Byla 2A-298/2010

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Donato Šerno, sekretoriaujant Joanai Tamašauskienei, dalyvaujant: ieškovui A. K. ir jo atstovui advokatui Valentinui Baltrūnui, atsakovui S. Č. ir jo atstovui advokatui Sauliui Kučiui, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo ūkininko A. K. ir atsakovo ūkininko S. Č. apeliacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 28 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas iš dalies, civilinėje byloje Nr. 2-158-544-2009 pagal ieškovo ūkininko A. K. ieškinį atsakovui ūkininkui S. Č. dėl 172 017,36 Lt nuostolių atlyginimo priteisimo. Tretieji asmenys byloje ūkininkė S. K. ir D. Č..

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3Ieškovas A. K. patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo S. Č. 172 017,36 Lt nuostolių atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

4Ieškovas nurodė, kad jis ir jo duktė S. K. yra ūkininkai. 2008 m. balandžio mėnesį iš atsakovo ūkininko S. Č. per tris kartus buvo nupirkta vasarinių kviečių sėklos už 11 950,60 Lt, kurią pasėjo jam ir S. K. nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose, esančiuose Skauradų k., Juostininkų k., Anykščių rajone. Kviečiai pasėti iš viso 67,03 ha plote. Vėliau ieškovas pastebėjo, kad pasėti vasariniai kviečiai neauga ir nesivysto taip, kaip turėtų, todėl kreipėsi į Valstybinės sėklų ir grūdų tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Sėklų skyriaus Panevėžio poskyrį. Specialistų komisija, apžiūrėjusi ir įvertinusi pasėlius, 2008 m. liepos 4 d. akte konstatavo, kad 2008 m. balandžio mėnesio trečiajame dešimtadienyje ieškovo laukuose buvo pasėta ne vasarinių, bet žieminių kviečių sėkla. Atsakovui iš ginčo šalių tarpusavio derybų buvo žinomas ieškovo tikslas ir poreikis pirkti vasarinių kviečių sėklą ir ją pasėti. Atsakovas viešai skelbė, jog parduoda vasarinių kviečių sėklą, todėl privalėjo parduoti sutartos rūšies ir kokybės vasarinių kviečių sėklą pagal šalių išankstinį susitarimą. Kai paaiškėjo, jog vasarinių kviečių derliaus nebus, ieškovas laukus aparė ir 32 ha plote pasėjo grikius. Juos užaugino ir gavo apie 10 tonų grūdų, kuriuos pasiliko savo reikmėms. Dėl atsakovo kaltų veiksmų ieškovas patyrė žalą, kurią sudaro tiesioginiai nuostoliai - kviečių sėklos kaina (11 950,60 Lt), išlaidos žemės paruošimui, sėjai, pasėlių auginimui ir priežiūrai. Žalą taip pat sudaro negautos pajamos, kurias ieškovas būtų gavęs, jeigu nebūtų atsakovo neteisėtų veiksmų. Ieškovas kviečių galėjo išauginti ne mažiau kaip 3,5 tonos iš hektaro. Pagal viešai skelbiamus statistinius duomenis 1 tonos vasarinių kviečių kaina tuo metu buvo 579,70 Lt (be PVM), todėl ieškovo negautos pajamos sudaro 160 066,76 Lt (67,03 ha × 3,5 t × 579,70 Lt/t + 18 % PVM). Be to, sunykus pasėliams ir negavus derliaus ieškovas negalėjo įvykdyti įsipareigojimų pagal 2008 m. gegužės 27 d. sutartį su UAB „Lietuviškas salyklas“. Pagal ją buvo įsipareigota parduoti 230 tonų kviečių sėklų, o pirkėjas turėjo mokėti po 530 Lt už toną. Pagal preliminarius skaičiavimus ieškovo nuostolius sudaro 11 950,60 Lt suma, sumokėta už grūdų sėklą, taip pat 160 066,76 Lt negautų pajamų, iš viso – 172 017,36 Lt.

5Panevėžio apygardos teismas 2009 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu ieškovo ieškinį patenkino iš dalies - priteisė iš atsakovo 85 069 Lt nuostolių atlyginimą, 6 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

6Teismas, remdamasis bylos įrodymais nustatė, kad tarp šalių buvo susiklostę pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai, nors rašytinė sutartis ir nebuvo sudaryta. Ieškovas įrodė, kad tris kartus 2008 m. balandžio mėnesį pirko iš atsakovo kviečius, tačiau pardavimo sąskaita buvo išrašyta ne tuo pačiu metu. Liudytojai patvirtino aplinkybes, kad iš atsakovo tris kartus maždaug dviejų savaičių laikotarpiu ieškovas pirko vasarinius kviečius, iš atsakovo nupirkta sėkla nebuvo perkraunama, o vežama tiesiai į ieškovo ūkį ir iš karto sėjama į laukus maždaug 60 ha plote. Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad sklype, kuris žymimas Nr. 160545-8206, 3,05 ha plote buvo pasėti ne iš atsakovo pirkti kviečiai, o kviečių sėkla „Fasan“, kuri 2007 metais buvo išauginta paties ieškovo ekologiniame ūkyje. Minėtas 3,05 ha plotas į pasėlių apžiūros aktą komisijos įrašytas per klaidą, nes komisija skaičius ir plotus nurašė iš ieškovo pateiktų dokumentų. Teismas konstatavo, kad atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, jog jis pažeidė pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas ir pardavė ieškovui ne tos rūšies (asortimento) prekę, dėl kurios buvo sutarta – vietoj vasarinių kviečių sėklos pardavė žieminių kviečių sėklą. Ieškovas negalėjo išauginti derliaus, jo parduoti, gauti pajamų, o dėl to patyrė nuostolių.

7Teismas nusprendė, kad ieškovas viso nurodyto nuostolių dydžio neįrodė, todėl ieškinį tenkino iš dalies. Teismas konstatavo, kad ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo sumokėtą kainą už pirktus kviečius - 11 950,60 Lt yra teisėtas ir pagrįstas įrodymais. Byloje nustatyta, kad buvo nupirkta 12,82 tonų vasarinių kviečių, kurie visi pasėti į 63,98 ha žemės plotą, todėl sėklos norma buvo 188 kg/ha. Tokio sėjos normos dydžio ieškovas iš esmės neginčijo. Ieškovo pateiktoje Lietuvos žemdirbystės instituto 2009 m. rugpjūčio 10 d. pažymoje nurodyta, kad kviečių derlius gali būti nuo 2,5 tonų iki 4 tonų iš hektaro. Byloje nepateikta duomenų, kad kviečiai tikrai būtų buvę parduoti konkrečiai sutartyje nurodytą savaitę ir sutartyje nurodytais kiekiais, todėl teismas, skaičiuodamas nuostolių dydį, vadovavosi vidutiniu 3,25 tonos iš ha derliumi. Teismo nuomone, ieškovas nepagrįstai prašė priteisti iš atsakovo nuostolius neatsižvelgiant į tai, kiek turėjo išlaidų dėl žemės paruošimo grūdų sėjai, sėjos, kultivavimo, purškimo nuo kenkėjų, ligų, išlaidų trąšoms, auginimo priežiūros, technikos išlaidoms ir pan. Statistiškai vieno hektaro paruošimo sėjai ir grūdinių kultūrų auginimo, priežiūros ir kitų minėtų išlaidų kaina visoms grūdinėms kultūroms yra apie 1200 Lt. Tokios išlaidos atsiranda nepriklausomai nuo to, išaugo derlius ar sunyko, todėl teismas nusprendė, kad darbų, trąšų, technikos ir kitų išlaidų suma sudaro 76 766 Lt, kuri kartu su 13 185 Lt trąšų kaina turi būti išskaičiuota iš nuotolių dydžio. Ieškovas dėl atsakovo neteisėtų veiksmų turėjo pirkti 2 100 Lt vertės grikių sėklą, papildomai įdirbti žemę, taip pat patyrė žemės paruošimo grikių sėjai išlaidas, kurios yra 1 200 Lt už hektarą. Teismas iš nuostolių atėmė 5 300 Lt sumą, kurią ieškovas gavo išauginęs grikių derlių, nes šia suma jo galimi nuostoliai sumažėjo.

8Ieškovas A. K. apeliaciniu skundu prašo teismo sprendimą pakeisti ir priteisti likusią 49 461,03 Lt nuostolių sumą bei bylinėjimosi išlaidas. Skunde nurodoma:

  1. Teismas neteisingai skaičiavo ieškovo patirtus nuostolius. Sprendime nurodyti motyvai prieštarauja atlygintinos žalos instituto esmei ir visiško nuostolių atlyginimo principui. Teismas nepagrįstai iš nuostolių dydžio išskaičiavo 76 766 Lt žemės paruošimo grūdų sėjai, sėjos, kultivavimo, purškimo nuo kenkėjų, auginimo priežiūros, technikos bei 13 185 Lt trąšų išlaidas. Tai yra tiesioginiai ieškovo nuostoliai, kurie negali būti išskaičiuojami. Be to, ieškovas ieškinio reikalavimo dydžio šiomis išlaidomis neįrodinėjo, nors turėjo teisę prašyti jų atlyginimo.
  2. Ieškovas nuostolių dydį skaičiavo iš dviejų dalių: kainos už sumokėtos kviečius (11 950,60 Lt) ir negautų pajamų (160 066,76 Lt). Teismas neturėjo teisės prie ieškovo nuostolių pridėti grikių sėjos išlaidų (38 400 Lt), taip pat neturėjo teisės atimti kviečių sėjos išlaidų (76 766 Lt), kadangi ieškovas neprašė priteisti jo patirtų išlaidų nei dėl grikių, nei dėl kviečių sėjos.

9Atsakovas S. Č. atsiliepime nesutinka su ieškovo apeliaciniu skundu. Atsakovas nurodo, kad jis negalėjo žinoti, kam perkamus kviečius naudos ieškovas, kadangi pavasarinė sėja jau buvo pasibaigusi, be to, ieškovas kviečius pirko ne tik iš atsakovo.

10Trečiasis asmuo D. Č. atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą nesutinka su šiuo skundu. Atsiliepime rašoma, kad ieškovo nuostolių paskaičiavimas nepagrįstas, kadangi nurodyta kviečių kaina yra įvardinta neatskaičiavus pasėlių paruošimo, sėklos įsigijimo, darbo užmokesčio, pasėlių priežiūros, technikos kaštų. Be to, ieškovas už grikius gavo pajamų, todėl pajamų už grikius suma turi būti mažinama ieškinio suma.

11Atsakovas S. Č. apeliaciniu skundu prašo panaikinti teismo sprendimą ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Atsakovas negalėjo žinoti, kam ieškovas naudos perkamus kviečius, kadangi pavasarinė sėja buvo pasibaigusi. Atsakovas pardavinėjo įvairios rūšies sėklas, tačiau 2008 m. gegužės 20 d. žieminių kviečių neturėjo.
  2. Negalima besąlygiškai vadovautis liudytojų parodymais, kadangi jie prieštaringi. Liudytojai teigė, kad buvo pasėti žieminiai kviečiai, nors apie grūdus žinių neturi.
  3. Teismas konstatavo, kad Valstybinės sėklų ir grūdų tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Sėklų skyriaus Panevėžio poskyrio specialistų patikrinimo akte 3,05 ha plotas, kuriame nebuvo sėti iš atsakovo pirkti grūdai, įrašytas per klaidą, todėl neduoda pagrindo abejoti kita akto dalimi. Atsakovas su tokia išvada nesutinka ir mano, kad būtent ši aplinkybė įrodo faktą, jog ieškovas apsėjo laukus ne iš atsakovo pirktais kviečiais.
  4. Teismas tenkino ieškinį iš dalies, nors nurodė, kad ieškovas visiškai nuostolių neįrodė. Teismas turėjo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, o ne imtis nuostolių skaičiavimo.
  5. Teismas be pagrindo atmetė argumentus, kad reikia vadovautis ekologinio ūkio derlingumais, o ne intensyvaus ūkio derlingumo duomenimis, kadangi ekologinį ūkį sunkiau vystyti, išmokos už jį nustatytos daug didesnės. Teismas ėmėsi iniciatyvos pats rinkti įrodymus, todėl turėjo išreikalauti visą informaciją apie ieškovo pasėlius, gautas išmokas iš VšĮ ,,Ekoagros“.

12Ieškovas A. K. atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo jo skundą atmesti. Ieškovas nurodo, kad atsakovo skundas nepagrįstas, jame nurodyti teiginiai prieštarauja bylos įrodymams. Teismas visiškai atskleidė bylos esmę, tinkamai pritaikė ir išaiškino materialinės teisės normas, objektyviai įvertino bylos įrodymus ir liudininkų parodymus.

13Ieškovo ir atsakovo apeliaciniai skundai atmestini.

14Šioje apeliacijoje spręstinas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo teismas ieškovo ieškinį dėl nuostolių priteisimo tenkino iš dalies, yra pagrįstas ir teisėtas. Šis klausimas spręstinas vadovaujantis ieškovo ir atsakovo apeliacinių skundų faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinama, ar nėra absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.).

15Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 str.). Bylos įrodymų pagrindu nustatyta ir dėl to nekyla ginčų, jog ieškovas iš atsakovo per tris kartus nupirko 12,82 tonos kviečių sėklos už 11 950,60 Lt, t. y. tarp šalių susiklostė pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai. Ieškovas nurodė, kad iš atsakovo įsigytą sėklą pasėjo jam ir trečiajam asmeniui S. K. nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose. Jo teigimu, atsakovas pažeidė iš sutartinių santykių atsiradusias prievoles, nes vietoj sutartos pirkti vasarinių kviečių sėklos pardavė žieminių kviečių sėklą. Ieškovas reiškė reikalavimus dėl nuostolių, kuriuos sudaro kviečių sėklos kaina – 11 950,60 Lt bei 160 066,76 Lt negautos pajamos, atlyginimo.

16Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008; 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009; kt.). Civiliniame procese išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys duomenys leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas tarp šalių kilusį ginčą, atsižvelgdamas į jo pobūdį, būtent ir vadovavosi įrodymų tikėtinumo taisykle. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismo išvados dėl faktinių bylos aplinkybių nustatymo, įvertinimo ir teisinio kvalifikavimo yra teisingos. Pirmosios instancijos teismas atskleidė bylos esmę bei joje esančių įrodymų pagrindu priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

172008 m. gegužės 20 d. PVM sąskaita faktūra serija CSUG 0001, kurią išrašė pardavėjas S. Č. pirkėjui A. K., bei kasos pajamų orderis patvirtina, kad ieškovas turėjo 11 950,60 Lt išlaidų dėl sėklų įsigijimo (t. 1, b. l. 31-32). Skelbimų laikraščiuose nuorašai patvirtina tai, kad atsakovas skelbėsi, jog parduoda vasarinių kviečių, miežių, avižų ir žirnių sėklą, grikius sėklai (t. 1, b. l. 33-35). Byloje nėra įrodymų, kuriais remiantis būtų galima teigti, jog atsakovas 2008 m. pavasarį pardavinėjo dar ir žieminių kviečių sėklą bei apie tai viešai skelbė. Byloje pateiktų įrodymų pagrindu darytina išvada, jog ieškovas ketino įsigyti būtent vasarinių kviečių sėklą sėjai. Atsakovo argumentai, kad jis negalėjo žinoti, kam perkamus kviečius naudos ieškovas, nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog ieškovui buvo parduota jo ketinta įsigyti vasarinių kviečių sėkla. Be to, tokie atsakovo argumentai vertintini kritiškai, nes atsakovas, kaip pardavėjas, privalėjo žinoti, kokius kviečius jis parduoda ir išsiaiškinti, kokiam tikslui ieškovas juos perka. Atsakovo teiginiai, kad ieškovas, pirkdamas kviečius, turėjo suprasti, kokius – vasarinių ar žieminių kviečių – grūdus jis perka, yra nepagrįsti. Iš bylos įrodymų matyti, kad vizualiai žieminių ir vasarinių kviečių sėklas atskirti sunku net selekcininkams. Taigi ieškovas, pirkdamas sėklas, negalėjo atskirti, ar jam buvo parduota vasarinių ar žieminių kviečių sėkla. Bylos medžiagos pagrindu pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas pardavė ne tos rūšies (asortimento) prekę, yra teisinga, o atsakovas nepateikė įrodymų, kurie paneigtų tokias teismo išvadas. Atsakovo skundo motyvas, jog ieškovas iš nevalytų kviečių sėklos negalėjo gauti gero rezultato, šiuo atveju nepaneigia aplinkybės, jog jis ieškovui pardavė netinkamos rūšies (asortimento) prekę, t. y. ne tokią kviečių sėklą, kokią pageidavo įsigyti pirkėjas.

18Teisėjų kolegijos įsitikinimu, ta aplinkybė, kad Valstybinės sėklų ir grūdų tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Sėklų skyriaus Panevėžio poskyrio specialistų 2008 m. liepos 4 d. patikrinimo akte per klaidą įrašytas 3,05 ha plotas, kuriame nebuvo sėti iš atsakovo pirkti grūdai, neįrodo, jog iš atsakovo pirktomis kviečių sėklomis apskritai nebuvo apsėta kita ieškovo nurodyta laukų dalis. Pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino, kad 2008 m. liepos 4 d. akte per klaidą įrašytas 3,05 ha plotas, kuriame nebuvo sėti iš atsakovo pirkti grūdai, neduoda pagrindo abejoti likusios šio akto dalies įrodomąja reikšme. 2008 m. liepos 4 d. patikrinimo akte komisija, apžiūrėjusi kviečių pasėlius, nurodė, kad šitaip vystosi žieminiai kviečiai, pasėti pavasarį ir nepraėję žemų temperatūrų indukcijos. Komisija nusprendė, kad ieškovo laukuose pasėta ne vasarinių, bet žieminių kviečių sėkla (t. 1, b. l. 38). Tokias išvadas iš esmės atitinka ir Lietuvos žemdirbystės instituto 2008 m. gruodžio 3 d. akte Nr. 4-845 nurodytos aplinkybės (t. 2, b. l. 41). Skundo motyvai, kad 3,05 ha žemės sklypas buvo apsėtas ne iš atsakovo pirkta kviečių sėkla, nepaneigia bylos įrodymų pagrindu teismo nustatytų aplinkybių, jog kiti patikrinimo akte nurodyti žemės sklypai buvo apsėti iš atsakovo įsigytomis kviečių sėklomis.

19Pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje apklaustų liudytojų parodymų turinį, teisingai pažymėjo, kad liudytojų parodymai neprieštarauja kitiems bylos įrodymams, juos papildo, todėl tais parodymais pagrįstai vadovavosi priimant skundžiamą sprendimą. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, atsakovas nepateikė įrodymų, kurių pagrindu būtų galima teigti, jos jis paneigė pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes dėl kviečių sėklos įsigijimo ir sėjos ieškovo bei trečiojo asmens S. K. žemės sklypuose laiko. Liudytojų parodymais patvirtinta, kad iš atsakovo įsigyti grūdai iš karto buvo sėjami ieškovo ir trečiojo asmens S. K. laukuose. Teismas bylos įrodymų pagrindu, kurie leidžia daryti labiausiai tikėtiną išvadą, jog atsakovas veikė neteisėtai, nes pažeidė pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas ir pardavė ieškovui ne tos rūšies (asortimento) prekę, pagrįstai sprendė klausimą dėl nuostolių ieškovui atlyginimo.

20Pirmosios instancijos teismo ieškovui priteistą iš atsakovo nuostolių atlyginimo dydį ginčija tiek ieškovas, tiek atsakovas. Atsakovas skunde nurodo, jog nors teismas padarė išvadą, kad ieškovas visiškai neįrodė nuostolių dydžio, tačiau ieškinį tenkino iš dalies. Atsakovo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas tokiu atveju turėjo atmesti ieškovo ieškinį kaip neįrodytą. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodydamas, kad ieškovas nuostolių dydžio visiškai neįrodė, turėjo mintyje tai, jog ieškovas neįrodė viso prašomo priteisti nuostolių dydžio, jog jo pateikti skaičiavimai dėl ieškinyje nurodyto ir prašomo priteisti nuostolių dydžio yra neteisingi, todėl teismas, vadovaudamasis įstatyme įtvirtinta pareiga nustatyti kuo tikslesnį pagrįstų nuostolių dydį, pats jį nustatė (CK 6.249 straipsnio nuostatos).

21Pirmosios instancijos teismas teisėtu ir pagrįstu laikė ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovo už pirktus kviečius sumokėtą kainą, kuri sudarė 11 950,60 Lt. Bylos įrodymai pagrįstai leido teismui daryti labiausiai tikėtiną išvadą, jog atsakovas ieškovui pardavė ne vasarinių, o žieminių kviečių sėklą, kurią pasodinęs ieškovas nesulaukė tikėtino rezultato (derliaus). Pagal bylos duomenis nustatyta, kad kviečiais viso buvo apsėtas 63,98 ha plotas (t. 1, b. l. 24-26, 27-30, 59-69, 113, 122). Teismas, skaičiuodamas, kiek grūdų galėjo būti prikulta iš vieno hektaro, nustatė sėklos sėjai normą - 188 kilogramus į hektarą. Teismas, įvertinęs tuo laikotarpiu buvusias oro sąlygas, sprendė, kad kviečių derlius galėjo būti nuo 2,5 iki 4 tonų iš hektaro, o skaičiuodamas nuostolių dydį vadovavosi gautino derliaus vidurkiu, kuris sudarė 3,25 tonas iš hektaro. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2008 m. laikotarpiu ieškovas būtų galėjęs realizuoti derlių už vidutinę 615 Lt (su PVM) kviečių tonos kainą. Šių pirmosios instancijos teismo atliktų skaičiavimų ginčo šalys savo apeliaciniuose skunduose iš esmės neginčija. Nurodytų skaičiavimų pagrindu darytina išvada, kad tuo atveju, jeigu būtų gautas derlius, kurio ieškovas tikėjosi pasėjęs iš atsakovo įsigytą kviečių sėklą, šio derliaus vertė siektų 127 880 Lt (63,98 ha x 3,25 t/ha = 207,94 t x 615 Lt/t), t. y. ieškovas galėjo gauti tokio dydžio pajamas, neskaičiuojant patirtų sąnaudų tokioms pajamos gauti.

22Teisėjų kolegija nesutinka su ieškovo skundo motyvais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai paskaičiavo priteistinų nuostolių dydį. Pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė CK 6.249 straipsnio, reglamentuojančio nuostolių ir žalos teisinį institutą, nuostatas. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai (CK 6.249 str. 1 d.). Ieškovas reiškė reikalavimą dėl netiesioginių nuostolių atlyginimo, t. y. 160 066,76 Lt negautų pajamų priteisimo. Jis šiuo atveju turėjo įrodyti, jog jo negautos pajamos yra realios, o ne tikėtinos. Negautos pajamos kvalifikuojamos kaip negautas pelnas, t. y. ta nauda, kuria būtų pagerėjusi asmens turtinė padėtis (CK 6.249 str. 1 d.). Nustatant atlygintinų netiesioginių nuostolių (negautų pajamų) dydį, būtina atsižvelgti į tai, kokių išlaidų būtų patyręs ieškovas, kokie kaštai susidarytų siekiant tų pajamų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 3 d. nutartį, priimtą byloje Nr. 3K-3-564/2009; 2008 m. birželio 9 d. nutartį, priimtą byloje Nr.3K-3-322/2008; 2008 m. vasario 11 d. nutartį, priimtą byloje Nr. 3K-3-62/2008).

23Civilinė atsakomybė yra pažeistos teisės gynimo būdas, kurio veiksmingumas užtikrinamas taikant CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą normą – teismas privalo nustatyti atlygintinų nuostolių dydį, jeigu šalis negali tiksliai įrodyti nuostolių dydžio. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškovui 85 069 Lt nuostolių atlyginimą, pagrįstai vertino ir ieškovo išlaidas, kurios susidarė dėl žemės paruošimo sėjai, sėjos, kultivavimo, trąšų įsigijimo, auginimo priežiūros, technikos panaudojimo ir pan. Tokias išlaidas ieškovas patirtų bet kuriuo atveju, t. y. nepriklausomai nuo to, ar derlius išaugo ar neišaugo. Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad statistiškai vieno hektaro žemės ploto paruošimo sėjai ir grūdinių kultūrų auginimui, kultivavimo, pasėlių tręšimo, priežiūros bei kitų būtinų darbų išlaidos sudaro maždaug 1 200 Lt (t. 1, b. l. 125-128). Ieškovas taip pat turėjo 13 185 Lt išlaidų trąšoms įsigyti (t. 2, b. l. 129). Taigi ieškovas už pasėtus kviečius galėjo gauti 37 919 Lt pelną (127 880 Lt – 13 185 Lt – 76 776 (63,98 ha x 1 200 Lt/ha)). Ieškovas nurodė, kad neužaugus vasarinių kviečių derliui, jis laukus aparė, už 2 100 Lt įsigijo grikių sėklos (t. 2, b. l. 153) ir ja apsėjo 32 ha dydžio žemės plotą, o nuėmęs derlių prikūlė apie 10 tonų grikių, kuriuos panaudojo savo reikmėms. Byloje pateiktas ieškovo raštas apie grikių auginimą bei įrodymai apie turėtas išlaidas įsigyjant grikių sėklą leidžia sutikti su ieškovo teiginiais, jog jis buvo pasėjęs ir augino grikius (t. 2, b. l. 151-153). Įrodymai, kurie leistų paneigti išvadas, jog ieškovas augino grikius, nepateikti. Grikių kaina tuo metu siekė apie 530 Lt už toną. Taigi ieškovas papildomai dar turėjo 2 100 Lt išlaidų grikių sėklai, 38 400 Lt (1 200 Lt/ha x 32 ha) sudarė sąnaudos, susijusios su grikių pasėjimu ir auginimu, tačiau iš grikių derliaus ieškovas gavo 5 300 Lt pajamų. Atliekant nuostolių dydžio skaičiavimus, prie negauto pelno iš kviečių auginimo - 37 919 Lt pridedami šie tiesioginiai nuostoliai: 11 950 Lt (kviečių sėkla) ir 2 100 Lt (grikių sėkla) bei 38 400 Lt sąnaudų, susijusių su grikių 32 ha plote pasėjimu ir auginimu (1200 Lt x 32 ha). Tokiu būdu gaunama 90 369 Lt suma, vertintina kaip nuostolių atlyginimas, kurį sudaro negautas pelnas iš kviečių auginimo, tiesioginės išlaidos kviečių ir grikių sėklai įsigyti bei grikių auginimo kaštai. Kaip minėta, iš grikių derliaus buvo gauta 5 300 Lt pajamų, todėl jų suma mažinamas apskaičiuotasis nuostolių atlyginimo dydis (90 369 – 5 300). Taigi pirmosios instancijos teismas teisingai skaičiavo ir nustatė, kad iš viso ieškovas patyrė 85 069 Lt dydžio nuostolių. Toks teismo nustatytas priteistinų nuostolių dydis šiuo atveju laikytinas atitinkančiu visišką nuostolių atlyginimo principą (CK 6.251 str.). Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai iš ieškovo nurodytų negautų pajamų atėmė išlaidas pajamoms gauti. Ieškovas neįrodė prašomų priteisti nuostolių dydžio, todėl pirmosios instancijos teismas vykdė įstatyme numatytą pareigą nustatyti kiek įmanoma tikslesnį žalos mastą ir, teisėjų kolegijos vertinimu, apskaičiavo teisingą priteistinų atlyginti nuostolių dydį. Ieškovo skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas, mažindamas priteistinų nuostolių dydį, netinkamai vadovavosi CK nuostatomis bei neteisingai vertino faktines bylos aplinkybes, nepagrįsti. Įstatyme teismui įtvirtintos pareigos nustatyti teisingą atlygintinų nuostolių dydį vykdymas negali būti vertinamas kaip ieškinio ribų peržengimas. Kadangi ieškovo prašomas priteisti nuostolių dydis pagal jų pobūdį ir faktines atsiradimo aplinkybes buvo glaudžiai susijęs su turėtomis išlaidomis sėjant ir auginant grūdines kultūras, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas priteistinų nuostolių dydį, pagrįstai vertino ir tokias aplinkybes. Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija nesutinka su ieškovo skundo motyvais, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias žalos ir nuostolių atlyginimo teisinį institutą.

24Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovo skundo argumentus, jog nustatinėjant negautų pajamų dydį esą reikėjo vadovautis ekologinio ūkio derlingumo, o ne intensyvaus ūkio derlingumo duomenimis. Byloje nustatyta, kad ieškovas 2008 m. neaugino vasarinių kviečių kaip ekologinio produkto, be to, jis pirko ir naudojo trąšas pasėliams tręšti. Tai, kad ieškovo ūkis sertifikuotas kaip ekologinės žemės ūkio gamybos ūkis, neatleidžia atsakovo nuo pareigos vykdyti sutartinius įsipareigojimus, dėl kurių pažeidimo buvo inicijuotas šis teisminis ginčas. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad ieškovui pasėjus nesertifikuotą sėklą, tokio jo poelgio vertinimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

25Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas tarp šalių kilusį ginčą, tinkamai taikė materialinės teisės normas, teisingai nustatė ir ištyrė ginčui išspręsti reikšmingas faktines bylos aplinkybes. Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliantų skundo motyvai nesudaro pagrindo keisti arba naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Teisėjų kolegija taip pat nenustatė ir absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str.), todėl jis paliekamas nepakeistas. Kadangi šiuo procesiniu sprendimu teismas netenkina nei ieškovo, nei atsakovo apeliacinio skundo, ginčo šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos (žyminiai mokesčiai už apeliacinius skundus, turėtos advokato pagalbos išlaidos) neskirstytinos. Netenkinant apeliacinių skundų, iš ginčo šalių lygiomis dalimis į valstybės biudžetą priteisiamos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme (CPK 93, 88 str. 1 d., 3 p.).

26Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

27Panevėžio apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

28Priteisti iš ieškovo A. K. ir iš atsakovo S. Č. po 4,83 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. Ieškovas A. K. patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo S. Č. 172... 4. Ieškovas nurodė, kad jis ir jo duktė S. K. yra ūkininkai. 2008 m.... 5. Panevėžio apygardos teismas 2009 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu ieškovo... 6. Teismas, remdamasis bylos įrodymais nustatė, kad tarp šalių buvo... 7. Teismas nusprendė, kad ieškovas viso nurodyto nuostolių dydžio neįrodė,... 8. Ieškovas A. K. apeliaciniu skundu prašo teismo sprendimą pakeisti ir... 9. Atsakovas S. Č. atsiliepime nesutinka su ieškovo apeliaciniu skundu.... 10. Trečiasis asmuo D. Č. atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą nesutinka... 11. Atsakovas S. Č. apeliaciniu skundu prašo panaikinti teismo sprendimą ir... 12. Ieškovas A. K. atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo jo skundą... 13. Ieškovo ir atsakovo apeliaciniai skundai atmestini.... 14. Šioje apeliacijoje spręstinas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo... 15. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei... 16. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK... 17. 2008 m. gegužės 20 d. PVM sąskaita faktūra serija CSUG 0001, kurią... 18. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, ta aplinkybė, kad Valstybinės sėklų ir... 19. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje apklaustų liudytojų... 20. Pirmosios instancijos teismo ieškovui priteistą iš atsakovo nuostolių... 21. Pirmosios instancijos teismas teisėtu ir pagrįstu laikė ieškovo... 22. Teisėjų kolegija nesutinka su ieškovo skundo motyvais, kad pirmosios... 23. Civilinė atsakomybė yra pažeistos teisės gynimo būdas, kurio veiksmingumas... 24. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovo skundo argumentus,... 25. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas... 26. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 27. Panevėžio apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą palikti... 28. Priteisti iš ieškovo A. K. ir iš atsakovo S. Č. po 4,83 Lt bylinėjimosi...