Byla 2K-308/2009
Dėl Šiaulių apygardos teismo 2008 m. spalio 29 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. sausio 13 d. nutarties

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vytauto Masioko, Dalios Bajerčiūtės ir pranešėjo Olego Fedosiuko, teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. I. kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2008 m. spalio 29 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. sausio 13 d. nutarties.

2Šiaulių apygardos teismo 2008 m. spalio 29 d. nuosprendžiu D. I. nuteistas pagal BK 1992 straipsnio 1 dalį 180 MGL dydžio bauda. Vadovaujantis BK 65 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas sulaikymo laikas nuo 2006 m. birželio 3 d. iki 2006 m. birželio 5 d., nustatant 176 MGL (22 880 Lt) dydžio baudą.

3Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. sausio 13 d. nutartimi nuteistojo D. I. apeliacinį skundą atmetė.

4Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti D. P. ir V. K., tačiau dėl jų nuosprendis kasacine tvarka nėra skundžiamas.

5Teisėjų kolegija, susipažinusi su byla ir išklausiusi teisėjo Olego Fedosiuko pranešimą,

Nustatė

6D. I. nuteistas pagal BK 1992 straipsnio 1 dalį už neteisėtą akcizais apmokestinamų prekių įgijimą ir gabenimą Lietuvos teritorijoje, padarytą bendrininkų grupe su V. K. ir D. P..

7Pažeisdami 2004 m. gegužės 26 d. Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų taisyklių „Dėl fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikoje“ 2.1.1 punkte nustatytą tvarką, D. I., V. K. ir D. P. įgijo akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 250 MGL. Nusikaltimas padarytas šiomis aplinkybėmis: D. I. ir V. K. tiksliai nenustatytu laiku nuo 2006 m. balandžio iki birželio mėn. susitarė su D. P. dėl prekių gabenimo priemonių, būdo ir atlygio, perdavė šiam mikroautobuso „VW Transporter“ (duomenys neskelbtini) dokumentus bei 60 Lt mikroautobusui apdrausti. 2006 m. birželio 3 d., apie 9 val., D. I., V. K. ir D. P., nuvykę į Tauragės miestą, įgijo akcizais apmokestinamas prekes – 66 795 Lt vertės 30 500 pakelių cigarečių „Saint George Lights“, nepaženklintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis. Cigaretės buvo sukrautos į mikroautobusą „VW Transporter“ (duomenys neskelbtini), stovėjusį Tauragėje, prie turgaus esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje. D. I. ir V. K. perdavė D. P. mikroautobuso raktelius ir nurodė gabenti minėtas cigaretes, o patys, priekyje važiuodami automobiliu „VW Golf“ (duomenys neskelbtini), stebėjo aplinką, rodė D. P. važiavimo kryptį, telefonu davė nurodymus dėl vykimo maršruto. Nuvažiavę iš Tauragės miesto iki kelio Eržvilkas – Raseiniai 6-ojo kilometro, 2006 m. birželio 3 d., apie 11. 30 val., D. P. sulaikė Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai.

8Kasaciniu skundu nuteistasis D. I. prašo Šiaulių apygardos teismo 2008 m. spalio 29 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. sausio 13 d. nutartį panaikinti ir bylą nutraukti arba grąžinti nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka. Kasatorius nurodo, kad nuosprendis ir nutartis yra neteisėti ir nepagrįsti, nes teismai neteisingai įvertino bylos faktines aplinkybes, neatsižvelgė į įrodymų visumą, dėl to netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Taip pat pažeistas BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimas, pagal kurį apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose.

9Kasatorius nurodo, kad abiejų instancijų teismai, įrodinėdami kaltę, rėmėsi vien subjektyviais nuteistojo D. P. ir jo paties ikiteisminio tyrimo teisėjui 2006 m. birželio 5 d. duotais parodymais, kurie nelaikytini leistinais įrodymais. Anot kasatoriaus, artėjant laikino sulaikymo pasibaigimo terminui, jis buvo neoficialiai tardomas darant psichologinį poveikį – jam buvo siūloma prisipažinti geruoju ir grasinama, kad kitaip jis bus uždarytas ilgam ir teismo lauks už grotų; duota skaityti kito įtariamojo (D. P.) apklausos protokolą ir verčiama pas ikiteisminio tyrimo teisėją sakyti analogiškai šio asmens liudijimui, nes D. P. jau paleistas, taigi bus paleistas ir D. I.. Kasatorius pažymi, kad, būdamas sulaikytas nuo 2006 m. birželio 3 d. 12.00 val. ir psichologiškai veikiamas policijos pareigūnų, 2006 m. birželio 5 d. popietę, t. y. pasibaigus leistinam 48 val. sulaikymo terminui, jis buvo pristatytas pas ikiteisminio tyrimo teisėją apklausai. Tuo metu jis buvo surakintas antrankiais, apklaustas jau pasibaigus darbo dienai, be to, už nugaros sėdėjo tie patys poveikį darę, jį tardę ir kito asmens protokolą skaityti liepę pareigūnai. Apie tai paliudijo posėdžio sekretorė Ž. K.. Šios aplinkybės, kasatoriaus manymu, vertintinos kaip psichinės prievartos naudojimas prieš įtariamąjį laikino sulaikymo metu ir tai vertintina kaip BPK 11 straipsnio 2 dalies, 21 straipsnio 4 dalies, 140 straipsnio 4 dalies bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 1 ir 3 dalių pažeidimas.

10Kasatoriaus teigimu, jo „nuoširdus“ prisipažinimas išgautas pažeidžiant sulaikytojo teises bei taikant neprocesines prievartos priemones. Anot kasatoriaus, atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 28 d. Baudžiamojo proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų taikymo teismų praktikoje apžvalgos 3 ir 3.6 punktų nuostatas, pirmosios instancijos teismas negalėjo vertinti jo parodymų, duotų 2006 m. birželio 5 d. ikiteisminio tyrimo teisėjui Pasvalio rajono apylinkės teisme, nes jie duoti pažeidžiant daugelį BPK normų bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų. Kasatorius pabrėžia, kad pirmosios instancijos teisme nebuvo išsiaiškinta, ar automobilių, gabenusių nusikaltimo dalyką – akcizais apmokestintinas cigaretes, ir automobiliuose buvusių asmenų sekimas buvo teisėtas, ar slaptu sekimu nebuvo pažeisti BPK ir Operatyvinės veiklos įstatymo reikalavimai. Apeliacinės instancijos teismas šio klausimo išvis neaptarė.

11Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus prokuroras Gintautas Gudžiūnas atsiliepimu į nuteistojo D. I. kasacinį skundą prašo šį kasacinį skundą atmesti. Prokuroras nurodo, kad pareiškėjas ginčija apygardos teismo bei Lietuvos apeliacinio teismo sprendimus tiek fakto nustatymo, tiek ir teisės normų taikymo aspektais. Prokuroras nurodo, kad kasacinės instancijos teismas bylas nagrinėja tik dėl tų skundo argumentų, kuriais ginčijamas žemesnės instancijos teismų priimtų sprendimų teisėtumas. Sprendimų pagrįstumo klausimus svarsto apeliacinės instancijos teismas. Todėl kasacinio skundo dalis, kurioje kasatorius ginčija faktinę bylos pusę, t. y. nesutinka su byloje surinktų įrodymų vertinimu ir faktinių aplinkybių ištyrimu, nenagrinėtina, išsamūs atsiliepimai į šią skundo dalį nepateikiami.

12Anot prokuroro, nei Šiaulių apygardos teismas, priimdamas nuosprendį, nei Lietuvos apeliacinis teismas, peržiūrėdamas bylą apeliacine tvarka, baudžiamojo įstatymo klaidų nepadarė. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo apkaltinamojo nuosprendžio motyvus, jiems pritarė, nes jie visiškai išsamūs ir logiški. Be to, kolegija, dar kartą atlikusi byloje surinktų įrodymų analizę, motyvuotai nurodė, kodėl tiki nuteistojo D. P. paaiškinimais ir kodėl palankiai vertina paties D. I. ikiteisminio tyrimo teisėjui duotus parodymus (paaiškinimai sutampa tarpusavyje, apklaustasis savo ranka po apklausos užrašė perskaitęs bei patvirtinęs surašymo teisingumą, protokole fiksuoti duomenys atitinka krovinį stebėjusių ir automobilius sulaikiusių pareigūnų parodymus ir t. t.). Tokių duomenų visumos kontekste nuteistojo apeliaciniame skunde iškelta versija apie psichologinės prievartos naudojimą ir taip išgautą prisipažinimą, pagrįstai atmesta. Antai Apeliacinio teismo nutartyje pabrėžiama, kad nei liudytojos Ž. K. (kasatoriaus įvardytos posėdžių sekretorės), nei tyrėjo E. Č. ar kitų asmenų paaiškinimai, taip pat rašytiniai dokumentai (sulaikymo, paleidimo iš sulaikymo, atsisakymo nuo gynėjo protokolai ir kt.) nepatvirtina, bet, priešingai, paneigia nuteistojo teiginius apie tai, kad jis pas ikiteisminio tyrimo teisėją apklausai buvo atvežtas surakintas antrankiais ir jau pasibaigus darbo dienai bei BPK 140 straipsnio aptartam 48 val. terminui ir kad apklausa vyko dalyvaujant procese nenumatytiems asmenims ar apklausą įtakojant ikiteisminį tyrimą vykdantiems arba konvojavimo funkcijas atliekantiems pareigūnams. Ginčijamame apeliaciniame sprendime motyvuotai paaiškinta, kad aptariamos apklausos teisėtumo nepaneigia ir ta aplinkybė, jog apklausiant įtariamąjį teisėjos kabineto gale (o ne čia pat už D. I. nugaros, kaip nurodo kasatorius) sėdėjo jį atvežę policijos darbuotojai. Pažymėta, kad apklausos metu joks incidentas neįvyko, įtariamasis jokių pastabų nereiškė, parodymus davė savanoriškai pasakodamas ir atskleisdamas tokias įvykio aplinkybes, apie kurias netgi nebuvo žinoma iš jau minėto D. P. apklausų, apklausos protokolą pasirašė jį perskaitęs.

13Prokuroro atkreipiamas dėmesys į tai, kad nors kasatorius ir teigia, jog apeliacinės instancijos teismas nepatikrino bylos tiek, kiek prašė apeliantas (BPK 320 straipsnio 3 dalis), tačiau nepateikė nei vieno tą patvirtinančio argumento. Tai, kad apeliaciniame sprendime neaptartas nusikaltimo priemonių – cigaretes gabenusių ir krovinį lydėjusių automobilių ir juose važiavusių asmenų slapto stebėjimo bei sulaikymo teisėtumo klausimas, nereiškia, jog ginčijama nutartis neteisėta, nes šis klausimas nebuvo keliamas D. I. apeliaciniame skunde. Prokuroras pažymi, kad apeliacinio nagrinėjimo taisyklės įpareigoja teismą nagrinėti skundo esminius argumentus, tačiau neįpareigoja aptarinėti kiekvieno pareiškėjo skunde išdėstyto teiginio ar sakinio, išsakyto apeliacinio proceso metu teismo posėdyje. Pastaruoju atveju nuteistasis apeliaciniu skundu ginčijo faktines aplinkybes, jam inkriminuotos baudžiamosios normos pritaikymą, nesutiko su įrodymų įvertinimu. Visais šiais aspektais apeliacinės instancijos teismas bylą peržiūrėjo, o dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo bei pagrįstumo išdėstė aiškias, logiškas ir motyvuotas išvadas. Prokuroras atkreipia dėmesį ir į tai, kad D. I. kasaciniame skunde nepateikta jokių argumentų, pagrindžiančių jo teiginį apie netinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą.

14Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad tiek bylą nagrinėjant pirmojoje instancijoje, tiek ją revizuojant apeliacine tvarka, teismai jokių procesinių normų, taip pat Konvencijos nuostatų pažeidimų nepadarė, o D. I. kasacinis skundas nepagrįstas ir atmestinas.

15Kasacinis skundas atmestinas.

