Byla 2S-210-803/2017
Dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Europark Vilnius“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 12 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Europark Vilnius“ prašymą dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo.

3Teismas

Nustatė

4I. Ginčo esmė

51. Apeliacinėje byloje kyla ginčas dėl atsisakymo sustabdyti vykdymo veiksmus pagrįstumo ir teisėtumo.

62. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Europark Vilnius“ kreipėsi į teismą, prašydamas pakeisti sprendimo vykdymo tvarką Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 16 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-27176-430/2014, nustatant, jog šiuo sprendimu priteistos sumos turi būti mokėtinos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Tugva“ naudai pagal Vilniaus apygardos teismo 2009 m. kovo 10 d. sprendimo Nr. 2-34-578/2009 išaiškintą/pakeistą vykdymo tvarką ir būdą. Atsisakius tenkinti prašymą, teismo prašo išaiškinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 16 d. galutinio sprendimo Nr. 2-27176-430/2014 vykdymo tvarką, Vilniaus apygardos teismo 2009 m. kovo 10 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-34-578/2009, kontekste.

73. Pareiškėjas prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti vykdymo veiksmus antstolio R. V. vykdomojoje byloje Nr. 0128/15/01066 dėl išieškojimo iš pareiškėjo turto, t. y. turtinių teisių (subnuomos teisių) į nuomojamą automobilių stovėjimo aikštelę virs 1E1p priestato 1E1B, unikalus Nr. 4400-1305-5388, esančią Pylimo g. 58, Vilniuje, uždraudžiant antstoliui tęsti turto pardavimo procedūrą.

84. Prašymas grindžiamas šalių tarpusavio pareigų ir interesų apsaugos proporcingumo pažeidimu, kurį galima eliminuoti nustatant kitokią galutinio sprendimo vykdymo tvarką, antstolio veiksmais, nurodant, jog antstolis negali pardavinėti iš varžytynių objekto (t.y. turtinių teisių), kuris yra neatsiejamas nuo kitų susijusių sprendimų tinkamo įvykdymo (t.y. viena iš teismo sprendimo įvykdymo sąlygų. Pažymėjo, jog galutinio sprendimo įvykdymas tiek galiojančiai sprendimo vykdymo tvarkai, tiek pakeitus sprendimo vykdymo tvarką, antstoliui pardavus pareiškėjai nuosavybes teise priklausančias turtines teises (o būtent subnuomos teises į aikštelę), tampa nebeįvykdomas, todėl yra pagrindas sustabdyti vykdymo veiksmus. Mano, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių – nesustabdžius vykdymo veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0128/15/01066, dalyje dėl išieškojimo iš pareiškėjai „Europark Vilnius“ priklausančio turto, t.y. turtinių teisių (subnuomos teisių), vykdant turto pardavimo procedūras, šio prašymo nagrinėjimo laikotarpiu, būtų parduotas turtas, kuris yra neatsiejamas nuo tinkamo priimtų sprendimų įvykdymo. Mano, jog prašomomis taikyti laikinosiomis apsaugos priemonėmis būtų galima išvengti turtinių teisių pažeidimų.

95. Ieškovas UAB „Tugva“ pateiktame atsiliepime į prašymą nurodė, kad proceso įstatymas nenumato atsakovo teisės prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti vykdymo veiksmus tuo atveju, kai yra pateikiamas prašymas dėl teismo sprendimo išaiškinimo ir/arba vykdymo tvarkos pakeitimo. Pažymi, kad teismo sprendimas yra įsiteisėjęs, privalomas ir vykdytinas (išduotas vykdomasis raštas ir pateiktas vykdymui), todėl jo vykdymo ir privalomumo užtikrinimas nėra būtinas ir/arba įmanomas, o laikinosiomis apsaugos priemonėmis bandoma užkirsti kelią teismo sprendimo operatyviam įvykdymui. Be to, pareiškėjas nepagrindė būtinybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones, o dėl teisių pusiausvyros galimo pažeidimo jau pasisakė tiek Vilniaus miesto apylinkės teismas, tiek ir Vilniaus apygardos teismas, atmesdamas šį argumentą kaip nepagrįstą. Pažymėjo, jog galutinio sprendimo vykdymas nepriklauso nuo jokių aplinkybių, vykdymo veiksmų tęsimas neturės jokios grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, o pareiškėjo nurodomas turto pardavimo neatsiejamumo nuo priimtų sprendimų argumentas yra aiškiai nepagrįstas, kadangi galutinis sprendimas nagrinėjamoje byloje yra nesusietas su jokiu turtu (pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai expressis verbis atmetė atsakovo teiginius dėl tokio susiejimo).

10II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

116. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. spalio 12 d. nutartimi pareiškėjo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.

127. Preliminariai įvertinęs pareiškėjo prašymo dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo pagrįstumą bei teisinį reglamentavimą, teismas nurodė, jog pareiškėjo reikalavimų tikėtinas pagrįstumas abejotinas.

138. Konstatavo, jog pareiškėjas neįrodė ir antrosios būtinos sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Nurodė, jog pareiškėjo prašymo išsprendimas išieškojimo proceso teisėtumui poveikio neturės. Pažymėjo, jog deklaratyvaus pobūdžio pareiškėjo teiginiai nesudaro pagrindo išvadai, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, tačiau tenkinus jo prašymą dėl vykdymo tvarkos pakeitimo, gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanoma apginti skolininko teises ir teisėtus interesus.

14III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

159. Atskiruoju skundu apeliantas (pareiškėjas) UAB „Europark Vilnius“ prašo panaikinti Vilniaus apylinkės teismo 2016 m. spalio 12 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti. Atskirajame skunde išdėstyti tokie esminiai argumentai:

169.1. pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamą pagrindą spręsti vykdymo veiksmų sustabdymo reikalingumą, kadangi realizavus turtą sprendimų įvykdymas tampa neįmanomas;

179.2. teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, nesivadovavo ekonomiškumo ir teisingumo principais, nepagrįsdamas jokiais argumentais išvados, jog pareiškėjo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepagrįstas. Mano, jog teismo nutartis be motyvų, o tai sudaro absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą;

189.3. vertindamas pareiškėjo reikalavimų tikėtiną pagrįstumą teismas tik cituoja susiformavusią teismų praktiką, tačiau nepateikia jokių motyvų, o tai taip pat laikytina absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu;

199.4. pirmosios instancijos teismas tik abstrakčiais argumentais atmetė grėsmės sąlygą, nurodydamas, jog nėra ginčo dėl įsiteisėjusios teismo sprendimo. Mano, jog nesustabdžius vykdymo veiksmų vykdomosiose bylose dalyje dėl išieškojimo iš pareiškėjui priklausančio turto, t. y. turtinių teisių (subnuomos) ir antstoliui pardavus turtą, sprendimo įvykdymas gali pasidaryti negalimas, o atsiradusi žala nepašalinama;

209.5. netaikius laikinųjų apsaugos priemonių antstoliui sudaromos galimybės turtą parduoti, kas prieštarauja bendrai logikai. Pažymi, jog pareiškėjas pateikė Vilniaus apygardos teismui prašymus dėl kitų sprendimų vykdymo tvarkos pakeitimo, prašydamas taikyti analogiško pobūdžio laikinąsias apsaugos priemones ir aukštesnės instancijos teismas pareiškėjo prašymą tenkino;

219.6. visi priimti sprendimai yra neatsiejamai tarpusavyje susiję, UAB „Tugva“ naudojasi neatlygintinai ir pareiškėjos sumokėtomis 500 000 Eur sumomis bei gauna visas iš aikštelės eksploatacijos pajamas, todėl vykdymo veiksmų sustabdymas užtikrins pareiškėjos interesus.

2210. Ieškovas UAB „Tugva“ atsiliepime prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą, kadangi ji yra teisėta ir pagrįsta. Atskirasis skundas grindžiamas bendro pobūdžio teiginiais ir subjektyviu susidariusios situacijos vertinimu, anksčiau priimtų teismų sprendimų kritika, tačiau nėra aiškiai išdėstytų skundžiamos nutarties neteisėtumo ir nepagrįstumo argumentų. Nurodo, jog Vilniaus apygardos teismo priimtomis nutartimis dėl analogiškų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nėra pagrindo remtis, kadangi jos nėra įsiteisėjusios, be to, kiekvienoje byloje susidaranti teisinė situacija yra individuali. Mano, jog apylinkės teismas tinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, pareiškėjo prašymo argumentus bei pagrįstai ir teisėtai konstatavo, kad pareiškėjo prašymas yra prima facie nepagrįstas. Pažymi, jog prašymas dėl teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo yra nekonkretus, sąlygiškas ir neaiškus, juo siekiama paneigti UAB „Tugva“ teisę teismo sprendimo pagrindu nedelsiant priverstinai išieškoti skolą. Mano, jog nepagrįstas ir alternatyvus prašymas dėl teismo sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo, kadangi sprendimas nekelia jokių abejonių, jis yra visiškai aiškus, nedviprasmiškas ir suprantamas. Pažymi, jog abu pareiškėjo prašymai prieštarauja imperatyviam draudimui teismui priimti sąlyginius sprendimus. Teismas

konstatuoja:

23IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

2411. Nagrinėjamoje byloje apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria atsisakyta sustabdyti vykdymo veiksmus, konstatuojant, jog neįrodytos abi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos.

2512. Nustatyta, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gegužės 12 d. preliminariu sprendimu ieškovo UAB „Tugva“ ieškinį tenkino, priteisdamas iš atsakovo UAB „Europark Vilnius“ 123 379,95 Lt kompensacines palūkanas, 6 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos 429 745,50 Lt sumos nuo šios bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2014-05-08, iki Vilniaus apygardos teismo 2009 m. kovo 10 d. sprendimo, pakeisto Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. kovo 17 d. nutartimi (klaidų taisymas: Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. balandžio 28 d. nutartimi) visiško įvykdymo ir 6 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos 220 000,00 Lt sumos nuo šios bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2014-05-08, iki Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 5 d. sprendimo visiško įvykdymo bei 1300,00 Lt bylinėjimosi išlaidų. Nustatyta, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 16 d. galutiniu sprendimu nuspręsta preliminarų sprendimą palikti nepakeistą; Vilniaus apygardos teismas 2015 m. birželio 30 d. nutartimi nutarta galutinį sprendimą palikti nepakeistą. Byloje nekyla ginčo dėl to, jog minėto sprendimo pagrindu pradėti vykdymo veiksmai, dėl ko prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0128/15/01066, kadangi pateiktas prašymas dėl vykdymo tvarkos pakeitimo.

2613. Pagal teismų praktiką, vykdymo veiksmų sustabdymas yra išimtinio pobūdžio laikinoji apsaugos priemonė, kadangi procesinė galimybė teismui sustabdyti išieškojimą vykdymo procese yra tiesiogiai susijusi su įstatyme įtvirtintu teismo procesinio sprendimo vykdymo privalomumo principu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 18 straipsnis). Vykdymo veiksmų sustabdymo pagrindas gali būti konkretaus skundžiamo antstolio veiksmo pobūdis, žalos, galinčios atsirasti vykdymo veiksmų nesustabdžius, dydis, ir kitos aplinkybės, kurias teismas pripažįsta reikšmingomis.

2714. Laikinosios apsaugos priemonės taikomos tuo atveju, kai yra šios sąlygos, t. y. pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, įrodoma, kad nesiėmus prevencinių priemonių galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 145 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-338/2013; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014). Civiliniame procese vyrauja rungimosi principas, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Taigi pareiškėjui, prašančiam byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tenka pareiga įrodyti anksčiau minėtų sąlygų egzistavimą.

2815. Lietuvos apeliacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad tikėtino reikalavimo pagrindimo sąvoka reiškia, jog, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja reikalavimo pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas šaliai palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194-2014; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2139/2013).

2916. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantas neįrodė aplinkybės, jog pareiškėjo prašymas dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo prima facie pagrįstas. Viena vertus, prima facie vertinimas – nustatoma tikimybė, ar gali būti šaliai priimtas palankus sprendimas, dėl ko pakanka teismo vidinio vertinimo, nenurodant konkrečių aplinkybių bei jų nedetalizuojant, kadangi dėl jų bus pasisakyta išnagrinėjus pareiškėjo prašymą iš esmės. Kita vertus, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindinis tikslas yra ne reikalavimo pagrįstumo nustatymas, o būsimo galimai šaliai palankaus teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimas.

3017. Taip pat apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantas nepateikė argumentų, įrodančių pirmosios instancijos teismo išvados nepagrįstumą dėl to, jog nėra ir antrosios būtinos sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui - grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui tuo atveju, jeigu būtų patenkintas pareiškėjo prašymas. Nors apeliantas remiasi patiriamos žalos aplinkybe, tačiau toks argumentas yra deklaratyvaus pobūdžio (CPK 178, 185 straipsniai). Kita vertus, jei apeliantas iš tiesų patirtų žalą, galėtų kreiptis į teismą su reikalavimais dėl žalos atlyginimo.

3118. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 12 d. nutarties teisėtumo, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo, kai prašymas dėl jų yra tiesiogiai yra susijęs su ginčo objektu, neveikia apelianto įrodinėjama aplinkybė dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. kovo 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-34-578/2009, pakeisto Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. kovo 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-140/2010 (klaidų taisymas: Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. balandžio 28 d. nutartimi) bei Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-37-232/2013 sąsajumo su Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gegužės 12 d. preliminariu sprendimu. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentu, kad jo nurodomų sprendimų pagrindas yra kilęs iš tų pačių sutartinių santykių, kilusių iš 2003 m. sausio 31 d. tarp UAB „Europark Vilnius“ ir UAB „Tugva“ pasirašyto ketinimų protokolo ir 2003 m. kovo 31 d. Generalinės rangos sutartis dėl pastato statybos ir nuomos teisių perdavimo, tačiau vien tokia aplinkybė nepagrindžia įrodinėjamos tikėtinos žalos aplinkybės. Pažymėtina, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 12 d. preliminarus sprendimas yra įsiteisėjęs, todėl yra vykdytinas, o antstolio atliekamas išieškojimas iš pareiškėjui priklausančio turto yra vienas ir vykdymo procese atliekamų veiksmų, kuris savaime nepatvirtina aplinkybės, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių būtų pažeisti pareiškėjo interesai ar jam būtų padaryta nepataisoma žala (CPK 178 straipsnis). Be to, teismo sprendimo vykdymas priverstine tvarka dar nesudaro pagrindo stabdyti vykdymo veiksmų, kadangi pareiga pagrįsti prašomas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir jomis siekiamus tikslus tenka apeliantui, kuris, kaip jau buvo minėta aukščiau, neįrodė vykdymo veiksmų sustabdymo reikalingumo aplinkybės.

3219. Apelianto argumentai, jog kartu su Vilniaus apygardos teismui pateiktais prašymais dėl 18 punkte nurodytų sprendimų vykdymo tvarkos pakeitimo pateikti analogiški prašymai taikyti laikinąsias apsaugos priemones – vykdymo veiksmų sustabdymas, patenkinti, nesudaro pagrindo nagrinėjamu atveju taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Viena vertus, kaip teisingai pažymėjo išieškotojas, apelianto nurodytos Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 3 d. nutartys civilinėse bylose Nr. 2-34-578/2009 ir 2-37-232/2013 neįsiteisėję, kadangi apskųstos apeliacine tvarka, be to, laikinosios apsaugos priemonės sprendžiamos kiekvienoje byloje individualiai. Kita vertus, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, jog Vilniaus apygardos teismas 2017 m. sausio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-34-578/2009 pareiškėjo UAB „Europark Vilnius“ prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo ir laikinųjų apsaugos priemonių, areštuojant UAB „Tugva“ lėšas taikymo, bei Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-37-232/2013 skolininko UAB „Europark Vilnius“ prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo atmetė.

3320. Apeliacinės instancijos teismas nepritaria apeliantui, jog pirmosios instancijos teismo nutartis nemotyvuota. Nors nutarties motyvai nėra išsamūs, tačiau iš esmės įvertintas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones bei sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui egzistavimas. Be to, pagal teismų praktiką jei teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje argumentuotai atsakyta į pagrindinius išnagrinėto ginčo aspektus, tai negali būti pagrindas vien dėl formalių pažeidimų panaikinti iš esmės teisingą teismo sprendimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. V. v. UAB „Gubernija“, bylos Nr. 3K-3-27/2012; 2014 m. spalio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. Ž. v. Z. S. , bylos Nr. 3K-3-428/2014; 2015 m. lapkričio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Baltijos angarai“ v. UAB „Termoblock“, bylos Nr. 3K-3-558-421/2015).

3421. Dėl kitų apelianto argumentų apeliacinės instancijos teismas išsamiau nepasisako, kadangi pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą(nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/20019; 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, ir kt.).

3522. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai, nenustatęs laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų, atmetė pareiškėjo prašymą, todėl apelianto (pareiškėjo) atskirasis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nutarties negaliojimo absoliučių pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnis).

36Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 ir 339 straipsniais,

Nutarė

37apelianto atskirojo skundo netenkinti.

38Palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 12 d. nutartį.

39Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teismas... 4. I. Ginčo esmė... 5. 1. Apeliacinėje byloje kyla ginčas dėl atsisakymo sustabdyti vykdymo... 6. 2. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Europark... 7. 3. Pareiškėjas prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti... 8. 4. Prašymas grindžiamas šalių tarpusavio pareigų ir interesų apsaugos... 9. 5. Ieškovas UAB „Tugva“ pateiktame atsiliepime į prašymą nurodė, kad... 10. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 11. 6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. spalio 12 d. nutartimi... 12. 7. Preliminariai įvertinęs pareiškėjo prašymo dėl sprendimo vykdymo... 13. 8. Konstatavo, jog pareiškėjas neįrodė ir antrosios būtinos sąlygos... 14. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai... 15. 9. Atskiruoju skundu apeliantas (pareiškėjas) UAB „Europark Vilnius“... 16. 9.1. pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamą pagrindą spręsti... 17. 9.2. teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, nesivadovavo... 18. 9.3. vertindamas pareiškėjo reikalavimų tikėtiną pagrįstumą teismas tik... 19. 9.4. pirmosios instancijos teismas tik abstrakčiais argumentais atmetė... 20. 9.5. netaikius laikinųjų apsaugos priemonių antstoliui sudaromos galimybės... 21. 9.6. visi priimti sprendimai yra neatsiejamai tarpusavyje susiję, UAB... 22. 10. Ieškovas UAB „Tugva“ atsiliepime prašo skundžiamą nutartį palikti... 23. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 24. 11. Nagrinėjamoje byloje apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo... 25. 12. Nustatyta, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gegužės 12 d.... 26. 13. Pagal teismų praktiką, vykdymo veiksmų sustabdymas yra išimtinio... 27. 14. Laikinosios apsaugos priemonės taikomos tuo atveju, kai yra šios... 28. 15. Lietuvos apeliacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad tikėtino... 29. 16. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantas neįrodė... 30. 17. Taip pat apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantas... 31. 18. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 12 d. nutarties... 32. 19. Apelianto argumentai, jog kartu su Vilniaus apygardos teismui pateiktais... 33. 20. Apeliacinės instancijos teismas nepritaria apeliantui, jog pirmosios... 34. 21. Dėl kitų apelianto argumentų apeliacinės instancijos teismas išsamiau... 35. 22. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuojama, jog pirmosios... 36. Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,... 37. apelianto atskirojo skundo netenkinti.... 38. Palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 12 d.... 39. Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos....