Byla e2A-874-777/2017
Dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Dobrovolskio, Jolantos Gailevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Giedrės Seselskytės,

2apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės A. V. ir trečiojo asmens A. Ž. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-02-03 sprendimo civilinėje byloje pagal akcinės bendrovės (toliau – AB) ,,Lietuvos draudimas“ patikslintą ieškinį atsakovei A. V., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, R. B., A. V., A. Ž., uždarajai akcinei bendrovei „Danės būstas“ dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovė 2016-05-18 Klaipėdos miesto apylinkės teismui pateikė patikslintą ieškinį, juo prašė priteisti iš atsakovės 333,66 Eur turtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
  2. Ieškovė nurodė, kad 2013-05-27 buvo užpiltas butas, esantis adresu ( - ) (toliau – butas Nr. 2), priklausantis trečiajam asmeniui R. B.. Ieškovės atstovas vyresnysis žalų ekspertas S. S. nustatė, kad užpylimo metu buvo sulietos patalpos, pažymėtos plane 2-5, tinkuotos lubos, natūralaus medžio parketas. Įvykio metu butas ieškovės buvo apdraustas būsto draudimu, vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis pripažintas draudžiamuoju.
  3. Ieškovė nurodė, kad apskaičiuodama nuostolį ir mokėdama draudimo išmoką ieškovė vadovavosi Būsto draudimo taisyklėmis Nr. 064 (2011-12-19 redakcija, galioja nuo 2012-01-01) (toliau – Taisyklės). Pagal UAB „Infranet“ sudarytą lokalinę turto sąmatą remonto kaina sudarė

    5334,39 Eur. Ieškovė kompensavo per užpylimą atsiradusią žalą, išmokėdama tokio dydžio draudimo išmoką.

  4. Ieškovė nurodė, kad už minėtą įvykį atsakinga atsakovė A. V., nes butas Nr. 2 buvo aplietas vandeniu iš viršuje esančių gyvenamųjų patalpų, kurios priklauso atsakovei. Ieškovės nuomone, atsakovė privalėjo naudotis turtu taip, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims.
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
  1. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino visiškai ir priteisė iš atsakovės 333,66 Eur nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2016-03-10, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 177,92 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei AB „Lietuvos draudimas“. Priteisė trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, A. Ž. 650 Eur teisinės pagalbos išlaidų iš ieškovės AB „Lietuvos draudimas“. Priteisė trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, A. Ž. 1 400 Eur už ekspertizės atlikimą iš atsakovės. Pirmosios instancijos teismas netenkino trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, A. Ž. prašymo dėl bylos nutraukimo trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, A. Ž..
  2. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad byloje buvo atlikta statinio ekspertizė siekiant nustatyti ieškovui priklausančio buto užliejimo priežastį, kurios metu nustatyta, kad muiluotas vanduo pateko į butą Nr. 2 iš buto Nr. 8 vonios-tualeto sanitarinio mazgo patalpos arba šiame bute esančių bendrųjų statinio inžinerinių sistemų – vanduo pateko ant grindų, prasiskverbė pro 5–7 cm storio netankios monolitinės gelžbetoninės perdangos plokštės ir sienos sandūrą ir apliejo butą Nr. 2. Nurodė, kad ekspertas padarė išvadą, jog buto Nr. 2 apliejimo šaltinis nebuvo butas Nr. 7.
  3. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai, t. y. UAB „Danės būstas“ rašytiniai paaiškinimai, ieškovės 2013-05-28 turto sunaikinimo-sugadinimo akte S. S. padarytos išvados, ir šalių, liudytojų paaiškinimai, duoti teismo posėdžio metu, įrodo, jog trečiajam asmeniui priklausantis butas Nr. 2 buvo aplietas dėl buto Nr. 8 savininko kaltės, todėl ne tik ekspertizės aktu byloje įrodyta, jog buto Nr. 2 užpylimo židinys buvo viršuje esantis atsakovės butas Nr. 8, o ne kiti šaltiniai.
  4. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais – UAB „Danės būstas“ rašytiniais paaiškinimais, ieškovės 2013-05-28 turto sunaikinimo-sugadinimo akte S. S. padarytomis išvadomis, statinio dalinės ekspertizės aktu Nr. 16-26E, UAB „Infranet“ sudaryta lokaline sąmata dėl faktinių užliejimo padarinių panaikinimo kaštų, šalių, liudytojų paaiškinimais, duotais teismo posėdžio metu, ieškovė įrodė įstatymo ir kasacinio teismo praktikoje nurodytas aplinkybes, kad buto Nr. 2 užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovės butas Nr. 8, o ne kiti šaltiniai.
  5. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs atsakovas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (Civilinio kodekso 6.210 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovei iš atsakovės priteistos palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2016-03-10, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
  6. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į ieškovės procesinį elgesį dėl tinkamo atsakovo nurodymo byloje, į tai, kad atsakovui A. Ž. nebuvo siųsta pretenzija ir suteikta galimybė pasiaiškinti dėl buto Nr. 2 apipylimo, nors A. V. tokia galimybė buvo suteikta, į tai, kad ieškovė patikslino ieškinį atsakove nurodydama buto Nr. 8 savininkę A. V., kuri ir buvo įvardyta 2013-05-28 turto sunaikinimo / sugadinimo akte, trečiojo asmens A. Ž. patirtas advokato išlaidas, t. y. 650 Eur, priteisė jas A. Ž. iš ieškovės (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 4 dalis). Trečiojo asmens A. Ž. patirtas ekspertizės išlaidas – 1 400 Eur priteisė iš atsakovės, kadangi teismas ieškovės ieškinį tenkino visiškai.
  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
  1. Atsakovė (toliau – ir apeliantė) pateikė apeliacinį skundą, juo prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
  2. Apeliantė abejoja, ar gali turėti lemiamą reikšmę sprendimo priėmimui byloje esantis rašytinis įrodymas – atliktos statybos techninė ekspertizės aktas praėjus 3 metams nuo žalą lėmusio įvykio dienos. Apeliantė nurodė, kad ekspertizė paremta tik prielaidomis, ekspertizės turinys neatitinka Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo nuostatų, Teismo ekspertų profesinės etikos kodekso nuostatų bei kitų teisės aktų, reguliuojančių ekspertizę atliekančių subjektų teises ir pareigas. Ekspertizė atlikta vizualiai apžiūrėjus, neatlikus jokių tyrimų, reikalaujančių specialiųjų žinių.
  3. Apeliantė nurodė, kad dėl to byloje turėjo būti tiriama ir aiškinamasi: kurią dieną ir kuriuo metu buvo apžiūrėti butai Nr. 7 ir 8; kokie konkrečiai asmenys apžiūrėjo butus Nr. 7 ir 8; kokių konkrečių veiksmų buvo imtasi vandens išsiliejimo vietai nustatyti; kada buvo atlikti atitinkami tyrimai, skirti vandens išsiliejimo vietai nustatyti. Apeliantė nurodė, kad nurodytas aplinkybes teismas privalėjo nustatinėti remdamasis visais reikšmingais byloje esančiais jrodymais ir motyvuotai pagrįsti, kuriuos įrodymus laikė patikimais bei įrodančiais vienas ar kitas aplinkybes ir kuriuos įrodymus atmetė kaip nepagrįstus.
  4. Apeliantė nurodė, kad ekspertizės aktas Nr. 16-26E neatitinka teisės aktuose nustatytų reikalavimų, yra dviprasmiškas, paremtas prielaidomis, ekspertizės aktu neįrodyta, jog vandens susitelkimo židinys buvo butas Nr. 8, nes: 1) ekspertizės akto tiriamojoje dalyje ekspertas nenurodė, kokį konkrečiai tyrimo būdą pasirinko, kokie konkrečiai tyrimai buvo atlikti, kokia konkrečiai rašytine medžiaga vadovavosi ekspertas; 2) ekspertizės akte nėra duomenų su atlikto drėgmės nustatymo atitinkamose vietose rodikliais, nesant tokių duomenų yra pagrindas išvadai, jog paskirtas teismo ekspertas drėgmės lygio nenustatinėjo; 3) ekspertizė akte nėra nurodyta, koks tyrimo metodas buvo parinktas vandens sudėčiai nustatyti, kokie ir iš kur vandens mėginiai buvo paimti bei ištirti, be to, ar muiluoto vandens konstatavimas yra statybos eksperto kompetencija, kas leidžia abejoti ne tik atliktos ekspertizės pagrįstumu, bet ir eksperto nešališkumu; 4) teismo ekspertas turėjo pareikalauti visų keturių butų (2, 3, 7, 8,) naujų kadastrinių matavimų arba tokius matavimus atlikti pasitelkdamas savo įrangą, teismo ekspertas apliejimo schemoje nėra pažymėjęs atstumo tarp sienų, sienų storio ir prasikeitimo atstumo; 5) ekspertizės turinyje tik 2 išvados pateiktos su aiškiu atsakymu, kitose 3 išvadose nenustatytas vienas ar kitas faktas, 6.1.1 ir 6.1.2 punktuose nebuvo atlikti jokie tyrimai; 6) ekspertas pateikė išvadas, kurioms padaryti nereikalingos specialiosios žinios (8.1 punktas), jos prieštarauja teisės aktų nuostatoms, nepagrįstos ekspertiniais tyrimais; 7) teismas padaręs išvadą, jog vanduo pateko iš buto Nr. 8, įvertinęs sienų prasikeitimo faktą, turėjo padaryti išvadą, jog vanduo galėjo patekti iš abiejų butų Nr. 7 ir Nr. 8, nes pagal eksperto „sienų padėties schemą“ buto Nr. 2 patalpos 2-5 plotas patenka į butų Nr. 7 ir 8 patalpų ploto teritoriją.
  5. Apeliantė nurodė, kad teismas nepasisakė arba nutylėjo dėl liudytojų parodymų ir byloje nustatytų aplinkybių: 1) iš turto sunaikinimo-sugadinimo akto nėra galimybės nustatyti, jog draudimo žalų nustatymo ekspertas S. S. į įvykio vietą atvyko 2013-05-28, nes liudytoja G. M. teigė, jog draudimo atstovas S. S. butus apžiūrėjo po apliejimo praėjus 2 dienoms, o ji pati į butą Nr. 8 su R. B. mama pateko įvykio dieną, t. y. 2013-05-27, trečiasis asmuo R. B. teigė, jog žalų ekspertas po buto apliejimo apžiūrėti butų atvyko tik po 3 ar 4 dienų, liudytojas R. G. taip pat patvirtino, jog draudimo ekspertas S. S. pas A. Ž. bute lankėsi po 3 ar 4 dienų; 2) G. M. paaiškinimą teismo posėdžio metu apie tai, jog A. Ž. į savo butą Nr. 7 apliejimo dieną 2013-05-27 neįsileido ir savo bute nesirodė 2 dienas, teismas privalėjo vertinti sistemiškai kartu su liudytojo R. G. duotais paaiškinimais, jog R. G. buvo A. Ž. bute Nr. 7 tuo metu, kai lankėsi draudimo ekspertas, kiti R. G. parodymai, nurodyti teismo sprendime, prieštarauja garso įraše užfiksuotiems R. G. paaiškinimams, teismo posėdžio metu R. G. patvirtino, jog draudimo ekspertas užfiksavo, jog A. Ž. bute Nr. 7 yra dviejose vietose sudrėkusi siena ir buvo likusių vandens žymių. Apeliantė nurodė, kad liudytojų parodymai leidžia padaryti išvadą, jog butas Nr. 8 buvo apžiūrėtas iškart po vandens išsiliejimo, o į butą Nr. 7 buvo patekta tik po 2 dienų, patekimo į butus Nr. 7 ir 8 data ir laikas reikšmingi tuo, jog po vandens išsiliejimo momento kaltas asmuo turi visas technines galimybes paslėpti arba pašalinti žalos atsiradimo požymius. Apeliantė nurodė, jog teismo sprendime surašyti visai priešingi S. S. paaiškinimai, dėl ko daro išvadą, jog liudytojo parodymus teismas iškraipė. Apeliantė nurodė, kad draudimo žalų nustatymo ekspertas S. S. patvirtino, jog jei vandens išsiliejimo vieta būtų buvusi bute Nr. 8, tai neabejotina, jog butų aplietas ir butas Nr. 3, esantis po butu Nr. 8, be to, galutine išvada posėdžio metu draudimo žalų ekspertas patvirtino, jog labiausiai tikėtina, jog apliejimo šaltinis buvo butas Nr. 7.
  6. Apeliantė nurodė, kad remiantis byloje esančių įrodymų visuma ir liudytojų parodymais yra labiau tikėtina, jog vandens išsiliejimo šaltinis buvo bute Nr. 7, o A. Ž. iniciatyva pareikalautos teismo ekspertizės išvados, paremtos prielaidomis, rodo, jog vandens išsiliejimo šaltinis buvo bute Nr. 8. Apeliantė nurodė, kad dėl susidariusios situacijos teismas privalėjo gilintis į ekspertizės akto turinį, analizuoti statybos eksperto pateiktų išvadų pagrįstumą, turėjo būti įvertintas ekspertizės atlikimo laikas, žalos padarymo mastas yra nedidelis, tai reiškia, jog ir žalos atsiradimo priežastys buvo nežymios, 3 metų laiko tarpas nuo įvykio dienos

    6– 2013-05-27 iki ekspertizės atlikimo momento – 2016-10-17 yra daugiau nei pakankamas žalos atsiradimo ar kilimo priežastims išnykti. Apeliantė nurodė, kad dėl šios priežasties

    72016-10-17 nebuvo jokių techninių galimybių nustatyti žalos atsiradimo priežastis ir tai yra vienas iš esminių pagrindų, kuriuo remiantis teismo ekspertizė šioje byloje yra mažai reikšminga.

  7. Trečiasis asmuo A. Ž. (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą, juo prašė pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-02-03 sprendimo dalį dėl 1 400 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš ieškovės.
  8. Apeliantas nurodė, kad ieškovė ieškiniu dėl žalos atlyginimo pirmiausia atsakovu nurodė apeliantą, o A. V. byloje buvo trečiuoju asmeniu. Apeliantas nurodė, kad po ekspertizės atlikimo ieškovę pateikė patikslintą ieškinį, kuriame pakeitė atsakovą į A. V., ieškovė pasinaudojo CPK 45 straipsnio l dalies nuostata dėl netinkamos šalies pakeitimo tinkama, taigi ieškovė atsisakė ieškinio apeliantui. Apeliantas nurodė, kad teismas, neteisingai įvertinęs procesinę šalių pasikeitimo byloje eigą ir pasekmes, neteisingai išsprendė ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą, t. y. apeliantui priteisė dalį išlaidų ne iš to proceso dalyvio.
  9. Apeliantas nurodė, kad visos bylinėjimosi išlaidos turi būti priteistos iš ieškovės, nes ekspertize, už kurios atlikimą apeliantas sumokėjo 1 400 Eur, buvo įrodyta, kad ieškovės reikalavimas apeliantui buvo nepagrįstas, o perkelti ieškovės prievolę sumokėti už atliktą ekspertizę atsakovei nėra jokio teisinio pagrindo ir tai neatitinka teisingumo reikalavimų.
  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8Atsakovės apeliacinis skundas atmestinas, trečiojo asmens apeliacinis skundas tenkintinas.

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.

9Dėl apeliantės (atsakovės) apeliacinio skundo

  1. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 2013-05-27 buvo užlietas butas Nr. 2, priklausantis R. B.. Ieškovės atstovas vyresnysis žalų ekspertas S. S. nustatė, kad užpylimo metu buvo sulietos patalpos tinkuotos lubos, natūralaus medžio parketas. Įvykio metu ieškovės butas buvo apdraustas būsto draudimu, įvykis pripažintas draudžiamuoju. Pagal UAB „Infranet“ sudarytą lokalinę sąmatą turto remonto kaina sudarė 334,39 Eur. Ieškovė kompensavo per užpylimą atsiradusią žalą, išmokėdama tokio dydžio draudimo išmoką. Dėl nustatyto žalos dydžio iš esmės ginčo nėra. Ieškovei, kaip išmokėjusiam draudimo išmoką draudikui, perėjo teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Todėl, vadovaudamasis CK 6.1015 straipsnio 2 dalimi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai dėl šios teisės įgyvendinimo sprendė pagal CK numatytas civilinės deliktinės atsakomybės taisykles.
  2. CK 6.266 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės, t. y. žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Teismų praktikoje pripažįstama, kad minėta teisės norma turi būti taikoma ir tais atvejais, kai pastate žemiau esančioms patalpoms padaroma žala vandens užliejimu iš aukščiau esančių asmeninės nuosavybės teise valdomų patalpų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-12-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2007; 2009-03-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2009;

    102014-04-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2014). Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad patalpos užpilamos vandeniu iš viršuje esančių patalpų) atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių; dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti; jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-05-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2014).

  3. Nagrinėjamu atveju apeliacijos procese kilo ginčas dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo, atsakomybės apeliantei (atsakovei) taikymo.
  4. Byloje faktinę aplinkybę, kad buto Nr. 2 užpylimo židinys yra viršuje esančiame apeliantės bute Nr. 8, ieškovė įrodinėjo ir pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai nustatė remdamasis šiais rašytiniais įrodymais: ieškovės 2013-05-28 turto sunaikinimo-sugadinimo aktu; ieškovės pretenzija atsakovei; statinio dalinės ekspertizės aktu Nr. 16-26E; „Danės būsto“ pateiktais išrašais iš gyvenamojo namo techninės priežiūros žurnalo ir registrų, sąskaita Nr. MNVG1333227; šalių, liudytojų parodymais.
  5. Apeliantė skunde daugiausia argumentų pateikia dėl ekspertizės akto – jo neatitikties teisės aktuose nustatytiems reikalavimams, jo dviprasmiškumo, pateiktų prielaidų, tačiau teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog eksperto išvadų nenaudingumas vienai proceso šaliai nesudaro pagrindo skirti pakartotinę ekspertizę ar konstatuoti eksperto akto ydingumą dėl netinkamos eksperto veiklos, jo išvadų. Iš pateikto ekspertizės akto matyti, jog ekspertas atlikdamas tyrimą kėlė ne vieną ir, svarbiausia, skirtingas prielaidas ir tik išsamiai ištyręs galimus apliejimo būdus ir šaltinius padarė pagrįstą išvadą, nurodydamas, jog apliejimo šaltinis buvo butas Nr. 8. Tai, jog ekspertas tyrė skirtingas versijas ir kėlė prielaidas, tik įrodo išsamiai atliktą tyrimą. Ekspertas ekspertizės akto 6.1.1 punkte iškėlė prielaidą, jog buto Nr.

    112 užliejimas įvyko dėl buto Nr. 7 kaltės, ir nurodė, kad 2016-10-19 ir 2016-10-24 apžiūros metu buvo apžiūrėta virtuvėje esanti vandentiekio ir nuotekų šalinimo sistema bei palėpėje esanti šildymo sistema. Nustatyta, kad vandentiekio ir nuotekų šalinimo vamzdynai, priklausantys butui Nr. 7 (prie vandens apskaitos prietaiso prijungta tik virtuvės kriauklė (ekspertizės 1–3 nuotraukos), atnaujinti, nesandarumų nenustatyta; šildymo sistema tvarkinga, nesandarumų nepastebėta (ekspertizės 4 nuotrauka). Ekspertas ekspertizės akte konstatavo, jog galimybės išsiveržti skysčiams per aprašytas sandūras dėl buto Nr. 7 savininko ar naudotojo kaltės nėra jokių galimybių. Buto Nr. 7 virtuvės grindų danga yra daug aukščiau – 22 mm (ekspertizės 3 nuotrauka) negu buto Nr. 8 sanitarinio mazgo (vonios-tualeto) keraminių plytelių grindų danga (12, 16 nuotraukos). Grindų aukščių skirtumas buvo nustatytas dviem darbuotojams naudojant lazerinį nivelyrą, lazerinio nivelyro liniuotę ir imtuvą (ekspertizės 9 nuotrauka). Ekspertas padarė išvadą, jog buto Nr. 2 apliejimo šaltinis nebuvo butas Nr. 7. Ekspertas ekspertizės akto 6.1.2 punkte iškėlė prielaidą, jog buto Nr. 2 apliejimo šaltinis buvo butas Nr. 8, ir išsamiai ištyrė galimo apliejimo šaltinius bute Nr. 8. Ekspertizės akto 6.1.2 punkte nurodyta, kad 2016-10-24 apžiūros metu buvo apžiūrėti vonios-tualeto (sanitarinio mazgo) patalpoje esantys vandentiekio ir nuotekų vamzdynai, ventiliacija, kaip prijungta skalbimo mašina. Nustatyta, kad vandentiekio ir nuotekų vamzdynai pasenę, susidėvėję, senokai nekeisti, vonia nepritvirtinta (buvo galima laisvai stumdyti), dušo-vonios maišytuvas vos laikosi (ekspertizės 12, 14, 16 nuotraukos), vonia užsikimšusi, vonioje matomas muiluotas vanduo (ekspertizės 13 nuotrauka), skalbimo mašinos vandens tiekimo žarna prijungta prie dušo-vonios maišytuvo (ekspertizės 14 nuotrauka). Skalbimo mašinos nuotekų išleidimo žarna neprijungta prie nuotekų tinklų, nuotekos iš skalbimo mašinos išleidžiamos tiesiai į vonią, skalbimo mašinos nuotekų išleidimo vamzdis eksperto apsilankymo metu buvo pririštas prie vonios persipildymo angos (ekspertizės 12 nuotrauka). Ekspertas nurodė, jog tikimybė, kad žarna nukrito ant grindų ir įvyko apliejimas, labai didelė (ir praktiškai vienintelė įmanoma iš visų 7 prielaidų). Ekspertas, atlikęs buto Nr. 2 apžiūrą, padarė išvadą, kad buto Nr. 2 apliejimo šaltinis galėjo būti butas Nr. 8. Teisėjų kolegija pažymi, kad atlikdamas ekspertizę ekspertas buvo iškėlęs ir tyrė ir kitas prielaidas, o būtent: buto Nr. 2 užliejimas įvyko per ventiliacijos šachtą nuo stogo (bendroji inžinerinė sistema); iš bendrųjų statinio inžinerinių sistemų (karšto ir (arba) šalto vandentiekio); iš bendrųjų statinio inžinerinių sistemų (buitinių nuotekų); iš bendrųjų statinio inžinerinių sistemų (šilumos tinklų); dėl nesandarios stogo konstrukcijos. Tačiau atlikęs apžiūras ir tyrimus ekspertas nustatė, kad buto Nr. 2 užliejimas neįvyko nė dėl vienos iš nurodytų priežasčių. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentais, jog ekspertizės aktas neatitinka teisės aktuose nustatytų reikalavimų, yra dviprasmiškas, paremtas prielaidomis, juolab kad apeliantė tokias savo išvadas grindžia daugiau procedūriniais dalykais, o ne esminiais atliktais tyrimais, pateiktomis pagrįstomis išvadomis bei argumentuotai atmestomis arba patvirtintomis prielaidomis.

  6. Teisėjų kolegija pažymi, jog ekspertizės aktas yra tik vienas iš įrodymų šaltinių, kuris turi būti vertinamas kartu su visais bylos įrodymais. Byloje buvo apklausti liudytojai – R. G., A. Ž., ieškovės darbuotojas, žalų nustatymo ekspertas S. S.. Teismo posėdžio metu apklaustas kaip liudytojas R. G., dalyvavęs trečiojo asmens A. Ž. buto apžiūroje, parodė, jog įvykus buto Nr. 2 užpylimui ekspertas S. S. atvykęs į A. Ž. butą Nr. 7 ir apžiūrėjęs butą Nr. 7 nenustatė, jog iš šio buto galėjo įvykti apipylimas. S. S. teismo posėdžio metu patvirtino, jog atvykęs į butą Nr. 2, 2013-05-28 turto sunaikinimo-sugadinimo akte nurodė galimą apipylimo šaltinį butą Nr.

    128, nes apžiūrėjus butą Nr. 7 apipylimo likučių nebuvo. Šiuos S. S. parodymus patvirtino trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. Ž., pateikęs atsiliepimą į pradinį ieškovės ieškinį, kuriame nurodė, kad ieškovės vyresnysis žalų ekspertas S. S. 2013-05-28 surašydamas turto sugadinimo aktą pats nurodė, kad jo (A. Ž.) bute jokio užpylimo šaltinio nerado ir draudėjo butas buvo užpiltas per perdangą iš buto Nr. 8 vonios patalpos. Kaip nurodė trečiasis asmuo, tokia išvada buvo padaryta apžiūrėjus A. Ž. butą bei įvertinus bute Nr. 7 užpylimo žymių lokalizaciją ir namo bei butų planus. Anksčiau paminėti liudytojai nurodė, jog norėjo patekti į butą Nr. 8, tačiau šeimininkai neįsileido. Liudytojos G. M. parodymus, jog iš karto po apipylimo ji buvo atsakovės bute, pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė nepatikimais, nes jų nepatvirtino jokie kiti įrodymai, be to, ir pačios atsakovės parodymai šiuo aspektu buvo nenuoseklūs. Taigi, anksčiau paminėti liudytojų parodymai tik patvirtina, jog būtent butas Nr. 7 buvo apžiūrėtas kitą dieną po įvykio, o duomenų, jog butas Nr. 8 buvo apžiūrėtas iš karto po įvykio ar kitą dieną, byloje nėra. Apeliantės argumentai, jog teismas nepasisakė arba nutylėjo dėl liudytojų parodymų, yra tik deklaratyvaus pobūdžio.

  7. Be to, teisėjų kolegija pažymi, jog anksčiau paminėtus įrodymus, jog butas Nr. 2 buvo aplietas šarmingu, muiluotu vandeniu, patvirtina ir UAB „Danės būstas“ 2016-11-24 pateikti į bylą išrašai iš gyvenamojo namo techninės priežiūros žurnalo ir registrų duomenys. Iš pateikiamų duomenų matyti, jog trečiasis asmuo – UAB „Danės būstas“ 2013-05-27 įvykio metu ir po nurodyto įvykio neatliko jokių avarijos likvidavimo veiksmų, išskyrus tai, kad 2013-05-28, gavus buto Nr. 2 savininkės R. B. pranešimą apie prašymą sudaryti užpilto buto aktą, buvo atlikta neeilinė šio buto apžiūra ir surašytas aktas. UAB „Danės būstas“ taip pat nurodė, jog 2013-10-08 klientų aptarnavimo centro telefonu (tel. Nr. 8 700 55 966) užregistruotas pranešimas iš buto Nr. 8, jog „užsikimšo kanalizacija vonioje. Prašo pravalyti. Bus namie“. Tą pačią dieną nuvykus avarinės tarnybos darbuotojams, rankiniu gyvatuku išvalyta kanalizacija. Už avarijų likvidavimą bute Nr. 8 buvo išrašyta sąskaita Nr. MNVG1333227. Taigi, šie duomenys tik patvirtina, jog bute Nr. 8, net ir praėjus pusei metų po įvykio, buvo nustatyta kanalizacijos problemų.
  8. Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas anksčiau išdėstyta, nesutinka su apeliantės nurodytais apeliacinio skundo argumentais, jog byloje nebuvo nustatytos svarbios teisingam bylos išsprendimui aplinkybės, tai yra liko neišaiškintos, nenustatytos ir neįrodytos aplinkybės, jog butas Nr. 2 užpiltas iš atsakovės buto Nr. 8. Pirmosios instancijos teismas motyvuojamojoje dalyje konstatavo, jog ieškovė įrodė, kad butas Nr. 2 buvo užpiltas iš atsakovei priklausančio buto Nr. 8. Teisėjų kolegija su šia pirmosios instancijos teismo išvada sutinka, kadangi ji pagrįsta byloje esančiais įrodymais, tinkamai juos įvertinus. Pirmosios instancijos teismas nustatė aplinkybes, jog atsakovės neveikimas dėl jai priklausančio buto santechnikos įrangos priežiūros (labiausiai tikėtina – dėl skalbimo mašinos nuotekų išleidimo žarnos netinkamo prijungimo) yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su trečiajam asmeniui atsiradusiomis jam priklausančio buto Nr. 2 apliejimo pasekmėmis. Taip pat svarbu pažymėti, kad atsakovė daugiau nei 3 metus nesiėmė priemonių, jog naudojimasis skalbimo mašina būtų saugus (ekspertizės metu nustatyta, kad skalbimo mašinos nuotekų išleidimo žarna neprijungta prie nuotekų tinklų, nuotekos iš skalbimo mašinos išleidžiamos tiesiai į vonią, skalbimo mašinos nuotekų išleidimo vamzdis eksperto apsilankymo metu buvo pririštas prie vonios persipildymo angos (ekspertizės 12 nuotrauka). Teisėjų kolegija konstatuoja, jog byloje esantys ir pirmosios instancijos teismo įvertinti įrodymai šias aplinkybes patvirtina. Atsakovė pirmosios instancijos teismui nepateikė įrodymų, pagrindžiančių aplinkybes, jog buto Nr. 2 užpylimo židinys buvo ne atsakovės bute, o vanduo į butą Nr. 2 pateko iš kitų šaltinių.
  9. Dėl kitų apeliantės procesiniuose dokumentuose išdėstytų argumentų apeliacinės instancijos teismas atskirai nepasisako, nes jie neturi esminės reikšmės tinkamam bylos išnagrinėjimui ir procesiniam rezultatui byloje.
  10. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino visas bylos aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus (CPK

    13185 straipsnis), priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 328 straipsnis), kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

14Dėl trečiojo asmens A. Ž. (apelianto) apeliacinio skundo

  1. Apeliantas nurodė, kad visos bylinėjimosi išlaidos turi būti priteistos iš ieškovės, nes ekspertize, už kurios atlikimą apeliantas sumokėjo 1 400 Eur, buvo įrodyta, kad ieškovės reikalavimas apeliantui buvo nepagrįstas. Šie apelianto argumentai pagrįsti.
  2. Rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui A. Ž. bei tretiesiems asmenims R. B., A. V. dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo. Ieškovė, remdamasi byloje atlikta statinio ekspertize, UAB „Danės būstas“ pateiktais rašytiniais paaiškinimais, 2016-12-01 pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuriame atsakove buvo nurodyta buto Nr. 8 savininkė A. V., trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, nurodyti R. B. ir A. V., teismas 2016-12-02 priėmė ieškovės patikslintą ieškinį.
  3. CPK 94 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
  4. Nagrinėjamu atveju pradiniam atsakovui A. Ž. byla buvo baigta nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, nes dėl anksčiau nurodytų aplinkybių ieškovė pakeitė atsakovą. Pirmosios instancijos teismas priteisdamas trečiajam asmeniui bylinėjimo išlaidas išsamiai motyvavo nukrypimą nuo CPK 93 straipsnio 1, 2, 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių ir apeliantui advokato išlaidas, t. y. 650 Eur, priteistė iš ieškovės (CPK 93 straipsnio 4 dalis), apelianto ekspertizės išlaidas, t. y. 1400 Eur, priteisė iš atsakovės. Teisėjų kolegija visiškai pritaria apelianto argumentui, jog ekspertizės išlaidos apeliantui turi būti priteistos iš ieškovės vadovaujantis CPK 93 straipsnio 4 dalies teisės norma.
  5. Teisėjų kolegija pažymi, jog nurodyti tinkamą atsakovą byloje yra ieškovės pareiga. Rašytinė bylos medžiaga patvirtina, jog 2016-06-21 teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad jos atstovas S. S. apžiūrėjo butus Nr. 7 ir Nr. 2, bandė patekti į butą Nr. 8, tačiau nepavyko, surašė turto sunaikinimo / sugadinimo aktą pagal tas aplinkybes, kurias tuo metu galėjo išsiaiškinti, ir kreipėsi į A. V. su pretenzija, pretenzijos A. Ž. nesiuntė, į namą administruojančią bendrovę iki kreipimosi į teismą nesikreipė, vėliau į butą Nr. 8 patekti nebandė. Taigi įvertinusi ieškovės procesinį elgesį dėl netinkamo atsakovo nurodymo byloje, remdamasi anksčiau nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, jog bylinėjimosi išlaidos trečiajam asmeniui susidarė dėl ieškovės netinkamo atsakovo nurodymo, todėl trečiojo asmens patirtos ekspertizės išlaidos – 1 400 Eur priteistinos trečiajam asmeniui A. Ž. iš ieškovės (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

15Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo apeliacinės instancijos teisme

  1. Atmetus apeliantės (atsakovės) apeliacinį skundą, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
  2. Rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad apeliantas (trečiasis asmuo) turėjo 50 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti už apeliacinio skundo parengimą ir pateikimą apeliacinės instancijos teismui. Nustatyta, jog nurodyta suma neviršija Lietuvos advokatų tarybos

    162004-04-26 nutarimu ir teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (2015-03-19 redakcija) nustatytos sumos (8.9 punktas), todėl trečiojo asmens apeliacinį skundą patenkinus ir atsižvelgiant į nutarties 35 punkte nurodytas aplinkybes, šios išlaidos trečiajam asmeniui priteistinos iš ieškovės (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

17Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

18Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-02-03 sprendimą iš esmės palikti nepakeistą.

19Patikslinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo trečiajam asmeniui A. Ž. už ekspertizės atlikimą ir priteisti trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, A. Ž. 1 400 Eur už ekspertizės atlikimą iš ieškovės AB „Lietuvos draudimas“.

20Priteisti trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, A. Ž. iš ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ 50 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

Proceso dalyviai
Ryšiai