Byla 2A-319/2009

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Marytės Mitkuvienės ir Gintaro Pečiulio (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Jūratei Česnulevičienei, dalyvaujant: ieškovui A. S. ir jo atstovei advokatei Vilmai Normantienei, atsakovui A. G. ir jo atstovui advokatui Kęstučiui Jonaičiui, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2008 m. lapkričio 7 d. sprendimo, kuriuo ieškovo ieškinys patenkintas iš dalies, civilinėje byloje Nr. 2-920-260/2008 pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovui A. G. dėl skolos priteisimo. Tretieji asmenys byloje N. S. ir S. G. .

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3Ieškovo A. S. atstovė 2008 m. rugsėjo 12 d. patikslintu ieškiniu prašė priteisti ieškovui iš atsakovo A. G. 308 342 Lt paskolą, 25 802,10 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovo atstovė taip pat prašė įregistruoti hipoteką atsakovui A. G. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiam turtui, įregistruotam S. G. vardu, - 0,1200 ha žemės sklypui ir gyvenamajam namui, esantiems ( - ), pagal teismo sprendimą patenkintiems reikalavimams užtikrinti.

4Ieškovo atstovė nurodė, kad ieškovas su atsakovu 2006 m. birželio 16 d. sudarė paskolos sutartį, pagal kurią atsakovui paskolino 150 000 Lt vieneriems metams. Už nesavalaikį paskolos grąžinimą atsakovas įsipareigojo mokėti 0,2 procentų dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną. Taip pat buvo sudarytos dar keturios paskolos sutartys, pagal kurias ieškovas 2006 m. gegužės 17 d. atidėto mokėjimo nurodymu Nr. 0605177044042549 pervedė 50 000 Lt, 2006 m. rugsėjo 21 d. mokėjimo nurodymu Nr.1 pervedė 25 000 Lt, 2006 m. rugsėjo 27 d. mokėjimo nurodymu Nr. 74 pervedė 100 000 Lt, 2006 m. rugpjūčio 4 d. mokėjimo nurodymu Nr. 1 pervedė 39 997 Lt į atsakovo sąskaitą. Mokėjimo nurodymais į atsakovo sąskaitą iš viso pervesta 214 997 Lt. Atskiros rašytinės paskolos sutartys dėl šių sumų perdavimo nebuvo sudarytos, tačiau pagal CK 6.871 straipsnio 3 dalį rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Atsakovas nurodytų pinigų negrąžino. Atsakovas praleido prievolės įvykdymo terminus, todėl iš jo priteistini paskolos sutartyje numatyti delspinigiai. Ieškovo prašymu atsakovas turi sumokėti delspinigius už 90 dienų. Delspinigiai pagal atsakovo atliktus mokėjimus skaičiuojami nuo paskolos likučio - 143 345 Lt, pradedant nuo 2007 m. rugsėjo 1 d. už 3 mėnesių laikotarpį (143 345 Lt x 0,2 % = 286,69 Lt (vienos dienos delspinigių norma); 286,69 Lt x 90 dienų = 25 802,10 Lt). Pagal 2006 m. birželio 16 d. paskolos sutartį atsakovas ieškovui skolingas 93 345 Lt paskolą bei 25 802,10 Lt delspinigių (viso 119 147,10 Lt). Pagal kitas keturias paskolos sutartis atsakovas nieko nėra grąžinęs.

5Kauno apygardos teismas 2008 m. lapkričio 7 d. sprendimu ieškovo A. S. ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo A. G. 317 017 Lt skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2008 m. balandžio 9 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Teismas įregistravo hipoteką atsakovui A. G. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiam turtui, įregistruotam S. G. vardu, - 0,1200 ha žemės sklypui ir gyvenamajam namui, esantiems ( - ), pagal teismo sprendimą patenkintiems 317 017 Lt dydžio reikalavimams užtikrinti. Likusią ieškinio dalį teismas atmetė.

6Sprendime nurodoma, jog ieškovas A. S. 2006 m. birželio 16 d. sudarė su atsakovu A. G. paskolos sutartį. Paskola buvo suteikta 12 mėnesių terminui. Sudarant 2006 m. birželio 16 d. sutartį ieškovas perdavė atsakovui 150 000 Lt. Kad atsakovas gavo iš ieškovo nurodytą sumą pinigų, jis pats raštu patvirtino sudarydamas paskolos sutartį.

7Teismas pripažino, jog atsakovas iš ieškovo 150 000 Lt gavo sudarant sutartį 2006 m. birželio 16 d., nes jis tai nurodė sutarties antrame puslapyje. Kad trečiojo asmens N. S. anksčiau atsakovui pervesti 55 000 Lt nebuvo dalis ieškovo paskolintos atsakovui 150 000 Lt sumos, patvirtino ir ieškovas, ir N. S. . Atsakovas paskolos sutarties pakvitavimo dalyje nenurodė, kokiomis dalimis jam buvo perduota 150 000 paskolos suma, todėl teismas netikėjo atsakovo aiškinimu, jog ieškovas 2006 m. birželio 16 d. sutartimi paskolino ir N. S. anksčiau pervestus 55 000 Lt. Teismas netikėjo ir atsakovo aiškinimu, jog ieškovo 2006 m. gegužės 17 d. pavedimu pervesta atsakovui 50 000 Lt suma taip pat buvo 150 000 Lt paskolos dalis. Teismo nuomone, atsakovas, pripažinęs esąs gana patyręs verslininkas, galėjo ir privalėjo paskolos sutarties pakvitavimo dalyje nurodyti, kokiu būdu ir kada jis gavo paskolintus pinigus, jei šie buvo perduoti ne vienu metu ir ne visi iš karto. To nepadarius, teismas rėmėsi ieškovo paaiškinimais bei paskolos sutartimi, kurios 1.1 punkte esamuoju laiku nurodyta, jog ieškovas pinigus perduoda sutartimi, jog visą 150 000 Lt sumą jis perdavė atsakovui 2006 m. birželio 16 d.

8Sprendime nurodoma, kad atsakovas 2007 m. birželio 29 d., liepos 25 d. ir rugpjūčio 28 d. pavedimais grąžino ieškovui atitinkamai 5 000 Lt, 13 000 Lt ir 3 000 Lt (viso 21 000 Lt). Pradiniame ieškinyje ieškovas pripažino, kad 2008 m. kovo 13 d. atsakovas ieškovui grąžino dar 50 000 Lt skolos. Teismo manymu, atsakovas iš 2006 m. birželio 16 d. sutartimi pasiskolintų 150 000 Lt ieškinio pateikimo dieną buvo grąžinęs 71 000 Lt, o jo skolos likutis sudarė 79 000 Lt, ką pripažino ir atsakovas. Kadangi pasibaigus paskolos terminui atsakovas iki 2007 m. rugpjūčio 28 d. buvo grąžinęs 21 000 Lt paskolos ir likęs skolingas 129 000 Lt, teismas ne visai pagrįstu laikė ieškovo reikalavimą priteisti 25 802,10 Lt delspinigių pagal ieškovo nurodytą delspinigių skaičiavimą. Šalys 2006 m. birželio 16 d. paskolos sutartimi susitarė, kad suėjus terminui paskola grąžinama po 25 000 Lt kas mėnesį (sutarties 3.2 p.), o laiku negrąžinus visos paskolos mokami 0,2 % delspinigiai nuo neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Pagal sutarties 3.2 punktą atsakovas tik 2007 m. gruodžio 16 d. privalėjo sugrąžinti visą skolą, todėl tik nuo šios dienos jam skaičiuotini delspinigiai. Ieškovas prašė priteisti delspinigius už 90 dienų. Teismas juos skaičiavo po 0,2 % už kiekvieną dieną nuo 2007 m. gruodžio 17 d. iki 2008 m. kovo 13 d., t. y. už 88 dienas nuo negrąžintos 129 000 Lt paskolos sumos – 22 704 Lt, ir nuo 2008 m. kovo 14 d. iki 2008 m. kovo 15 d., t. y. už 2 dienas nuo negrąžintos 79 000 Lt paskolos sumos – 316 Lt, iš viso - 23 020 Lt delspinigių. Priteisdamas delspinigius po 0,2 % už kiekvieną uždelstą dieną teismas įvertino tai, kad šalys susitarė būtent dėl tokio dydžio netesybų.

9Teismas nurodė, kad 2006 m. gegužės 17 d., rugsėjo 21 d., 27 d., rugpjūčio 4 d. pavedimais ieškovas atsakovui į jo sąskaitą pervedė atitinkamai 50 000 Lt, 25 000 Lt, 100 000 Lt ir 39 997 Lt, iš viso 214 997 Lt. Teismas sutiko su ieškovo aiškinimu, kad tokiu būdu (perduodant mokėjimo pavedimais) buvo paskolinti pinigai, nors atskiros rašytinės paskolos sutartys dėl šių sumų perdavimo nebuvo sudarytos. Atsakovas teigė, kad ši suma yra ieškovo suteikta parama verslui, tačiau ieškovas nepripažino, jog jis suteikė paramą verslui. Atsakovui tenka pareiga įrodyti, kad 214 997 Lt buvo pervesti atsakovui kaip parama, tačiau jis tokių įrodymų nepateikė. Teismas priteisė ieškovui 2006 m. birželio 16 d. paskolos sutartimi paskolintą ir atsakovo negrąžintą skolos dalį - 79 000 Lt, taip pat 214 997 Lt, kurie buvo paskolinti pervedant mokėjimo pavedimais į atsakovo sąskaitą, priteisė 23 020 Lt delspinigių, (iš viso 317 017 Lt). Priteisus iš atsakovo skolą, patenkintas ieškovo prašymas įregistruoti hipoteką pagal teismo sprendimą patenkintiems reikalavimams užtikrinti.

10Atsakovas A. G. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2008 m. lapkričio 7 d. sprendimą dalyje dėl 317 017 Lt priteisimo ieškovui ir priimti naują sprendimą – ieškovo A. S. ieškinį dalyje dėl 238 017 Lt priteisimo atmesti; panaikinti teismo sprendimą dalyje dėl hipotekos įregistravimo atsakovui A. G. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiam turtui, registruotam S. G. vardu, - 0,1200 ha žemės sklypui ir gyvenamajam namui, esantiems ( - ). Skunde rašoma:

  1. Atsakovas sudarė tik vieną 2006 m. birželio 16 d. paskolos sutartį. Tai, kad ieškovas A. S. mokėjimo nurodymais įnešė lėšas į atsakovo sąskaitą, o jis tokiu būdu jas gavo, nepatvirtina paskolos civilinių teisinių santykių tarp šalių atsiradimo. 2006 m. birželio 16 d. sudarant paskolos sutartį šalių susitarimu 50 000 Lt, kurie buvo pervesti pagal 2006 m. gegužės 17 d. mokėjimo nurodymą, buvo įskaityti į bendrą paskolos sumą (150 000 Lt). Likusi 2006 m. birželio 16 d. paskolos dalis atsakovui pervesta tokia tvarka: 55 000 Lt įskaityti pagal 2006 m. gegužės 15 d. pavedimą iš ieškovo motinos N. S. sąskaitos pervestos sumos, likę 45 000 Lt atsakovui perduoti grynais pinigais sutarties pasirašymo dieną, todėl paskolos sutartyje atsakovas ir nurodė, kad visą paskolos sumą (150 000 Lt) yra gavęs. Atsakovo negrąžinta skolos dalis ieškovui sudaro tik 79 000 Lt.
  2. Atsakovas nesutinka su teismo motyvais, kad 2006 m. birželio 16 d. paskolos sutarties pagrindu 150 000 Lt jis gavo būtent sutarties pasirašymo dieną. Teismas sprendimą motyvavo aplinkybe, jog atsakovas 2006 m. birželio 16 d. sutartyje nenurodė, kokiomis dalimis ir kada gavo paskolos sumą, nors tokia imperatyvi prievolė įstatymu nėra nustatyta. Teismas negali atmesti įrodymų tuo pagrindu, kad jie vertintini kritiškai. Teismo atsisakymas remtis atsakovo paaiškinimais nepateikiant motyvų, kodėl atsakovo įrodymai yra netinkami, prieštarauja įrodymų vertinimą reglamentuojančioms proceso normoms.
  3. 2006 m. gegužės 17 d. ieškovo pervesti 50 000 Lt laikytini 2006 m. birželio 16 d. sutarties pagrindu atsakovui suteiktos paskolos dalimi. Šalys pasirašė tik vieną paskolos sutartį 2006 m. birželio 16 d. Rašytinės sutartys dėl likusių pinigų pervedimo sudarytos nebuvo. Vien tai, kad ieškovas mokėjimo nurodymais pervedė lėšas į atsakovo sąskaitą, o jis tokiu būdu jas gavo, nepatvirtina paskolos sutarties civilinių santykių tarp ieškovo ir atsakovo atsiradimo. Šalys dėl pinigų perleidimo atsakovui ir dėl atsakovo pareigos pinigus grąžinti ieškovui bei tokio grąžinimo sąlygų nesitarė. Pinigus ieškovas atsakovui perdavė savanoriškai ir savo rizika, neįpareigodamas grąžinti šios sumos. Atsakovas neišreiškė valios dėl pinigų gavimo paskolinių santykių pagrindu. Nesant paskolos gavėjo įsipareigojimo grąžinti paskolos dalyką, vienašalis A. S. rizika ir laisva valia atliktas pinigų A. G. perleidimo aktas gali būti reglamentuojamas taikant kitus, bet ne paskolinius teisinius santykius nustatančias teisės normas. Tai, kad teismas ieškovo pervestų pinigų nelaikė savanoriška parama, nesuteikia pagrindo juos laikyti paskola.
  4. Ieškovo atsakovui suteikta parama negali būti traktuojama ir kaip nepagrįstas praturtėjimas ar be pagrindo gautas turtas. Ieškovas gera valia sutiko teikti paramą atsakovui, tai jis darė savanoriškai, laisva valia, suvokdamas, kad to daryti jis neprivalo.
  5. Įstatyme nėra numatytos baudinio tipo netesybos. Įstatymas suteikia teisę mažinti priteistinas netesybas (CK 6.73 str. 2 d.). Atsakovas yra grąžinęs ieškovui dalį gautos paskolos. Ieškovas nėra pateikęs įrodymų apie patirtus nuostolius dėl atsakovo vėlavimo atsiskaityti. Be to, teismų praktikoje ne kartą pažymėta, jog šalių nustatytos 0,2 procentų dydžio netesybos laikytinos baudinėmis ir yra mažintinos iki 0,02 procentų dydžio. Teismas neįvertino visų bylos aplinkybių, reikšmingų sprendžiant netesybų mažinimo klausimą, neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką.
  6. Atsakovas nesutinka su teismo sprendimu dėl 317 017 Lt priteisimo, todėl atitinkamai laikytinas nepagrįstu ir naikintinas sprendimas dėl hipotekos atsakovo turtui įregistravimo.

11Ieškovas A. S. atsiliepimu į atsakovo A. G. apeliacinį skundą prašo atsakovo skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodo, kad 2006 m. birželio 16 d. sutarties nuostatos įrodo, kad atsakovui visa 150 000 Lt paskola buvo suteikta vienu metu ir perduota grynaisiais pinigais sutarties sudarymo metu. Jeigu koks nors pinigų pervedimas būtų įvykęs prieš sutarties sudarymą, tai ir būtų įrašyta paskolos sutartyje, tačiau jokių sumų pervedimo mokėjimo nurodymais nei iš ieškovo, nei iš ieškovo motinos sutartyje nėra nurodyta. 2006 m. birželio 16 d. paskolos sutartyje nėra pastabų apie išankstinį sumų gavimą, todėl sutarties sąlygos paneigia apelianto aiškinimus apie buvusį šalių susitarimą įskaityti iš N. S. sąskaitos pervestą sumą į 2006 m. birželio 16 d. paskolą. Tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudarytos dar keturios paskolos sutartys, pagal kurias ieškovas į atsakovo sąskaitą įnešė 214 997 Lt. Ieškovo pateikti mokėjimo pavedimai patvirtino lėšų perdavimo atsakovui faktą, pinigų gavimo fakto atsakovas neginčijo. Teismas pagrįstai šalių tarpusavio santykius įvertino kaip paskolos civilinius teisinius santykius ir priteisė pavedimų pagrindu gautas sumas kaip negrąžintas paskolas. Apeliantas skunde nurodė, kad iš jo priteisti delspinigiai yra baudinio dydžio, tačiau skundo rezoliucinėje dalyje nereiškia reikalavimo dėl sprendimo šioje dalyje panaikinimo. Panaikinti teismo taikytą hipoteką nėra pagrindo.

12Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

13Šioje apeliacijoje analizuotina ir vertintina, ar sprendimas, kuriuo pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovo pagal 2006 m. birželio 16 d. paskolos sutartį 79 000 Lt skolą ir 23 020 Lt delspinigių, taip pat priteisė 214 997 Lt mokėjimo pavedimais atsakovui pervestų ieškovo pinigų, laikytinas pagrįstu ir teisėtu. Šis klausimas nagrinėjamas vadovaujantis apeliacinio skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinama, ar nėra absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Pažymėtina, kad apeliantas neginčija 79 000 Lt dydžio skolos pagal 2006 m. birželio 16 d. paskolos sutartį priteisimo.

14Bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė reiškia, kad ginčo šalys privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.). Teismas turi vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu įrodinėjamų aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str. 1 d.). Byloje iš esmės kilęs ginčas dėl paskolos teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo bei su šiais santykiais susijusių faktinių aplinkybių buvimo ar nebuvimo nustatymo.

15Įstatyme paskolos sutartis apibrėžiama kaip susitarimas, kuriuo viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 str. 1 d.). Pagal juridinę prigimtį paskolos sutartis yra realinė sutartis. Paskolos sutartis taip pat laikytina ir vienašale sutartimi, nes pareigos, kylančios iš šios sutarties (grąžinti paskolą ir sumokėti palūkanas už naudojimąsi paskolos dalyku), tenka tik paskolos gavėjui, o paskolos davėjas šios sutarties pagrindu įgyja teises (reikalavimo teisę susigrąžinti paskolinto turto ekvivalentą su atlygiu už paskolą arba be jo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2008). Teisiniai paskolos santykiai tarp sutarties šalių atsiranda tada, kai šalys susitaria dėl atitinkamos pinigų sumos perdavimo pinigų gavėjo nuosavybėn ir kai pinigų gavėjas įsipareigoja paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą grąžinti paskolos davėjui. Taigi, esminės paskolos sutarties sąlygos yra paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą. Tik esant šioms sąlygoms laikoma, kad tarp šalių atsirado paskolos teisiniai santykiai. Įrodinėjimo pareiga, kad šalis sieja būtent prievoliniai paskolos teisiniai santykiai, tenka paskolos davėjui (CPK 178 str., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2008). Įrodinėjimo dalykas bylose dėl paskolos grąžinimo susideda iš tokių aplinkybių: 1) pinigų arba rūšies požymiais apibūdintų suvartojamųjų daiktų perdavimo nuosavybėn kitam asmeniui (paskolos gavėjui); 2) paskolos gavėjo įsipareigojimo grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės daiktų; 3) paskolos gavėjo įsipareigojimo mokėti palūkanas, jeigu nesusitarta kitaip; 4) rašytinės paskolos sutarties buvimo, jeigu paskolos sutartį sudarė fiziniai asmenys ir paskolos suma viršija du tūkstančius litų (jeigu paskolos davėjas yra juridinis asmuo, paskolos sutartis turi būti rašytinė visais atvejais, neatsižvelgiant į paskolos sutarties sumą) (CPK 6.870, 6.871 str.). Tais atvejais, kai atsakovas paskolos fakto nepripažįsta, ieškovas turi įrodyti šių aplinkybių visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2005).

16Iš bylos medžiagos matyti, jog 2006 m. birželio 16 d. paskolos sutartyje, kurią sudarė A. S. (paskolos davėjas) ir A. G. (paskolos gavėjas), nurodyta, kad šia sutartimi paskolos davėjas perduoda paskolos gavėjo nuosavybėn 150 000 Lt sumą pinigais (paskolos sumą), o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui paskolos sumą ir sumokėti sutartyje nustatyto dydžio palūkanas (1.1., 1.2. p.). Paskolos davėjas sutarties pasirašymo metu įsipareigojo perduoti paskolos gavėjo nuosavybėn paskolos sumą (2.1.1. p.). Paskolos davėjas turi teisę suėjus sutartyje numatytam paskolos grąžinimo terminui, reikalauti grąžinti visą paskolos sumą ir sumokėti nustatyto dydžio palūkanas (2.2.1. p.); praleidus paskolos grąžinimo terminą - reikalauti iš paskolos gavėjo 0,2 procentų delspinigių nuo neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną bei atlyginti visus tokiu uždelsimu atsiradusius tiesioginius ir netiesioginius nuostolius (2.2.2. p.). Paskolos gavėjas įsipareigojo laiku negrąžinus visos paskolos sumos mokėti 0,2 procentų dydžio delspinigius nuo neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną bei atlyginti visus paskolos davėjui tokiu uždelsimu atsiradusius tiesioginius ir netiesioginius nuostolius (3.3.3. p.). A. G. pasirašė, kad jis gavo 150 000 Lt (b. l. 8).

172006 m. gegužės 17 d. atidėto mokėjimo nurodymu Nr. 0605177044042549 A. S. pervedė į A. G. sąskaitą 50 000 Lt (mokėjimo paskirtis – sąskaitos papildymas; atlikto pervedimo data - 2006 m. gegužės 18 d.) (b. l. 9). 2006 m. rugpjūčio 4 d. mokėjimo nurodymu Nr. 1 A. S. pervedė į A. G. sąskaitą 39 997 Lt (mokėjimo paskirtis – sąskaitos papildymas) (b. l. 10). 2006 m. rugsėjo 27 d. mokėjimo nurodymu Nr. 74 A. S. pervedė į A. G. sąskaitą 100 000 Lt (mokėjimo paskirtis – sąskaitos papildymas) (b. l. 11). 2006 m. rugsėjo 21 d. mokėjimo nurodymu Nr. 1 A. S. pervedė A. G. į sąskaitą 25 000 Lt (mokėjimo paskirtis – sąskaitos papildymas) (b. l. 12, 71). Bylos įrodymai patvirtina, kad iš A. G. sąskaitos 2007 m. birželio 29 d. A. S. pervesta 5 000 Lt ( mokėjimo paskirtis - skolos grąžinimas) (b. l. 33), 2007 m. liepos 25 d. - 13 000 Lt (mokėjimo paskirtis - skolos grąžinimas) (b. l. 34), 2007 m. rugpjūčio 28 d. - 3 000 Lt (mokėjimo paskirtis - skolos grąžinimas) (b. l. 35). Be to, abi šalys pripažįsta, kad 2008 m. kovo 13 d. atsakovas ieškovui grąžino 50 000 Lt skolos.

18Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad 2006 m. birželio 16 d. paskolos sutarties pagrindu atsakovas 150 000 Lt sumą iš ieškovo gavo sutarties pasirašymo dieną. Tą patvirtina ne tik paskolos sutarties sąlygų turinys, bet ir paties A. G. pasirašymas, kad jis gavo 150 000 Lt. Sutarties sąlygose aiškiai nurodyta, kad visa paskolos suma atsakovui perduodama iš karto, sutarties sudarymo metu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai nesutiko su atsakovo aiškinimu, kad jis visą 150 000 Lt sumą esą gavo ne iš karto ir ne sutarties pasirašymo dieną. Atsakovas teigė, kad į paskolos pagal 2006 m. birželio 16 d. sutartį sumą buvo įskaityti 55 000 Lt, kuriuos į jo sąskaitą banke 2006 m. gegužės 15 d. pervedė ieškovo motina N. S. , taip pat įskaityti 50 000 Lt, kuriuos į jo sąskaitą banke 2006 m. gegužės 17 d. pavedimu pervedė A. S. , ir tik likusius 45 000 Lt grynaisiais pinigais jam 2006 m. birželio 16 d. perdavė ieškovas. Su tokiais argumentais nesutiko nei A. S. , nei N. S. (žr. b. l. 90-97). 2006 m. birželio 16 d. paskolos sutartyje nėra jokių nuorodų dėl kokių nors sumų pervedimo bankiniais mokėjimo nurodymais nei iš ieškovo, nei iš jo motinos sąskaitų. Teismas pagrįstai pažymėjo, kad atsakovas, kaip patyręs verslininkas, galėjo ir privalėjo paskolos sutarties pakvitavimo dalyje nurodyti, kokiu būdu ir kada jis gavo paskolos pinigus, jeigu šie perduoti ne vienu metu ir ne visi iš karto. Kadangi tokie dalykai paskolos sutartyje nėra nurodyti, o tiek A. S. , tiek N. S. neigė, jog A. G. sąskaiton anksčiau pervestos 50 000 Lt bei 55 000 Lt sumos buvo įskaitytos į 2006 m. birželio 16 d. paskolos sutartyje nurodytą sumą, teismas pagrįstai sprendė, kad dėl šių sumų susiklostė atskiri šių asmenų tarpusavio teisiniai santykiai, nesusiję su 2006 m. birželio 16 d. paskolos sutarties sudarymu ir vykdymu. Kiekvienas civilinių santykių dalyvis, prieš atlikdamas bet kokį teisinį veiksmą, tarp jų – ir pasirašydamas paskolos sutartį, turi apsvarstyti bei įvertinti galimas tokio teisinio veiksmo pasekmes. Abejodamas dėl ketinamo atlikti veiksmo teisinės reikšmės ir galimų teisinių padarinių, kiekvienas sąžiningas, protingas, apdairus asmuo turi pasikonsultuoti su kompetentingu asmeniu arba apskritai susilaikyti nuo tokio veiksmo. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai motyvavo, jog dėl minėtų sumų (55 000 Lt ir 50 000 Lt) ginčo šalis bei trečiąjį asmenį sieja atskiri (savarankiški) teisiniai santykiai. Teisėjų kolegija apelianto argumentus dėl jo nurodytų sumų įskaitymo į 2006 m. birželio 16 d. paskolos sutartį laiko neįrodytais. Kaip jau pažymėta, atsakovas 2007 m. birželio – rugpjūčio mėnesiais atliktais mokėjimo pavedimais grąžino ieškovui iš viso 21 000 Lt (b. l. 33-35). Šiuose mokėjimo pavedimuose atsakovas, kaip skolininkas, nurodė, kad tai yra skolos grąžinimo įmokos, o ne delspinigiai. Ieškovas (kreditorius) tokios rūšies siūlytas įmokas priėmė (CK 6.54 str.). Šalys pripažįsta, kad atsakovas 2008 m. kovo 13 d. grąžino ieškovui dar 50 000 Lt skolos. Šių aplinkybių pagrindu pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai nustatė, kad atsakovo skolos pagal 2006 m. birželio 16 d. sutartį likutis sudaro 79 000 Lt sumą.

19Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su apelianto argumentais, kad ieškovo A. S. 2006 m. gegužės 17 d., 2006 m. rugsėjo 21 ir 27 d., 2006 m. rugpjūčio 4 d. mokėjimo pavedimais į atsakovo sąskaitą 214 997 Lt (bendroje sumoje) lėšų pervedimas negali būti kaip teisinis veiksmas pripažintas ieškovo suteikta paskola atsakovui. Nėra objektyvaus pagrindo teigti, kad vien tik toks pinigų pervedimas pats savaime sukūrė paskolos teisinius santykius su tokiu veiksmu susijusiems asmenims. Iš bylos medžiagos matyti, kad ginčo šalys sudarė ir pasirašė vieną paskolos sutartį - 2006 m. birželio 16 d. Kitų paminėtų ieškovo pinigų pervedimo į atsakovo sąskaitą atvejų negalima pripažinti sukūrusiais paskolinius teisinius santykius tarp šių asmenų (CK 6.870, 6.871 str.). Vertinant aukščiau nurodytas teisminėje praktikoje suformuluotas esmines susitarimo dėl paskolos suteikimo sąlygas, darytina išvada, kad mokėjimo nurodymais įforminti ieškovo patvarkymai pervesti lėšas iš jo sąskaitos į atsakovo banko sąskaitą, nepatvirtina paskolos sutarties civilinių teisinių santykių tarp ieškovo ir atsakovo atsiradimo fakto. Nors pinigai tokiu būdu buvo perduoti atsakovo žinion, tačiau nėra įrodymų, jog ginčo šalys būtų susitarusios dėl atsakovo pareigos grąžinti pinigus ieškovui, atsirandančios paskolos teisinių santykių pagrindu.

20Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad šalys 2006 m. birželio 16 d. buvo sudariusios rašytinį susitarimą, iš kurio aiškiai matyti šalis susieję paskolos teisiniai santykiai dėl konkrečios piniginės paskolos. Byloje nepateikta duomenų apie kitokių paskolinius teisinius santykius tarp šalių sukuriančių susitarimų, išskyrus minėtą 2006 m. birželio 16 d. sutartį, sudarymą. Vien pinigų pervedimas į atsakovo sąskaitą savaime nepatvirtina spėjamos šalių paskolinių santykių atsiradimo praktikos. Be to, vertinant mokėjimo pavedimus, kuriais į atsakovo sąskaitą buvo pervedamos ieškovo lėšos, atkreiptinas dėmesys į juose nurodytą mokėjimo paskirtį – „sąskaitos papildymas“. Mokėjimo paskirtį apibūdinančių žodžių lingvistinis aiškinimas taip pat nesudaro pagrindo teigti apie šalių susiejimą paskolos teisinių santykių sukūrimu. Vadovaudamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad faktinės bylos aplinkybės nepatvirtina paskolinių santykių pagal bankinius mokėjimo pavedimus tarp ieškovo ir atsakovo egzistavimą, nes nenustatytas vienas iš paskolinių santykių požymių - atsakovo įsipareigojimas grąžinti ieškovui šio pervestas lėšas. Vien tai, kad, pasak ieškovo, jis visiškai pasitikėjo atsakovu ir pervedė jam pinigus, nesudaro pagrindo reikalauti pinigų grąžinimo remiantis paskolos teisinius santykius reguliuojančiomis teisės normomis. Geri, pasitikėjimu grindžiami šalių asmeniniai santykiai negali būti laikomi objektyviu faktoriumi, leidžiančiu patvirtinti teiginius dėl šalių teisių ir pareigų pagal paskolos teisinius santykius atsiradimo po ieškovo atliktų mokėjimų.

21Teisėjų kolegija taip pat laiko pagrįstais apelianto motyvus, kad šiuo atveju nesant vieno iš būtinų paskolos teisinių santykių elementų – paskolos gavėjo įsipareigojimo grąžinti gautą pinigų sumą, ieškovo pinigų pervedimo atsakovui santykiams gali būti taikytinos kitus, tačiau ne paskolos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos. Pirmosios instancijos teisme atsakovas aiškino, kad minėtais mokėjimo pavedimais jam pervesta lėšų suma laikytina ieškovo teikta finansine parama, tačiau jis tokių aplinkybių iš esmės neįrodinėjo (CPK 12, 178 str.). Apeliantas skunde teigia, jog ieškovo suteikta atsakovui nesavanaudė geranoriška parama negali būti traktuojama kaip nepagrįstą praturtėjimą ar finansinio turto įgijimą be pagrindo reiškianti aplinkybė. Ieškovas tokio pobūdžio aplinkybių nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismuose neįrodinėjo. Civiliniame procese veikia rungtyniškumo principas - kiekviena šalis įrodinėja jai svarbias aplinkybes. Teisėjų kolegija bylą nagrinėjant apeliacine tvarka teiravosi abiejų šalių, ar jos ketintų pasinaudoti galimybe teikti įrodymus dėl aplinkybių, įgalinančių kvalifikuoti šalių tarpusavio teisinių santykių turinį, įrodinėjimo, tačiau šalys nepageidavo daugiau teikti kokių nors faktinių duomenų ir įrodinėti su kitokiais galimais teisiniais santykiais susijusių aplinkybių, skatinusių ieškovą pervedinėti pinigus į atsakovo sąskaitą. Pagal rungtyniškumo ir dispozityvumo principus privataus teisminio ginčo šalys pačios sprendžia, kokius įrodymus ir kokioms aplinkybėms pagrįsti joms aktualu pateikti. Jeigu abi šalys nepageidauja pateikti įrodymų ir įrodinėti kitokio galimo jas siejusių teisinių santykių pobūdžio ir turinio, teismas byloje, kurioje nėra sprendžiami su viešuoju interesu susiję klausimai, neturi imtis pareigos rinkti įrodymus savo iniciatyva. Nagrinėjamo ginčo atveju ieškovas nepraranda teisinės galimybės reikšti reikalavimus dėl pinigų pervedimo atsakovui pagrindo ne pagal paskolos teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, o kitais civilinių įstatymų pagrindais (pvz., numatytais CK šeštosios knygos II dalies XX skyriuje).

22Pagal 2006 m. birželio 16 d. paskolos sutartį paskolos davėjas praleidus paskolos grąžinimo terminą turi teisę reikalauti iš paskolos gavėjo 0,2 procentų dydžio delspinigius nuo neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną bei atlyginti visus tokiu uždelsimu atsiradusius tiesioginius ir netiesioginius nuostolius (2.2.2. p.). Ieškovas reiškė reikalavimą dėl delspinigių priteisimo už 90 dienų laikotarpį. Pirmosios instancijos teismas, skaičiuodamas po 0,2 procentų dydžio delspinigius nuo neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną, iš viso priteisė ieškovui 23 020 Lt delspinigių. Apeliantas neginčija pirmosios instancijos teismo taikyto delspinigių skaičiavimo, tačiau pažymi, kad yra pagrindas mažinti iš jo priteistinus delspinigius, kadangi jis yra gražinęs ieškovui dalį 2006 m. birželio 16 d. sutarties pagrindu gautos paskolos. Apeliantas taip pat nurodo, kad šalių numatytos 0,2 procentų dydžio netesybos už kiekvieną uždelstą dieną laikytinos baudinio tipo netesybomis ir yra mažintinos iki 0,02 procentų dydžio už kiekvieną pavėluotą dieną. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad sutarčių teisėje prioritetinę reikšmę turi sutarties laisvės principas, kuris reiškia, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas. Sutartis galioja tokio turinio, kokio siekė ir kokį suderino jos šalys. Šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus. Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais. Sutartinės netesybos apibrėžia šalių atsakomybės ribas už prievolės neįvykdymą sutarties sudarymo momentu ir suteikia teisę į jas, konstatavus prievolės neįvykdymo faktą. Šie sutartinių netesybų ypatumai neleidžia jų mažinti iki kreditoriaus įrodytų nuostolių dydžio, nes tokiu būdu būtų paneigtas sutarčių laisvės principas, kurį netesybų ir nuostolių santykyje riboja CK 6.73 straipsnio 1 dalies nuostata dėl netesybų įskaitymo į nuostolius bei CK 6.73 straipsnio 2 dalies nuostatos. Priešingu atveju būtų paneigta netesybų, kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės, reikšmė ir pažeistas sutarčių laisvės principas (CK 1.2 str. 1 d., 6.156 str.). Teismas turi teisę mažinti pagal sutartį atsiradusias netesybas tik nustatęs, kad netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta. Įstatyme sąvoka „aiškiai per didelės netesybos“ nėra sukonkretinta (CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d.). Teismų praktikoje formuojama nuostata, kad kriterijus, kuriuos taikant sprendžiama, ar netesybos nėra per didelės, nustato ir pagal juos netesybų dydį įvertina teismai, atsižvelgdami į konkrečias nagrinėjamos bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas buvimą ar nebuvimą, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.), remiantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais principais bei siekiant nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2007, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007). Teisėjų kolegijos įsitikinimu, šiuo konkrečiu atveju nėra pakankamo pagrindo mažinti iš atsakovo priteistinų ieškovui delspinigių dydį. Šalys, įgyvendindamos sutarčių laisvės principą, pačios susitarė dėl nurodyto delspinigių dydžio. Atsakovas (paskolos gavėjas) sutartimi įsipareigojo laiku negrąžinus visos paskolos sumos mokėti 0,2 procentų dydžio delspinigius nuo neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną, taip pat atlyginti visus paskolos davėjui tokiu uždelsimu atsiradusius tiesioginius ir netiesioginius nuostolius (3.3.3. p.). Apie galimas neigiamas turtines pasekmes laiku negrąžinus paskolos atsakovas jau žinojo pasirašydamas sutartį, todėl remiantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais principais nėra pagrindo mažinti priteistų delspinigių dydį bei taip riboti ieškovo (paskolos davėjo) teises, kurios buvo užtikrintos laisva valia sudarant sutartį. Priteistas delspinigių dydis nepažeidžia sutarties šalių interesų pusiausvyros, be to, nėra pagrindo daryti išvadą, jog jos būtų neprotingai didelės atsižvelgus į šias faktines bylos aplinkybes: paskolos sumą, atsakovo praleistą terminą įvykdyti skolinę prievolę, suderintą šalių susitarimą dėl konkretaus delspinigių dydžio. Dėl šių priežasčių CK 6.73 straipsnio 2 dalis byloje netaikytina.

23Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimus dėl 79 000 Lt skolos pagal 2006 m. birželio 16 d. paskolos sutartį, taip pat 23 020 Lt delspinigių priteisimo tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl šių klausimų dalyje priėmė teisingą sprendimą (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Tačiau skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas dalyje dėl 214 997 Lt skolos pagal atliktus mokėjimo pavedimus priteisimo. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, šioje dalyje pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino paskolos teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir klaidingai įvertino faktines aplinkybes. Aukščiau išdėstytų argumentų pagrindu ieškovo reikalavimas dėl 214 997 Lt skolos pagal atliktus mokėjimus priteisimo atmestinas. Atitinkamai pakeistina sprendimo dalis dėl 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, nurodant, jog priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 102 020 Lt (79 000 + 23 020) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos - 2008 m. balandžio 9 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Keičiant pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, atitinkamai keistinas ir ieškovui pirmosios instancijos teisme priteisto žyminio mokesčio bei advokato atstovavimo išlaidų dydis (CPK 93 str. 4 d.). Ieškovo pirmosios instancijos teisme pareikštų reikalavimų suma pagal pradinį ieškinį buvo 341 997 Lt (b. l. 2-4), o patikslintą - 334 144 Lt (b. l. 65-68). Ieškovas sumokėjo 7 420 Lt dydžio žyminį mokestį (b. l. 5-6) bei turėjo 3 500 Lt advokato atstovavimo išlaidų (b. l. 87). Teisėjų kolegija paliko nepakeistus reikalavimus dėl 102 020 Lt dydžio sumos priteisimo, tai yra 30,53 procentų dalyje, todėl ieškovui iš atsakovo priteistina 2 265 Lt žyminio mokesčio ir 1 069 Lt advokato atstovavimo išlaidų pirmosios instancijos teisme.

24Pirmosios instancijos teismas taip pat tenkino ieškovo prašymą įregistruoti hipoteką atsakovui A. G. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiam turtui, įregistruotam S. G. vardu, - 0,1200 ha žemės sklypui ir gyvenamajam namui, esantiems ( - ), teismo patenkintiems 317 017 Lt dydžio reikalavimams užtikrinti. Byloje yra tik 2006 m. liepos 24 d. Nekilnojamojo turto registro duomenys apie nurodytą turtą ir jo vertę. Teisėjų kolegijai pakeičiant pirmosios instancijos teismo sprendimą, mažintina nustatytos hipotekos apimtis - hipoteka įregistruotina A. G. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiam turtui, įregistruotam S. G. vardu, - gyvenamajam namui, esančiam ( - ), byloje patenkintiems 102 020 Lt dydžio ieškovo A. S. reikalavimams užtikrinti (CK 4.178 str.).

25Iš dalies patenkinus apeliacinį skundą, teisėjų kolegija atitinkamai išsprendžia bylinėjimosi išlaidų, turėtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo klausimą (CPK 93, 98 str.). Apelianto skundu ginčijama suma sudarė 238 017 Lt (b. l. 104-110). Apeliantas už apeliacinį skundą sumokėjo 400 Lt žyminį mokestį (b. l. 111-112), o teismo 2008 m. gruodžio 1 d. nutartimi likusios žyminio mokesčio dalies - 5 360 Lt mokėjimas jam buvo atidėtas iki skundžiamo teismo sprendimo įsiteisėjimo (b. l. 126). Apeliacinės instancijos teismas apelianto skundą tenkina iš dalies 214 997 Lt dydžio sumai, tai yra 90,32 procentų dalyje, todėl iš ieškovo į valstybės biudžetą priteistina 5 202 Lt, o iš atsakovo - papildomai 104 Lt žyminio mokesčio (CPK 84, 93 str.). Atsakovas nepateikė įrodymų apie turėtų advokato atstovavimo išlaidų dydį tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijų teisme (CPK 98 str.). Ieškovas pateikė teismui įrodymus, kad už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme sumokėjo 3 000 Lt (b. l. 137), todėl proporcingai atmestų skundo reikalavimų daliai ieškovui iš atsakovo priteistina 290 Lt už advokato teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme. Atsižvelgiant į tenkintų skundo reikalavimų dalį atitinkamai paskirstytinos ir bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje (CPK 93, 88 str. 1 d. 3 p., 302).

26Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

27Pakeisti Kauno apygardos teismo 2008 m. lapkričio 7 d. sprendimą ir jį išdėstyti taip: „Ieškinį tenkinti iš dalies.

28Priteisti ieškovui A. S. (a. k. ( - ) gyv. ( - )) iš atsakovo A. G. (a. k. ( - ) gyv. ( - )) 79 000 Lt (septyniasdešimt devynis tūkstančius litų) skolą, 23 020 Lt (dvidešimt tris tūkstančius dvidešimt litų) delspinigių, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 102 020 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos - 2008 m. balandžio 9 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 2 265 (du tūkstančius du šimtus šešiasdešimt penkis litus) žyminio mokesčio ir 1 069 Lt (vieną tūkstantį šešiasdešimt devynis litus) advokato atstovavimo išlaidų.

29Įregistruoti hipoteką A. G. (a. k. ( - ) bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiam turtui, įregistruotam S. G. (a. k. ( - ) vardu, - gyvenamajam namui, unikalus Nr. ( - ), esančiam ( - ), teismo patenkintiems 102 020 Lt dydžio reikalavimams užtikrinti.

30Likusioje dalyje ieškinį atmesti“.

31Priteisti ieškovui A. S. iš atsakovo A. G. 290 Lt išlaidų už advokato teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

32Priteisti į valstybės biudžetą: 1) iš A. S. - 5 202 Lt žyminio mokesčio ir 12,10 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje (iš viso 5 214,10 Lt), 2) iš A. G. - 104 Lt žyminio mokesčio ir 1,30 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje (iš viso 105,30 Lt).

1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. Ieškovo A. S. atstovė 2008 m. rugsėjo 12 d. patikslintu ieškiniu prašė... 4. Ieškovo atstovė nurodė, kad ieškovas su atsakovu 2006 m. birželio 16 d.... 5. Kauno apygardos teismas 2008 m. lapkričio 7 d. sprendimu ieškovo A. S.... 6. Sprendime nurodoma, jog ieškovas A. S. 2006 m. birželio 16 d. sudarė su... 7. Teismas pripažino, jog atsakovas iš ieškovo 150 000 Lt gavo sudarant... 8. Sprendime nurodoma, kad atsakovas 2007 m. birželio 29 d., liepos 25 d. ir... 9. Teismas nurodė, kad 2006 m. gegužės 17 d., rugsėjo 21 d., 27 d.,... 10. Atsakovas A. G. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo... 11. Ieškovas A. S. atsiliepimu į atsakovo A. G. apeliacinį skundą prašo... 12. Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.... 13. Šioje apeliacijoje analizuotina ir vertintina, ar sprendimas, kuriuo pirmosios... 14. Bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė reiškia, kad ginčo... 15. Įstatyme paskolos sutartis apibrėžiama kaip susitarimas, kuriuo viena šalis... 16. Iš bylos medžiagos matyti, jog 2006 m. birželio 16 d. paskolos sutartyje,... 17. 2006 m. gegužės 17 d. atidėto mokėjimo nurodymu Nr. 0605177044042549 A. S.... 18. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad 2006 m.... 19. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su apelianto argumentais, kad ieškovo A.... 20. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad šalys 2006 m. birželio 16 d. buvo... 21. Teisėjų kolegija taip pat laiko pagrįstais apelianto motyvus, kad šiuo... 22. Pagal 2006 m. birželio 16 d. paskolos sutartį paskolos davėjas praleidus... 23. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios... 24. Pirmosios instancijos teismas taip pat tenkino ieškovo prašymą įregistruoti... 25. Iš dalies patenkinus apeliacinį skundą, teisėjų kolegija atitinkamai... 26. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 27. Pakeisti Kauno apygardos teismo 2008 m. lapkričio 7 d. sprendimą ir jį... 28. Priteisti ieškovui A. S. (a. k. ( - ) gyv. ( - )) iš atsakovo A. G. (a. k. (... 29. Įregistruoti hipoteką A. G. (a. k. ( - ) bendrosios jungtinės nuosavybės... 30. Likusioje dalyje ieškinį atmesti“.... 31. Priteisti ieškovui A. S. iš atsakovo A. G. 290 Lt išlaidų už advokato... 32. Priteisti į valstybės biudžetą: 1) iš A. S. - 5 202 Lt žyminio mokesčio...