Byla 2A-1460-513/2015
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys VĮ Registrų centras, Klaipėdos rajono savivaldybės administracija, VĮ Turto bankas

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos teisėjos Irmos Čuchraj, kolegijos teisėjų Erikos Misiūnienės ir Virginijos Nijolės Griškevičienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka byloje pagal pareiškėjų (apeliantai) E. K. ir D. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015-06-18 sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų E. K. ir D. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys VĮ Registrų centras, Klaipėdos rajono savivaldybės administracija, VĮ Turto bankas,

Nustatė

2

  1. Ginčo esmė

3Pareiškėjai teismo prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjai bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdo gyvenamąjį namą ir ūkinį pastatą, esančius adresu ( - ). Nurodė, kad pareiškėjai 2010-05-27 pirkimo–pardavimo sutartimi nusipirko žemės sklypą, ant kurio stovi 1915 m. pastatyti gyvenamasis namas ir pagalbinis ūkinis pastatas. Niekas daugiau neturi ir nereiškia teisių į pastatus, niekas niekada nebuvo įregistravęs teisių į šiuos pastatus, 1988-03-24 pastatas buvo inventorizuotas ir fiksuotas inventorizavimo biure, Klaipėdos apskrities archyvas jokių duomenų apie minėtus pastatus neturi. Statinius nuosavybės teise įgijo pagal įstatymą, pirkdami žemės sklypą. Juridinę reikšmę turintį faktą prašė nustatyti turėdami tikslą įregistruoti nuosavybės teisę į minėtus pastatus.

4Suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centras atsiliepimu pareiškimo tenkinimo klausimą paliko spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, jog pareiškėjų prašymas įrašyti ginčo pastatų kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto registrą netenkintas, nes nebuvo pateikti visi reikalingi dokumentai, nurodyti Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 str. 1 d. Suinteresuoti asmenys VĮ Turto bankas ir Klaipėdos rajono savivaldybės administracija atsiliepimais pareiškimo tenkinimo klausimą paliko spręsti teismo nuožiūra.

  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2015-06-18 sprendimu pareiškėjų pareiškimą atmetė. Teismas nustatė, jog pareiškėjai žemės sklypą, esantį ( - ), įgijo 2010-05-27 pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu. Šia sutartimi kartu su žemės sklypu jokių pastatų pareiškėjai neįgijo, sutartyje jokie pastatai įvardyti nebuvo. Daugiau jokių įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, kad pareiškėjai būtų įgiję nuosavybės teisę į ginčo pastatus įstatymo nustatyta tvarka ir pagrindais, byloje nėra. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjai neįrodė būtinų sąlygų, t. y. jog jie įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamuosius daiktus – ginčo pastatus įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu, kad nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai buvo, tačiau šiuo metu yra dingę, kad nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų negalima gauti ar atkurti neteismine tvarka. Motyvavo, jog, pagal formuojamą teismų praktiką, juridinę reikšmę turintis faktas gali būti nustatytas tik išlikus pastatui, kurio valdymo nuosavybės teise faktą prašoma nustatyti. Vadovavosi Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 str. 3 d., Statybos įstatymo 2 str. 2 d. ir nustatęs, jog ginčo pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), kadastriniai duomenys yra įregistruoti, tačiau namas nėra išlikęs (tai patvirtina kadastro byloje esančios nuotraukos, pareiškėjo paaiškinimai, liudytojo parodymai), likę tik jo pamatai, padarė išvadą, jog išlikę pamatai nelaikytini statiniais, nes pamatai Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 str. 1 d. 2 p. pagrindu nelaikytini nekilnojamojo turto kadastro objektu. Nustatęs, jog ginčo pastato – ūkinio pastato kadastriniai duomenys nėra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, kad pareiškėjo paaiškinimai, liudytojo parodymai patvirtina, jog yra išlikę tik šio pastato pamatai, sprendė, kad nėra pagrindo ūkinio pastato laikyti nekilnojamojo turto kadastro objektu. Pažymėjo, kad nors daiktinės teisės į ginčo pastatą – gyvenamąjį namą nėra įregistruotos, tačiau šio statinio naudotoju įregistruotas kitas asmuo – V. V., kurio nėra galimybės įtraukti į bylą suinteresuotu asmeniu, kadangi teismui nėra žinomi jokie minėtą asmenį identifikuojantys duomenys, šis asmuo nežinomas ir pareiškėjams. Motyvavo, jog, pagal suformuotą kasacinio teismo praktiką, viena iš sąlygų nustatyti pastato valdymo nuosavybės teise faktą yra ta, kad būtina įrodyti, jog nekilnojamasis daiktas buvo sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka. Esant išlikusiam statiniui, pareiškus reikalavimą nustatyti pastato valdymo nuosavybės teise faktą, teismas privalo nustatyti, ar statinys buvo sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka, t. y. turi ištirti, ar statyba sukuriant ginčo statinį buvo teisėta, nes iš neteisėtų veiksmų, t. y. savavališkos statybos, negali atsirasti teisė. Priešingu atveju, kreipiantis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, būtų apeinama administracinė procedūra, kurios metu statiniai pripažįstami tinkamais naudoti ir yra įregistruojami.

  1. Apeliacinio skundo argumentai

6Apeliantai skundu prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015-06-18 sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjų pareiškimą. Argumentuoja, jog, priešingai, nei nurodė pirmosios instancijos teismas, prašomas nustatyti faktas turės juridinę reikšmę, nes pareiškėjų teisės į ginčo statinius galės būti registruojamos registre. Pareiškėjai neturi dokumentų, patvirtinančių ginčo statinių sukūrimą. Priekulės seniūnijos 2014-02-18 raštas patvirtina, jog statiniai Namų ūkio knygose nėra registruoti. Duomenų apie statinius nėra ir Klaipėdos apskrities archyve (2014-05-22 raštas). Pareiškėjai negali kitokia nei teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių ginčo juridinę reikšmę turintį faktą, taip pat jie negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų. Statiniai statyti prieš 100 metų. Teismas nieko nepasisakė dėl pareiškėjų nurodytos CK 6.395 str. 1 d.. normos reikšmės ginčo situacijai. Nurodo, jog joks asmuo vardu V. V. statiniais nesinaudoja, nes toks žmogus neegzistuoja. Pareiškėjai, įgydami žemės sklypą, įgijo ir ginčo statinius. Liudytojas R. A. nurodė, jog statiniais nuosavybės teise naudojasi išimtinai tik pareiškėjai. 1998-03-24 statiniai inventorizuoti ir fiksuoti inventorizavimo biure. Nesutinka, jog ginčo pamatai nėra statiniai. Kadangi statiniai buvo inventorizuoti, pamatai ir sienos yra išlikusios, statinius pareiškėjai turi teisę rekonstruoti. Statiniai faktiškai yra ir tai yra statiniai su atitinkamu nusidėvėjimo procentu. VĮ Registrų centras interneto puslapyje http://info.registrucentras.lt/node/7019 nurodo, jog gali būti registruojami ir pamatai. Teismas remiasi prielaidomis, o ne teisės aktais, t. y. nepagrįstai teigia, jog statiniai pastatyti neteisėtai, nenurodo, koks teisės aktas reguliavo statybos leidimo išdavimą prieš 100 metų, statant ginčo statinius savo reikmėms kaime. Pažymi, jog suinteresuoti asmenys pretenzijų dėl statinių nereiškia, nacionalizuoti šį turtą ar išpirkti nepageidauja.

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

7Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str.).

8Nagrinėjamu atveju apeliantai nesutinka, jog neįrodė, jog yra faktinis ir teisinis pagrindai nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jie bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdo gyvenamąjį namą ir ūkinį pastatą, esančius adresu ( - ). Pareiškėjai nesutinka, jog išlikę ginčo statinių pamatai nėra / negali būti įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, kaip jų nuosavybės teise valdomi nekilnojamieji daiktai, nes statiniai buvo inventorizuoti, išlikę jų pamatai įgyti teisėtai (žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartimi), liudytojas (kaimynas) R. A. patvirtino, jog statiniais naudojasi tik pareiškėjai ir suinteresuoti asmenys byloje pretenzijų į statinius nereiškia. Nesutinka, jog VĮ Registrų centro duomenų banko išraše gyvenamojo namo naudotoju nurodytas asmuo V. V. apskritai egzistuoja, nes toks asmuo ginčo statiniais nesinaudoja.

9CPK 444 str. 1 d. numato, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta teise kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti atitinkamą juridinį faktą. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes. Vadovaujantis CPK 445 str., teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Taigi juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 str. 1 d., 445 str.).

10Teismas nagrinėja bylas dėl pastato, žemės ar miško valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo (CPK 444 str. 2 d. 5 p.). Pastato valdymo nuosavybės teise faktas nustatomas, jeigu yra šios sąlygos: pirma, pareiškėjas įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu (pagal sandorį, pagamindamas daiktą ar kitais CK 4.47 str. nustatytais pagrindais); antra, nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai buvo, tačiau šiuo metu jie yra dingę; trečia, nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų negalima gauti ar atkurti neteismine tvarka; ketvirta, nekilnojamasis daiktas buvo sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2015-06-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-421/2015). Nagrinėjant bylas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, taip pat ir dėl pastato, žemės ar miško valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo, taikomos bendrosios įrodinėjimo taisyklės, nustatytos įstatyme (CPK 176–185 str.) bei suformuotos kasacinio teismo praktikoje, atsižvelgiant į įrodinėjimo proceso šios kategorijos bylose ypatumus.

11Išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo ar neegzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymais (CPK 176 str. 1 d., 185 str. 1 d.). Teismas, vertindamas įrodymus, byloje remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Svarbu pažymėti, kad bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, jog šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai (priešingu atveju asmeniui nereikėtų kreiptis į teismą) ir neišvengiamai daromos prielaidos. Į aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, būtina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Tuo aspektu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad yra svarbu, jog viena prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, kad priešingos prielaidos tikimybė būtų mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-11-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-613/2013; 2009-08-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2009; 2008-06-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2008; 2005-03-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005). Vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 str. 7 d.).

12Byloje nustatyta, jog Nekilnojamojo turto registre pareiškėjų vardu įregistruotas 0,4600 ha žemės sklypas, esantis adresu ( - ), pagal 2010-05-27 pirkimo–pardavimo sutartį Nr. ( - ), ieškovai įsigijo žemės sklypą už 1 000 Lt, sutartyje nenurodyta, kad žemės sklype buvo daiktų, šis žemės sklypas buvo suteiktas buvusiai savininkei E. G. 2010-03-26 Klaipėdos apskrities viršininko įsakymu Nr. 4( - ) atkuriant nuosavybės teises perduodant nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčius turėtiems žemės (miško) sklypus (b. l. 21, 106–115). Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų byloje Nr. 55/28603 esanti medžiaga patvirtina, jog ( - ), 1915 m. buvo pastatytas gyvenamasis namas, bylos plane pažymėtas 1A1p, unikalus Nr. ( - ), kurio baigtumas po fizinio pažeidimo 2013 m. – 10 proc., ir ūkinis pastatas, plane pažymėtas 2I1p, unikalus Nr. ( - ), kurio baigtumas po fizinio pažeidimo – 17 proc. (duomenys užfiksuoti 2014-03-17) (b. l. 5–17). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis, gyvenamasis namas, kurio unikalus Nr. ( - ), įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, tačiau įregistravimo pagrindas nenurodytas, daiktinės teisės į pastatą neįregistruotos, o pastato naudotoju nurodytas asmuo V. V. (gimimo data ar asmens kodas nenurodyti) (įrašas galioja nuo 1988-03-21) (b. l. 49–50). Ūkinis pastatas, kurio unikalus Nr. ( - ), Nekilnojamojo turto registre neįregistruotas. Priekulės seniūnijos 2014-02-18 pažyma patvirtina, kad pareiškėjams priklausantis žemės sklypas ir jame esantys statiniai nėra registruoti Priekulės seniūnijos Namų ūkio knygose (b. l. 23). Klaipėdos apskrities archyvo 2014-05-22 pažyma patvirtina, kad archyve duomenų apie ginčo pastatus nėra (b. l. 24). VĮ Registrų centras (teritorinis registratorius) 2014-04-24 sprendimu netenkino pareiškėjų prašymo įregistruoti ginčo statinius Nekilnojamojo turto registre, motyvuodamas, jog nepateikti visi reikalingi dokumentai, numatyti Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 str. 1 d., pažymėjo, jog daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą registruojamos tik tuo atveju, kai Nekilnojamojo turto registre įregistruotas pats daiktas (b. l. 22). Kaip liudytojas pirmosios instancijos teisme apklaustas R. A. parodė, kad yra pareiškėjų kaimynas ir jų žemės sklype yra likę tik ginčo pastatų pamatai.

13Išanalizavusi ir įvertinusi bylos faktinių duomenų visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi Statybos įstatymo 2 str. 2 d. (Statinys – pastatas arba inžinerinis statinys, turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus, ir kuris yra nekilnojamasis daiktas), kurios turinys leidžia daryti išvadą, kad išlikę pamatai nelaikytini statiniais, todėl pamatai Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 str. 1 d. 2 p. pagrindu (Nekilnojamojo turto kadastro objektais laikomi nekilnojamieji daiktai: statinys (taip pat nebaigtas statyti), kurio statybai reikalingas statybą leidžiantis dokumentas (kai jis yra privalomas), arba statinys, kuris pastatytas turint kitą statybos teisėtumą patvirtinantį dokumentą) nelaikytini nekilnojamojo turto kadastro objektais.

14Be to, bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjai kreipėsi į teritorinį registratorių, prašydami įregistruoti ginčo statinių – gyvenamojo namo ir ūkinio pastato, kadastro duomenis Nekilnojamojo turto registre. Teritorinis registratorius 2014-05-08 sprendimu pareiškėjų prašymo netenkino, motyvuodamas tuo, jog pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 13 str. 1 d. daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą registruojamos tik tuo atveju, kai Nekilnojamojo turto registre įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas. Kadangi pareiškėjai registratoriui nepateikė nė vieno iš Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 str. 1 d. numatytų atskirų nekilnojamojo turto kadastro objektu formuojamo nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą ir jų pakeitimo dokumentų, registratoriui nebuvo pagrindo tenkinti pareiškėjų prašymo. Teismas pažymi, jog apeliantais turėjo galimybę teritorinio registratoriaus sprendimą apskųsti, tačiau byloje nėra duomenų, kad šia teise buvo pasinaudota.

15Vadovaujantis Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 str. 3 d., nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymas į nekilnojamojo turto kadastrą yra laikomas nekilnojamojo daikto įregistravimu Nekilnojamojo turto registre. Nustatyti ir įvertinti byloje faktiniai duomenys patvirtina, be to, apeliantai ir neginčija, jog ginčo statiniai yra neišlikę, o išlikę tik jų pamatai.

16Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog pareiškėjai neįrodė šiuo atveju teisiškai reikšmingų sąlygų ginčo faktui nustatyti,

17t. y. kad ginčo statinių nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai buvo, tačiau šiuo metu jie yra dingę, kad nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų negalima gauti ar atkurti neteismine tvarka, kad ginčo statiniai buvo sukurti ir įforminti įstatymų nustatyta tvarka.

18Teisėjų kolegija, susipažinusi su VĮ Registrų centro teismui pateikta 2010-05-27 pirkimo–pardavimo sutartimi, pažymi, jog ši sutartis patvirtina apeliantų nurodytą byloje aplinkybę, jog jie teisėtai įsigijo žemės sklypą, kuriame yra ginčo statinių pamatai, kuriuos, apeliantų teigimu, ateityje jie norėtų rekonstruoti. Akcentuotina, kad šioje sutartyje, patvirtintoje Kretingos rajono 3-ojo notarų biuro notarės V. K. (notarinio reg. Nr. ( - )), nėra jokių duomenų apie fizinį / juridinį asmenį (-is), kuris (-ie) nuosavybės teise ar kitu teisiniu pagrindu valdytų (valdė), naudotų (naudojo) ginčo statinius (jų pamatus) ir pan. Atsižvelgiant į tai, jog šio sandorio teisėtumas nekvestionuotinas (teisminių ginčų dėl šio sandorio nėra ir nebuvo) (CPK 179 str. 3 d.), aplinkybė, jog gyvenamojo namo naudotoju viešame registre (įrašas nuo 1988-03-21) nurodytas pil. V. V., per se nepaneigia apeliantų nuosavybės teisių į žemės sklypą, taip pat nepatvirtina aplinkybės, jog gyvenamasis namas yra (buvo) įregistruotas jo statybos teisėtumą ir (ar) pripažinimą tinkamu naudoti ir pan. galinčio patvirtinti dokumento (-ų) pagrindu (CPK 185 str.). Pažymėtina, kad viešojo registro Nr. 50/125181 grafoje 4.1 aiškiai įrašyta, jog: daiktinės teisės į gyvenamąjį namą neįregistruotos, naudotojas – V. V., įregistravimo pagrindas – nepateikti dokumentai, 1988-03-21; grafoje 2.1 pažymėta, kad adresas objektui nesuteiktas (b. l. 59). Duomenų, jog nuosavybę į ginčo statinius ir (ar) statinių statybos teisėtumą patvirtinantys dokumentai buvo, tačiau šiuo metu jie yra dingę ir pan., byloje nėra. Be to, minėti oficialūs rašytiniai įrodymai – Priekulės seniūnijos 2014-02-18, Klaipėdos apskrities archyvo 2014-05-22 pažymos leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, jog ginčo statiniai apskritai niekada nebuvo įregistruoti kaip konkretaus jų savininko (-ų) teisėtai nuosavybės teise valdomi bei teisėtai pastatyti (sukurti) nekilnojamieji daiktai (CPK 185 str., 197 str. 2 d.). Pažymėtina, kad juridinio fakto nustatymu negali būti įteisinama savavališka statyba ir iš neteisės teisė neatsiranda (ex injuria jus non oritur).

19Taigi, neišlikus statiniui (-iams), kuris (-ie) gali būti registruojamas (-i) Nekilnojamojo turto registre, teismas mano, jog prašomas nustatyti faktas nesukels pareiškėjams teisinių pasekmių. Iš to išeina, kad vien teismo sprendimo pagrindu negali būti atliekama ginčo statinių (ar kurio iš jų) ir daiktinių teisių į juos registracija viešajame Nekilnojamojo turto registre.

20Apeliantų argumentas, jog nuosavybę į ginčo statinius jie įgijo CK 6.395 str. 1 d. normos pagrindu (Parduodant žemės sklypą, kuriame yra pastatų, statinių, įrenginių, sodinių ar kitokių objektų, sutartyje turi būti aptartas nuosavybės teisės į juos perėjimo klausimas. Jeigu šis klausimas sutartyje neaptartas, laikoma, kad nuosavybės teisė į parduotame žemės sklype esančius pastatus, statinius, įrenginius, sodinius ir kitokius objektus perėjo žemės sklypo pirkėjui), byloje įrodžius, jog pareiškėjai neįrodė minėtų būtinų sąlygų norimam faktui nustatyti, vertinamas kaip teisinės reikšmės ginčui neturintis teiginys.

21Aplinkybė, jog statiniai 1988-03-24 inventorizuoti LTSR Klaipėdos tarpmiestiniame inventorizacijos biure (b. l. 19, 20, 44), savaime nepatvirtina jų statybos (sukūrimo) teisėtumo. Minėta, jog jokios daiktinės teisės, juo labiau nuosavybės teisė į statinius niekam nebuvo ir nėra įregistruotos, jog ginčo statinio gyvenamojo namo įregistravimo registre pagrindas net nenurodytas. Atsižvelgiant į tai, atmestini kaip nepagrįsti apeliantų argumentai, jog statiniai buvo inventorizuoti, pamatai ir sienos yra išlikusios, todėl jie turi teisę statinius rekonstruoti, kad statiniai faktiškai yra ir tai yra statiniai su atitinkamu nusidėvėjimo procentu ir kt.

22Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Kiti apeliantų argumentai (interneto tinklalapyje yra informacija, jog gali būti registruojami ir pamatai ir kt.) nėra teisiškai reikšmingi, todėl papildomai neanalizuotini.

23Remdamasis išdėstytomis ir įvertintomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai. Skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas, nes byla išspręsta teisingai (CK 1.5 str., CPK 3 str., 177 str.–179 str., 185 str., 326 str. 1 d. 1 p.).

24Dėl bylinėjimosi išlaidų

25Apeliantų apeliacinis skundas atmestinas, todėl jie neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo priteisimą (CPK 93 str. 1 d.).

26Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

27Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2.
  1. Ginčo esmė
...
3. Pareiškėjai teismo prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad... 4. Suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centras atsiliepimu pareiškimo tenkinimo... 5. Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2015-06-18 sprendimu pareiškėjų... 6. Apeliantai skundu prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo... 7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 8. Nagrinėjamu atveju apeliantai nesutinka, jog neįrodė, jog yra faktinis ir... 9. CPK 444 str. 1 d. numato, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso... 10. Teismas nagrinėja bylas dėl pastato, žemės ar miško valdymo nuosavybės... 11. Išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo ar neegzistavimo... 12. Byloje nustatyta, jog Nekilnojamojo turto registre pareiškėjų vardu... 13. Išanalizavusi ir įvertinusi bylos faktinių duomenų visumą, teisėjų... 14. Be to, bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjai kreipėsi į teritorinį... 15. Vadovaujantis Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 str. 3 d., nekilnojamojo... 16. Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios... 17. t. y. kad ginčo statinių nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai buvo,... 18. Teisėjų kolegija, susipažinusi su VĮ Registrų centro teismui pateikta... 19. Taigi, neišlikus statiniui (-iams), kuris (-ie) gali būti registruojamas (-i)... 20. Apeliantų argumentas, jog nuosavybę į ginčo statinius jie įgijo CK 6.395... 21. Aplinkybė, jog statiniai 1988-03-24 inventorizuoti LTSR Klaipėdos... 22. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti... 23. Remdamasis išdėstytomis ir įvertintomis aplinkybėmis, apeliacinės... 24. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 25. Apeliantų apeliacinis skundas atmestinas, todėl jie neturi teisės į... 26. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 27. Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 18 d. sprendimą palikti...