Byla 2K-249-895/2017
Dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. sausio 30 d. nuosprendžio

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audronės Kartanienės (kolegijos pirmininkė), Artūro Pažarskio ir Armano Abramavičiaus (pranešėjas),

2sekretoriaujant Gražinai Pavlenko,

3dalyvaujant prokurorui Redui Savickui,

4nuteistiesiems V. D. ir I. K. (I. K.),

5gynėjams advokatams Mindaugui Paukštei ir Algaudai Šimkūnienei

6vertėjaujant Loretai Kireilytei,

7teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. D. gynėjo advokato Mindaugo Paukštės ir nuteistojo I. K. kasacinius skundus dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. sausio 30 d. nuosprendžio.

8Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 17 d. nuosprendžiu V. D. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 1 dalį 100 MGL dydžio (13 000 Lt) bauda, pagal BK 199 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 3 metams, pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, laisvės atėmimu 3 metams.

9Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinus bausmių apėmimo būdu, V. D. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

10V. D. į paskirtos bausmės laiką įskaitytas jam taikyto laikino sulaikymo laikas nuo 2011 m. rugsėjo 17 d. iki 2011 m. rugsėjo 19 d.

11I. K. išteisintas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, nes nepadarytos veikos, turinčios šių nusikaltimų požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

12Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, tenkindama Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro apeliacinį skundą iš dalies, 2017 m. sausio 30 d. nuosprendžiu panaikino Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 17 d. nuosprendžio dalį, kuria I. K. išteisintas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, ir priėmė naują nuosprendį: I. K. nuteistas pagal BK 199 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu trejiems metams, pagal BK 260 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu dešimčiai metų.

13Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinus bausmių apėmimo būdu, I. K. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas dešimčiai metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

14I. K. į paskirtos bausmės laiką įskaitytas jam taikyto laikino sulaikymo ir kardomosios priemonės – suėmimo – laikas nuo 2011 m. gruodžio 2 d. iki 2013 m. gegužės 30 d.

15Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. sausio 30 d. nuosprendžiu taip pat panaikinta Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 17 d. nuosprendžio dalis, kuria V. D. taikytos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos už BK 260 straipsnio 3 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą, ir V. D. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu dešimčiai metų.

16Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, naujai paskirtą bausmę subendrinus bausmių apėmimo būdu su Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 17 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis pagal BK 199 straipsnio 1 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį, V. D. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas dešimčiai metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

17Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. sausio 30 d. nuosprendžiu nuteistojo V. D. apeliacinis skundas atmestas.

18Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 17 d. nuosprendžiu taip pat nuteistas S. J., tačiau dėl jo kasacinių skundų negauta.

19Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Armano Abramavičiaus pranešimą, nuteistųjų V. D. ir I. K., jų gynėjų, prašiusių kasacinius skundus tenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinius skundus atmesti, paaiškinimų,

Nustatė

201. V. D. nuteistas pagal BK 199 straipsnio 2 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį už tai, kad jis, veikdamas bendrininkų grupe su S. J., T. B. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, gabeno labai didelį kiekį narkotinių medžiagų kontrabanda:

21S. J. 2011 m. vasarą, tiksliai nenustatytu laiku, Lietuvos Respublikoje, veikdamas organizuota grupe su T. B., atleistu nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 391 straipsnį, ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, organizavo labai didelio kiekio narkotinės medžiagos – 14 855,36 g kanapių dervos – gabenimą kontrabanda. S. J. parengė nusikalstamos veikos planą ir paskirstė vaidmenis: jis nurodė T. B. suteikti narkotikams gabenti reikalingą vilkiką su puspriekabe, surasti transporto priemonės vairuotoją, narkotinę medžiagą paimti sutartoje vietoje – prie teritorijos, esančios ( - ), šią medžiagą kontrabanda gabenti iš Lietuvos Respublikos per Baltarusijos Respubliką į Rusijos Federaciją, taip pat turint tikslą platinti narkotinę medžiagą perdavė T. B. ikiteisminio tyrimo nenustatyto asmens kontaktinį telefoną Rusijoje, nurodė vairuotojui telefonu Rusijos Federacijoje susisiekti su šiuo asmeniu ir pastarajam perduoti narkotinę medžiagą.

222011 metų rugsėjo mėnesį Lietuvos Respublikoje T. B. suteikė vilkiką „Volvo FH12“ (valst. Nr. ( - )) su puspriekabe–šaldytuvu „Leci Trailer“ (valst. Nr. ( - )) ir surado vairuotoją V. D.. 2011 m. rugsėjo 15 d. T. B. paliktą sutartoje slaptavietėje prie teritorijos, esančios ( - ), narkotinę medžiagą – 14 855,36 g kanapių dervos – paslėpė puspriekabės-šaldytuvo „Leci Trailer“ (valst. Nr. ( - )), stovėjusio nurodytoje teritorijoje, ( - ), šaldymo įrangos ertmėje. 2011 m. rugsėjo mėn. T. B. susitarė su V. D. gabenti labai didelį kiekį narkotinių medžiagų – 15 paketų su 14 855,36 g kanapių dervos ir 5 paketus su 3 986,582 g kokaino, paslėptas vilkiko puspriekabės šaldymo įrangos ertmėje, minėtu vilkiku per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, per Baltarusijos Respubliką į Rusijos Federaciją.

232011 m. rugsėjo 17 d. V. D., veikdamas bendrininkų grupe su T. B., S. J. ir kitais nenustatytais asmenimis, veikiančiais organizuota grupe, vykdydamas T. B. užduotį, neteisėtai gabeno vilkiku „Volvo FH12“ (valst. Nr. ( - )) su puspriekabe-šaldytuvu „Leci Trailer“ (valst. Nr. ( - )) jos šaldymo įrangos ertmėje paslėptas narkotines medžiagas iki Vilniaus teritorinės muitinės Lavoriškių kelio posto, esančio Vilniaus r., Lavoriškėse, A103 kelyje, 2011 m. rugsėjo 17 d., apie 12.40 val. Po to V. D., toliau vykdydamas T. B. nurodymą, 2011 m. rugsėjo 17 d., apie 12.40 val., per Lietuvos Respublikos valstybės sieną – Vilniaus teritorinės muitinės Lavoriškių kelio postą, esantį Vilniaus r., Lavoriškėse, A103 kelyje, vykdamas krovininiu automobiliu „Volvo FH 12“ (valst. Nr. ( - )) su puspriekabe–šaldytuvu „Leci Trailer LTF3E“ (valst. Nr. ( - )), paslėpęs vilkiko šaldymo įrangos ertmėje, neturėdamas leidimo, gabeno labai didelį kiekį narkotinių medžiagų – 14 855,36 g kanapių dervos ir 3 986,582 g kokaino, kurios nuo 2011 m. rugsėjo 17 d. buvo sulaikytame vilkike „Volvo FH12“ (valst. Nr. ( - )) iki 2011 m. lapkričio 14 d., kai papildomos vilkiko apžiūros metu jas surado ir paėmė Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnai.

241.1. Be to, V. D. nuteistas pagal BK 199 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis tuo pačiu metu puspriekabėje „Leci Trailer LTF3E“ (valst. Nr. ( - )) paslėpus tarp legaliai gabenamo obuolių krovinio, išvengdamas muitinės kontrolės, gabeno iš Lietuvos Respublikos per valstybės sieną privalomus pateikti muitinei daiktus – 14 121 vnt. plataus vartojimo prekių, t. y. įvairių drabužių, supakuotų į 85 vnt. ryšulių, kurių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, viršijo 250 MGL dydžio sumą ir sudarė 317 785,37 Lt.

251.2. I. K. nuteistas pagal BK 199 straipsnio 2 dalį (redakcija, galiojusi iki 2016 m. sausio 1 d.) ir 260 straipsnio 3 dalį už tai, kad jis, veikdamas bendrininkų grupe su S. J., T. B. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, padarė narkotinių medžiagų kontrabandą ir neteisėtai disponavo labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu:

26I. K. 2011 m. lapkričio mėn. Lietuvos Respublikoje, veikdamas bendrininkų grupe su S. J., T. B., atleistu nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 391 straipsnį, ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, veikiančiais organizuota grupe, susitarė su T. B. gabenti neturint leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Nyderlandų Karalystės į Lietuvos Respubliką narkotines medžiagas ir neturint leidimo disponuoti Lietuvos Respublikoje labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu. Po to pagal S. J. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens parengtus nusikalstamų veikų planus T. B., vykdydamas jam paskirtą vaidmenį, t. y. surasti narkotinėms medžiagoms gabenti reikalingą transporto priemonę ir vairuotoją, suteikė vilkiką „Renault Magnum“ (valst. Nr. ( - )) su puspriekabe „Koegel SN24“ (valst. Nr. ( - )) ir surado vairuotoją I. K., kuriam susitikimo, vykusio 2011 m. lapkričio 25 d., metu nurodė pergabenti iš Nyderlandų Karalystės į Lietuvos Respubliką narkotines medžiagas. I. K., vykdydamas T. B. ir nenustatytų asmenų nurodymus, gautus mobiliojo ryšio telefonu, 2011 m. gruodžio 2 d., apie 20.40 val., per Lietuvos Respublikos valstybės sieną – Kalvarijos r. sav., Liubavo sen., Salapėraugio k., A5 kelio 97 kilometre, vykdamas krovininiu automobiliu „Renault Magnum“ (valst. Nr. ( - )) su puspriekabe „Koegel SN24“ (valst. Nr. ( - )), vilkiko kabinoje už vairuotojo sėdynės, keturiuose krepšiuose, neturėdamas leidimo, gabeno iš Lenkijos Respublikos į Lietuvos Respubliką narkotines medžiagas, t. y. Nyderlandų Karalystėje nenustatytų asmenų jam perduotą labai didelį kiekį – 8 979,15 g – kanapių dalių ir Lenkijos Respublikoje nenustatytų asmenų jam perduotą labai didelį kiekį – 49 866,16 g – kanapių dervos, kurias jis toliau neteisėtai laikė ir gabeno minėtoje transporto priemonėje Lietuvos Respublikoje, nuo Lietuvos Respublikos valstybės sienos, esančios Kalvarijos r. sav., Liubavo sen., Salapėraugio k., A5 kelio 97 kilometro, kol buvo sulaikytas muitinės pareigūnų 2011 m. gruodžio 2 d., apie 21.15 val., aptikus minėtas narkotines medžiagas.

272. Kasaciniu skundu nuteistojo V. D. gynėjas advokatas M. Paukštė prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. sausio 30 d. nuosprendį, priimtą dėl V. D., ir išteisinti V. D. pagal BK 199 straipsnio 2 dalį bei 260 straipsnio 3 dalį arba taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies ar 62 straipsnio nuostatas ir V. D. paskirti bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu, arba palikti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 17 d. nuosprendžiu V. D. paskirtą bausmę. Taip pat prašo pripažinti, kad dėl BK 199 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymo yra dvi V. D. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir paskirti jam švelnesnę bausmę, nei paskirta Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 17 d. nuosprendžiu.

282.1. Kasatorius nurodo, kad teismai, pripažindami, jog V. D. padarė nusikalstamas veikas, netinkamai išsiaiškino bylos faktines aplinkybes, neteisingai vertino įrodymus, todėl netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų.

292.2. Pasak kasatoriaus, teismai konstatavo, kad V. D. padarė nusikalstamas veikas, veikdamas bendrininkų grupe, ir tai pripažinta atsakomybę sunkinančia aplinkybe, nors iš tiesų toks nuteistojo dalyvavimas nėra nustatytas. V. D. neturėjo tyčios kartu su kitais asmenimis daryti nusikalstamas veikas, nebuvo iš anksto susitaręs nusikalsti, jis buvo tik vairuotojas, nežinojęs apie nusikalstamų veikų darymą. Be to, V. D. savo iniciatyva nieko negabeno, neorganizavo ir nekurstė, todėl jis negali būti laikomas bendrininku su kitais asmenimis, realiai atlikusiais nusikalstamus veiksmus. Todėl kiekvieno iš nuteistųjų padaryti veiksmai turi būti vertinami atskirai. Tinkamai nustatyti bendrininkavimo požymius yra svarbu tuo aspektu, kad būtų galima jį atriboti nuo prisidėjimo prie nusikalstamos veikos. Teismų sprendimuose V. D. bendrininkavimas motyvuojamas tik objektyviu požymiu (bendru veikimu), tačiau nepasisakyta dėl bendrininkavimo valinio ir intelektinio tyčios požymių, neatskleistas psichinis ryšys tarp asmenų darytų veiksmų. Todėl kasaciniame skunde daroma išvada, kad teismai netinkamai taikė BK 25 straipsnio nuostatas.

303. Kasatorius cituoja BK 62 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatą, numatančią švelnesnės, negu įstatymo nustatyta, bausmės paskyrimą tuo atveju, kai kaltininko kaip bendrininko vaidmuo darant nusikalstamą veiką buvo antraeilis. Pirmosios instancijos teismas, paskirdamas nuteistajam švelnesnę bausmę nei BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje nustatyta minimali ir BK 199 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytą minimalią bausmę, atsižvelgė į tai, kad nuteistojo vaidmuo buvo antraeilis, jis padarė nusikalstamas veikas, būdamas pavaldus T. B., įtraukusiam V. D. į nusikalstamas veikas, ir priklausomas nuo jo. Kasatoriaus nuomone, tokiais pačiais argumentais turi būti grindžiamas V. D. veiksmų vertinimas ir jam bausmės parinkimas pagal BK 199 straipsnio 1 dalį, tuo labiau kad pavaldaus ir priklausomo asmens veiksmai negali būti kvalifikuojami kaip padaryti bendrininkų grupe, todėl ši atsakomybę sunkinanti aplinkybė šalintina iš teismų sprendimų. Teismai taip pat nepagrįstai nepripažino, kad nėra V. D., padariusio šią nusikalstamą veiką, atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nustatytų BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 4–5 punktuose, nes nuteistasis padėjo atskleisti nusikalstamos veikos organizatorių (T. B.), gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, jis buvo pavaldus ir priklausomas nuo T. B.. Dėl aptartų priežasčių, kasatoriaus manymu, yra sąlygos taikyti BK 39 straipsnio nuostatas. Teismai, be kita ko, privalėjo apsvarstyti galimybę atleisti V. D. nuo baudžiamosios atsakomybės už veikos mažareikšmiškumą (BK 37 straipsnis), nes nuteistasis nevežė, nelaikė ir nerealizavo kontrabandinių prekių, neturėjo tikslo to daryti.

314. Kasatorius, nesutikdamas su V. D. nuteisimu pagal BK 199 straipsnio 2 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, teigia, kad nuteistojo kaltė padarius šias nusikalstamas veikas iš esmės grindžiama atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės T. B. parodymais, kurie turi būti vertinami kritiškai, nes pastarasis buvo suinteresuotas duoti baudžiamajam persekiojimui palankius parodymus, kad jam būtų priimtas palankus sprendimas byloje.

324.1. Kasaciniame skunde analizuojamas V. D. ir T. B. parodymų, duotų baudžiamajame procese, turinys ir visų pirma nurodoma, kad V. D. 2012 m. birželio 14 d. apklausoje visiškai pripažino kaltę gabenęs labai didelį kiekį narkotinių medžiagų kontrabanda, nes nuteistajam buvo pažadėta, kad jis bus atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jei jis padės nustatyti nusikalstamų veikų organizatorius. V. D. nežinojo apie gabentas narkotines medžiagas, tačiau jis, siekdamas palengvinti savo teisinę padėtį, sutiko nurodyti, kad T. B. jam sakė apie narkotines medžiagas ir žadėjo atlygį už jų gabenimą. Net ir tuo metu nuteistasis nurodė, kad jam nebuvo pasakytas draudžiamų medžiagų kiekis, kurį jis turėjo pervežti T. B. nurodymu. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, V. D. patvirtino minėtas aplinkybes, jis teigė sugalvojęs, kokią pinigų (1 000 Eur) sumą žadėjo T. B.. Jokių kitų duomenų, patvirtinančių atlygio V. D. dydį, byloje nėra. Atkreipiamas dėmesys, kad kitas nuteistasis I. K. bylos teisminio nagrinėjimo metu patvirtino, kad ir jam buvo siūloma prisipažinti padarius nusikalstamas veikas ir duoti T. B. kaltinančius parodymus, tačiau nuteistasis nesutiko. Dėl šios priežasties buvo priimti skirtingi sprendimai dėl abiem nuteistiesiems taikytų kardomųjų priemonių byloje, jų kaltumo padarius inkriminuotas nusikalstamas veikas.

334.2. Kasatoriaus manymu, T. B., supratęs, kad byloje yra surinkta jo kaltę patvirtinančių įrodymų, parašė prisipažinimą, vėliau davė parodymus apie jam žinomas aplinkybes, taip pat dėl V. D.. Kasaciniame cituojami T. B. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, ir teigiama, kad jis nebuvo nuoseklus pasakodamas, kokias narkotines medžiagas ir kiek jų nurodė gabenti V. D., be to, T. B. apskritai neužsiminė nuteistajam apie atlygį už nusikalstamų veiksmų padarymą. Kaip tvirtino šis asmuo, jis sakė V. D., kad reikės nuvežti truputį „žolės“. Remiantis lietuvių kalbos žodynu, žodis „truputis“ aiškinamas kaip menkas, nedidelis kiekis. Atsižvelgiant į tai, teismams turėjo būti aišku, jog T. B. siekė, kad V. D. gabentų nedidelį kiekį „žolės“ (kanapių), todėl nuteistajam pareikštas kaltinimas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį yra nepagrįstas. Nors abiejų asmenų parodymai skiriasi, tačiau ikiteisminio tyrimo metu nebuvo atlikta jų akistata.

344.3. Kasatorius tvirtina, kad T. B. 2014 m. balandžio 25 d. teisiamajame posėdyje davė nenuoseklius parodymus dėl narkotinių medžiagų pakrovimo į vilkiko puspriekabę aplinkybių, draudžiamų medžiagų ir jų kiekio įvardijimo V. D., o apklausto asmens papasakotos aplinkybės yra neteisingai užfiksuotos tos pačios dienos teisiamojo posėdžio protokole. Visa tai rodo T. B. parodymų prieštaringumą ir melagingumą. Dėl nurodytų priežasčių V. D. kaltė padarius nusikalstamas veikas negalėjo būti grindžiama tokiu įrodymų šaltiniu.

354.4. Kasatorius teigia, kad pirmosios instancijos teismas prieštaringai vertino T. B. parodymus, duotus baudžiamajame procese. Šio teismo priimtame nuosprendyje konstatuota, kad T. B. parodymų, jog jis nurodė kitam vairuotojui I. K. gabenti narkotines medžiagas, nepakanka pripažinti I. K. kaltu, nepaisant to, kad nagrinėjamoje byloje yra telefoninių pokalbių ir SMS žinučių, apie kurių turinį išsamiai papasakojo T. B. ikiteisminio tyrimo metu. Kita vertus, V. D. buvo pripažintas kaltu padaręs inkriminuotas nusikalstamas veikas motyvuojant T. B. parodymais, kurių nepatvirtina jokie kiti byloje surinkti įrodymai. Pacitavusiam pirmosios instancijos teismo pateiktus I. K. išteisinimo pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį motyvus, kurie, be kita ko, patvirtina, kad T. B. parodymai yra melagingi, kasatoriui nėra aišku, kodėl tokiais pačiais motyvais nebuvo vertinamas V. D. kaltės klausimas. Pirmosios instancijos teismas išteisino I. K. net ir nustatęs, kad šio parodymai nėra nuoseklūs baudžiamojo proceso metu, o V. D. kaltę grindė tais jo parodymais, kuriais jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, nors kitose apklausose paneigė tokius parodymus.

365. Kasatoriaus tvirtinimu, T. B. nurodytų aplinkybių nepatikimumas taip pat nesudarė pagrindo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, tuo labiau kad T. B. buvo nusikalstamų veikų organizatorius, įtraukęs į neteisėtą veiklą V. D. ir I. K.. Be to, T. B. 2013 m. vasario 1 d. buvo apklaustas dėl dar vieno nusikaltimo – akcizais apmokestinamų prekių (cigarečių) kontrabandos, todėl kyla abejonių dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 391 straipsnį teisėtumo, jei jis padarė dar vieną nusikaltimą. Prokuroro 2013 m. balandžio 22 d. nutarimas atleisti T. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal minėtą baudžiamojo įstatymo straipsnį yra neteisėtas ir tuo aspektu, kad, priešingai, nei teigiama šiame procesiniame dokumente, T. B. nedavė išsamių parodymų apie organizuotos grupės veiklą, jos visus narius, jo vaidmuo organizuotoje grupėje buvo ne antraeilis, o svarbus. Atkreipiamas dėmesys, kad kiti nuteistieji sužinojo apie T. B. atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės tik pasibaigus ikiteisminiam tyrimui ir galėjo priimtą sprendimą iš esmės skųsti tik apeliaciniu skundu. Todėl, kasatoriaus manymu, prokuroro 2013 m. balandžio 22 d. nutarimas turi būti panaikintas kaip neteisėtas.

376. Kasatorius apibendrindamas teigia, kad byloje nėra nė vieno įrodymo, patvirtinančio, jog V. D. padarė aktyvius nusikalstamus veiksmus, t. y. gabeno narkotines medžiagas, nepateikdamas jų muitinės kontrolei. Priešingai, nuteistasis buvo tik vairuotojas, nežinojęs apie nusikalstamų veikų darymą, todėl jis turi būti išteisintas. Teismai sprendimuose apskritai nevertino V. D. kaltės formos ir nenurodė jos. Pripažinus, kad nuteistojo kaltei pagrįsti pakanka surinktų įrodymų, jo veiksmai turėtų būti perkvalifikuoti iš BK 260 straipsnio 3 dalies į 260 straipsnio 1 dalį ar 259 straipsnio 1 dalį, nes V. D. neturėjo tikslo platinti narkotinių medžiagų ir nežinojo, kokį kiekį jų gabena.

387. Kasatorius taip pat nesutinka su apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu V. D. paskirta bausme pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, motyvuodamas tuo, kad byloje nesurinkta įrodymų, patvirtinančių, jog nuteistasis padarė šią nusikalstamą veiką. Nesant teisinio pagrindo traukti V. D. baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 199 straipsnio 2 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, jis turi būti išteisintas arba jo veika perkvalifikuota pagal švelnesnius baudžiamojo įstatymo straipsnius bei paskirtos bausmės, nesusijusios su realiu laisvės atėmimu.

398. Kasaciniu skundu nuteistasis I. K. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. sausio 30 d. nuosprendžio dalį, kuria I. K. nuteistas pagal BK 199 straipsnio 2 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, bei palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 17 d. nuosprendį arba pakeisti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. sausio 30 d. nuosprendį ir, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, I. K. paskirti švelnesnę bausmę.

408.1. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, grindė jo kaltę supratus, kad disponuoja narkotinėmis medžiagomis, iš esmės atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės T. B. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu ir apeliacinės instancijos teisme. Atliekant ikiteisminį tyrimą, T. B. buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo, byloje yra užfiksuoti I. K. ir T. B. telefoniniai pokalbiai bei rašytos SMS žinutės. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, T. B. paneigė savo ankstesnius parodymus, paaiškindamas, kad su I. K. tarėsi dėl papildomo krovinio (paketų) paėmimo Nyderlandų Karalystėje, po to ir Lenkijoje, tačiau šis tikrai nežinojo, kad paketuose buvo narkotinės medžiagos. Teisiamajame posėdyje perklausius telefoninių pokalbių įrašus, T. B. laikėsi tokių pačių parodymų. Todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pagrįstai teigiama, kad nei pokalbiuose tarp T. B. ir I. K., nei SMS žinutėse nėra jokios informacijos, jog I. K. priėmė pervežti paketus, žinodamas, kad juose yra narkotinės medžiagos. 2015 m. rugsėjo 16 d. apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras prašė atlikti įrodymų tyrimą apklausiant kasatorių ir T. B.. Teisėjų kolegija atmetė prokuroro prašymą, motyvuodama tuo, kad šių asmenų apklausa yra netikslinga. Kita vertus, praėjus daugiau nei vieneriems metams, buvo nuspręsta atnaujinti įrodymų tyrimą apeliacinės instancijos teisme ir apklausti I. K. bei T. B., kad vėliau būtų galima atsakyti į visus apeliacinio skundo argumentus. Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismo veiksmai organizuojant apeliacinį procesą byloje kelia abejonių dėl teismo nešališkumo, kadangi valstybiniam kaltintojui buvo suteiktas pranašumas paruošti jo naudai parodymus duodantį liudytoją T. B.. Be to, šio asmens parodymai, duoti apeliacinės instancijos teismo posėdyje, kategoriškai nepatvirtina, kad I. K. žinojo, jog reikės gabenti narkotines medžiagas. Apeliacinės instancijos teisme buvo prašoma perklausyti tarp T. B. ir I. K. vykusius telefoninius pokalbius ir apklausti T. B., tačiau prašymas buvo atmestas. Apeliacinės instancijos teismas, nepagrįstai betarpiškai neištyręs tokių įrodymų šaltinio, vertino telefoninių pokalbių įrašus ir padarė priešingas išvadas nei pirmosios instancijos teismas, kad pokalbio dalyviai užmaskuotai bendravo apie narkotinių medžiagų paėmimą ir gabenimą.

418.2. Kasatorius analizuoja baudžiamojo proceso eigą byloje, procesinių prievartos priemonių T. B. taikymą, jo parodymų, duotų ikiteisminiame tyrime, turinį ir teigia, kad T. B., darydamas nusikalstamą veiką, siekė materialinės naudos, o surinkus duomenų apie jo dalyvavimą nusikalstamoje veikoje, šis asmuo siekė išvengti baudžiamosios atsakomybės. Prokuroras 2013 m. balandžio 22 d. nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimą T. B. ir atleido jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 391 straipsnį. Ikiteisminio tyrimo teisėjas tos pačios dienos nutartimi patvirtino tokį prokuroro nutarimą. Atsižvelgus į ikiteisminio tyrimo medžiagos apimtį (9 tomai), kasatoriui kyla abejonių, ar ikiteisminio tyrimo teisėjas išsamiai susipažino su jam pateikta medžiaga, ar tik formaliai priėmė nutartį, nevertindamas ir netikrindamas prokuroro 2013 m. balandžio 22 d. nutarime nurodytų aplinkybių. Kasaciniame skunde daroma išvada, kad T. B. parodymai dėl I. K. yra nepatikimi ir melagingi, todėl jais negalima remtis nustatant bylai reikšmingas aplinkybes.

428.3. Kasatorius teigia, kad jo parodymai, duoti baudžiamojo proceso metu, jog jis nežinojo, kad disponuoja narkotinėmis medžiagomis, buvo nuoseklūs, o šis faktas paaiškėjo tik nuteistąjį sulaikius Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tokią I. K. poziciją patvirtina jo telefoninių pokalbių su T. B. turinys, paketų suradimo aplinkybės ir vieta, kur jie buvo rasti, t. y. paketai nebuvo slepiami ir pažeisti. Byloje nustatyta, kad pareigūnams leista atlikti veiksmus neatskleidžiant savo tapatybės Lukiškių tardymo izoliatoriuje, kituose izoliatoriuose ar policijos areštinėse, užmegzti ryšius su I. K. ir jų metu fiksuoti reikšmingas aplinkybes. Taikant šią slapto pobūdžio procesinę prievartos priemonę, negauta reikšmingų duomenų. Kasatorius, nesutikdamas su apeliacinės instancijos teismo pateiktu jo parodymų kritišku vertinimu, nurodo, kad krepšių su juose esančiais narkotinių medžiagų paketais paėmimo aplinkybės neturi jokios reikšmės įrodinėjant nusikalstamos veikos subjektyviuosius požymius, tuo labiau kad pareigūnai neieškojo asmenų, kurie perdavė I. K. krepšius Nyderlandų Karalystėje ir Lenkijos Respublikoje. Be to, apeliacinės instancijos teismas pripažino, jog I. K. parodymai apie tai, kad jis nežinojo, jog krepšiuose yra narkotinės medžiagos, yra nuoseklūs. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, vadovavosi nekaltumo prezumpcijos ir in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) principais. O apeliacinės instancijos teismas, skundžiamu nuosprendžiu konstatavęs, kad I. K. parodymai atmestini ir vertintini kaip jo pasirinkta gynybinė versija, nepagrįstai perkėlė I. K. pareigą įrodyti savo nekaltumą.

439. Kasaciniame skunde taip pat pasisakoma dėl I. K. skirtos aiškiai per griežtos bausmės. Apeliacinės instancijos teismas, svarstydamas nuteistajam bausmės skyrimo klausimą, turėjo pareigą spręsti BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo galimybę. Nors I. K. pripažintas kaltu padaręs sunkų ir labai sunkų nusikaltimą, esant idealiai jų sutapčiai, tačiau nuteistojo vaidmuo darant nusikalstamas veikas buvo antraeilis, jis buvo įtrauktas asmens, kuris pagal darbo teisinius santykius vadovavo jam. Duomenų, kad I. K. siekė naudos ar gavo ją, byloje nėra. Kasatoriaus asmenybė vertinama teigiamai, nenustatyta, kad jis yra itin pavojingas visuomenės narys. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai I. K. asmenybę apibūdino senais duomenimis, susijusiais su jo teistumu ir patraukimu administracinėn atsakomybėn. Kasaciniame skunde pabrėžiama, kad nuteistasis išbuvo suimtas Lukiškių tardymo izoliatoriuje, t. y. faktiškai atliko bausmę kalėjimo sąlygomis, aštuoniolika mėnesių. Be to, apkaltinamasis nuosprendis priimtas praėjus penkeriems metams nuo nusikalstamų veikų padarymo, o procesas apeliacinės instancijos teisme truko daugiau nei dvejus metus. Pasak kasatoriaus, ilgalaikės, nors ir straipsnio sankcijoje nustatytos, bausmės paskyrimas ekonomiškai nenaudingas nei jam ir jo šeimai, nei visuomenei.

4410. Nuteistojo V. D. gynėjo advokato Mindaugo Paukštės kasacinis skundas tenkinamas iš dalies, o nuteistojo I. K. kasacinis skundas tenkinamas visiškai.

45Dėl nenagrinėtinų kasacinių skundų argumentų

4611. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), jeigu kasaciniame skunde nurodyta, kad teismai, nagrinėdami bylą, padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų (BPK 369 straipsnio 3 dalis) arba netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BPK 369 straipsnio 2 dalis). Vadinasi, kasacinėje instancijoje tikrinama, ar, vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-181/2008). Kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustato (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-P-9/2012 ir kt.). Kasacinio skundo argumentai savaip interpretuojant įrodymus ir ginčijant teismo nustatytas faktines aplinkybes nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-402/2010).

4711.1. Taigi kasacinių skundų teiginiai, kuriais ginčijamas byloje esančių įrodymų vertinimas, pavyzdžiui, duomenų įrodomoji reikšmė, jų interpretavimas, kasatorių prašymai atskirus įrodymus vertinti kitaip, jų pagrindu daryti kitokias išvadas ir priimti kitokius sprendimus, nei tai padarė pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, taip pat kasacinių skundų argumentai, kuriais nesutinkama su liudytojo T. B. atleidimu nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 391 straipsnį šioje byloje, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas. Teisėjų kolegija tokius kasacinių skundų teiginius nagrinės tik tiek, kiek jie susiję su BPK 369 straipsnio 1 dalyje nurodytais bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindais.

4811.2. Nagrinėjamoje byloje bus nagrinėjami kasacinių skundų argumentai dėl to: 1) ar pagal teismų nustatytas aplinkybes tinkamai yra pritaikytas baudžiamasis įstatymas; 2) ar nustatant bylos aplinkybes nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų.

49Dėl nuteistojo V. D. veikų kvalifikavimo pagal BK 199 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 3 dalį ir iš BPK kylančių reikalavimų laikymosi

5012. Nuteistojo V. D. gynėjas kasaciniame skunde netinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą grindžia tuo, kad byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių V. D. tyčią padaryti inkriminuotas nusikalstamas veikas.

5112.1. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagrindiniai reikalavimai įrodymams, kuriais turi būti pagrįstos teismo išvados dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, nurodyti BPK 20 straipsnyje. Pagal šio straipsnio nuostatas įrodymais gali būti tik teisėtais būdais (įstatymų nustatyta tvarka) gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais, taip pat kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 1, 3, 4 dalys). Duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva (BPK 20 straipsnio 2, 5 dalys). BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

5212.2. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas esminiu pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje: teismo išvados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms teisingam bylos išsprendimui reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo įvertinti visi proceso metu surinkti bylos išsprendimui reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus padaryta klaidų dėl jų turinio, remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; nepagrįstai įrodymais nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-587/2014, 2K-7-176-303/2015, 2K-471-507/2015, 2K-483-976/2015, 2K-28-489/2016, 2K-160-507/2016, 2K-251-507/2016, 2K-74-976/2017).

5312.3. Patikrinusi skundžiamus teismų nuosprendžius teisės taikymo aspektu dėl V. D. nuteisimo pagal BK 199 straipsnio 2 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo daryti išvadą, kad šioje byloje nesilaikyta bendrųjų įrodymų vertinimo taisyklių (BPK 20 straipsnis ir kt.), t. y. kad teismai vadovautųsi neleistinais ar nepatikimais įrodymais, juos vertintų šališkai, ignoruotų kokias nors svarbias bylos aplinkybes, būtų padarę klaidų dėl įrodymų turinio ir pan. Pirmosios instancijos teismas tyrė ir analizavo visus, t. y. tiek V. D. teisinančius, tiek ir kaltinančius, įrodymus (paties V. D., liudytojo T. B., byloje atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 391 straipsnį, kitų liudytojų V. B., K. S., B. K. parodymus, apžiūros protokoluose užfiksuotus duomenis, specialisto išvadas ir kitus rašytinius įrodymus), juos įvertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje, susiejo į vientisą loginę grandinę, nė vienam įrodymų šaltiniui neteikdamas išskirtinės reikšmės. Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, kaip to ir reikalaujama BPK 305 straipsnio 1 dalyje, išdėstyti įrodymų vertinimo motyvai ir padarytos įrodymais pagrįstos išvados, kokios faktinės aplinkybės nustatytos byloje ir kokie duomenys pagrindžia nuteistojo V. D. kaltę, taip pat aptarta nuteistojo gynybos versija ir ji motyvuotai atmesta. Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą pagal nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą, dar kartą įvertino byloje ištirtų įrodymų visumą ir nenustatė pagrindo daryti kitokias išvadas dėl bylai reikšmingų aplinkybių, nei padarė pirmosios instancijos teismas.

5412.4. V. D. gynėjas kasaciniame skunde nepagrįstai abejoja liudytojo T. B., byloje atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 391 straipsnį, parodymais, kuriais jis patvirtino, kad nuteistasis žinojo, jog vairuojamo vilkiko puspriekabėje esančioje šaldymo įrangos ertmėje gabeno narkotines medžiagas. Pažymėtina, kad vien asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 391 straipsnio pagrindu nereiškia, kad tokio asmens parodymai negali būti įrodymu, nes BPK nuostatos to nedraudžia (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-44/2014). Baudžiamojo proceso įstatyme nėra nustatyta papildomų ar specialių reikalavimų asmenų, kurie atleidžiami nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 391 straipsnį, parodymams ir jų vertinimui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-107/2013). Savaime suprantama, kad teismas turi atsargiau vertinti tokio asmens parodymus apie jo paties ir kitų bendrininkų vaidmenį ir reikšmę padarant nusikalstamas veikas, skirti didesnį dėmesį jų objektyvumui ir pripažinti juos įrodymais tik tada, kai jie tiesiogiai ar netiesiogiai patvirtinami kita bylos medžiaga (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-340/2006, 2K-177/2008, 2K-153-693/2017).

5512.5. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, išanalizavę T. B. baudžiamojo proceso metu duotus parodymus dėl V. D. vaidmens ir suvokimo darant inkriminuotas nusikalstamas veikas, įvertinę aplinkybę, kad šis liudytojas buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 391 straipsnį, nustatė, kad T. B. duoti parodymai yra nuoseklūs ir detalūs, duomenų, leidžiančių manyti, kad T. B. turėtų tikslą apkalbėti nuteistąjį, byloje nėra. Todėl skundžiamuose teismų nuosprendžiuose šie T. B. parodymai pagrįstai pripažinti patikimais. Priešingai, nei teigiama V. D. gynėjo kasaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas V. D. ir I. K. baudžiamosios atsakomybės klausimą, prieštaringai nevertino T. B. duotų parodymų. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad šios instancijos teismas, nustatęs, jog, kitaip nei ikiteisminio tyrimo metu, T. B. nurodė, kad I. K. nežinojo gabenęs narkotines medžiagas, ir įvertinęs kitus byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad byloje nėra neabejotinai įrodyta I. K. kaltė padarius inkriminuotas nusikalstamas veikas. Kaip minėta, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nustatė, kad tarp T. B. parodymų, duotų baudžiamajame procese dėl V. D. suvokimo darant inkriminuotas nusikalstamas veikas, esminių prieštaravimų nėra, juos patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai (V. D. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, apžiūros protokoluose užfiksuoti duomenys ir kiti rašytiniai įrodymai), todėl šia T. B. parodymų dalimi pagrįstai, kaip to reikalaujama BPK 20 straipsnio 5 dalyje, remtasi nustatant bylai reikšmingas aplinkybes. Taigi nagrinėjamu atveju nevienodas T. B. parodymų dalių vertinimas dėl V. D. ir I. K. kaltės nelaikytinas esminiu baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu.

5612.6. T. B. parodymų, duotų dėl V. D. suvokimo darant inkriminuotas nusikalstamas veikas, patikimumas teismų pagrįstai pripažintas ir dėl to, kad juos patvirtino pats V. D., 2012 m. birželio 14 d. apklausiamas ikiteisminio tyrimo pareigūno ir 2012 m. birželio 18 d. apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo. Pagal teismų praktiką kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo pirmiau duoti parodymai ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus, be to, jie padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-372/2005, 2K-431/2006, 2K-592/2010, 2K-461/2011, 2K-545/2012). Asmenų (kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojo) parodymai pripažįstami įrodymais tuo atveju, kai jie gauti nepažeidžiant įstatyme nustatytos tvarkos ir yra duoti pirmosios ar apeliacinės instancijos teismo posėdyje arba ikiteisminio tyrimo teisėjui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119/2011, 2K-105-699/2016, 2K-245-693/2016). Be to, ikiteisminio tyrimo teisėjui duotų parodymų įrodomoji reikšmė išlieka net ir tada, kai asmuo teisminio nagrinėjimo metu jų nepatvirtina (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-48/2009, 2K-308/2009, 2K-261-648/2016). Abiejų instancijų teismai atkreipė dėmesį į tai, kad V. D. minėtų apklausų metu prisipažino padaręs inkriminuotas nusikalstamas veikas ir nurodė jų padarymo aplinkybes, kurias tik vėliau, t. y. 2012 m. birželio 27 d., kaip liudytojas apklaustas nurodė T. B.. Ši priežastis ir tai, kad byloje nenustatyta, jog V. D. 2012 m. birželio 14 d. ir 2012 m. birželio 18 d. apklausos vyko pažeidžiant baudžiamąjį procesą reglamentuojančias nuostatas, sudarė pagrindą teismams atmesti nuteistojo versiją, kad jis davė save kaltinančius parodymus įkalbėtas pareigūnų, žadėjusių jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Atsižvelgę į tai, teismai pagrįstai pripažino V. D. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui, įrodymu, o šio nuteistojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui, buvo svarbūs formuojant teismų vidinį įsitikimą dėl V. D. ir T. B. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo teisėjui, patikimumo. Taigi, priešingai, nei teigiama V. D. gynėjo kasaciniame skunde, nuteistojo kaltė padarius inkriminuotas nusikalstamas veikas buvo grindžiama ne vien liudytojo T. B., atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 391 straipsnį, duotais parodymais, bet teisiamajame posėdyje ištirtų ir laikantis BPK reikalavimų įvertintų įrodymų visuma.

5712.7. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismų sprendimai, kuriais nustatytos V. D. inkriminuotos nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės, priimti laikantis iš BPK 20 straipsnio kylančių reikalavimų.

5812.8. V. D. gynėjas kasaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad nuteistasis nesuprato gabenęs labai didelį kiekį narkotinių medžiagų kontrabanda, todėl jo veikos netinkamai kvalifikuotos pagal BK 199 straipsnio 2 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį.

5912.9. Pagal BK 260 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno, siuntė, pardavė ar kitaip platino labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Šio nusikaltimo sudėtis yra formalioji – jis laikomas baigtu nuo bet kurio iš minėtų alternatyvių veiksmų padarymo. Ši nusikalstama veika gali būti padaroma tik tiesiogine tyčia, t. y. kai kaltininkas bent bendrais bruožais suvokia, kad medžiagos, su kuriomis susiję jo veiksmai, yra narkotinės ar psichotropinės, taip pat jų kiekį ir pan. Tam, kad būtų galima inkriminuoti šį požymį, nebūtina įrodyti, jog kaltininkas tiksliai žinojo narkotinės ar psichotropinės medžiagos kiekį, koncentraciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-587/2009, 2K-7-107/2013, 2K-60/2014, 2K-452-788/2016).

6012.10. Nagrinėjamoje byloje teismai nustatė, kad V. D. vairuojamo vilkiko puspriekabėje esančioje šaldymo ertmėje gabenta dvidešimt paketų: penkiolikoje paketų buvo kanapių derva, kurios bendra masė – 14,855 kg, o penkiuose paketuose buvo kokainas, kurio bendra masė – 3,987 kg. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. patvirtintose Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijose (redakcija, galiojusi nuo 2011 m. rugpjūčio 19 d. iki 2012 m. vasario 9 d.) (toliau – Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijos) nustatyta, kad labai dideliu kanapių dervos kiekiu laikytina daugiau kaip 125 g šios narkotinės medžiagos, o labai dideliu kokaino kiekiu – daugiau kaip 100 g šios narkotinės medžiagos. Taigi V. D. vairuojamo vilkiko puspriekabėje esančioje šaldymo ertmėje gabentas kanapių dervos ir kokaino kiekis gerokai viršijo minėtose rekomendacijose įtvirtintą šių narkotinių medžiagų minimalų labai didelį kiekį.

6112.11. Sprendžiant dėl asmens tyčios, vien faktiškai neteisėtai disponuotos psichotropinės ar narkotinės medžiagos kiekio nepakanka konstatuoti, kad asmuo suprato, kad jis neteisėtai disponuoja labai dideliu kiekiu draudžiamos medžiagos, ir norėjo taip veikti, tačiau būtina įvertinti visas bylai reikšmingas aplinkybes. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju teismai teisingai nustatė ir, vadovaudamiesi byloje surinktų įrodymų visumos analize, tinkamai atskleidė V. D. padarytos nusikalstamos veikos, nustatytos BK 260 straipsnio 3 dalyje, subjektyvųjį požymį – tiesioginę tyčią. Tokią išvadą lemia abiejų instancijų teismų pripažintos įrodytomis nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės. Teismai nustatė, kad T. B., vykdydamas susitarimą su S. J., surado vairuotoją V. D. ir susitarė, kad šis vilkiku nugabens narkotines medžiagas į Rusijos Federaciją. T. B. nurodė V. D., kiek paketų su tokia medžiaga reikės nugabenti į užsienio valstybę. Kaip minėta, V. D., apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo, pripažino, kad iš T. B. sužinojo, jog reikės gabenti narkotines medžiagas. Nors V. D. tvirtino, kad manė, jog gabentų narkotinių medžiagų kiekis nebus didelis, tačiau teismai, atmesdami tokią nuteistojo versiją, pagrįstai atsižvelgė į jo parodymus, kad už narkotinių medžiagų nugabenimą jam buvo pasiūlyta pakankamai didelė pinigų suma – 1000 Eur. Skundžiamuose nuosprendžiuose sprendžiant dėl V. D. tyčios padaryti nusikalstamą veiką, nustatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, tinkamai atsižvelgta ir į narkotinių medžiagų gabenimo būdą, t. y. kad draudžiamos medžiagos buvo gabenamos vilkiko puspriekabėje, kurioje galima paslėpti didesnį narkotinių medžiagų kiekį. Šiame kontekste teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tą aplinkybę, kad narkotines medžiagas siekta nugabenti į užsienio valstybę.

6212.12. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, įvertinę V. D. padarytų veiksmų apimtį ir pobūdį, jam pažadėto atlygio dydį, narkotinių medžiagų gabenimo būdą ir kitas reikšmingas aplinkybes, pagrįstai konstatavo, kad nuteistasis bendrais bruožais suvokė gabenantis labai didelį kiekį narkotinių medžiagų ir norėjo taip veikti. Todėl V. D. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, o ją perkvalifikuoti pagal švelnesnį baudžiamąjį įstatymą (260 straipsnio 1 dalį ar 259 straipsnio 1 dalį) nėra teisinio pagrindo. Pažymėtina, kad BK 260 straipsnio 3 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymo tikslas nėra būtinasis subjektyvusis šios veikos požymis, nes jis neįtvirtintas šios normos dispozicijoje ir veikai kvalifikuoti reikšmės neturi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-72/2007, 2K-353/2007, 2K-532/2009, 2K-596/2011, 2K-491/2012). Taigi tai, kad, pasak kasatoriaus, V. D. neturėjo tikslo platinti narkotinių medžiagų, neturi reikšmės jo nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal BK 260 straipsnio 3 dalį.

6312.13. Teismai taip pat nustatė, kad V. D. vairuojamo vilkiko puspriekabėje neteisėtai gabeno narkotines medžiagas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, todėl jo veika teisingai papildomai kvalifikuota ir pagal BK 199 straipsnio 2 dalį.

6412.14. V. D. gynėjas kasaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad nuteistasis nepadarė nusikalstamų veikų, veikdamas bendrininkų grupe. Pagal BK 25 straipsnio 2 dalį bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai. Pažymėtina, kad, esant susitarimui ir bendrai tyčiai, visi bendrininkai, nepriklausomai nuo to, kokius konkrečius veiksmus jie atliko įgyvendindami nusikalstamą sumanymą, atsako už tą pačią nusikalstamą veiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-211/2008, 2K-197/2009, 2K-223-696/2017). Kasatoriaus argumentą, kad V. D. neturėjo tyčios kartu su kitais asmenimis daryti nusikalstamas veikas, paneigia anksčiau aptartos teismų nustatytos aplinkybės, kad T. B. susitarė su V. D., jog jis vilkiku nugabens narkotines medžiagas į Rusijos Federaciją. Draudžiamos medžiagos buvo paslėptos vilkiko puspriekabėje esančioje šaldymo ertmėje su nuteistojo žinia. Nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad V. D. suprato, kad jis daro nusikalstamas veikas, nustatytas BK 199 straipsnio 2 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje, veikdamas su kitais asmenimis, ir norėjo taip veikti. Kasaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad V. D. savo iniciatyva nieko negabeno, neorganizavo ir nekurstė, nėra reikšminga konstatuojant, kad minėtas nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupė. Taigi teismai tinkamai aiškino bei taikė BK 25 straipsnio 2 dalies nuostatas ir pagrįstai pripažino nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, nustatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte.

65Dėl V. D. paskirtų bausmių

6613. V. D. gynėjas kasaciniame skunde teigia, kad tiek nuteistajam paskirtos atskiros bausmės, tiek galutinė subendrinta bausmė yra per griežtos.

6713.1. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu V. D. už BK 199 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą paskirta 100 MGL dydžio (13 000 Lt, kas atitinka 3765,06 Eur) bauda, už BK 199 straipsnio 2 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą – laisvės atėmimas 3 metams. Apeliacinės instancijos teismas, panaikinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, nuteistajam pagal BK 260 straipsnio 3 dalį paskirtas laisvės atėmimas 3 metams, ir už šiame baudžiamojo įstatymo straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą paskyrė laisvės atėmimą dešimčiai metų.

6813.2. Pagal 54 straipsnio 2 dalį skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismų praktikoje laikoma, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-603/2010, 2K-118/2011, 2K-568/2013, 2K-148/2014, 2K-492/2014 ir kt.).

6913.3. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, teismas, skirdamas V. D. bausmę pagal BK 199 straipsnio 1 dalį, paisė BK 54 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų: atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir sunkumą, jos konkrečias aplinkybes, V. D. asmenybę, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad veiką padarė bendrininkų grupė (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), bei kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, ir šį savo sprendimą tinkamai motyvavo. Kartu pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo nuteistajam paskirtos baudos dydžiu, nutartyje pateikė itin išsamius tokio sutikimo argumentus. Šios instancijos teismas, remdamasis teismų praktikos išaiškinimais, detaliai motyvavo, kodėl nėra pagrindo pripažinti V. D. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nustatytų BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 4–5 punktuose, t. y. nenustatyta, kad nuteistasis nuo pat baudžiamojo proceso pradžios prisipažino kontrabanda gabenęs privalomus pateikti muitinei daiktus, o nusikalstamą veiką organizavo T. B., ir nuoširdžiai gailisi padaręs šią nusikalstamą veiką; nėra duomenų, kad V. D. nusikalto dėl labai sunkios turtinės arba beviltiškos padėties; taip pat nėra duomenų, kad nuteistasis padarė nusikalstamą veiką dėl psichinės ar fizinės prievartos. Šiame kontekste pabrėžtina, kad V. D. gynėjas kasaciniame skunde neteisingai aiškina pirmosios instancijos teismo nurodytą aplinkybę, kad nuteistasis buvo pavaldus ir priklausomas nuo T. B., kaip psichinės ar fizinės prievartos panaudojimą. Teismai nustatė, kad T. B. su V. D. siejo darbiniai santykiai (jie dirbo toje pačioje įmonėje), nuteistasis savo noru sutiko su T. B. pasiūlymu gabenti narkotines medžiagas kontrabanda. Vien T. B. nurodymų V. D. davimas nereiškia psichinės ar fizinės prievartos panaudojimo ir tai nepašalina nusikalstamos veikos padarymo veikiant bendrininkų grupe. Teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti išvadą, kad teismai nepagrįstai nepripažino V. D. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nurodytų BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 4–5 punktuose, ar nustatė jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, nurodytą BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte.

7013.4. Priešingai, nei teigiama V. D. gynėjo kasaciniame skunde, dėl nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos, nustatytos BK 199 straipsnio 1 dalyje, nėra teisinio pagrindo svarstyti BK 37 straipsnio (nuteistojo veiksmai, kai jis kontrabanda gabeno privalomus pateikti muitinei daiktus, nelaikytini mažareikšmiais) ar 39 straipsnio (nuteistojo padaryta veika priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai, be to, nenustatyta nė viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė) taikymo galimybės.

7113.5. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus konstatuotina, kad V. D. bausmė (bauda) už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytą BK 199 straipsnio 1 dalyje, paskirta laikantis BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatų. Ši bausmė atitinka bausmių tikslus ir nėra pagrindo teigti, kad ji būtų neproporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui ir todėl neteisinga.

7213.6. V. D. gynėjas kasaciniame skunde, nesutikdamas su nuteistajam paskirtomis bausmėmis pagal BK 199 straipsnio 2 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, prašo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies ar 62 straipsnio nuostatas ir nuteistajam paskirti bausmes, nesusijusias su realiu laisvės atėmimu, arba palikti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 17 d. nuosprendžiu V. D. paskirtą galutinę subendrintą bausmę.

7313.7. Kaip minėta, V. D. už nusikalstamų veikų, nustatytų BK 199 straipsnio 2 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje, padarymą paskirtos laisvės atėmimo bausmės, o minėtų straipsnių sankcijose yra nustatytos tik šios rūšies bausmės.

7413.8. BK 62 straipsnis reglamentuoja švelnesnės, negu įstatymo nustatyta, bausmės skyrimo atvejus. Pagal šio straipsnio 1 dalį teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Nagrinėjamu atveju V. D. savo noru nepranešė teisėsaugos institucijoms apie nusikalstamas veikas, nustatytas BK 199 straipsnio 2 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje, neprisipažino padaręs jas ir nuoširdžiai nesigailėjo, todėl svarstyti dėl nuteistajam paskirtų bausmių švelninimo BK 62 straipsnio 1 dalies pagrindu nėra galimybės. Teisėjų kolegija daro tokią pačią išvadą ir dėl nuteistajam BK 62 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymo negalimumo, nes viena iš sąlygų yra kaltininko atsakomybę lengvinančių aplinkybių nustatymas, o tokių aplinkybių šiuo atveju byloje nėra.

7513.9. Sprendžiant dėl BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo galimybės, pažymėtina, kad šioje BK Bendrosios dalies teisės normoje yra įtvirtinta tiesioginio teisingumo principo bausmių skyrimo procese taikymo galimybė: tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Toks teisinis reguliavimas leidžia daryti išvadą, kad šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visuma, rodančia, jog baudžiamajame įstatyme nurodytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-432/2014, 2K-186-942/2015). Tačiau bausmės švelninimas BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu gali būti pagrįstas tik išimtinėmis aplinkybėmis, rodančiomis, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-512/2013, 2K-252/2014, 2K-447/2014, 2K-361/2014, 2K-P-89/2014 ir kt.).

7613.10. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įtvirtinta nuostata, kad BK 54 straipsnio 3 dalis suteikia teismui galimybę pašalinti prieštaravimą teisingumo principui, nors baudžiamasis įstatymas nepateikia šio principo apibrėžimo. Turint omenyje teisingumą teisingos bausmės paskyrimo prasme, teisingumas visų pirma reiškia įstatymo nustatytą optimalų kaltininkui pasitaisyti reikalingą bausmės dydį. Teisingumo principui prieštarauja tiek aiškiai per griežtos, tiek ir aiškiai per švelnios bausmės paskyrimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-98/2008, 2K-449-942/2016). Taikant BK 54 straipsnio 3 dalį svarbu ir tai, kad kaltininko asmenybės ir (ar) jo padarytos veikos vertinimas suponuotų išvadą, jog sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas už nusikaltimą, padarytą byloje nustatytomis aplinkybėmis, būtų teisingas. Būtent šių aplinkybių viseto įvertinimas teismams leidžia daryti išvadą dėl bausmės atitikties teisingumo principui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-456/2013).

7713.11. Teisėjų kolegija atmeta V. D. gynėjo kasacinio skundo teiginį, kad, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalies nuostata, bausmės tikslai gali būti pasiekti nuteistajam už BK 199 straipsnio 2 dalyje bei 260 straipsnio 3 dalyje nustatytas nusikalstamas veikas paskyrus bausmes, nesusijusias su realiu laisvės atėmimu, kaip nepagrįstą. Pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas V. D. bausmes, atsižvelgė į nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir sunkumą, jų konkrečias aplinkybes, V. D. asmenybę (anksčiau netrauktas baudžiamojon atsakomybėn, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, negydytas psichiatrijos ligoninėse, neįrašytas į narkologinę įskaitą, iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo dirbo), atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupė (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pirmosios instancijos teismo, įvertinusio minėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, taip pat atsižvelgusio į tai, kad V. D. kontrabanda gabeno labai didelį narkotinių medžiagų (kanapių dervos ir kokaino) kiekį, kuris gerokai viršija Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijose nustatytą labai didelį šių narkotinių medžiagų kiekį, nuosprendžiu nuteistajam parinktos inkriminuotų baudžiamojo įstatymo straipsnių sankcijose nustatytos bausmių (laisvės atėmimo) rūšys aiškiai neprieštarauja teisingumo principui.

7813.12. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismu, kad V. D. paskirta BK 199 straipsnio 2 dalies sankcijoje minimali laisvės atėmimo bausmė nėra aiškiai per griežta, tačiau konstatavo, kad BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos taikymas nuteistajam už BK 260 straipsnio 3 dalyje nustatyto nusikaltimo padarymą paskiriant mažesnį laisvės atėmimo bausmės dydį (trejus metus), nei šio straipsnio sankcijoje nustatytas minimalus laisvės atėmimo bausmės dydis (dešimt metų), yra nepagrįstas. Teisėjų kolegija nepritaria tokiai apeliacinės instancijos teismo išvadai. Pirmosios instancijos teismas, taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, iš dalies netinkamai motyvavo V. D. vaidmenį su bendrininkų grupe darant nusikalstamas veikas, nes byloje nenustatyta, kad nuteistasis nusikalto būdamas pavaldus T. B. ir priklausomas nuo jo, tačiau pagrįstai atsižvelgė į šią bausmės skyrimui reikšmingą aplinkybę. Kaip minėta, skirdamas bausmę, teismas, be kita ko, atsižvelgia į asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį (BK 54 straipsnio 2 dalies 6 punktas). BK 58 straipsnis reglamentuoja bausmės skyrimo nusikalstamos veikos bendrininkams taisykles. Pagal šio straipsnio 1 dalį bausmė nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo bendrininkams skiriama bendra tvarka, atsižvelgiant į asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką rūšį, formą, vaidmenį ir pobūdį. Be to, organizuotos grupės nariams už nusikaltimo padarymą paprastai skiriama griežtesnė bausmė negu bendrininkų grupės nariams (BK 58 straipsnio 2 dalis). Teismai nustatė, kad S. J., veikdamas organizuota grupe su T. B., kuris atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 391 straipsnį, ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, organizavo labai didelio kiekio narkotinių medžiagų gabenimą kontrabanda. Kad būtų įgyvendintas šis nusikalstamas sumanymas, T. B. surado vairuotoją V. D., kuris vėliau gabeno draudžiamas medžiagas vilkiko puspriekabėje esančioje šaldymo ertmėje. Taigi V. D. veikė kaip vykdytojas, tačiau byloje nenustatyta, kad jis savo iniciatyva nusprendė nusikalsti, prisidėjo prie nusikalstamos plano sukūrimo (pavyzdžiui, kiek narkotinių medžiagų reikės gabenti, kur jos bus paslėptos), padarė kitus veiksmus, susijusius su neteisėtu narkotinių medžiagų disponavimu (pavyzdžiui, už atlygį įgijo narkotines medžiagas, paslėpė jas vilkiko puspriekabėje ir kt.), pagal nusikalstamą susitarimą turėjo neteisėtai gauti didžiąją dalį atlygio už draudžiamų medžiagų nugabenimą į nurodytą vietą. Atsižvelgusi į šias aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog V. D. vaidmuo darant inkriminuotas nusikalstamas veikas buvo antraeilis, nes jis, veikdamas kaip tarpininkas, turėjo pristatyti draudžiamas medžiagas kitiems asmenims. Šiame kontekste reikšminga ir tai, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog nuteistasis padarė nusikalstamas veikas, nustatytas BK 199 straipsnio 2 dalyje bei 260 straipsnio 3 dalyje, veikdamas bendrininkų grupe su S. J., T. B. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, nors visų pastarųjų asmenų bendrininkavimo forma pripažinta aukštesnio lygmens, t. y. organizuota grupė. Tai taip pat patvirtina, kad V. D. vaidmuo bendrininkaujant su S. J., T. B. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis nebuvo pagrindinis, jis žinojo tik kai kurias nusikalstamo plano detales. Teisėjų kolegija pažymi, kad, sprendžiant dėl V. D. paskirtos bausmės dydžio, taip pat svarbu atsižvelgti į tai, kaip buvo išspręstas organizuotos grupės narių S. J. ir T. B., t. y. asmenų, baudžiamosios teisės prasme padariusių pavojingesnius nusikalstamus veiksmus nei V. D., atsakomybės klausimas byloje. Apeliacinės instancijos teismas, pakeisdamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį, nusikalstamų veikų organizatoriui S. J., pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, už BK 25 straipsnio 3 dalyje, 24 straipsnio 4 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje nustatytą nusikalstamą veiką paskyrė laisvės atėmimą trejiems metams. Kitas reikšmingus nusikalstamus veiksmus padaręs asmuo (T. B.) byloje atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 391 straipsnį. Nekvestionuodama S. J. ir T. B. baudžiamosios atsakomybės išsprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, atsižvelgus į visas pirmosios instancijos teismo įvertintas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, nustatytas BK 54 straipsnio 2 dalyje, taip pat šioje nutartyje nurodytas aplinkybes, V. D., kaip nepagrindinį vaidmenį bendrininkų grupėje atlikusiam asmeniui, kurio asmenybė nepripažintina ypač pavojinga (nėra nuteistojo asmenybę neigiamai apibūdinančių duomenų, jis iki byloje įrodytų nusikalstamų veikų padarymo ir po jų nenusikalto), itin griežtos laisvės atėmimo bausmės, kuri nustatyta BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje, paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, o tai pirmosios instancijos teismui sudarė pagrindą taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatą ir paskirti V. D. mažesnę laisvės atėmimo bausmę, nei nustatyta BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje.

7913.13. Darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl V. D. skirtinos bausmės dydžio pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, bei galutinės subendrintos bausmės dydžio ir jam paskirdamas naujas bausmes, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Šios apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalys naikintinos ir paliktina pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu V. D. paskirta bausmė pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, bei galutinė subendrinta bausmė.

80Dėl nuteistojo I. K. veikų kvalifikavimo pagal BK 199 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 3 dalį ir iš BPK kylančių reikalavimų laikymosi

8114. I. K. kasaciniame skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį ir priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, nes netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė nepagrįstas išvadas, kad jis padarė nusikalstamas veikas, nustatytas BK 199 straipsnio 2 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje.

8214.1. Nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo bei baudžiamojo proceso įstatymų, jame padarytos išvados pagrįstos išsamiai, nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. BPK 331 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendis turi būti surašomas laikantis šio Kodekso XXIII skyriaus pagrindinių nuostatų. Tai reiškia, kad šio teismo nuosprendis turi būti surašomas laikantis ir pagrindinių taisyklių bei reikalavimų, nustatytų BPK 305–307 straipsniuose, keliamų pirmosios instancijos teismo nuosprendžiui. Pagal BPK 331 straipsnio 2 dalį apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priimdamas naują nuosprendį, nurodo apeliacinės instancijos teismo nustatytas bylos aplinkybes ir įrodymus, kurie yra pagrindas nuteistąjį pripažinti nekaltu ir jį išteisinti arba išteisintąjį pripažinti kaltu ir jį nuteisti, taip pat motyvus, kuriais vadovaudamasis atmeta arba kitaip įvertina apskųsto nuosprendžio įrodymus. Taigi apeliacinės instancijos teismas turi motyvuoti ir argumentuoti, kodėl panaikina pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priima naują, iš esmės priešingą nuosprendį, bei pagrįsti savo išvadas byloje ištirtų ir kitaip, nei vertino pirmosios instancijos teismas, įvertintų įrodymų pagrindu, konstatuodamas kitokias faktines įvykio aplinkybes, teismo nuomone, reikšmingas bylos išnagrinėjimui ir teisingo sprendimo priėmimui.

8314.2. Byloje nustatyta, kad I. K. vairuojamo vilkiko kabinoje už vairuotojo sėdynės, keturiuose krepšiuose, buvo gabenama 8 979,15 g kanapių dalių ir 49 866,16 g kanapių dervos. Teismai padarė skirtingas išvadas, ar byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog nuteistasis suvokė kontrabanda gabenęs labai didelius kiekius minėtų narkotinių medžiagų. Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo išteisinamojo nuosprendžio, priimto dėl I. K., pagrįstumą ir teisėtumą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro apeliacinį skundą, atliko įrodymų tyrimą (apklausė I. K. ir T. B.), kurio metu esminių papildomų aplinkybių nenustatė, tačiau surinktus įrodymus įvertino priešingai nei pirmosios instancijos teismas – padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, todėl padarė bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas dėl I. K. tyčios padaryti inkriminuotas nusikalstamas veikas nebuvimo.

8414.3. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo aspektu, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai, pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, įvertino byloje surinktus įrodymus, todėl nepagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį dėl I. K..

8514.4. Apeliacinės instancijos teismas I. K. suvokimą neteisėtai disponavus labai dideliais narkotinių medžiagų kiekiais ir padarius kontrabandą grindžia liudytojų T. B., kuris atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 391 straipsnį, L. M. ir A. M. parodymais, taip pat tarp I. K. ir T. B. vykusiais telefoniniais pokalbiais bei jų rašytomis SMS žinutėmis. Byloje nustatyta, kad liudytojo T. B. parodymai, duoti baudžiamajame procese, ar I. K. žinojo, kad jis neteisėtai disponuoja narkotinėmis medžiagomis, nebuvo nuoseklūs. Šis liudytojas ikiteisminio tyrimo metu tvirtino, kad I. K. žinojo, jog jis gabeno narkotines medžiagas, nes T. B. prieš kelionę į Nyderlandų Karalystę I. K. paaiškino, kad jo paimtuose paketuose bus draudžiamos medžiagos (8 t., b. l. 104–110, 111–118, 156–157). Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, T. B. pakeitė savo parodymus teigdamas, kad jis paprašė I. K., kad šis, būdamas užsienyje, paimtų siuntinį, tačiau nesakė, koks bus jo turinys. Todėl I. K. nebuvo žinoma, kad jis turės gabenti narkotines medžiagas. T. B. patvirtino, kad jo teisiamajame posėdyje duoti parodymai yra teisingi (11 t., b. l. 25–27). Iš 2016 m. gruodžio 15 d. apeliacinės instancijos teismo posėdžio protokolo matyti, kad šis liudytojas, duodamas parodymus, iš pradžių teigė, kad jis tiesiogiai nesakė I. K., kad reikės atvežti būtent narkotines medžiagas, tačiau nuteistasis suprato, apie ką buvo kalbama. Po to T. B. jau tvirtino, kad jis kalbėjo su I. K. apie narkotines medžiagas (12 t., b. l. 132–135). Taigi, priešingai, nei teigiama apeliacinės instancijos teismo apkaltinamajame nuosprendyje, T. B. parodymų, duotų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, analizė taip pat patvirtina, kad T. B. prieštaringai nurodė, ar jis tiesiogiai, ar užuominomis sakė I. K., kad jam reikės gabenti narkotines medžiagas. T. B. 2016 m. gruodžio 15 d. apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu, be kita ko, parodė, kad jis pirmosios instancijos teisme teigė, kad I. K. nežinojo, jog gabena narkotines medžiagas, nes liudytojas bandė sušvelninti I. K. teisinę padėtį ir taip padėti jam. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie pagrįstų, jog T. B. bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme davė I. K. teisinančius parodymus, būtent siekdamas padėti jam išvengti baudžiamosios atsakomybės. Šiame kontekste reikšminga ir tai, kad T. B. pirmosios instancijos teisme davė tik dėl vieno vilkiko vairuotojo I. K. teisinančius parodymus, o dėl kito nuteistojo V. D. liudytojas laikėsi kaltinančių parodymų, kuriuos jis davė ir ikiteisminio tyrimo metu. Todėl T. B. apeliacinės instancijos teismo posėdyje nurodyta parodymų, duotų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, pakeitimo priežastis nelaikytina patikima, kuri leistų visiškai atmesti liudytojo duotus I. K. teisinančius parodymus, o vadovautis T. B. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu.

8614.5. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad liudytojo T. B., kuris atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 391 straipsnį, baudžiamajame procese duotais prieštaringais parodymais negalima remtis pripažįstant, kad I. K. turėjo tyčią padaryti inkriminuotas nusikalstamas veikas.

8714.6. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad T. B. parodymus, jog I. K. žinojo neteisėtai disponavęs narkotinėmis medžiagomis, patvirtina byloje esantys jų telefoniniai pokalbiai ir SMS žinutės. Kaip teisingai nurodyta pirmosios instancijos teismo išteisinamajame nuosprendyje, iš T. B. bei I. K. telefoninių pokalbių ir SMS žinučių turinio negalima neabejotinai nustatyti, kad I. K. žinojo priėmęs krepšius su narkotinių medžiagų paketais. Byloje esančiais įrodymais užfiksuota, kad minėti asmenys bendrauja apie I. K. vairuojamo vilkiko su puspriekabe buvimo vietą, krovinio iškrovimą, transporto priemonės gedimą, taip pat apie tai, kur reikės paimti paketus, kurie inkriminuoti I. K., tačiau pokalbio dalyviai tiesiogiai nekalba apie narkotines medžiagas. Taigi pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad, įvertinus šių įrodymų turinį, nėra neabejotinų duomenų, kurie patvirtintų, kad nuteistasis suvokė neteisėtai disponuojantis narkotinėmis medžiagomis ir norėjo taip veikti. Tokios išvados nepaneigia apeliacinės instancijos teismo pateikta atskirų telefoninių pokalbių ir SMS žinučių analizė, kuri grindžiama anksčiau aptartais prieštaringais liudytojo T. B. parodymais dėl I. K. tyčios padaryti inkriminuotas nusikalstamas veikas. Be to, šios instancijos teismo apkaltinamajame nuosprendyje remiantis prielaidomis daroma išvada, kad I. K. telefoninių pokalbių metu ir SMS žinutėmis sąmoningai užmaskuotai bendravo su T. B. apie narkotinių medžiagų paėmimą ir gabenimą (pavyzdžiui, įvardijant jas „keleiviu“), nes įrodymų, patvirtinančių tokią išvadą, byloje nėra.

8814.7. Apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas I. K. kaltu pagal BK 199 straipsnio 2 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, cituoja liudytojų (muitinės pareigūnų) L. M. ir A. M. parodymus, duotus pirmosios instancijos teisme, kad I. K. elgesys vilkiko patikrinimo metu pasienyje buvo nenatūralus, jis jaudinosi (10 t., b. l. 148–149), tačiau apkaltinamajame nuosprendyje nemotyvuota, kaip šie liudytojų parodymai įrodo, kad I. K. neabejotinai žinojo, jog jis kontrabanda neteisėtai gabeno labai didelius kiekius narkotinių medžiagų. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismui, kad minėtų liudytojų parodymai dėl I. K. elgesio vilkiko patikrinimo metu nelaikytini pakankamais, kad būtų pripažintas jo tyčios padarius inkriminuotas nusikalstamas veikas buvimas.

8914.8. Sprendžiant dėl I. K. psichinio santykio su jam inkriminuotomis nusikalstamomis veikomis, taip pat reikšmingos narkotinių medžiagų suradimo aplinkybės. Byloje nustatyta, kad draudžiamos medžiagos nebuvo paslėptos specialiai įrengtose vilkiko ar puspriekabės vietose. Narkotinės medžiagos buvo rastos už vairuotojo sėdynės esančioje lovos dėžėje sukrautuose krepšiuose, dalis jų buvo ruduose paketuose, o kita dalis – paketuose, kurie apvynioti lipnia juosta. Byloje nėra duomenų, kad paketai su draudžiamomis medžiagomis buvo pažeisti. Taigi narkotinių medžiagų suradimo aplinkybės irgi nesudaro pakankamo pagrindo daryti išvadą, kad I. K. suvokė neteisėtai disponuojantis narkotinėmis medžiagomis ir norėjo taip veikti.

9014.9. Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negali būti, t. y. nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse ne kartą yra pasisakęs, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Pagal susiformavusią teismų praktiką apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014, 2K-7-173/2014). Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24/2014). Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (1988 m. gruodžio 6 d. sprendimas byloje Barber?, Messegué ir Jabardo prieš Ispaniją, peticijos Nr. 10590/83; 2001 m. kovo 20 d. sprendimas byloje Telfner prieš Austriją, peticijos Nr. 33501/96, ir kiti). Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad, vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, įtvirtintu Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje ir BPK 44 straipsnio 6 dalyje, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms. I. K. kasaciniame skunde teisingai nurodoma, jog vien tai, kad jis davė baudžiamajame procese prieštaringus parodymus, savaime nepatvirtina jo kaltės ir nesudaro pagrindo priimti apkaltinamąjį nuosprendį.

9114.10. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, remdamasis surinktų, teisme ištirtų ir įvertintų įrodymų visumos analize, pirmosios instancijos teismas padarė išsamiai motyvuotą išvadą, kad šioje byloje neabejotinai neįrodyta I. K. tyčia padarius inkriminuotas nusikalstamas veikas, t. y. kad jis suprato neteisėtai disponavęs labai dideliais narkotinių medžiagų kiekiais bei padaręs kontrabandą ir norėjo taip veikti. Todėl laikytina, kad I. K. veikose nenustatytas būtinasis nusikalstamų veikų, nustatytų BK 199 straipsnio 2 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje, požymis – kaltė (tiesioginė tyčia).

9214.11. Įvertinusi nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, 331 straipsnio 2 dalies nuostatas, šie pažeidimai yra esminiai, nes jie sukliudė apeliacinės instancijos teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą (BPK 369 straipsnio 3 dalis). Dėl to apeliacinės instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis, priimtas dėl I. K., naikintinas, paliekant galioti pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį be pakeitimų.

9314.12. Atsižvelgdama į priimamo sprendimo pobūdį, teisėjų kolegija nepasisako dėl I. K. kasacinio skundo argumentų, susijusių su jam paskirta per griežta bausme.

94Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 4, 6 punktais,

Nutarė

95Pakeisti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. sausio 30 d. nuosprendį:

96Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria I. K. nuteistas pagal BK 199 straipsnio 2 dalį bei BK 260 straipsnio 3 dalį, ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 17 d. nuosprendžio dalį, kuria I. K. išteisintas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį ir BK 260 straipsnio 3 dalį.

97I. K. paleisti iš bausmės atlikimo vietos.

98Panaikinti nuosprendžio dalis, kuriomis V. D. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį paskirtas laisvės atėmimas dešimčiai metų ir paskirta tokio paties dydžio galutinė subendrinta bausmė, bei palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 17 d. nuosprendžio dalis dėl V. D. paskirtos bausmės pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir galutinės subendrintos bausmės.

99Kitą Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. sausio 30 d. nuosprendžio dalį palikti galioti.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. sekretoriaujant Gražinai Pavlenko,... 3. dalyvaujant prokurorui Redui Savickui,... 4. nuteistiesiems V. D. ir I. K. (I. K.),... 5. gynėjams advokatams Mindaugui Paukštei ir Algaudai Šimkūnienei... 6. vertėjaujant Loretai Kireilytei,... 7. teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją... 8. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 17 d. nuosprendžiu V. D. nuteistas... 9. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinus bausmių... 10. V. D. į paskirtos bausmės laiką įskaitytas jam taikyto laikino sulaikymo... 11. I. K. išteisintas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį ir... 12. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 13. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinus bausmių... 14. I. K. į paskirtos bausmės laiką įskaitytas jam taikyto laikino sulaikymo ir... 15. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 16. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, naujai paskirtą bausmę... 17. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 18. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 17 d. nuosprendžiu taip pat nuteistas... 19. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Armano Abramavičiaus pranešimą,... 20. 1. V. D. nuteistas pagal BK 199 straipsnio 2 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį... 21. S. J. 2011 m. vasarą, tiksliai nenustatytu laiku, Lietuvos Respublikoje,... 22. 2011 metų rugsėjo mėnesį Lietuvos Respublikoje T. B. suteikė vilkiką... 23. 2011 m. rugsėjo 17 d. V. D., veikdamas bendrininkų grupe su T. B., S. J. ir... 24. 1.1. Be to, V. D. nuteistas pagal BK 199 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis... 25. 1.2. I. K. nuteistas pagal BK 199 straipsnio 2 dalį (redakcija, galiojusi iki... 26. I. K. 2011 m. lapkričio mėn. Lietuvos Respublikoje, veikdamas bendrininkų... 27. 2. Kasaciniu skundu nuteistojo V. D. gynėjas advokatas M. Paukštė prašo... 28. 2.1. Kasatorius nurodo, kad teismai, pripažindami, jog V. D. padarė... 29. 2.2. Pasak kasatoriaus, teismai konstatavo, kad V. D. padarė nusikalstamas... 30. 3. Kasatorius cituoja BK 62 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatą,... 31. 4. Kasatorius, nesutikdamas su V. D. nuteisimu pagal BK 199 straipsnio 2 dalį... 32. 4.1. Kasaciniame skunde analizuojamas V. D. ir T. B. parodymų, duotų... 33. 4.2. Kasatoriaus manymu, T. B., supratęs, kad byloje yra surinkta jo kaltę... 34. 4.3. Kasatorius tvirtina, kad T. B. 2014 m. balandžio 25 d. teisiamajame... 35. 4.4. Kasatorius teigia, kad pirmosios instancijos teismas prieštaringai... 36. 5. Kasatoriaus tvirtinimu, T. B. nurodytų aplinkybių nepatikimumas taip pat... 37. 6. Kasatorius apibendrindamas teigia, kad byloje nėra nė vieno įrodymo,... 38. 7. Kasatorius taip pat nesutinka su apeliacinės instancijos teismo... 39. 8. Kasaciniu skundu nuteistasis I. K. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio... 40. 8.1. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, priimdamas... 41. 8.2. Kasatorius analizuoja baudžiamojo proceso eigą byloje, procesinių... 42. 8.3. Kasatorius teigia, kad jo parodymai, duoti baudžiamojo proceso metu, jog... 43. 9. Kasaciniame skunde taip pat pasisakoma dėl I. K. skirtos aiškiai per... 44. 10. Nuteistojo V. D. gynėjo advokato Mindaugo Paukštės kasacinis skundas... 45. Dėl nenagrinėtinų kasacinių skundų argumentų... 46. 11. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kasacinės instancijos teismas... 47. 11.1. Taigi kasacinių skundų teiginiai, kuriais ginčijamas byloje esančių... 48. 11.2. Nagrinėjamoje byloje bus nagrinėjami kasacinių skundų argumentai dėl... 49. Dėl nuteistojo V. D. veikų kvalifikavimo pagal BK 199 straipsnio 2 dalį, 260... 50. 12. Nuteistojo V. D. gynėjas kasaciniame skunde netinkamą baudžiamojo... 51. 12.1. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti,... 52. 12.2. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas esminiu pažeidimu gali būti... 53. 12.3. Patikrinusi skundžiamus teismų nuosprendžius teisės taikymo aspektu... 54. 12.4. V. D. gynėjas kasaciniame skunde nepagrįstai abejoja liudytojo T. B.,... 55. 12.5. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, išanalizavę T. B.... 56. 12.6. T. B. parodymų, duotų dėl V. D. suvokimo darant inkriminuotas... 57. 12.7. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja,... 58. 12.8. V. D. gynėjas kasaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad nuteistasis... 59. 12.9. Pagal BK 260 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino,... 60. 12.10. Nagrinėjamoje byloje teismai nustatė, kad V. D. vairuojamo vilkiko... 61. 12.11. Sprendžiant dėl asmens tyčios, vien faktiškai neteisėtai... 62. 12.12. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios ir apeliacinės... 63. 12.13. Teismai taip pat nustatė, kad V. D. vairuojamo vilkiko puspriekabėje... 64. 12.14. V. D. gynėjas kasaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad nuteistasis... 65. Dėl V. D. paskirtų bausmių... 66. 13. V. D. gynėjas kasaciniame skunde teigia, kad tiek nuteistajam paskirtos... 67. 13.1. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu V. D. už BK 199 straipsnio 1... 68. 13.2. Pagal 54 straipsnio 2 dalį skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į:... 69. 13.3. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, teismas,... 70. 13.4. Priešingai, nei teigiama V. D. gynėjo kasaciniame skunde, dėl... 71. 13.5. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus konstatuotina, kad V. D.... 72. 13.6. V. D. gynėjas kasaciniame skunde, nesutikdamas su nuteistajam... 73. 13.7. Kaip minėta, V. D. už nusikalstamų veikų, nustatytų BK 199... 74. 13.8. BK 62 straipsnis reglamentuoja švelnesnės, negu įstatymo nustatyta,... 75. 13.9. Sprendžiant dėl BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo galimybės,... 76. 13.10. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įtvirtinta nuostata, kad BK... 77. 13.11. Teisėjų kolegija atmeta V. D. gynėjo kasacinio skundo teiginį, kad,... 78. 13.12. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismu,... 79. 13.13. Darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas... 80. Dėl nuteistojo I. K. veikų kvalifikavimo pagal BK 199 straipsnio 2 dalį, 260... 81. 14. I. K. kasaciniame skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas,... 82. 14.1. Nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, kai jis priimtas ir surašytas... 83. 14.2. Byloje nustatyta, kad I. K. vairuojamo vilkiko kabinoje už vairuotojo... 84. 14.3. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo aspektu,... 85. 14.4. Apeliacinės instancijos teismas I. K. suvokimą neteisėtai disponavus... 86. 14.5. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas padarė... 87. 14.6. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad T. B.... 88. 14.7. Apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas I. K. kaltu pagal BK 199... 89. 14.8. Sprendžiant dėl I. K. psichinio santykio su jam inkriminuotomis... 90. 14.9. Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepašalintoms... 91. 14.10. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, remdamasis surinktų, teisme... 92. 14.11. Įvertinusi nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad... 93. 14.12. Atsižvelgdama į priimamo sprendimo pobūdį, teisėjų kolegija... 94. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 95. Pakeisti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 96. Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria I. K. nuteistas pagal BK 199 straipsnio 2... 97. I. K. paleisti iš bausmės atlikimo vietos.... 98. Panaikinti nuosprendžio dalis, kuriomis V. D. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį... 99. Kitą Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų...