Byla 2A-412-657/2016
Dėl nuosavybės dalių ir naudojimosi tvarkos nustatymo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės, Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Egidijaus Tamašausko teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. Ž. apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-4-308/2015 pagal ieškovo A. Ž. ieškinį atsakovui A. Ž., tretieji asmenys L. Ž., VĮ Registrų centras dėl nuosavybės teisių pažeidimo pašalinimo ir atsakovo A. Ž. priešieškinį dėl nuosavybės dalių ir naudojimosi tvarkos nustatymo.

2Kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas A. Ž. kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti negaliojančiu 2002 m. gruodžio 4 d. prašymą Nr. 32762 dėl nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą įregistravimo; panaikinti VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro įrašą dėl nuosavybės teisės į vienbutį individualų gyvenamąjį namą (unikalus Nr. ( - )), esantį ( - ), pagal kurį atsakovui A. Ž. ir ieškovui A. Ž. priklauso lygiomis dalimis po ½ gyvenamojo namo (unikalus Nr. ( - )); nustatyti dalis bendrojoje dalinėje tokiomis dalimis: A. Ž. 1/50 namo dalis, A. Ž. 49/50 dalys gyvenamojo namo (unikalus Nr. ( - )), esančio ( - ); atidalinti A. Ž. iš bendrosios dalinės nuosavybės į vienbutį individualų gyvenamąjį namą ir nustatyti A. Ž. asmenines nuosavybės teisę į vienbutį individualų gyvenamąjį namą (unikalus Nr. ( - )), esantį ( - ), A. Ž. sumokant 1 172,96 Eur kompensaciją; išieškoti iš A. Ž. 12 635,54 Eur sumą nepanaudotą namo statybai, kurią jis pasisavino iš A. Ž.; priverstinai iškeldinti atsakovą A. Ž. iš ieškovui A. Ž. nuosavybės teise priklausančio namo (unikalus Nr. ( - )), esančio ( - ); priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas (T.1, b.l. 1-10; 102-109). Nurodė, kad kartu su broliu A. Ž. susitarė, kad jis žemės sklype adresu, ( - ), savo lėšomis statys gyvenamąjį namą, kurio nuosavybės teisė priklausys ieškovui. A. Ž. ieškovo pavedimu atsiskaitinės su rangovais, o ieškovas leis A. Ž. gyventi minėtame name, nemokant nuomos ar kitokių mokesčių. Namo statybos buvo baigtos 2004 m. birželio mėnesį. Rangovams už darbus didžioji dalis pinigų buvo mokama grynaisiais, o likusioji dalis, ieškovui pačiam negalint sumokėti, – pavedimais į A. Ž. asmeninę banko sąskaitą. Ieškovas per laikotarpį nuo 2001 m. iki 2004 m. gruodžio 31 d. A. Ž. į jo banko sąskaitą, esančią ( - ), viso yra pervedęs 72 000,00 Lt bei 20 000,00 USD (pagal tuometinį oficialų JAV dolerio ir lito santykį – 80 000,00 Lt). Be minėtų bankinių pavedimų namo statybai atsakovui buvo davęs ir bendrą 102 900,00 Lt sumą grynaisiais pinigais. Ieškovas išsiaiškino, kad ne visos jo piniginės lėšos, skirtos namo statybai, buvo panaudotos. Atsakovas piktnaudžiavo A. Ž. pasitikėjimu, jį apgaudinėjo, atsidarė kitas sąskaitas ir į jas persivedinėjo arba įnešė grynais ieškovo namo statybai skirtus pinigus. 2014 m. kovo 20 d. ieškovas sužinojo, kad jam nežinant, Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Alytaus filialui A. Ž. ir A. Ž. vardu buvo paduotas prašymas įregistruoti nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą, esantį ( - ). Tikėtina, kad A. Ž. pateiktas prašymas su padirbtu ieškovo parašu, kuris patvirtino ieškovo valios neatitinkančią aplinkybę, jog gyvenamasis namas ieškovui ir atsakovui priklausytų bendros dalinės nuosavybės teise lygiomis dalimis, taip pažeisdamas ieškovo nuosavybės teises į ginčo gyvenamąjį namą. Nustačius, kad nuosavybės teisė buvo įgyta neteisėtai, asmens teisės į ginčo nuosavybės objektą negali būti ginamos taip pat kaip ir teisėtai įgyta nuosavybė. Minėtas prašymas pripažintinas suklastotu, o jo pagrindu atlikta namo teisinė registracija naikintina. Ieškovas vienas rūpinosi ginčo namo statyba, ją finansavo bei leido jame gyventi atsakovui neprisidėjusiam savo lėšomis, kurių neturėjo, todėl namo nuosavybės teisė turėtų būti pripažinta ieškovui. Ieškovas sutiko atsakovui kompensuoti 4 050,00 Lt, kas sudarytų 1/50 namo vertės, sumą už 18 mėnesių statybų laikotarpį už jo pagalbą namo statybų metu atsiskaitant su rangovais ir statybų vykdytojais. Atsakovas pasisavino iš ieškovo 44 578,00 Lt, skirtus namo statybai, todėl tikslinga priteisti šią sumą iš A. Ž..

5Atsakovas A. Ž. su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti bei priteisti iš ieškovės visas bylinėjimosi išlaidas. Atsikirsdamas į ieškinio reikalavimus pareiškė priešieškinį ir prašė nustatyti dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje į individualų gyvenamąjį namą unikalus Nr. ( - )) iš viso 276,56 kv. m bendro ploto, esantį ( - ) tokiomis dalimis: A. Ž. pripažinti nuosavybės teisę į 49/100 namo dalis, ieškovui A. Ž. – į 51/100 dalis; nustatyti naudojimosi tvarką gyvenamuoju namu sekančiai: paskirti atsakovui A. Ž. patalpas plane pažymėtas 1-2 kambarys – virtuvė (62,49 kv.m), 1-3 sanitarinis mazgas (6,57 kv.m), 1-4 sandėlis (2,05 kv.m), 1-9 kambarys palėpėje (63,59 kv.m), viso 134,70 kv.m arba 49/100 dalys; ieškovui A. Ž. paskirti nuosavybėn ir naudojimui patalpas namo plane pažymėtas R-1 katilinė (19,39 kv.m), R-2 koridorius (7,11 kv.m), R-3 pirtis (7,62 kv.m), R-4 tualetas (2,39 kv.m), R-5 tualetas (2,14 kv.m), R-6 priešpirtis (7,21 kv.m), R-7 kambarys (43,56 kv.m), 1-5 kambarys (21,36 kv.m), 1-6 drabužinė (1,21 kv.m), 1-1 koridorius (5,19 kv.m), 1-7 kambarys (23,60 kv.m), 1-8 tualetas (1,03 kv.m), iš viso patalpų 141,86 kv.m arba 51/100 dalys; priteisti iš ieškovo A. Ž. 5 000,00 Eur piniginę kompensaciją atskiros katilinės įrengimui (T.3, b.l.47-52). Nurodė, jog pastatas įregistruotas po ½ dalį statybos inspektoriaus 2002-12-04 pažymos Nr. 6 pagrindu, o A. Ž. asmenine nuosavybe – 2003-03-18 sutarties Nr. JS-1165 pagrindu. Iš nekilnojamojo turto registro įrašo matyti, kad 2001-11-29 sutartimi Nr. 8364V jo vardu buvo užregistruotas gyvenamasis namas (unikalus Nr. ( - )), kuris nupirktas kartu su ūkiniais pastatais. Atsakovui įgijus nurodytą turtą, ieškovas pasiūlė nugriauti gyvenamąją namą, ir jo vietoje bendromis lėšomis ir darbu pastatyti kitą namą, kuris priklausytų šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise. Jie su ieškovu sutarė, kad atsakovas organizuos statybas, samdys rangovus, prižiūrės statybą, o namo statybai bus naudojamos bendros lėšos. Naujo namo statybai vykdyti atsakovas nugriovė jam priklausantį gyvenamąjį namą, dabartinės 100 000,00 Lt vertės, pardavė butą ( - ), kuris buvo atsakovo ir jo sutuoktinės nuosavybė, ir šias bei kitas asmenines ar bendras su sutuoktine L. Ž. lėšas investavo į gyvenamojo namo statybas. Be to, atsakovas skolinosi lėšų iš banko, o jo žmona – iš savo sesers. A. Ž. gavo darbo užmokestį ( - ), honorarus, o L. Ž. dirbo ir gavo darbo užmokestį dviejose darbovietėse, abu gavo lėšų parduodami surinktas miško gėrybes. Be to, daug darbų, kurių vertė sudaro ne mažiau 50 000,00 Lt, name atliko pats atsakovas. Pastačius naująjį gyvenamąjį namą atsakovas su šeima apsigyveno jame, šiuo metu čia deklaruota atsakovo ir jo šeimos gyvenamoji vieta. Projektinėje dokumentacijoje, leidime statytojais, savininkais ir valdytojais nurodyti A. Ž. ir A. Ž.. Todėl nėra jokių duomenų, kad atsakovas nuosavybę į pastatytą namą įgijo neteisėtai. Byloje yra abiejų šalių sutikimai dėl naujo gyvenamojo namo statybos bendrojon dalinėn nuosavybėn, jis pastatytas ieškovui ir atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype. Ieškovas iki 2013 m nereiškė jokių pretenzijų dėl namo nuosavybės, sutiko su nurodyta dalimi ir tik 2013 m. pradėjo reikšti nepagrįstus reikalavimus dėl namo nuosavybės. Naudojimosi tvarką atsakovas prašo nustatyti atsižvelgiant į faktinį patalpų naudojimą. Ieškovo siūlomas atidalijimo būdas negali būti taikomas, nes juo visiškai ignoruojami atsakovo, kaip bendraturčio, interesai, pažeidžiami protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principai.

6Ieškovas A. Ž. su atsakovo priešieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad senas namas buvo išpirktas A. Ž. lėšomis. Atsakovas nurodė 30 000,00 Lt, kurie buvo padovanoti jo žmonos, ir 45 000,00 Lt, kurie buvo gauti pardavus butą, tačiau nepateikė jokių leistinų įrodymų, kad šie pinigai buvo panaudoti būtent namo statybai. Kad A. Ž. neturėjo galimybių materialiai prisidėti prie namo statybos, patvirtina ir Valstybinės mokesčių inspekcijos pateiktos pažymos, o ieškovas buvo aiškiai išreiškęs valią vienbutį individualų gyvenamąjį namą pastatyti ir toliau jį turėti asmeninės nuosavybės teise.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Varėnos rajono apylinkės teismas 2015 m. spalio 19 d. sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį patenkino (T.4, b.l. 30-52). Teismo nuomone, iš pradinių paruošiamųjų statybos dokumentų matyti, kad gyvenamojo namo statytojais buvo nurodomi tiek ieškovas, tiek atsakovas bei kad šalių tikrieji ketinimai buvo vietoje nugriauto senojo namo pastatyti naują gyvenamąjį namą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Nustatyta, kad statybos darbų organizavimu ir statybos eiga daugiau rūpinosi atsakovas, kadangi jis gyveno ( - ), o ieškovas – ( - ). Iš ieškovo nurodytų argumentų būtų galima laikyti, kad atsakovas veikė pagal ieškovo pavedimo sutartį arba pagal statybos rangos sutartį dėl gyvenamojo namo statybos, tačiau ieškovas nepateikė nei rašytinės sutarties su atsakovu dėl statybos rangos, nepateikė nei rašytinio įgaliojimo, kuriuo būtų patvirtintas įgaliojimas atsakovui veikti dėl statybos vykdymo, kaip ieškovo įgaliotam asmeniui. Ieškovas nepateikė paprasta rašytine forma, kaip tai numatė statybos laikotarpiu galiojusio CK 1.73 straipsnio 1 dalis, sudarytų sandorių, kuriais jis būtų perdavęs nurodomas grynųjų pinigų sumas atsakovui, kaip ieškovo gyvenamojo namo statytojui, todėl ieškovas neturėdamas tokius sandorius patvirtinančių sutarčių neįrodė jo nurodomų grynųjų pinigų perdavimo atsakovui faktų. Teismo nuomone, namo statybos žurnalo lėšų bei padarytų išlaidų apskaitos žurnalas, kuriuo ieškovas grindžia savo reikalavimus tiek dėl nuosavybės teisių į visą namą pripažinimą, tiek dėl 43 268,00 Lt priteisimo, neatitinka apskaitos dokumentų standartų, nes žurnale nėra jokių žymų, kokiu klausimu jis buvo vedamas, kas žurnalą vedė, kas ir kada žurnale darė įrašus, kokios ir kada bei iš ko konkrečios pinigų sumos buvo gautos, nėra patikimas įrodymas, kuriuo būtų aiškiai ir neginčijamai patvirtintos visos gautos piniginės lėšos. Ieškovas savo pateiktais įrodymais nepaneigė atsakovo atsikirtimų dėl atsakovo nurodomų lėšų panaudojimo namo statybai bei paties atsakovo jėgomis atliktų darbų vertės. Teismas konstatavo, kad nenustatyta, kad atsakovas gyvenamąjį namą būtų statęs tik ieškovui, nesiekdamas sukurti jokių nuosavybės teisių į statomą gyvenamąjį namą sau ir to pagrindu būtų galima pripažinti ieškovui nuosavybės teises į visą naujai pastatytą namą. Pagal išduotą statybos leidimą, namo projektą ir abiejų šalių sutikimus spręstina apie gyvenamojo namo pastatymą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad po statybos leidimo išdavimo statybos eigoje būtų buvęs sudarytas naujas šalių susitarimas dėl nuosavybės teisių perskirstymo ir toks susitarimas būtų įregistruotas nekilnojamojo turto registre. Vadovaudamasis CK 4.73 straipsnio 3 dalimi, Nekilnojamojo turto registro įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu bendrosios dalinės nuosavybės teisės konkretus kiekvieno bendraturčio dalių dydis nenustatytas, preziumuojama, kad jų dalys yra lygios. Dėl to VĮ Registrų centras Alytaus filialas pagal 2002 m. gruodžio 4 d. prašymą ir statybos inspektoriaus išduotos pažymos pagrindu turėjo pagrįstai įregistravo šalių nuosavybės teises po ½ dalį. Teismas, atsakovo prašymu, taikė taikyti ieškinio senatį, nes ieškovas paduodamas ieškinį buvo praleidęs dešimties metų ieškinio senaties terminą. Be to, Nekilnojamojo turto registro įstatymo 30 straipsnio 1 dalis numato ginčo išankstinio sprendimo ne teisme tvarką, todėl ieškovas dėl jo nurodomos gyvenamojo namo neteisingos teisinės registracijos teisėtumo pirmiausia privalėjo kreiptis į centrinį registratorių ir tik tuomet, jei centrinio registratoriaus sprendimas netenkintų ieškovo, jis būtų įgijęs teisę kreiptis į teismą. Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad ieškovas dėl padarytų registro įrašų neteisėtumo į registratorių nesikreipė. Be to, ieškovas 2003 m. vasario 13 d. pateikė prašymą VĮ Registrų centras Alytaus filialui dėl pažymos notarų kontorai dėl turto pasidalijimo išdavimo, 2003 m. vasario 24 d. ieškovui buvo išduotas pažymėjimas apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimo, kuriame buvo nurodyta, jog nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą ( - ) yra įregistruotos A. Ž. ir A. Ž. vardu po ½ dalį. Šis pažymėjimas buvo pateiktas notarų kontorai dėl santuokoje įgyto turto pasidalijimo sutarties sudarymo. Taigi, ieškovas jau nuo 2003 m. vasario 24 d. pažymėjimo išdavimo turėjo sužinoti, kaip yra įregistruotos gyvenamojo namo dalys, bei ne vėliau kaip 2003 m. kovo 18 d. turėjo ir privalėjo sužinoti ir suprasti, kad po santuokoje įgyto turto padalijimo asmeninėn nuosavybėn jam atiteko ne visas gyvenamasis namas, o tik ½ jo dalis. Ieškovas yra praleidęs įstatymų nustatytus terminus tiek skundui centriniam registratoriui, tiek teismui pateikti. Ieškovas tiek po 2003 m. vasario 24 d. pažymėjimo išdavimo, tiek po 2003 m. kovo 18 d. sutarties dėl santuokoje įgyto turto pasidalijimo pasirašymo, suprasdamas, kad yra padarytas neteisingas jam priklausančio nekilnojamojo turto įregistravimas, turėjo pareigą domėtis šio nurodomo turto įregistravimo pagrindu ir teisiniu pagrįstumu ir laikydamas, kad yra pažeistos jo teisės, ginčyti laikomą jo nuosavybės teisių pažeidimą per CK 1.125 straipsnio 1 dalyje numatytą ieškinio senaties terminą. Tokiu būdu ieškovui ieškinio senaties termino eiga prasidėjo ne vėliau kaip 2003-03-18 ir baigėsi 2013-03-18. Ieškovas neprašė atnaujinti ieškinio senaties termino ir nepateikė įrodymų, kad jis ieškinio senaties terminą būtų praleidęs dėl svarbių priežasčių. Vadovaudamasis CK 1.126 straipsnio 2 dalimi, teismas ieškinio reikalavimus atmetė ir dėl ieškinio senaties termino praleidimo. Teismas sprendė, jog iš 2015 m. liepos 15 d. teismo ekspertizės išvados matyti, kad 2002 m. gruodžio 4 d. prašymą Nr. 32762 yra pasirašęs ne A. Ž., o kitas asmuo. Šį prašymą yra pasirašęs ir A. Ž., kuris pripažino, kad yra užpildęs šį prašymą savo ranka ir neneigė, kad už ieškovą galėjo pasirašyti būtent jis. Nurodyto prašymo dalis pagal A. Ž. išreikštą valią atlikti turto įregistravimą neturi esminių pažeidimų, kaip prašymo dalis ieškovo A. Ž. vardu. Kartu teismas konstatavo, kad 2002 m. gruodžio 4 d. prašymas nesukėlė jokių tiesioginių teisinių pasekmių, kadangi nuosavybės teisių dalys buvo įregistruotos ne šio prašymo pagrindu, o Statybos inspektoriaus pažymos Nr. 6 pagrindu, kurios ieškovas neginčijo. Kadangi teismas netenkino ieškovo reikalavimų dėl nuosavybės teisių pripažinimo į visą gyvenamąjį namą ir 12 635,54 Eur (43.628,00 Lt) priteisimo, nėra pagrindo tenkinti ir kitus ieškovo reikalavimus. Bylos aplinkybės rodo, kad tarp šalių šiuo metu yra iškilęs ginčas dėl namo nuosavybės, dėl ko jų tarpusavio santykiai tapo konfliktiški ir šalims būtų sunku valdyti ir naudotis jiems priklausančiu bendrosios dalinės nuosavybės turtu bei nevaržomai įgyvendinti savo, kaip turto savininko teises, be kito bendrasavininkio sutikimo, todėl tenkino priešieškinį dėl šalių bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo gyvenamojo namo ( - ), atidalijimo ir naudojimosi tvarkos nustatymo. Teismas sprendė, kad atidalinus pagal priešieškinyje nurodomą variantą šalims tektų beveik po ½ dalį ginčo gyvenamojo namo. Atsakovo siūlomas atidalijimo variantas yra priimtinas, kadangi suteiktų galimybę šalims gyventi savo gyvenamosiose patalpose izoliuotai vienas nuo kito, nebūtų padaryta kokio nors neproporcingo pakenkimo turtui. Kadangi ieškovui atitektų ir katilinė, todėl atsakovui reiktų įrengti atskirą katilinę, dėl ko tenkino ir atsakovo reikalavimą dėl 5 000 Eur piniginės kompensacijos priteisimo, kartu atsižvelgiant ir į tai, kad ieškovui tektų beveik 7 m2 ploto daugiau.

9III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į juos argumentai

10Apeliaciniame skunde ieškovas A. Ž. prašė panaikinti Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, priešieškinį atmesti (T.4, b.l. 56-67). Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas, nustatydamas ieškovo ir atsakovo bendrosios dalinės nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą dalis bei patvirtindamas atsakovo pasiūlytą naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką neužtikrino tinkamos ginčo šalių įstatymo saugomų interesų pusiausvyros, pažeidė ieškovo nuosavybės teises. Atsakovo pasiūlyta naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka yra akivaizdžiai palankesnė A. Ž. ir faktiškai sumažina ieškovo nuosavybės dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Taip paskirsčius patalpas ieškovas kiekvieną kartą, norėdamas patekti į jam paskirtas gyvenamojo namo dalis, faktiškai turėtų naudotis dalimi atsakovo nuosavybe esančių patalpų. Naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką būtina nustatyti iš naujo, tinkamai įvertinant ne tik atsakovo, bet ir ieškovo įstatymo saugomus interesus. Šiuo atveju būtina kreiptis į kvalifikuotą specialistą dėl statybos techninius reglamentus ir galiojančius teisės aktus atitinkančio gyvenamojo namo padalijimo į 2 dalis projekto parengimo. Tik turint tokį patalpų padalinimo projektą ir žinant jo įgyvendinimo kaštus, būtų galima visapusiškai įvertinus ginčo situacijos aplinkybes ir nuspręsti, ar tinkamesnis būdas apginti ieškovo bei atsakovo teises nebūtų gyvenamojo namo atidalijimas vienai iš šalių asmeninės nuosavybės teise, kitai šaliai išmokant adekvačią piniginę kompensaciją.

11Teismas nepagrįstai priteisė 5 000,00 Eur kompensaciją naujos katilinės įrengimui. Byloje nėra nei katilinės įrengimo, nei dėl to iškylančio privalomo šildymo sistemos pertvarkymo projekto, parengto atitinkamą kvalifikaciją turinčio inžinieriaus, iš kurio būtų galima spręsti apie naujos katilinės įrengimo galimybę, tikslingumą ir kainą. Be to, liko nenustatyta naudojimosi žemės sklypu, kuriame yra gyvenamasis namas, tvarka. Ieškovo nuosavybės teises pažeidžianti naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka, neaiškumas, kokia tvarka šalys, siekdamos gyventi atskirai viena nuo kitos, turėtų naudotis žemės sklypu, sudaro prielaidas tolimesniems ieškovo ir atsakovo tarpusavio konfliktams ir neišvengiamai lems teisinius ginčus ateityje.

