Byla 2A-384-302/2014
Dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo UAB „Kortas“

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš Romualdos Janovičienės ( kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Andžej Maciejevski ir Almos Urbanavičienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Judras“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Valdjusta“ ieškinį atsakovui UAB „Judras“ dėl skolos priteisimo ir atsakovo priešieškinį ieškovui dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo UAB „Kortas“, ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ieškovas UAB „Valdjusta“ kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovo 62 593,35 Lt skolos, 940,69 Lt delspinigių, 7,75 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas neatsiskaitė pagal 2011-11-25 subrangos sutartį už ieškovo atliktus darbus. Ieškovas visus darbus atliko tinkamai ir laiku, atsakovas darbus priėmė. Generalinis rangovas UAB „Kortas“ patvirtino, jog yra atsiskaitęs su atsakovu. Pagal sutarties 10.1.2 punktą, jeigu genrangovas (atsakovas) vėluoja sumokėti subrangovui (ieškovui) už atliktus darbus pagal išrašytas PVM sąskaitas-faktūras, jis privalo sumokėti subrangovui 0,02 proc. delspinigius skaičiuojamus už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną nuo visos neapmokėtos sumos.

4Atsakovas UAB „Judras“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, kadangi ieškovas netinkamai įvykdė savo sutartinius įsipareigojimus ir tokie sutarties pažeidimai yra esminiai. Nurodė, kad ieškovas pažeidė sutarties įvykdymo terminą ir ieškovui neįvykdžius darbų per papildomai nustatytą terminą, atsakovas buvo priverstas sutartį nutraukti. Ieškovas kai kurių darbų apskritai neatliko, kai kuriuos – atliko su trūkumais, o kiti atlikti darbai nebuvo numatyti sutartyje, t. y. ieškovo buvo atlikti savo nuožiūra. Genrangovas UAB „Kortas“ 2012-05-15 raštu informavo atsakovą apie netinkamai atliktus darbus, kuriuos vykdė UAB „Valdjusta“. Reaguodamas į UAB „Kortas“ raštą, atsakovas 2012-06-14 raštu informavo ieškovą apie nurodytus statybos darbų trūkumus ir pareikalavo juos ištaisyti iki 2012-06-22. Ieškovas trūkumų nepašalino, todėl atsakovas, vadovaudamasis subrangos sutarties 10.2.4 punktu, nutraukė sutartį su ieškovu nuo 2012-06-28 ir apie tai raštu informavo ieškovą. Šalys nebuvo susitarusios dėl kokių nors dalinių ar tarpinių mokėjimų. Visi atsakovo atlikti mokėjimai ieškovui sutarties vykdymo laikotarpiu buvo atliekami ieškovo prašymu ir atsakovo pasitikėjimo bei geranoriškumo pagrindu. Atsakovas neprivalėjo pagal sutartį priimti ieškovo tarpinius darbus. Atsakovas sulaikė neišmokėtą mokėjimo dalį, nes ieškovo padarytų darbų trūkumų pašalinimo išlaidos viršija ieškinio reikalavimo sumas. Kadangi atsakovui neatsirado pareiga mokėti ieškovui darbų kainą, reikalavimas priteisti delspinigius yra nepagrįstas.

5Atsakovas UAB „Judras“ pateikė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovo 87 099,56 Lt nuostolių, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo priešieškinio priėmimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Priešieškinio reikalavimą atsakovas grindžia tuo, kad siekdamas tinkamai ir laiku įvykdyti savo įsipareigojimus prieš statybos darbų genrangovą UAB „Kortas“ ir statinio užsakovą, atsakovas buvo priverstas ieškovo atliktų darbų trūkumus nedelsiant pašalinti savo sąskaita ir jėgomis. Atsakovo nuostolius sudaro defektų taisymo darbų kaina – 51 671,82 Lt su PVM, ieškovo neatliktų darbų kaina – 30 097,74 Lt su PVM, išlaidos antstolio paslaugoms apmokėti – 1 700 Lt su PVM, telediagnostikos išlaidos – 3 630 Lt su PVM. Po priešieškinio priėmimo atsakovas pateikė pareiškimą dėl priešieškinio reikalavimo sumažinimo, kuriuo pareiškė, kad atsižvelgiant į tai, jog atsakovas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pirmojoje instancijoje pabaigos teismui negalės pateikti išlaidas dėl TV diagnostikos atlikimo 3 630 Lt apimtyje patvirtinančius įrodymus, atsakovas sumažina savo priešieškinio reikalavimą dalyje dėl nuostolių priteisimo nuo 87 099,56 Lt iki 83 469,56 Lt.