16Dėl įrodymų leistinumo ir jų vertinimo

17Nuteistojo kasaciniame skunde iš esmės yra ginčijamas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų atliktas įrodymų vertinimas, nulėmęs D. I. pripažinimą kaltu dėl jam inkriminuoto nusikaltimo. Kolegija pažymi, kad, neminint visų byloje surinktų įrodymų, patvirtinančių neteisėto akcizais apmokestinamų prekių įgijimo ir gabenimo faktines aplinkybes, nuteistojo D. I. tiesioginį dalyvavimą nusikalstamoje veikoje teismas pirmiausia nustatė remdamasis jo paties parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo teisėjui, kaltinamojo D. P. teisme duotais parodymais, taip pat liudytojų R. M. ir S. B. parodymais. Apie D. I. dalyvavimą nusikalstamoje veikoje taip pat buvo sprendžiama iš jo sulaikymo aplinkybių, taip pat iš informacijos apie nuteistųjų tarpusavio palaikomą telefoninį ryšį. Apkaltinamajame nuosprendyje teismas įtikinamai motyvavo, kodėl D. P. teisme duotus parodymus laiko nuosekliais ir teisingais, kodėl remiasi D. I. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo teisėjui, ir kodėl kritiškai vertina D. I. ir V. K. teisme duotus parodymus. Šių asmenų parodymus teismas vertino visų byloje surinktų įrodymų ir nustatytų faktinių aplinkybių kontekste. Kolegija neturi pagrindo abejoti teismo atliktu įrodymų vertinimu ir atmeta kasatoriaus argumentus dėl neleistinumo remtis D. I. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo teisėjui. Kolegija pažymi, kad ikiteisminio tyrimo teisėjui duotų parodymų įrodomoji reikšmė išlieka net ir tada, kai asmuo teisminio nagrinėjimo metu jų nepatvirtina. Kasatoriaus argumentai dėl jam daryto neleistino poveikio verčiant ikiteisminio tyrimo teisėjui duoti neteisingus parodymus, taip pat dėl šios apklausos metu neva padarytų BPK pažeidimų nepagrįsti bylos duomenimis, be to, visus šiuos argumentus detaliai išnagrinėjo ir paneigė apeliacinės instancijos teismas.

18Savo kasaciniame skunde nuteistasis tvirtina, kad teismai privalėjo aiškintis, ar automobilių, gabenusių akcizais apmokestintinas cigaretes, ir automobiliuose buvusių asmenų sekimas buvo teisėtas, ar slaptu sekimu nebuvo pažeisti BPK ir Operatyvinės veiklos įstatymo reikalavimai, tačiau to nepadarė. Kolegija atmeta šį kasacinio skundo argumentą ir atkreipia dėmesį į tai, kad teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, nesirėmė jokiais duomenimis, gautais atliekant operatyvinius veiksmus. Byloje nėra slapto sekimo ar kitų operatyvinių veiksmų metu užfiksuotų duomenų, taigi teismai, vertindami įrodymus, neturėjo pagrindo tikrinti šių veiksmų teisėtumą. Pažymėtina ir tai, kad apeliaciniame skunde operatyvinių veiksmų teisėtumo klausimas nebuvo keliamas. Jis iškeltas tik kaip argumentas baigiamojoje nuteistojo gynėjo kalboje nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, tačiau jokio prašymo tikrinti operatyvinių veiksmų teisėtumą teismui nebuvo pareikšta.

19Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje teismai rėmėsi leistinais įrodymais ir, juos vertindami, esminių BPK pažeidimų nepadarė.

20Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

21Nuteistojo D. I. kasacinį skundą atmesti.

Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Šiaulių apygardos teismo 2008 m. spalio 29 d. nuosprendžiu D. I. nuteistas... 3. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija... 4. Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti D. P. ir V. K., tačiau dėl jų nuosprendis... 5. Teisėjų kolegija, susipažinusi su byla ir išklausiusi teisėjo Olego... 6. D. I. nuteistas pagal BK 1992 straipsnio 1 dalį už neteisėtą akcizais... 7. Pažeisdami 2004 m. gegužės 26 d. Lietuvos Respublikos ūkio ministro... 8. Kasaciniu skundu nuteistasis D. I. prašo Šiaulių apygardos teismo 2008 m.... 9. Kasatorius nurodo, kad abiejų instancijų teismai, įrodinėdami kaltę,... 10. Kasatoriaus teigimu, jo „nuoširdus“ prisipažinimas išgautas... 11. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus... 12. Anot prokuroro, nei Šiaulių apygardos teismas, priimdamas nuosprendį, nei... 13. Prokuroro atkreipiamas dėmesys į tai, kad nors kasatorius ir teigia, jog... 14. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad tiek bylą... 15. Kasacinis skundas atmestinas.... 16. Dėl įrodymų leistinumo ir jų vertinimo... 17. Nuteistojo kasaciniame skunde iš esmės yra ginčijamas pirmosios ir... 18. Savo kasaciniame skunde nuteistasis tvirtina, kad teismai privalėjo... 19. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, kolegija konstatuoja, kad... 20. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 1 punktu,... 21. Nuteistojo D. I. kasacinį skundą atmesti....