12Teismas, pripažindamas, jog gyvenamasis namas yra bendroji dalinė A. Ž. bei A. Ž. nuosavybė, netinkamai taikė materialines nuosavybės teisinius santykius reguliuojančias teisės normas bei procesines įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas. Teismas suteikė nepagrįstą teisinę reikšmę 2002 m. kovo 27 d. ir 2002 m. kovo 28 d. ieškovo ir atsakovo pasirašytiems sutikimams nugriauti pastatą ir žemės sklype pradėti statybos darbus, 2002 m. balandžio 5 d. leidimui vykdyti statybos darbus Nr. 09-002 bei statybos projektui, juos nepagrįstai vertindamas kaip sukūrusius bendrosios dalinės nuosavybės teisinius santykius. Esminis elementas bei svarbiausias juridinis faktas sukuriant nuosavybės teisinius santykius bei suteikiant teisinį pagrindą subjektinei nuosavybės teisei atsirasti yra faktinės investicijos į tam tikro objekto statybą. Ieškovas ginčo gyvenamojo namo statybai A. Ž. viso buvo suteikęs 300 650,00 Lt (87 144.92 Eur) sumą. Išlaidos namo statybai sudaro 256 072,00 Lt (74 163,57 Eur), todėl lieka neaišku, kur buvo panaudotos likusios ieškovo atsakovui namo statybos tikslais perduotos lėšos. Teismas be pagrindo nesivadovavo namo statybos pajamų ir išlaidų žurnalu, kadangi byloje jo įrašų niekas neginčijo, be to, jame esančius duomenis patvirtina kiti byloje esantys logiškai susiję įrodymai. Faktas, kad buvo susitarimas tarp ieškovo ir atsakovo dėl to, kad ieškovas finansuos gyvenamojo namo statybą ir įgis į jį nuosavybės teises (100 proc.), o atsakovas tik atsiskaitinės už atliktus darbus, patvirtintas liudytojų parodymais. Teismas netinkamai aiškino CK 1.73 straipsnio 1 dalies normą ir nepagrįstai darė išvadą, kad tik rašytinis sandoris galėtų patvirtinti pinigų perdavimą. Teismas, vertindamas ieškovo nurodytas aplinkybes dėl grynųjų pinigų perdavimo, susitarimo, turėjo atsižvelgti ir vertinti tai, kad šalys visus reikalus spręsdavo žodžiu. Be to, atsakovas yra ieškovo brolis, todėl ieškovas pagrįstai tikėjosi, kad atsakovas bus sąžiningas. Teismas nemotyvavo, kodėl sprendė, kad 2002 m. birželio 12 d. pinigų dovanojimo sutarties ir 2003 m. vasario 21 d. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu gautos lėšos buvo panaudotos būtent gyvenamojo namo statybai. Teismas buvo šališkas ir rėmėsi tik atsakovo pateiktais įrodymais, nenurodydamas jokių argumentų, kaip konkrečiai atitinkami įrodymai pagrindžia A. Ž. įrodinėjamų aplinkybių egzistavimą. Nuosavybės teisė į gyvenamąjį namą turėjo būti pripažinta vien A. Ž..

13Teismas tinkamai neįvertino aplinkybės, jog atsakovas A. Ž. 2002 m. gruodžio 4 d. VĮ Registrų centro Alytaus filialui pateikė prašymą Nr. 60/30328 dėl gyvenamojo namo ir daiktinių teisių į jį įregistravimo, kuriame suklastojo savo brolio – ieškovo A. Ž. parašą, todėl ginčo gyvenamasis namas buvo įregistruotas neteisėtai. Teismo išvada, kad šis prašymas nesukėlė jokių tiesioginių teisinių pasekmių yra niekuo nepagrįsta, nes namas buvo įregistruotas bendrosios dalinės nuosavybės teisės be ieškovo sutikimo. Teismas, nustatęs, jog atsakovo A. Ž. veiksmuose buvo nusikalstamos veikos požymių, privalėjo apie tai pranešti prokurorui ir sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą iki tol, kol galimo nusikalstamos veikos padarymo klausimas bus išspręstas baudžiamosios teisenos tvarka. Teismas neįvykdė šios CPK įtvirtintos pareigos ir tai turėjo esminės reikšmės neteisingam bylos išnagrinėjimui.

14Ieškovas atstovaujamas advokato Kęstučio Kvainausko prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nepriimti atsakovo su atsiliepimu naujai pateiktų įrodymų (T.4, b.l. 94-98), bei prijungti naujus įrodymus – 2001 m. lapkričio 29 d. pirkimo – pardavimo sutarties kopiją (T.4, b.l. 104-107).

15Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas A. Ž. prašė apeliacinį skundą atmesti, o Varėnos rajono apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą (T.4, b.l. 73-83). Nurodė, jog sprendimas priimtas nepažeidžiant materialinių ir procesinių teisės normų, tinkamai vertinant šalių pateiktus įrodymus, vertinant faktines aplinkybes dėl ieškovo ir atsakovo nuosavybės dalių į gyvenamąjį namą, nustatant abiem pusėms priimtiną, bendraturčių interesų nepažeidžiančią naudojimosi tvarką gyvenamuoju namu. Ieškovo nuosavybės teisės sprendimu nėra pažeistos. Teismas padarė pagrįstą išvadą jog pagal išduotą statybos leidimą, namo projektą bei abiejų šalių sutikimus buvo nurodoma apie gyvenamojo namo pastatymą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Pagal teismo patvirtintą naudojimosi tvarką gyvenamuoju namu, bus užtikrinti abiejų bendraturčių interesai, nes bus galima izoliuotai naudotis gyvenamojo namo patalpomis. Ieškovo siūlomas naudojimosi tvarkos nustatymo būdas negali būti taikomas, nes juo visiškai ignoruojami atsakovo, kaip bendraturčio, interesai, pažeidžiami protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principai. Visos atsakovo šeimos pajamos, išskyrus pragyvenimui reikalingas lėšas, buvo skiriamos namo statybai ir įrengimui. Teismas pagrįstai taikė ieškinio senatį.

16Kitų atsiliepimų įstatymo nustatyta tvarka teismui nepateikta.

17IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

19Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

20Teisėjų kolegija, nenustačiusi absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ar pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas, skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą įvertina atsižvelgdama į apeliaciniame skunde nurodytus nesutikimo su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis argumentus, t.y. pasisako dėl įrodymų vertinimo ir sprendimo pagrįstumo.

21Dėl žodinio nagrinėjimo. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Nagrinėdamas bylą, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, patikrina, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, ar nustatė ir tinkamai įvertino visas reikšmingas bylai aplinkybes, o taip pat pats įvertina įrodymus, nepriklausomai nuo to, ar juos pirmosios instancijos teismas įvertino, ar ne. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas, kadangi visas aplinkybes, reikšmingas bylai išspręsti, šalys turėjo galimybę išdėstyti savo procesiniuose dokumentuose ir nėra pagrindo daryti išvadą, jog apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą rašytinio proceso tvarka, nesugebėtų atskleisti ginčo esmės ir priimti teisingą sprendimą.

22Dėl bylos sustabdymo. Apeliantas apeliaciniame skunde teigia, kad teismas nustatęs, jog yra byloje dalyvaujančio ar kito asmens veiksmuose yra nusikalstamos veikos požymių turėjo apie tai pranešti prokurorui ir bylą sustabdyti. Pagal CPK 300 straipsnio 1 dalį paaiškėjus, kad byloje dalyvaujančio asmens arba kito asmens veiksmai ar neveikimas turi nusikalstamos veikos požymių, teismas apie tai praneša prokurorui. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas tokių aplinkybių nenustatė. Apeliantas, manydamas, jog atsakovo A. Ž. veiksmuose yra nusikalstamos veikos požymiai ir dėl to reikalinga pranešti prokurorui, turi teisę ir savo iniciatyva atlikti tokius veiksmus. Bylos sustabdymas yra teismo prerogatyva, todėl teismas manydamas, jog yra galimybė išnagrinėti bylą iš esmės atsižvelgiant į bylos aplinkybes, turi teisę bylos nestabdyti ir ją išnagrinėti iš esmės.

23Dėl naujų įrodymų prijungimo. CPK 306 straipsnio 3 dalis nustato, kad kartu su apeliaciniu skundu turi būti pateikiami įrodymai, numatyti šio Kodekso 314 straipsnyje, ir motyvai, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. CPK 314 straipsnyje nurodoma jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Konstatuojama, jog tiek apelianto A. Ž. pateiktos 2011 m. lapkričio 29 d. sutarties, tiek atsakovo A. Ž. pateiktų skelbimų internete apie parduodamą namą nėra pagrindo priimti, nes nėra tinkamai pagrįstas šių įrodymų sąsajumas su nagrinėjamos bylos faktinėmis aplinkybėmis ir nenurodyti argumentai, kodėl jų nebuvo galima pateikti anksčiau.

24Byloje kilo ginčas dėl įrodymų vertinimo, materialinių teisės normų taikymo ir aiškinimo, pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų pagrįstumo (CPK 12 str., 178 str., 185 str.). Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.

25Šioje byloje kilo ginčas dėl bendrosios dalinės nuosavybės dalių bendrame turte dydžio, atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės bei naudojimosi turtu tvarkos nustatymo.

26Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovas A. Ž. ir A. Ž. yra gyvenamojo namo (unikalus Nr. ( - )), esančio ( - ) bendraturčiai (T.1, b.l. 12-15). Byloje taip pat nustatyta, jog A. Ž., A. Ž., S. Ž., P. Ž. ir B. Ž. po motinos E. Ž. mirties paveldėjo 0,1151 ha žemės sklypą ( - ) (T.3, b.l. 110). 2001 m. lapkričio 29 d. pirkimo – pardavimo sutartimi ieškovas A. Ž. įsigijo gyvenamąjį namą su priklausiniais, esančiais ( - ) (T.3, b.l. 114, 116), o pagal 2002 m. vasario 27 d. ir 2002 m. rugsėjo 4 d. pirkimo – pardavimo sutartis ieškovas ir atsakovas iš kitų paveldėtojų įgijo po 1/5 dalį žemės sklypo, esančio ( - ) (T.3, b.l. 111, 113). Ieškovui A. Ž. nuosavybės teise priklauso 3/5 dalys žemės sklypo, atsakovui A. Ž. 2/5 dalys (T.1, b.l. 159). Žemės sklypo bendraturčiai – ieškovas A. Ž. (2002-03-27 sutikimas) ir atsakovas A. Ž. (2002-03-28 sutikimas) susitarė, kad A. Ž. nugriautų gyvenamąjį namą ir toje vietoje statytų jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį namą (T.2, b.l. 28-29). Varėnos rajono savivaldybės administracija 2002 m. balandžio 5 d. išdavė A. Ž. ir A. Ž. leidimą vykdyti statybos darbus Nr. 09-002 statyti 250,59 kv. m bendro ploto gyvenamąjį namą, pagal projektą, kuriame užsakovais nurodyti A. Ž. ir A. Ž. (T.1, b.l. 146, T.2, b.l. 21-48).

27Dėl 2002 m. gruodžio 4 d. prašymo pripažinimo negaliojančiu ir teisinės registracijos panaikinimo. 2002 m. gruodžio 4 d. A. Ž. ir A. Ž. kreipėsi į VĮ Registrų centras Alytaus filialą dėl nekilnojamojo turto gyvenamojo namo, esančio ( - ) įregistravimo pagal Statybos inspektoriaus pažymą Nr. 6 (T.1, b.l. 96). Iš Registro duomenų 2014 m. spalio 13 d. išrašo matyti, kad kiekvienam bendraturčiui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso po 1/2 dalį 203,78 kv.m bendro ploto nebaigto statyti gyvenamojo namo (įregistravimo pagrindas – statybos inspektoriaus 2012-12-04 pažyma Nr. 6).

28Ieškovas A. Ž. prašydamas pripažinti negaliojančiu 2002 m. gruodžio 4 d. prašymą ir panaikinti teisinę registraciją nurodė, kad jis nėra pasirašęs šio prašymo, toks prašymas neatitiko jo valios.

29Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas šį ieškovo reikalavimą nurodė, jog byloje surinktų įrodymų visuma bei nustatytos aplinkybės, kad senas gyvenamasis namas, kuris šalių sutikimu buvo nugriautas, kad šalys susitarė statyti naują namą bendrosios dalinės nuosavybės teise, kad leidimas statybai buvo išduotas abiejų šalių A. Ž. ir A. Ž. vardu, ir nesant kitokio šalių susitarimo dėl dalių bendrojoje dalinėje nuosavybėje sprendė, jog nėra pagrindo pripažinti negaliojančiu prašymo įregistruoti nuosavybės teises ir naikinti atliktos teisinės registracijos, juolab, kad nors prašymą ir pasirašė ne ieškovas, tačiau jis nesukėlė tiesioginių teisinių pasekmių.

30Apeliantas A. Ž. nesutikdamas su šia teismo išvada nurodė, jog teismas neįvertino tos aplinkybės, kad prašymas įregistruoti nuosavybę abiejų bendraturčių vardu yra suklastotas, ką patvirtino atlikta ekspertizė.

31Iš 2015 m. liepos 15 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akte Nr. 11-1332 (15) matyti, jog atlikus rašysenos ekspertizę, nustatyta, kad 2002 m. gruodžio 4 d. prašyme Nr. 32764 Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Alytaus filialui, skiltyje „Prašymą pateikęs asmuo“, šalia rankraštinio įrašo „A. Ž.“ pasirašė ne A. Ž., o kitas asmuo (T.3, b.l. 144-147).

32Teisėjų kolegija pažymi, kad nuosavybės teisės atsiradimo ar pasibaigimo pagrindas yra ne prašymas įregistruoti nuosavybės teises į nekilnojamąjį daiktą ir ne teisinės registracijos faktas, o įstatyme nustatyta aplinkybė (sandoris, įvykis, aktas ar kt.), su kuria siejama civilinių teisių atsiradimas ar pasibaigimas (CK 4.47 str.). Teisinė nuosavybės teisės registracija daugiau reikšminga išviešinimo tikslais.

33Nuosavybės teisė atsiranda tiesiogiai statybos teisinių santykių dalyviui, turinčiam subjektyvų tikslą įgyti būtent nuosavybės teisę į statinį, kuris vėliau ja disponuodamas sandorių pagrindu gali ją perduoti tretiesiems asmenims. Vadovaujantis Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalimi, atskiru Nekilnojamojo turto kadastro objektu formuojamo nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą ir jų pakeitimo dokumentai yra: valstybės valdžios ar valdymo institucijos sprendimas; teismo sprendimas, nutartis, nutarimas, nuosprendis; rašytiniai sandoriai; kitų valstybės kadastrų ir registrų dokumentai; kiti įstatymų ir Vyriausybės nustatyti dokumentai.

34Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad registravimo funkciją vykdanti institucija prieš registruodama nuosavybės teises patikrinti nuosavybės įgijimo ar perėjimo kitam asmeniui pagrindą, o kilus abejonių, atsisakyti atlikti tokį registravimą. Taigi nekilnojamojo daikto teisinį registravimą vykdanti institucija tiria nuosavybės teisių įgijimo (pasikeitimo, pasibaigimo) teisinį pagrindą, jo įforminimą, tačiau nekonstatuoja vertinamųjų faktų, nes tai yra teisminio nagrinėjimo dalykas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-412/2009; 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2009). Registro duomenų teisingumas užtikrinamas tuo, kad jame padaryti įrašai turi atitikti dokumentus, kurių pagrindu tam tikri duomenys buvo įrašyti. Duomenys (įstatymų nustatyti dokumentai), kurių pagrindu buvo įregistruota asmens daiktinė teisė į nekilnojamąjį daiktą, gali būti vertinami kitaip negu registratoriaus buvo įvertinti padarant atitinkamą įrašą nekilnojamojo turto registre, tik juos nuginčijus įstatymuose nustatyta tvarka. Kadangi nekilnojamojo turto registro duomenys įrašomi tam tikrų dokumentų pagrindu, tai asmuo, siekiantis nuginčyti šių duomenų teisingumą, turi įrodyti, kad dokumentai, kurių pagrindu tokie duomenys įrašyti, yra neteisėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 19 d. nutartis Nr. 3K-3-433/2009).

35Prašymas atlikti nekilnojamojo turto registraciją yra tik vienas iš procedūrinių veiksmų, nes pagrindas įregistruoti nekilnojamąjį daiktą, šiuo atveju, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, buvo 2002 m. gruodžio 4 d. Statybos inspektoriaus pažyma Nr. 6 (T.1, b.l. 180), kurios ieškovas neginčijo.

36Tam, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas galėtų įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, nekilnojamojo turto registre turi būti įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 13 str. 1 d.) ir turi būti pateikiami teisės aktų reikalavimus atitinkantys dokumentai, nurodyti Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnyje, patvirtinantys prašomų įregistruoti daiktinių teisių atsiradimą. Kai registruojama bendroji dalinė nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą, nekilnojamojo turto registre nurodomi visi bendraturčiai ir jų nuosavybės teisės dalys. Dokumente, kurio pagrindu nekilnojamojo turto registre registruojama bendrosios dalinės nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą, turi būti nurodyta, kokios to daikto dalys priklauso kiekvienam iš bendraturčių. Jeigu dokumente, kurio pagrindu prašoma atlikti registraciją, kiekvieno bendraturčio bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalies konkretus dydis nenurodytas, nekilnojamojo turto registre registruojamos lygios bendraturčių nuosavybės teisės dalys (Įstatymo 20 str.).

37Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, jog nors ieškovas ir nėra pasirašęs ant prašymo įregistruoti nuosavybės teises, tačiau vėliau konkliudentiniais veiksmais šį faktą pripažino, ką patvirtina, 2003 m. vasario 13 d. prašymas VĮ Registrų centras Alytaus filialui dėl pažymos notarų kontorai dėl turto pasidalijimo išdavimo, 2003 m. vasario 24 d. ieškovui išduotas pažymėjimas apie Nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą (T.3, b.l. 121-122), 2003 m. kovo 18 d. sudaryta santuokoje įgyto turto pasidalijimo sutartis (T.3, b.l. 153-154), 2008 m. balandžio 11 d. prašymas atlikti einamąją inventorizaciją (T.3, b.l. 123), taip pat netiesiogiai ieškinio reikalavimai – nustatyti dalis bendrame turte ir atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės.

38Nesant byloje įrodymų paneigiančių 2002 m. gruodžio 4 d. Statybos inspektoriaus pažymos Nr. 6 teisėtumą, jos nenuginčijus įstatymų nustatyta tvarka, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovo reikalavimų dėl 2002 m. gruodžio 4 d. prašymo pripažinimo negaliojančiu ir teisinės registracijos panaikinimo.

39Dėl senaties termino. Apeliantas nurodydamas, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė ieškinio senatį, iš esmės nenurodė jokių argumentų. Ieškinio senaties institutas nustatytas abiejų šalių, t.y. tiek ieškovo, tiek atsakovo interesais. Ieškininės senaties termino eiga prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kada asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Teismas ieškinio senaties pradžią apibrėžė jo paties 2003 m. vasario 24 d. rašytu prašymu dėl pažymos apie nekilnojamąjį turtą išdavimo. Šio prašymo ieškovas neginčijo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog yra praleistas terminas ginčyti teritorinio registratoriaus ar centrinio registratoriaus priimtus sprendimus.

40Dėl dalių dydžio, naudojimosi tvarkos nustatymo ir atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės atveju egzistuoja du nuosavybės teisės objektai: dalis bendrosios nuosavybės teisėje, kuri yra individualus konkretaus bendraturčio nuosavybės teisės objektas, ir daiktas (turtas), kuris yra visų bendraturčių bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas. Ši bendrosios dalinės nuosavybės teisės specifika lemia disponavimo bendrąja daline nuosavybės teise ypatumus, nes kiekvieno bendraturčio nuosavybės dalis yra nemateriali (dalis teisėje), o daiktas (turtas), esantis visų bendraturčių nuosavybė, gali būti valdomas ir naudojamas tik jų susitarimu (CK 4.75 str.). Taigi esant bendrosios dalinės nuosavybės teisei į vieną objektą yra nukreiptos ne vieno, bet dviejų ar daugiau savininkų subjektinių teisių. Santykiuose su trečiaisiais asmenimis bendraturčiai veikia kaip vienas savininkas. Bendraturčių tarpusavio santykiuose bendraturčių teisės ir pareigos yra konkrečiai apibrėžtos įstatymo ar (ir) bendraturčių susitarimo. Dėl to šių santykių tarp bendraturčių įgyvendinimui taikytinos ne tik daiktinės teisės, bet ir prievolių teisės normos ir principai (šalių valios autonomijos, sutarčių laisvės ir privalomumo, bendradarbiavimo ir kiti). Teismams nagrinėjantiems šios kategorijos bylas kyla būtinybė spręsti skirtingų savininkų tarpusavio interesų suderinimo problemą, t.y. teismas turi spręsti ar patalpos yra individualaus, ar bendro naudojimo, sprendžiama pagal tai, ar yra sprendimas jas suteikti naudotis individualiai, ar jos suprojektuotos ir numatytos taip naudoti, ar jų suteikimo individualiai naudotis klausimas išspręstas įsigijimo dokumentuose ar vėlesniuose savininkų susitarimuose, taip pat ir pagal kitas aplinkybes. Visos šios aplinkybės nustatomos aiškinant šalių sudarytų sutarčių, susitarimų sąlygas, šalių ketinimų, sutarčių sudarymo ir vykdymo aplinkybes pagal sutarčių aiškinimo taisykles taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu.

41Nuosavybės teisės įgijimo pagrindai reglamentuojami CPK 4.47 straipsnyje, kuriame pateikiamas nebaigtinis jų sąrašas. Asmuo, įrodinėdamas aplinkybę, kad jis yra turto savininkas, įrodinėja savo nuosavybės teisės į tą turtą atsiradimo pagrindą.

42Dalių bendrosios nuosavybės teisėje dydis paprastai nustatomas bendrosios dalinės nuosavybės teisės atsiradimo metu ir priklauso nuo bendrosios dalinės nuosavybės teisės atsiradimo pagrindo (CK 4.47 str.). Kai bendrosios dalinės nuosavybės teisė atsiranda pagal sandorius (CK 4.47 str. 1 d. 1 p.) arba pagaminant naują daiktą (CK 4.47 str. 1 d. 4 p.), dalių dydį lemia bendraturčių susitarimas.

43Bendraturčių teisių pasikeitimą padidinus bendrąją dalinę nuosavybę reglamentuoja CK 4.77 straipsnis. Aiškindamas minėtą kodekso straipsnį, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs kad bendraturčio dalies bendrojoje dalinėje nuosavybėje pakeitimas, padidinus bendrąją dalinę nuosavybę, reiškia teisių apimties pasikeitimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2003; 2006 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2006). Taip pat šios kategorijos bylose kasacinis teismas formuoja praktiką, kad pagal CK 4.77 straipsnio 1 dalį yra pagrindas padidinti bendraturčio dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje ir atitinkamai pakeisti naudojimosi tvarką, jei bendras daiktas yra padidinamas tokiomis sąlygomis: 1) turint kitų bendraturčių sutikimą; 2) laikantis įstatymų nustatytų taisyklių; 3) bendraturčio lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2003).

44Kaip jau minėta 2002 m. leidimas statybai buvo išduotas abiems bendrataučiams, 2013 m. rugpjūčio 27 d. deklaracijoje apie statybos užbaigimą Nr. 1 statytojais nurodyti tiek ieškovas, tiek atsakovas. Šios aplinkybės leidžia spręsti, jog daiktas pastatytas turint bendraturčių sutikimą, laikantis įstatymuose nustatytų taisyklių.

45Iš 2013 m. rugpjūčio 27 d. Deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 1 (T.3, b.l. 132-136) ir Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos Nr. 38/512 (T.1, b.l. 97-108) nustatyta, jog gyvenamasis namas yra užbaigtas statyti, bendras namo plotas 276,56 kv.m, statytojais nurodyti A. Ž. ir A. Ž., tačiau deklaracijos pagrindu Nekilnojamojo turto registre statinio (276,56 kv.m) kaip baigto nekilnojamojo daikto teisinė registracija ir daiktinės bendraturčių vardu į jį neįregistruotos nekilnojamojo turto registro įstatymo nustatyta tvarka.

46Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas (CPK 12 str.) suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes. Įstatymų leidėjas nustatė ne tik įrodinėjimo pareigas, bet ir jų paskirstymo taisykles, pagal kurias įrodinėjimo pareiga tenka tam, kas teigia, – ieškovui reikia įrodyti ieškinio, atsakovui – priešieškinio, atsikirtimų faktinį pagrindą (CPK 12 str., 178 str., 179 str.).

47Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-07-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010, 2014-07-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2014; 2015-03-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118-219/2015, kt.).

48Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo tvarką ir būdus reglamentuoja CK 4.75 straipsnis ir CK 4.81 straipsnio 1 dalis, atidalijimą – CK 4.80 straipsnis. Kasacinis teismas, nuosekliai plėtojamoje praktikoje aiškindamas bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo nuostatas, yra pažymėjęs, kad CK 4.75 straipsnio 1 dalies nuostata, jog bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, reiškia įstatymo įtvirtintą kiekvieno bendraturčio pareigą visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo daiktu tvarka nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Ginčas dėl naudojimosi bendru nekilnojamuoju daiktu tvarkos sprendžiamas, vadovaujantis CK 4.81 straipsnio 1 dalies nuostata, kad, nustatant naudojimosi bendru daiktu tvarką, atsižvelgiama į bendraturčių dalis, turimas pagal bendrąją dalinę nuosavybės teisę, į galimybę skirti kiekvienam bendraturčiui izoliuotas namo patalpas. Ar yra galimybių nustatyti naudojimosi bendru daiktu tvarką, priklauso nuo konkrečioje byloje turinčių reikšmės aplinkybių (daikto paskirties, savybių, statybos techninių reglamentų ir kt.); teismai taip pat privalo vertinti, ar bendraturčio pasirinktas projektas atitinka proporcingumo principą, ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų šalių konfliktinei situacijai šalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-77/2011). Pagal CK 4.81 straipsnio 1 dalį naudojimosi tvarka turi būti nustatyta atsižvelgiant į bendraturčio turimą dalį bendrosios nuosavybės teisėje. Tokia įstatymo formuluotė reiškia, kad naudojimosi tvarka (realiosios dalys) turi kiek įmanoma labiau atitikti dalis bendrosios nuosavybės teisėje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-956/2003). Atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės klausimus reglamentuojančio CK 4.80 straipsnio nuostatos taip pat įpareigoja bendraturčius atidalijimo klausimus pirmiausia spręsti bendru sutarimu, ir tik jiems nesusitarus, kaip tą nustato CK 4.80 straipsnio 2 dalis, daiktas padalijamas pagal bendraturčio ieškinį.

49Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas A. Ž. daugiau rūpinosi statybos darbų organizavimu ir pačia statybos eiga, kadangi jis gyveno ( - ). Tuo tarpu ieškovas A. Ž. nepateikė nei rašytinės sutarties su atsakovu dėl statybos rangos, rašytinio įgaliojimo, kuriuo būtų patvirtintas įgaliojimas atsakovui veikti dėl statybos vykdymo kaip ieškovo įgaliotam asmeniui, taip pat sutarčių, patvirtinančių grynųjų pinigų sumas pervedimo atsakovui pagrįstumą ir šių lėšų panaudojimą statyboms, ir sprendė, jog byloje neįrodyta, kad atsakovas gyvenamąjį namą būtų statęs tik ieškovui, nesiekdamas sukurti jokių nuosavybės teisių į statomą gyvenamąjį namą sau.

50Apeliantas skunde teigia, kad teismas netinkamai vertino įrodymus apie piniginių lėšų panaudojimą namo statybai – atsakovo iš ieškovo gautas pinigines lėšas, tariamai atsakovo turėtas ir namo statybai panaudotas lėšas.

51Nagrinėjamu atveju, ieškovo A. Ž. vardu atidarytų banko sąskaitų išrašai (T.2, b.l. 99-107), pervestų pinigų suvestinė (T.1, b.l. 109-115), Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pažymos apie ieškovo valstybinį socialinį draudimą (T.2, b.l. 73-75), atsakovo A. Ž. vardu atidarytų banko sąskaitų išrašai (T.1, b.l. 38-79; 169-178; T.3, b.l. 85-108), Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktos metinės pajamų deklaracijos (T.1, b.l. 80-95), Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pažymos apie atsakovo ir jo sutuoktinės L. Ž. valstybinį socialinį draudimą, gaunamas pajamas (T.1, b.l. 135-138; T.2, b.l. 110-112), pinigų dovanojimo sutartis (T.1, b.l. 155), nekilnojamojo turto perleidimo sandoriai (T.1, b.l. 156-158), vartojimo kredito sutartys (T.1, b.l. 161-164), rangos darbų sutartys, atsiskaitymai už atliktus darbus (T.1, b.l. 181-220) – leidžia teigti, jog tikėtina, kad laikotarpiu, kai buvo statomas ir įrenginėjamas gyvenamasis namas, tiek ieškovas, tiek atsakovas savo piniginėmis lėšomis galėjo prisidėti prie šio namo statybos ir įrengimo. Tačiau pirmosios instancijos teismas, tenkindamas priešieškinį ir nuspręsdamas, jog ieškovui priklauso 51/100, o atsakovui – 49/100 gyvenamojo namo dalys, bei atmesdamas ieškovo reikalavimą dėl 43 528,00 Lt nepanaudotų statybai grąžinimo, nevertino kiek lėšų buvo panaudota gyvenamojo namo statybai, kiek jų panaudojo ieškovas ir kiek atsakovas, ar panaudotų lėšų kiekis atitinka prašomą priskirti nekilnojamojo turto dalį, o jei neatitinka, spręstina kokia grąžintinų lėšų ar kompensacijos mokėjimo suma.

52Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog padidėjęs namo plotas ir baigtas gyvenamasis namas nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Byloje iš pateiktų įrodymų nėra aišku, kaip šalys paskaičiavo dalis bendrame turte. Pagal S. M. atliktą paskaičiavimą – atsakovui A. Ž. priskirtinos 68/100 turto dalys, ieškovui A. Ž. – 32/100 dalys (T.2, b.l. 18-19). Ieškovas ieškinyje prašė nustatyti, jog jam priklauso 49/50, o atsakovui – 1/50 dalis gyvenamojo namo, tačiau nenurodė, koks yra bendras namo plotas (įregistruotas – 203,78 kv.m, ar baigtas – 276,56 kv.m). Atsakovas priešieškinyje reikalavo nustatyti, jog jam priklauso 68/100, o ieškovui – 32/100 gyvenamojo namo dalys, patikslintame priešieškinyje – atsakovui 49/100, ieškovui – 51/100. Pažymėtina, kad pagal atsakovo prašomas šalims priskirti patalpas atsakovui priskirtinas plotas – 134,70 kv.m nesudaro 49/100 dalių. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, pasinaudodamas trūkumų šalinimo institutu privalėjo pasiūlyti šalims patikslinti savo reikalavimus bei pateikti papildomus įrodymus dėl dalių paskaičiavimo, kuriuos paprastai atlieka VĮ ‚Registrų centras“ ar kita kompetentinga institucija, nes nesant tikslaus naudojamų patalpų ploto ir jį atitinkančių dalių paskaičiavimo, nei atidalijimas iš bendrosios nuosavybės, nei naudojimosi tvarkos nustatymas yra negalimas.

53Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su ieškovo A. Ž. apeliaciniame skunde nurodytais argumentais dėl nepagrįstumo tos teismo sprendimo dalies, kuria nuspręsta nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką. Kaip nurodė apeliantas dalis jam priskirtinų patalpų tampa bendro naudojimo, nes atsakovas tik per jas galėtų patekti į jam priskirtinas patalpas. Pažymėtina ir tai, jog atsakovui priskyrus beveik visas patalpas namo pirmajame aukšte ir pastogėje, o ieškovui patalpas rūsyje, pagalbines patalpas (koridorius, drabužinę, san. mazgus), bei du kambarius 1-5 (21.36 kv.m) ir 1-7 (23.60 kv.m) pirmame aukšte ir pastogėje, neišsprendus atsakovo patekimo į jam priskirstas patalpas klausimo, tikėtina, kad atsakovui galimai atiteko vertingesnė bendro turto dalis. Nenustačius kompensavimo už tai būdo ir tvarkos, akivaizdu, kad toks naudojimosi tvarkos nustatymas pažeidė ieškovo teises.

54Iš išdėstytų aplinkybių akivaizdu, kad byloje liko nenustatytos faktinės teisiškai reikšmingos bylos aplinkybės dėl kiekvieno iš statytojų lėšų panaudojimo gyvenamojo namo statybai, dėl bendro dalintino gyvenamojo namo ploto ir konkrečių kiekvienam bendraturčiui priskirtinų dalių paskaičiavimu, dėl galimai grąžintinos statybai nepanaudotos lėšų sumos ar kompensacijų mokėjimo. Visos aukščiau nurodytos aplinkybės yra glaudžiai tarpusavyje susijusios, todėl nustatinėtinos, tirtinos ir vertintinos kompleksiškai.

55Įvertinusi išdėstytų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad spręsdamas dėl ieškinio nepagrįstumo, pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, neįvertino visų teisingam bylos išsprendimui reikšmingų faktinių ir teisinių aplinkybių ir, netenkindamas ieškinio dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, dėl statybai nepanaudotų lėšų grąžinimo, bei tenkindamas priešieškinio reikalavimą dėl naudojimosi tvarkos turtu nustatymo, nenustačius kiekvienam iš bendraturčių priklausančios namo dalies, galėjo neteisingai išspręsti bylą. Kadangi pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, o dalis tiek ieškovo, tiek atsakovo pareikštų reikalavimų turėtų būti tikslinami, kas yra galima tik nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme panaudojant procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutą, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad šie pažeidimai yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje, kurioje buvo atmesti ieškinio reikalavimai – nustatyti dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje, atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės, išieškoti iš atsakovo 12 635,54 Eur (43 628,00 Lt) sumą nepanaudotą namo statybai, bei patenkinti priešieškinio reikalavimai – nustatyti dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje, bei nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką – ir perduoti bylą tam pačiam pirmosios instancijos teismui šioje dalyje nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d.).

56Bylą dalyje grąžinant pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šalims klausimas spręstinas bylą išnagrinėjus iš esmės.

57Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 330 straipsniu, teisėjų kolegija

Nutarė

58Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 19 d. sprendimą dalyje, kuria buvo atmesti ieškinio reikalavimai – nustatyti dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje, atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės, išieškoti iš atsakovo 12 635,54 Eur (43 628,00 Lt) sumą nepanaudotą namo statybai, bei patenkinti priešieškinio reikalavimai – nustatyti dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje, bei nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką – panaikinti ir perduoti bylą šioje dalyje pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

59Likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.

60Nutartis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas A. Ž. kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti negaliojančiu... 5. Atsakovas A. Ž. su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti bei priteisti... 6. Ieškovas A. Ž. su atsakovo priešieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Varėnos rajono apylinkės teismas 2015 m. spalio 19 d. sprendimu ieškinį... 9. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į juos argumentai... 10. Apeliaciniame skunde ieškovas A. Ž. prašė panaikinti Varėnos rajono... 11. Teismas nepagrįstai priteisė 5 000,00 Eur kompensaciją naujos katilinės... 12. Teismas, pripažindamas, jog gyvenamasis namas yra bendroji dalinė A. Ž. bei... 13. Teismas tinkamai neįvertino aplinkybės, jog atsakovas A. Ž. 2002 m.... 14. Ieškovas atstovaujamas advokato Kęstučio Kvainausko prašė bylą nagrinėti... 15. Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas A. Ž. prašė... 16. Kitų atsiliepimų įstatymo nustatyta tvarka teismui nepateikta.... 17. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 18. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 20. Teisėjų kolegija, nenustačiusi absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų... 21. Dėl žodinio nagrinėjimo. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis... 22. Dėl bylos sustabdymo. Apeliantas apeliaciniame skunde teigia, kad teismas... 23. Dėl naujų įrodymų prijungimo. CPK 306 straipsnio 3 dalis nustato, kad kartu... 24. Byloje kilo ginčas dėl įrodymų vertinimo, materialinių teisės normų... 25. Šioje byloje kilo ginčas dėl bendrosios dalinės nuosavybės dalių bendrame... 26. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovas A. Ž. ir A. Ž. yra... 27. Dėl 2002 m. gruodžio 4 d. prašymo pripažinimo negaliojančiu ir teisinės... 28. Ieškovas A. Ž. prašydamas pripažinti negaliojančiu 2002 m. gruodžio 4 d.... 29. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas šį ieškovo reikalavimą nurodė,... 30. Apeliantas A. Ž. nesutikdamas su šia teismo išvada nurodė, jog teismas... 31. Iš 2015 m. liepos 15 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akte... 32. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuosavybės teisės atsiradimo ar pasibaigimo... 33. Nuosavybės teisė atsiranda tiesiogiai statybos teisinių santykių dalyviui,... 34. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad registravimo funkciją vykdanti... 35. Prašymas atlikti nekilnojamojo turto registraciją yra tik vienas iš... 36. Tam, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas galėtų įregistruoti... 37. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, jog nors ieškovas ir nėra... 38. Nesant byloje įrodymų paneigiančių 2002 m. gruodžio 4 d. Statybos... 39. Dėl senaties termino. Apeliantas nurodydamas, jog pirmosios instancijos... 40. Dėl dalių dydžio, naudojimosi tvarkos nustatymo ir atidalijimo iš... 41. Nuosavybės teisės įgijimo pagrindai reglamentuojami CPK 4.47 straipsnyje,... 42. Dalių bendrosios nuosavybės teisėje dydis paprastai nustatomas bendrosios... 43. Bendraturčių teisių pasikeitimą padidinus bendrąją dalinę nuosavybę... 44. Kaip jau minėta 2002 m. leidimas statybai buvo išduotas abiems... 45. Iš 2013 m. rugpjūčio 27 d. Deklaracijos apie statybos užbaigimą /... 46. Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas (CPK 12 str.) suteikia... 47. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo... 48. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog bendrosios nuosavybės teisės... 49. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas A. Ž. daugiau... 50. Apeliantas skunde teigia, kad teismas netinkamai vertino įrodymus apie... 51. Nagrinėjamu atveju, ieškovo A. Ž. vardu atidarytų banko sąskaitų... 52. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog padidėjęs namo plotas ir... 53. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su ieškovo A. Ž. apeliaciniame skunde... 54. Iš išdėstytų aplinkybių akivaizdu, kad byloje liko nenustatytos faktinės... 55. Įvertinusi išdėstytų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja,... 56. Bylą dalyje grąžinant pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo,... 57. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 327... 58. Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 19 d. sprendimą dalyje, kuria... 59. Likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.... 60. Nutartis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos....