Byla 2A-398-302/2011

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

2kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Romualdos Janovičienės,

3kolegijos teisėjų Henricho Jaglinskio ir Danutės Kutrienės,

4sekretoriaujant Aurelijai Drevnickaitei,

5dalyvaujant ieškovui Audriui Sabaliauskui, jo atstovui advokatui Martynui Stankevičiui,

6viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo Ugniaus Arsobos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2010 m. gegužės 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Audriaus Sabaliausko ieškinį atsakovui Ugniui Arsobai, tretysis asmuo Lolita Arsobienė, dėl skolos pagal paskolos sutartį ir palūkanų priteisimo.

7Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

9Ieškovas Audrius Sabaliauskas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti jo naudai iš atsakovo Ugniaus Arsobos 5 000 Lt skolos pagal paskolos sutartį ir 2 416,64 Lt palūkanų, 5% metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškinyje nurodė, kad ieškovas, būdamas paskolos davėju, 2003-12-15 paskolino atsakovui – paskolos gavėjui 5 000 Lt, pinigai buvo sumokėti iš ieškovo asmeninės sąskaitos Hansabanke į atsakovo asmeninę sąskaitą Hansabanke. Atsakovas iki šios dienos naudojasi paskolos pinigais, palūkanų nemoka, todėl jis privalo sumokėti pagal Lietuvos banko skelbtą 2003 m. gruodžio mėn. vidutinę metinę palūkanų normą, kuri buvo 8,59 proc., palūkanas už naudojimąsi pinigais už laikotarpį nuo 2003-12-16 iki pareiškimo dienos 2009-07-27, viso – 2 416,64 Lt. Ieškovas 2009-05-29 pateikė atsakovui pretenziją dėl 5 000 Lt skolos ir palūkanų sumokėjimo, tačiau atsakovas šių sumų nesumokėjo, todėl pasibaigus įstatyme nustatytam terminui, per kurį kreditorius turi teisę pareikalauti iš skolininko bet kada įvykdyti prievolę, jeigu prievolės įvykdymo terminas neįvykdytas (30 dienų nuo pareikalavimo pagal Civilinio kodekso 6.873 str. 2 d.), jis įgijo teisę į teisminę gynybą.

10Atsakovas Ugnius Arsoba su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad esant paskolos sumai didesnei kaip 5 000 Lt, turi būti sudaryta rašytinė sutartis, tačiau šiuo atveju tarp šalių nebuvo sudaryta tokia sutartis, atsakovas sandorio nei žodžiu, nei raštu nesudarė, pinigų neprašė ir nesiskolino. Priešingai, 2003 m. spalio mėn. atsakovo žmona žodine paskolos sutartimi paskolino ieškovui 10 000 Lt, kuriuos ieškovas grąžino 2003-12-15 padarydamas pavedimus į atsakovo ir į jo žmonos sąskaitas po 5 000 Lt. Lolita Arsobienė paskolos sutarties sudarymo metu dirbo UAB „Apavikta“, kurios direktoriumi buvo ieškovas, todėl ieškovui paprašius paskolinti pinigų, ji sutiko, nes juos siejo darbo teisiniai santykiai. Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad 10 000 Lt sumą atsakovas gavo 2003-07-17 Vartojimo kredito sutarties pagrindu, kaip kreditą buto remontui. Minėto buto remonto atsakovas ir Lolita Arsobienė tuo metu neatlikinėjo, todėl, turėdami laisvų pinigų, juos sutiko paskolinti ieškovui dviejų mėnesių terminui.

11Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas 2010 m. gegužės 11 d. sprendimu ieškinį patenkino. Priteisė iš atsakovo Ugniaus Arsobos 5 000 Lt skolos, 2 416,64 Lt palūkanų, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

12Teismas, vertindamas tarp šalių kilusius santykius kaip paskolos, sprendė, kad atsakovas neįrodė, jog ieškovas dengė jam suteiktą paskolą, kad ieškovui buvo perduoti pinigai paskolai, o duomenų, patvirtinančių, kad tarp šalių buvo kitokio pobūdžio atsiskaitymai ar sandoriai, byloje nėra, todėl teismas konstatavo, kad ieškovas 2003-12-15 mokėjimo nurodymu paskolino atsakovui 5 000 Lt, o atsakovas šiuos pinigus priėmė ir jais naudojosi. Teismas kritiškai vertino liudytojo G. Markevičiaus parodymus, jog pastarasis matė, kad Ugnius Arsoba davė pinigus Audriui Sabaliauskui kaip abstrakčius, grindžiamus paties atsakovo išsakytais teiginiais. Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovas Ugnius Arsoba bei tretysis asmuo Lolita Arsobienė atsiliepimuose nurodė, jog 2003 m. spalio mėn. būtent Lolita Arsobienė žodinės paskolos sutarties sudarymo pagrindu paskolino ieškovui 10 000 Lt; žodinės paskolos sutarties sudarymo metu dalyvavo ir atsakovo draugas G. Markevičius, tačiau šis liudytojas tokių aplinkybių nepatvirtino, todėl padarė išvadą, kad liudytojo parodymai neįrodo, kad Lolita Arsobienė paskolino Audriui Sakalauskui 10 000 Lt.

13Teismas taip pat konstatavo, kad atsakovo argumentas apie tai, kad atsakovas ieškovui A. Sabaliauskui suteikė beprocentinę paskolą, nepanaudojęs pagal paskirtį paskolintų lėšų 2003-07-17 vartojimo kredito sutarties pagrindu, neatitinka protingumo kriterijų, nes duomenų, patvirtinančių, kad tuo metu ieškovui buvo būtina finansinė parama, byloje nėra, tuo tarpu, neatlygintinės paskolos suteikimas ieškovui būtų nuostolingas atsakovui, turėjusiam finansinių įsipareigojimų bankui, o vartojimo kredito sutartis neįrodo Lolitos Arsobienės paskolos suteikimo ieškovui fakto. Teismas sprendė, kad 2003-12-15 Lolitos Arsobienės banko sąskaitos išrašas, iš kurio matyti, kad ji gavo jai ieškovo pervestus 5000 Lt ir tą pačią dieną juos išgrynino, neįrodo, kad ieškovas turėjo finansinių įsipareigojimų Lolitai Arsobienei. Atsakovo argumentai, jog jis turėjo pakankamai piniginių lėšų, atmestini, nes matyti, jog jis turėjo poreikį skolintis. Laiko tarpas tarp atsakovo gautos 5000 Lt sumos ir automobilio įsigijimo nelaikytinas žymiu atotrūkiu, asmeniui rūpestingai realizuojant ketinimus įsigyti brangų turtą.

14Šalys nebuvo susitarusios dėl palūkanų dydžio, iš atsakovo ieškovo naudai priteisiamos palūkanos už naudojimąsi piniginėmis lėšomis pagal 2003 m. gruodžio mėn. Lietuvos banko nustatytą vidutinę metinę palūkanų normą (b.l. 7) nuo paskolos suteikimo dienos (2003-12-16) iki pareiškimo padavimo dienos (2009-07-27), kas sudaro 2416,64 Lt sumą.

15Atsakovas Ugnius Arsoba apeliaciniu skundu prašo skundžiamą teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad teismo sprendimas priimtas netinkamai taikant ir aiškinant materialinės teisės normas, procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo procesą.

16Nurodo, kad pinigų perdavimo faktas nepatvirtina paskolos sutarties, pagal kurią ieškovas yra paskolos davėjas, o atsakovas – paskolos gavėjas, sudarymo fakto. 2003-12-15 mokėjimo nurodyme nėra įtvirtinta, kad pinigai perduodami pagal paskolos sutartį (mokėjimo paskirtyje nurodyta „iscasint“). Atsakovas, tretysis asmuo teismo posėdžio metu nurodė, kad jie yra ne paskolos gavėjai, bet jos davėjai, todėl 2003-12-15 mokėjimo nurodymas patvirtina paskolos, suteiktos ieškovui, grąžinimo faktą. Byloje apklausto liudytojo parodymai turi būti vertinami kartu su kitais netiesioginiais įrodymais, patvirtinančiais paskolos sutarties, pagal kurią atsakovas buvo paskolos davėjas, sudarymą.

17Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad atsakovo argumentas, jog jis nepanaudojęs vartojimo kredito sutarties pagrindu suteiktu kreditu buto remontui, sutiko paskolinti šią sumą ieškovui, neatitinka protingumo kriterijų, nes buvo suteikta beprocentė paskola.

18Ieškovas įrodinėjo tik pinigų perdavimo faktą, tačiau neįrodė atsakovo įsipareigojimo grąžinti ieškovui tokią pat pinigų sumą, mokėti palūkanas, rašytinės paskolos buvimo. Lietuvos apeliacinio teismo 2009-04-21 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-319/2009 konstatuota, kad mokėjimo nurodymais įforminti ieškovo patvarkymai pervesti lėšas iš jo sąskaitos į atsakovo banko sąskaitą, nepatvirtina paskolos sutarties civilinių teisinių santykių tarp ieškovo ir atsakovo atsiradimo fakto. Nors pinigai tokiu būdu buvo perduoti atsakovo žinion, tačiau nėra įrodymų, kad ginčo šalys būtų susitarusios dėl atsakovo pareigos grąžinti pinigus ieškovui, atsirandančios paskolos teisinių santykių pagrindu.

19Ieškovas Audrius Sabaliauskas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti. Teismas teisingai įvertino aplinkybę dėl atsakovo vartojimo paskolos panaudojimo.

20Apeliacinis skundas atmestinas.

21Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 2 d.). Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.

22Ieškovo apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl ginčui spręsti taikytinų materialinės teisės normų, nurodant, kad pirmos instancijos teismas šalių santykiams spęsti netinkamai taikė Civilinio kodekso 6.870 straipsnio 1 ir 3 d. nuostatas, procesines teisės normas reglamentuojančias įrodymų vertinimą (Civilinio proceso kodekso 185 str.) ir šalių įrodinėjimo pareigą (Civilinio proceso kodekso 178 str.) Su šiuo apeliacinio skundo motyvu kolegija nesutinka.

23Dėl paskolos sutarties ir jos sudarymo

24Civilinio kodekso 6.870 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą bei mokėti palūkanas. Paskolos sutartis pripažįstama galiojančia nuo pinigų perdavimo momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis), t. y ši sutartis yra realinė, todėl pinigų perdavimo faktas yra reikšmingas sprendžiant, buvo sudarytas sandoris ar ne. Esant šioms sąlygoms, konstatuojama, kad tarp šalių atsirado paskolos teisiniai santykiai. Nagrinėjamoje byloje ieškovas teigė, kad buvo sudaryta paskolos sutartis su atsakovu, paskolos sutartinius santykius grindė teismui pateiktu mokėjimo nurodymu (T. 1, b. l. 5), kuriuo ieškovas 2003-12-15 iš savo sąskaitos banke pervedė į atsakovo Ugniaus Arsobos sąskaitą banke 5000 Lt. Teismas pagrįstai šį ieškovo pateiktą dokumentą pripažino atitinkančiu CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus, nes jis patvirtina šioje normoje reglamentuojamą reikalavimą - pinigų perdavimo faktą.

25Teismų praktikoje nurodyta, kad tais atvejais, kai paskolos raštelyje ar kitame skolos dokumente neužfiksuotas pinigų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui faktas, arba nėra aiškiai nurodyta parduodamų pinigų paskirtis, pareiga įrodyti pinigų perdavimo faktą, arba perduodamų pinigų paskirtį tenka paskolos davėjui. Paprastai kai skolos dokumentas patvirtina paskolos dalyko perdavimą paskolos gavėjui, preziumuojama, kad paskolos sutartis yra sudaryta, ir tokiu atveju įrodyti paskolos dalyko neperdavimo faktą pareiga tenka paskolos gavėjui. Įstatyminės prezumpcijos, jog paskolos sutartis sudaryta ir pinigus paskolos gavėjas gavo, galiojimą bei įrodinėjimo naštos paskirstymą lemia tai, ar paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas atitinka CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo mėn. 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. G. v. G. M., bylos Nr. 3K-3-366/2010).

26Iš esmės tam, kad būtų galima konstatuoti, jog tarp šalių buvo sudaryta paskolos sutartis, dėmesys kreiptinas ne tik į sandorio formą, tačiau taip pat ir į turinį, t. y. paskolos raštelyje arba kitame skolos dokumente turi pakankamai aiškiai atsispindėti pinigų perdavimo faktas. Nagrinėjamoje byloje pinigų perdavimo faktas yra fiksuotas bankiniu dokumentu – mokėjimo nurodymu. Atsakovas neigdamas, jog jam pervesti pinigai buvo paskolos objektas, turėjo šią aplinkybę paneigti leistinais ir įtikinamais įrodymais. Šiuo atveju apelianto argumentai apie netinkamą ieškovo įrodinėjimo pareigą yra nepagrįsti. Remiantis teismų praktika, pažymėtina, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti atitinkamą faktą buvus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Marių žvejys“, bylos Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB „Liteksas“ ir kt. v. VĮ Registrų centras ir kt., bylos Nr. 3K-3-427/2008; 2009 m. balandžio 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje M. Ž. v. R. P., bylos Nr. 3K-3-156/2009; kt.). Atsakovas teigė, kad ne ieškovas jam skolino pinigus minėtu pavedimu pervesdamas 5000 Lt, o atsakovas paskolino pinigus 10 000 Lt sumoje, atiduodamas pinigus į rankas. Pirmos instancijos teismas vadovaudamasis Civilinio kodekso 6.870 straipsnio 1 d. ir 3 d. nuostatomis pagrįstai laikė neįrodytus atsakovo nurodomus paskolinius santykius tarp atsakovo ir ieškovo, kuriuose atsakovas būtų paskolos davėjas, o ieškovas paskolos gavėjas, nes jis nepateikė į bylą jokios paskolos sutarties ar kito rašytinio įrodymo, liudijančio apie tokių santykių buvimą, o taip pat nepateikė įrodymų apie pinigų perdavimą atsakovo ieškovui faktą. CPK 180 straipsnyje nurodyta, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina ar paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Nagrinėjamu atveju teismui nebuvo pagrindo remtis apelianto nurodyto liudytojo G.Markevičiaus parodymais (b.l. 86-87), kuris nurodė, kad stovėjo toli nuo ieškovo ir atsakovo, pokalbio negirdėjo, tačiau matė, kaip atsakovas perdavė ieškovui pinigus ir jam atsakovas nurodė, kad jis paskolino pinigus ieškovui, nes nėra įrodymų patvirtinančių bet kokį susitarimą dėl paskolos.

27Apelianto nurodyta aplinkybė, kad jis 2003-07-17 gavo 10 000 Lt vartojimo kreditą, nepatvirtina nagrinėjamos aplinkybės, jog tarp atsakovo ir ieškovo buvo sudaryta paskolos sutartis ir šią gautą iš banko kredito sumą atsakovas perdavė ieškovui kaip paskolą. Ši kredito sutartis įrodo faktą, kad atsakovas su Swedbank sudarė vartojimo kredito sutartį tiksliniam kreditui – buto remontui gauti (b.l. 37-38).

28Dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo

29Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. I. V. v. Kauno apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-177/2006; 2006 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. Š. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-398/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Marių žvejys“ ir kt.). Pirmos instancijos teismas tiek nurodytų procesinių normų reikalavimus, tiek nurodytų Aukščiausiojo teismo suformuotų reikalavimų vertinant įrodymus laikėsi ir pagrįstai sprendė, kad ieškovas įrodė savo reikalavimų pagrįstumą, o atsakovo pateikti įrodymai nepagrindžia jo nurodytų argumentų apie paskolos santykių buvimą tarp atsakovo ir ieškovo, kur paskolos davėju būtų atsakovas, o paskolos gavėju – ieškovas..

30Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas nustatė ir ištyrė visas reikšmingas ieškiniui aplinkybes, sutinka su pirmos instancijos teismo sprendimo išvadomis bei motyvais. Apeliacinio skundo motyvais naikinti apylinkės teismo sprendimą nėra pagrindo (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 d. 1 p.)

31Pagal apeliacinės instancijos teismo pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, patirta 9,50 Lt bylinėjimosi išlaidų. Šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš apelianto valstybei ((Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 3 p., 93 straipsnis).

32Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 str., teisėjų kolegija

Nutarė

34Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2010 m. gegužės 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

35Priteisti iš Ugniaus Arsobos 9,50 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme valstybei (įmokos kodas 5660).

1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Romualdos Janovičienės,... 3. kolegijos teisėjų Henricho Jaglinskio ir Danutės Kutrienės,... 4. sekretoriaujant Aurelijai Drevnickaitei,... 5. dalyvaujant ieškovui Audriui Sabaliauskui, jo atstovui advokatui Martynui... 6. viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo Ugniaus... 7. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 9. Ieškovas Audrius Sabaliauskas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas... 10. Atsakovas Ugnius Arsoba su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė,... 11. Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas 2010 m. gegužės 11 d. sprendimu... 12. Teismas, vertindamas tarp šalių kilusius santykius kaip paskolos, sprendė,... 13. Teismas taip pat konstatavo, kad atsakovo argumentas apie tai, kad atsakovas... 14. Šalys nebuvo susitarusios dėl palūkanų dydžio, iš atsakovo ieškovo... 15. Atsakovas Ugnius Arsoba apeliaciniu skundu prašo skundžiamą teismo... 16. Nurodo, kad pinigų perdavimo faktas nepatvirtina paskolos sutarties, pagal... 17. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad atsakovo argumentas, jog jis... 18. Ieškovas įrodinėjo tik pinigų perdavimo faktą, tačiau neįrodė atsakovo... 19. Ieškovas Audrius Sabaliauskas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo... 20. Apeliacinis skundas atmestinas.... 21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 22. Ieškovo apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl ginčui spręsti... 23. Dėl paskolos sutarties ir jos sudarymo... 24. Civilinio kodekso 6.870 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad paskolos sutartimi... 25. Teismų praktikoje nurodyta, kad tais atvejais, kai paskolos raštelyje ar... 26. Iš esmės tam, kad būtų galima konstatuoti, jog tarp šalių buvo sudaryta... 27. Apelianto nurodyta aplinkybė, kad jis 2003-07-17 gavo 10 000 Lt vartojimo... 28. Dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo... 29. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo... 30. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas nustatė ir... 31. Pagal apeliacinės instancijos teismo pažymą apie išlaidas, susijusias su... 32. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 str.,... 34. Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2010 m. gegužės 11 d. sprendimą... 35. Priteisti iš Ugniaus Arsobos 9,50 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės...