Byla 2A-1395-324/2010
Dėl be pagrindo gautų lėšų priteisimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Gudynienės, kolegijos teisėjų Galinos Blaževič ir Nijolios Indreikienės, sekretoriaujant Violetai Grigaravičienei, dalyvaujant ieškovės atstovei advokatei Vilmai Normantienei, atsakovui A. G., jo atstovui advokatui Kęstučiui Jonaičiui, trečiojo asmens atstovui advokatui Laimonui Pivorui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo A. G. ir trečiojo asmens akcinės bendrovės DnB NORD banko apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-922-451/2010 pagal N. S. ieškinį atsakovui A. G., tretiesiems asmenims akcinei bendrovei DnB NORD bankui, S. G. dėl be pagrindo gautų lėšų priteisimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3ieškovė prašė iš atsakovo priteisti 55000 Lt be pagrindo gautų lėšų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas, 55000 Lt reikalavimams užtikrinti nustatyti priverstinę hipoteką atsakovui A. G. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiam turtui, įregistruotam S. G. vardu – 0,1200 ha žemės sklypui (unikalus Nr. ( - )) ir 165,95 m2 bendro ploto gyvenamajam namui (unikalus Nr. ( - )), esančiam ( - ). Nurodė, kad 2006 m. gegužės 15 d. mokėjimo nurodymu iš savo banko sąskaitos į atsakovo banko sąskaitą kaip paskolą pervedė 55000 Lt, kurią suteikti atsakovui prašė jos sūnus A. S. ir atsakovas bendram verslui. Atskira rašytinė paskolos sutartis dėl šios sumos perdavimo nebuvo sudaryta, todėl pinigų pervedimą pagal 2006 m. gegužės 15 d. mokėjimo nurodymą į atsakovo sąskaitą traktuoja kaip atsakovo be pagrindo gautas lėšas (CK 6.237 straipsnio 1 dalis).

4Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. kovo 19 d. sprendimu ieškinį patenkino. Priteisė iš atsakovo ieškovei 55000 Lt be pagrindo gautų lėšų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 1650 Lt žyminio mokesčio, 1700 Lt advokato pagalbos išlaidų, valstybei 67,94 Lt pašto išlaidų, nustatė priverstinę hipoteką atsakovui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiam turtui, įregistruotam S. G. vardu – 0,1200 ha žemės sklypui (unikalus Nr. ( - )), 165,95 m2 bendro ploto gyvenamajam namui (unikalus Nr. ( - )), esančiam ( - ), teismo patenkintiems 55000 Lt reikalavimams užtikrinti. Sprendė, kad ieškovės pinigų pervedimas atsakovui negali būti pateisinamas įstatymu. Laikė ieškovę įrodžius, kad turtą atsakovas gavo be pagrindo. Konstatavo, jog byloje nėra įrodymų apie šalis siejusius verslo santykius ( ieškovei buvo žinoma, kad jos sūnus ir atsakovas vykdo bendrą verslą). Įvertinęs tai, kad ieškovės sūnus akcijas įgijo 2006 m. spalio 2 d., o ieškovė pinigus atsakovui pervedė 2006 m. gegužės 15 d., padarė išvadą, kad įrodymai paneigia atsakovo argumentą apie jo ir ieškovės sūnaus tuo metu vykdytą bendrą verslą. Ieškovės pradinis ieškinys patvirtina, kad, pervesdama pinigus bankiniu pavedimu, ji suklydo nurodydama mokėjimo paskirtį – „sąskaitos papildymas“, nes ieškovė manė, jog atsakovui suteikia paskolą. Patenkinęs ieškinį dėl 55000 Lt priteisimo iš atsakovo, sprendė, kad ieškovės reikalavimas dėl priverstinės hipotekos atsakovui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiam turtui nustatymo yra pagrįstas (CK 4.175 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

5Apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 19 d. sprendimo pateikė atsakovas A. G. ir tretysis asmuo AB DnB NORD bankas.

6Apeliaciniu skundu atsakovas A. G. nurodo, jog sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas.

7Neįvertinta, jog pradiniame ieškinyje ieškovė, nurodydama, kad lėšas atsakovui perdavė kaip paskolą, patvirtino, jog perduodama turtą atsakovui ji nesuklydo, turtą perdavė ne dėl prieš ieškovę pavartotos prievartos ar apgaulės. Turto, kurį ieškovė asmeniui perdavė savanoriškai, suvokdama neturinti jokios pareigos tą daryti, negalima išreikalauti CK 6.237 straipsnyje numatytu pagrindu. .