6Ieškovas UAB „Valdjusta“ atsiliepime į atsakovo priešieškinį prašė jį atmesti. Nurodė, kad šalys susitarė, jog darbus ieškovas turės baigti ne vėliau kaip iki 2012-07-15. Ieškovo manymu, tai taip pat įrodė, kad šalys susitarė dėl papildomų darbų atlikimo, kas reiškia, jog ieškovas savavališkai jokių darbų neatlikinėjo, o visi darbai buvo suderinti su atsakovu. Atliktų darbų defektai buvo fiksuoti tik tada, kai ieškovui buvo atimta reali galimybė ištaisyti tuos trūkumus. Ieškovui nebuvo sudarytos būtinos sąlygos statybos darbams atlikti, kadangi ieškovas buvo priverstas palikti statybos darbų objektą po sutarties nutraukimo.

7Trečiasis asmuo UAB „Kortas“ atsiliepime į ieškinį bei priešieškinį nurodė, kad 2011-11-07 UAB „Kortas“ sudarė statybos subrangos sutartį su atsakovu UAB „Judras“, pagal kurią atsakovas įsipareigojo atlikti lauko inžinerinių tinklų įrengimo darbus objekte – Klovainių nuotekų valyklos rekonstrukcija, Pakruojo rajone, o UAB „Kortas“ įsipareigojo sumokėti už atliktus darbus sutartyje sulygtą kainą. Apie tai, kad atsakovas buvo sudaręs statybos subrangos sutartį su ieškovu UAB „Valdjusta“, UAB „Kortas“ nebuvo žinoma. UAB „Kortas“ gali tik patvirtinti, kad 2012-07-25 darbai objekte nebuvo užbaigti kaip to reikalavo sutartis, ir tai, kad 2012-06-28 antstolio R. V. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 128-12-654 užfiksuoti statybos trūkumai yra teisingi. UAB „Kortas“ palaiko atsakovo priešieškinyje išdėstytus argumentus, prašė patenkinti atsakovo priešieškinį ir priteisti UAB „Kortas“ patirtas bylinėjimosi išlaidas.

8II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. liepos 19 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, priešieškinį atmetė: priteisė iš atsakovo UAB „Judras“ 61 652,66 Lt skolos, 940,69 Lt delspinigių, 7,75 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos (62593,35 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme 2012-06-20 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 5 624,78 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovui UAB „Valdjusta“. Kitą ieškinio dalį atmetė. Priimdamas sprendimą, teismas nurodė, kad šalys skirtingai traktuoja sutarties 4.1 punkto nuostatą, numatančią, jog „genrangovas atsiskaito už atliktus darbus ir jų rezultatus su subrangovu per 30 kalendorinių dienų, jei yra gaunamas apmokėjimas iš statytojo, bei pasirašius kokybiškai atliktų darbų aktą ir PVM sąskaitą-faktūrą“. Atkreipė dėmesį į tai, jog šalių sudarytos sutarties 8.1 punktas numatė darbų peravimą etapais, todėl atsakovo argumentus, kad šalys nebuvo susitarusios dėl kokių nors dalinių ar tarpinių mokėjimų ir kad pinigai ieškovui buvo mokami geranoriškai, bei, kad atsakovas pagal sutartį neprivalėjo vykdyti tokių mokėjimų, atmetė, kaip nepagrįstus ir konstatavo, jog esant visoms sutarties 4.1 punkte numatytoms sąlygoms, atsakovui atsirado prievolė atsiskaityti su ieškovu per 30 kalendorinių dienų. Teismas nesutiko su atsakovo argumentais, jog sutarties 6.2.13 punkte nustatytas ieškovo įsipareigojimas teikti ataskaitas apie vykdomus darbus, tam, kad rangovas galėtų kontroliuoti darbų eiliškumą, nereiškia, kad tie darbai priimti, nes nebuvo pasirašytas kokybiškai atliktų darbų priėmimo aktas. Pažymėjo, jog byloje esančiuose atliktų darbų aktuose jokie trūkumai nėra pažymėti, taip pat nėra pateiktas šalių pasirašytas defektinis aktas, taip pat, jog atsakovas ieškovo atliktų darbų trūkumus įrodinėja 2012-05-15 UAB „Kortas rašte Nr. 01-84 išvardintais trūkumais, apie kuriuos ieškovas buvo informuotas atsakovo 2012-06-14 raštu Nr. 6/14, tačiau šalims pasirašant atliktų darbų aktus, šie trūkumai nebuvo nurodyti. Teismas ištyręs visus į bylą pateiktus įrodymus, konstatavo, jog ieškovo atlikti darbai neprieštarauja teisės aktų keliamiems reikalavimams. Be to, pažymėjo, jog atsakovas, priimdamas konkrečius ieškovo atliktų darbų aktuose nurodytus darbus, turėjo galimybę aktuose pažymėti apie jų trūkumus. To nepadaręs, atsakovas praranda galimybę remtis priimtų darbų trūkumų faktu, nepriklausomai nuo to, perduoti visi sutartyje sulygti statybos darbai ar jų dalis. Teismas, atsakovo teiginius, kad jis negalėjo nustatyti perduodamų darbų trūkumų ir surašyti jų atliktų darbų perdavimo akte, nes ieškovas neperdavė visų darbų, atmetė, kadangi jie neduoda pagrindo kitaip vertinti atsakovo pareigos priimant konkrečius darbus priėmimo–perdavimo akte pažymėti apie jų trūkumus. Nurodė, kad atsakovas savo nuostolius grindžia paties sudarytais skaičiavimais ir neatliktų darbų bei defektų taisymo sąmatomis, o įvertinęs šiuos įrodymus, teismas konstatavo, kad atsakovas neįrodė prašomų priteisti nuostolių dydžio ir kad šie nuostoliai atsirado dėl ieškovo netinkamai atliktų darbų. Be to, atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovas atsiliepimu į ieškinį prašydamas atmesti ieškinio reikalavimą priteisti nesumokėtą atlyginimą už atliktus darbus ir priešieškiniu prašydamas priteisti nuostolius, abu šiuos reikalavimus grindžia tomis pačiomis aplinkybėmis – netinkama ieškovo atliktų darbų kokybe. Konstatavęs, jog atsakovas neįrodė savo prašomų priteisti nuostolių dydžio ir kad šie nuostoliai atsirado dėl ieškovo netinkamai atliktų darbų, bei atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas vienu metu naudoja du alternatyvius teisių gynimo būdus, teismas atmetė atsakovo pareikštą priešieškinį. Spręsdamas dėl ieškovui priteistinos sumos, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pagal ieškovo pateiktą atliktų darbų ir apmokėjimų išklotinę, skola už atliktus darbus pagal neapmokėtas sąskaitas sudaro 61652,66 Lt, delspinigiai – 940,69 Lt, iš viso – 62593,35 Lt suma, todėl nustatęs, jog ieškovas neteisingai ieškinyje nurodė pagrindinės skolos sumą, į ją įskaičiuodamas delspinigių sumą ir tuo pačiu atskirai prašydamas priteisti tą pačią delspinigių sumą, ieškinį tenkino iš dalies.

10III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į apeliacinius skundus argumentai

11Apeliantas UAB „Judras“ pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 19 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą- ieškovo reikalavimus atmesti. Nurodo, kad ginčas tarp šalių kilo dėl to, kad šalys skirtingai interpretuoja atliktų ir kaip tinkamų priimtų- perduotų darbų kokybę. Teismas palaikė ieškovo poziciją. Atkreipia dėmesį, jog LR CPK 6.662 str. 3 d. numatytos normos taikymas, kuria vadovavosi pirmos instancijos teismas, nėra absoliutus, nes išimti nustato išlyga, pagal kurią CK 6.662 str. 3 d. nuostatos taikomos tuomet, kai ginčijami akivaizdūs trūkumai, pastebimi normaliai priimant perduodamą darbą. Taigi, teismas netinkamai susiejo bylos faktines aplinkybes su ginčą reguliuojančiomis teisės normomis ir priėmė neteisingą sprendimą, kuris naikintinas. Be to, teismas nukrypo nuo kasacinės instancijos teismo formuojamos rangovo užsakovui perduodamų neakivaizdžių darbų vertinimo praktikos. Nurodo, kad ginčas tarp šalių kilo būtent dėl nekokybiškai atliktų paslėptais darbais traktuojamų darbo rezultatų, kurių įprastinių būdu ar įprastinėmis priemonėmis nustatyti neįmanoma. Be to, pirmosios instancijos teismas remiasi įrodymais, nesietinais su ieškinio pagrindu ir dalyku, kaip antai, remiamasi ieškovo pateikta atestuoto statybos techninės priežiūros vadovo pažyma dėl atliktų darbų kokybės, kai tuo tarpu šis specialistas net nėra atestuotas vykdyti inžinerinių komunikacijų techninės priežiūros vadovo funkcijų. Pažymi, kad teismas neteisingai interpretavo ir nepagrįstai kaip nereikšmingų nevertino statinio statybos priežiūrą vykdžiusios Ž. O. parodymų, kuriais akivaizdžiai perteiktas jokiomis priemonėmis nekontroliuojamas ieškovo vykdytos statybos procesas. Taip pat, kad teismas nagrinėdamas bylą, nustatė, kad ieškovas visų darbų pagal sutartį neatliko, taigi jau vien šio fakto pripažinimas yra pagrindas panaikinti skundžiamą sprendimą, nes akivaizdu, kad ieškinys negalėjo būti tenkinamas tokia apimtimi.

12Ieškovas UAB „Valdjusta“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą ir skundą atmesti, kaip nepagrįstą. Nurodo, kad atsakovas pretenzijas dėl atliktų darbų trūkumų pareiškė tik tada, kai ieškovas kreipėsi į teismą dėl skolos ir delspinigių priteisimo, todėl ieškovo manymu, tokie atsakovo veiksmai akivaizdžiai įrodo vengimą atsiskaityti bei nesąžiningumą ieškovo atžvilgiu. Atkreipia dėmesį į tai, jog visi atsakovo nustatyti trūkumai, kurie buvo konstatuoti antstolio R. V. surašytame faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, nėra laikytini paslėptais ir juos galima buvo nustatyti priimant darbų rezultatą. Pažymi, kad atsakovas su ieškovu nebendradarbiauja, o ieškovas prašo susidariusio įsiskolinimo tik už atliktus darbus. Ieškovo manymu, pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, todėl atsakovo argumentai, jog teismas rėmėsi įrodymais, nesietinais su ieškinio pagrindu ir dalyku, turėtų būti atmesti. Be to, ieškovas taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog statybos darbų objekte dirbo ir kitos įmonės, todėl nėra aišku ar konkrečius darbus, kuriuose nustatyti trūkumai atliko ieškovas. Atsakovas nepateikė jokių konkrečių įrodymų, jog atsakovo nurodyti trūkumai buvo sukelti dėl ieškovo kaltės.

13Trečiasis asmuo UAB „Kortas“ atsiliepimo į apeliacinį skundą per teismo nustatytą terminą nepateikė.

14IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15Apeliacinis skundas atmestinas.

16Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama atsakovo apeliacinio skundo ribose.

17Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo argumentus, kuriais ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, apeliacijoje keliami rangovo prievolės atsiskaityti su subrangovu už priimtus darbus, statybos darbų priėmimo-perdavimo aktuose nenurodžius jokių pretenzijų dėl netinkamai atliktų darbų, klausimai, atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nėra pagrindo pripažinti, kad skundžiamas teismo sprendimas skundžiamoje dalyje yra neteisėtas ar nepagrįstas, todėl jis paliekamas nepakeistu.

18Byloje nustatyta, kad šalys 2011-11-25 sudarė Statybos subrangos sutartį, kuria ieškovas įsipareigojo atlikti Pakruojo rajone Klovainių nuotekų valyklos lauko inžinerinių tinklų įrengimo darbus (t. 1, b.l. 4-8), kurių apimtis ir pobūdis nustatytas prie sutarties pridėtose lokalinėse sąmatose (t. 1, b.l. 17-25), ir perduoti darbų rezultatą sutartyje nustatyta tvarka ir terminais (sutarties 6.2.1 p.), o atsakovas įsipareigojo priimti atliktus darbus ir atsiskaityti už juos per 30 kalendorinių dienų, jei yra gaunamas apmokėjimas iš statytojo, bei pasirašytas kokybiškai atliktų darbų aktas ir PVM sąskaita-faktūra (sutarties 4.1, 6.1.2, 8.1 p.). Pagal sutarties 2.2 punktą, bendra darbų kaina, įskaitant visus mokesčius – 180 000 Lt. Sutarties 5.1 punktas numato, kad darbų pradžia – kai rangovas sumoka avansą 40 000 Lt, pabaiga – 2012-04-29. Tarp šalių nėra ginčo, jog ieškovas atliko ne visus darbus, numatytus sutartyje, ir kad sutartis nutraukta, tarp šalių įvykus ginčui, tačiau sutarties nutraukimo teisėtumas ir pagrįstumas šioje byloje nebuvo sprendžiamas. Ieškovui pareiškus ieškinį kilo ginčas dėl pareigos atsiskaityti už atliktus darbus, atsakovui ginčijant paslėptų darbų kokybę.

19Pirmos instancijos teismas teisingai nustatė, kad tarp šalių yra statybos rangos santykiai, nes statybos subrangos sutarčiai taikomos tos pačios kaip ir statybos rangos sutarčiai reglamentuoti skirtos CK šeštosios knygos XXXIII skyriaus pirmojo ir trečiojo skirsnių normos. Šiuo atveju CK 6.681 straipsnio, kuriame pateikta statybos rangos sutarties samprata, požiūriu generalinis rangovas veikia kaip užsakovas, o subrangovas – kaip rangovas.

20CK 6.681 straipsnio 1 dalyje statybos rangos sutartis apibrėžta kaip sutartis, kuria rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal atsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas – sudaryti rangovui būtinas darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu (CK 6.694 str. 4 d.), kuriame yra faktinio pobūdžio duomenys apie tai, ar pagal rangos sutartį nurodyti darbai buvo atlikti, kada jie buvo atlikti ir ar jų atlikimas atitinka sutarties sąlygas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas statybos rangą reglamentuojančias CK normas, yra konstatavęs, kad rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį – vienos šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2011; kt.). Pagrindas rangovui reikalauti užsakovą vykdyti jo priešpriešinę pareigą – sumokėti už darbus yra pagrindinės sutartinės rangovo pareigos įvykdymas – sutarto darbo atlikimo faktas, o darbų perdavimo-priėmimo aktas yra šį faktą patvirtinantis dokumentas. Šis aktas pasirašomas abiejų šalių ir, kaip dvišalis sandoris, sukuria šalims atitinkamas teises ir pareigas, be to, jis labai reikšmingas statybos rangos sutarties įvykdymui patvirtinti. Teismų praktikoje pripažįstama, kad būtent šiame akte turi būti fiksuojami nustatyti atliktų darbų trūkumai, o jų nenurodymas akte reiškia trūkumų nekonstatavimą bei draudimą ateityje remtis trūkumų faktu (CK 6.662 str. 2 d.), (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010). CK 6.662 straipsnio 3 dalis numato, kad jeigu sutartis nenustato ko kita, užsakovas, priėmęs darbą jo nepatikrinęs, netenka teisės remtis darbo trūkumų faktu, kurie galėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (akivaizdūs trūkumai).

21Iš byloje esančių ir pirmos instancijos teismo aptartų rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovas iš ieškovo yra priėmęs rangos darbus be pretenzijų pagal visas ieškovo išrašytas apmokėjimui PVM sąskaitas-faktūras Serija VALD Nr. 000009, 000010, 000011, 000013 ir 000014, kurių bendra suma 181 352,66 Lt (t. 1, b.l. 9-13), darbų priėmimą patvirtina šalių pasirašyti atliktų darbų aktai (t. 1, b.l. 31-44). Atsakovas pagal minėtas PVM sąskaitas-faktūras yra sumokėjęs ieškovui iš viso 119 700 Lt (t. 1, b.l. 14-16). Atsakovas atsisakymą sumokėti ieškovui už atliktus darbus grindė tuo, kad ieškovo atlikti darbai yra su trūkumais. Šie ieškovo argumentai pirmos instancijos teismo tinkamai įvertinti kartu su byloje esančiais įrodymais ir teismo padaryta pagrįsta išvada, jog atsakovas be pagrindo nevykdo savo pareigos atsiskaityti su ieškovu už faktiškai atliktus statybos darbus, kadangi atsakovas neįrodė savo nurodytų argumentų pateiktais į bylą įrodymais.

22Pagal CK 6.662 straipsnio 4 dalį užsakovas, nustatęs darbų trūkumus ar kitokius nukrypimus nuo sutarties sąlygų po darbų priėmimo, jei tie trūkumai ar nukrypimai negalėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (paslėpti trūkumai), taip pat jie buvo rangovo tyčia paslėpti, privalo apie juos pranešti rangovui per protingą terminą po jų nustatymo; tokiu atveju rangovas atsako už darbų (rezultato) trūkumus, o užsakovas gali naudotis įstatyme nustatytais teisių gynimo būdais. Teismo praktikoje dėl rangos darbų priėmimo–perdavimo akto reikšmės rangos sutarties šalių teisėms ir pareigoms išaiškinta, kad, net ir tinkamo darbų priėmimo atveju nenurodžius trūkumų, užsakovas nepraranda teisės remtis trūkumų faktu, jeigu šie neakivaizdūs. Tokiais atvejais teismas turi analizuoti trūkumų pobūdį ir tik esant akivaizdžiam trūkumui taikyti CK 6.662 straipsnio 3 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje bankrutuojanti UAB „Atnava“ v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-235/2005; 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Jaukurai“ v. UAB ,,Forsitia“ , bylos Nr. 3K-3-469/2010). Būtent šių nurodytų nuostatų laikėsi pirmos instancijos teismas ir analizavo ar atsakovo nurodyti darbų trūkumai priskiriami prie neakivaizdžių (užslėptų) darbų trūkumų. Kolegija sutinka su teismo padarytomis išvadomis išsamiai išanalizavus sprendime visus byloje esančius įrodymus - statybos darbų žurnalo Nr. 3 išrašą (t. 1, b.l. 80-97), kuriame pažymėti ieškovo atlikti darbai laikotarpiu nuo 2011-12-12 iki 2012-01-30, bei paslėptų darbų patikrinimo aktus nuo Nr. 1 iki Nr. 21 (t. 1, b.l. 98-128, t. 2, b.l. 6-17), kuriuose atlikti įrašai apie dalinį paslėptų darbų priėmimą, liudytojų K. V. (t. 2, b.l. 203-205), Ž. O. (t. 2, b.l. 205-207), D. J. (t. 2, b.l. 37-39), kartu su ieškovo ir atsakovo ir jų atstovų pateiktais paaiškinimais, 2012-05-15 UAB „Kortas rašte Nr. 01-84 išvardintais trūkumais, apie kuriuos ieškovas buvo informuotas atsakovo 2012-06-14 raštu Nr. 6/14 (t. 1, b.l. 147-149), antstolio R. V. 2012-06-28 surašytą faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriame atliktų darbų trūkumai užfiksuoti objekte padarytomis nuotraukomis (t. 1, b.l. 152-210), atitikties sertifikatus, patvirtinančius darbams panaudotų medžiagų kokybę (t. 2, b.l. 40-58), UAB „Žemnera“ 2012 m. liepos 23-24 d. atliktos televizinės diagnostikos ataskaitą (t. 1, b.l. 211-233), UAB „Kortas“ 2012-07-25 raštą Nr. 01-130, adresuotas UAB „Judras“ (t. I, b.l. 151),ir tokioms išvadoms pritaria jų neatkartodama.

23Kasacinis teismas yra nurodęs, kad įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į statybos rangos sutarties specifiką, specialiai yra aptaręs rangos sutarties šalių pareigą bendradarbiauti (CK 6.691 straipsnis). Tinkamas šios pareigos įgyvendinimas yra priemonė, leidžianti išvengti galimų nuostolių, ginčų dėl darbų atlikimo. Jeigu sutarties vykdymo metu kilo kliūčių, trukdančių laiku ir tinkamai įvykdyti sutartį, rangovas privalo imtis visų nuo jo priklausančių protingų priemonių toms kliūtims pašalinti ir taip įgyvendinti CK 6.691 straipsnyje įtvirtintą imperatyviąją įstatymo nustatytą statybos rangos sutarties šalių bendradarbiavimo (kooperavimosi) sutarties vykdymo metu pareigą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB If P&C Insurance AS v. UAB ,,Įrengimas“, bylos Nr. 3K-3-516/2009; kt.). Iš byloje esančio šalių susirašinėjimo, matyti, kad 2012-05-14 ieškovas siuntė atsakovui raginimus sumokėti skolą, atsakovas korespondencijos nepriiminėjo, todėl dokumentus ieškovas įteikė atsakovui per antstolį (t. 1, b.l. 45, 74-76). Ieškovui kreipusis į teismą dėl skolos priteisimo, atsakovas vienašališkai nutraukė statybos subrangos sutartį. Tai rodo, kad tarp šalių susidarė konfliktinė situacija. Atsakovas vengė bendradarbiauti su ieškovu ir nepagrįstai sustabdė savo prievolių vykdymą, kadangi mokėjimus sustabdė dar iki reikalavimo pašalinti trūkumus pateikimo ieškovui. Pažymėtina tai, kad atsakovas trūkumų nenurodė darbų priėmimo metu, taip pat jų nenurodė ir rangos sutarties 3.2 punkte numatytu 5 dienų termino, ir netgi generaliniam užsakovui 2012-05-15 pareiškus pretenzijas dėl darbų trūkumų, atsakovas nepareiškė pretenzijų ieškovui per sutartyje numatytą laiką, o tokias pretenzijas pareiškė tik vykstant teisme ginčui , t.y. po visų numatytų terminų, esant priimtiems paslėptiems darbams ir pasirytiems tokių darbų priėmimo aktams be jo išlygų (t. 1 b.l. 98-128, t. 2 b.l. 6-17).

24Pagal CK 6.671 straipsnio nuostatas, jeigu įstatymo ar sutarties nustatytu pagrindu rangos sutartis nutraukiama iki darbų rezultato priėmimo, rangovas (subrangovas) įgyja teisę reikalauti apmokėti už faktiškai atliktus darbus. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, net ir nutrūkus sutarčiai dėl rangovo (subrangovo) kaltės (nors nagrinėjamu atveju tokia išvada nepadaryta), užsakovas (rangovas) turi pareigą sumokėti už faktiškai atliktus darbus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2008). Atsakovui neįrodžius savo atsisakymo mokėti už faktiškai atliktus statybos rangos darbus pagrįstumo, teismas pagrįstai iš jo priteisė ieškovo prašomas sumas, kurių dydžių atsakovas neginčija. Taigi, įvertinęs minėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo daryti priešingų išvadų, nei padarė pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas atsakovo prievolę atsiskaityti su ieškovu už jo atliktus darbus.

25CPK 12 straipsnyje įtvirtintas rungimosi principas, kurio esmė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Analogiška nuostata įtvirtinta ir kasatoriaus nurodytame CPK 178 straipsnyje, apibrėžiančiame šalių įrodinėjimo pareigą. CPK 17 straipsnyje nustatyta, kad šalių teisės ir pareigos yra lygios, o CPK 185 straipsnio 2 dalyje – kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus šiame kodekse nustatytas išimtis. Pažymėtina, kad faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal pirmiau nurodytą CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismas, vertindamas šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą ne vienu įrodymu ir jo pagrindu daromomis prielaidomis, bet visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. P. v. G. K., bylos Nr. 3K-3-428/2010; kt.). Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje pirmos instancijos teismas ištyrė byloje esančius įrodymus ir pagrįstai sprendė, kad įrodymų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog atsakovas neįrodė, kad jo nurodyti trūkumai yra paslėptų darbų trūkumai ir kad šių trūkumų nebuvo galimybės pastebėti iki atliktų darbų perdavimo–priėmimo akto pasirašymo, o taip pat kad už tam tikrų darbų neatlikimą, nutraukus sutartį ir dėl to nebaigus visų darbų atlikti iki galo, atsakingas ieškovas. CK 6.662 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad, kilus ginčui tarp rangovo ir užsakovo dėl darbo trūkumų, kiekviena šalis turi teisę reikalauti skirti ekspertizę, tačiau nagrinėjamoje byloje apeliantas tokia teise nepasinaudojo ir trūkumai, bei jų atsiradimo momentas buvo nustatytas pagal byloje pateiktų įrodymų visumą, kuri vienareikšmiškai nepatvirtino, kad atsakovas priėmęs darbus, neprarado teisės, esant aptartiems įrodymams, remtis paslėptų darbų trūkumo faktu. Apelianto pateikiamas byloje teismo tirtų ir įvertintų įrodymų traktavimas kitaip, t.y. sau palankia linkme, nereiškia to, kad byloje surinkti įrodymai teismų ištirti bei įvertinti pažeidžiant įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas.

26Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai, nėra LR CPK 329 str., 330 str. numatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais. Skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str.1 d. 1 p.).

27Iš apelianto priteistinos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme 726 Lt advokato pagalbai apmokėti ieškovui, kurias jis patyrė sumokėdamas už teisinę pagalbą už privalomo procesinio dokumento – atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1, 3 d.).

28Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais, teisėjų kolegija,

Nutarė

29Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

30Pritesisti iš UAB „Judras“ 726 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme ieškovui UAB „Valdjusta“.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija... 2. I. Ginčo esmė... 3. Ieškovas UAB „Valdjusta“ kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė... 4. Atsakovas UAB „Judras“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu... 5. Atsakovas UAB „Judras“ pateikė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti... 6. Ieškovas UAB „Valdjusta“ atsiliepime į atsakovo priešieškinį prašė... 7. Trečiasis asmuo UAB „Kortas“ atsiliepime į ieškinį bei priešieškinį... 8. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. liepos 19 d. sprendimu ieškinį... 10. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į apeliacinius skundus argumentai... 11. Apeliantas UAB „Judras“ pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo... 12. Ieškovas UAB „Valdjusta“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo... 13. Trečiasis asmuo UAB „Kortas“ atsiliepimo į apeliacinį skundą per teismo... 14. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 15. Apeliacinis skundas atmestinas. ... 16. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos... 17. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo argumentus, kuriais ginčijamas... 18. Byloje nustatyta, kad šalys 2011-11-25 sudarė Statybos subrangos sutartį,... 19. Pirmos instancijos teismas teisingai nustatė, kad tarp šalių yra statybos... 20. CK 6.681 straipsnio 1 dalyje statybos rangos sutartis apibrėžta kaip... 21. Iš byloje esančių ir pirmos instancijos teismo aptartų rašytinių... 22. Pagal CK 6.662 straipsnio 4 dalį užsakovas, nustatęs darbų trūkumus ar... 23. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į... 24. Pagal CK 6.671 straipsnio nuostatas, jeigu įstatymo ar sutarties nustatytu... 25. CPK 12 straipsnyje įtvirtintas rungimosi principas, kurio esmė yra ta, kad... 26. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliacinio skundo... 27. Iš apelianto priteistinos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos... 28. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331... 29. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 19 d. sprendimą palikti... 30. Pritesisti iš UAB „Judras“ 726 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės...