Byla 1A-151-177/2018
Dėl Vilniaus apygardos teismo

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Jucio, Viktoro Kažio, Violetos Ražinskaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei, Audronei Rasiulienei, dalyvaujant prokurorui Arūnui Vereniui, gynėjams Gediminui Bukauskui, Ingai Blaževičienei, Vytautui Sirvydžiui, nuteistiesiems K. Š., T. S., A. B., teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroro, nuteistųjų K. Š., T. S. ir A. B. (A. B.) apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo

22017 m. kovo 15 d. nuosprendžio, kuriuo:

3K. Š. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 1992 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas laisvės atėmimu 3 metams, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė mikroautobuso ,,VW Multivan“, valst. Nr. ( - ), konfiskavimas;

4vadovaujantis BK 63 straipsnio 3, 9 dalimis, ši bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 4 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 3 metams, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose, ir 246 MGL (9 264,36 Eur) dydžio bauda bei baudžiamojo poveikio priemonės: mikroautobuso „VW Multivan“, valst. Nr. ( - ), konfiskavimas, konfiskuotino turto ,,Audi A8“, valst. Nr. ( - ), vertės už 10 417,63 Eur išieškojimas.

5T. S. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 1992 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas laisvės atėmimu 3 metams, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė konfiskuotino turto automobilio „Škoda Octavia“, valst. Nr. ( - ), vertės už 3 900 Eur išieškojimas;

6vadovaujantis BK 64 straipsnio 2 dalimi, ši bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 29 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 3 metams, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose, ir 298 MGL (11 222,68 Eur) dydžio bauda bei baudžiamojo poveikio priemonė konfiskuotino turto vertės už 6 167,24 Eur išieškojimas.

7T. S. į paskirtą subendrintą bausmę įskaičiuotos baudos ar konfiskuotino turto vertės įmokos, sumokėtos pagal Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 29 d. nuosprendį, ir paliktas pagal šį nuosprendį nustatytas baudos sumokėjimo terminas: baudą sumokėti per dvejus metus, šį terminą skaičiuojant nuo Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 29 d. nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, mokant kas mėnesį po 467,61 Eur.

8A. B. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 1992 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas laisvės atėmimu 3 metams, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė konfiskuotino turto automobilio „Škoda Octavia“, valst. Nr. ( - ), vertės už 4 380 Eur išieškojimas;

9vadovaujantis BK 63 straipsnio 3, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta visiško sudėjimo būdu su bausme, paskirta Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 4 d. nuosprendžiu, galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 3 metams, šią bausmę nustatant atlikti pataisos namuose, ir 374 MGL (14 084,84 Eur) dydžio bauda bei baudžiamojo poveikio priemonė konfiskuotino turto vertės už 9 074,74 Eur išieškojimas.

10K. Š. ir A. B. įpareigoti paskirtas baudas sumokėti per du mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nesumokėjus baudos bus išieškomos priverstinai.

11Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

121. K. Š., T. S. bei A. B. pripažinti kaltais ir nuteisti už tai, kad K. Š., padedant A. B. ir T. S., neteisėtai disponavo akcizais apmokestinamomis prekėmis, o būtent:

13K. Š., pažeisdamas nustatytą tvarką – Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų „Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ 2 punkto reikalavimą, kuris nustato, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiaisiais ženklais – banderolėmis, taip pat kontrabandinius tabako gaminius, ir 2010 m. birželio 11 d. įsakymu

14Nr. 4-443 „Dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų ,,Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ pakeitimo 3 punkto reikalavimą, kuris nustato, kad fiziniams asmenims leidžiama laikyti ir gabenti nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis tabako gaminius, jeigu jie laiko įvežtus iš kitų valstybių, išskyrus Europos Sąjungos valstybes nares, į Lietuvos Respubliką tabako gaminius, kurių kiekis vienam asmeniui neviršija

1520 pakelių cigarečių, 2016 m. vasario 9 d. laikotarpiu nuo 18.30 val. iki 19.30 val. nuo Šalčininkų r., Eišiškių sen., ( - ) pastato, automobiliu „VW Multivan“, valst. Nr. ( - ), neteisėtai gabeno 12 500 pakelių cigarečių „Fest“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, kurių bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, viršija 250 MGL dydžio sumą ir sudaro 29 620 Eur, į Vilniuje, ( - ) esančios ( - ) turgavietės pastatų teritoriją, kur jį sulaikė Valstybės sienos apsaugos tarnybos (toliau – ir VSAT) pareigūnai. Gabenimo metu 2016 m. vasario 9 d. tarp 18.30–19.30 val. A. B., vairuodamas automobilį „Škoda Octavia“, valst. Nr. ( - ), bei T. S., vairuodamas automobilį „Škoda Octavia“, valst. Nr. ( - ), važiuodami K. Š. vykimo maršrutu nuo Vilniaus iki Šalčininkų r., Eišiškių sen., ( - ), iki Vilniuje, ( - ) esančios ( - ) turgavietės pastatų teritorijos, ir lydėdami transporto priemonę su K. Š. neteisėtai gabenamomis akcizais apmokestinamomis prekėmis, stebėjo aplinką, kad K. Š. nesulaikytų teisėsaugos pareigūnai.

162. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai pašalino iš kaltinimų nuteistiesiems kaltinamajame akte inkriminuotas aplinkybes, jog jie veikė organizuota grupe iš anksto susitarę ir pasiskirstę vaidmenimis bei, pažeisdami nustatytą tvarką, neteisėtai įgijo minėtas akcizines prekes. Taip pat teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, kuris turėjo įtakos bausmei paskirti.

172.1. Remiantis ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisme ištirtais įrodymais, yra pagrindas teigti, kad K. Š., T. S. ir A. B. inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė, veikdami organizuota grupe.

182.1.1. Nors nuteistieji neigė veikę kartu, tačiau apklausti kaip liudytojai VSAT prie

19LR VRM pareigūnai O. P., M. Š., E. Š. ir M. N. parodė, kad jie iš anksto turėjo kriminalinės žvalgybos informacijos, jog K. Š., A. B. ir T. S. gali neteisėtai gabenti kontrabandines cigaretes. Pareigūnų teigimu, šie asmenys buvo sulaikyti ir anksčiau už analogiškas veikas. 2016 m. vasario 9 d. buvo surengta pasala ir stebimas A4 kelias Trakų Vokėje, ties Galvės g. ir Tiškevičiaus g. sankryža. Apie 18 val. pirmiausia pareigūnai pastebėjo A. B. vairuojamą automobilį, kuris pasuko Pirčiupių link. Po kelių minučių pastebėtas T. S. vairuojamas automobilis, kuris važiavo ta pačia kryptimi, kaip ir A. B. automobilis. Vėliau tas pačias transporto priemones pareigūnai pastebėjo kelyje Pirčiupiai–Eišiškės, ties ( - ) k., kur buvo sustojusios. Po to minėtos transporto priemonės, lydėdamos K. Š. vairuojamą mikroautobusą, grįžo į Vilnių tuo pačiu keliu kaip ir atvyko, ir vėliau pareigūnai ( - ) turgavietės teritorijoje jas sulaikė kartu su nuteistaisiais bei cigarečių kroviniu. Kuriuo metu ir kokiu maršrutu į ( - ) k. automobiliu atvyko K. Š., VSAT pareigūnai nepastebėjo.

202.1.2. Nuosprendžio aprašomojoje dalyje teismas teisingai konstatavo, kad visų nuteistųjų veiksmai buvo suderinti, tačiau teismo išvados dėl bendrininkavimo formos neteisingos. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog nuteistieji veikė organizuota grupe, sudaryta iš daugiau nei dviejų asmenų, jie padarė vieną sunkų nusikaltimą, jų nusikalstama veika gerai organizuota, iš anksto aptarti vaidmenys, nusikaltimo bendrininkai atliko skirtingas užduotis – K. Š. su ikiteisminio tyrimo nenustatytu asmeniu susitarė už 7 500 Eur įsigyti cigarečių „Fest“, kurios nelegaliai pateko į Lietuvos Respublikos teritoriją ir teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo paženklintos banderolėmis. 2016 m. vasario 9 d. paimdamas iš tyrimo metu nenustatytų asmenų Šalčininkų r., Eišiškių sen., ( - ) k., prie pastato ( - ), šias prekes įgijo ir vėliau automobiliu „VW Multivan“ gabeno, kol jį sulaikė pareigūnai teismo nuosprendyje nurodytoje vietoje. T. S. ir A. B., žinodami apie K. Š. neteisėtą cigarečių įgijimą ir gabenimą, tikslingai atvyko į sutartą vietą ties ( - ) k., kur stebėdami aplinką sulaukė atvykstančio K. Š. su nelegaliu kroviniu ir jį kelyje lydėjo iki ( - ) turgavietės teritorijos. Tai rodo, kad jie nusikalstamus veiksmus tarpusavyje iš anksto derino bendraudami tiek tiesiogiai, tiek telekomunikacinio ryšio priemonėmis, nes žinojo, kur turėjo atvykti pasitikti K. Š., taip pat ir vietovę, į kurią turėjo būti atgabentos neteisėtai įgytos akcizinės prekės.

212.1.3. Tokie aktyvūs visų trijų nuteistųjų veiksmai patvirtina, kad jie suprato savo veiksmų neteisėtumą, jog veikoje dalyvauja, atlikdami tam tikras užduotis ar vaidmenis, kurie būtini nusikalstamiems tikslams pasiekti, t. y. suvokė, kad veikia kaip organizuotos grupės nariai ir savo vaidmenį darant nusikaltimą. Šios nustatytos K. Š., T. S. bei A. B. nusikalstamų veikų padarymo faktinės aplinkybės visiškai atitinka baudžiamajame įstatyme įtvirtintus objektyviuosius ir subjektyviuosius organizuotos grupės požymius. Teismų praktikoje panašaus pobūdžio bylose, sprendžiant dėl asmens dalyvavimo neteisėtai disponuojant akcizais apmokestinamomis prekėmis ar darant kontrabandą, turi reikšmės nustatyti bendrininkų tarpusavio ryšiai. Šioje byloje nustatyta, kad nuteistieji gerai pažinojo vienas kitą, jų ryšiai nebuvo atsitiktiniai, nes ir anksčiau bendravo dėl cigarečių neteisėto įsigijimo bei gabenimo. Šiuo konkrečiu atveju svarbu tai, jog nuteistieji suprato bendrai darantys nusikalstamas veikas, jų pobūdį ir bendrą vieningą tikslą, kurie patvirtina jų veiksmuose buvus subjektyviuosius požymius (susitarimą ir bendrą tyčią).

222.1.4. Apibendrinus nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad nuteistųjų padaryta nusikalstama veika turi būti papildomai kvalifikuota pagal BK 25 straipsnio 3 dalį kaip padaryta, veikiant organizuota grupe, tai pripažintina jų baudžiamąją atsakomybę sunkinančia aplinkybe ir skirtinos griežtesnės bausmės.

232.2. Teismas iš kaltinimų nepagrįstai pašalino akcizais apmokestinamų prekių neteisėtą įgijimą.

242.2.1. Nagrinėjamoje byloje ikiteisminio tyrimo metu K. Š., dalyvaujant gynėjui, parodė, kad 2016 m. vasario 9 d. sulaikytos 25 dėžės cigarečių priklausė jam. Jas įsigijo iš vieno nepažįstamo asmens, kai 2016 m. vasario 7 d. su juo susipažino, lankydamasis Gariūnuose. Jis tą žmogų matė pirmą kartą, davė jam savo telefono numerį. Tas asmuo jam paskambino vasario 9 d. pavakare ir nurodė atvykti iki Eišiškių. Atvažiavus į sutartą vietą, jis K. Š. laukė su „Audi-1“ markės automobiliu. Jie susikeitė automobiliais, jis perdavė nepažįstamajam „VW Multivan“, ir šis kažkur nuvažiavo, netrukus sugrįžo su cigarečių pakrautomis dėžėmis. Jis šiam asmeniui sumokėjo 7 500 Eur ir važiavo atgal į Vilnių. Teisme K. Š. patvirtino savo ankstesnius parodymus.

252.2.2. Teismas nenustatė jokių kitų objektyvių duomenų, kurie paneigtų nuteistojo

26K. Š. parodymų dalį dėl cigarečių įgijimo aplinkybių. Nepaisant to, jog K. Š. parodymus dėl bendrininkavimo su T. S. ir A. B. neteisėtai gabenus cigaretes teismas pagrįstai įvertino kritiškai, tačiau dėl akcizinių prekių neteisėto įgijimo aplinkybių jo parodymų nėra pagrindo vertinti kaip nepatikimų ir prieštaraujančių byloje nustatytoms aplinkybėms. Byloje nenustatyta, kad 12 500 pakelių cigarečių „Fest“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis būtų įgijęs ir organizavęs jų gabenimą koks nors kitas tyrimo nenustatytas asmuo. Teismas nuosprendyje nepateikė motyvuotų išvadų, kodėl K. Š. parodymus šioje dalyje vertina kaip netinkamus įrodymus jo paties bei bendrininkų kaltei pagrįsti ir kodėl jų nepakanka. Taigi teismas padarė klaidą, nes nesilaikė nuosprendžio surašymo taisyklių, įtvirtintų Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte, neatsižvelgė į bylos aplinkybes, kurios galėjo esmingai paveikti teismo išvadas. Šioje dalyje nuosprendis keistinas pripažįstant, jog K. Š., T. S. ir A. B., veikdami organizuota grupe, neteisėtai įgijo akcizų mokesčiais apmokestinamas prekes – 12 500 pakelių cigarečių „Fest“.

272.2.3. Pagal galiojančią teismų praktiką tais atvejais, kai teismas pripažįsta asmenį kaltu ir priima apkaltinamąjį nuosprendį, tačiau nepagrįstai pašalina kaltinimo dalį, taip pat tęstinės nusikalstamos veikos epizodą, tokia teismo klaida turėtų būti ištaisoma, keičiant tik skundžiamo nuosprendžio aprašomąją dalį.

282.3. Be to, teismas nepagrįstai nepripažino nuteistojo T. S. atsakomybę sunkinančios aplinkybės, jog nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistas. Nuosprendyje nurodyta, kad T. S. anksčiau du kartus teistas, nagrinėjamoje byloje aptariamą nusikalstamą veiką padarė 2016 m. vasario 9 d., t. y. praėjus tik 11 dienų po apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo. Teismas tai pripažino nusikaltimų recidyvu, nes jis, būdamas teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, turėdamas už tai neišnykusį teistumą, vėl padarė tyčinį nusikaltimą. Taigi teismas nustatęs, kad T. S. yra recidyvistas, turėjo pagrindą tai pripažinti ir jo baudžiamąją atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

292.4. Prokuroras apeliaciniame skunde prašo:

302.4.1. skundžiamo nuosprendžio aprašomąją dalį pakeisti: nustatyti, kad nuteistieji

31K. Š., T. S. ir A. B. nusikalstamą veiką, numatytą BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 1992 straipsnio 1 dalyje, padarė tokiomis aplinkybėmis: veikdami organizuota grupe, jie neteisėtai disponavo akcizais apmokestinamomis prekėmis, o būtent: ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku K. Š. su T. S. ir A. B. susitarė daryti sunkų nusikaltimą – neteisėtai disponuoti akcizais apmokestinamomis prekėmis ir pasiskirstė vaidmenimis – K. Š. turėjo įgyti akcizais apmokestinamas prekes, o A. B. ir

32T. S. gabenimo metu turėjo stebėti aplinką, kad nebūtų sulaikyti teisėsaugos pareigūnų. Įgyvendindami iš anksto parengtą ir suderintą nusikalstamos veikos padarymo planą, pažeisdami nustatytą tvarką – Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų „Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ 2 punkto reikalavimą, kuris nustato, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiaisiais ženklais – banderolėmis, taip pat kontrabandinius tabako gaminius, ir 2010 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 4-443 ,,Dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų ,,Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ pakeitimo 3 punkto reikalavimą, kuris nustato, kad fiziniams asmenims leidžiama laikyti ir gabenti nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis tabako gaminius, jeigu jie laiko įvežtus iš kitų valstybių, išskyrus Europos Sąjungos valstybes nares, į Lietuvos Respubliką tabako gaminius, kurių kiekis vienam asmeniui neviršija 20 pakelių cigarečių, 2016 m. vasario 9 d. laikotarpiu nuo 18.30 val. iki 18.50 val. K. Š., būdamas Šalčininkų r., Eišiškių sen., ( - ) k., prie ( - ) pastato, iš tyrimo metu nenustatyto asmens už 7 500 Eur nupirkdamas įgijo akcizais apmokestinamas prekes – 12 500 pakelių cigarečių „Fest“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, kurių bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, viršija 250 MGL dydžio sumą ir sudaro 29 620 Eur, kurias, pakrautas į automobilį „VW Multivan“, valst. Nr. ( - ), nuo minėto ( - ) k. vairuodamas transporto priemonę gabeno į Vilniuje, ( - ) esančios ( - ) turgavietės pastatų teritoriją (kur sulaikė Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai), kiti organizuotos grupės nariai nuo 18.30 val. iki 19.30 val. – T. S., vairuodamas automobilį „Škoda Octavia“, valst. Nr. ( - ), bei A. B., vairuodamas automobilį „Škoda Octavia“, valst. Nr. ( - ), važiuodami K. Š. vykimo maršrutu nuo Vilniaus iki Šalčininkų r., Eišiškių sen., ( - ), ir atgal iki Vilniuje, ( - ) esančios ( - ) turgavietės pastatų teritorijos, lydėdami transporto priemonę su neteisėtai gabenamomis akcizais apmokestinamomis prekėmis, stebėjo aplinką, kad

33K. Š. nesulaikytų teisėsaugos pareigūnai;

342.4.2. pripažinti K. Š., T. S. ir A. B. baudžiamąją atsakomybę sunkiančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 3 punkte (turėjo būti 2 punkte);

352.4.3. pripažinti T. S. baudžiamąją atsakomybę sunkiančią aplinkybę, numatytą

36BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte;

372.4.4. pakeisti nuosprendžio dalį ir paskirti nuteistiesiems griežtesnes laisvės atėmimo bausmes:

382.4.4.1. K. Š. pagal BK 1992 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimo bausmę 3 metams ir

397 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose, bei baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 72 straipsnio 3 dalyje – mikroautobuso ,,VW Multivan“, valst. Nr. ( - ), konfiskavimą; vadovaujantis BK 63 straipsnio 3, 9 dalimis, paskirtą bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 4 d. nuosprendžiu (pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 24 d. nuosprendžiu) paskirta subendrinta bausme ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 3 metams ir 7 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose, su 246 MGL dydžio (9 264,36 Eur) bauda bei baudžiamojo poveikio priemonėmis: mikroautobuso „VW Multivan“, valst. Nr. ( - ), konfiskavimu ir konfiskuotino turto – „Audi A8“, valst. Nr. ( - ), vertės už 10 417,63 Eur išieškojimu;

402.4.4.2. T. S. pagal BK 1992 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimo bausmę 3 metams ir

417 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose, bei baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 72 straipsnio 5 dalyje – automobilio ,,Škoda Octavia“, valst. Nr. ( - ), vertės už 3 900 Eur išieškojimą; vadovaujantis BK 64 straipsnio 2 dalimi, paskirtą bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 29 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 3 metams ir 7 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose, bei 298 MGL dydžio (11 222,68 Eur) baudą ir baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuotino turto vertės už 6 167,24 Eur išieškojimą;

422.4.4.3. A. B. pagal BK 1992 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimo bausmę 3 metams ir 7 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose, ir baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 72 straipsnio 5 dalyje – automobilio ,,Škoda Octavia“, valst. Nr. ( - ), vertės už 4 380 Eur išieškojimą; vadovaujantis BK 63 straipsnio 3, 9 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti visiško sudėjimo būdu su bausme, paskirta Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 4 d. nuosprendžiu (pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 24 d. nuosprendžiu), ir paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 3 metams ir 7 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose, 374 MGL dydžio (14 084,84 Eur) baudą bei baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuotino turto vertės už 9 074,74 Eur išieškojimą.

433. Nuteistasis K. Š. apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas, pasisakydamas dėl jam skirtinos laisvės atėmimo bausmės, vertindamas jo asmenybę, be kitų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių nurodė ir tai, jog jis anksčiau teistas. Iš teismo motyvų, susijusių su paskirta bausme ir jos vykdymu, matyti, kad ankstesnis apelianto teistumas turėjo itin svarią reikšmę, sprendžiant dėl paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo, tačiau šią aplinkybę teismas nurodė nepagrįstai, tuo netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

443.1. Asmuo laikomas turinčiu teistumą tik tada, kai yra priimtas įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis. Vertindamas apelianto asmenybę, teismas konstatavo, kad 2016 m. vasario 9 d. jis nusikalstamą veiką padarė, būdamas padaręs analogiškas veikas, už kurias nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 4 d. nuosprendžiu su Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 24 d. pakeitimais, t. y. turėdamas neišnykusį teistumą. Tačiau 2016 m. vasario 9 d. apeliantui dar nebuvo priimtas nei pirmosios instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis, kuris buvo apskųstas apeliacine tvarka, nei Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 24 d. nuosprendis, iš dalies pakeitęs Vilniaus apygardos teismo nuosprendį, todėl nepagrįstai konstatuota aplinkybė, jog nusikalstamos veikos padarymo metu apeliantas buvo teistas. Be to, teismas neatsižvelgė į teismų praktiką, skiriant bausmę tais atvejais, kai po nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo kitoje byloje nustatoma, kad asmuo iki šio nuosprendžio priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Tokiais atvejais, remiantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, pagal paskutinį nuosprendį paskirta galutinė subendrinta bausmė paprastai negali būti griežtesnė nei ta bausmė, kuri galėjo būti paskirta pagal vieną nuosprendį, jei visos nusikalstamos veikos būtų tiriamos vienoje byloje. Tokiais atvejais paskutiniu nuosprendžiu skiriama bausmė negali būti griežtinama vien tuo pagrindu, jog asmuo turi teistumą pagal nuosprendį pirmojoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-7-6/2013). Šiuo atveju turėjo būti laikoma, kad nusikalstamos veikos padarymo metu apeliantas buvo neteistas ir teisiamas pirmą kartą. 2016 m. kovo 4 d. nuosprendžiu (su apeliacinės instancijos teismo pakeitimais) už analogišką nusikalstamą veiką jam buvo skirta švelniausia bausmės rūšis – bauda, todėl po šio nuosprendžio priėmimo jam nepadarius jokios naujos nusikalstamos veikos, nebuvo jokio pagrindo antruoju (skundžiamu) nuosprendžiu skirti žymiai griežtesnę bausmę – realų laisvės atėmimą – už iki pirmojo nuosprendžio padarytą nusikalstamą veiką.

453.2. Taigi teismas netinkamai vertino bausmės vykdymo atidėjimui reikšmingas aplinkybes ir, paskirdamas realų laisvės atėmimą 3 metams, paskyrė aiškiai per griežtą bausmę. Be minėtų neigiamai jį apibūdinančių duomenų, t. y. administracinio baustumo, byloje taip pat nustatyta, kad, nors padarė sunkų nusikaltimą, tačiau realiai nekilo jokių padarinių nei valstybės ekonomikai kaip šiuo Baudžiamojo kodekso straipsniu saugomai vertybei, nei verslo tvarkai, kadangi akcizais apmokestinamos prekės nebuvo realizuotos. Sprendžiant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, būtina atsižvelgti į tai, jog veikos padarymo metu jis buvo neteistas, po nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo nepadarė jokių naujų nusikalstamų veikų, tiek iki nusikaltimo padarymo, tiek ir po to dirbo, darbovietėse charakterizuojamas išimtinai teigiamai, turi profesinį išsilavinimą, susituokęs, drauge su sutuoktine augina mažametį sūnų, išlaiko šeimą. Jo padarytas nusikaltimas yra nesmurtinio pobūdžio, nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, supranta neigiamas savo elgesio pasekmes, kritiškai jį vertina, nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Taip pat atsižvelgtina ir į tai, kad realus laisvės atėmimo bausmės vykdymas turėtų itin neigiamą įtaką jo teigiamiems socialiniams ryšiams: apeliantas prarastų darbą, o jo šeima išlaikytoją, todėl savo šeimai ir mažamečiam sūnui niekaip negalėtų padėti finansiškai, sutuoktinei būtų didžiulė našta vienai išlaikyti sūnų, mokėti mokesčius.

463.3. Nuteistasis K. Š. apeliaciniame skunde prašo nuosprendžio dalį dėl jo nuteisimo pakeisti: taikyti BK 75 straipsnį ir paskirtos bausmės vykdymą atidėti.

474. Nuteistasis T. S. apeliaciniame skunde nurodo, kad nuosprendis grindžiamas prielaidomis, kurių nepatvirtina byloje esantys įrodymai. Teismas visiškai nepagrįstai sureikšmino, jeigu ir vertinti įrodytą, aplinkybę, jog apeliantas 2016 m. vasario 9 d. buvo ( - ) k. ir/ar jo prieigose, kadangi asmens buvimas vienoje ar kitoje vietoje savaime nereiškia dalyvavimo daromoje nusikalstamoje veikoje ir/ar padėjimo ją daryti. Taigi dėl jo dalyvavimo darant nusikaltimą teismas padarė prielaidomis grįstas neteisingas išvadas.

484.1. Apelianto parodymus dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos patvirtino

49K. Š. parodymai, kad apie jo įgytas cigaretes niekas nieko nežinojo. Jis tik paprašė apelianto jį parvežti iš ( - ) turgavietės. Liudytojo V. Z. (V. Z.) parodymai patvirtina apelianto parodymus apie įvykių eigą jam inkriminuojamo nusikaltimo dieną, jo judėjimą minėtą dieną, o tai visiškai paneigia kaltinime nurodytas faktines aplinkybes.

504.2. Teismas visiškai nepagrįstai nesivadovavo nuteistųjų parodymais. Baudžiamojoje byloje nėra kitokias aplinkybes patvirtinančių duomenų, nei paaiškino patys nuteistieji. Nors teismas neinkriminavo cigarečių įgijimo, tačiau byloje nėra įrodymų ne tik K. Š. susitarus su nenustatytu asmeniu iš jo įsigyti cigaretes, bet ir tai darius kitus nuteistuosius. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad: nuteistieji kartu tarėsi cigaretes įsigyti; apeliantas žinojo, jog nuosprendyje nurodytą dieną atitinkamu laiku ir vietoje K. Š. gabens cigaretes. Dėl to nėra jokio pagrindo netikėti nuteistųjų parodymais, nes byloje nėra priešingas aplinkybes patvirtinančių duomenų.

514.3. Apeliantas nuteistas už aplinkos stebėjimą, kad K. Š. nesulaikytų teisėsaugos pareigūnai. Atsižvelgiant į nuosprendyje esą nustatytas faktines aplinkybes, byloje esantys įrodymai turėtų neginčijamai patvirtinti apeliantą žinojus ir/ar turėjus žinoti, jog K. Š. nuosprendyje nurodytą dieną, valandą bei nurodytu automobiliu gabens cigaretes, tačiau byloje nėra tokių įrodymų. Be to, nuosprendyje neaptarta, kokie įrodymai pagrindžia buvus bendrininkavimą. Jį pašalinus, nebelieka pagrindo apeliantą pripažinti kaltu, padarius veiką bendrai su kitais asmenimis. Nuosprendyje nurodyta, kad inkriminuojama nusikalstama veika padaryta 2016 m. vasario 9 d. apie 18–19 val., t. y. tamsiu paros metu. Atsižvelgiant į tai nesuprantama, kaip vairuodamas automobilį apeliantas tamsoje galėjo stebėti aplinką; kaip vairuodamas automobilį ir pagal pareigūnų parodymus, važiuodamas nuo K. Š. apie 1 km atstumu, galėjo šalinti kliūtis. Tai, kad apeliantas aptariamu laiku galbūt buvo aptariamoje vietoje, negali pagrįsti aplinkybės jį veikus kartu su kitais nuteistaisiais. Be to, pareigūnai nurodė nematę, kas vairavo automobilį, jie nematė visų trijų automobilių vienu metu, todėl kritiškai vertintini jų parodymai, jog antras automobilis, kuris vėliau prisijungė, buvo būtent apelianto.

524.4. Byloje esantys telekomunikacijų tinklų srauto duomenų išrašai iš VSAT turimos duomenų bazės neatitinka BPK 20 straipsnyje nurodytų kriterijų. Iš jų negalima nustatyti, koks mobiliojo ryšio operatorius pateikė šiuos duomenis. Byloje nėra duomenų, kuriuose būtų nurodyti mobiliojo ryšio operatorių bazinių stočių celių kodai bei adresai, pagal kuriuos neva tyrėjas sudarė tariamą apelianto judėjimo schemą. Byloje esančių duomenų teisingumo nėra galimybės patikrinti, todėl tokie duomenys negali būti pripažinti įrodymais ir jais negali būti remiamasi, priimant galutinį procesinį sprendimą. Teisme apelianto gynėja prašė išreikalauti duomenis iš UAB ,,( - )“, siekiant patikrinti sudarytų schemų Nr. 1 ir Nr. 2 teisingumą, tačiau teismas atmetė prašymą.

534.5. Be to, asmens kratos metu iš jo ir A. B. paimti vienodi mobiliojo ryšio telefono aparatai ,,BlackBerry“. Kratų protokoluose nenurodyti paimamų telefono aparatų IMEI kodai, tačiau vėliau kituose byloje esančiuose dokumentuose nurodyti IMEI kodai ir ranka parašyta, kieno tai telefono aparatas. Išanalizavus byloje esančius duomenis, nesuprantama, kokiu pagrindu minėtuose lapuose ranka padaryti įrašai apie telefono aparato priklausomybę, jeigu paimant telefonus IMEI kodai nebuvo nurodyti. Taigi byloje nėra objektyvių duomenų, kuriuo telefono aparatu kuris nuteistasis naudojosi ir/ar iš jo buvo paimtas, todėl ir kiti duomenys, kurių patikrinti nėra galimybės, kelia pagrįstų abejonių. Tyrėjo ranka užrašyti duomenys, nesant byloje tai patvirtinančių duomenų, negali būti laikomi patikimais įrodymais.

544.6. Nuteistasis T. S. apeliaciniame skunde prašo nuosprendžio dalį dėl jo nuteisimo panaikinti ir jį išteisinti.

555. Nuteistasis A. B. apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas netinkamai ištyrė bei įvertino įrodymus, pripažindamas įrodymais ir tokius duomenis, kurie neatitinka įrodymams keliamų reikalavimų. Tuo padarė esminį Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimą, dėl kurio buvo suvaržytos įstatymų garantuotos jo teisės, be to, teismas nukrypo nuo suformuotos praktikos šios kategorijos bylose, o tai sukliudė priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

565.1. Nors teismas nurodė, kad „nėra teisinės vados visus kaltinamųjų veiksmus vertinti kaip vykdytojų, pasidalinusių vaidmenis, veiksmus“, tačiau pats būtent taip ir kvalifikavo apelianto bei nuteistojo T. S. veiksmus. Teismas šioje dalyje veikė itin prieštaringai – motyvuojamojoje dalyje nurodė, kad nėra teisinio pagrindo vertinti kaltinamųjų veiksmus kaip pasidalinusių vaidmenis, tačiau pats teismas tokius vaidmenis ir paskirstė, vienam nuteistajam (pagal nutylėjimą) priskirdamas vykdytojo veiksmus, o apeliantui ir T. S. – padėjėjų. Be to, jeigu teismas teigė, kad jų bendrininkavimas nesudarė BK 25 straipsnyje numatytos formos, tai reiškia, jog teismas skundžiamą nuosprendį grindė tokia bendrininkavimo forma, kuri iš viso nenumatyta įstatyme. Be to, padarytas esminis materialiosios baudžiamosios teisės pažeidimas, nes vykdytoju pripažintas tik vienas K. Š., o pagal baudžiamąjį įstatymą turi būti bent du vykdytojai.

575.2. Teismas pripažino, kad nėra nei atsakomybę sunkinančių, nei lengvinančių aplinkybių. Tai nebūtų klaida, tačiau, siejant tokį pripažinimą su įstatyme nenustatyta bendrininkavimo forma, yra pagrindas pripažinti, jog teismas skundžiamame nuosprendyje sukūrė naują įstatyme neįtvirtintą bendrininkavimo formą. Tai yra netgi ne plečiamasis įstatymo aiškinimas, o principo nullum crimen sine lege pažeidimas.

585.3. Kita vertus, joks stebėjimas, net jeigu jis ir būtų įrodytas, savaime negali niekaip ir niekam padėti, kad tokio akcizais apmokestinamas prekes gabenančio asmens nesulaikytų pareigūnai, juo labiau kai pareigūnai veikia, turėdami kriminalinės žvalgybos duomenų. Apelianto kaltė neva grindžiama liudytojo E. Š. parodymais, kuris, esą, sekė jo kaip „iš kriminalinės žvalgybos informacijos pažįstamo asmens“ vairuojamą automobilį net dviem ekipažais. Šis liudytojas nurodė, kad visi trys automobiliai, vienas nuo kito atsilikdami maždaug apie 1 km, vienas paskui kitą važiavo link Pirčiupių k., pirmu lydinčiuoju važiavo A. B. vairuojamas automobilis „Škoda Octavia“. Judėjimas tik iš dalies sutampančiu maršrutu, tamsiu paros metu nutolus apie 1 km ar net daugiau, niekaip negali padėti išvengti sulaikymo, nesant jokių kitų duomenų, jog apeliantas būtų kam nors pranešinėjęs apie pareigūnų judėjimą, jų pajėgų išdėstymą. Pats atsitiktinis buvimas apie 1 km nuotoliu nuo tos vietos, kur buvo gabenamos akcizinės prekės, neįrodo jo kaltės.

595.4. Apelianto parodymus teismas nepagrįstai pripažino kaip nenuoseklius. Teisme parodymai buvo platesnės apimties, nei duoti ikiteisminio tyrimo metu, nes apeliantas nurodė, kad būtent meistras R. K. jam pasiūlė nuvažiuoti automobiliu 50–100 km, kol ,,išmuš“ klaidas kompiuteris. Teismas be jokio pagrindo atsisakė kviesti meistrą R. K., nors pripažino, jog jo apklausa būtų buvusi savalaikė ikiteisminio tyrimo metu. Tai yra esminė teismo klaida, kadangi teismas atsisakė rungimusi pagrįstame teismo posėdyje apklausti automobilių serviso meistrą, kuris būtų nurodęs ne fakto aplinkybes dėl automobilio techninės būklės, o dėl būtinybės nuvažiuoti 50– 100 km.

605.5. Be to, iš liudytojų K. M., M. N. ir O. P. parodymų negalima daryti išvados, kad apeliantas padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Liudytojų samprotavimai yra tik prielaidos, kuriomis negalima grįsti apkaltinamojo nuosprendžio. Teismas turėjo patikrinti tiek kriminalinės žvalgybos veiksmų faktinį, tiek teisinį pagrindą. Pagal tokią veikos faktinę fabulą, kokia aprašyta ir tiriama šioje byloje, kriminalinę žvalgybą atliekantys pareigūnai privalėjo reaguoti iš karto, vos tik nustatė, esą, nusikalstamos veikos požymius apelianto veikoje, o tokie požymiai turėjo būti matyti jau tada, kai K. Š. vairuojamas automobilis pajudėjo iš Šalčininkų r., Eišiškių sen., ( - ) k. pastato Nr. 9.

615.6. Teisėjos vidinį įsitikinimą dėl jo kaltės galėjo formuoti anksčiau tos pačios teisėjos išnagrinėta baudžiamoji byla Nr. ( - ), kurioje ta pati teisėja priėmė apkaltinamąjį nuosprendį T. S.. Ši aplinkybė leidžia teigti, kad teisėja galbūt buvo šališka ir turėjo nusišalinti ex officio, net nereiškiant jai nušalinimų. Be to, teismo procesinė elgsena, kai nei kaltinimas keičiamas, nei pranešama apie galimybę, jog bus pašalintos iš kaltinimo vienos ar kitos kaltinimo dalys, yra netinkama ir užkerta galimybę žinoti, kuo asmuo kaltinamas. Dėl to teismas padarė esminių BPK 256 straipsnio 1 ir 2 dalies pažeidimų.

625.7. Net jeigu apeliacinis skundas dėl išdėstytų motyvų nebūtų patenkintas, teismo motyvacija dėl bausmių skyrimo negali būti pripažinta tinkama.

635.8. Teismas padarė esminę klaidą, pašalindamas kaltinimą veikus organizuota grupe ir visiškai netinkamai nuteisdamas apeliantą, esą, veikus bendrininkų grupe, tačiau apie tai iš anksto nepranešdamas. Be to, teismas pažeidė reikalavimą individualizuoti bausmes ir BK 26 straipsnio 1 dalies, 62 straipsnio 2 dalies 3 punkto reikalavimus. Nors teismas nurodė, kad apelianto atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta, tačiau be jokio pagrindo taikė BK 61 straipsnį. Teismas nukrypo ir nuo BK 75 straipsnio reikalavimų, juo labiau kad šią dalį nepakankamai motyvavo. Tai sudaro pagrindą teigti ir bausmės skyrimo dalyje teismą priėmus neteisingą bei nepagrįstą nuosprendį.

645.9. Nuteistasis A. B. apeliaciniame skunde prašo nuosprendžio dalį dėl jo nuteisimo panaikinti ir jį išteisinti.

656. Nuteistojo A. B. gynėjas atsiliepime į prokuroro apeliacinį skundą teigia, kad teismas padarė esminę klaidą, motyvuojamojoje dalyje nurodęs, jog nėra teisinio pagrindo (pagal teismą „vados“) vertinti kaltinamųjų veiksmus kaip pasidalinusių vaidmenis, tačiau pats teismas tokius vaidmenis ir paskirstė. Be to, jeigu teismas teigė, kad nuteistųjų bendrininkavimas nesudarė formos, kuri numatyta BK 25 straipsnyje, tai reiškia, jog teismas skundžiamą nuosprendį grindė tokia bendrininkavimo forma, kuri iš viso nėra numatyta įstatyme.

666.1. Prokuroras neteisingai aiškino BK 25 straipsnio 3 dalies teisinį reguliavimą, tarsi organizuotos grupės įrodinėjimas visiškai atleistų kaltinimą nuo pareigos, tenkančios net bendrininkų grupės įrodinėjimui. Be to, prokuroro apeliaciniame skunde remiamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-96/2010. Gynėjo nuomone, tai klaida, nes organizuotos grupės sąvoka aiškinta nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-96/2012. Iš prokuroro pozicijos matyti, kad kaltinimas linkęs preziumuoti buvus organizuotą grupę, nesistengdamas įrodinėti nei objektyviųjų, nei subjektyviųjų veikos požymių.

676.2. Byloje yra tik iš dalies išslaptinta Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartis Nr. SN-60RN, kuria sankcionuotas techninių priemonių panaudojimas. Būtina išslaptinti ir inicijuojantį prokuroro pavaduotojo R. P. 2016 m. sausio 11 d. teikimą Nr. S13-01RN bei išslaptinti visą minėtą Vilniaus apygardos teismo nutartį Nr. SN-60RN, kadangi nei faktinis, nei teisinis pagrindas taip ir nėra patikrintas, kaip to reikalauja teismų praktika.

686.3. Visiškai nepagrįstas prokuroro apeliacinio skundo motyvas, esą, nuosprendis turėtų būti keičiamas jame įrašant, kad A. B. ne tik gabeno, bet ir įgijo akcizais apmokestinamas prekes, veikdamas organizuota grupe. Prokuroras visiškai nepasisakė, kaip ketina įrodinėti A. B. įgijus tokias akcizais apmokestinamas prekes, kaip pasireiškė ginamojo bent jau žinojimas apie tokius K. Š. veiksmus, kaip jis pats tiesiogiai dalyvavo, atliekant tokius veiksmus.

696.4. Nuteistojo A. B. gynėjas atsiliepime prašo prokuroro apeliacinį skundą atmesti, nuteistojo A. B. apeliacinį skundą tenkinti; atnaujinti įrodymų tyrimą ir jį atlikti, kreipiantis į paslapčių subjektus su prašymais išslaptinti bylai reikšmingus dokumentus.

707. Teismo posėdyje prokuroras prašė prokuroro apeliacinį skundą tenkinti, nuteistųjų skundus atmesti. Nuteistieji ir jų gynėjai prašė nuteistųjų apeliacinius skundus tenkinti, prokuroro skundą atmesti.

718. Prokuroro ir nuteistųjų K. Š., T. S. bei A. B. apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.

729. Nuteistasis K. Š. apeliaciniame skunde ginčija tik paskirtą bausmę. Prokuroras skundžia nuosprendį dėl to, kad teismas pašalino visiems nuteistiesiems kaltinimą dėl akcizais apmokestinamų prekių įgijimo, nenustatė atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir paskyrė per švelnias bausmes. Nuteistieji T. S. bei A. B. skundžia dėl jų priimtą visą nuosprendį. Dėl to teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrino baudžiamąją bylą, neviršydama apeliacinių skundų ribų.

7310. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistųjų kaltė įrodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais. Teismas gana išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, įvertino įrodymus, nepažeidęs BPK 20 straipsnio reikalavimų bei prasmės, ir, vadovaudamasis BPK 303 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Tačiau teismas be pakankamo pagrindo pašalino iš kaltinimo, kad K. Š., pažeisdamas nustatytą tvarką, įgijo akcizais apmokestinamas prekes. Be to, teismas nepagrįstai nenustatė T. S. baudžiamąją atsakomybę sunkinančios aplinkybės, jog nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistas. Teisėjų kolegija įžiūri ir baudžiamojo įstatymo dėl paskirtų bausmių netinkamą taikymą. Dėl to nuosprendis keičiamas.

74Dėl įrodymų vertinimo ir teismo šališkumo

7511. Esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų byloje nenustatyta.

7611.1. Nuteistieji T. S. ir A. B. apeliaciniuose skunduose nurodo, kad teismas netinkamai ištyrė bei įvertino įrodymus, įrodymais pripažino duomenis, neatitinkančius jiems keliamų reikalavimų, todėl dėl apeliantų priėmė nepagrįstą apkaltinamąjį nuosprendį. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad, tirdamas bei vertindamas įrodymus, pirmosios instancijos teismas nepadarė esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų, galėjusių turėti įtakos nuosprendžio teisėtumui.

7711.2. Iš BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų prasmės matyti, jog teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kuriuos įvertina, vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Baudžiamojo proceso įstatymas nenustato, kiek ir kokių rūšių įrodymų turi būti surinkta, kad teismas galėtų padaryti išvadą, jog yra nusikalstama veika ir tą veiką padaręs asmuo yra kaltas. Tai reiškia, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

7811.3. Vidinis įsitikinimas susiformuoja, teisėjams kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gautą informaciją, ją palyginus su iš kitų šaltinių gauta informacija. Vertindamas įrodymus, teismas ne tik turi laikytis Baudžiamojo proceso kodekso nustatytų taisyklių, bet ir įsitikinti, ar įrodymai yra patikimi, ar nesuklastoti, bei nuspręsti, ar įrodymais gali būti pagrįstos išvados, ar jie turi būti atmesti. Tik teismas sprendžia, kokios aplinkybės yra reikšmingos ir kiek duomenų jam pakanka vidiniam įsitikinimui dėl visų konkrečioje byloje spręstinų klausimų (nusikaltimo sudėties, asmens kaltumo, bausmės ir kt.) suformuoti.

7911.4. Pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė įrodymų vertinimo taisykles. Teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, jog šioje baudžiamojoje byloje, vertinant įrodymus pirmosios instancijos teisme, pažeistos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos. Teismas visas bylos aplinkybes išnagrinėjo gana išsamiai ir nešališkai. Įrodymai gauti teisėtais būdais, baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Jų patikimumas Baudžiamojo proceso kodekso nustatytomis priemonėmis patikrintas teismo proceso metu. Bylą nagrinėjęs teismas teisingai įvertino surinktus ir ištirtus įrodymus, patikrino kiekvieno įrodymo tikrumą, liečiamumą, leistinumą, įrodymų pakankamumą, jų tarpusavio ryšį ir įvertino visus byloje esančius įrodymus kaip visumą.

8011.5. Visų nuteistųjų kaltę padarius jiems inkriminuotą nusikaltimą teismas pagrindė teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais – kaip liudytojai apklaustų pareigūnų O. P., E. Š., M. N., K. M., iš dalies nuteistojo K. Š. parodymais, kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole, įvykio vietos apžiūros protokole esančiais duomenimis, remiantis prokuroro nutarimu susipažinti su dokumentais (informacija) atliktos analizės duomenimis, specialisto pateiktu cigarečių muitiniu įvertinimu bei kitais įrodymais. Teisiamojo posėdžio protokolo turinys patvirtina, kad pirmosios instancijos teisme tirti visi įrodymai, kuriais pagrįstas skundžiamas nuosprendis.

8111.6. Nuteistieji T. S. ir A. B. savo skunduose abejoja telekomunikacijų tinklų srauto duomenų išrašų įrodomąja reikšme ir teigia, kad nebuvo išreikalauti duomenys iš UAB ,,( - )“, siekiant patikrinti tyrėjo sudarytų schemų teisingumą. Be to, nebuvo patenkintas nuteistojo A. B. prašymas apklausti kaip liudytoją automobilių serviso meistrą R. K., galėjusį patvirtinti apelianto nurodytą aplinkybę dėl poreikio nuvažiuoti 50–100 km, siekiant nustatyti, ar automobilio kompiuteris parodys klaidas.

8211.6.1. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog pagal BPK 20 straipsnio 2 dalies nuostatas, ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla. Bylas nagrinėjantiems teismams nekelia abejonių aplinkybė, kad, esant techninėms galimybėms, ikiteisminio tyrimo metu duomenys renkami, naudojantis ištobulintomis technologijomis, leidžiančiomis tyrėjams, gavus atitinkamas sankcijas, tiesiogiai prisijungti prie reikiamų duomenų bazių. Tai patvirtino teisme apklaustas liudytojas O. P.. Būtent tokiu būdu gauti duomenys išanalizuoti ir panaudoti šioje byloje (t. 1, b. l. 59–90). Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti šių duomenų įrodomąja reikšme, vertinant T. S. prisidėjimą prie nusikaltimo. Pasirėmimas jais nesuvaržė įstatymo garantuotų apeliantų teisių.

8311.6.2. Kita vertus, proceso dalyvių teisė pateikti prašymus, iš jų ir prašymus išreikalauti naujus įrodymus, apklausti liudytojus, nėra absoliuti, nes tokios teisės įgyvendinimas priklauso nuo to, kiek pateikti konkretūs prašymai gali turėti įtakos bylos aplinkybių tyrimo išsamumui. Teismas privalo apsvarstyti proceso dalyvių prašymus ir išsiaiškinęs, ar jie turi reikšmės išsamiam bylos aplinkybių ištyrimui bei objektyvaus sprendimo priėmimui, priimti dėl jų motyvuotas nutartis. Teismas turi teisę atmesti tuos prašymus, kuriais prašoma išaiškinti aplinkybes, jau nustatytas surinkta bylos medžiaga, arba nustatyti faktus, neturinčius esminės reikšmės ar ryšio su byla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-299/2009, 2K-247/2011 ir kt.). Iš bylos medžiagos matyti, kad, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, apeliantų prašymai buvo apsvarstyti, dėl jų priimti procesiniai sprendimai.

8411.6.3. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija patenkino nuteistojo A. B. apeliaciniame skunde išdėstytą prašymą iškviesti liudytoją R. K. ir jo parodymus įvertins visų įrodymų kontekste kitoje šio nuosprendžio dalyje, aptariant nuteistųjų kaltę, tačiau atkreipia dėmesį, jog pirmosios instancijos teisme prašymas kviesti šį liudytoją atsirado, tik apklausus visus liudytojus ir kaltinamuosius, t. y. išgirdus jų parodymus.

8511.7. Pagal BPK 20 straipsnio nuostatas įrodymus vertina teismas, tai yra išimtinė jo teisė ir pareiga. Jeigu apeliantai ir teismas skirtingai įvertino įrodymus, dėl to nėra pagrindo keisti ar naikinti teismo sprendimą, jeigu teismas motyvavo, kuo remdamasis jį priėmė. Kiti teismo proceso dalyviai gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Todėl proceso dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo atmetimas pirmosios instancijos teisme savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu nuosprendis pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų. Nagrinėjamu atveju esminiai teismo motyvai skundžiamame nuosprendyje išdėstyti.

8611.8. Nepagrįstas prokuroro apeliacinio skundo argumentas, kad skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas nesilaikė nuosprendžio surašymo taisyklių. Nuosprendis atitinka pagrindinius jam keliamus reikalavimus, o kai kurie trūkumai nedaro jo neteisėto.

8711.9. Nuteistasis A. B. apeliaciniame skunde abejoja teismo nešališkumu ir tai argumentuoja aplinkybe, jog ta pati teisėja anksčiau nagrinėjo kitą bylą, kurioje priėmė apkaltinamąjį nuosprendį T. S.. Apelianto nuomone, teisėja turėjo pati nusišalinti nuo vėliau nagrinėjamos bylos, net nepareiškus jai nušalinimo. Be to, teismas užkirto galimybę apeliantui žinoti, kuo yra kaltinamas, nes dalį kaltinimo pašalino, apie tai nepranešęs proceso dalyviams. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tokie argumentai nėra pagrindas teigti teismą buvus šališką.

8811.9.1. Teismo nešališkumo reikalavimas yra viena iš asmens konstitucinės teisės į teisingą teismą sudėtinių dalių. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog asmuo, kaltinamas padaręs nusikaltimą, turi teisę, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Ši teisė taip pat numatyta Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, BPK 44 straipsnio 5 dalyje.

8911.9.2. Pagal teismų praktiką teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus. Pirma, teismas turi būti nešališkas subjektyviai, t. y. teisėjas negali turėti asmeninio išankstinio nusistatymo ir būti tendencingas. Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y. turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią abejonę dėl galimo teismo šališkumo. Konstatuoti nešališkumo principo pažeidimą nepakanka vien tik vienos iš bylos šalių nuomonės. Svarbiausią reikšmę turi tai, ar toks baiminimasis gali būti laikomas objektyviai pagrįstu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-198/2009, 2K-243/2009,

902K-466/2009, 2K-122/2010, 2K-195/2010, 2K-425/2012, 2K-491/2014 ir kt.). Be to, nešališkumo principas negali būti suprantamas pernelyg plačiai – teismo padarytos teisės aiškinimo ir taikymo klaidos, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, net jei jie ir esminiai, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad teismas nagrinėjo bylą šališkai. Nesant konkrečių bylą nagrinėjančio teismo šališkumo požymių, jo konstatavimas neturėtų būti siejamas su priimto nuosprendžio motyvacijos stoka, įrodymų tyrimo rezultatų įvertinimu, kitokiais teismo sprendimo surašymo trūkumais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-122/2010, 2K-425/2012 ir kt.).

9111.9.3. Šališku teismas visada turėtų būti pripažįstamas, kai bylą nagrinėjęs teisėjas negalėjo dalyvauti procese BPK 58 straipsnyje nustatytais pagrindais. Tokių aplinkybių šioje byloje objektyviai nenustatyta. Tai, kad teisėja anksčiau nagrinėjo kitą baudžiamąją bylą, kurioje buvo kaltinamas vienas iš nuteistųjų, nėra įstatyme numatytas pagrindas nei teisėjai nusišalinti, nei ją nušalinti. Atkreipiamas dėmesys, jog, jei abejojama dėl teismo nešališkumo, įstatymas suteikia teisę tiek nuteistajam, tiek gynėjui pareikšti nušalinimą teismui (BPK 59 straipsnis). Pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje to nebuvo padaryta. Šioje byloje apeliantas suabejojo teismo nešališkumu tik apeliaciniame skunde.

9211.9.4. Bylos duomenys įrodo, kad teisiamajame posėdyje kaltinimas nebuvo keičiamas. Teismui iš kaltinimo pašalinus aplinkybę, jog kaltininkai veikė organizuota grupe, nebuvo pažeista nei apelianto, nei kitų nuteistųjų teisė žinoti, kuo yra kaltinami, nes ši bendrininkavimo forma jiems nežinant nebuvo pakeista kita, t. y. veikimu bendrininkų grupe.

9311.10. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėdamas bylą pirmosios instancijos teismas nepadarė esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų, kurie turėjo įtakos nuosprendžio teisėtumui.

94Dėl veikimo organizuota grupe

9512. Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas iš skundžiamo nuosprendžio be pagrindo pašalino aplinkybę, jog nuteistieji veikė organizuota grupe. Toks skundo argumentas nepagrįstas. Byloje nėra duomenų nuteistuosius veikus organizuota grupe.

9612.1. Pagal baudžiamajame įstatyme suformuluotus kriterijus organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną apysunkį, sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį (BK 25 straipsnio 3 dalis).

9712.2. Toks apibrėžimas reiškia, kad organizuotos grupės nariai iš anksto aptaria, suderina svarbiausius numatomos bendros nusikalstamos veikos momentus, t. y. parengiamas nusikaltimo padarymo planas, numatomas jo darymo ir slėpimo mechanizmas, bendrininkams nurodomos užduotys, paskirstomi vaidmenys, sutariama dėl nusikaltimo padarymo būdo, vietos, laiko. Toks išankstinis susitarimas bendrai nusikalstamai veikai suformuoja tarp bendrininkų tvirtus, besitęsiančius ryšius. Organizuotą grupę išskiria vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas. Tokia grupė gali susiformuoti rengimosi padaryti nusikaltimą stadijoje arba jau pradėtos ar tęsiamos veikos metu. Pagal teismų praktiką vaidmenų pasiskirstymas esant organizuotai grupei nereikalauja, jog visi bendrininkai visiškai ar iš dalies realizuotų nusikaltimo sudėtį, tačiau inkriminuojant bendrininkui organizuotos grupės aplinkybę būtina, kad jis suprastų priklausąs tokiai grupei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-96/2012,

982K-163-648/2015 ir kt.).

9912.3. Prokuroras apeliaciniame skunde prašymą pripažinti nuteistuosius veikus organizuota grupe motyvuoja kaip liudytojai apklaustų VSAT pareigūnų parodymais jiems turėjus informacijos, jog nuteistieji gali neteisėtai gabenti kontrabandines cigaretes, tie asmenys ir anksčiau buvo sulaikyti už analogiškas veikas.

10012.3.1. Iš išslaptinto Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kriminalinių procesų kontrolės organizavimo valdybos Kriminalinės žvalgybos organizavimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo tarnybinio pranešimo (t. 4, b. l. 37) matyti, kad pareigūnai turėjo kriminalinės žvalgybos informacijos, jog grupė asmenų, tarp kurių įvardyti su nagrinėjama baudžiamąja byla susiję T. S. ir A. B., užsiima neteisėta kontrabandinių cigarečių prekyba dideliais kiekiais bei gabenimu. Atkreipiamas dėmesys, kad šiame dokumente K. Š. pavardė neminima.

10112.3.2. Teisėjų kolegija pripažįsta byloje esant duomenų, jog visi trys nuteistieji anksčiau neteisėtai gabeno cigaretes, nepaženklintas nustatyto pavyzdžio banderolėmis, tačiau ši aplinkybė nerodo juos priklausius organizuotai grupei. Vilniaus rajono apylinkės teismo nutarimais 2013 m. sausio 16 d. A. B., o 2013 m. vasario 5 d. K. Š. nubausti už administracinius teisės pažeidimus, per valstybės sieną neteisėtai gabenus baltarusiškas cigaretes be nustatyto pavyzdžio banderolių (t. 3, b. l. 72–73, 63–64). Šiuos pažeidimus jie padarė, veikdami pavieniui. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 29 d. nuosprendžiu (t. 2, b. l. 36–43) už neteisėtą disponavimą akcizinėmis prekėmis, t. y. cigaretėmis su Baltarusijos Respublikos ir Ukrainos Respublikos akcizo ženklais, nuteistas T. S., veikęs bendrininkų grupe su Č. Š. (Č. Š.). Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 4 d. nuosprendžiu (t. 1, b. l. 187–197), pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 24 d. nuosprendžiu (t. 3, b. l. 48–62), A. B. ir K. Š., veikę bendrininkų grupe su G. L., nuteisti už neteisėtą disponavimą akcizais apmokestinamomis prekėmis, t. y. cigaretėmis.

10212.3.3. Išdėstyti duomenys įrodo nuteistuosius pavieniui arba skirtingomis sudėtimis ne kartą disponavus cigaretėmis be nustatyto pavyzdžio banderolių, tačiau tai neleidžia teigti juos susibūrus į organizuotą grupę, nes jų nusikalstama veika nesiekia tokio organizuotumo laipsnio, koks nurodytas šio nuosprendžio 11.2 punkte.

10312.3.4. Prokuroro apeliacinio skundo argumentų, kad aptariama nusikalstama veika buvo gerai organizuota, iš anksto aptarti vaidmenys, suderinti veiksmai, nusikaltimo bendrininkai atliko skirtingas užduotis, jie nusikalstamus veiksmus tarpusavyje iš anksto derino bendraudami tiek tiesiogiai, tiek telekomunikacinio ryšio priemonėmis, nepatvirtina bylos medžiaga arba jie yra nepakankami konstatuoti nuteistuosius veikus prokuroro įvardinta bendrininkavimo forma.

10412.3.5. Atlikus mobiliojo ryšio telefono kortelės, kurios abonentinis Nr. ( - ) ir kuria naudojosi K. Š. (t. 1, b. l. 65), analizę, negauta tyrimui reikšmingos informacijos. Be to, dėl ryšio perdavimo ypatybių nebuvo galimybės gauti informacijos apie išeinančius bei įeinančius trumpuosius pranešimus ir pokalbių trukmę (t. 1, b. l. 70). Taigi nėra duomenų apie nuteistųjų bendravimą mobiliojo ryšio priemonėmis ir, juo labiau, tiesiogiai. Mobiliojo ryšio telefonai T. S. bei A. B. grąžinti ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 21–23, 24,

10593–94, 96), t. y. dar ikiteisminio tyrimo stadijoje jie nelaikyti nusikalstamos veikos įrankiais ar priemonėmis.

10612.3.6. Nežiūrint į tai, kiti bylos duomenys įrodo, jog T. S. ir A. B. užduotis, darant nagrinėjamą nusikaltimą, buvo palydėti K. Š. vairuojamą automobilį su neteisėtai gabenamomis cigaretėmis be nustatyto pavyzdžio banderolių nuo jų pakrovimo vietos iki ( - ) turgavietės teritorijos bei stebėti aplinką, kad kelionė būtų saugi ir K. Š. nesulaikytų teisėsaugos pareigūnai. Tokia pagalba yra nepakankama teigti nuteistuosius susibūrus į organizuotą grupę, nes nenustatyti nei objektyvieji, nei subjektyvieji organizuotos grupės požymiai.

10712.3.7. Teisėjų kolegija susipažino su teismų praktika panašiose bylose ir konstatuoja, kad, esant nedideliam organizuotumo laipsniui, nusikalstama veika pripažįstama padaryta, veikus ne organizuota, bet bendrininkų grupe, o krovinį neteisėtai lydėjusių asmenų veikla kvalifikuojama kaip padėjėjų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-308/2009, 2K-347/2011, 2K-527/2012, 2K-570/2013, 2K-118/2014, 2K-398-511/2015, 2K-394-222/2016, 2K-21-511/2017 ir kt.).

10813. Nagrinėjamu atveju nenustatyta ir bendrininkų grupė, tačiau apie tai bus pasisakyta kitoje šio nuosprendžio dalyje.

109Dėl K. Š. nuteisimo pagal BK 1992 straipsnio 1 dalį ir

110T. S. bei A. B. nuteisimo pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 1992 straipsnio 1 dalį

11114. Nuteistasis K. Š. niekada neginčijo nei neteisėtai įgijęs akcizais apmokestinamas prekes (cigaretes), nei jas gabenęs. Skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad nėra pakankamai įrodymų, kurie patvirtintų kaltinamuosius, pažeidus nustatytą tvarką, įgijus akcizines prekes, todėl ši veika iš kaltinimo pašalinta. Prokuroras apeliaciniame skunde su tuo nesutinka.

11215. Teisėjų kolegija tik iš dalies pripažįsta teisingą teismo teiginį, jog dėl cigarečių įgijimo byloje trūksta įrodymų.

11315.1. Nėra pagrindo abejoti nuosekliais nuteistojo K. Š. parodymais, kad jis susitarė įgyti cigaretes, 2016 m. vasario 7 d. susitikęs su asmeniu Vilniuje, ( - ) turgavietėje, o 2016 m. vasario 9 d. už jas sumokėjo ir atsigabeno. Byloje nėra jokių duomenų, paneigiančių nuteistojo parodymus, kaip cigaretės buvo įgytos: pardavėjas vienas sėdo į automobilį ,,VW Multivan“, kuriuo atvyko K. Š., kažkur nuvažiavo ir netrukus sugrįžo su automobilyje sukrautomis cigarečių dėžėmis; nuteistasis už jas sumokėjo 7 500 Eur, ir jie išsiskyrė. Nėra jokių argumentų teigti, jog K. Š. save apkalbėjo, nes baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka vien tokių prekių gabenimo, o jis ir buvo sulaikytas jas gabendamas.

11415.2. Aplinkybė, kad nenustatytas prekių pardavėjas, šiuo konkrečiu atveju nepaneigia prekių įgijimo, nes K. Š. parodymus patvirtina loginė įvykių seka: nenustatytas joks kitas asmuo, organizavęs cigarečių įgijimą; iš anksto nesusitarus ir už prekę nesumokėjus, joks pardavėjas 25 dėžių cigarečių neatiduotų. Dėl to skundžiamame nuosprendyje nebuvo pagrindo atmesti K. Š. parodymus ir teigti, kad, be jų, byloje įgijimas įrodinėjamas tik faktu, jog akcizinės prekės buvo neteisėtai gabenamos.

11515.3. Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo duomenys (t. 1, b. l. 53–54) įrodo, kad K. Š. vairuojamas mikroautobusas ,,VW Multivan“, valst. Nr. ( - ), kuris vėliau sulaikytas su cigarečių kroviniu, išvažiavo iš ( - ) k. į kelią Eišiškės–Pirčiupiai apie 18.40 val. Tuo pačiu metu važiavo ir jį lydintys automobiliai.

11615.4. Iš priedo prie tarnybinio pranešimo, kuriame atlikta elektroninių ryšių paslaugų naudotojų srauto duomenų analizė (t. 1, b. l. 72), matyti, jog T. S. vairuojamo automobilio važiavimo laikas nurodytas tiksliau – 18.49 val. Vadinasi, yra pagrindas teigti, kad cigaretes K. Š. įgijo nuo kaltinamajame akte nurodyto laiko 18.30 val. iki 18.49 val.

11715.5. Taigi teisėjų kolegija daro išvadą pasitvirtinus kaltinimo daliai, jog K. Š., pažeisdamas nustatytą tvarką – Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų „Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ 2 punkto reikalavimą, kuris nustato, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiaisiais ženklais – banderolėmis, taip pat kontrabandinius tabako gaminius, ir 2010 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 4-443 „Dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų ,,Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ pakeitimo 3 punkto reikalavimą, kuris nustato, kad fiziniams asmenims leidžiama laikyti ir gabenti nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis tabako gaminius, jeigu jie laiko įvežtus iš kitų valstybių, išskyrus Europos Sąjungos valstybes nares, į Lietuvos Respubliką tabako gaminius, kurių kiekis vienam asmeniui neviršija 20 pakelių cigarečių, 2016 m. vasario 9 d. laikotarpiu nuo 18.30 val. iki 18.49 val., būdamas Šalčininkų r., Eišiškių sen., ( - ) k., prie ( - ) pastato, iš tyrimo metu nenustatyto asmens už 7 500 Eur nupirkdamas įgijo akcizais apmokestinamas prekes – 12 500 pakelių cigarečių ,,Fest“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, kurių bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, viršija 250 MGL dydžio sumą ir sudaro 29 620 Eur.

11816. Kita vertus, atmetama kaip nepagrįsta prokuroro apeliacinio skundo dalis, jog cigaretes įgijo visi trys nuteistieji.

11916.1. Šiame nuosprendyje jau pasisakyta, kad nuteistieji K. Š., T. S. ir A. B. neveikė organizuota grupe, du pastarieji tik padėjo gabenti krovinį, stebėdami aplinką. Byloje nėra jokių įrodymų, galinčių patvirtinti buvus visų nuteistųjų susitarimą įgyti cigaretes. Prokuroras jų irgi nepateikė nei apeliaciniame skunde, nei bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, tik nurodė, kad visi trys nuteistieji susitarė neteisėtai disponuoti akcizais apmokestinamomis prekėmis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku. Dėl to pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog T. S. ir A. B. neįgijo akcizinių prekių, yra teisinga.

12017. Nuteistieji T. S. ir A. B. savo apeliaciniuose skunduose teigia esantys nepagrįstai pripažinti kaltais dėl padėjimo K. Š. neteisėtai gabenti akcizais apmokestinamas prekes, tačiau jų kaltė įrodyta skundžiamame nuosprendyje.

12117.1. Teismas teisingai nustatė, kad visi trys nuteistieji neveikė nei organizuota, nei bendrininkų grupe (BK 25 straipsnio 3, 2 dalys). T. S. ir A. B. atliko tik pagalbinį vaidmenį, jie patys nerealizavo inkriminuojamo nusikaltimo sudėties. Nuo 18.49 val. vykdami dviem automobiliais, vienas prieš cigaretes įgijusį ir vežantį K. Š., kitas iš paskos, jie stebėjo kelionės maršrutą nuo kelio Eišiškės–Pirčiupiai Šalčininkų r., netoli ( - ) k., iki Vilniuje esančios ( - ) turgavietės teritorijos. Pagal jau aptartą teismų praktiką tokia pagalba vykdytojui vertinama kaip padėjimas padaryti nusikaltimą.

12217.1.1. K. Š. lydėjimo dviem automobiliais laiką teisėjų kolegija patikslina ir nurodo ne 18.30 val., bet 18.49 val., nes šiame nuosprendyje jau aptarta, jog K. Š. įgijo cigaretes iki 18.49 val., vadinasi, tik nuo to laiko jos buvo gabenamos ir lydimos. Toks laiko patikslinimas nelaikomas kaltinimo pakeitimu teisme BPK 256 straipsnio prasme ir dėl jo nuteistieji nebuvo įspėti, nes šie duomenys nėra nauji, jie yra byloje ir nuteistiesiems bei kitiems proceso dalyviams žinomi nuo pat ikiteisminio tyrimo pabaigos, kai susipažino su bylos medžiaga.

12317.2. Nuteistųjų T. S. ir A. B. versiją atsitiktinai atsidūrus kelyje, kuriuo buvo neteisėtai gabenamos akcizinės prekės, t. y. cigaretės, pirmosios instancijos teismas argumentuotai paneigė, pasirėmęs kelių skirtingų įrodymų šaltinių duomenimis. Teisėjų kolegija jų detaliai neanalizuoja, nes tai padaryta skundžiamame nuosprendyje.

12417.2.1. Teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti kaip liudytojai apklaustų VSAT pareigūnų O. P., M. Š., E. Š. ir M. N., tiesiogiai stebėjusių cigarečių gabenimo maršrutą, nuosekliais parodymais, kuriuos papildo kiti įrodymai.

12517.2.2. Įstatymo nustatyta tvarka sankcionuoti (t. 1, b. l. 58) T. S. ir A. B. sekimo veiksmai užfiksuoti kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole su prie jo esančia schema (t. 1, b. l. 53–55). Atkreipiamas dėmesys, kad, prašant teismo sankcionuoti techninių priemonių panaudojimą specialia tvarka ir sekimą, kriminalinė žvalgyba buvo nurodžiusi ne K. Š., bet būtent T. S. ir A. B. kaip asmenis, galbūt dalyvaujančius, akcizais apmokestinamas prekes neteisėtai laikant, gabenant, realizuojant.

12617.2.3. T. S. judėjimą nurodytu maršrutu patvirtina elektroninių ryšių paslaugų naudotojų srauto duomenų analizė su prie jos esančiomis schemomis (t. 1, b. l. 70–72).

12717.2.4. Pastarasis įrodymų šaltinis paneigia liudytojo V. Z. parodymus, kuriais rėmėsi nuteistasis T. S., jog keturių asmenų kompanija automobiliu ,,Škoda Octavia“, valst. Nr. ( - ), vyko iš poilsio Druskininkuose į Vilnių. Priešingai, viena iš minėtų schemų, pagrįstų mobiliųjų ryšių telefonų ,,prisirišimu“ prie ,,( - )“ operatoriaus bokštų, įrodo, kad į vietą kelyje Pirčiupiai–Eišiškės prieš sankryžą į ( - ) T. S. atvyko ne iš Druskininkų, bet iš Vilniaus (t. 1, b. l. 71).

12817.2.5. Nuteistųjų K. Š. ir T. S. vairuojamų automobilių analogiškas maršrutas nuo minėtos sankryžos į Vilnių (t. 1, b. l. 53–55, 72) paneigia jų parodymus teisme, jog K. Š. tik paprašė T. S. jį parvežti iš ( - ) turgavietės. Teisėjų kolegija negali neatkreipti dėmesio, kad ikiteisminio tyrimo metu K. Š. tokios versijos nebuvo išdėstęs (t. 2, b. l. 6–7), ji atsirado tik pirmosios instancijos teisme, prisiderinus prie ankstesnių T. S. parodymų.

12917.2.6. Šios aplinkybės rodo K. Š. bei T. S. kelionę nebuvus atsitiktinę. T. S. žinojo savo vykimo į Šalčininkų rajoną tikslą.

13017.2.7. Nuteistasis T. S. abejoja byloje esančiais duomenimis apie mobiliojo ryšio telefonų priklausomybę apeliantams, nes, kratos metu juos išimant, nebuvo nurodyti IMEI kodai.

13117.2.7.1. T. S. ir A. B. asmens kratos metu savanoriškai pateiktų objektų apyrašuose iš tiesų nenurodyti mobiliojo ryšio telefonų ,,BlackBerry“ IMEI kodai (t. 2, b. l. 21–23, 93–94), tačiau juos atgavę šie nuteistieji neturėjo pretenzijų, jog atgavo ne savo telefonus (t. 2, b. l. 24, 96). Kita vertus, kratos metu vargu ar buvo tikslinga nustatinėti šį kodą, nes kiekvieno sulaikyto asmens daiktai laikomi atskirai.

13217.2.7.2. Telefonų abonentai ir IMEI kodai nustatyti vėliau, pateikus užduotį VSAT Kriminalinių procesų kontrolės organizavimo valdybos Specialiųjų užduočių rinktinės Penktajam skyriui bei gavus atsakymą (t. 1, b. l. 59, 60–64).

13317.2.8. Atmetami ir nuteistojo A. B. parodymai, kad jo atsiradimas kelyje netyčia sutapo su cigarečių gabenimo maršrutu, apie kurį jis nieko nežinojo, nes jo kelionę lėmė automobilių meistro R. K. pasiūlymas nuvažiuoti 50–100 km, jog automobilio kompiuteris parodytų klaidas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ikiteisminio tyrimo metu A. B. parodymai apie automobilio remontą (t. 2, b. l. 112–113) visiškai nekonkretūs. Jie detalizuoti tik teisme, susipažinus su visa bylos medžiaga. Teisėjų kolegija tai vertina kaip pasirinktą gynybos būdą, juo labiau kad pirma apklausa vyko dalyvaujant gynėjui, t. y. gavus teisinę pagalbą.

13417.2.9. Apeliacinės instancijos teismas apklausė kaip liudytoją nuteistojo A. B. nurodytą automobilių meistrą R. K. (t. 4, b. l. 77–78). Liudytojas parodė po greičių dėžės diagnostikos A. B. turėjus nuvažiuoti 10–15 km ir sugrįžti į servisą, liudytojas jo laukęs iki 19 val., skambinęs telefonu, tačiau klientas neatsiliepė ir negrįžo.

13517.2.10. Liudytojo R. K. parodymai rodo, kad nuteistajam A. B. reikėjo užsitikrinti alibi, jog jis keliu važiavo automobilių meistro rekomenduotas ir tik atsitiktinai maršrutas sutapo su cigarečių gabenimo maršrutu. Teisėjų kolegijos neįtikina toks atsitiktinumas, nes A. B. greičių dėžės bandymas tęsėsi ne 10–15 km, jis nuvažiavo žymiai didesnį atstumą, nei rekomendavo meistras, sąmoningai neatsiliepė į jo skambutį, nors turėjo tokią galimybę, kadangi buvo sulaikytas gerokai vėliau.

13617.2.11. Aptartas A. B. elgesys, visų trijų nuteistųjų susitikimas kelyje Pirčiupiai–Eišiškės prieš sankryžą į ( - ) teisėjų kolegijai leidžia teigti buvus T. S. ir A. B. išankstinį pažadą K. Š. padėti, jam gabenant cigaretes. Šiuo atveju nesvarbu, kada susitarta lydėti K. Š., nes buvus pažadėtą tokią pagalbą rodo realiai atlikti nuteistųjų veiksmai.

13717.3. Nuteistieji T. S. ir A. B. apeliaciniuose skunduose nesutinka su tuo, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo jų parodymais, A. B. parodymus pripažino nenuosekliais. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog teismas vadovaujasi ne atskirais įrodymais, šiuo atveju nuteistųjų parodymais, bet įrodymų visetu, juos sujungiančiu į nuoseklią grandinę. Skundžiamame bei šiame nuosprendžiuose išdėstyti įrodymai būtent ir sudaro tokią nuoseklią grandinę, leidžiančią teigti visus tris nuteistuosius padarius nusikaltimą. A. B. parodymų nenuoseklumas jau aptartas, todėl nekartojamas.

13817.4. Minėti nuteistieji neigia buvus tam tikrą veiksmų bendrumą, tačiau jie jau aptarti ir įrodyti. Kita vertus, teismas teisingai nustatė, kad K. Š. bei kitų nuteistųjų vaidmuo buvo skirtingas. Akcizais apmokestinamą krovinį įgijo K. Š., tačiau tam, kad jį saugiai atgabentų į paskirties vietą ( - ) turgavietėje Vilniuje, reikėjo užsitikrinti apsaugą nuo galimų kliūčių, pvz. kelyje sutiktos policijos ar kitų teisėsaugos pareigūnų. Tam reikėjo pagalbininkų, pakeliui stebinčių aplinką. Jų vaidmenį nagrinėjamu atveju atliko T. S. ir A. B.. Jie neprisidėjo prie krovinio įgijimo, nebuvo K. Š. lygiaverčiai ,,partneriai“, todėl negali būti laikomi vykdytojais, bet buvo reikalingi jo nusikalstamam sumanymui sėkmingai įvykdyti.

13917.4.1. Nėra pagrindo teigti, jog toks T. S. ir A. B. elgesys yra nenusikalstamas. Net nesant bendrininkų grupės, t. y. vykdytojų veiksmus atliekančių bent dviejų asmenų, vykdytojo sumanymo sėkmei užtikrinti reikalingas pagalbines funkcijas atlikę asmenys negali likti nenubausti, nes be jų pagalbos nusikalstama veika daugeliu atvejų negalėtų būti realizuota iki galo. Nagrinėjamoje byloje teismas nesukūrė naujos įstatyme nenumatytos bendrininkavimo formos, kaip teigia savo apeliaciniame skunde nuteistasis A. B.. Tai yra vieno vykdytojo – K. Š. – veika, padaryta, padedant dviem pagalbininkams, teisiškai įvardintiems padėjėjais.

14017.4.2. Nepagrįsti T. S. ir A. B. apeliacinių skundų teiginiai, kad važiuodami tamsoje 1 km atstumu jie niekaip negalėjo stebėti aplinkos ir apsaugoti K. Š. nuo galimo sulaikymo. Padėjėjų užduotis buvo stebėti aplinką, ar pakeliui nėra policijos arba kitų teisėsaugos pareigūnų, ir apie tai laiku informuoti vykdytoją. Tam tamsus paros metas netrukdė, nes jie turėjo stebėti šviesos šaltinį skleidžiančius objektus, t. y. priešais atvažiuojančius arba šalikelėje ar netoli jos stovinčius automobilius. Būtent todėl jie važiavo ne kolona vienas paskui kitą, o gerokai atsilikę, jog, iškilus pavojui, cigaretes vežantis vairuotojas spėtų sureaguoti. Šiuo atveju nuteistieji nepastebėjo kriminalinės žvalgybos veiksmus atliekančių VSAT pareigūnų, juos sekusių dviem automobiliais nuo Vilniaus iki posūkio į ( - ) ir atgal iki ( - ) turgavietės, todėl kaip deklaratyvus vertinamas nuteistojo A. B. apeliacinio skundo teiginys, kad byloje nėra duomenų apeliantą kam nors pranešinėjus apie pareigūnų judėjimą, jų pajėgų išdėstymą.

14118. Nuteistasis A. B. apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas turėjo patikrinti tiek kriminalinės žvalgybos veiksmų faktinį, tiek teisinį pagrindą.

14218.1. Byloje esant tokių veiksmų atlikimo teisinį pagrindą įrodo iš dalies išslaptintos Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 13 d. nutarties Nr. SN-60RN dėl techninių priemonių naudojimo specialia tvarka ir sekimo kopija (t. 1, b. l. 57, 58).

14318.2. Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo faktinį pagrindą tikrina minėtą nutartį priėmęs teismas.

14418.3. Pagal teismų praktiką tais atvejais, kai kriminalinės žvalgybos veiksmus (anksčiau operatyvinio tyrimo veiksmus) sankcionavo atitinkamas teisėjas, tų veiksmų atlikimo faktinio pagrindo bylą nagrinėjantys teismai paprastai netikrina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-313/2010, 2K-343/2010, 2K-413/2011, 2K-P-94-895/2015). Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas tai padarė, gavęs iš dalies išslaptintą informaciją dėl kriminalinės žvalgybos tyrimo bylos pradėjimo (t. 4, b. l. 36, 37).

14519. Nuteistieji T. S. bei A. B. apeliaciniuose skunduose nepagrįstai abejoja kaip liudytojai apklaustų VSAT pareigūnų parodymais, juos vertindami kaip prielaidas ir teigdami, kad pareigūnai parodė nematę, kas vairavo automobilius. Tokie skundų argumentai atmetami.

14619.1. Liudytojas E. Š. parodė, jog, važiuojant į ( - ), nematė autobusiuko vairuotojo, tačiau kategoriškai patvirtino, kad grįžtant atgal apšviestame ruože identifikavo visus asmenis. Liudytojas vizualiai juos žinojo anksčiau, kadangi teko sulaikyti.

14719.2. Skiriamaisiais ženklais nepažymėtą pareigūnų automobilį vairavęs liudytojas M. N. taip pat patvirtino, kad, grįžtant į Vilnių, apšviestoje vietoje sankryžoje prie šviesoforo aplenkė nuteistųjų automobilius ir E. Š. atpažino visus tris vairuotojus.

14819.3. Liudytojas O. P. pažino tik A. B., tačiau jo parodymus papildė kiti minėti liudytojai.

14919.4. Liudytojas K. M. prie kitų pareigūnų atliekamų kriminalinės žvalgybos veiksmų prisidėjo tik prie Vilniaus ( - ) turgavietės, todėl negalėjo žinoti, kas vairavo nuteistųjų automobilius, tačiau jis stebėjo visus tris automobilius, 10–15 m atstumu vienas nuo kito važiuojančius į garažų masyvą, netrukus iš kolegų sužinojo, jog transporto priemonių vairuotojai sulaikyti, autobusiuke rasta cigarečių. Taigi šio liudytojo parodymai, juos vertinant kartu su kitų minėtų liudytojų parodymais, priešingai, nei nurodo savo apeliaciniame skunde nuteistasis

150A. B., leidžia daryti išvadą, kad apeliantas padarė nusikalstamą veiką.

15120. Nepagrįstas ir kitas šio nuteistojo apeliacinio skundo argumentas, jog kriminalinę žvalgybą atliekantys pareigūnai privalėjo reaguoti iš karto, vos nustatę apelianto veikoje nusikalstamos veikos požymius, t. y. jau tada, kai K. Š. vairuojamas automobilis pajudėjo iš ( - ) kaimo.

15220.1. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo taktiką pasirenka patys tokią žvalgybą atliekantys pareigūnai. Kita vertus, pareigūnai į ( - ) kaimo prieigas atvyko dviem automobiliais, o nuteistieji vairavo tris automobilius, todėl akivaizdu, jog persvara buvo ne pareigūnų pusėje ir sulaikymo operacija galėjo baigtis nesėkmingai. Be to, buvo svarbu nustatyti, kur bus vežamos cigaretės, galbūt ir dar kitus su tomis cigaretėmis susijusius asmenis.

15321. Išdėstyti argumentai įrodo pirmosios instancijos teismą pagrįstai nustačius nuteistuosius padarius nusikalstamą veiką (su šiame nuosprendyje daromais pakeitimais) ir ją teisingai kvalifikavus.

154Dėl atsakomybę sunkinančios aplinkybės,

155numatytos BK 60 straipsnio 1 dalies 2 punkte

15622. Apeliaciniame skunde formuluodamas prašymą teismui, prokuroras prašo pripažinti visų nuteistųjų atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Atsižvelgusi į viso apeliacinio skundo turinį, teisėjų kolegija tai vertina kaip rašymo apsirikimą, nes, dėstydamas skundo argumentus, prokuroras prašo pripažinti sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstama veika padaryta, nuteistiesiems veikiant organizuota grupe, o tai numatyta

157BK 60 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

15823. Šiame nuosprendyje jau pasisakyta, jog teisėjų kolegija nenustatė nuteistuosius susibūrus į organizuotą grupę. Nesant šios bendrininkavimo formos, nėra pagrindo tenkinti prokuroro apeliacinio skundo dalies, kurioje prašoma pripažinti K. Š., T. S. ir A. B. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad veiką padarė organizuota grupė.

159Dėl T. S. atsakomybę sunkinančios aplinkybės,

160numatytos BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte

16124. Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas nustatė T. S. esant recidyvistą, tačiau be pagrindo to nepripažino jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Toks apeliacinio skundo argumentas teisingas.

16224.1. Pagal BK 27 straipsnio 1 dalies nuostatas nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas.

16324.2. Bylos duomenys įrodo, kad T. S. pirmą kartą teistas Vilniaus m. apylinkės teismo 2013 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu už veiką, numatytą BK 189 straipsnio 1 dalyje (t. 2, b. l. 25). Dar kartą jis teistas Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 29 d. nuosprendžiu pagal BK 1992 straipsnio 1 dalį, tačiau į šį teistumą neatsižvelgiama, nes, 2016 m. vasario 9 d. padarius skundžiamame nuosprendyje nurodytą veiką, antrasis nuosprendis dar nebuvo įsiteisėjęs. Nežiūrint į tai, paskutinė padaryta nusikalstama veika (2016 m. vasario 9 d.) sudaro nusikaltimų recidyvą, nes už pirmą nusikaltimą bauda išieškota tik 2015 m. balandžio 13 d. (t. 2, b. l. 25), taigi teistumas už jį neišnykęs (BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a papunktis). Daroma išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė nusikaltimų recidyvą, nors ne visai tinkamai jį argumentavo.

16424.3. Dėl išdėstytų motyvų T. S. yra recidyvistas (tą nustatė ir pirmosios instancijos teismas), todėl, vadovaujantis BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkto nuostatomis, turėjo būti pripažinta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad veiką padarė recidyvistas. To nepripažinęs, teismas ne tik netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, bet ir nukrypo nuo susiformavusios teismų praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-85-303/2017).

165Dėl bausmių

16625. Prokuroras ir nuteistieji apeliaciniuose skunduose dėsto priešingas pozicijas dėl paskirtų bausmių: prokuroras prašo jas griežtinti, nuteistasis K. Š. – švelninti, t. y. atidėti bausmės vykdymą, T. S. ir A. B. prašo juos išteisinti, tačiau A. B. pasisako ir dėl bausmės, ją vertindamas kaip per griežtą.

16726. Prokuroro apeliacinio skundo dalis dėl bausmių sugriežtinimo netenkinama. Griežtesnių bausmių skyrimą prokuroras sieja su nusikalstamos veikos įvertinimu kaip padarytos organizuota grupe. Šios bendrininkavimo formos nenustačius, nėra pagrindo griežtinti bausmių.

16826.1. Net konstatavus T. S. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jog veiką padarė recidyvistas, tai nėra pakankamas argumentas skirti griežtesnę bausmę. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai (BK 54 straipsnis) teismą įpareigoja atsižvelgti į daugelį aplinkybių ir atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tik viena iš jų.

16927. Su kai kuriais nuteistojo K. Š. apeliacinio skundo argumentais dėl bausmės skyrimo galima sutikti, tačiau tik iš dalies.

17027.1. Apeliantas teigia, kad skundžiamame nuosprendyje išdėstytas nepagrįstas motyvas, jog K. Š. anksčiau teistas. Jis iš tiesų nebuvo teistas, darydamas jam inkriminuotą veiką, kadangi veika padaryta 2016 m. vasario 9 d., o ankstesnis Vilniaus apygardos teismo nuosprendis priimtas 2016 m. kovo 4 d. (t. 1, b. l. 187–197) ir įsiteisėjo 2017 m. vasario 24 d. (t. 3, b. l. 48–62). Kita vertus, priimant skundžiamą nuosprendį 2017 m. kovo 15 d., ankstesnis nuosprendis jau buvo įsiteisėjęs. Priešingai, nei teigiama skunde, pirmosios instancijos teismas nekonstatavo, kad K. Š. buvo teistas veikos padarymo metu, todėl nurodymas buvus teistumą priimant nuosprendį nelaikomas nepagrįstu motyvu. Skiriant bausmę, būtina įvertinti kaltininko asmenybę, o tam turi reikšmės ne tik jo elgesio teisinis įvertinimas (teistumas) iki nusikaltimo padarymo, bet ir priimant skundžiamą nuosprendį.

17127.2. Apeliantas nesutinka su kitu nuosprendžio teiginiu, jog aptariamą veiką jis padarė, būdamas padaręs analogiškas veikas anksčiau. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apeliantas sutapatina teistumo ir pakartotinumo sąvokas, o to negalima daryti. Skundžiamame nuosprendyje teismas nenurodė, priešingai nei teigiama skunde, jog apeliantas nusikalto, turėdamas neišnykusį teistumą. Tačiau jis iš tiesų nusikalto, padaręs analogišką veiką, net jei už ankstesnę veiką jis dar nebuvo nuteistas. K. Š. negali nuginčyti fakto, kad 2014 m. rugpjūčio 25 d. (pirmosios instancijos teismas suklydo, nurodęs liepos 30 d.) jis kartu su bendrininkais neteisėtai gabeno Baltarusijos Respublikos banderolėmis paženklintas cigaretes. Ši veika teisiškai įvertinta vėliau (2016 m. kovo 4 d.), tačiau padaryta prieš 2016 m. vasario 9 d., todėl teismas pirmą veiką pagrįstai įvardino kaip analogišką. Apeliantas neteisėtai gabeno cigaretes ir dar anksčiau (2012 m. lapkričio 19 d.), tik, esant žymiai mažesniam cigarečių kiekiui, veika buvo įvertinta kaip administracinis teisės pažeidimas (t. 3, b. l. 63–64).

17227.3. Nuteistasis K. Š., motyvuodamas neteisingos bausmės paskyrimą, nurodo teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2A-7-6/21013), kuri nagrinėjamu atveju negali būti laikoma teismo precedentu nagrinėjamoje byloje.

17327.3.1. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarime pateiktą išaiškinimą teismo precedentas gali būti taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas.

17427.3.2. Apelianto nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtoje byloje pasisakyta dėl nepilnamečiui paskirtos subendrintos bausmės, kai per trumpą laiką jis padarė keletą apysunkių nusikaltimų, ikiteisminio tyrimo institucija jų tyrimą išskaidė į kelis ikiteisminius tyrimus ir teismas priėmė kelis nuosprendžius. Nagrinėjamoje byloje pilnametis apeliantas K. Š. per ilgą laikotarpį, t. y. pusantrų metų, padarė du sunkius nusikaltimus, ikiteisminiai tyrimai nebuvo išskaidyti, aplinkybės visiškai nepanašios į tas, kurios buvo apeliaciniame skunde paminėtoje byloje, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad ta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėta byla yra tinkamas teismo precedentas skiriant bausmę ir taikytinas šioje byloje.

17527.4. Niekuo nepagrįstas apeliacinio skundo teiginys, jog K. Š. turi būti laikomas teisiamas pirmą kartą. Šiame nuosprendyje jau pasisakyta, kad jis iš tiesų buvo neteistas veikos padarymo metu, tačiau, priimant skundžiamą nuosprendį, ankstesnis nuosprendis jau buvo įsiteisėjęs. Taigi ir faktine, ir teisine prasme jis nuteistas antrą kartą.

17628. Nuteistasis T. S. apeliaciniame skunde nenurodo jokių motyvų dėl bausmės. Pirmosios instancijos teismas išdėstė bausmės skyrimo jam argumentus ir paskyrė tinkamos trukmės bausmę, o dėl bausmės vykdymo bus pasisakyta vėliau.

17729. Nesutiktina su nuteistojo A. B. apeliacinio skundo teiginiu, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įstatymo reikalavimą individualizuoti bausmes. Priešingai, teismas skyrė daug dėmesio padarytos veikos sunkumui, apeliantų asmenybėms ir nurodė, kodėl skyrė vienodos trukmės bausmes, nors veikų kvalifikavimas skiriasi. Teisėjų kolegija sutinka su teismo sprendimu, kad šiuo atveju vienodos bausmės yra pateisinamos, nes bausmių skyrimui reikšminga ne tik ta aplinkybė, jog A. B. ir T. S. buvo padėjėjai, o K. Š. vykdytojas, bet ir kitos nuosprendyje išdėstytos aplinkybės, nurodytos BK 54 straipsnyje, nustatančiame bendruosius bausmės skyrimo pagrindus.

17829.1. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad skundžiamame teismo nuosprendyje paminėtas BK 61 straipsnis nėra teismo apsirikimas. Nors šis Baudžiamojo kodekso straipsnis vadinasi ,,Bausmės skyrimas, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių“, o nuteistajam A. B. tokių nenustatyta, tačiau BK 61 straipsnio 2 dalies dispozicija neriboja teismo teisės nustatyti Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytos bausmės dydį ir nurodo, kad bausmės dydis turi būti skaičiuojamas nuo jos vidurkio. Taigi BK 61 straipsnio 2 dalies nuostata parinkti bausmės dydį skaičiuojant nuo jos vidurkio reguliuoja bausmės dydžio apskaičiavimo metodą. Būtent dėl to teismas pasisakė apie bausmės vidurkį ir, nenustatęs nei atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, A. B. motyvuotai paskyrė vidurkio nesiekiančią bausmę.

17930. Įvertinusi padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, nuteistųjų asmenybes ir kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytais motyvais, jog nuteistiesiems nebūtų veiksminga įstatyme numatyta alternatyvi bausmės rūšis – bauda. Skundžiamame nuosprendyje nurodytų motyvų teisėjų kolegija nekartoja.

18031. Kita vertus, teisėjų kolegija laikosi nuomonės, kad visiems nuteistiesiems paskirtų laisvės atėmimo bausmių vykdymas gali būti atidėtas, taikant BK 75 straipsnį. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmės rūšis yra tinkama, tačiau realus jos vykdymas šiuo konkrečiu atveju nebūtų teisingas.

18131.1. Baudžiamojoje byloje nėra duomenų, jog po aptariamos nusikalstamos veikos padarymo nuteistieji ir toliau darė analogiškas arba kitokias nusikalstamas veikas. Nors visi jie padarė veikas pakartotinai (šio nuosprendžio 27.2 punkte išdėstyti motyvai dėl K. Š. tinka ir A. B., o su tam tikromis išlygomis ir T. S.), tačiau veikos padarymo metu K. Š. ir A. B. buvo neteisti, o T. S. 2012 m. rugpjūčio 19 d. buvo padaręs nesunkų nusikaltimą (Vilniaus apygardos teismo

1822016 m. sausio 29 d. nuosprendis veikos padarymo metu dar buvo neįsiteisėjęs).

18331.2. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad, nors nagrinėjamas nusikaltimas priskiriamas prie sunkių nusikaltimų kategorijos, tačiau jis padarytas ekonomikai ir verslo tvarkai. Šios sritys labai svarbios valstybei, tačiau pagal savo pobūdį aptariamas nusikaltimas yra mažiau pavojingas, nei smurtiniai nusikaltimai žmogaus gyvybei, sveikatai, visuomenės saugumui ir pan. Be to, teisėsaugos institucijų dėka nusikaltimas buvo laiku sustabdytas ir cigaretės su Baltarusijos Respublikos banderolėmis Lietuvoje nebuvo realizuotos, todėl valstybei bei verslui nekilo neigiamų ekonominių padarinių.

18431.3. Teisėjų kolegijos nuomone, esant alternatyvioms bausmėms ir net parinkus griežtesnę jos rūšį, nustatytomis aplinkybėmis padarytas nusikaltimas nėra tokio sunkumo, o kaltininkai nėra tiek pavojingi, kad būtų galima daryti išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti, tik skiriant realiai atliktiną laisvės atėmimo bausmę.

18531.4. Nuo 2015 m. kovo 24 d. galiojusi (priimta 2015 m. kovo 19 d. įstatymu Nr. XII-1554)

186BK 75 straipsnio 1 dalies redakcija leido asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

18731.5. Nors BK 75 straipsnio 1 dalies redakcija pakeista 2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymu Nr. XIII-653 ir šios teisės normos taikymas nuo 2017 m. spalio 6 d. sugriežtintas, tačiau nagrinėjamu atveju taikomos BK 3 straipsnio 3 dalies nuostatos, numatančios, kad baudžiamasis įstatymas, griežtinantis bausmę arba kitaip sunkinantis nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios.

18831.6. K. Š., T. S. ir A. B. skundžiamu nuosprendžiu nuteisti už sunkų nusikaltimą, tačiau jiems paskirta laisvės atėmimo bausmė neviršija aptariamoje teisės normoje numatytos ketverių metų ribos. Taigi jie atitinka BK 75 straipsnio 1 dalies (2015 m. kovo 19 d. įstatymo redakcija) nuostatose numatytas sąlygas, kurioms esant teismui suteikiama galimybė svarstyti dėl paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo.

18931.7. Teisėjų kolegija nurodo, kad įstatymų leidėjas, numatęs galimybę taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą asmenims, nuteistiems už sunkius nusikaltimus, kartu įtvirtino baudžiamosios atsakomybės švelninimo prielaidas, nes netiesiogiai įpareigojo teismus neatimti laisvės asmenims, kai tai įmanoma.

19031.8. Paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas, esant BK 75 straipsnyje numatytoms sąlygoms, leidžia teismui įvairesniais būdais siekti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų. Taikydamas BK 75 straipsnį, baudžiamosios veikos ir bausmės individualizavimą teismas atlieka du kartus: pirmą kartą – vadovaudamasis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, teismas įvertina nusikaltimo pobūdį, jo pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes ir, atsižvelgdamas į aplinkybių visumą, parenka sankcijoje numatytą bausmės rūšį bei dydį, tinkamiausią bausmės tikslams pasiekti; antrą kartą – nustatęs

191BK 75 straipsnyje numatytas sąlygas, teismas šias aplinkybes įvertina dar kartą spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Atidėdamas paskirtos bausmės vykdymą, teismas turi spręsti, ar pritaikytų baudžiamųjų teisinių priemonių ir teismo paskirtų įpareigojimų visuma turės poveikį kaltininkui ir ar ateityje jis laikysis įstatymų, nedarys naujų nusikaltimų. Baudžiamasis įstatymas neišvardija aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti, svarstydamas BK 75 straipsnyje numatytas nuostatas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir bausmės paskirtimi.

19231.9. Taigi priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir bausmės paskirtimi, nurodyta BK 41 straipsnio 2 dalyje: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas bei neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. Teismo sprendimu kartu turi būti siekiama išsaugoti kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, bus apsunkintas vaikų išlaikymas, prarastas ryšys su vaikais bei šeima ir pan.). Todėl nuteistojo asmenybė ir kitos reikšmingos bylos aplinkybės turi būti įvertintos ne tik skiriant bausmę, bet ir nusprendus atidėti bausmės vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-61-895/2015).

19331.10. Nuteistasis K. Š. dirba ( - ), darbovietėje gerai charakterizuojamas (t. 3, b. l. 38), yra vedęs, augina dvejų metų sūnų (t. 3, b. l. 32–33), pagal apeliacinės instancijos teismui pateiktą dokumentą šeimoje jau turėjo gimti dar vienas kūdikis (t. 4, b. l. 25).

19431.11. Nuteistasis T. S. dirba UAB ,,( - )“, darbovietėje gerai charakterizuojamas (t. 4, b. l. 2), aktyviai dalyvauja visuomeninės organizacijos ,,( - )“ veikloje (t. 4, b. l. 4), pagal apeliacinės instancijos teismui pateiktą dokumentą šeimoje jau turėjo gimti kūdikis (t. 4, b. l. 5–6). Jis prižiūri 25 procentus darbingumo lygį turintį tėvą (t. 4,

195b. l. 11–20).

19631.12. Nuteistasis A. B. dirba UAB ,, ( - )“ (t. 4, b. l. 21–22), turi du mažamečius vaikus (t. 2, b. l. 98; t. 4, b. l. 23).

19731.13. Teisėjų kolegija sprendžia, kad aptartų aplinkybių visuma, apibūdinanti padarytą nusikalstamą veiką, papildomi duomenys apie nuteistųjų asmenybes, jų šeimines aplinkybes leidžia daryti išvadą, jog BK 41 straipsnyje nurodyta bausmės paskirtis gali būti pasiekta, nuteistiesiems pritaikius BK 75 straipsnyje numatytą bausmės vykdymo atidėjimą. Nurodytos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad realus laisvės atėmimo bausmės atlikimas neigiamai paveiktų nuteistųjų socialinius ryšius. Kita vertus, nuteistiesiems nepateisinus parodyto pasitikėjimo ir bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padarius naują nusikalstamą veiką, baudžiamasis įstatymas numato griežtas pasekmes.

19831.14. Dėl išdėstytų motyvų skundžiamas nuosprendis keičiamas: K. Š., T. S. ir A. B. paskirtų laisvės atėmimo bausmių vykdymas atidedamas. Be to, visiems nuteistiesiems skiriama BK IX skyriuje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą ir pareiga tęsti darbą. Tokios priemonės padės įgyvendinti bausmės paskirtį.

19932. Nuteistieji K. Š. ir A. B. skundžiamame nuosprendyje įpareigoti paskirtas baudas sumokėti per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

20032.1. Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus baudų dydį, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, toks terminas yra per trumpas, todėl pailginamas iki vienerių metų.

20133. Nuteistajam T. S. skundžiamame nuosprendyje nurodyta paskirtą baudą sumokėti per dvejus metus, terminą skaičiuojant nuo ankstesnio Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 29 d. nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, mokant kas mėnesį po 467,61 Eur.

20233.1. Bylos duomenys rodo, kad bauda dalimis mokama, tačiau dveji metai jau praėjo. Dėl to baudai sumokėti paliekama teismo nustatyta tvarka, t. y. kasmėnesinės įmokos, nenurodant dvejų metų laikotarpio.

203Dėl BK 72 straipsnio nuostatų taikymo

20434. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje motyvavo baudžiamojo poveikio priemonių taikymą visiems nuteistiesiems. Apeliaciniuose skunduose dėl jų nėra jokių argumentų, todėl teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo dėl jų išsamiau pasisakyti. Teisėjų kolegija sutinka su skundžiamame nuosprendyje išdėstytais motyvais ir jų nekartoja, tik konstatuoja, kad BK 72 straipsnio nuostatos dėl baudžiamojo poveikio priemonių tinkamai pritaikytos.

20535. Kita nuosprendžio dalis nekeičiama.

206Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 3 punktais,

Nutarė

207Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 15 d. nuosprendį pakeisti:

208nustatyti, kad K. Š., pažeisdamas nustatytą tvarką – Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų „Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ 2 punkto reikalavimą, kuris nustato, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiaisiais ženklais – banderolėmis, taip pat kontrabandinius tabako gaminius, ir 2010 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 4-443 „Dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų ,,Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ pakeitimo 3 punkto reikalavimą, kuris nustato, kad fiziniams asmenims leidžiama laikyti ir gabenti nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis tabako gaminius, jeigu jie laiko įvežtus iš kitų valstybių, išskyrus Europos Sąjungos valstybes nares, į Lietuvos Respubliką tabako gaminius, kurių kiekis vienam asmeniui neviršija 20 pakelių cigarečių, 2016 m. vasario 9 d. laikotarpiu nuo 18.30 val. iki 18.49 val., būdamas Šalčininkų r., Eišiškių sen., ( - ) k., prie ( - ) pastato, iš tyrimo metu nenustatyto asmens už 7 500 Eur nupirkdamas įgijo akcizais apmokestinamas prekes – 12 500 pakelių cigarečių ,,Fest“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, kurių bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, viršija

209250 MGL dydžio sumą ir sudaro 29 620 Eur.

210K. Š. taikyti BK 75 straipsnio 1 dalį (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija), 2 dalies 5 punktą, 67 straipsnio 2 dalies 6 punktą, 71 straipsnį ir paskirtos subendrintos bausmės dalies – laisvės atėmimo 3 (trejiems) metams – vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę 20 MGL dydžio (1 000 Eur) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kuri turi būti sumokėta per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, ir pareigą tęsti darbą.

211Įpareigoti K. Š. skundžiamu nuosprendžiu paskirtą 246 MGL dydžio (9 264,36 Eur) baudą sumokėti per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

212Nustatyti T. S. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte, kad veiką padarė recidyvistas.

213T. S. taikyti BK 75 straipsnio 1 dalį (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija), 2 dalies 5 punktą, 67 straipsnio 2 dalies 6 punktą, 71 straipsnį ir paskirtos subendrintos bausmės dalies – laisvės atėmimo 3 (trejiems) metams – vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę 20 MGL dydžio (1 000 Eur) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kuri turi būti sumokėta per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, ir pareigą tęsti darbą.

214T. S. palikti skundžiamame nuosprendyje nurodytą baudos sumokėjimo tvarką kasmėnesinėmis įmokomis po 467,61 Eur, pašalinti nuorodą į dvejų metų laikotarpį.

215A. B. taikyti BK 75 straipsnio 1 dalį (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija), 2 dalies 5 punktą, 67 straipsnio 2 dalies 6 punktą, 71 straipsnį ir paskirtos subendrintos bausmės dalies – laisvės atėmimo 3 (trejiems) metams – vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę 20 MGL dydžio (1 000 Eur) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kuri turi būti sumokėta per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, ir pareigą tęsti darbą.

216Įpareigoti A. B. skundžiamu nuosprendžiu paskirtą 374 MGL dydžio (14 084,84 Eur) baudą sumokėti per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

217K. Š., T. S. ir A. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti.

218Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. 2017 m. kovo 15 d. nuosprendžio, kuriuo:... 3. K. Š. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos... 4. vadovaujantis BK 63 straipsnio 3, 9 dalimis, ši bausmė visiško sudėjimo... 5. T. S. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 24... 6. vadovaujantis BK 64 straipsnio 2 dalimi, ši bausmė visiško sudėjimo būdu... 7. T. S. į paskirtą subendrintą bausmę įskaičiuotos baudos ar konfiskuotino... 8. A. B. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 24... 9. vadovaujantis BK 63 straipsnio 3, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta... 10. K. Š. ir A. B. įpareigoti paskirtas baudas sumokėti per du mėnesius nuo... 11. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 12. 1. K. Š., T. S. bei A. B. pripažinti kaltais ir nuteisti už tai, kad K. Š.,... 13. K. Š., pažeisdamas nustatytą tvarką – Lietuvos Respublikos ūkio ministro... 14. Nr. 4-443 „Dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d.... 15. 20 pakelių cigarečių, 2016 m. vasario 9 d. laikotarpiu nuo 18.30 val. iki... 16. 2. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo... 17. 2.1. Remiantis ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisme ištirtais... 18. 2.1.1. Nors nuteistieji neigė veikę kartu, tačiau apklausti kaip liudytojai... 19. LR VRM pareigūnai O. P., M. Š., E. Š. ir M. N. parodė, kad jie iš anksto... 20. 2.1.2. Nuosprendžio aprašomojoje dalyje teismas teisingai konstatavo, kad... 21. 2.1.3. Tokie aktyvūs visų trijų nuteistųjų veiksmai patvirtina, kad jie... 22. 2.1.4. Apibendrinus nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad nuteistųjų... 23. 2.2. Teismas iš kaltinimų nepagrįstai pašalino akcizais apmokestinamų... 24. 2.2.1. Nagrinėjamoje byloje ikiteisminio tyrimo metu K. Š., dalyvaujant... 25. 2.2.2. Teismas nenustatė jokių kitų objektyvių duomenų, kurie paneigtų... 26. K. Š. parodymų dalį dėl cigarečių įgijimo aplinkybių. Nepaisant to, jog... 27. 2.2.3. Pagal galiojančią teismų praktiką tais atvejais, kai teismas... 28. 2.3. Be to, teismas nepagrįstai nepripažino nuteistojo T. S. atsakomybę... 29. 2.4. Prokuroras apeliaciniame skunde prašo:... 30. 2.4.1. skundžiamo nuosprendžio aprašomąją dalį pakeisti: nustatyti, kad... 31. K. Š., T. S. ir A. B. nusikalstamą veiką, numatytą BK 25 straipsnio 3... 32. T. S. gabenimo metu turėjo stebėti aplinką, kad nebūtų sulaikyti... 33. K. Š. nesulaikytų teisėsaugos pareigūnai;... 34. 2.4.2. pripažinti K. Š., T. S. ir A. B. baudžiamąją atsakomybę... 35. 2.4.3. pripažinti T. S. baudžiamąją atsakomybę sunkiančią aplinkybę,... 36. BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte;... 37. 2.4.4. pakeisti nuosprendžio dalį ir paskirti nuteistiesiems griežtesnes... 38. 2.4.4.1. K. Š. pagal BK 1992 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimo bausmę... 39. 7 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose, bei baudžiamojo poveikio... 40. 2.4.4.2. T. S. pagal BK 1992 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimo bausmę 3... 41. 7 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose, bei baudžiamojo poveikio... 42. 2.4.4.3. A. B. pagal BK 1992 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimo bausmę 3... 43. 3. Nuteistasis K. Š. apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas, pasisakydamas... 44. 3.1. Asmuo laikomas turinčiu teistumą tik tada, kai yra priimtas... 45. 3.2. Taigi teismas netinkamai vertino bausmės vykdymo atidėjimui reikšmingas... 46. 3.3. Nuteistasis K. Š. apeliaciniame skunde prašo nuosprendžio dalį dėl jo... 47. 4. Nuteistasis T. S. apeliaciniame skunde nurodo, kad nuosprendis grindžiamas... 48. 4.1. Apelianto parodymus dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos patvirtino... 49. K. Š. parodymai, kad apie jo įgytas cigaretes niekas nieko nežinojo. Jis tik... 50. 4.2. Teismas visiškai nepagrįstai nesivadovavo nuteistųjų parodymais.... 51. 4.3. Apeliantas nuteistas už aplinkos stebėjimą, kad K. Š. nesulaikytų... 52. 4.4. Byloje esantys telekomunikacijų tinklų srauto duomenų išrašai iš... 53. 4.5. Be to, asmens kratos metu iš jo ir A. B. paimti vienodi mobiliojo ryšio... 54. 4.6. Nuteistasis T. S. apeliaciniame skunde prašo nuosprendžio dalį dėl jo... 55. 5. Nuteistasis A. B. apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas netinkamai... 56. 5.1. Nors teismas nurodė, kad „nėra teisinės vados visus kaltinamųjų... 57. 5.2. Teismas pripažino, kad nėra nei atsakomybę sunkinančių, nei... 58. 5.3. Kita vertus, joks stebėjimas, net jeigu jis ir būtų įrodytas, savaime... 59. 5.4. Apelianto parodymus teismas nepagrįstai pripažino kaip nenuoseklius.... 60. 5.5. Be to, iš liudytojų K. M., M. N. ir O. P. parodymų negalima daryti... 61. 5.6. Teisėjos vidinį įsitikinimą dėl jo kaltės galėjo formuoti anksčiau... 62. 5.7. Net jeigu apeliacinis skundas dėl išdėstytų motyvų nebūtų... 63. 5.8. Teismas padarė esminę klaidą, pašalindamas kaltinimą veikus... 64. 5.9. Nuteistasis A. B. apeliaciniame skunde prašo nuosprendžio dalį dėl jo... 65. 6. Nuteistojo A. B. gynėjas atsiliepime į prokuroro apeliacinį skundą... 66. 6.1. Prokuroras neteisingai aiškino BK 25 straipsnio 3 dalies teisinį... 67. 6.2. Byloje yra tik iš dalies išslaptinta Vilniaus apygardos teismo 2016 m.... 68. 6.3. Visiškai nepagrįstas prokuroro apeliacinio skundo motyvas, esą,... 69. 6.4. Nuteistojo A. B. gynėjas atsiliepime prašo prokuroro apeliacinį skundą... 70. 7. Teismo posėdyje prokuroras prašė prokuroro apeliacinį skundą tenkinti,... 71. 8. Prokuroro ir nuteistųjų K. Š., T. S. bei A. B. apeliaciniai skundai... 72. 9. Nuteistasis K. Š. apeliaciniame skunde ginčija tik paskirtą bausmę.... 73. 10. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistųjų kaltė įrodyta pirmosios... 74. Dėl įrodymų vertinimo ir teismo šališkumo... 75. 11. Esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų byloje nenustatyta.... 76. 11.1. Nuteistieji T. S. ir A. B. apeliaciniuose skunduose nurodo, kad teismas... 77. 11.2. Iš BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų prasmės matyti, jog... 78. 11.3. Vidinis įsitikinimas susiformuoja, teisėjams kruopščiai... 79. 11.4. Pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė įrodymų vertinimo... 80. 11.5. Visų nuteistųjų kaltę padarius jiems inkriminuotą nusikaltimą... 81. 11.6. Nuteistieji T. S. ir A. B. savo skunduose abejoja telekomunikacijų... 82. 11.6.1. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog pagal BPK 20 straipsnio 2... 83. 11.6.2. Kita vertus, proceso dalyvių teisė pateikti prašymus, iš jų ir... 84. 11.6.3. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija patenkino nuteistojo... 85. 11.7. Pagal BPK 20 straipsnio nuostatas įrodymus vertina teismas, tai yra... 86. 11.8. Nepagrįstas prokuroro apeliacinio skundo argumentas, kad skundžiamą... 87. 11.9. Nuteistasis A. B. apeliaciniame skunde abejoja teismo nešališkumu ir... 88. 11.9.1. Teismo nešališkumo reikalavimas yra viena iš asmens konstitucinės... 89. 11.9.2. Pagal teismų praktiką teismo nešališkumo reikalavimas turi du... 90. 2K-466/2009, 2K-122/2010, 2K-195/2010, 2K-425/2012, 2K-491/2014 ir kt.). Be to,... 91. 11.9.3. Šališku teismas visada turėtų būti pripažįstamas, kai bylą... 92. 11.9.4. Bylos duomenys įrodo, kad teisiamajame posėdyje kaltinimas nebuvo... 93. 11.10. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėdamas bylą... 94. Dėl veikimo organizuota grupe... 95. 12. Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas iš skundžiamo... 96. 12.1. Pagal baudžiamajame įstatyme suformuluotus kriterijus organizuota... 97. 12.2. Toks apibrėžimas reiškia, kad organizuotos grupės nariai iš anksto... 98. 2K-163-648/2015 ir kt.).... 99. 12.3. Prokuroras apeliaciniame skunde prašymą pripažinti nuteistuosius... 100. 12.3.1. Iš išslaptinto Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos... 101. 12.3.2. Teisėjų kolegija pripažįsta byloje esant duomenų, jog visi trys... 102. 12.3.3. Išdėstyti duomenys įrodo nuteistuosius pavieniui arba skirtingomis... 103. 12.3.4. Prokuroro apeliacinio skundo argumentų, kad aptariama nusikalstama... 104. 12.3.5. Atlikus mobiliojo ryšio telefono kortelės, kurios abonentinis Nr. ( -... 105. 93–94, 96), t. y. dar ikiteisminio tyrimo stadijoje jie nelaikyti... 106. 12.3.6. Nežiūrint į tai, kiti bylos duomenys įrodo, jog T. S. ir A. B.... 107. 12.3.7. Teisėjų kolegija susipažino su teismų praktika panašiose bylose ir... 108. 13. Nagrinėjamu atveju nenustatyta ir bendrininkų grupė, tačiau apie tai... 109. Dėl K. Š. nuteisimo pagal BK 1992 straipsnio 1 dalį ir... 110. T. S. bei A. B. nuteisimo pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 1992 straipsnio 1... 111. 14. Nuteistasis K. Š. niekada neginčijo nei neteisėtai įgijęs akcizais... 112. 15. Teisėjų kolegija tik iš dalies pripažįsta teisingą teismo teiginį,... 113. 15.1. Nėra pagrindo abejoti nuosekliais nuteistojo K. Š. parodymais, kad jis... 114. 15.2. Aplinkybė, kad nenustatytas prekių pardavėjas, šiuo konkrečiu atveju... 115. 15.3. Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo duomenys (t. 1, b.... 116. 15.4. Iš priedo prie tarnybinio pranešimo, kuriame atlikta elektroninių... 117. 15.5. Taigi teisėjų kolegija daro išvadą pasitvirtinus kaltinimo daliai,... 118. 16. Kita vertus, atmetama kaip nepagrįsta prokuroro apeliacinio skundo dalis,... 119. 16.1. Šiame nuosprendyje jau pasisakyta, kad nuteistieji K. Š., T. S. ir A.... 120. 17. Nuteistieji T. S. ir A. B. savo apeliaciniuose skunduose teigia esantys... 121. 17.1. Teismas teisingai nustatė, kad visi trys nuteistieji neveikė nei... 122. 17.1.1. K. Š. lydėjimo dviem automobiliais laiką teisėjų kolegija... 123. 17.2. Nuteistųjų T. S. ir A. B. versiją atsitiktinai atsidūrus kelyje,... 124. 17.2.1. Teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti kaip liudytojai apklaustų... 125. 17.2.2. Įstatymo nustatyta tvarka sankcionuoti (t. 1, b. l. 58) T. S. ir A. B.... 126. 17.2.3. T. S. judėjimą nurodytu maršrutu patvirtina elektroninių ryšių... 127. 17.2.4. Pastarasis įrodymų šaltinis paneigia liudytojo V. Z. parodymus,... 128. 17.2.5. Nuteistųjų K. Š. ir T. S. vairuojamų automobilių analogiškas... 129. 17.2.6. Šios aplinkybės rodo K. Š. bei T. S. kelionę nebuvus atsitiktinę.... 130. 17.2.7. Nuteistasis T. S. abejoja byloje esančiais duomenimis apie mobiliojo... 131. 17.2.7.1. T. S. ir A. B. asmens kratos metu savanoriškai pateiktų objektų... 132. 17.2.7.2. Telefonų abonentai ir IMEI kodai nustatyti vėliau, pateikus... 133. 17.2.8. Atmetami ir nuteistojo A. B. parodymai, kad jo atsiradimas kelyje... 134. 17.2.9. Apeliacinės instancijos teismas apklausė kaip liudytoją nuteistojo... 135. 17.2.10. Liudytojo R. K. parodymai rodo, kad nuteistajam A. B. reikėjo... 136. 17.2.11. Aptartas A. B. elgesys, visų trijų nuteistųjų susitikimas kelyje... 137. 17.3. Nuteistieji T. S. ir A. B. apeliaciniuose skunduose nesutinka su tuo, kad... 138. 17.4. Minėti nuteistieji neigia buvus tam tikrą veiksmų bendrumą, tačiau... 139. 17.4.1. Nėra pagrindo teigti, jog toks T. S. ir A. B. elgesys yra... 140. 17.4.2. Nepagrįsti T. S. ir A. B. apeliacinių skundų teiginiai, kad... 141. 18. Nuteistasis A. B. apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas turėjo... 142. 18.1. Byloje esant tokių veiksmų atlikimo teisinį pagrindą įrodo iš... 143. 18.2. Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo faktinį pagrindą tikrina... 144. 18.3. Pagal teismų praktiką tais atvejais, kai kriminalinės žvalgybos... 145. 19. Nuteistieji T. S. bei A. B. apeliaciniuose skunduose nepagrįstai abejoja... 146. 19.1. Liudytojas E. Š. parodė, jog, važiuojant į ( - ), nematė autobusiuko... 147. 19.2. Skiriamaisiais ženklais nepažymėtą pareigūnų automobilį vairavęs... 148. 19.3. Liudytojas O. P. pažino tik A. B., tačiau jo parodymus papildė kiti... 149. 19.4. Liudytojas K. M. prie kitų pareigūnų atliekamų kriminalinės... 150. A. B., leidžia daryti išvadą, kad apeliantas padarė nusikalstamą veiką.... 151. 20. Nepagrįstas ir kitas šio nuteistojo apeliacinio skundo argumentas, jog... 152. 20.1. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad kriminalinės žvalgybos... 153. 21. Išdėstyti argumentai įrodo pirmosios instancijos teismą pagrįstai... 154. Dėl atsakomybę sunkinančios aplinkybės,... 155. numatytos BK 60 straipsnio 1 dalies 2 punkte... 156. 22. Apeliaciniame skunde formuluodamas prašymą teismui, prokuroras prašo... 157. BK 60 straipsnio 1 dalies 2 punkte.... 158. 23. Šiame nuosprendyje jau pasisakyta, jog teisėjų kolegija nenustatė... 159. Dėl T. S. atsakomybę sunkinančios aplinkybės,... 160. numatytos BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte... 161. 24. Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas nustatė T. S. esant... 162. 24.1. Pagal BK 27 straipsnio 1 dalies nuostatas nusikaltimų recidyvas yra... 163. 24.2. Bylos duomenys įrodo, kad T. S. pirmą kartą teistas Vilniaus m.... 164. 24.3. Dėl išdėstytų motyvų T. S. yra recidyvistas (tą nustatė ir... 165. Dėl bausmių... 166. 25. Prokuroras ir nuteistieji apeliaciniuose skunduose dėsto priešingas... 167. 26. Prokuroro apeliacinio skundo dalis dėl bausmių sugriežtinimo... 168. 26.1. Net konstatavus T. S. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jog veiką... 169. 27. Su kai kuriais nuteistojo K. Š. apeliacinio skundo argumentais dėl... 170. 27.1. Apeliantas teigia, kad skundžiamame nuosprendyje išdėstytas... 171. 27.2. Apeliantas nesutinka su kitu nuosprendžio teiginiu, jog aptariamą... 172. 27.3. Nuteistasis K. Š., motyvuodamas neteisingos bausmės paskyrimą, nurodo... 173. 27.3.1. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d.... 174. 27.3.2. Apelianto nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtoje... 175. 27.4. Niekuo nepagrįstas apeliacinio skundo teiginys, jog K. Š. turi būti... 176. 28. Nuteistasis T. S. apeliaciniame skunde nenurodo jokių motyvų dėl... 177. 29. Nesutiktina su nuteistojo A. B. apeliacinio skundo teiginiu, jog pirmosios... 178. 29.1. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad skundžiamame teismo... 179. 30. Įvertinusi padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, nuteistųjų... 180. 31. Kita vertus, teisėjų kolegija laikosi nuomonės, kad visiems... 181. 31.1. Baudžiamojoje byloje nėra duomenų, jog po aptariamos nusikalstamos... 182. 2016 m. sausio 29 d. nuosprendis veikos padarymo metu dar buvo... 183. 31.2. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad, nors nagrinėjamas nusikaltimas... 184. 31.3. Teisėjų kolegijos nuomone, esant alternatyvioms bausmėms ir net... 185. 31.4. Nuo 2015 m. kovo 24 d. galiojusi (priimta 2015 m. kovo 19 d. įstatymu... 186. BK 75 straipsnio 1 dalies redakcija leido asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu... 187. 31.5. Nors BK 75 straipsnio 1 dalies redakcija pakeista 2017 m. rugsėjo 28 d.... 188. 31.6. K. Š., T. S. ir A. B. skundžiamu nuosprendžiu nuteisti už sunkų... 189. 31.7. Teisėjų kolegija nurodo, kad įstatymų leidėjas, numatęs galimybę... 190. 31.8. Paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas, esant BK 75 straipsnyje... 191. BK 75 straipsnyje numatytas sąlygas, teismas šias aplinkybes įvertina dar... 192. 31.9. Taigi priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės... 193. 31.10. Nuteistasis K. Š. dirba ( - ), darbovietėje gerai charakterizuojamas... 194. 31.11. Nuteistasis T. S. dirba UAB ,,( - )“, darbovietėje gerai... 195. b. l. 11–20).... 196. 31.12. Nuteistasis A. B. dirba UAB ,, ( - )“ (t. 4, b. l. 21–22), turi du... 197. 31.13. Teisėjų kolegija sprendžia, kad aptartų aplinkybių visuma,... 198. 31.14. Dėl išdėstytų motyvų skundžiamas nuosprendis keičiamas: K. Š.,... 199. 32. Nuteistieji K. Š. ir A. B. skundžiamame nuosprendyje įpareigoti... 200. 32.1. Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus baudų dydį, paskirtas... 201. 33. Nuteistajam T. S. skundžiamame nuosprendyje nurodyta paskirtą baudą... 202. 33.1. Bylos duomenys rodo, kad bauda dalimis mokama, tačiau dveji metai jau... 203. Dėl BK 72 straipsnio nuostatų taikymo... 204. 34. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje motyvavo... 205. 35. Kita nuosprendžio dalis nekeičiama.... 206. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 207. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 15 d. nuosprendį pakeisti:... 208. nustatyti, kad K. Š., pažeisdamas nustatytą tvarką – Lietuvos Respublikos... 209. 250 MGL dydžio sumą ir sudaro 29 620 Eur.... 210. K. Š. taikyti BK 75 straipsnio 1 dalį (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr.... 211. Įpareigoti K. Š. skundžiamu nuosprendžiu paskirtą 246 MGL dydžio (9... 212. Nustatyti T. S. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60... 213. T. S. taikyti BK 75 straipsnio 1 dalį (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr.... 214. T. S. palikti skundžiamame nuosprendyje nurodytą baudos sumokėjimo tvarką... 215. A. B. taikyti BK 75 straipsnio 1 dalį (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr.... 216. Įpareigoti A. B. skundžiamu nuosprendžiu paskirtą 374 MGL dydžio (14... 217. K. Š., T. S. ir A. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį... 218. Kitos nuosprendžio dalies nekeisti....