8Nepagrįsta išvada, kad jog byloje nesama jokių įrodymų, kad ieškovei buvo žinoma apie atsakovo ir jos sūnaus bendrą verslą. Ieškinio aplinkybės, ieškovės sūnaus teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai patvirtina, kad prieš perleisdama pinigus atsakovui ieškovė žinojo apie savo sūnaus suinteresuotumą atsakovo vykdomu verslu, aplinkybę, jog A. S. laiko save minėto verslo dalininku. Formaliai atsižvelgus į aplinkybę, kad 33 procentus atsakovo bendrovės akcijų ieškovės sūnus įsigijo tik 2006 m. spalio 2 d., t. y. praėjus beveik penkiems mėnesiams po ieškovės atsakovui padaryto pavedimo 2006 m. gegužės 15 d., padaryta nepagrįsta išvada, kad pinigų perleidimo momentu atsakovas ir ieškovės sūnus bendro verslo nevedė.

9Nevertinta aplinkybė, kad atsakovas nuo 2006 m. gegužės 23 d. (praėjus savaitei po lėšų gavimo iš ieškovės) iki 2006 m. rugsėjo 28 d. atskirais pavedimais asmeniškai įmokėjo į UAB „Jėgos sportas“ sąskaitą 73000 Lt sumą. Darytina išvada, kad iš ieškovės gauti pinigai buvo panaudoti ne asmeniniais tikslais, o verslo reikalams.

10Nevertinta aplinkybė, kad skiriasi atsakovo ir ieškovės pateikti paaiškinimai apie jų pažinties trukmę. Neatsižvelgta į atsakovo paaiškinimus, kad ieškovę pirmą kartą pamatė teismo posėdyje 2008 m. nagrinėjant teisinį ginčą su ieškovės sūnumi A. S., o ieškovės nurodytame gimtadienyje 2006 m. kovo 17 d., kuriame jie neva buvo supažindinti ir atsakovas jos paprašė pinigų, jis nebuvo. Atsakovui nepažįstant ieškovės ir su nebendraujant iki 2008 m., jis negalėjo 2006 m. prašyti jam paskolinti pinigų. Dėl to 55000 Lt atsakovui buvo perduoti išimtinai ieškovės sūnaus A. S. interesu ir prašymu.

11Vertinant A. S. paaiškinimus, neatsižvelgta į tai, kad liudytojas A. S., būdamas ieškovės sūnus ir turėdamas teisinių ginčų su atsakovu, yra suinteresuotas atsakovo ir ieškovės ginčo baigtimi ieškovės naudai, todėl jo pateikti paaiškinimai negali būti laikomi patikimais įrodymais ir turėtų būti vertinami kritiškai.

12Neatsižvelgta į Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 5 d. posėdyje ieškovės ir jos sūnaus A. S. duotus paaiškinimus apie tai, kad pinigai atsakovui buvo pervesti A. S. iniciatyva ir prašymu, jam pačiam žadant pinigus ieškovei grąžinti. Susitarimas paskolinti pinigus buvo tarp motinos ir sūnaus trečiojo asmens (atsakovo) naudai, be pastarojo įpareigojimo ar įsipareigojimo pinigus grąžinti ieškovei. A. S. buvo suinteresuotas parama atsakovui, tų pačių metų pabaigoje jis tapo UAB „Jėgos sportas“ 33 procentų akcijų savininku. Ieškovė, darydama pavedimą, suprato, kad veikia savo interesais ir rizika, niekieno neverčiama. Jeigu viena šalis patyrė nuostolių dėl savo pačios kaltės, o kita šalis atitinkamai praturtėjo, nėra pagrindo taikyti CK 6.242 straipsnį, nes šalis buvo priėmusi nuostolių atsiradimo riziką. Ieškovė nepateikė įrodymų apie atsakovo nesąžiningumą, savo suklydimą ar prieš ją panaudotą prievartą ar apgaulę. Reikalavimas grąžinti geranoriškai atsakovui perduotus pinigus kilo tik tada, kai UAB „Jėgos sportas“ susidūrė su finansiniais sunkumais.

