Byla e2A-605-357/2019
Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės (pirmininkė ir pranešėja), Jurgos Kramanauskaitės – Butkuvienės ir Irenos Stasiūnienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Grūstė“ apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. liepos 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Mažeikių duona“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Grūstė“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Mažeikių duona“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti 2018 m. rugpjūčio 31 d. tarpusavio skolų užskaitymo aktą Nr. ( - ) bei tarpusavio skolų užskaitymo aktą Nr. ( - ) negaliojančiais nuo jų sudarymo pradžios; taikyti restituciją natūra – priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) UAB „Grūstė“ ieškovei BUAB „Mažeikių duona“ 2582,34 Eur skolą; iš atsakovės UAB „Grūstė“ ieškovės BUAB „Mažeikių duona“ naudai priteisti 6 procentų dydžio metines palūkanas bei visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.

82.

9Nurodė, kad Šiaulių apygardos teismas 2018 m. lapkričio 15 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą BUAB „Mažeikių duona“ ir administratoriumi paskyrė M. V.. Administratorius patikrino BUAB „Mažeikių duona“ sandorius ir nustatė, jog UAB „Mažeikių duona“ ir UAB „Grūstė“ 2018 m. rugpjūčio 31 d. sudarė Tarpusavio skolų užskaitymo aktą Nr. ( - ) dėl 2404,25 Eur įskaitymo ir Tarpusavio skolų užskaitymo aktą Nr. ( - ) dėl 178,09 Eur įskaitymo. Tarpusavio skolų užskaitymo aktų pagrindu UAB „Grūstė“ įskaitė 2582,34 Eur įsiskolinimą į BUAB „Mažeikių duona“ mokėtinas sumas atsakovei. Mano, kad BUAB „Mažeikių duona“ ir jos kreditorių teisės bei teisėti interesai buvo pažeisti bei pažeistos imperatyvios įstatymo nuostatos.

103.

11Atsakovė UAB „Grūstė“ pateiktu atsiliepimu su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ginčijami sandoriai atitiko įprastą verslo praktiką, atsakovė su ieškove dažniausiai atsiskaitydavo barteriniais mainais. Mano, kol skolininkui neiškelta bankroto byla, įstatymas nenustato kreditorių lygybės principo, todėl įprastai skolininko sudarytas sandoris, kuriuo tenkinamas vieno kreditoriaus reikalavimas, nors ir yra suėję prievolių vykdymo kitiems kreditoriams terminai, jeigu tai atitinka įprastą verslo praktiką, įstatymo nedraudžiamas.

124.

13Byloje kaip liudytojas apklaustas BUAB „Mažeikių duona“ direktorius D. R..

14II.

15Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

165.

17Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai 2019 m. liepos 1 d. sprendimu ieškinį tenkino, pripažino BUAB „Mažeikių duona“ ir UAB „Grūstė“ 2018 m. rugpjūčio 31 d. Tarpusavio skolų užskaitymo aktą Nr. ( - ) dėl 2404,25 Eur įskaitymo ir Tarpusavio skolų užskaitymo aktą Nr. ( - ) dėl 178,09 Eur įskaitymo negaliojančiais ir taikė restituciją natūra. Priteisė BUAB „Mažeikių duona“ iš atsakovės UAB „Grūstė“ 2582,34 Eur sumą, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 2582,34 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, 2019 m. kovo 13 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisė iš atsakovės UAB „Grūstė“ 58,00 Eur bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą.

186.

19Teismas sprendė, kad ieškovė turėjo galiojančią reikalavimo teisę į atsakovę 2582,34 Eur sumai. Ginčijami ieškovės ir atsakovės Tarpusavio skolų užskaitymo aktai Nr. ( - ) ir Nr. ( - ) pažeidė kitų ieškovės kreditorių teises. Ginčijamo sandorio sudarymo metu ieškovė jau buvo faktiškai nemoki, turėjo įsiskolinimų aukštesnės eilės kreditoriams, turėjo atsiskaitymus vykdyti CK 6.9301 straipsnyje nustatyta tvarka, todėl ginčijamu sandoriu nepagrįstai suteikta pirmenybė atsakovei kitų kreditorių atžvilgiu. Nagrinėjamu atveju byloje nėra pateikta duomenų, kurie leistų teigti, kad ginčo subjektai privalėjo sudaryti ginčijamus aktus. Teismo vertinimu, tiek ieškovė, tiek atsakovė, sudarydami ginčijamus sandorius – Tarpusavio skolų užskaitymo aktus, buvo nesąžiningi. Kad ieškovė tarpusavio skolų užskaitymo aktų pasirašymo metu buvo nemoki patvirtina faktai, kad ieškovė nuo 2018 m. rugpjūčio 29 d. iki bankroto bylos iškėlimo gamybinės veiklos nebevykdė, ieškovės lėšos, esančios banke, buvo areštuotos, buvo taikomas antstolės areštas lėšoms esančioms ir/ar patenkančioms į įmones kasą. Ieškovė, pasirašydama skolų suderinimo aktą, žinojo, kad suteikia pirmenybę tik vienam iš savo kreditorių. Atsakovė žinojo apie ieškovės sunkią finansinę padėtį. Vienerių metų ieškinio senaties termino, per kurį turi būti pareiškiamas actio Pauliana ieškinys, ieškovės bankroto administratorius nėra praleidęs. Todėl teismas sprendė, jog egzistuoja visos sąlygos taikyti actio Pauliana institutą bei pripažinti negaliojančiu ieškovės ir atsakovės 2018 m. rugpjūčio 31 d. tarpusavio skolų užskaitymo aktą Nr. ( - ) bei Tarpusavio skolų užskaitymo aktą Nr. ( - ).

20III.

21Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

227.

23Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Grūstė“ prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. liepos 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškovės BUAB „Mažeikių duona“ ieškinį, priteisti iš ieškovės BUAB „Mažeikių duona“ atsakovės UAB „Grūstė“ patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

247.1.

25Ieškovė, be subjektyvių išvedžiojimų, nepateikė jokių svarių argumentų ir/ar objektyvių įrodymų, kurie būtų galėję patvirtinti deklaruojamą atsakovės netinkamą veikimą, neveikimą ar nesąžiningumą BUAB „Mažeikių duona“ susidūrus su finansiniais sunkumais. Ieškinyje buvo teigiama, kad 2018 m. rugpjūčio 29 d. ieškovei buvo pateiktas VSDFV Mažeikių skyriaus raštas dėl bankroto bylos iniciavimo ir kad tą pačią dieną ieškovė informavo klientus apie tai, kad ji nebevykdo veiklos. Ieškovė šio pranešimo negavo. Prie ieškinio pridedamoje medžiagoje buvo tik dokumentas, pavadinimu „Pranešimas dėl veiklos sustabdymo 2018 08 29“, kurio adresatu yra ( - ) lopšelis darželis ( - ). Pranešime nieko nenurodoma apie įmonės nemokumo situaciją, apie gresiantį bankrotą ar atsisakymą nuo sutarčių su klientais. Pranešime nurodoma priežastis - techninės kliūtys, dėl kurių laikinai (iki 2018-09-30) UAB „Mažeikių duona“ nurodė stabdanti produkcijos gamybą ir tiekimą. Taigi akivaizdu, kad net jei atsakovė ir būtų gavusi minėtą pranešimą, pranešimo turinys neturi nieko bendro su informavimu apie įmonės nemokumą ar bankrotą, kaip tai bandoma perteikti.

267.2.

27Apie ieškovės galimą susidariusią situaciją, susijusią su sąskaitų areštu, atsakovė pirmą kartą sužinojo tik 2018 m. rugsėjo 17 d., gavusi antstolės E. M. 2018 m. rugsėjo 12 d. patvarkymą Nr. ( - ) dėl pas trečiuosius asmenis esančio skolininkui priklausančio ar jam perduotino turto/išmokėtinų sumų perdavimo/išmokėjimo arešto ir perdavimo į antstolio depozitinę sąskaitą. Atkreipia dėmesį, kad nors ieškinyje nurodoma, jog sąskaitų ir UAB „Mažeikių duona“ kasoje esančių piniginių lėšų areštas buvo taikomas dėl to, kad išieškojimą vykdė antros eilės kreditoriai, VSDF Mažeikių skyrius, VMI prie FM, tačiau atsakovei teiktame patvarkyme kaip išieškotojas nurodyta ŽŪB „Kerkasiai“, dėl ko, net ir gavus patvarkymą, atsakovei netapo žinoma apie jokius kitus išieškotojus, nei nurodytasis patvarkyme, t. y. ŽŪB „Kerkasiai“. Taigi, bet kokio pobūdžio informacija, galėjusi paveikti ginčijamų sandorių sudarymo faktą, atsakovę pasiekė tik po ginčijamų sandorių sudarymo.

287.3.

29Liudytojo parodymai pirmosios instancijos teisme patvirtina, kad ieškovė neabejotinai siekė išsaugoti įmonę, kas lemia, jog netgi jei ir būtų daroma hipotetinė prielaida, kad ginčijamų sandorių sudarymo metu ieškovė buvo arti nemokumo situacijos, kryptingi ieškovės (buvusio įmonės vadovo) veiksmai ir rezultatai, siekiant stabilizuoti finansinę padėtį, neleido atsakovei abejoti ieškovės tikslų tikrumu, t. y. ieškovė visomis priemonėmis kūrė palankiai ateities perspektyvas vertinančios ir aiškią viziją turinčios įmonės įvaizdį. Ieškovės tuometinis vadovas visomis įmanomomis priemonėmis savo veikimu ir pasisakymais demonstravo norą plėsti įmonę, tik keičiant jos siūlomą asortimentą, ieškant naujų investuotojų ar pan., kas nesudarė atsakovei pagrindo abejoti šių veiksmų realumu, tikslingumu ir ateities teigiama perspektyva (ką nurodė ir buvęs vadovas žodiniuose parodymuose byloje teigdamas, kad iki pat UAB „Mažeikių duona“ paskelbto bankroto jis tikėjo, kas viskas bus gerai ir kad esama situacija susitvarkys.

307.4.

31Bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme metu pateiktos liudytojo, buvusio UAB „Mažeikių duona“ vadovo frazės: „turėjo žinoti“, „galimai žinojo“, „manau, kad tikrai turėjo žinoti“ ir pan. Teismas, vertindamas šalių pateiktus įrodymus, turėjo remtis įrodymų pakankamumo taisykle.

327.5.

33Sandoriai nebuvo išsiskiriantys nuo kitų, iki tol buvusių sandorių tarp ieškovės ir atsakovės, kadangi būtent barteriniais mainais šalys atsiskaitydavo daugelį metų. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovę ir atsakovę siejo ilgalaikiai komerciniai santykiai (atsakovė tiekė produkciją, kurią ieškovė naudojo konditerijos gaminių ruošimui ir vėliau vykdė šių gaminių prekybą), užtikrinę pajamas abiem šių santykių šalims. Byloje nėra ginčo dėl tokių komercinių santykių teisėtumo ir realumo, dėl aplinkybės, jog atsakovė turėjo galiojančią bei vykdytiną reikalavimo teisę į ieškovės įsiskolinimą atsakovei. Šių aplinkybių pagrindu pagrįstai teigtina, jog ieškovė neįrodė actio Pauliana sąlygos - tarpusavio reikalavimų užskaitymo sandorių sudarymo neprivalomumo.

347.6.

35Nustatant, ar skolininko sudarytu sandoriu buvo padaryta žala kreditoriams, reikia palyginti esamą skolininko turto padėtį su ta, kokia ji būtų buvusi, jei ginčijamas sandoris nebūtų buvęs sudarytas. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad bendri kreditoriniai reikalavimai sudaro daugiau nei 200 000 Eur. Ginčijamų sandorių bendra suma - 2582,34 Eur. Bankroto byloje buvo patvirtinti kreditorių reikalavimai, kurių suma siekia 221 778,94 Eur. Akivaizdu, kad ginčijamų sandorių sudarymas niekaip negalėjo įtakoti ieškovės bankroto situacijos, kadangi bendros kreditorinių reikalavimų sumos kontekste ginčijami sandoriai sudarytų kiek daugiau nei 1 proc. visos sumos, o pati bankroto byla iškelta praėjus daugiau nei 2 mėnesiams po ginčijamų sandorių sudarymo (2018 m. lapkričio 15 d.), dėl ko ieškovės vartojamas terminas „netrukus“ vertintinas kaip prieštaraujantis byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms.

367.7.

37Sudaryti ginčijami sandoriai, priešingai nei ieškovė nurodė ieškinyje, gali būti traktuojami tik kaip turėję teigiamos, tačiau jokiais atvejais ne neigiamos įtakos UAB „Mažeikių duona“ finansinei situacijai, kadangi, jeigu ieškovė buvo tokioje blogoje situacijoje kaip nurodoma ieškinyje, ieškovei būtų buvę arba itin sudėtinga, arba apskritai neįmanoma įsigyti produktų, reikalingų konditerijos gaminių ruošimui. Kaip matyti iš prie ieškinio pridedamų sąskaitų, atsakovė ieškovei perdavė produktus, reikalingus konditerijos gaminių ruošimui, kuriuos ieškovė būtų galėjusi realizuoti (galbūt ir realizavo) rinkoje ir tokiu būdu padidinti savo turimus finansinius išteklius, reikalingus atsiskaitymui su didesne dalimi kreditorių.

388.

39Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė BUAB „Mažeikių duona“ prašo atmesti atsakovės apeliacinį skundą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

408.1.

41Įvertinęs visas byloje esančias faktines aplinkybes pirmos instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ginčo sandorių sudarymo metu ieškovė jau buvo faktiškai nemoki, turėjo įsiskolinimų aukštesnės eilės kreditoriams, turėjo atsiskaitymus vykdyti CK 6.9301 straipsnyje nustatyta tvarka, todėl ginčijamu sandoriu nepagrįstai suteikta pirmenybė atsakovei kitų kreditorių atžvilgiu.

428.2.

43Sandorio, kuriuo tenkinamas vieno iš kreditorių reikalavimas, sudarymas pateisinamas tik išimtiniais atvejais, konstatavus sandorio ekonominį naudingumą įmonei, pagrįstą skolininko siekį išvengti bankroto ar sumažinti įmonės nemokumą, atitinkančius jo kreditorių teises ir teisėtus interesus. Tiek galiojantis teisinis reglamentavimas, tiek teismų praktika neišskiria sandorio vertės ar sumos actio Pauliana instituto taikymui. Taigi, sandorio vertės kriterijus nėra reikšmingas actio Pauliana instituto taikymui. Šio instituto paskirtis yra kreditorių interesų, nepriklausomai nuo jų vertės ar sumos dydžio, apsauga. Esminę reikšmę esamu atveju turi ne ginčo sandorio suma, tačiau kreditorių teisių pažeidimo faktas.

448.3.

45Ginčijami įskaitymai buvo atlikti prieš pat bankroto bylos iškėlimą (VSDFV Mažeikių skyrius jau buvo pradėjęs bankroto bylos iškėlimo UAB „Mažeikių duona“ iškėlimo procedūras), kai įmonės turtui buvo taikomi turto areštai, kai įmonė jau buvo sustabdžiusi veiklos vykdymą. Ginčo sandorių sudarymu buvo pažeista CK 6.9301 str. numatyta mokėjimų eiliškumo tvarka. UAB „Mažeikių duona“ 2018-08-31 turėjo kreditorių, kurių teisės ginčo sandorių sudarymu buvo pažeistos.

468.4.

47Pirmoje ieškinio dalyje nurodytos faktinės aplinkybės bei vieša informacija apie UAB „Mažeikių duona“ teisminius procesus bei taikomus turto areštus buvo žinoma tiek ieškovei, tiek atsakovei. Tiek ieškovė, tiek atsakovė, sudarydamos ginčo sandorius puikiai žinojo faktinę UAB „Mažeikių duona“ finansinę situaciją bei esamą nemokumą, suvokė, jog ginčo sandorių sudarymu bendrovei bus padaryta žala, o jos kreditoriai praras galimybę patenkinti savo finansinius reikalavimus bendrovei. Tokiu būdu ginčo sandorių šalys neabejotinai veikė nesąžiningai, kas patvirtina nurodytos sąlygos dėl ginčo sandorių šalių nesąžiningumo nustatymo, būtinos actio Pauliana ieškiniui pareikšti, buvimą.

488.5.

49Atsižvelgiant į tai, apeliaciniame skunde atsakovės išdėstyti argumentai, neva jai nebuvo žinoma atsakovės finansinė būklė, informacija apie kitus kreditorius, neatitinka tikrovės ir negali būti pripažinti pagrįstais.

50Teisėjų kolegija

konstatuoja:

51IV.

52Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

53Apeliacinis skundas tenkintinas

549.

55Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.

5610.

57Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė actio Pauliana institutą.

58Dėl faktinių bylos aplinkybių

5911.

60Byloje nustatyta, kad ieškovė BUAB „Mažeikių duona“ ir atsakovė UAB „Grūstė“ 2017 m. balandžio 28 d. pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį Nr. ( - ) bei 2017 m. lapkričio 1 d. susitarimą dėl 2017 m. balandžio 28 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. ( - ) pratęsimo, kurių pagrindu ieškovė įsipareigojo perduoti prekes ieškovei, o ieškovė sumokėti sutartą kainą (Sutarties 1 punktas). Sutarties 6.1. punktas numatė, kad atsiskaitymas tarp ieškovės ir atsakovės – barteriniai manai, vykdant buhalterinę užskaitą. Sutarties 6.3. punktas ir Susitarimo 2 punktas numatė, kad netaikant barterinių mainų, taikomos atsiskaitymas mokestiniu pavedimu per 14 kalendorinių dienų nuo PVM sąskaitos-faktūros išrašymo dienos. Antstolė E. M. 2018 m. rugpjūčio 23 d. patvarkymu dėl UAB „Mažeikių duona“ kasos arešto ir 2018 m. rugpjūčio 23 d. turto arešto aktu Nr. ( - ) areštavo skolininkei BUAB „Mažeikių duona“ priklausančias pinigines lėšas 28 960,21 Eur sumai, esančias ir/ar patenkančias į įmones kasą. BUAB „Mažeikių duona“ ir UAB „Grūstė“ 2018 m. rugpjūčio 31 d. sudarė Tarpusavio skolų užskaitymo aktą Nr. ( - ) dėl 2404,25 Eur įskaitymo ir Tarpusavio skolų užskaitymo aktą Nr. ( - ) dėl 178,09 Eur įskaitymo. Minėtų tarpusavio skolų užskaitymo aktų pagrindu UAB „Grūstė“ įskaitė 2582,34 Eur įsiskolinimą į BUAB „Mažeikių duona“ mokėtinas sumas atsakovei. Šiaulių apygardos teismas 2018 m. lapkričio 15 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „Mažeikių duona“.

61Dėl actio Pauliana instituto taikymo

6212.

63Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Actio Pauliana tikslas yra pripažinus skolininko sudarytą sandorį negaliojančiu taikyti restituciją, sugrąžinant skolininkui turtą, kurį jis nesąžiningai perleido tretiesiems asmenims, ir šio turto sąskaita patenkinti kreditoriaus reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2013). Kadangi actio Pauliana suteikia ne sandorio šaliai – kreditoriui – teisę ginčyti skolininko su trečiaisiais asmenims sudarytus sandorius, teismai turi užtikrinti kreditoriaus, skolininko ir jo turtą įsigijusio trečiojo asmens interesų pusiausvyrą.

6413.

65Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išskyręs tokias būtinas actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017 ir kt.). Nenustačius bent vienos iš CK 6.66 straipsnyje nurodytų actio Pauliana sąlygų, šiuo pagrindu ieškinys negali būti tenkinamas.

6614.

67Pirmoji actio Pauliana instituto taikymo sąlyga – kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę. Iš byloje nustatytų faktinių bylos aplinkybių matyti, kad ieškovė BUAB „Mažeikių duona“, atstovaujama bankroto administratoriaus, turi galiojančią reikalavimo teisę į atsakovę 2582,34 Eur sumai. Reikalavimo teisę pagrindžia BUAB „Mažeikių duona“ ir UAB „Grūstė“ 2018 m. rugpjūčio 31 d. sudaryti Tarpusavio skolų užskaitymo aktas Nr. ( - ) dėl 2404,25 Eur įskaitymo ir Tarpusavio skolų užskaitymo aktas Nr. ( - ) dėl 178,09 Eur įskaitymo. Kaip jau minėta, Šiaulių apygardos teismas 2018 m. lapkričio 15 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „Mažeikių duona“. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pasisakyta, kad bankrutuojančios įmonės administratorius prieš bankroto bylos iškėlimą sudarytus šios įmonės sandorius gali ginčyti visais CK nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais, tarp jų – ir CK 6.66 straipsnio pagrindu, nes pagal Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 14 punktą administratorius gina visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Aukštaitijos statyba“ v. AB bankas „Hansa – LTB“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-917/2003). Taigi, nagrinėjamoje byloje ieškovės BUAB „Mažeikių duona“ bankroto administratorius turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę.

6815.

69Antroji actio Pauliana instituto taikymo sąlyga – ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises. Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl to skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis sąrašas atvejų, kurių bent vieną įrodžius turi būti pripažįstama, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus, kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Vertinant, ar konkrečiu skolininko sudarytu sandoriu buvo pažeisti kreditoriaus interesai CK 6.66 straipsnio prasme, būtina įvertinti ne tik tai, ar pažeistos atskiros skolininko ir kreditoriaus tarpusavio sutartinių santykių nuostatos, bet ir nustatyti, ar dėl šio sandorio skolininkas tampa arba nemokus, arba jo turtas gerokai sumažėja ir dėl to kreditorius praranda galimybę patenkinti savo reikalavimą visiškai ar iš dalies. Kita vertus, nustatant, ar dėl ginčijamų sandorių buvo pažeistos kreditoriaus teisės, neturi būti suteikiamos nepagrįstos privilegijos kreditoriui, todėl, jei skolininkas, sudaręs ginčijamą sandorį, vis tiek turi pakankamai turto kreditorių reikalavimams patenkinti arba jo mokumas nekinta, tai šios actio Pauliano taikymo sąlygos konstatuoti negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016).

7016.

71Sprendžiant, ar ginčijami sandoriai pažeidžia kreditorių teises, būtina įvertinti įrodinėjamo pažeidimo pobūdį sandorio sudarymo metu egzistuojančiomis sąlygomis, atsižvelgiant į reikalavimą pareiškusio administratoriaus statusą ir ginčijamų sandorių esmę. Neatsižvelgus į nurodytas aplinkybes gali būti pažeista ginčo šalių interesų pusiausvyra vieno kreditoriaus sąskaita nepagrįstai suteikiant naudą kitiems kreditoriams ir taip sudarant sąlygas piktnaudžiauti teisėmis. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010)

7217.

73Ieškovė antrąją actio Pauliana instituto taikymo sąlygą grindžia tuo, kad ieškovė BUAB „Mažeikių duona“, būdama faktiškai nemoki, suteikė pirmenybę vienam kreditoriui, t. y. atsakovei UAB „Grūstė“, taip pažeisdama kitų savo kreditorių teises. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovė BUAB „Mažeikių duona“ tarpusavio skolų užskaitymo aktų pasirašymo metu buvo nemoki, nes: 1) ieškovė nuo 2018 m. rugpjūčio 29 d. iki bankroto bylos iškėlimo gamybinės veiklos nebevykdė, buvo inicijuota bankroto byla; 2) ieškovės lėšos, esančios banke, buvo areštuotos; 3) buvo taikomas antstolės areštas lėšoms esančioms ir/ar patenkančioms į įmones kasą.

7418.

75Remiantis kasacinio teismo praktika, vien tik faktas, jog sandorius ginčija bankroto administratorius, nesudaro pagrindo ginčijamus ir iki bankroto bylos iškėlimo sudarytus sandorius vertinti pagal taisykles, kurios yra būdingos bankroto procesui. Actio Pauliana negali būti aiškinamas taip, kad sudarytų prielaidas ginčyti sandorius, kurie jų sudarymo metu nebuvo draudžiami ir atitiko įprastą verslo praktiką, nepaisant to, kad jų sudarymo metu skolininkas turėjo įsipareigojimų ir kitiems kreditoriams, o vėliau jam buvo iškelta bankroto byla. Toks įstatymo aiškinimas ir taikymas sukeltų teisinį neapibrėžtumą, nepasitikėjimą finansinių problemų turinčiu skolininku ir nepagrįstai ribotų jo galimybes vykdyti veiklą bei siekti atsiskaitymo su visais kreditoriais išvengiant bankroto, o bankroto administratoriui sudarytų nepagrįstas prielaidas ginčyti visus be išimties iki bankroto bylos iškėlimo sudarytus sandorius taip piktnaudžiaujant savo teisėmis. Sprendžiant, ar buvo pažeistos kreditoriaus teisės ginčijamu sandoriu suteikiant pirmenybę kitam kreditoriui, reikia turėti omenyje tai, kad kol skolininkui nėra iškelta bankroto byla, įstatymai nenustato bendrojo kreditorių lygybės principo, būdingo bankroto situacijai, todėl įprastai skolininko sudarytas sandoris, kuriuo tenkinamas vieno iš kreditorių reikalavimas, nors ir yra suėję prievolių vykdymo kitiems kreditoriams terminai, įstatymų yra leidžiamas net ir esant neįvykdytiems įsipareigojimams kitiems kreditoriams. Tokius sprendimus dažnai padiktuoja verslo logika, kartais tai gali būti vienintelė racionali išeitis išvengti bankroto. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010)

7619.

77Bylos duomenis, ieškovė BUAB „Mažeikių duona“ nuo veiklos sustabdymo 2018 m. rugpjūčio 29 d. iki bankroto bylos iškėlimo UAB „Mažeikių duona“ tolimesnės gamybinės veiklos nebevykdė. Tuo tarpu ginčijamus tarpusavio skolų užskaitymo aktus ieškovė su atsakove sudarė 2018 m. rugpjūčio 31 d. Esant tokiai situacijai teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovė, sudarydama ginčijamus tarpusavio skolų užskaitymo aktus pažeidė kitų savo kreditorių teises, kadangi nuo veiklos sustabdymo 2018-08-29 ginčijamų sandorių sudarymas negali būti pateisinamas aplinkybėmis, jog jų sudarymo metu jie nebuvo uždrausti ir atitiko įprastą verslo praktiką. Esant tokioms aplinkybėms teisėjų kolegija apeliantės argumentą, kad didžiąją ieškovės naudojamų žaliavų (produkcijos) dalį sudarė atsakovės tiekta produkcija, todėl nesant kitokių priemonių, sudengimo aktų pasirašymas sudarė pakankamas sąlygas užtikrinti ūkinės komercinės veiklos tęstinumą ir išvengti bankroto bylos iškėlimo, atmeta kaip nepagrįstą šios bylos kontekste. Taigi, ieškovė įrodė antrąją actio Pauliana instituto taikymo sąlygą.

7820.

79Apeliantė teigia, kad nustatant, ar skolininko sudarytu sandoriu buvo padaryta žala kreditoriams, reikia palyginti esamą skolininko turto padėtį su ta, kokia ji būtų buvusi, jei ginčijamas sandoris nebūtų buvęs sudarytas. BUAB „Mažeikių duona“ bankroto byloje buvo patvirtinti kreditorių reikalavimai, kurių suma siekia 221 778,94 Eur, tuo tarpu ginčijamų sandorių bendra suma - 2582,34 Eur. Dėl šių aplinkybių apeliantė teigia, kad ginčijamų sandorių sudarymas niekaip negalėjo įtakoti ieškovės bankroto situacijos, kadangi bendros kreditorinių reikalavimų sumos kontekste ginčijami sandoriai sudarytų kiek daugiau nei 1 proc. visos sumos, o pati bankroto byla iškelta praėjus daugiau nei 2 mėnesiams po ginčijamų sandorių sudarymo (2018 m. lapkričio 15 d.).

8021.

81Teisėjų kolegija pažymi, kad ginčijami sandoriai nors ir reikšmingos įtakos ieškovės mokumo situacijai neturėjo dėl savo nedidelės sumos bendrų ieškovės kreditorinių reikalavimų kontekste, tačiau, kaip pagrįstai nurodo ieškovė, tiek galiojantis teisinis reglamentavimas, tiek teismų praktika neišskiria sandorio vertės ar sumos actio Pauliana instituto taikymui, todėl esminę reikšmę esamu atveju turi ne ginčo sandorio suma, tačiau kreditorių teisių pažeidimo faktas. Byloje jau nustatyta, kad ieškovė, sudarydama ginčijamus sandorius, jau buvo sustabdžiusi savo veiklą ir jos iki pat bankroto bylos iškėlimo nebevykdė, todėl ginčijamų sandorių sudarymas, nepaisant to, kad jie didelės reikmės ieškovės mokumui nebeturėjo, nes jų sudarymo metu ieškovė jau buvo nemoki, pažeidė ieškovės kreditorių teises, nes mokėjimai turėjo būti atliekami vadovaujantis CK 6.9301 straipsnyje nustatyta tvarka.

8222.

83Trečioji actio Pauliana instituto taikymo sąlyga – skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio. Ši sąlyga paprastai suprantama kaip teisinės prievolės sudaryti sandorį neturėjimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje privalėjimas sudaryti sandorį aiškinamas kaip vienas iš imperatyvų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę. Tokios būtinybės sudaryti sandorį pavyzdžiais gali būti ikisutartiniai susitarimai, viešas konkursas ir kiti iš įstatymų ar kitų pagrindų atsirandantys imperatyvai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. UAB „Cetarium“, UAB „Ortofina“ ir R. G. K., bylos Nr. 3K-3-17/2006; 2000 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. B. v. G. B., E. B., bylos Nr. 3K-3-425/2000). Tačiau tam tikrais atvejais privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti ir dėl susiklosčiusių faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismas, tokiomis pripažintinos aplinkybės, kurioms esant ginčijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartą tomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010).

8423.

85Apeliantė remiasi aplinkybėmis, kad ieškovė ir atsakovė, sudarydamos ginčijamus sandorius vadovavosi sutartyje numatyta atsiskaitymo tvarka ir minėtieji sandoriai atitiko įprastą verslo praktiką, t. y. ginčijami sandoriai buvo sudaryti vykdant šalių sutartį. Taip pat apeliantė pabrėžia, kad sandoriai nebuvo išsiskiriantys nuo kitų, iki tol buvusių sandorių tarp ieškovės ir atsakovės, kadangi būtent barteriniais mainais šalys atsiskaitydavo daugelį metų. Teisėjų kolegija pažymi, kad tam tikroje situacijoje apeliantės teiginius būtų galima laikyti pagrįstais (pvz., tuo atveju, jei ieškovė po sandorių sudarymo toliau būtų vykdžiusi veiklą), tačiau nagrinėjamos bylos kontekste nustačius, kad ieškovė nuo 2018-08-29 sustabdė veiklą, ieškovės BUAB „Mažeikių duona“ veiksmai sudarant ginčijamus sandorius neatitiko protingo asmens, veikiančio kreditorių interesais tomis aplinkybėmis, elgesio. Ieškovei sustabdžius veiklą (byloje nustatyta, kad nuo veiklos sustabdymo ieškovė iki pat bankroto bylos iškėlimo tolimesnės gamybinės veiklos nebevykdė) ji neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, padarydamas išvadą, jog skolininkas ginčijamų sandorių neprivalėjo sudaryti, tinkamai taikė CK 6.66 straipsnį.

8624.

87Ketvirtoji actio Pauliana instituto taikymo sąlyga – skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises. Sąžiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas ir atidus elgesys. Subjektyviuoju požiūriu sąžiningumas nusako asmens psichikos būklę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes. Siekiant nustatyti, ar asmuo yra sąžiningas, būtina taikyti abu šiuos kriterijus. Sąžiningumas konkrečioje situacijoje yra fakto klausimas, tačiau reikalavimai jo turiniui gali skirtis, priklausomai nuo to, kokie sandoriai yra sudaromi ir kokioje situacijoje asmenys veikia. Tokiu atveju turi būti nustatinėjami faktai, patvirtinantys skolininko nesąžiningumą, kurį būtina įrodyti ne galimomis prielaidomis, o konkrečiais faktais. Teisės klausimas – ar teisingai aiškinamas sąžiningumas atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, kai skolininkas, pažeisdamas kreditoriaus interesus, perleido turtą. CK 6.66 straipsnio taikymo prasme ginčijamo sandorio šalys laikytinos nesąžiningomis, jeigu jos žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromi sandoriai pažeidžia kitų kreditorių teises. Aptartas sąžiningumo vertinimas aptartas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio 30 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010.

8825.

89Teisėjų kolegija sprendžia, kad anksčiau byloje aptarti argumentai, susiję su ieškovės veiklos sustabdymu, įrodo ieškovės nesąžiningumą, kadangi ji žinojo, kad sudaromi sandoriai pažeidžia kitų kreditorių teises, t. y., ieškovė sudarė ginčijamus sandorius matydama, kad veiklos įmonė nebegalės vykdyti, todėl šių sandorių sudarymas negali būti pateisinamas būtinumu užtikrinti ūkinės komercinės veiklos tęstinumą ir siekiu išvengti bankroto bylos iškėlimo. Kadangi ginčijamo sandorio sudarymo metu ieškovė jau buvo faktiškai nemoki, turėjo įsiskolinimų aukštesnės eilės kreditoriams, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovė turėjo atsiskaitymus vykdyti CK 6.9301 straipsnyje nustatyta tvarka, todėl ginčijamu sandoriu nepagrįstai buvo suteikta pirmenybė atsakovei kitų kreditorių atžvilgiu. Taigi, ieškovė įrodė ketvirtąją actio Pauliana instituto taikymo sąlygą.

9026.

91Penktoji actio Pauliana instituto taikymo sąlyga – trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. CK 6.66 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad dvišalį atlygintinį sandorį pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu pagrindu galima tik tuo atveju, kai trečiasis asmuo, sudarydamas su skolininku sandorį, buvo nesąžiningas, t. y. žinojo arba turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia skolininko kreditoriaus teises. Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija. CK 6.67 straipsnyje įtvirtintas skolininko ir trečiojo asmens nesąžiningumo atvejų sąrašas yra baigtinis. Nagrinėjamoje byloje ieškovė neįrodinėja CK 6.67 straipsnyje numatytų nesąžiningumo pagrindų, todėl nenustačius trečiųjų asmenų nesąžiningumo prezumpcijos, šių asmenų nesąžiningumą turi įrodyti ieškovė. Sąžiningu gali būti laikomas tas įgijėjas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių ir ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Iš turto įgijėjo pagal sandorį gali būti reikalaujama domėtis kita sandorio šalimi ir jos turtine padėtimi, kiek normaliai reikia sudaryti sandoriui, nepažeidžiant įstatymų.

9227.

93Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovė UAB „Grūstė“ žinojo apie ieškovės sunkią finansinę padėtį, ką teismo posėdžio patvirtino BUAB „Mažeikių duona“ buvęs direktorius D. R.. Šiam teiginiui įvertinti teisėjų kolegija toliau pasisako dėl liudytojo BUAB „Mažeikių duona“ buvusio direktoriaus D. R. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. birželio 11 d. posėdyje duotų parodymų.

9428.

95D. R. 2019 m. birželio 11 d. teismo posėdyje, naudodamas frazes „turėjo žinoti“, „galimai žinojo“, „manau, kad tikrai turėjo žinoti“ paaiškino, kad su atsakove UAB „Grūstė“ ilgai bendradarbiavo, tarėsi su atsakove dėl 4-5 produktų palikimo, kadangi trūko dirbančių žmonių; siūlė atsakovei investuoti į BUAB „Mažeikių duona“; klientams, su kuriais dirbo, pranešė apie stabdomą veiklą raštu, pranešė darželiams, mokykloms, prekybos centrams, su kuriais dirbo; veiklos stabdymą naudojo kaip priemonę įmonei išgelbėti, tikėjosi rasti investicijų; atsakovę žodžiu (tikrai) ir raštu (kaip ir kitus) informavo dėl BUAB „Mažeikių duona“ veiklos sustabdymo (2019 m. birželio 11 d. teismo posėdžio garso įrašas 17:50 – 23:30).

9629.

97Ieškinyje teigiama, kad 2018 m. rugpjūčio 29 d. ieškovei buvo pateiktas VSDFV Mažeikių skyriaus raštas dėl bankroto bylos iniciavimo ir kad tą pačią dieną ieškovė informavo klientus apie tai, kad ji nebevykdo veiklos. Atsakovė byloje teigia, kad šio pranešimo ji negavo. Teisėjų kolegija pažymi, kad prie ieškinio priedų yra tik dokumentas, pavadinimu „Pranešimas dėl veiklos sustabdymo 2018 08 29“, kurio adresatu yra ( - ) lopšelis darželis ( - ). Minėtame pranešime nurodyta: „informuojame, kad nuo 2018-08-29 d., dėl techninių kliūčių, UAB „Mažeikių duona“ stabdo produkcijos gamybą ir tiekimą iki 2018-09-30“. Taigi, šiame rašte nėra nieko nurodyto dėl UAB „Mažeikių duona“ apie veiklos nutraukimą, kas suponuotų pasitraukimą iš vertimosi ūkine komercine veikla visam laikui, nurodytas tik laikinas veiklos sustabdymas. Pranešime nieko nenurodoma apie įmonės nemokumo situaciją, apie gresiantį bankrotą ar atsisakymą nuo sutarčių su klientais. Teisėjų kolegija pažymi, kad dėl veiklos sustabdymo pranešimo įrodymas pateiktas tik ( - ) lopšelio darželio ( - ) atžvilgiu.

9830.

99Iš liudytojo D. R. parodymų matyti, kad jis kalbėjo apie sudėtingą BUAB „Mažeikių duona“ situaciją su atsakove UAB „Grūstė“, tačiau jis taip pat nurodė, kad stabdydamas veiklą tikėjosi išgelbėti įmonę, manė rasiantis investuotojų. Iš tokių liudytojų parodymų teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovė privalėjo žinojo apie sudėtingą BUAB „Mažeikių duona“ situaciją, ji, būdama pagrindinė ieškovės tiekėja, turėjo domėtis ieškovės galimybe toliau tęsti veiklą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovė UAB „Grūstė“ žodžiu buvo informuota apie sudėtingą ieškovės padėtį, teismas neturi pagrindo netikėti liudytojo D. R. parodymais. Atsakovė teigia, kad ieškovė ieškojo būdų įmonės veiklai išgelbėti, todėl atsakovė pagristai tikėjosi, kad ieškovė veiklą toliau vykdys, taip pat pažymi, kad pranešimo turinys neturi nieko bendro su informavimu apie įmonės nemokumą ar bankrotą, tik informuoja apie laikiną veiklos sustabdymą.

10031.

101Pažymėtina, kad ginčo sandorį sudarė verslininkai, jiems, kaip subjektams, nuolat sudarantiems jų veiklai užtikrinti būtinus sandorius, todėl turintiems tokio pobūdžio patirties, įstatyme keliami didesni reikalavimai domėtis kita sudaromo sandorio šalimi ir jos turtine padėtimi, siekiant, kad sandoriu nebūtų pažeisti įstatymai, kitų asmenų teisės ir interesai, kad sandoris užtikrintų stabilius santykius. Sąžiningo sandorio dalyvio elgesio standartą atitinkantis reikalavimas veikti aktyviai ir pasidomėti, ar sudarant sandorį nebus pažeisti kitų asmenų interesai, taikomas atsižvelgiant į sandorio sudarymo aplinkybių kontekstą. Konkrečiu atveju vertinant verslininko turėjimą žinoti tam tikrų aplinkybių, atsižvelgiama į jo ir kontrahento veiklos pobūdį. Pagal kontrahento veiklos pobūdį verslininkas turi suprasti, kad skolininkas turi verslo santykių ne tik su juo, bet ir kitais asmenimis. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010).

10232.

103Atsakovė UAB „Grūstė“ byloje nurodė, kad ieškovės galimą susidariusią situaciją, susijusią su sąskaitų areštu, atsakovė pirmą kartą sužinojo tik 2018 m. rugsėjo 17 d., gavusi antstolės E. M. 2018 m. rugsėjo 12 d. patvarkymą Nr. ( - ) dėl pas trečiuosius asmenis esančio skolininkui priklausančio ar jam perduotino turto/išmokėtinų sumų perdavimo/išmokėjimo arešto ir perdavimo į antstolio depozitinę sąskaitą. Taip pat atsakovė pažymėjo, kad nors ieškinyje nurodoma, jog sąskaitų ir UAB „Mažeikių duona“ kasoje esančių piniginių lėšų areštas buvo taikomas dėl to, kad išieškojimą vykdė antros eilės kreditoriai, VSDF Mažeikių skyrius, VMI prie FM, tačiau atsakovei teiktame patvarkyme kaip išieškotojas nurodyta ŽŪB „Kerkasiai“, dėl ko, net ir gavus patvarkymą, atsakovei netapo žinoma apie jokius kitus išieškotojus, nei nurodytasis patvarkyme, t. y. ŽŪB „Kerkasiai“.

10433.

105Teisėjų kolegija pažymi, kad liudytojo D. R. parodymais byloje nustatyta, kad atsakovė buvo ieškovės tiekėja, jas siejo ilgalaikis bendradarbiavimas, atsakovė žinojo apie sudėtingą ieškovės padėtį, jai buvo siūlyta investuoti į ieškovę. Esant tokiai situacijai, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovė, kaip verslininkė, kuriai keliami didesni reikalavimai, nepažeidžiant įstatymų, turėjo domėtis ieškove ir jos turtine padėtimi. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovė privalėjo žinojo, kad ieškovė patiria sunkumų ne tik nuo 2018 m. rugsėjo 17 d., kai gavo antstolės E. M. 2018 m. rugsėjo 12 d. patvarkymą Nr. ( - ), tačiau ir ginčijamų sandorių sudarymo metu. Taip pat teismas sprendžia, kad ieškovei turėjo būti žinoma, jog ieškovė turi ir kitų kreditorių.

10634.

107Atsakovė nurodo, kad ieškovės tuometinis vadovas visomis įmanomomis priemonėmis savo veikimu ir pasisakymais demonstravo norą plėsti įmonę, tik keičiant jos siūlomą asortimentą, ieškant naujų investuotojų ar pan., kas nesudarė atsakovei pagrindo abejoti šių veiksmų realumu, tikslingumu ir ateities teigiama perspektyva. Teisėjų kolegija šį faktą nelaiko reikšmingu ginčo sprendimui, nes atsakovė neįrodė, kad ji, kaip verslininkė, pasidomėjo realiomis ieškovės galimybėmis toliau plėtoti veiklą.

10835.

109Teisėjų kolegija vertina, kad atsakovė nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga kaip verslininkė, tinkamai nepasidomėjo ieškovės padėtimi, šios aplinkybės visos bylos kontekste yra vertinamos kaip atsakovės UAB „Grūstė“ nesąžiningumas. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovę ir atsakovę siejo ilgametis bendradarbiavimas, didžiąją ieškovės naudojamų žaliavų (produkcijos) dalį sudarė atsakovės tiekta produkcija, atsakovė žinojo apie ieškovės finansinius sunkumus, liudytojo parodymais jai buvo siūloma investuoti į ieškovės veiklą, todėl sudarydama ginčijamus sandorius ji turėjo pasidomėti, ar sandoriais nebus pažeidžiami kitų kreditorių interesai ir ar ieškovė realiai yra pajėgi toliau vykdyti veiklą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovė įrodė penktąją actio Pauliana instituto taikymo sąlygą, t. y. įrodė atsakovės UAB „Grūstė“ nesąžiningumą. Vienerių metų ieškinio senaties termino, per kurį turi būti pareiškiamas actio Pauliana ieškinys, ieškovės bankroto administratorius nėra praleidęs.

110Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

11136.

112Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).

11337.

114Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

115Dėl procesinės bylos baigties

11638.

117Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė actio Pauliana instituto taikymo sąlygas. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu apeliantė šioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

118Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

119Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. liepos 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

120Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. 1.... 7. Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB)... 8. 2.... 9. Nurodė, kad Šiaulių apygardos teismas 2018 m. lapkričio 15 d. nutartimi... 10. 3.... 11. Atsakovė UAB „Grūstė“ pateiktu atsiliepimu su ieškiniu nesutiko.... 12. 4.... 13. Byloje kaip liudytojas apklaustas BUAB „Mažeikių duona“ direktorius D.... 14. II.... 15. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 16. 5.... 17. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai 2019 m. liepos 1 d. sprendimu... 18. 6.... 19. Teismas sprendė, kad ieškovė turėjo galiojančią reikalavimo teisę į... 20. III.... 21. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 22. 7.... 23. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Grūstė“ prašo panaikinti Telšių... 24. 7.1.... 25. Ieškovė, be subjektyvių išvedžiojimų, nepateikė jokių svarių... 26. 7.2.... 27. Apie ieškovės galimą susidariusią situaciją, susijusią su sąskaitų... 28. 7.3.... 29. Liudytojo parodymai pirmosios instancijos teisme patvirtina, kad ieškovė... 30. 7.4.... 31. Bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme metu pateiktos liudytojo,... 32. 7.5.... 33. Sandoriai nebuvo išsiskiriantys nuo kitų, iki tol buvusių sandorių tarp... 34. 7.6.... 35. Nustatant, ar skolininko sudarytu sandoriu buvo padaryta žala kreditoriams,... 36. 7.7.... 37. Sudaryti ginčijami sandoriai, priešingai nei ieškovė nurodė ieškinyje,... 38. 8.... 39. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė BUAB „Mažeikių duona“ prašo... 40. 8.1.... 41. Įvertinęs visas byloje esančias faktines aplinkybes pirmos instancijos... 42. 8.2.... 43. Sandorio, kuriuo tenkinamas vieno iš kreditorių reikalavimas, sudarymas... 44. 8.3.... 45. Ginčijami įskaitymai buvo atlikti prieš pat bankroto bylos iškėlimą... 46. 8.4.... 47. Pirmoje ieškinio dalyje nurodytos faktinės aplinkybės bei vieša informacija... 48. 8.5.... 49. Atsižvelgiant į tai, apeliaciniame skunde atsakovės išdėstyti argumentai,... 50. Teisėjų kolegija... 51. IV.... 52. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 53. Apeliacinis skundas tenkintinas... 54. 9.... 55. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 56. 10.... 57. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas... 58. Dėl faktinių bylos aplinkybių... 59. 11.... 60. Byloje nustatyta, kad ieškovė BUAB „Mažeikių duona“ ir atsakovė UAB... 61. Dėl actio Pauliana instituto taikymo... 62. 12.... 63. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.66 straipsnio 1 dalyje... 64. 13.... 65. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išskyręs tokias būtinas actio Pauliana... 66. 14.... 67. Pirmoji actio Pauliana instituto taikymo sąlyga – kreditorius turi turėti... 68. 15.... 69. Antroji actio Pauliana instituto taikymo sąlyga – ginčijamas sandoris turi... 70. 16.... 71. Sprendžiant, ar ginčijami sandoriai pažeidžia kreditorių teises, būtina... 72. 17.... 73. Ieškovė antrąją actio Pauliana instituto taikymo sąlygą grindžia tuo,... 74. 18.... 75. Remiantis kasacinio teismo praktika, vien tik faktas, jog sandorius ginčija... 76. 19.... 77. Bylos duomenis, ieškovė BUAB „Mažeikių duona“ nuo veiklos sustabdymo... 78. 20.... 79. Apeliantė teigia, kad nustatant, ar skolininko sudarytu sandoriu buvo padaryta... 80. 21.... 81. Teisėjų kolegija pažymi, kad ginčijami sandoriai nors ir reikšmingos... 82. 22.... 83. Trečioji actio Pauliana instituto taikymo sąlyga – skolininkas neprivalėjo... 84. 23.... 85. Apeliantė remiasi aplinkybėmis, kad ieškovė ir atsakovė, sudarydamos... 86. 24.... 87. Ketvirtoji actio Pauliana instituto taikymo sąlyga – skolininkas buvo... 88. 25.... 89. Teisėjų kolegija sprendžia, kad anksčiau byloje aptarti argumentai, susiję... 90. 26.... 91. Penktoji actio Pauliana instituto taikymo sąlyga – trečiasis asmuo,... 92. 27.... 93. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovė UAB „Grūstė“... 94. 28.... 95. D. R. 2019 m. birželio 11 d. teismo posėdyje, naudodamas frazes „turėjo... 96. 29.... 97. Ieškinyje teigiama, kad 2018 m. rugpjūčio 29 d. ieškovei buvo pateiktas... 98. 30.... 99. Iš liudytojo D. R. parodymų matyti, kad jis kalbėjo apie sudėtingą BUAB... 100. 31.... 101. Pažymėtina, kad ginčo sandorį sudarė verslininkai, jiems, kaip subjektams,... 102. 32.... 103. Atsakovė UAB „Grūstė“ byloje nurodė, kad ieškovės galimą... 104. 33.... 105. Teisėjų kolegija pažymi, kad liudytojo D. R. parodymais byloje nustatyta,... 106. 34.... 107. Atsakovė nurodo, kad ieškovės tuometinis vadovas visomis įmanomomis... 108. 35.... 109. Teisėjų kolegija vertina, kad atsakovė nebuvo pakankamai atidi ir... 110. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų... 111. 36.... 112. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir... 113. 37.... 114. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės... 115. Dėl procesinės bylos baigties... 116. 38.... 117. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai... 118. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 119. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. liepos 1 d. sprendimą... 120. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....