Byla 2-1517/2011

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algirdo Gailiūno, Danutės Gasiūnienės ir Audronės Jarackaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuotų asmenų bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Bildunga“ bankroto administratoriaus ir akcinės bendrovės „Šiaulių bankas“ atskiruosius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. kovo 28 d. nutarties, kuria iš dalies patenkintas pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Stomix Vilnius“ skundas, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-1503-555/2011 dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Bildunga“ 2010 lapkričio 3 d. kreditorių susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais,

Nustatė

2Ginčo esmė

3Kauno apygardos teismo 2009 m. birželio 18 d. nutartimi UAB „Bildunga“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Forum Regis“. 2011 m. vasario 10 d. teismo nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

4BUAB „Bildunga“ pakartotiniame kreditorių susirinkime, įvykusiame 2010 m. lapkričio 3 d. (toliau – Kreditorių susirinkimas), buvo nutarta parduoti iš varžytynių BUAB „Bildunga“ priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį Vilniuje, Nočios g. 15A, ir Alytuje, Pievų g. 4, kaip vieną vienetą, nustatant pirmųjų varžytynių kainą 2 505 000 Lt (nutarimas Nr. 4) (toliau – ginčo nutarimas), o nutarimu Nr. 5 išrinkta kreditorių komiteto sudėtis: AB „Šiaulių bankas“ (kreditorių komiteto pirmininkas), B. K. (darbuotojų atstovė), UAB „Lankava“, UAB „Lemminkainen Lietuva“ ir UAB „Nomalita“ (t. 1, b. l. 17-24).

5Pareiškėjas UAB „Stomix Vilnius“ (BUAB „Bildunga“ kreditorius) kreipėsi į Kauno apygardos teismą, skundu ginčydamas bankrutuojančios įmonės 2010 lapkričio 3 d. kreditorių susirinkimo nutarimus dėl BUAB „Bildunga“ priklausančio ir AB „Šiaulių bankas“ įkeisto nekilnojamojo turto, esančio Vilniuje, Nočios g. 15A, bei Alytuje, Pievų g. 4, pardavimo tvarkos ir kainų patvirtinimo bei kreditorių komiteto narių išrinkimo (nutarimai Nr. 4 ir Nr. 5) (t. 1, b. l. 3-7).

6Nurodė, kad kreditorių susirinkimo nustatyta turto pardavimo tvarka (kai atskiri objektai, turintys atskirus individualius unikalius numerius, yra parduodami apjungti) akivaizdžiai ekonomiškai nepagrįsta, kadangi tokiu būdu yra mažinamas potencialių pirkėjų skaičius bei turto pardavimo kaina. Pareiškėjo nuomone, nekilnojamojo turto objektai, esantys skirtinguose miestuose bei skirtingos paskirties (turto, esančio Alytuje, paskirtis - gamybos, pramonės, o turto, esančio Vilniuje - gyvenamoji (butai)), būtų sėkmingiau ir brangiau parduoti kaip atskiri vienetai. Mažas potencialių pirkėjų skaičius reiškia, jog kaina varžytynėse nebus didinama, o tai tiesiogiai susiję su visų BUAB „Bildunga“ kreditorių teisėmis ir teisėtais interesais. Be to, nurodė, kad turtas yra įkeistas AB „Šiaulių bankas“, todėl visos pajamos, gautos iš turto pardavimo, bus skirtos atsiskaitymui su AB „Šiaulių bankas“; toks kreditorių susirinkimo sprendimas, mažinantis kitų kreditorių galimybes patenkinti savo finansinius reikalavimus, pažeidžia kitų kreditorių teises, prieštarauja protingumo, teisingumo bei sąžiningumo principams.

7Pareiškėjo teigimu, renkant kreditorių komiteto narius, turi būti aiškus ir nedviprasmiškas kriterijus, kuriuo vadovaujantis būtų renkami kreditorių komiteto nariai. 2010 m. lapkričio 3 d. įvykusio BUAB „Bildunga" kreditorių susirinkimo metu administratoriaus įgaliotas asmuo nepaaiškino, kokiu principu jis suformulavo nutarimų projektą dėl kreditorių komiteto konkrečių narių rinkimo, todėl kreditorių komiteto narių formavimo būdas (nenurodant aiškių principų) kelia pagrįstų abejonių sudaryto komiteto teisėtumu.

8Suinteresuotas asmuo BUAB „Bildunga” bankroto administratorius atsiliepimu į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą (t. 1, b. l. 111-114). Nurodė, kad ĮBĮ nenumato kriterijų, kuriais kreditoriai privalėtų vadovautis, nustatydami bankrutuojančios įmonės turto pardavimo kainą, todėl kiekvienas įmonės kreditorius bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimo metu įgyvendina savo balso teisę, vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu ir teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais taip, kaip juos pats supranta. Pažymėjo, kad ginčo nutarimu nustatyta tik pradinė nekilnojamojo turto varžytynių kaina, o varžytynių metu parduodamo objekto kaina gali ženkliai padidėti, todėl vien tai, kad kreditoriai nustatė pradinę pardavimo kainą, nepažeidžia kreditorių interesų. Taip pat nurodė, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, kodėl, jo nuomone, nustatytoji kaina yra per maža, be to, ginčo nutarimo dalį dėl įkeisto turto pardavimo tvarkos ir kainos, palaikė ne tik įkaito turėtojas AB „Šiaulių bankas“, bet ir kiti kreditoriai, tarp jų - AB „Turto bankas", VSDFV Alytaus skyrius, todėl pareiškėjo argumentai, kad ginčo nutarimas prieštarauja kitų kreditorių interesams, laikytini nepagrįstais. Be to, pažymėjo, kad pareiškėjas kelia nepagrįstas abejones išrinkto kreditorių komiteto skaidrumu.

9Atsiliepimu į skundą suinteresuotas asmuo AB „Šiaulių bankas“ prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą (t. 1, b. l. 105-108). Nurodė, kad ginčo nutarimas buvo priimtas kreditorių balsų dauguma, laikantis ĮBĮ nuostatų, todėl yra teisėtas ir galiojantis bei atitinkantis BUAB „Bildunga" kreditorių interesus, nepagrįsti pareiškėjo teiginiai apie tai, kad patvirtinta turto pardavimo tvarka ekonomiškai nepagrįsta. Nurodė, kad suinteresuotas asmuo, turėdamas tikslą parduoti nekilnojamąjį turtą kuo pelningiau ir ištyręs rinką, kreditorių susirinkimo metu balsavo už ginčijamo nutarimo projektą, o konkretaus pasiūlymo dėl kainos ar argumentų, kodėl, nustatytoji kaina yra per maža, pareiškėjas nepateikė teismui kartu su skundu, todėl pareiškėjo skundas yra nemotyvuotas, o ginčo nutarimas ne tik nepažeidžia BUAB „Bildunga“ kreditorių interesų, bet priešingai, juos atitinka, ir nėra teisinio pagrindo pripažinti ginčo nutarimą negaliojančiu. Taip pat nurodė, kad pareiškėjas kelia klausimą dėl kreditorių komiteto sudarymo skaidrumo, tariamų interesų konfliktų, tačiau nepateikia jokių įrodymų ar bent prielaidų, kodėl šie konfliktai galėtų kilti.

10Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

11Kauno apygardos teismas 2011 kovo 28 d. nutartimi patenkino iš dalies pareiškėjo UAB „Stomix Vilnius“ skundą ir pripažino negaliojančiu BUAB „Bildunga“ 2010 m. lapkričio 3 d. kreditorių susirinkimo nutarimą dėl turto pardavimo ir kainų nustatymo (ginčo nutarimas), atmetė kitą skundo dalį (nutarimas Nr. 5) (t. 2, b. l. 15-18).

12Teismas nurodė, kad sprendimas parduoti turtą kartu buvo priimtas mažesne nei 10 procentų balsų persvara, o nekilnojamojo turto objektai, kuriuos kreditorių susirinkimas nusprendė parduoti kartu, yra skirtingose vietovėse bei nėra susiję savo funkcine paskirtimi: nekilojamasis turtas, esantis Vilniuje, yra įregistruotas kaip butai, turtas, esantis Alytuje, - kaip gamybiniai pastatai. Apygardos teismo nuomone, nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad kreditorių susirinkime nustatyta įkeisto turto pardavimo tvarka neužtikrina visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesų, pažeidžia protingumo, teisingumo bei kreditorių lygiateisiškumo principus, o, parduodant turtą, kuris nėra susijęs funkcine paskirtimi, yra mažinamas parduodamo turto patrauklumas, nepagrįstai siaurinamas pirkėjų, ketinančių įsigyti parduodamą turtą, ratas, tuo pačiu nėra užtikrinama galimybė realizuoti parduodamą turtą už didžiausią kainą. Be to, nurodė, kad turto vertinimo ataskaitose, kuriose nustatyta parduodamo turto kaina, nėra išvados, kad nurodytus nekilnojamojo turto objektus tikslinga parduoti kartu, juolab kad bankroto administratorius bylos nagrinėjimo metu taip pat nepagrindė tikslingumo parduoti turtą kartu.

13Teismo nuomone, nors pareiškėjas skundžia kreditorių susirinkimo nutarimą, kuriuo buvo išrinkti bankrutuojančios įmonės kreditorių komiteto nariai, tačiau nenurodo, dėl ko šis kreditorių sprendimas yra neteisėtas, ar pažeidžia jo, kaip BUAB „Bildunga“ kreditoriaus teises, be to, byloje nėra pateikta įrodymų bei nenustatyta aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą pripažinti negaliojančiu kreditoriaus ginčijamą kreditorių susirinkimo nutarimą dėl kreditorių komiteto išrinkimo.

14Atskirųjų skundų argumentai

15Suinteresuoto asmens BUAB „Bildunga“ bankroto administratorius atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. kovo 28 d. nutarties dalį, kuria pripažintas negaliojančiu ginčo nutarimas, ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti pareiškėjo UAB „Stomix Vilnius“ skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Kreditorių susirinkimo nustatyta įmonės turto vertė lygi šio turto vertei, nustatytai turto vertinimo metu, todėl yra teisinga, protinga ir pagrįsta byloje esančiais dokumentais.
2. Įmonės turto pardavimo tvarka, apsvarsčius įvairias galimybes dėl turto pardavimo, buvo nustatyta kreditorių balsų dauguma, todėl nepagrįsti apygardos teismo argumentai dėl ginčo nutarimo pripažinimo negaliojančiu, sprendimą turtą parduoti kartu, priėmus mažesne nei 10 procentų balsų persvara.
3. Ginčijama turto pardavimo tvarka nelaikytina pažeidžiančia kreditorių lygiateisiškumo principą, kadangi apie kreditorių susirinkimą buvo tinkamai pranešta visiems kreditoriams, jie galėjo balsuoti ir reikšti savo nuomonę. Juolab kad, esant kitokiam pasiūlymui dėl turto pardavimo kainos ir tvarkos, kreditoriai nebūtų balsavę už ją.

16Suinteresuotas asmuo AB „Šiaulių bankas“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. kovo 28 d. nutarties dalį, kuria pripažintas negaliojančiu ginčo nutarimas, ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti pareiškėjo UAB „Stomix Vilnius“ skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais (t. 2, b. l. 36-38). Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Ginčo nutarimas buvo priimtas kreditorių balsų dauguma, todėl yra teisėtas ir atitinkantis bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus. Be to, turtas, kurio pardavimo tvarka ir kaina buvo nustatyta ginčo nutarimu, yra įkeistas apeliantui, todėl jis suinteresuotas tuo, jog įkeistas turtas būtų parduotas kuo pelningiau. Prioritetinę įkaito turėtojo teisių gynybą suponuoja ne priimtas kreditorių susirinkimo nutarimas, bet ĮBĮ normos.
2. Prieš šaukiant nurodytą kreditorių susirinkimą, buvo atliktas įmonės nekilnojamojo turto vertinimas, kreditorių susirinkimo nustatyta įmonės turto vertė atitinka turto vertintojų nustatytą kainą, o pareiškėjas nepateikė pasiūlymo ar nutarimo projekto, kokiu, jo nuomone, būdu ir už kokią kainą turėtų būti parduotas bankrutuojančios įmonės turtas.
3. Ginčijama turto pardavimo tvarka nelaikytina pažeidžiančia kreditorių lygiateisiškumo principą, kadangi apie įvykusį kreditorių susirinkimą buvo tinkamai informuoti visi kreditoriai, kurie galėjo laivai balsuoti ir teikti savo siūlymus šiuo klausimu.

17Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18Atskirieji skundai netenkintini.

19Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 338 str.).

20ĮBĮ 33 straipsnio 1 dalies nuostatomis, bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turtas bei reikalavimo teisės pagal įmonės skolininkų prievoles bankrutuojančiai ar bankrutavusiai įmonei įvertinami ir parduodami šio įstatymo nustatyta tvarka; nekilnojamasis turtas parduodamas iš varžytynių Vyriausybės nustatyta tvarka; kito turto, išskyrus įkeistą, pardavimo tvarką nustato kreditoriai. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 3 d. nutarimu Nr. 831 patvirtinto „Bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turto pardavimo iš varžytynių tvarkos aprašo“ (toliau – Aprašas) 4 punkte taip pat nurodyta, kad iš varžytynių parduodamas nekilnojamasis įmonės turtas ir įkeistas turtas, o kito turto pardavimo tvarką nustato kreditoriai. Nurodyto Aprašo 7 punkte numatyta, kad iš varžytynių parduodamas įmonės turtas kreditorių susirinkimo sprendimu gali būti įvertintas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu; pradinę įmonės turto pardavimo kainą tvirtina kreditorių susirinkimas. Pakartotiniame kreditorių susirinkime nutarimas laikomas priimtu, kai už jį atvirai balsavo kreditoriai, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų susirinkime dalyvaujančių kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos (ĮBĮ 24 str. 3 d.).

21Taigi ĮBĮ suteikia bankrutuojančios įmonės kreditoriams (kreditorių susirinkimui) plačias teises bankrutuojančios įmonės turto valdymo ar disponavimo klausimais. Antra vertus, įstatymas suteikia teismui teisę vertinti kreditorių susirinkimuose priimtų nutarimų teisėtumą ir pagrįstumą, jų atitikimą teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijams, jeigu dėl to teisme nagrinėjamas ginčas (ĮBĮ 24 str. 5 d., CPK 1 str.).

22Bylos duomenimis, kreditorių susirinkimo metu, svarstant bankrutuojančios įmonės įkeisto turto pardavimo tvarką ir kainą (t. 1, b. l. 17-24), įmonės bankroto administratorius pasiūlė įkeistą nekilnojamąjį turtą parduoti iš varžytynių kaip vieną vienetą už 2 505 000 Lt (pirmosiose varžytynėse), paaiškinęs, kad įkeistą turtą pardavinėjant kaip vieną vienetą, taupomas laikas ir pinigai, kadangi kiekvienų varžytynių rengimas reikalauja nemažų sąnaudų. Susirinkimo protokolo duomenimis, įkaito turėtojas kreditorius AB „Šiaulių bankas“, taip pat kreditoriai AB „Turto bankas“ ir VSDFV Alytaus skyrius bei raštu balsavę kreditoriai pritarė nurodytam pasiūlymui; prieš šį pasiūlymą balsavo kreditorius UAB „Lemminkainen Lietuva“, nurodęs, kad bankroto administratoriaus pasiūlymas yra neekonomiškas, kad tokiu būdu ir tvarka parduodant įmonės turtą, bus mažesnis susidomėjimas šiuo turtu ir atitinkamai mažesnė turto pardavimo kaina, todėl įkeisti nekilnojamojo turto objektai turi būti parduodami atskirai; AB „SEB lizingas dėl įkeisto turto pardavimo nurodė, jog turtas turėtų būti parduodamas atskirai didesne nei bankroto administratoriaus siūloma kiekvieno objekto kaina. Balsuojant dėl pateiktų pasiūlymų, nustatant įmonės turto pardavimo tvarką ir kainą, 54,90 proc. visų dalyvaujančių kreditorių, kurie sudaro 39,653 proc. visų kreditorių balsų, balsavo už bankroto administratoriaus pasiūlymą, iš kurių 33,196 procentai balsų priklauso AB „Šiaulių bankas“ (arba 45,96 proc. visų dalyvavusių susirinkime, arba 83,72 proc. visų balsavusiųjų „už“). Dėl pasakyto teisėjų kolegija sprendžia, kad hipotekos kreditoriaus AB „Šiaulių bankas“ balsavimas už bankroto administratoriaus pasiūlymą lėmė šio nutarimo priėmimą. Pažymėtina, kad ginčo klausimas turėjo būti svarstomas 2010 m. spalio 19 d. kreditorių susirinkime, tačiau nepakako balsų nutarimui priimti, kadangi susirinkime dalyvavo kreditoriai, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma sudaro mažiau kaip 50 procentų visų kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos (šiame susirinkime nedalyvavo AB „Šiaulių bankas“); dėl to buvo sušauktas pakartotinis susirinkimas, kuriame ir buvo priimtas ginčo nutarimas.

23Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad hipotekos kreditoriaus AB „Šiaulių bankas“ teismo patvirtintas finansinis reikalavimas yra 2 129 304,72 Lt, o viso patvirtinta daugiau kaip 6 mln. Lt BUAB „Bildunga“ kreditorių finansinių reikalavimų; pirmosiose varžytynėse turtą pardavus už 2 505 000 Lt, gautomis lėšomis pirmiausiai būtų tenkinami hipotekos kreditoriaus finansiniai reikalavimai, kitų kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimui liktų 375 695,3 Lt. Be to, ginčijamu nutarimu buvo nustatyta, kad antrosiose varžytynėse turto pardavimo kaina mažintina 15 procentų, t. y. iki 2 129 250 Lt; taigi, nepavykus bankrutavusios įmonės įkeisto turto parduoti pirmosiose varžytynėse, nepakaktų lėšų net hipotekos kreditoriaus finansinio reikalavimo visiškam patenkinimui.

24Taigi nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar ginčo nutarimu nustatyta įkeisto bankrutavusios įmonės turto pardavimo tvarka yra ekonomiškai pagrįsta ir geriausiai atitinka visų kreditorių teisėtus lūkesčius bei interesus patenkinti jų finansinius reikalavimus (ĮBĮ 3 str., 34 str.).

25Byloje esančiose turto vertės nustatymo pažymose, pagal kurias kreditorių susirinkimas ginčijamu nutarimu nustatė parduodamo įkeisto turto kainą, nurodyta, kad nekilnojamojo turto, esančio Alytuje, Pievų g. 4, rinkos vertė yra 705 000 Lt, o esančio Vilniuje, Nočios g. 15A - 1 800 000 Lt (t. 1, b. l. 37-38). Tačiau pažymėtina, kad šiose pažymose nėra nurodyta, jog atskirų nekilnojamojo turto objektų kaina yra nustatyta, atsižvelgiant į tai, kad objektai bus parduodami kartu, taip pat nenumatyta ir bendra jų rinkos vertė, objektus parduodant kaip vieną vienetą. Todėl nepagrįsti apeliantų motyvai, kad kreditorių susirinkimo nustatyta įmonės turto pardavimo vertė yra pagrįsta byloje esančiais dokumentais ir teisinga bei protinga. Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių, jog ginčijamu nutarimu nustatyta įmonės turto pardavimo kaina atitinka kartu kelių parduodamų skirtingose vietose skirtingų nekilnojamojo turto objektų rinkos vertę, o tokių įrodymų apeliantai nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui (CPK 178 str., 185 str., 314 str.).

26Be to, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindo spręsti, kad ginčijamu nutarimu nustatyta turto pardavimo tvarka neužtikrina visų bankrutavusios įmonės kreditorių interesų, pažeidžia ir teisingumo bei protingumo principus (CK 1.5 str., ĮBĮ 35 str.).

27Lietuvos Aukščiausiasis Teismas praktikoje yra ne kartą nurodęs, kad iš esmės visos bankroto įstatymo nuostatos nukreiptos į tikslą kaip galima operatyviau užbaigti bankroto procedūras, patenkinti kreditorių reikalavimus ir išsaugoti skolininko turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-580/2010, 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2008). Todėl kreditoriai, spręsdami bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės turto pardavimo klausimus, privalo nustatyti tokią parduodamo turto kainą ir tvarką, kuri geriausiai atitiks visų įmonės kreditorių interesus ir sudarys galimybę maksimaliai patenkinti jų finansinius reikalavimus. Nagrinėjamoje byloje nėra įrodymų, kurie patikimai patvirtintų ginčijamu nutarimu nustatytos turto pardavimo tvarkos pagrįstumą ir ekonomiškumą. Juolab kad skirtingose vietose esančių skirtingos paskirties nekilnojamojo turto objektų kaip vieno vieneto pardavimas neatitinka ir protingumo principo (CK 1.6 str., CPK 3 str.).

28Pažymėtina, kad teismo išvadų ir motyvų dėl ginčo nutarimo pripažinimo negaliojančiu nepaneigia ir bankroto administratoriaus atskirojo skundo argumentas, kad, turtą parduodant kartu, taupomos laiko sąnaudos ir piniginės lėšos.

29Dėl pirmiau nurodytų motyvų, nėra pagrindo atskirųjų skundų argumentais panaikinti skundžiamą teismo nutartį (CPK 329 str., 338 str.).

30Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmuoju punktu,

Nutarė

31Palikti nepakeistą Kauno apygardos teismo 2011 m. kovo 28 nutartį.