13Nustačius priverstinę hipoteką AB DnB NORD banko naudai įkeistam atsakovo turtui, pažeista CK 4.171 straipsnio 11 dalis, numatanti, kad priverstinės hipotekos objektu turi būti parenkamas toks daiktas, kurį pardavus būtų visiškai patenkinti kreditoriaus reikalavimai, o skolininkas nukentėtų kuo mažiau. Vadovaujantis atsakovo ir AB DnB NORD banko 2009 m. lapkričio 4 d. sutartimi dėl skolos grąžinimo išdėstymo, bankui negrąžinta paskolos suma sudaro 200473,57 Lt. Nekilnojamojo turto registre nurodyta atsakovo įkeisto turto (žemės sklypo ir gyvenamojo namo) vidutinė rinkos vertė 2007 m. birželio 18 d. duomenimis yra 177468 Lt. Pasikeitus nekilnojamojo turto rinkos situacijai, turto kainos 2008-2009 m. krito apie 30 procentų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-255/2009), todėl atsakovo nekilnojamojo turto vertė šiandien sudaro apie 124227 Lt. Darytina išvada, kad atsakovo turto nepakaktų net pirmos eilės hipotekos kreditoriaus – AB DnB NORD banko – reikalavimams pilnai patenkinti. Iš įkeisto turto pagal eiliškumą pirmiausia būtų tenkinamas banko reikalavimas, todėl atsakovo nekilnojamojo turto vertės akivaizdžiai neužtektų ieškovės 55000 Lt reikalavimui patenkinti.

14Prašo panaikinti sprendimą, priimti naują sprendimą ir ieškinį atmesti.

15Apeliaciniu skundu tretysis asmuo AB DnB NORD bankas nurodo, jog neteisėta ir nepagrįsta sprendimo dalis dėl priverstinės hipotekos AB DnB NORD bankui įkeistam turtui nustatymo.

16Neatsižvelgta į aplinkybes, kad ginčo turtas nėra teisės normų nustatyta tvarka tinkamas/galimas priverstinės hipotekos objektas (CK 4.171 straipsnis). Hipotekos lakštas Nr. 02120040000373, tarp banko ir A. G. bei S. G. pasirašyta 2009 m. lapkričio 4 d. sutartis dėl skolos grąžinimo išdėstymo patvirtina, kad A. G. ir S. G. neįvykdytas skolinis įsipareigojimas bankui yra didesnis negu 200473,57 Lt (papildomai skaičiuojamos 9,15 proc. metinės palūkanos). Šios skolos terminuotas (iki 2027 m. gruodžio 31 d.) grąžinimas bankui yra užtikrintas ginčo turto hipoteka. Ginčo turto bendra rinkos vertė pagal hipotekos lakštą yra 76000 Lt, todėl jos nepakaks banko reikalavimams patenkinti. Priverstinė hipoteka į ginčo turtą vertintina kaip perteklinė ieškovės reikalavimo užtikrinimo priemonė, neatitinkanti hipotekos kaip daiktinės teisės, kuria siekiama realiai, o ne formaliai užtikrinti skolinio įsipareigojimo įvykdymą (CK 4.170 straipsnio 1 dalis), prasmės. Poziciją, kad nebuvo teisinio pagrindo taikyti priverstinę hipoteką ginčo turtui ieškovės naudai patvirtina teismų praktika – Panevėžio apygardos teismo 2010 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-39-280/2010.

17Neįvertinta, kad pagal hipotekos lakšto Nr. 02120040000373 sąlygas draudžiama be banko raštiško leidimo įkeistą turtą parduoti, išnuomoti, įkeisti, pakeisti įkeisto turto paskirtį, perleisti ar kitokiu būdu suvaržyti (CK 4.170 straipsnio 3 dalis). Byloje nėra rodymų, kad bankas būtų išdavęs leidimą/sutikęs su pakartotiniu ginčo turto ieškovei įkeitimu. Nepagrįsti pirmosios instancijos teismo argumentai, kad byloje pateikti rašytiniai įrodymai – Kauno apygardos teismo 2008 m. lapkričio 7 d. sprendimas, Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. balandžio 21 d. nutartis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 16 d. nutartis patvirtina, jog ginčo turtui buvo nustatyta hipoteka, tačiau nepateikta įrodymų, kad toks sutikimas banko buvo gautas. Bylose, kuriose priimti pirmosios instancijos teismo išvardinti teismų sprendimai/nutartys, bankas nedalyvavo, todėl šios bylos nagrinėjimo kontekste vadovautis prieš banką teismų sprendimais iš bylų, į kurių nagrinėjimą jis nebuvo įtrauktas, nėra teisinio pagrindo (CPK 182 straipsnio 2 punktas).

18Neatsižvelgta, kad galiojant Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2008 m. spalio 3 d. nutarčiai Nr. 02200814882-L ir 2009 m. vasario 19 d. nutarčiai Nr. 02200901632-L dėl įkeisto ginčo turto arešto ir jo pardavimo iš varžytynių skolai bankui dengti, A. ir S. G. nedengiant skolos bankui pagal 2009 m. lapkričio 4 d. sutartį dėl skolos grąžinimo išdėstymo, bankas turi teisę perduoti hipotekos nutartis vykdymui antstoliui ir pradėti vykdyti priverstinį visos skolos ieškojimą iš įkeisto ir banko naudai areštuoto ginčo turto. Dėl nurodytų aplinkybių priverstinės hipotekos nustatymas banko naudai įkeistam/areštuotam turtui pažeidžia banko kaip hipotekos kreditoriaus turtinius interesus bei be pakankamo pagrindo suvaržo skolininkų A. ir S. G. kaip įkeisto turto bendraturčių teises.

19Prašo panaikinti sprendimo dalį dėl priverstinės hipotekos atsakovui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiam turtui, įregistruotam S. G. vardu – 0,1200 ha žemės sklypui (unikalus Nr. ( - )), gyvenamajam namui (unikalus Nr. ( - )), adresu ( - ), nustatymo teismo patenkintiems 55000 Lt reikalavimams užtikrinti ir šį ieškinio reikalavimą atmesti.

20Atsiliepimais į apeliacinį skundą tretysis asmuo AB DnB NORD bankas prašo atsakovo A. G. apeliacinį skundą patenkinti, sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti, ieškovė prašo sprendimo nekeisti.

21Tretysis asmuo AB DnB NORD bankas nurodo, kad priverstinės hipotekos nustatymas atsakovui ir trečiajam asmeniui S. G. sukels papildomų išlaidų dėl priverstinės hipotekos įregistravimo bei esamo hipotekos lakšto (identifikavimo kodas 02120040000373) pakeitimo. Be pakankamo teisinio pagrindo bus suvaržytos atsakovo ir trečiojo asmens S. G. turtinės savininkų teisės, kadangi priverstinės hipotekos tikslas nebus pasiektas, t.y. ieškovei iš atsakovo priteisto reikalavimo nebus realių galimybių patenkinti iš bankui įkeisto turto. Bankui kaip hipotekos kreditoriui ėmusis priverstinių skolos iš įkeisto turto veiksmų tuo pagrindu, kad buvo nustatyti papildomi apribojimai bankui įkeistam turtui, atsakovas ir tretysis asmuo S. G. kaip bendraturčiai patirs papildomų nuostolių ir turtinių suvaržymų.

22Ieškovė nurodo, kad atsakovas netinkamai aiškina CK 6.237 straipsnio 1 dalį, nes šiame straipsnyje kalbama ne apie ieškovės, o asmens (šiuo atveju atsakovo) be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijimą to, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti ir pareigą grąžinti visa tai asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta. Šioje situacijoje pareiga įrodyti teisėtą turto gavimo pagrindą kyla atsakovui. Ieškovė niekada neturėjo tikslo atsakovui suteikti paramą ar pan. Pagal LR paramos ir labdaros įstatymą atsakovas nėra subjektas numatytai paramai gauti. Ieškovė, sūnaus patikinta, paskolino atsakovui pinigų ir šio veiksmo tinkamai neįformino, todėl neturi kitų būdų savo piniginėms lėšoms atgauti. Atsakovas, teigdamas, kad parama buvo panaudota bendram verslui, turėjo įstatyminę pareigą pateikti įrodymus apie iš ieškovės gautų piniginių lėšų įnešimą į UAB „Jėgos sportas“, jų panaudojimą bendrovės veikloje, jų kaip paramos lėšų apskaitą, UAB „Jėgos sportas“ paramos gavėjo statuso turėjimą. Dėl priverstinės hipotekos nustatymo atsakovui A. G. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiam turtui, pasisakė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. spalio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2009. Teisę prašyti nustatyti atsakovui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiam turtui priverstinę hipoteką ieškovei suteikia CK 4.178 straipsnio nuostatos. Toks turtas gali būti priverstinės hipotekos objektu pagal CK 4.171 straipsnio 21, 11 dalių nuostatas. Aplinkybė, kad turtas jau yra įkeistas AB DnB NORD bankui nėra pagrindas atmesti kito kreditoriaus reikalavimą, nes nėra įstatyminės normos, draudžiančios priverstinės hipotekos nustatymą, esant galiojančiai hipotekai. AB DnB NORD bankas rėmėsi byloje esančiais senais nekilnojamojo turto vertės duomenimis, nepateikė duomenų apie šiandieninę nekilnojamojo turto rinkos vertę. Atsakovas savo skundą motyvuoja 2007 metų turto vidutinės rinkos vertės duomenimis, tačiau priverstinė hipoteka nustatoma 2010 metais, todėl turi būti pateikta šių metų turto vertė.

23Apeliacinės bylos nagrinėjimo metu dalyvaujantys joje asmenys palaikė argumentus, išdėstytus savo pateiktuose procesiniuose dokumentuose.

24Apeliaciniai skundai tenkintini.

25Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, ginčo teisinį santykį kvalifikavęs pagal CK 6.237 straipsnio nuostatas, netinkamai pritaikė materialinės teisės normą ( CPK 330 str.).

26Pirminiu ieškiniu N. S. prašė priteisti iš atsakovo 55000 Lt, kuriuos kaip paskolą jam suteikė, pervesdama į asmeninę banko sąskaitą. Atsižvelgiant į tai, kad analogiški pinigų pervedimai, kuriuos tam pačiam atsakovui atliko jos sūnus A. S., įsiteisėjusiu teismo sprendimu buvo pripažinti nesukūrusiais paskolinių civilinių teisinių santykių, ieškinio įstatyminį pagrindą patikslino, nurodydama, jog pinigus atsakovas gavo be pagrindo ( CK 6.237 str. 1 d.).

27Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškovės pinigų pervedimas atsakovui negali būti pateisinamas jokiu teisės aktu. Sprendė, jog ieškovė įrodė, kad 55000 Lt atsakovas gavo be pagrindo, todėl šią sumą iš atsakovo priteisė kaip be pagrindo įgytą turtą ( CK 6.237 straipsnio 2 d.).

28Sutiktina su apelianto A. G. argumentu, jog teismas, neatsižvelgęs į faktinį ieškovės nurodomą ieškinio pagrindą – pinigų paskolinimą, piniginių lėšų perdavimą neteisingai kvalifikavo kaip be pagrindo įgytą turtą.

29CK 6.237 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis. Antroji įstatymo dalis nustato, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodyta pareiga atsiranda, jeigu pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau, išskyrus šio kodekso 6.241 straipsnyje numatytus atvejus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, nagrinėjant tokio pobūdžio bylas, yra išaiškinta, kad nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisiniams santykiams atsirasti yra būtinos tokios sąlygos: 1) nėra įstatymo ar sandorio, iš kurių atsiranda prievolė; 2) kreditoriaus veiksmai, kuriais skolininkas gavo turtą, yra teisėti; 3) turto negalima išreikalauti kitais civilinių teisių gynybos būdais; 4) kreditorius atliko veiksmus išimtinai savo interesais ir savo rizika. Jeigu asmuo gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2010, 2009 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2009, 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-355/2009 ir pan.).

30Tai reiškia, kad teisių ir pareigų, atsirandančių gavus turto be pagrindo, prigimtis yra nesutartinė ir neįstatyminė.

31Iš ieškovės ir jos atstovės paaiškinimų matyti, jog paskolinti A. G. pinigų N. S. prašė jos sūnus kartu su atsakovu. Atsakovo sąskaitos numerį nurodė sūnus. Geranoriškai pervesdama atsakovui 55000 Lt, pinigus ji skolino, tačiau, atsakovui teigiant, jog tai parama ar labdara, jaučiasi apgauta. Atsakovas pinigus žadėjo grąžinti per metus – pusantrų metų. Ji suklydo, kai, pervesdama pinigus, vietoje paskolos parašė žodžius „sąskaitos papildymas“. ( t. 2 b.l. 22). Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė nurodo, jog, sūnaus patikinta, paskolino atsakovui pinigų ir šio veiksmo tinkamai neįformino, todėl neturi kitų būdų pinigams atgauti. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje jos atstovė nurodo, jog ieškovė suklydo dėl sandorio formos – pasitikėdama atsakovu, žadėjusiu pinigus grąžinti, pervedė pinigų į jo sąskaitą, nesudarydama rašytinės paskolos sutarties. Atsakovas paaiškino, kad pinigus skolinosi verslui iš A. S. Pinigai į jo sąskaitą iš ieškovės sąskaitos pateko ne atsakovo, o ieškovės sūnaus iniciatyva ( t. 2 b.l. 22-23). Apeliacinės instancijos teisme A. G. paaiškino, jog ieškovės sūnus rėmė atsakovo verslą, pervesdamas pinigus iš savo motinos sąskaitos į asmeninę atsakovo sąskaitą, iš kurios tą pačią sumą atsakovas pervedė uždarajai akcinei bendrovei „Jėgos sportas“. Iš liudytojo A. S. parodymų matyti, jog, prašant atsakovui, susitarė su mama, jog ji paskolins atsakovui pinigų, nurodė ieškovei atsakovo sąskaitą. Sutarė, kad paskola bus įforminta bankiniu pavedimu. Tarpininkavo tarp motinos ir atsakovo, sakė, kad pats tuos pinigus mamai grąžinsiąs ( t. 2 b.l. 23).

32Tokiu būdu matyti, kad ieškovė, nurodydama faktines reiškiamo reikalavimo aplinkybes, teigia tarp šalių buvus sandorį, pagal kurią jie atliko veiksmus, kuriais buvo siekiama sukurti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 straipsnio 1 dalis, 1.64 straipsnio 1 dalis). Ieškovės teigimu, atsakovo prievolė grąžinti pinigus atsirado iš įstatymu numatyto paskolos sandorio, kurį ji sudarė suklydimo ar apgaulės įtakoje, todėl jos nurodomos faktinės bylos aplinkybės paneigia galimybę išsiieškoti perduotas pinigines lėšas kaip atsakovo be pagrindo įgytą turtą. Atsakovas ir ieškovės nurodomo sandorio sudarymui tarpininkavęs liudytojas A. S. taip pat pripažįsta buvus susitarimą, skirtingai aiškindami prisiimtus įsipareigojimus ir šalių valią dėl sandorio esmės. Prieštaraudamas savo paties išvadai dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo, apeliacine tvarka peržiūrimame sprendime teismas nurodė, kad, pervesdama atsakovui pinigus, ieškovė suklydo, nurodydama mokėjimo paskirtį, tačiau tvirtai tikėdama, jog suteikia atsakovui paskolą. Susitarimo sąlygų įrodinėjimas nėra šios bylos dalykas, nes ieškovė reiškia ieškinį atsakovui ne dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo ar sandorio pripažinimo negaliojančiu, bet dėl to, kad atsakovas pinigines lėšas gavo be pagrindo (CK 6.237 str.). Aplinkybę, jog atsakovas turtą gavo be teisinio pagrindo, turi įrodyti ieškovė (CPK 178 straipsnis), todėl jai nurodžius pinigų perdavimo teisinį pagrindą – šalių susitarimą, kuris pateisina pinigų gavimą, jos nurodytas ieškinio pagrindas (turto įgijimo be pagrindo) įrodymais nėra patvirtintas. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo sprendimas priteisti iš atsakovo ieškinyje nurodytą pinigų sumą kaip be pagrindo gautas lėšas neatitinka CPK 263 straipsnyje nustatytų teisėtumo ir pagrįstumo kriterijų.

33Neteisingai kvalifikavęs ginčo teisinį santykį, pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl faktinio ieškinio pagrindo, apie kurį spręstina ne iš patikslinto ieškinio, o iš pačios ieškovės ir jos atstovės paaiškinimų ir kitų įrodymų ( patikslintame ieškinyje nenurodomos jokios faktinės aplinkybės, kuriomis ji grindžia savo reikalavimą - ieškovė teigia, jog keisti įstatyminį ieškinio pagrindą ją „verčia“ Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. balandžio 21 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje nr. 2A-319/2009 pagal ieškovės sūnaus A. S. ieškinį atsakovui A. G. dėl skolos priteisimo priimta nutartis, kuria buvo pakeistas 2008 m. lapkričio 7 d. ieškinį tenkinantis Kauno apygardos teismo sprendimas, argumentas apie savanoriško pinigų pervedimo į kito asmens sąskaitą nepripažinimu paskoliniais teisiniais santykiais, neįrodžius pinigų gavėjo įsipareigojimo paskolos davėjui grąžinti tokią pat pinigų sumą ( CK 6.870 str. 1 d.); apeliacinis teismas nurodė, kad jo nagrinėto ginčo atveju ieškovas nepraranda teisinės galimybės reikšti reikalavimus dėl pinigų pervedimo atsakovui ne pagal paskolos teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, o kitais civilinių įstatymų numatytais pagrindais ( pvz., numatytais CK šeštosios knygos II dalies XX skyriuje) ( t. 1 b.l. 66).

34Formuodamas teismų praktiką ieškinio dalyko ir pagrindo suformavimo ir su tuo susijusios teismo pareigos bylą išnagrinėti iš esmės klausimu, kasacinis teismas pasisako, kad „pagal civiliniame procese įtvirtintą dispozityvumo principą (CPK 13 straipsnis) teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Taigi teisminio nagrinėjimo dalykas nustatomas atsižvelgiant į pareikšto ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą, taip pat į atsakovo atsikirtimų pagrindu nurodytas aplinkybes. CPK 135 straipsnio 1 dalyje, reglamentuojančioje ieškinio turinio reikalavimus, be kita ko, nustatyta, kad ieškinyje turi būti nurodoma: aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas), ir ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai), be to, ieškinyje turi būti nurodyti įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes (CPK 135 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad CPK 13 straipsnyje įtvirtintas dispozityvumo principas reiškia, jog asmuo, manantis, kad jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, t. y. asmuo, suformuluodamas ieškinio pagrindą ir dalyką, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas. Teismas, vykdydamas savo pareigą teisingai išspręsti bylą, nustatyti subjektinės teisės pažeidimą ir ją ginti (CPK 2 straipsnis), privalo, neperžengdamas asmens ieškiniu nustatytų ribų, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis, išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio ieškinį asmens teisės, įstatymu saugomi interesai pažeisti ir kokiu teisiniu būdu jie gintini (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. U. ir kt. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-474/2009)“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal G. P. ieškinį atsakovei J. P., trečiasis asmuo notarė J. R., dėl sutarties pripažinimo negaliojančia).

35Iš aukščiau aptartojo faktinio ieškinio pagrindo matyti, kad ieškovės teisės galėtų būti ginamos sandorių nuginčijimo instituto pagalba, tačiau tokio ieškininio reikalavimo ji nėra pareiškusi. Advokato atstovaujama ieškovė žinojo savo teises ir pareigas, įtvirtintas CPK 42 straipsnyje, tarp jų – ir apie teisę pakeisti ieškinio pagrindą arba dalyką, padidinti ar sumažinti ieškinio reikalavimus ( CPK 243 str.). Pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką įstatymas įpareigoja teismą išaiškinti šalims tik jų procesines teises ir pareigas, tačiau ši teismo pareiga nereiškia, kad teismas turi nurodyti, kokius konkrečius reikalavimus, prašymus turi reikšti dalyvaujantys byloje asmenys. Civiliniame procese galiojant dispozityvumo principui, teismas neturi teisės imtis iniciatyvos keisti ieškinio elementų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999 m. birželio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/1999; 2003 m. balandžio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-489/2003, kt.)., išskyrus įstatymo nustatytas išimtis kai kuriose nedispozityviose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. M. v. R. B., bylos Nr. 3K-3-518/2007).

36Tuo vadovaujantis apygardos teismas daro išvadą, kad teismas negali nurodyti šaliai, kaip ji turėtų suformuluoti savo reikalavimą. Kaip minėta, ieškinio dalyko nustatymas, t. y. tinkamas ieškinio reikalavimo suformulavimas, yra ieškovo, o ne teismo pareiga (CPK 135 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teisme ieškovei nepakeitus ieškinio dalyko, apeliacinės instancijos teismas, pareikštuosius reikalavimus kvalifikavęs pagal faktinį jų pagrindą, negali nuspręsti dėl jos reikalavimo priteisti iš atsakovo 55000 Lt teisėtumo. Ši aplinkybė nesudaro CPK 329 straipsnio 1-3 dalyse nustatytų pagrindų bylos perdavimui nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo ( nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų; bylos esmė atskleista ir pagal joje esančius įrodymus apeliacinės instancijos teismas gali pasisakyti dėl pareikštojo ieškinio nepagrįstumo; pirmosios instancijos teismas išsprendė visus byloje pareikštus reikalavimus; ieškinio dalyko pakeitimas yra ieškovės dispozicijoje).

37Vadovaujantis išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija panaikina pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo ir priima naują šio ieškinio netenkinantį sprendimą. Pagal CK 4.175 straipsnio antrosios dalies 3 punktą priverstinė hipoteka atsiranda pagal teismo sprendimą patenkintiems turtiniams reikalavimas užtikrinti, todėl, atmetus ieškinį dėl piniginių lėšų priteisimo, netenkintinas ir išvestinis reikalavimas dėl priverstinės hipotekos nustatymo, atskirai nepasisakant dėl kitų apeliacinio skundo argumentų ( CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atitinkamai paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos. Už apeliacinį skundą atsakovas A. G. sumokėjo 400 Lt, nuo likusios šio mokesčio dalies buvo atleistas ( t. 2 b.l. 29,83,96), tretysis asmuo už apeliacinį skundą sumokėjo 130 Lt ( t. 2 b.l. 130). Iš ieškovės atsakovui priteistina 400 Lt, trečiajam asmeniui – 130 Lt, valstybei – 1150 Lt žyminio mokesčio ir 85,56 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų ( CPK 93 str. 1 d., 96 str. 2 d., )

38Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais,

Nutarė

39apeliacinius skundus patenkinti.

40Panaikinti 2010 m. kovo 19 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą.

41Priimti naują sprendimą.

42Ieškinį atmesti.

43Priteisti iš ieškovės N. S. ( a.k. ( - )) 400 Lt ( keturis šimtus) žyminio mokesčio atsakovui A. G. ( a.k. ( - )) 130 Lt ( šimtą trisdešimt ) žyminio mokesčio trečiajam asmeniui akcinei bendrovei DnB NORD bankui ( į.k. 112029270), 1150 Lt ( vieną tūkstantį šimtą penkiasdešimt ) žyminio mokesčio ir 85,56 Lt ( aštuoniasdešimt penkis Lt 56 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei ( išieškotojas – valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, į.k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita LT24 7300 0101 0239 4300 AB „Swedbank“, b/k 73000, įmokos kodas 5660).

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. ieškovė prašė iš atsakovo priteisti 55000 Lt be pagrindo gautų lėšų, 5... 4. Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. kovo 19 d. sprendimu ieškinį... 5. Apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 19 d.... 6. Apeliaciniu skundu atsakovas A. G. nurodo, jog sprendimas neteisėtas ir... 7. Neįvertinta, jog pradiniame ieškinyje ieškovė, nurodydama, kad lėšas... 8. Nepagrįsta išvada, kad jog byloje nesama jokių įrodymų, kad ieškovei buvo... 9. Nevertinta aplinkybė, kad atsakovas nuo 2006 m. gegužės 23 d. (praėjus... 10. Nevertinta aplinkybė, kad skiriasi atsakovo ir ieškovės pateikti... 11. Vertinant A. S. paaiškinimus, neatsižvelgta į tai, kad liudytojas A. S.,... 12. Neatsižvelgta į Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 5 d. posėdyje... 13. Nustačius priverstinę hipoteką AB DnB NORD banko naudai įkeistam atsakovo... 14. Prašo panaikinti sprendimą, priimti naują sprendimą ir ieškinį atmesti.... 15. Apeliaciniu skundu tretysis asmuo AB DnB NORD bankas nurodo, jog neteisėta ir... 16. Neatsižvelgta į aplinkybes, kad ginčo turtas nėra teisės normų nustatyta... 17. Neįvertinta, kad pagal hipotekos lakšto Nr. 02120040000373 sąlygas... 18. Neatsižvelgta, kad galiojant Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos skyriaus... 19. Prašo panaikinti sprendimo dalį dėl priverstinės hipotekos atsakovui... 20. Atsiliepimais į apeliacinį skundą tretysis asmuo AB DnB NORD bankas prašo... 21. Tretysis asmuo AB DnB NORD bankas nurodo, kad priverstinės hipotekos... 22. Ieškovė nurodo, kad atsakovas netinkamai aiškina CK 6.237 straipsnio 1... 23. Apeliacinės bylos nagrinėjimo metu dalyvaujantys joje asmenys palaikė... 24. Apeliaciniai skundai tenkintini.... 25. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, ginčo... 26. Pirminiu ieškiniu N. S. prašė priteisti iš atsakovo 55000 Lt, kuriuos kaip... 27. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškovės pinigų pervedimas... 28. Sutiktina su apelianto A. G. argumentu, jog teismas, neatsižvelgęs į... 29. CK 6.237 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo... 30. Tai reiškia, kad teisių ir pareigų, atsirandančių gavus turto be pagrindo,... 31. Iš ieškovės ir jos atstovės paaiškinimų matyti, jog paskolinti A. G.... 32. Tokiu būdu matyti, kad ieškovė, nurodydama faktines reiškiamo reikalavimo... 33. Neteisingai kvalifikavęs ginčo teisinį santykį, pirmosios instancijos... 34. Formuodamas teismų praktiką ieškinio dalyko ir pagrindo suformavimo ir su... 35. Iš aukščiau aptartojo faktinio ieškinio pagrindo matyti, kad ieškovės... 36. Tuo vadovaujantis apygardos teismas daro išvadą, kad teismas negali nurodyti... 37. Vadovaujantis išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija panaikina... 38. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 39. apeliacinius skundus patenkinti.... 40. Panaikinti 2010 m. kovo 19 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą.... 41. Priimti naują sprendimą.... 42. Ieškinį atmesti.... 43. Priteisti iš ieškovės N. S. ( a.k. ( - )) 400 Lt ( keturis šimtus) žyminio...