme Nr.... 100. Viršutinius drabužius galima skalbti tik apmokėjus už šią skalbimo... 101. 13. Dėl sanitarinio mazgo ir šalto vandens tiekimo... 102. Pagal HN 76:2010 21 punktą pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo)... 103. 14. Dėl veidrodžio, tualeto reikmenų lentynėlės... 104. Pagal HN 76:2010 21 punktą pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo)... 105. Įsakymo Nr. 1R-139 dalyje „Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo... 106. Šiuo metu Lukiškių TT-K yra nupirkęs reikiamą kiekį veidrodžių,... 107. 15. Dėl vedimo į dušą tvarkos... 108. Pagal HN 76:2010 68 punktą laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi... 109. 16. Dėl higienos priemonių išdavimo... 110. Pagal įsakyme Nr. 1R-139 patvirtintas „Vyrų ir moterų, laikomų kardomojo... 111. 17. Dėl pasivaikščiojimų organizavimo... 112. Pagal Įstatymo 29 straipsnį suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip 1... 113. Pasivaikščiojimo kiemeliai Lukiškių TI-K išdėstyti I, II bei III... 114. 18. Dėl ventiliacijos, vėdinimo... 115. Pagal HN 76:2010 24 punktą gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per... 116. 19. Dėl maitinimo... 117. Pagal Įstatymo 44 straipsnio 5 dalį suimtiesiems tiekiamas maistas turi... 118. Vadovaujantis Departamento direktoriaus 2010 m. balandžio 19 d. įsakymu Nr.... 119. 20. Dėl pasimatymų ir kitų išorinių kontaktų... 120. 20.1. Ilgalaikiai ir trumpalaikiai nuteistųjų pasimatymai Lukiškių TI-K... 121. Pagal TI vidaus taisyklių 65 punktą pasimatymas vyksta be fizinio kontakto,... 122. 20.2. Pasimatymai suteikiami tik iš anksto užsiregistravusiems ir atvykusiems... 123. 20.3. Pagal TI taisyklių 18 punktą suimtiesiems pasimatyti su giminaičiais... 124. 20.4. Lukiškių TI-K nėra įrengtų ilgalaikių pasimatymų kambarių. TI... 125. Lukiškių TI-K neturi teisinio pagrindo savavališkai keisti BVK, TI vidaus... 126. Pažymėtina, kad tokio pobūdžio administracinėse bylose pareiškėjų... 127. 21. Dėl nuteistojo pajamų... 128. Nuteistiesiems parašius prašymą gali būti skiriama piniginė pašalpa iš... 129. 22. Dėl žalos... 130. 22.1. Neturtinės žalos apibrėžimas pateiktas CK 6.250 straipsnio 1 dalyje.... 131. 22.2. Pareiškėjas skundą grindžia ne įrodymais, bet samprotavimais,... 132. 22.3. Administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, kilusios dėl... 133. IV... 134. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Kalėjimų departamentas prie Lietuvos... 135. 1. Pareiškėjas Lukiškių TI-K laikytas tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip... 136. 2. Pareiškėjo skunde nesistengiama pagrįsti ir konkrečiai įvardyti... 137. 3. Remiantis teismų praktika dėl neturtinės žalos taikymo, kai siekiama... 138. 4. EŽTT, gindamas Konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir... 139. 5. Įstaiga pagal galimybes įgyvendino galiojančius teisės aktus ir nebuvo... 140. Pažymėtina, kad Lukiškių TI-K administracija nuolat reikalauja iš... 141. 6. Nuteistųjų ir suimtųjų materialinis buitinis aprūpinimas Lukiškių... 142. 7. Pagal Įstatymo 44 straipsnio 4 dalį ir Lietuvos Respublikos teisingumo... 143. 8. Pareiškėjas skundžiasi ir dėl išvedimo į dušą tvarkos. Pagal HN... 144. 9. Pagal HN 76:2010 8, 9 punktus laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims... 145. 10. Remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19... 146. V... 147. Teismo posėdyje pareiškėjas M. D. rėmėsi skundu ir prašė skundą... 148. Teismas, išnagrinėjęs skundo, atsiliepimų motyvus, įvertinęs rašytinius... 149. I... 150. Šioje administracinėje byloje inter alia nustatyta:... 151. 1. Pareiškėjas M. D. (M. D.) Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime buvo... 152. – atvykęs į Lukiškių TI-K 2011 m. lapkričio 21 d. pareiškėjas buvo... 153. – 2011 m. lapkričio 22 d. perkeltas į kamerą Nr. 324 (plotas – 7,68 m2);... 154. – 2011 m. lapkričio 23 d. – 2011 m. gruodžio 15 d. kameroje Nr. 324 ryte... 155. – 2011 m. gruodžio 16 d. perkeltas į kamerą Nr. 391 (plotas – 34,27 m2);... 156. – 2011 m. gruodžio 17 d. – 2011 m. gruodžio 19 d. kameroje Nr. 391 ryte... 157. – 2011 m. gruodžio 20 d. perkeltas į kamerą Nr. 258 (plotas – 34,71 m2);... 158. – 2011 m. gruodžio 21 d. kameroje Nr. 258 ryte buvo 15, vakare – 18... 159. – 2011 m. gruodžio 22 d. – 2011 m. gruodžio 26 d. kameroje Nr. 258 ryte... 160. – 2011 m. gruodžio 27 d. kameroje Nr. 258 ryte buvo 16, vakare – 15... 161. – 2011 m. gruodžio 28 d. kameroje Nr. 258 ryte buvo 15, vakare – 15... 162. – 2011 m. gruodžio 29 d. kameroje Nr. 258 ryte buvo 15, vakare – 17... 163. – 2011 m. gruodžio 30 d. – 2012 m. sausio 2 d. kameroje Nr. 258 ryte buvo... 164. – 2012 m. sausio 3 d. kameroje Nr. 258 ryte buvo 16, vakare – 16 asmenų;... 165. – 2012 m. sausio 4 d. kameroje Nr. 258 ryte buvo 16, vakare – 15 asmenų;... 166. – 2012 m. sausio 5 d. perkeltas į kamerą Nr. 120 (plotas – 7,38 m2);... 167. – 2012 m. sausio 6 d. išvyko į Kybartų pataisos namus;... 168. – 2012 m. vasario 17 d. atvyko iš Kybartų pataisos namų ir buvo uždarytas... 169. – 2012 m. vasario 18 d. perkeltas į kamerą Nr. 254 (plotas – 34,71 m2);... 170. – 2012 m. vasario 19 d. kameroje Nr. 254 ryte buvo 16, vakare – 16 asmenų;... 171. – 2012 m. vasario 20 d. kameroje Nr. 254 ryte buvo 16, vakare – 17 asmenų;... 172. – 2012 m. vasario 21 d. kameroje Nr. 254 ryte buvo 15, vakare – 14 asmenų;... 173. – 2012 m. vasario 22 d. kameroje Nr. 254 ryte buvo 13, vakare – 14 asmenų;... 174. – 2012 m. vasario 23 d. kameroje Nr. 254 ryte buvo 14, vakare – 15 asmenų;... 175. – 2012 m. vasario 24 d. – 2012 m. vasario 26 d. kameroje Nr. 254 ryte buvo... 176. – 2012 m. vasario 27 d. kameroje Nr. 254 ryte buvo 15, vakare – 16 asmenų;... 177. – 2012 m. vasario 28 d. kameroje Nr. 254 ryte buvo 15, vakare – 19 asmenų;... 178. – 2012 m. vasario 29 d. kameroje Nr. 254 ryte buvo 20, vakare – 20 asmenų;... 179. – 2012 m. kovo 1 d. kameroje Nr. 254 ryte buvo 19 asmenų, vakare – 22... 180. – 2012 m. kovo 2 d. kameroje Nr. 254 ryte buvo 20 asmenų, vakare – 21... 181. – 2012 m. kovo 3 d. – 2012 m. kovo 4 d. kameroje Nr. 254 ryte buvo 21,... 182. – 2012 m. kovo 5 d. kameroje Nr. 254 ryte buvo 20 asmenų, vakare – 21... 183. – 2012 m. kovo 6 d. kameroje Nr. 254 ryte buvo 17, vakare – 18 asmenų;... 184. – 2012 m. kovo 7 d. kameroje Nr. 254 ryte buvo 17, vakare – 18 asmenų;... 185. – 2012 m. kovo 8 d. išvyko į Kybartų pataisos namus;... 186. – 2012 m. kovo 15 d. atvyko iš Kybartų pataisos namų ir buvo uždarytas į... 187. – 2012 m. kovo 16 d. kameroje Nr. 252 ryte buvo 13, vakare – 13 asmenų;... 188. – 2012 m. kovo 17 d. kameroje Nr. 252 ryte buvo 13, vakare – 14 asmenų;... 189. – 2012 m. kovo 18 d. – 2012 m. kovo 19 d. kameroje Nr. 252 ryte buvo 14,... 190. – 2012 m. kovo 20 d. kameroje Nr. 252 ryte buvo 12, vakare – 14 asmenų;... 191. – 2012 m. kovo 21 d. kameroje Nr. 252 ryte buvo 12, vakare – 14 asmenų;... 192. – 2012 m. kovo 22 d. kameroje Nr. 252 ryte buvo 14, vakare – 15 asmenų;... 193. – 2012 m. kovo 23 d. – 2012 m. kovo 26 d. kameroje Nr. 252 ryte buvo 14,... 194. – 2012 m. kovo 27 d. kameroje Nr. 252 ryte buvo 13, vakare – 13 asmenų;... 195. – 2012 m. kovo 28 d. kameroje Nr. 252 ryte buvo 11, vakare – 14 asmenų;... 196. – 2012 m. kovo 29 d. kameroje Nr. 252 ryte buvo 14, vakare – 14 asmenų;... 197. – 2012 m. kovo 30 d. – 2012 m. balandžio 1 d. kameroje Nr. 252 ryte buvo... 198. – 2012 m. balandžio 2 d. kameroje Nr. 252 ryte buvo 14, vakare – 15... 199. – 2012 m. balandžio 3 d. kameroje Nr. 252 ryte buvo 13, vakare – 13... 200. – 2012 m. balandžio 4 d. kameroje Nr. 252 ryte buvo 13, vakare – 14... 201. – 2012 m. balandžio 5 d. išvyko į Kybartų pataisos namus;... 202. – 2012 m. balandžio 19 d. atvyko iš Kybartų pataisos namų ir buvo... 203. – 2012 m. balandžio 20 d. – 2012 m. balandžio 25 d. kameroje Nr. 271 ryte... 204. – 2012 m. balandžio 26 d. išvyko į Kybartų pataisos namus;... 205. – 2012 m. gegužės 3 d. atvyko iš Kybartų pataisos namų ir buvo... 206. – 2012 m. gegužės 4 d. perkeltas į kamerą Nr. 310 (plotas – 7,77 m2),... 207. – 2012 m. gegužės 5 d. – 2012 m. gegužės 7 d. kameroje Nr. 310 ryte... 208. – 2012 m. gegužės 8 d. kameroje Nr. 310 ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys;... 209. – 2012 m. gegužės 9 d. kameroje Nr. 310 ryte buvo 4, vakare – 4 asmenys;... 210. – 2012 m. gegužės 10 d. išvyko į Kybartų pataisos namus;... 211. – 2012 m. birželio 7 d. atvyko iš Kybartų pataisos namų ir buvo... 212. – 2012 m. birželio 8 d. perkeltas į kamerą Nr. 317 (plotas – 7,61 m2),... 213. – 2012 m. birželio 9 d. – 2012 m. birželio 11 d. kameroje Nr. 317 ryte... 214. – 2012 m. birželio 12 d. kameroje Nr. 317 ryte buvo 2, vakare – 4 asmenys;... 215. – 2012 m. birželio 13 d. kameroje Nr. 317 ryte buvo 2, vakare – 4 asmenys;... 216. – 2012 m. birželio 14 d. išvyko į Kybartų pataisos namus;... 217. – 2012 m. liepos 5 d. atvyko iš Kybartų pataisos namų ir buvo uždarytas... 218. – 2012 m. liepos 6 d. perkeltas į kamerą Nr. 274 (plotas – 7,84 m2),... 219. – 2012 m. liepos 7 d. – 2012 m. liepos 9 d. kameroje Nr. 274 ryte buvo 4,... 220. – 2012 m. liepos 10 d. kameroje Nr. 274 ryte buvo 1, vakare – 1 asmuo;... 221. – 2012 m. liepos 11 d. kameroje Nr. 274 ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys;... 222. – 2012 m. liepos 12 d. kameroje Nr. 274 ryte buvo 4, vakare – 4 asmenys;... 223. – 2012 m. liepos 13 d. perkeltas į kamerą Nr. 312 (plotas – 7,67 m2),... 224. – 2012 m. liepos 14 d. – 2012 m. liepos 15 d. kameroje Nr. 312 ryte buvo 4,... 225. – 2012 m. liepos 16 d. kameroje Nr. 312 ryte buvo 4, vakare – 3 asmenys;... 226. – 2012 m. liepos 17 d. kameroje Nr. 312 ryte buvo 2, vakare – 3 asmenys;... 227. – 2012 m. liepos 18 d. kameroje Nr. 312 ryte buvo 4, vakare – 4 asmenys;... 228. – 2012 m. liepos 19 d. išvyko į Kybartų pataisos namus;... 229. – 2012 m. rugsėjo 13 d. atvyko iš Kybartų pataisos namų ir buvo... 230. – 2012 m. rugsėjo 14 d. perkeltas į kamerą Nr. 257 (plotas – 34,57 m2),... 231. – 2012 m. rugsėjo 15 d. – 2012 m. rugsėjo 16 d. kameroje Nr. 257 ryte... 232. – 2012 m. rugsėjo 17 d. kameroje Nr. 257 ryte buvo 7, vakare – 8 asmenys;... 233. – 2012 m. rugsėjo 18 d. kameroje Nr. 257 ryte buvo 7, vakare – 8 asmenys;... 234. – 2012 m. rugsėjo 19 d. kameroje Nr. 257 ryte buvo 8, vakare – 8 asmenys;... 235. – 2012 m. rugsėjo 20 d. išvyko į Kybartų pataisos namus;... 236. – 2013 m. sausio 17 d. atvyko iš Kybartų pataisos namų ir buvo uždarytas... 237. – 2013 m. sausio 18 d. perkeltas į kamerą Nr. 271 (plotas – 7,76 m2),... 238. – 2013 m. sausio 19 d. – 2013 m. sausio 20 d. kameroje Nr. 271 ryte buvo 4,... 239. – 2013 m. sausio 21 d. kameroje Nr. 271 ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys;... 240. – 2013 m. sausio 22 d. kameroje Nr. 271 ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys;... 241. – 2013 m. sausio 23 d. kameroje Nr. 271 ryte buvo 4, vakare – 4 asmenys;... 242. – 2013 m. sausio 24 d išvyko į Kybartų pataisos namus;... 243. – 2013 m. sausio 31 d. atvyko iš Kybartų pataisos namų ir buvo uždarytas... 244. – 2013 m. vasario 1 d. perkeltas į kamerą Nr. 321 (plotas – 7,70 m2),... 245. – 2013 m. vasario 2 d. kameroje Nr. 321 ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys;... 246. – 2013 m. vasario 3 d. – 2013 m. vasario 5 d. kameroje Nr. 321 ryte buvo 4,... 247. – 2013 m. vasario 6 d. kameroje Nr. 321 ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys;... 248. – 2013 m. vasario 7 d išvyko į Kybartų pataisos namus;... 249. – 2013 m. kovo 28 d. atvyko iš Kybartų pataisos namų ir buvo uždarytas į... 250. – 2013 m. kovo 29 d. perkeltas į kamerą Nr. 262 (plotas – 7,86 m2),... 251. – 2013 m. kovo 30 d. – 2013 m. balandžio 1 d. kameroje Nr. 262 ryte buvo... 252. – 2013 m. balandžio 2 d. kameroje Nr. 262 ryte buvo 2, vakare – 3 asmenys;... 253. – 2013 m. balandžio 3 d. kameroje Nr. 262 ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys;... 254. – 2013 m. balandžio 4 d išvyko į Kybartų pataisos namus;... 255. – 2013 m. balandžio 25 d. atvyko iš Kybartų pataisos namų ir buvo... 256. – 2013 m. balandžio 26 d. perkeltas į kamerą Nr. 265 (plotas – 7,87 m2),... 257. – 2013 m. balandžio 27 d. – 2013 m. balandžio 28 d. kameroje Nr. 265 ryte... 258. – 2013 m. balandžio 29 d. kameroje Nr. 265 ryte buvo 3, vakare – 4... 259. – 2013 m. balandžio 30 d. – 2013 m. gegužės 1 d. kameroje Nr. 265 ryte... 260. – 2013 m. gegužės 2 d. – 2013 m. gegužės 3 d. kameroje Nr. 265 ryte... 261. – 2013 m. gegužės 4 d. perkeltas į kamerą Nr. 267 (plotas – 7,63 m2),... 262. – 2013 m. gegužės 5 d. – 2013 m. gegužės 6 d. kameroje Nr. 267 ryte... 263. – 2013 m. gegužės 7 d. kameroje Nr. 267 ryte buvo 2, vakare – 2 asmenys;... 264. – 2013 m. gegužės 8 d. perkeltas į kamerą Nr. 365 (plotas – 6,48 m2),... 265. – 2013 m. gegužės 9 d. išvyko į Kybartų pataisos namus (toliau – ir... 266. 2. Lukiškių TI-K 2015 m. rugsėjo 9 d. rašte Nr. 96-2345 „Dėl... 267. 2.1. Pareiškėjas nuo 2011 m. lapkričio 21 d. iki 2013 m. gegužės 9 d. buvo... 268. 2.2. Pareiškėjas Lukiškių TI-K nuo 2011 m. lapkričio 21 d. iki 2013 m.... 269. 2.3. Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose laikoma ne daugiau asmenų, negu... 270. 3. Vilniaus visuomenės sveikatos centro aktuose, be kita ko, nurodyta:... 271. 3.1. 2013 m. gegužės 8 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-13.16-525,... 272. 3.2. 2013 m. gegužės 17 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-13.16-525,... 273. 3.3. 2013 m. birželio 10 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-13.16-657,... 274. 4. Lukiškių TI-K (užsakovas) ir UAB „Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos... 275. II... 276. 1. Pareiškėjas M. D. prašo teismą priteisti iš Lietuvos valstybės,... 277. Nagrinėjamoje administracinėje byloje kyla ginčas, ar pareiškėjas M. D.... 278. 2. Nagrinėjamoje administracinėje byloje sprendžiant, ar pareiškėjo... 279. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. spalio 20 d. sprendime... 280. „Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad neturtinė... 281. Teismų praktikoje (žr., pvz., 2007 m. birželio 26 d. Lietuvos vyriausiojo... 282. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos,... 283. 3. Pabrėžtina, jog byloje nustatyta, kad pareiškėjas M. D. į Lukiškių... 284. 4. Kartu pabrėžtina, jog pareiškėjas M. D. Lukiškių TI-K buvo ir vėliau,... 285. 5. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas... 286. Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas... 287. Šio pobūdžio bylose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje... 288. Teismas pabrėžia, kad pareiškėjo apgyvendinimas perpildytoje patalpoje... 289. Be to, teismas, kompleksiškai įvertinęs ir Vilniaus visuomenės sveikatos... 290. Teismas, pakartodamas, kad pareiškėjo apgyvendinimas perpildytoje patalpoje... 291. 6. Pareiškėjas teigia, jog valstybė, neteikdama tinkamo buitinio... 292. Teismas atkreipia dėmesį, jog tiek Kalėjimų departamentas, tiek Teisingumo... 293. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos... 294. Pareiškėjo M. D. (M. D.) skundą tenkinti iš dalies.... 295. Priteisti pareiškėjui M. D. (M. D.), a. k. ( - ) iš Lietuvos valstybės,... 296. Likusią skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.... 297. Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti...