Byla 2A-2385-262/2011
Dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Onos Gasiulytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laimos Gerasičkinienės ir Alvydo Poškaus, sekretoriaujant Dovilei Masiliauskytei, dalyvaujant ieškovo atstovui adv. A. N., atsakovo atstovams adv. A. P., N. P., viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovui UAB „Senasis akvedukas“, trečiasis asmuo A. P. dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Ieškovo V. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Senasis akvedukas“, kuriuo prašo pripažinti darbo sutarties nutraukimą ir atleidimą iš darbo neteisėtu; skubiai grąžinti ieškovą į darbą; priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką; 5000 Lt neturtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidas (b.l. 1-3,123). Ieškovas nurodė, kad jis pagal darbo sutartį Nr. 179 nuo 2009-02-02 dirbo UAB „Senasis akvedukas“ direktoriaus pavaduotoju, jam nustatytas 6579 Lt mėnesinis atlyginimas. Atsakovo direktoriaus 2009-11-26 įsakymu Nr. P-217 nuo 2009-11-26 atsakovas darbo sutartį nutraukė pagal LR DK 136 str. 3 d. 1 p. dėl to, kad V. K., turėdamas galiojančią drausminę nuobaudą, skirtą atsakovo direktoriaus 2009-05-08 įsakymu Nr. P-190, 2009-11-24 nuo 14:30 val. iki 15:55 val. savavališkai pasišalino iš savo darbo vietos ir nevykdė darbo pareigų, apie pasišalinimo iš darbo vietos tikslus bei priežastis nieko neinformavo. Ieškovo teigimu, darbo sutartis nutraukta neteisėtai, nes apie ankstesnę drausminę nuobaudą ieškovui nebuvo pranešta, apie ją ieškovas sužinojo tik susipažinęs su atsakovo 2009-11-26 įsakymu. 2009-05-08 drausminė nuobauda už neatvykimą į darbą laikotarpiu nuo 2009-04-20 iki 2009-04-24 skirta neatsižvelgiant į tai, kad jis tuo laikotarpiu buvo nemokamose atostogose, nes laikė egzaminus Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijoje, tuometinė direktorė A. P. ant jo prašymo buvo uždėjus rezoliuciją „Sutinku“, be to, prieš išeinant atostogų naujam direktoriui ieškovas priminė, kad išeina atostogų, šis davė žodinį sutikimą. Ieškovas teigia, kad darbo vietos ir įmonės teritorijos 2009-11-24 nebuvo palikęs, nes tuo metu buvo bendrovės sandėlyje, vėliau užsuko į tualetą, buvo lengvai surandamas, su jokiais klientais tuo metu nebuvo susitaręs. Ieškovo darbo vieta nebuvo nustatyta, po vadovybės pasikeitimo jis sėdėjo kartu su vadybininkais ir vyr. sandėlininku. Ieškovo nebuvo prašoma raštu pasiaiškinti, nei kodėl savavališkai pasišalino iš savo darbo vietos ir nevykdė darbo pareigų, nei kodėl nieko neinformavo apie pasišalinimo iš darbo vietos tikslus ir priežastis, todėl atsakovas drausminę nuobaudą skyrė nesilaikydamas jos skyrimo tvarkos (DK 240 str.), nesant juridinių faktų sudėties, leidžiančios ją nutraukti pagal DK 136 str. 3 d. 1 p. Ieškovo teigimu, 2009-04-14 pasikeitus direktoriams, atsakovas tendencingai siekė ieškovo atsikratyti, siūlant nutraukti darbo sutartį savo noru. Ieškovui atsisakius, jam buvo skirtos drausminės nuobaudos, 2009-09-07 siūlyta sumažinti atlyginimą, kitaip darbdavys jį atleistų pagal DK 129 str. 2 d., ieškovui nesutikus, jis netrukus atleistas pagal kitą straipsnį.

5Ieškovas prašo neturtinės žalos atlyginimo, nes dėl darbo sutarties nutraukimo jis patyrė daug neigiamų dvasinių išgyvenimų ir emocinio skausmo, jautėsi pažemintas, atsirado nepasitikėjimas savimi ir neužtikrintumas savo ateitimi, gyveno streso būsenoje, nes nebeturėjo pastovių pajamų, o galimybės susirasti kitą darbą buvo labai ribotos dėl sunkmečio šalyje. Dublike ieškovas nesutinka su atsakovo atsiliepime išdėstytais deklaratyviais teiginiais, kad ieškovas dirbo netinkamai, be to, atsakovas esant pagrįstoms tokioms aplinkybėms, turėjo nutraukti darbo sutartį su ieškovu DK 129 str. 2 d. nustatytu pagrindu (b.l. 67). Baigiamosiose kalbose ieškovo atstovas pažymėjo, kad atsakovas nepagrįstai sureikšmina nemokamų atostogų suteikimo ieškovui formą, nors atsakovas nepaneigė, kad atostogas tuometinė direktorė suteikė ir tai kad ieškovas tuo metu dalyvavo egzaminų sesijoje (b.l. 154-155).

6Atsakovas UAB „Senasis akvedukas“ atsiliepime į ieškinį bei teismo posėdžių metu su ieškovo ieškininiais reikalavimais nesutiko, prašė ieškinį atmesti (b.l. 23-26). Nurodo, kad V. K. iš darbo atleistas teisėtai, nepažeidžiant darbo santykius reglamentuojančių įstatymų bei teismų formuojamos praktikos, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas jau kartą buvo baustas papeikimu. Atsakovas atleido ieškovą, nes šis 2009-11-24 dieną nuo 14:30 val. iki 15:55 val. nebuvo darbo vietoje (prie stalo). Ieškovo teiginius, kad jis 2009-11-24 dieną nuo 14:30 val. iki 15:55 val. buvo bendrovės patalpose patikrino, užklausdamas darbuotojos sandėlininkės J. S., kuri tarnybiniu pranešimu patvirtino, kad tą dieną ieškovo sandėlyje nebuvo, raktus nuo sandėlio turi tik ji ir technikos direktorius A. L.. Ieškovas prieš pasirašydamas darbo sutartį, buvo pasirašytinai supažindintas su bendrovės vidaus taisyklėmis, kuriose yra nurodytas darbo laikas ir kitos darbuotojų bei darbdavio pareigos, teisės. Be to atsakovas 2009-09-17 dienos įsakymu Nr. P -204 buvo įpareigojęs ieškovą laikytis darbo laiko tvarkos ir įmonės patalpas palikti tik gavus įmonės direktoriaus leidimą, su šiuo įsakymu ieškovas atsisakė susipažinti. Atsakovo teigimu, su 2009-05-08 paskirta drausmine nuobauda (papeikimu) ieškovas buvo supažindintas, nors ir atsisakė su ja susipažinti (2009-04-29 aktas dėl pasiaiškinimo nepateikimo; 2009-05-11 d. aktas dėl supažindinimo su įsakymu), be to skiriant atleidimą iš darbo, paskirta drausminė nuobauda buvo galiojanti. Ieškovas 2009-09-07 atsakovo siūlymą dėl jo atlyginimo sumažinimo esant statybos rinkos sąstingiui nepagrįstai sieja su ieškovo atleidimu iš darbo. Atsakovas nesutinka ir dėl moralinės žalos, nes ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad jis gyvena streso būsenoje ir turi daug neigiamų išgyvenimų, tai kad ieškovas neturi pastovių pajamų yra pats kaltas, neturtinės žalos dydis nepagrįstai didelis, neaišku kaip apskaičiuotas. Atsakovo teigimu ieškovas jau nuo pat pradžių dirbdamas darbovietėje buvo nepareigingas, nesąžiningas ir neatitinkantis kvalifikacijos darbuotojas, nepasirašė pareiginių instrukcijų, dirbdamas bendrovėje dažnai nebūdavo savo darbo vietoje, dirbo nekvalifikuotai, vėluodavo į susitikimus su klientais, konfliktuodavo su kolegomis. Atsakovas triplike pažymėjo, kad bendrovės gautų dokumentų registracijos žurnale nėra ieškovo prašymo dėl jo išleidimo nemokamų atostogų laikotarpiu nuo 2009-04-20 iki 2009-04-24. Baigiamosiose kalbose atsakovo atstovas nurodė, kad A. P. dirbo UAB „Senasis akvedukas“ iki 2009-04-14, vėliau susirgo ir neįformino įsakymo dėl V. K. nemokamų atostogų, kuriame būtų nurodyta buhalterijai atitinkamai sutvarkyti ieškovo darbo laiko apskaitos žiniaraščius. Nesant ieškovo prašymo dėl atostogų ir įsakymo buhalterija žiniaraštyje nurodė, kad ieškovas 2009-04-20 – 2009-04-24 praleido darbo dienas be pateisinamos priežasties.

7Trečiasis asmuo A. P. atsiliepime į ieškinį ir dubliką nesutiko, kad būsimas sprendimas gali įtakoti jos teises ar pareigas, nes ji su ieškovo reikalavimais niekaip nesusijusi, sprendimus dėl drausminių nuobaudų ieškovui paskyrimo priėmė ne ji, o UAB „Senasis akvedukas“ direktorius A. P., ieškinio pagrįstumo klausimas spręstinas teismo nuožiūra (b.l.121-122). A. P. atsiliepime tai pat teismo posėdžio metu patvirtino, kad 2009-04-08 ieškovas jai kaip tuometinei bendrovės direktorei buvo įteikęs prašymą suteikti nemokamų atostogų nuo 2009-04-20 iki 2009-04-24, kartu su prašymu pateikė mokymosi įstaigos kvietimą į sesiją. Atsiliepime į ieškinį bei teismo posėdžių metu nurodė, kad su ieškovo prašymu suteikti atostogas prašyme nurodytu laikotarpiu A. P. sutiko.

8II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. gegužės 6 d. sprendimu ieškinį atmetė (b.l 162-165). Teismas nurodė, kad 2009 gegužės 8 d. įsakymu Nr. P-190 ieškovui parinkta nuobauda – papeikimas, teisingai. Prašomos nemokamos atostogos tinkamai neįformintos, ieškovas nuobaudos skyrimo metu atsisakė pateikti pasiaiškinimą dėl darbo drausmės pažeidimo, nors ir turėjo priežastis pagrindžiančius reikalingus dokumentus, todėl drausminė nuobauda buvo paskirta įsakymu. Ieškovui pranešta pasirašytinai, tačiau ieškovas pasirašyti atsisakė. Teismas pažymėjo, kad apie šią nuobaudą ieškovas sužinojo 2009-05-11. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus konstatavo, kad antrasis darbo drausmės pažeidimas ieškovo veiksmuose nustatytas pagrįstai, darbdavys teisingai traktavo jo veiksmus, kaip savavališką pasišalinimą iš darbo vietos, todėl už šį darbo drausmės pažeidimą darbdavys turėjo teisę taikyti nuobaudą, ir pagal DK 136 str. 3 d. 1 p. ieškovas pagrįstai buvo atleistas iš darbo. Teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovas iš viso ignoravo administracijos teisėtus nurodymus, atsisakinėjo pasirašyti bet kokius dokumentus, pareiginę instrukciją, net supažindinant su įsakymu dėl atleidimo atsakovui teko kviestis antstolį. Teismas padarė išvadą, jog konfliktiniai santykiai tarp šalių yra užprogramuoti ir būtent dėl ieškovo kaltės ir jo asmeninių savybių. Teismas netenkindamas ieškovo reikalavimo pripažinti jo atleidimą iš darbo neteisėtu, atmetė kitus ieškovo reikalavimus, t.y. prašomas priteisti sankcijas, numatytas DK darbdaviui bei reikalavimą priteisti moralinę žalą.

10III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11Ieškovas V. K. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą ieškinį patenkinti (b.l. 176-180). Nurodo, kad ieškovas įrodė, jog nuo 2009 m. balandžio 20 d. iki 2009 m. balandžio 24 d. nebuvo darbe dėl svarbios ir pateisinamos priežasties. Teismas ieškovo nurodytų nebuvimo darbe priežasčių svarbumo visiškai nevertino, o apsiribojo tik aplinkybių, susijusių su atostogų įforminimu ir ieškovo pasiaiškinimu dėl darbo drausmės pažeidimo, nustatinėjimu. Teismas nustatė, kad atostogų suteikimas buvo netinkamai įformintas, tačiau sprendime šios aplinkybės nustatymas nėra pagrįstas. Apeliantas teigia, kad nemokamų atostogų suteikimo forma negali paneigti darbdavio ir darbuotojo susitarimo dėl nemokamų atostogų suteikimo turinio. Teismas netinkamai aiškino darbuotojo pasiaiškinimo dėl darbo drausmės pažeidimo prasmę, paskirtį ir pasekmes dėl jo nepateikimo. Atsakovas savo pareigos įrodyti buvus neteisėtai ieškovo veikai ir kaltei šiam nebuvus darbe nuo 2009 m. balandžio 20 d. iki 2009 m. balandžio 24 d. neįvykdė, todėl drausminė nuobauda dėl ieškovo nebuvimo darbe nuo 2009 m. balandžio 20 d. iki 2009 m. balandžio 24 d. turėtų būti laikoma skirta be teisėto pagrindo, t.y. nesant darbo drausmės pažeidimo faktui, o tai reiškia, kad darbo sutarties nutraukimui ir ieškovo atleidimui iš darbo pagal DK 136 str. 3 d. 1 p. nebuvo visų privalomų sąlygų.

12Apeliantas nurodo, kad antroji drausminė nuobauda ieškovui buvo skirta jam nesuteikus galimybės pasiaiškinti, t.y. nesilaikant drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos. Toks pažeidimas laikytinas esminiu ir paneigiančiu tiek drausminės nuobaudos skyrimo teisėtumą, tiek ir ieškovo teises, nes atsakovui nesudarius sąlygų ieškovui pasiaiškinti dėl visų atsakovo direktoriaus 2009 m. lapkričio 26 d. įsakyme nurodytų darbo drausmės pažeidimų, neįmanoma kalbėti apie tai, kad drausminė nuobauda ieškovui buvo parinka laikantis DK 238 str. nustatytos tvarkos. Teismas šios drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos nesilaikymo nevertino. Taip pat teismo sprendime nėra nurodyta, nei kokiais įrodymais remdamasis teismas darė išvadą ieškovui pasišalinus iš darbo vienos, nei kokią vietą teismas laikė darbo vieta, iš kurios ieškovas, pasak teismo 2009 m. lapkričio 24 d. savavališkai pasišalino nuo 14 val. 30 min. Iki 15 val. 55 min. Apeliantas teigia, kad drausminė nuobauda ieškovui pagal atsakovo direktoriaus 2009 m. lapkričio 26 d. įsakymą skirta tiek nesant darbo drausmės pažeidimo fakto, tiek pažeidžiant drausminės nuobaudos skyrimo tvarką, todėl teismas nepagrįstai pripažino ieškovo atleidimą iš darbo teisėtu.

13Atsakovas UAB „Senasis akvedukas“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-05-06 sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti (b.l. 184-188). Nurodo, kad atsakovas laikėsi nuobaudų skyrimo tvarkos ir paprašė ieškovo pateikti pasiaiškinimą dėl nebuvimo darbe, tačiau ieškovas nepateikė jokios informacijos dėl praleistų darbo dienų, tokiu būdu prarado teisę apsiginti nuo nuobaudos skyrimo. Ieškovas nepateikė nei žodžiu, nei raštu jokių pasiaiškinimų dėl nebuvimo darbe laikotarpiu nuo 2009-04-20 iki 2009-04-24, nors turėjo atsakovo prašymą dėl pasiaiškinimo, bet atsakovas neturėjo jokių duomenų, įrodančių ieškovo nekaltumo, todėl atsakovas teisėtai paskyrė ieškovui nuobaudą papeikimą. Ieškovas žinojo apie pirmąją drausminę nuobaudą – papeikimą, ir nesiėmė jokių veiksmų, kad šią drausminę nuobaudą atsakovas panaikintų. Atsakovui skiriant antrąją drausminę nuobaudą, ieškovas savo pasiaiškinime nurodė melagingas priežastis dėl darbo vietos palikimo, todėl ieškovo pasiaiškinimas negalėjo įtakoti nuobaudos paskyrimo. Teismas teisingai išsiaiškino ir įvertino sandėlininkės J. S. duotus parodymus ir nustatė, kad ieškovo tuo metu darbo vietoje nebuvo. Ieškovas ne tik pats neatlikinėjo jokių darbų, bet ir trukdė dirbti kitiems darbuotojams, nesistengė ir nenorėjo laikytis vidaus darbo taisyklių, nenorėjo susipažinti su savo pareigybinėmis instrukcijomis, o nuobaudą – atleidimą, atsakovas ieškovui paskyrė teisėtai. Teismas teisingai įvertino pateiktus įrodymus, ieškovo elgesį darbe ir priėmė teisingą sprendimą.

14Apeliacinis skundas atmestinas.

15IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai

16Civilinio proceso kodekso 320 str. 1 d. nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 2 dalis, Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957). Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog apeliacinio skundo argumentai ir motyvai nesudaro pagrindo iš esmės teisėtam ir pagrįstam teismo sprendimui pakeisti arba panaikinti.

17Iš bylos medžiagos bei šalių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovas V. K. ir atsakovas UAB „Senasis akvedukas“ 2009 m. vasario 2 d. sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. 179, kuria ieškovas buvo priimtas dirbti UAB „Senasis akvedukas“ direktoriaus pavaduotoju (b.l. 4-6). Ieškovui 2009 m. gegužės 8 d. įsakymu Nr. P-190 buvo skirta nuobauda - papeikimas dėl neatvykimo į darbą be pateisinamos priežasties nuo 2009 m. balandžio 20 d. iki 2009 m. balandžio 24 d. imtinai, t.y. kaip už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą. 2009 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. P-217 dėl V. K. atleidimo iš darbo atsakovas UAB „Senasis akvedukas“ atleido ieškovą iš užimamų pareigų pagal LR CK 136 str. 3 d. 1 p. (b.l. 7-8). Tarp šalių kilo ginčas dėl darbo sutarties su V. K. nutraukimo teisėtumo.

18Atleidimas iš darbo LR DK 136 str. 3 d. 1 p. nustatytu pagrindu yra drausminė nuobauda (DK 237 str. 1 d. 3 p.), kuri gali būti taikoma tik esant drausminės atsakomybės pagrindui (DK 10 str. 1 d., 136 str. 4 d.). Drausminės atsakomybės pagrindas yra darbo drausmės pažeidimas (DK 234, 235 str.) arba įstatymuose nustatyta kita pražanga. Darbuotojo neteisėti veiksmai arba neveikimas darbo drausmės pažeidimo atveju pasireiškia darbo pareigų nevykdymu arba netinkamu jų vykdymu dėl darbuotojo kaltės (DK 234 str.). Pagrindinės darbuotojų pareigos, kurių privalo laikytis visi darbuotojai, nustatytos DK 228 str. Darbuotojo pareigos gali būti nustatytos ir kituose DK straipsniuose ar kituose įstatymuose, norminiuose teisės aktuose, taip pat lokaliniuose teisės aktuose. Teismų praktikoje suformuota juridinių faktų sudėtis, kuriai esant leidžiama nutraukti darbo sutartį pagal DK 136 str. 3 d. 1 p. Į atleidimo iš darbo pagrindą sudarančių juridinių faktų sudėtį įeina kartu su kitais šie juridiniai faktai: faktas, kad darbo drausmės pažeidimas padarytas po to, kai darbuotojui nors kartą per paskutiniuosius dvylika mėnesių buvo skirta drausminė nuobauda; faktas, kad pakartotinio darbo drausmės pažeidimo įvykdymo dieną ankstesnė nuobauda yra galiojanti. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką teismas, nagrinėdamas ginčą dėl atleidimo iš darbo pagal DK 136 str. 3 d. 1 p. teisėtumo, turi patikrinti drausmės pažeidimo, kuris buvo atleidimo pagrindas, ir iki atleidimo iš darbo darbuotojui skirtos drausminės nuobaudos, dėl kurios yra ginčas ir kuri yra atleidimo iš darbo pagrindo sudėties elementas, teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-08-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2008; 2007-02-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2007; 2006-01-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2006; 2005-05-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2005; 2005-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-462/2005; kt.). Ši teismo pareiga egzistuoja, jeigu ieškovas net nėra ieškinio forma pareiškęs atskiro atitinkamo reikalavimo, nes reikalavimas dėl atleidimo iš darbo pagal DK 136 str. 3 d. 1 p. pripažinimo neteisėtu apima ir reikalavimą dėl ankstesnės drausminės nuobaudos (drausminių nuobaudų) teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimo. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, jog teismas, nagrinėdamas ginčą dėl darbuotojo atleidimo iš darbo drausminės nuobaudos taikymo tvarka teisėtumo, turi tikrinti ankstesnės (ankstesnių) šiam darbuotojui paskirtos drausminės nuobaudos (drausminių nuobaudų) teisėtumą ir pagrįstumą, tačiau toks tikrinimas yra nulemtas ieškinio senaties instituto taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-05-30 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-314/2005). Jei darbuotojas nesilaikė DK nustatytos privalomos ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarkos, tai nutrūkus darbo santykiams vis dėlto nėra pagrindo teigti, kad ta tvarka jam (darbuotojui) nebuvo privaloma. Jeigu darbuotojas dėl ankstesnės (ankstesnių) drausminės nuobaudos (drausminių nuobaudų) nebuvo kreipęsis į darbo ginčų komisiją ir iki jo atleidimo iš darbo dienos DK 296 str. nustatytas trijų mėnesių kreipimosi į darbo ginčų komisiją terminas yra pasibaigęs, tai teismas, tikrindamas tokios drausminės nuobaudos (tokių drausminių nuobaudų) teisėtumą ir pagrįstumą, DK 296 str. nustatytą terminą taiko pagal ieškinio senaties taisykles, nustatytas CK 1.126, 1.128–1.131 str. (DK 10, 27 str., CK 1.1 str. 3 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-10-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2009; 2004-11-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-610/2004; kt.). Jei ankstesnė drausminė nuobauda yra vienas iš darbo sutarties nutraukimo, dėl kurio teisėtumo kilęs ginčas, pagrindo sudėties elementų, o darbuotojas nėra ieškinio forma pareiškęs dėl jos atskiro reikalavimo, tai pareikštas reikalavimas dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu apima ir reikalavimą dėl ankstesnės drausminės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimo, o reikalavimo dėl ankstesnės drausminės nuobaudos panaikinimo pareiškimo teisme diena laikoma ta diena, kurią teisme pareikštas reikalavimas dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-06-07 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-372/2006; kt.).

19Dėl atsakovo 2009 m. gegužės 8 d. įsakymo Nr. P-190

20Iš šalių paaiškinimų ir bylos medžiagos nustatyta, kad 2009 m. gegužės 8 d. įsakymu Nr. P-190 ieškovui drausminė nuobauda skirta dėl neatvykimo į darbą be pateisinamos priežasties nuo 2009 m. balandžio 20 d. iki 2009 m. balandžio 24 d. (imtinai) (b.l. 62). Ieškovas teigia, kad 2009 m. balandžio 8 d. parašė buvusiai tuo metu atsakovo direktorei A. P. prašymą suteikti nemokamų atostogų nuo 2009 m. balandžio 20 d. iki 2009 m. balandžio 24 d. egzaminams laikyti, pridėdamas kvietimą į sesiją (b.l. 68-69). Atsakovo direktorė sutiko su prašymu uždėdama rezoliuciją ,,Sutinku: direktorė A. P.,, 2009 04 08, parašas“, tačiau tinkamai neįformino atostogų, t.y. įsakymo dėl ieškovo išleidimo atostogų nėra. Juo labiau, kad iš pateiktos dokumentų registracijos žurnalo kopijos matyti, kad ieškovo 2009 m. balandžio 8 d. prašymas dėl nemokamų atostogų suteikimo laikotarpiu nuo 2009 m. balandžio 1 d. iki 2009 m. balandžio 30 d. neužregistruotas (b.l. 86-88). Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad ieškovas nuobaudos skyrimo metu atsisakė pateikti pasiaiškinimą dėl darbo drausmės pažeidimo. Toks ieškovo elgesys vertintinas kritiškai, nes nesuprantama, kodėl ieškovas neva turėdamas pateisinamas priežastis bei jas pagrindžiančius dokumentus, neteikė atsakovui pasiaiškinimo dėl nuo 2009 m. balandžio 20 d. iki 2009 m. balandžio 24 d. nebuvimo darbe. Pažymėtina, kad šie įrodymai teisme pateikti tik su dubliku, o ieškinyje apie pateisinamas priežastis dėl nuo 2009 m. balandžio 20 d. iki 2009 m. balandžio 24 d. nebuvimo darbe nėra užsimenama. Taigi, konstatuotina, kad atsakovas laikėsi nuobaudų skyrimo tvarkos ir paprašė ieškovo pateikti pasiaiškinimą dėl nebuvimo darbe, tačiau kaip jau minėta, ieškovas nepateikė jokios informacijos dėl praleistų darbo dienų, tokiu būdu prarado teisę apsiginti nuo nuobaudos skyrimo ir taip nepateikdamas pasiaiškinimo, nebendradarbiavo su darbdaviu, pažeidė jo interesus. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovas teisėtai paskyrė ieškovui 2009 m. gegužės 8 d. įsakymu Nr. P-190 drausminę nuobaudą – papeikimą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovas elgėsi neetiškai, ignoravo darbdavį, nesiskaitydamas su DK reglamentuotomis nuostatomis dėl nuobaudos skyrimo tvarkos. Nuobauda parinkta pagal DK 235 str. 2 d., t.y. neatvykimo į darbą be svarbių priežasčių, teisingai (b.l. 62). Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai nustatė, kad ieškovas apie šią nuobaudą sužinojo 2009-05-11, ką patvirtina 2009-05-11 aktas, pasirašytas 3 komisijos narių, iš kurio matyti, kad įsakymas jam buvo įteiktas susipažinimui, ieškovas įsakymą pasirašyti atsisakė, dėl minėtos nuobaudos nesikreipė į darbo ginčų komisiją (b.l. 44, 45). Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad ieškovui atsakovo 2009 m. gegužės 8 d. įsakymu Nr. P-190 skirta drausminė nuobauda yra teisėta ir pagrįsta.

21Dėl 2009 m. lapkričio 26 d. įsakymo Nr. P-217

222009 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. P-217 ieškovui drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo LR DK 136 str. 3 d. 1 p. pagrindu, skirta dėl to, kad 2009 m. lapkričio 24 d. nuo 14:30 val. iki 15:55 val. ieškovas savavališkai pasišalino iš savo darbo vietos ir nevykdė darbo pareigų, apie pasišalinimą neinformavo, šiais veiksmais pažeidė bendrovės vidaus darbo tvarkos taisyklių, patvirtintų 2009 m. vasario 2d. 20 p. ir 75.4 p. bei 2009-09-17 įsakymo Nr. P-204 ,,Dėl V. K. darbo laiko“ nuostatas. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus dėl antro ieškovo darbo drausmės pažeidimo nustatė, kad 2009 m. lapkričio 24 d. nuo 14.30 val. iki 15.55 val. ieškovas nebuvo darbo vietoje, dėl ko darbdavys paprašė pasiaiškinti. Ieškovas pateikė paaiškinimą, kad tuo metu buvo sandėlyje, vėliau buvo užsukęs į tualetą (b.l. 46, 61). Taigi, apie pasišalinimo iš darbo vietos tikslus bei priežastis, V. K. nieko neinformavo (b.l. 7-8).

23LR DK 35 str. 1 d. nustatyta, kad, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, darbdaviai, darbuotojai ir jų atstovai turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise. Šioje įstatymo normoje nustatyti reikalavimai taikomi abiem darbo sutarties šalims.

24Pagal bendrovės vidaus darbo tvarkos taisyklių 20 punktą darbo laiko pradžia bendrovėje yra 8.00 val., pabaiga 17.00 val., penktadieniais darbas trunka iki 15.45 val. Šių taisyklių 74.4 punktas nurodo, kad ateiti į darbą ir išeiti iš jo privalo nustatytu laiku, darbuotojas negali palikti savo darbo vietos ilgiau nei vienai valandai be administracijos leidimo, kiekvienas darbuotojas, paliekantis savo darbo vietą privalo pranešti administracijai apie kelionės tikslą bei numatomą sugrįžimo laiką. Su šiomis bendrovės vidaus darbo tvarkos taisyklėmis ieškovas supažindintas (b.l. 41).

25LR DK 240 str. 1 d. nustato darbdavio pareigą raštu pareikalauti iš darbuotojo pasiaiškinti dėl drausminės nuobaudos skyrimo. Iš byloje esančio 2009 m. lapkričio 24 d. atsakovo prašymo dėl pasiaiškinimo matyti, kad atsakovas ieškovo paprašė pateikti pasiaiškinimą, kodėl jo nebuvo 2009-11-24 nuo 14.30 val. iki 15.55 val. konkrečioje vietoje ir konkrečiu laiku, o taip pat ieškovui buvo skirtas protingas terminas pateikti prašomą pasiaiškinimą (b.l. 46). Iš ieškovo pateikto pasiaiškinimo matyti, kad ieškovas turėjo realią galimybę pasiaiškinti darbdaviui, tačiau ja tinkamai nepasinaudojo, nes byloje esantys rašytiniai įrodymai paneigia ieškovo nurodytas nebuvimo darbe priežastis (b.l. 61, 31, 32). LR DK 142 str. įtvirtinta darbuotojo pareiga dirbti jam pavestą darbą darbdavio nustatytu metu. Darbuotojas vykdydamas savo pareigas privalo laikytis įstatymų, darbo sutarties bei vykdyti savo įsipareigojimus bendradarbiaudamas su darbdaviu bei laikydamasis sąžiningumo, protingumo standartų. Pažymėtina, kad darbo vietos palikimas be pateisinamos priežasties, niekam nepranešus laikytinas darbuotojo pareigų nevykdymu ir darbo drausmės pažeidimu. Turint omenyje, kad ieškovas buvo direktoriaus pavaduotojas, kad jo darbo vieta yra kabinete, todėl teisingai darbdavys traktavo jo veiksmus, kaip savavališką pasišalinimą iš darbo vietos. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinės bylos Nr. 3K-3-516/2004, 3K-3-513/2004 ir kt.).

26Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, tarp šalių susiklosčiusius santykius, šalių veiksmus teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, už šį darbo drausmės pažeidimą darbdavys turėjo teisę taikyti nuobaudą. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas padarė darbo drausmės pažeidimą, darbo drausmės pažeidimas padarytas po to, kai darbuotojui nors kartą per paskutinius dvylika mėnesių buvo skirta nuobauda, kuri yra galiojanti ir apie kurią darbuotojui pranešta, todėl vadovaujantis LR DK 136 str. 3 d. 1 p. darytina išvada, kad ieškovas iš darbo atleistas teisėtai.

27Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, todėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 6 d. sprendimas yra teisėtas bei pagrįstas ir naikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

28Pagal LR CPK 98 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (LR CPK 98 str. 2 d.). Atsakovas prašo priteisti 2000,00 Lt patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Taigi, vadovaujantis LR CPK 98 str., 2004 m. balandžio 2 d. LR Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 7 p., 8 p., 9 p. bei atsižvelgiant į bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo dydis yra mažintinas ir iš ieškovo atsakovui priteistina 1000,00 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (b.l. 62, 63).

29Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 6 d. sprendimą palikus nepakeistą, t.y. ieškovo ieškinį atmetus, naikintinos laikinosios apsaugos priemonės, pritaikytos Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 6 d. nutartimi (b.l. 92) (LR CPK 150 str.).

30Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 150 straipsniu, 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

31Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

32Priteisti iš ieškovo (apelianto) V. K. ( - ) atsakovui UAB „Senasis akvedukas“ ( - ) 1000,00 Lt (vieną tūkstantį litų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.

33Panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 6 d. nutartimi, t.y. atsakovo UAB „Senasis akvedukas“ ( - ) kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, piniginių lėšų, turtinių teisių areštą 51.053 Lt sumai.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. Ieškovo V. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Senasis... 5. Ieškovas prašo neturtinės žalos atlyginimo, nes dėl darbo sutarties... 6. Atsakovas UAB „Senasis akvedukas“ atsiliepime į ieškinį bei teismo... 7. Trečiasis asmuo A. P. atsiliepime į ieškinį ir dubliką nesutiko, kad... 8. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 9. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. gegužės 6 d. sprendimu ieškinį... 10. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 11. Ieškovas V. K. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus... 12. Apeliantas nurodo, kad antroji drausminė nuobauda ieškovui buvo skirta jam... 13. Atsakovas UAB „Senasis akvedukas“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo... 14. Apeliacinis skundas atmestinas.... 15. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai... 16. Civilinio proceso kodekso 320 str. 1 d. nustatyta, jog bylos nagrinėjimo... 17. Iš bylos medžiagos bei šalių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovas V. K.... 18. Atleidimas iš darbo LR DK 136 str. 3 d. 1 p. nustatytu pagrindu yra drausminė... 19. Dėl atsakovo 2009 m. gegužės 8 d. įsakymo Nr. P-190 ... 20. Iš šalių paaiškinimų ir bylos medžiagos nustatyta, kad 2009 m. gegužės... 21. Dėl 2009 m. lapkričio 26 d. įsakymo Nr. P-217... 22. 2009 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. P-217 ieškovui drausminė nuobauda –... 23. LR DK 35 str. 1 d. nustatyta, kad, įgyvendindami savo teises bei vykdydami... 24. Pagal bendrovės vidaus darbo tvarkos taisyklių 20 punktą darbo laiko... 25. LR DK 240 str. 1 d. nustato darbdavio pareigą raštu pareikalauti iš... 26. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, tarp šalių susiklosčiusius... 27. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą,... 28. Pagal LR CPK 98 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas... 29. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 6 d. sprendimą palikus... 30. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso... 31. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 6 d. sprendimą palikti... 32. Priteisti iš ieškovo (apelianto) V. K. ( - ) atsakovui UAB „Senasis... 33. Panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Vilniaus miesto 1...