Byla e2A-486-657/2017

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nerijaus Meilučio, Egidijaus Tamašausko,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Z. M. atstovaujamo advokato Kristijono Paliučio apeliacinį skundą dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Z. M. ieškinį atsakovams V. M., A. M., J. M., M. M., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Druskininkų skyriui, tretiesiems asmenims IĮ „Žemata“, Druskininkų savivaldybės administracijai dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Druskininkų skyriaus vedėjo 2015 m. liepos 17 d. sprendimo Nr. 50SK-278-(14.50.98.), žemės sklypo plano ir žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akto Nr. 1 panaikinimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4Ginčo esmė

5

    1. Ieškovas Z. M. kreipėsi į teismą ir, patikslinęs ieškinio reikalavimus, prašė panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Druskininkų skyriaus vedėjo 2015 m. liepos 17 d. sprendimą Nr. 50SK-278-(14.50.98.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )), esančio ( - ), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“; panaikinti atsakovų žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), planą bei IĮ „Žemata“ 2015 m. kovo 27 d. sudarytą žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktą Nr. 1; priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso sodyba, esanti ( - ). Alytaus apskrities viršininko administracijos 1998 m. lapkričio 2 d. įsakymo Nr. 38-705 ir tos pačios dienos sprendimų Nr. 38-4438, Nr. 38-4439, Nr. 38-4440, Nr. 38-4441 pagrindu ieškovo namų valdos teritorijoje suformavus keturis namų valdos žemės sklypus penkiems savininkams, ieškovo namų valda buvo neteisėtai suskaidyta į keturias valdas. Ieškovui nuosavybės teise priklausęs gyvenamasis namas ir dauguma ūkinių pastatų pateko į kitiems asmenims suformuotus namų valdos žemės sklypus. Druskininkų miesto apylinkės teismas įsiteisėjusiu 2011 m. kovo 21 d. sprendimu panaikino minėtus Alytaus apskrities viršininko administracijos administracinius aktus ir jų pagrindu Nekilnojamojo turto kadastre ir registre atliktą žemės sklypų ir nuosavybės teisių į juos teisinę registraciją. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Druskininkų skyriaus vedėjas 2014 m. lapkričio 20 d. įsakymu Nr. 50VĮ-(14.50.2)-343 nusprendė pradėti rengti kitos paskirties – gyvenamosios teritorijos – žemės sklypo, esančio ( - ), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo darbus, suformuojant namų valdos žemės sklypą prie esamų pastatų. Druskininkų savivaldybės administracija 2014 m. gruodžio 1 d., o Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Druskininkų skyrius 2014 m. gruodžio 8 d. išdavė žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus, kuriais vadovaudamasi UAB „Geoforta“ 2015 m. kovo 10 d. parengė žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą ir apie jo sprendinius informavo gretimų žemės sklypų savininkus R. B., J. A. M., V. M., A. M., J. M., M. M.. Šie asmenys pastabų rengiamam žemėtvarkos projektui nereiškė, tačiau atsakovai 2015 m. gegužės 25 d. parengė savo žemės sklypo kadastrinius matavimus. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Druskininkų skyriaus vedėjas 2015 m. liepos 3 d. įsakymu patvirtino UAB „Geoforta“ parengtą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio pagrindu buvo pradėta suformuoto valstybinės žemės sklypo kadastrinių matavimų byla. Žemės sklypo ribų pažymėjimo metu paaiškėjo, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Druskininkų skyrius 2015 m. liepos 17 d. sprendimu Nr. 50SK-278-(14.50.98.) patvirtino atsakovų žemės sklypo nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą, kuri 2015 m. liepos 23 d. buvo įregistruota Nekilnojamojo turto kadastre. Atsakovų žemės sklypo ribos kerta prie ieškovo pastatų suformuoto žemės sklypo ribas, atsakovų kadastrinių matavimų byla neatitinka faktinio žemės sklypų naudojimo ir pirminių sklypo suformavimo dokumentų, neišlaikyti Statybos techniniame reglamente STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai gyvenamieji pastatai“ nustatyti minimalūs atstumai nuo pastato iki kaimyninio žemės sklypo ribos (3 metrai), nes atsakovų žemės sklypo riba praktiškai sutampa su ieškovui priklausančio pastato siena ar netgi galimai ją kerta. Pagal laikiną žemės sklypo planą – Abrisą – J. M. suformuoto žemės sklypo, projekto Nr. 4-5, vakarinės kraštinės pažymėtos taškais 23 ir 29, sutampa su greta sklypo esančiu keliu (dabar ( - ) g.), tuo tarpu, pagal atsakovų parengtą žemės sklypo planą tarp ( - ) g. ir atsakovų sklypo palikta įsiterpusi valstybinės žemės juosta, taip atsakovų sklypas per 1-2 metrus perkeltas į rytų pusę, dėl ko atsakovų rytinė sklypo riba (taškai 3 ir 2) eina visiškai greta ieškovui priklausančio pastato. Rengiant naują žemės sklypo planą nebuvo vadovaujamasi Abrise nurodyta vakarine sklypo riba, kuri sutampa su ( - ) gatve. Atsakovams sklypą perkėlus į rytus yra pažeidžiamos ieškovo teisės ir interesai, nes tokie sklypo kadastro duomenys neatitinka faktinio naudojimo. Be to, 2015 m. kovo 27 d. žemės sklypo parodymo – paženklinimo akto, kuris nebuvo suderintas su ieškovu, 6 punkte nurodyta, kad 3 ir 4 sklypo riboženkliai yra nauji, o 1 ir 2 sutampa su esama tvora. Šalių žemės sklypus skiria sena tvora – faktinė sklypų riba, kuri po atliktų kadastrinių matavimų lieka atsakovų žemės sklype, dėl ko žemės sklypų ribų paženklinimas neatitinka faktinio naudojimo.
    2. Atsakovai V. M., A. M., J. M., M. M. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovams nuosavybės teise priklauso 9 arų ploto žemės sklypas, esantis ( - ). Pagal UAB „Geoforta“ parengtą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kuriame užfiksuotos ieškovo namų valdos žemės sklypo ribų koordinatės, atsakovų žemės sklypo plotas žymiai sumažėtų, o ieškovo žemės sklypo plotas tokiu pat mastu padidėtų. Statybos techniniame reglamente STR 2.02.09:2005 „Viešbučiai, gyvenamieji pastatai“ nustatyti reikalavimai, kad minimalūs atstumai nuo pastato iki kaimyninio žemės sklypo ribos (3 metrai), taikomi rengiant detaliuosius planus ir projektuojant naują namą, o nagrinėjamu atveju netaikomi. Atsakovų žemės sklypas suformuotas daugiau kaip prieš 15 metų ir jie turi teisę atlikti žemės sklypo kadastrinius matavimus, išlaikyti nuosavybės teises į žemės sklypą. Abrisas nėra specialiojo teritorijų planavimo, sklypo formavimą ar nuosavybės teises patvirtinantis dokumentas ir yra skirtas lauko matavimo duomenims pažymėti, todėl matuojant žemės sklypo ribas, nebuvo privalu vadovautis vien tik Abrisu. Ieškovo pastatyta tvora yra savavališkas statinys, pastatytas neteisėtai ir dėl to negali sukelti jokių teisinių pasekmių. Ieškovo žemės sklypo ribos nesuderintos, neįregistruotos, žemės sklypas nesuformuotas. Ieškovas neturi teisės atlikti žemės sklypo formavimo atsakovams priklausančiame žemės sklype. Atsakovams priklausančio sklypo kadastrinė byla Nekilnojamojo turto kadastre įregistruota 2015 m. liepos 23 d., tuo tarpu ieškovo kadastrinė byla dar tik formuojama, todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovų įregistruota kadastrinių matavimų byla pažeidžia ar neatitinka Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Druskininkų skyriaus vedėjo 2015 m. liepos 3 d. įsakymu patvirtinto UAB „Geoforta“ parengto žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto. UAB „Geoforta“ parengta kadastrinių matavimų byla turi esminių trūkumų, todėl remiantis šios kadastrinių matavimų bylos dokumentais, įskaitant ir kitais ieškovo pateiktais dokumentais, negali būti nustatinėjamos atsakovams nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribos. Atsakovai ieškovo teisių ir interesų nepažeidė.
    3. Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Druskininkų skyrius prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad atlikus ieškovo žemės sklypo kadastrinius matavimus sumažėjo linijų ilgiai, taip pat iki 0,0864 ha sumažėjo žemės sklypo plotas. Gauto ploto skirtumas neviršija leistinos ploto paklaidos, todėl ieškovo teisės ir teisėti interesai dėl atliktų kadastrinių matavimų nebuvo pažeisti. Kadastrinius matavimus atlikusi IĮ „Žemata“ pranešimus apie atliekamus kadastrinius matavimus ir kvietimą atvykti į žemės sklypo ženklinimą vietovėje išsiuntė Z. M., R. B. ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Druskininkų skyriui. Z. M. pastabų ar prieštaravimų dėl atliekamų kadastrinių matavimų ar paženklinimo – parodymo akto surašymo ir jo turinio nepateikė. Atliekant ginčo žemės sklypo kadastrinius matavimus teisės aktų nuostatos, reglamentuojančios kadastrinių matavimų atlikimo tvarką ir procedūras, nebuvo pažeistos. Nustatyti žemės sklypų ribos pagal faktinį naudojimą šiuo atveju negalima, nes tai pažeistų atsakovų teises, prieštarautų pirminiams žemės sklypo dokumentams bei kartu suvaržytų gretimų žemės sklypų savininkų teises, nes ribas didinant gretimų žemės sklypų sąskaita, būtų iškreipta esama situacija ir tai sukeltų naujus ginčus. Ribą nustatinėjant pagal žemės sklypų faktinį naudojimą, t. y., bendrą žemės sklypų ribą lyginant su ieškovo tvoros kontūru, būtų nesivadovaujama pirminiais žemės sklypo dokumentais, sumažėtų atsakovų žemės sklypo plotas ir taip būtų pažeidžiamos atsakovų teisės būtent į tokį žemės sklypą, kokį jie yra įgiję. Žemės sklypų kraštinės, kurios turi ribotis su keliu, negali būti matuojamos ir žymimos nuo pat kelio dangos krašto, todėl ieškovas nepagrįstai teigia, kad atsakovų žemės sklypas atslinktas 1-2 metrus nuo kelio. Dėl atsakovų atliktų kadastrinių matavimų atlikimo ieškovo teisės nebuvo pažeistos.
    4. Trečiasis asmuo IĮ „Žemata“ su ieškiniu nesutiko. Ginčo žemės sklypas suprojektuotas ( - ) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame 2000 m. rugpjūčio 25 d. Alytaus apskrities viršininko įsakymu Nr. 38-1044. Žemės sklypo ribos suformuotos atliekant preliminarius matavimus, pagal kuriuos ribos buvo atstatytos vietovėje ir parengta kadastrinių matavimų byla, kuri pateikta patikrai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Druskininkų skyriui. Gauta išvada buvo teigiama.
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
    1. Druskininkų miesto apylinkės teismas 2016 m. spalio 12 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovo visas bylinėjimosi išlaidas.
    2. Teismas iš bylos medžiagos (laikino žemės sklypo plano (Abriso) bei 2015 m. kovo 16 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašo) nustatė, kad ginčo žemės sklypas buvo suformuotas atliekant preliminarius matavimus. Suformuoto ginčo žemės sklypo plotas buvo 0,9 ha. Pagal IĮ „Žemata“ parengtą žemės sklypo planą bei 2015 m. liepos 24 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą matyti, kad atlikus ginčo žemės sklypo kadastrinius matavimus ginčo žemės sklypo plotas sumažėjo iki 0,0864 ha, šiaurinė žemės sklypo riba, plane pažymėta taškais 1 ir 2, sumažėjo iki 32,00 m ilgio, rytinė riba, plane pažymėta taškais 2 ir 3, – iki 36,06 m ilgio, pietinė riba, plane pažymėta taškais 3 ir 4, – iki 22,33 m ilgio, o vakarinė riba, plane pažymėta taškais 1 ir 4, – iki 28,95 m ilgio. IĮ „Žemata“ atstovas teismo posėdyje nurodė, kad ginčo žemės sklypo ribos buvo sumažintos atsižvelgiant į kelią, ieškovo suformuotą įvažiavimą į sklypą bei jam priklausantį pastatą, esantį šalia ginčo žemės sklypo, tačiau išlaikant Abrise suformuoto ginčo žemės sklypo konfigūraciją. Teismas vertino, kad rengiant ginčo žemės sklypo kadastrinius matavimus Abrise nurodyta sklypo forma nebuvo pakeista, sklypo ribų ilgiai bei sklypo plotas sumažėjo leistinos paklaidos ribose, o žemės sklypo ribos nustatytos pagal pirminius ir galiojančius teritorijų planavimo dokumentus. Iš UAB „Geoforta“ situacijos brėžinio bei IĮ „Žemata“ žemės sklypo plano matyti, kad ieškovo užsakymu suformuotas žemės sklypas bei ginčo žemės sklypas persidengia ir dalis ieškovo suformuoto žemės sklypo kartu su tvora patenka į ginčo žemės sklypą. Pagal IĮ „Žemata“ parengtą žemės sklypo planą, atsakovams V. M., A. M., J. M. ir M. M. priklausančio žemės sklypo plotas nurodytas 0,0864 ha, nors visas atsakovams priklausančio žemės sklypo plotas pagal preliminarius matavimus buvo 0,0900 ha. Šis žemės sklypo plotas nebuvo nuginčytas ir teismo panaikintas įstatymo nustatytu pagrindu. Tuo tarpu ieškovui žemės sklypas, esantis prie jam priklausančių statinių, nepriklauso, šiuo metu jis priklauso valstybei ir yra formuojamas. Pagal ieškovo užsakymą UAB „Geoforta“ parengtą formavimo ir pertvarkymo projektą žemės sklypas prie ieškovo esamų statinių suformuotas 0,6900 ha ploto. Liudytojas UAB „Geoforta“ matininkas M. P. patvirtino, kad valstybinės žemės sklypas prie ieškovui priklausančių pastatų buvo suformuotas pagal šio sklypo faktinį naudojimą – pagal tvorą. Jokio administracinio akto ar sandorio, kurių pagrindų ieškovui būtų perduota valdymo teisė į konkretaus dydžio sklypą, nėra. Liudytojas R. G. negalėjo patvirtinti, kad visa nauja tvora buvo tiksliai tveriama senosios medinės tvoros vietoje. Iš teismui pateiktos J. M. priklausiusios namų valdos techninės inventorizacijos bylos matyti, kad namų valdos plotas yra 0,4018 ha, užstatyta 0,0338 ha, kiemo plotas 0,3680 ha. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Druskininkų skyriaus vedėjo 2014 m. lapkričio 20 d. įsakymu Nr. 50VĮ-(14.50.2)-343 nuspręsta pradėti rengti 0,49 ha ploto žemės sklypo, esančio ( - ), projektą, tuo tarpu 2015 m. liepos 3 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Druskininkų skyriaus vedėjo įsakymu dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo Druskininkų savivaldybėje Nr. 50VĮ-173-(14.50.2) buvo patvirtintas UAB „Geoforta“ parengtas žemės sklypo, esančio ( - ), projektas, pagal kurį žemės sklypo bendras plotas buvo jau nebe 0,49 ha, bet 0,69 ha. Kokiu pagrindu metams bėgant faktinės ieškovo namų ūkio valdos sklypo ribos iš 0,4018 ha išsiplėtė iki 0,69 ha, neaišku. Iš namų valdos techninės apskaitos byloje esančio plano bei UAB „Geoforta“ žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinių brėžinio bei sudaryto situacijos brėžinio matyti, kad UAB „Geoforta“ formuojant valstybinės žemės sklypą buvo pakeista žemės sklypo konfigūracija. Namų valdos techninės apskaitos byloje esančiame plane ieškovo naudojamo žemės sklypo riba, UAB „Geoforta“ sprendinių brėžinyje pažymėta taškais 3 ir 4, ilgis nurodytas 32,20 m, tuo tarpu, pagal UAB „Geoforta“ suformuoto žemė sklypo planą ši riba sumažėja iki 27,47, žemės sklypo riba, UAB „Geoforta“ sprendinių brėžinyje pažymėta taškais 2 ir 3, namų valdos apskaitos byloje esančiame plane nurodyta 13,40 m, tuo tarpu pagal UAB „Geoforta“ suformuoto žemės sklypo planą ši riba padidėja iki 14,98 m, o tai leidžia daryti išvadą, kad sumažinus bei padidinus nurodytų ribų ilgius, atsižvelgiant į ribų suformuotą konfigūraciją, atitinkamai sumažėjo ir ginčo žemės sklypo plotas. Šiuo atveju faktiškai nusistovėjęs ieškovo žemės sklypo naudojimas nėra patikimas kriterijus žemės sklypus skiriančiai ribai nustatyti. Panaikinus ginčo žemės sklypo kadastrinius matavimus ir suformavus valstybinės žemės sklypą pagal UAB „Geoforta“ parengtą projektą, t. y., pagal ieškovo faktinį žemės sklypo naudojimą, ginčo žemės sklypo plotas iš esmės sumažėtų. Ieškovo naudojamo valstybinės žemės sklypo ribos buvo nustatytos nuo senų laikų, savo nuožiūra aptvėrus naudojamą žemės sklypą tvora, kurią ieškovas atnaujino 1989 metais. Ginčo žemės sklypas buvo suformuotas atliekant preliminarius matavimus, jo ribų ilgiai laikiname žemės sklypo plane – Abrise – su Varėnos rajono žemėtvarkos skyriumi suderinti 1997 m. gruodžio 23 d. UAB „Geoforta“ suformuotame valstybinės žemės sklypo plane pagal ieškovo faktinį žemės sklypo naudojimą, ginčo žemės sklypo rytinė bei pietinė ribos nustatytos preliminariais matavimais ir pažymėtos Abrise sumažėja: rytinė riba sumažėja nuo 37 m iki 27,47 m, pietinė – nuo 23 m iki 21,22 m. Teismas darė išvadą, kad suformavus ginčo žemės sklypą pagal preliminarius matavimus, ieškovo atnaujinta tvora liko ginčo žemės sklype ir ieškovas faktiškai naudojosi atsakovams priklausančio žemės sklypo dalimi. Remiantis CK 4.93 straipsnyje įtvirtinta savininko teisės apsauga, niekas neturi teisių paimti iš savininko nuosavybę prieš jo valią, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Ginčo žemės sklypo savininkai nesutinka, jog valstybinės žemės sklypas būtų suformuotas jų sklypo sąskaita, o pagal UAB „Geoforta“ parengtą projektą ginčo žemės sklypo plotas sumažėtų. Pripažintina, jog IĮ „Žemata“ matininkas atlikdamas ginčo žemės sklypo kadastrinius matavimus pagrįstai nesirėmė ieškovo tvora, nes atsakovams nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo sumažinimas, remiantis nežinia kokiu pagrindu ir kada užtverta tvora, prieštarautų bendriesiems teisės principams ir pažeistų atsakovų teises. Tai, kad po ginčo žemės sklypo kadastrinių matavimų atlikimo ieškovui priklausantis statinys – tvora – liko ginčo žemės sklype, nesuteikia ieškovui teisės be atsakovų V. M., A. M., J. M. ir M. M. sutikimo naudotis jiems nuosavybės teise priklausančio sklypo dalimi. Ieškovas turi teisę savo tvorą perkelti į jo užsakymu formuojamą žemės sklypą. Trečiojo asmens IĮ „Žemata“ atstovas D. R. paaiškino, kad atlikdamas ginčo žemės sklypo kadastrinius matavimus, atsižvelgė, kad prie matuojamo ginčo žemės sklypo yra įrengtas ieškovo įvažiavimas, stengėsi sklypo ribas pažymėti taip, kad ieškovams liktų pakankamas įvažiavimas bei riba neitų per ieškovui priklausantį pastatą. Tai rodo, kad atliekant ginčo žemės sklypo kadastrinius matavimus, buvo derinami ieškovo ir ginčo žemės sklypo savininkų interesai. Nors ieškovo atstovai ir liudytojas M. P. nurodo, kad vartų ir tvoros nėra kaip perkelti į kitą vietą, tačiau tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Iš prie faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo pridėtos vartų nuotraukos bei vaizdo medžiagos matyti, kad kairę vartų varčią perkėlus į kuoliuku pažymėtą vietą, o dešinę varčią perkėlus arčiau kelio yra galimybė suformuoti ne tik tokio paties pločio, bet ir platesnį įvažiavimą į ieškovo naudojamą sklypą. Įvažiavimas į ieškovo naudojamą žemės sklypą gali ir turi būti projektuojamas atsižvelgiant ne tik į faktines aplinkybes ir ieškovo įpročius, bet ir į gretimo sklypo ribas bei formą. Teismas sprendė, kad pagal IĮ „Žemata“ parengtą žemės sklypo planą ginčo žemės sklypo riba, plane pažymėta taškais 3 ir 4, nepažeidžia ieškovo interesų. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas ginčas dėl žemės sklypo atliktų kadastrinių matavimų teisėtumo, bet ne dėl pastatų projektavimo, rekonstravimo ar kapitalinio remonto, todėl sprendžiant šioje byloje iškilusį ginčą ieškovo nurodytas Statybos techninis reikalavimas netaikomas. Pagal Nuostatų 20 punktą žemės sklypas negali būti suformuotas taip, kad žemės sklypo riba kirstų statinį, kuris yra suformuotas kaip vienas atskiras nekilnojamasis daiktas. Iš IĮ „Žemata“ žemės sklypo plano, UAB „Geoforta“ situacijos brėžinio, kadastro žemėlapių ištraukų, 2014 m. liepos 17 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo bei namų valdos techninės apskaitos bylos matyti, kad atlikus ginčo žemės sklypo kadastrinius matavimus IĮ „Žemata“ žemės sklypo plane ginčo žemės sklypo riba pažymėta taškais 2 ir 3 eina šalia ieškovui priklausančio ūkinio pastato, unikalus Nr. ( - ), kurio vienas kampas nuo ginčijamos žemės sklypo ribos pagal UAB „Geoforta“ situacijos brėžinį yra nutolęs per 0,83 m, kitas – per 1,28 m. Todėl darytina išvada, kad IĮ „Žemata“ matininkas ribą, žemės sklypo plane pažymėtą taškais 2-3, nustatydamas šalia ieškovui priklausančio pastato, nepažeidė jokių teisės aktų reikalavimų. Iš byloje esančio kadastro žemėlapio bei ginčo žemės sklypo plano matyti, kad atsakovų žemės sklypas ribojasi su ( - ) gatve, kurios kadastriniai matavimai neatlikti. ( - ) gatvė – nuo seno išvažinėtas, neasfaltuotas vietinės reikšmės kelias. Iš kadastro žemėlapio ištraukos matyti, kad ginčo sklypo riba, pagal IĮ „Žemata“ parengtą planą pažymėta taškais 1-4, nuo kelio yra nutolusi analogiškai, kaip ir kaimyninių sklypų, kadastro žemėlapyje pažymėtų Nr. 14, Nr. 215, Nr. 216 ir Nr. 150, ribos, ir sudaro tiesią liniją. Žemės sklypai Nr. 14 ir Nr. 216 suformuoti atlikus kadastrinius matavimus. Priešais ginčo sklypą esančio sklypo, pažymėto Nr. 10, ribos nustatytos preliminariais matavimais, šio sklypo kadastriniai matavimai neatlikti, todėl nėra tikslių duomenų, kad sklypo Nr. 10 faktinės ribos ir kadastro žemėlapyje pažymėta riba sutampa, dėl ko negalima tiksliai nustatyti, kur prasideda ši kelio riba. Ieškovas neįrodinėjo tikslios ( - ) gatvės ribos planavimo dokumentais, atliktais faktiniais matavimais, o iš prie antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo pridėtos vaizdo medžiagos, nuotraukų bei matavimų schemos negalima spręsti, koks faktiškai yra kelio plotis bei, ar ginčo žemės sklypą galima patraukti link kelio. Nors UAB „Geoforta“ matininkas M. P. nurodė, kad kaimyninio žemės sklypo (kadastro žemėlapio ištraukoje pažymėtas Nr. 215) tvora yra įsikišusi apie 1 metrą į kelią, tačiau šis žemės sklypas yra suformuotas preliminariais matavimais, iš vaizdo medžiagos galima susidaryti vaizdą, jog tvora pastatyta seniai, ji yra tik vienoje žemės sklypo dalyje, iš priekio šis žemės sklypas neaptvertas, todėl vien tik pagal šios tvoros galą, spręsti, kad ginčo žemės sklypas yra patrauktas nuo kelio apie 1 metrą, nėra pagrindo. Todėl spręstina, kad ieškovas neįrodė, jog ginčo žemės sklypo riba IĮ „Žemata“ parengtame žemės sklype pažymėta taškais 1-4, yra nustatyta neteisingai bei atitraukta nuo kelio ribos, paliekant tarp kelio ir ginčo žemės sklypo apie 1 metrą įsiterpusios valstybinės žemės, todėl šis ieškovo atstovų argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. Pagal UAB „Geoforta“ sudarytą situacijos brėžinį ginčo žemės sklypo ribos taškas, plane pažymėtas 4, iš esmės sutampa su ieškovo užsakymu formuojamo žemės sklypo ribos tašku sprendinių brėžinyje pažymėtu 1, kas leidžia pagrįstai teigti, jog priešingai nei nurodo ieškovo atstovai, ginčo žemės sklypo riba, einanti prie kelio, nėra patraukta nuo kelio. Teismas nesutiko, kad IĮ „Žemata“ parengtame žemės sklype ribą pažymėtą taškais 1-4 patraukus arčiau kelio, visas ginčo žemės sklypas pasislinktų link kelio. Atliekant ginčo žemės sklypo kadastrinius matavimus žemės sklypo riba, žemės sklypo plane pažymėta taškais 1-2, nustatyta 32 m ilgio, tai reiškia, kad ji yra 1 metru trumpesnė nei nurodyta Abrise, sklypo ribos, žemės sklypo plane pažymėtos taškais 3-4, faktinis ilgis nustatytas 22,33 m, kuomet Abrise šios ribos ilgis numatytas 23 m. Paslinkti viso žemės sklypo link kelio nėra jokio pagrindo, kadangi šiuo atveju būtų galimybė prailginti žemės sklypo plane pažymėtas ribas taškais 1-2 ir 3-4, o prailginus šias ribas, riba, sklypo plane pažymėta taškais 2-3, nekistų ir išliktų toje pačioje vietoje, dėl ko, toks ribų prailginimas link kelio ieškovui jokios įtakos neturėtų. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo sutikti, kad ginčijami kadastriniai matavimai prieštarauja Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Druskininkų skyriaus vedėjo 2015 m. liepos 3 d. įsakymui Nr. 50VĮ-173-(14.50.2.). Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Druskininkų skyriaus atstovas teismo posėdyje pripažino, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Druskininkų skyriaus vedėjui 2015 m. liepos 3 d. priimant įsakymą Nr. 50VĮ-173-(14.50.2) buvo padaryta klaida, nes buvo patvirtintas didesnio ploto suformuotas žemės sklypas nei buvo leista rengti. Be to, priėmus šį įsakymą, ieškovas įgijo tik lūkestį, kad jam bus suformuotas 0,69 ha sklypas, tačiau tikslus sklypo plotas, jo ribos bei konfigūracija bus nustatyti ir patvirtinti tik atlikus šio žemės sklypo kadastrinius matavimus ir parengus jų kadastro duomenų bylą. Nagrinėjamu atveju, ieškovo užsakymu valstybinės žemės sklypo formavimo procedūra nėra baigta, žemės sklypas Nekilnojamojo turto registre neįregistruotas, jo ribos atliekant kadastrinius matavimus nenustatytos. Iš IĮ „Žemata“ kadastrinių matavimų bylos matyti, kad ginčo žemės sklypo ribos pažymėtos vietovėje, surašytas žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktas, iš kadastrinių matavimų metu sukauptų ir iš surinktos kartografinės medžiagos duomenų parengtas žemės sklypo planas bei suformuota kadastrinių matavimų byla pateikta patikrinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Druskininkų skyriui. Faktas, jog nustatyti žemės sklypo kadastro duomenys įrašyti į nekilnojamojo turto kadastrą bei nustatytos žemės sklypo ribos pažymėtos kadastro žemėlapyje, patvirtina, jog ginčo žemės sklypas paženklintas ir jo ribos nustatytos teisingai. Ginčo žemės sklypo ribos pagrįstai nustatytos pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus ir atitinka teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijus, nepažeidžia ieškovo teisių bei teisėtų interesų, todėl pripažinti atliktus ginčo sklypo kadastrinius matavimus neteisingais vien dėl to, jog jie neatitinka Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Druskininkų skyriaus vedėjo 2015 m. liepos 3 d. įsakymu Nr. 50VĮ-173-(14.50.2.) patvirtino projekto, nėra teisinio pagrindo. Byloje nustatyta, kad ieškovas yra valstybinės žemės sklypo naudotojas, todėl turėjo būti kviečiamas matuojant ginčo žemės sklypą. Atliekant ginčo žemės sklypo kadastrinius matavimus pagal Taisyklių 25 punktą ieškovui turėjo būti pranešta apie šiuos matavimus, tačiau šios pareigos IĮ „Žemata“ tinkamai neįvykdė, ieškovo nustatyta tvarka apie žemės sklypo ženklinimo datą bei laiką nepranešė. Todėl teismas darė išvadą, kad trečiasis asmuo IĮ „Žemata“, ženklindamas ginčo žemės sklypo ribas vietovėje, nedalyvaujant ieškovui, kuriam neįteiktas kvietimas dalyvauti paženklinant ribas, pažeidė Taisyklių 25 ir 27 punkto reikalavimus. Tačiau ši aplinkybė, atsižvelgiant į šio pažeidimo esmingumą, sukeltus padarinius bei teisingumo, protingumo bei proporcingumo principus, pati savaime nelemia nurodyto akto ydingumo bei ginčo žemės sklypo duomenų ir ribų neteisėtumo. Įvertinus pranešimo apie kadastrinius matavimus reikšmę, pripažintina, kad neinformavus ieškovo apie atliekamus kadastrinius matavimus, ieškovui buvo užkirstas kelias pareikšti argumentus ir pastabas dėl matuojamo sklypo ribų, tačiau visi ieškovo pareikšti prieštaravimai ir argumentai dėl matavimais nustatytų ginčo sklypo ribų buvo išsakyti bei išnagrinėti šioje byloje ir teismo pripažinti nepagrįstais. Teismo sprendimo priėmimo dieną, ieškovo teisės išsakyti pastabas ir argumentus dėl ginčo žemės sklypo ribų pažeidimas buvo pašalintas, ir vien tai, kad ieškovui nebuvo tinkamai pranešta apie žemės sklypo ribų ženklinimą, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog atlikti kadastriniai matavimai bei nustatyti kadastriniai duomenys yra neteisingi, o ieškovo teisės ir teisėti interesai buvo pažeisti. Trečiojo asmens IĮ „Žemata“ 2015 m. gegužės 25 d. nustatyti ir į nekilnojamojo turto kadastrą įrašyti atsakovams priklausančio žemės sklypo kadastro duomenys yra teisingi, nustatyta žemės sklypo konfigūracija yra aiški, o formalus procedūrinio pažeidimo pašalinimas, grąžinant atsakovus į iki žemės sklypo kadastrinių duomenų įregistravimo buvusią teisinę padėtį, prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, todėl ieškovo reikalavimai atmestini.
  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
    1. Apeliaciniame skunde ieškovas Z. M. atstovaujamas advokato Kristijono Paliučio prašė Druskininkų miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 12 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas; bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
      1. Teismas, konstatuodamas, kad ieškovas nebuvo ginčo žemės sklypo savininkas, kad sklypas priklauso valstybei, neįvertino prejudicinę galią turinčiuose Druskininkų miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 21 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-103-418/2011 ir Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 13 d. nutartyje akcentuoto specifinio šios valstybei priklausančios teritorijos statuso, kad tai – valstybės išperkama žemė, nes ji yra naudojama pastatų (namų valdos) savininko ir tik pastarasis turi teisę gauti nuosavybę į šią teritoriją. Šiuose procesiniuose sprendimuose teismai pasisakė, kad Z. M. naudojama namų valdos žemė yra valstybės išperkama žemė ir nuosavybės teisės į šitą žemę negali būti atkuriamos. Todėl atsakovų motinai nuosavybės teisės į 0,9 arų ploto žemės sklypą buvo atkurtos neteisėtai.
      2. Teismas darė nepagrįstas išvadas dėl žemės sklypo kadastrinių matavimų. Teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovų žemės sklypo ribos nustatytos tinkamai, nes nustatinėdamas atsakovų žemės sklypo ribą su ieškovui formuojamu žemės sklypu, neatsižvelgė į faktą, kad atsakovų sklypas suformuotas pagal labai neaiškius preliminarius kadastrinius matavimus, ginčo sklypo ribą nustatinėjo vadovaudamasis kadastro žemėlapio ištraukomis, jas iš esmės prilygindamas žemės sklypų planams ir teritorijų planavimo dokumentams. Teismas neatsižvelgė į liudytojo UAB „Geoforta“ matininko M. P. paaiškinimus, kad tai nėra nei teritorijų planavimo dokumentas nei planas, todėl pagal jį sklypo ribos ar sklypo kontūrai negali būti nustatomi. Byloje yra pateikti įrodymai, kad sklypas ribojasi su keliu, kurio plotis galiojančiame žemės reformos žemėtvarkos projekte yra 6 metrai, o atsakovų kadastriniais matavimais tarp sklypo ir kelio atsiranda įsiterpusi juosta. Kadangi atsakovų pateiktame žemės sklypo Abrise aiškiai nurodyta, kad sklypas ribojasi su keliu, atlikus tiksliuosius kadastrinius matavimus negali būti jokios įsiterpusios juostos. Rengiant atsakovų žemės sklypo kadastrinius matavimus matininkas neatsižvelgė į faktinę sklypo ribą su ieškovo žemės sklypu. Pirmosios instancijos teismas šiam faktui neteikė reikšmės, nes ieškovo žemės sklypą įvertino laisva valstybine žeme. Atsakovų žemės sklypas buvo suformuotas atliekant preliminarius matavimus, todėl, atliekant tiksliuosius matavimus, jo plotas ir ribų ilgiai galėjo keistis.
      3. Mano, jog pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo šališkai.
    2. Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Druskininkų skyrius bei atsakovai V. M., A. M., J. M., M. M. atstovaujami advokato Gintaro Dabkevičiaus atsiliepimuose į ieškovo apeliacinį skundą prašė apeliacinį skundą atmesti, Druskininkų miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.
    3. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Druskininkų skyrius atsiliepime nurodė, kad civilinėje byloje Nr. 2-103-418/2011 nebuvo nagrinėjamas klausimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemės sklypą teisėtumo, taip pat šioje byloje nebuvo nagrinėjamas klausimas dėl sklypo suformavimo ar matavimo pagrįstumo ar teisėtumo. Todėl nepagrįsti apelianto argumentai, jog Druskininkų miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 21 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-103-418/2011 ir Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 13 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2A-702-656/2012 yra nustatyti prejudiciniai faktai dėl atsakovams priklausančio žemės sklypo atkūrimo ar formavimo teisėtumo. Nuosavybės teisių atkūrimas į žemės sklypą bei administraciniai aktai, kurių pagrindu buvo vykdomas nuosavybės teisių atkūrimas, yra teisėti ir teisingi, byloje nėra jokių duomenų, kad šie administraciniai aktai būtų nuginčyti. Teismas pagrįstai darė išvadą, kad atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus nebuvo pakeista jo konfigūracija ir šio žemės sklypo ribos nustatytos pagal pirminius ir galiojančius teritorijų planavimo dokumentus, todėl apelianto teisės nebuvo pažeistos. Teismas pagrįstai rėmėsi 1987 m. sausio 25 d. J. M. priklausiusios namų valdos techninės inventorizacijos byla. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad faktiškai nusistovėjęs ieškovo žemės sklypo naudojimas nėra patikimas kriterijus žemės sklypus skiriančiai ribai nustatyti. Panaikinus žemės sklypo kadastrinius matavimus ir suformavus valstybinės žemės sklypą pagal UAB „Geoforta“ parengtą projektą – pagal ieškovo faktinį žemės sklypo naudojimą, žemės sklypo plotas sumažėtų neleistinumo paklaidos ribose, dėl ko būtų pažeistos atsakovų konstitucinės teisės, būtų nukrypta nuo nuosekliai formuojamos teisminės praktikos. Apelianto argumentas dėl teismo šališkumo yra visiškai nepagrįstas, nes bylos nagrinėjimo metu ieškovui pateikus nušalinimą visiems Druskininkų miesto apylinkės teismo teisėjams, šis klausimas buvo išsamiai išnagrinėtas Kauno apygardos teismo.
    4. Atsakovai V. M., A. M., J. M., M. M. atstovaujami advokato Gintaro Dabkevičiaus atsiliepime nurodė, kad Druskininkų miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-103-418/2011 šios bylos atsakovai nedalyvavo, minėtoje byloje nebuvo nagrinėjamas klausimas ir reikalavimai dėl atsakovų žemės sklypo suformavimo ir nuosavybės teisių į jį atkūrimo, todėl minėtas teismo sprendimas neturi prejudicinės galios šioje byloje. Be to, minėtoje byloje nebuvo ginčo tarp ginčytais aktais nustatytos žemės sklypo ribos su atsakovams priklausančiu žemės sklypu. 2015 m. liepos 3 d. įsakymo pagrindu iki šiol nėra suformuotas joks žemės sklypas ir minėtas įsakymas atsakovams nesukėlė jokių teisinių pasekmių, todėl jį ginčyti nėra pagrindo. Valstybės žemės sklypo, į kurį pretenduoja apeliantas, kadastrinė byla dar tik formuojama, todėl nėra jokio pagrindo teigti, jog 2015 m. liepos 23 d. įregistruota Nekilnojamojo turto kadastre kadastrinių matavimų byla pažeidžia ar neatitinka kitame oficialiai įregistruotame dokumente suformuotoms žemės sklypo riboms. Nėra pagrindo teigti, jog apelianto žemės sklypų koordinatės yra teisingai parengtos, o atsakovų neteisingai. Apeliantas šioje byloje reikšdamas reikalavimus siekia ne atsakovų žemės sklypo ribų nustatymo panaikinimo, o jų žemės sklypo dalies nuosavybės teisės nuginčijimo, neginčijant nuosavybės įgijimo pagrindų. Nesant jokio administracinio akto ar sandorio, pagal kurį ieškovui būtų perduota valdymo teisė į atsakovų žemės sklypo dalį, nei įrodymų, kad nauja tvora buvo perstatyta senosios tvoros vietoje, nėra jokio teisėto pagrindo naikinti atsakovų žemės sklypo ribas nustatančių dokumentų. VĮ Registrų centras centrinio duomenų banko duomenimis apelianto vardu ( - ) įregistruotos tvoros nėra. Apelianto iniciatyva parengto valstybės žemės sklypo plane valstybės žemės sklypo ribos nesuderintos su gretimų žemės sklypų savininkais, neįregistruotos, žemės sklypas nesuformuotas, vertinti šį UAB „Geoforta“ žemės sklypo planą, kaip įrodantį ieškinio reikalavimus, nėra pagrindo. Ieškovas neturi teisės atlikti valstybės žemės sklypo formavimo atsakovams priklausančiame žemės sklype. Sprendimas priimtas tinkamai išnagrinėjus visus byloje esančius įrodymus ir padarius teisingas išvadas. Apeliantas nepaneigė teismo sprendimo teisėtumo ir padarytų išvadų teisingumo, neįrodė, kad atsakovų žemės sklypas 1998 m. gruodžio 1 d. suformuotas netinkamai ir kad jis turi teisę į 0,69 ha, o ne 0,49 ha sklypą. UAB „Geoforta“ parengta kadastrinių matavimų byla turi esminių trūkumų ir todėl, remiantis šios kadastrinių matavimų bylos dokumentais, įskaitant ir kitais ieškovo pateiktais dokumentais, negali būti nustatinėjamos ribos tarp ieškovui ir atsakovams nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų. IĮ „Žemata“ atlikti kadastriniai matavimai nepažeidžia apelianto teisės ir interesų, kad po jam nuosavybės teise priklausančiais pastatai būtų suformuotas 0,49 ha valstybės žemės sklypas. Dėl šių priežasčių, nėra pagrindo naikinti priimtą sprendimą, tenkinant apeliacinį skundą.

6Teisėjų kolegija

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
    1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

7Žodinio bylos nagrinėjimo

    1. Apeliantas išreiškė pageidavimą apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau nenurodė svarių argumentų, leidžiančių daryti išvadą, kad tik žodinio proceso tvarka galima nustatyti šios bylos išsprendimui reikšmingas aplinkybes. CPK 321 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas apeliacinį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pats pripažįsta žodinį nagrinėjimą būtinu. Taigi šia išimtimi įstatymas būtent apeliacinės instancijos teismui suteikia diskrecijos teisę kiekvienu konkrečiu atveju, neatsižvelgiant nei į apelianto, nei į kitų byloje dalyvaujančių asmenų nuomonę šiuo klausimu, spręsti, ar sprendimui dėl apeliacinio skundo priimti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos, ar yra būtinas tiesioginis byloje dalyvaujančių asmenų dalyvavimas. Atsižvelgiant į tai, apelianto prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkintinas.
    2. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą nustatė, jog ieškovui Z. M. nuosavybės teise priklauso statiniai, esantys ( - ), o būtent, gyvenamasis namas (unikalus Nr. ( - )), viralinė (unikalus Nr. ( - )), kiemo rūsys (unikalus Nr. ( - )), ūkinis pastatas (unikalus Nr. ( - )), ūkinis pastatas (unikalus Nr. ( - )), ūkinis pastatas (unikalus Nr. ( - )), ūkinis pastatas (unikalus Nr. ( - )), kiti statiniai (inžinieriniai) – šulinys, (unikalus Nr. ( - )). Ieškovui priklausantys statiniai pastatyti ant nesuformuoto valstybinės žemės sklypo.
    3. Ieškovo prašymu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Druskininkų skyriaus vedėjas 2014 m. lapkričio 20 d. įsakymu Nr. 50VĮ-(14.50.2.)-343 „Dėl privačios namų valdos žemės formavimo, ( - )“ nusprendė pradėti rengti 0,49 ha ploto kitos (gyvenamosios teritorijos) paskirties žemės sklypo, esančio ( - ), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo ir įgyvendinimo darbus, suformuojant namų valdos žemės sklypą prie esamų pastatų. Ieškovas Z. M. žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektui parengti 2015 m. sausio 12 d. sudarė darbų rangos sutartį su UAB „Geoforta“, kuri prie ieškovo esamų statinių parengė 0,6900 ha žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Druskininkų skyriaus vedėjas 2015 m. liepos 3 d. įsakymu Nr. 50VĮ-173-(14.50.2) patvirtino UAB „Geoforta“ parengtą formavimo ir pertvarkymo projektą.
    4. Atsakovams V. M., A. M., J. M. ir M. M. nuosavybės teise priklauso gretimas 0,0864 ha žemės sklypas (unikalus Nr. ( - )), esantis ( - )., su kuriuo ribojasi žemės sklypas, užimtas ieškovui priklausančiais pastatais. Atsakovams priklausantis žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus.
    5. Atsakovas A. M. 2015 m. pavasarį kreipėsi į IĮ „Žemata“ dėl kadastrinių matavimų žemės sklype atlikimo. IĮ „Žemata“, remdamasi 1997 m. parengtu žemės sklypo planu (Abrisu), 2015 m. kovo 27 d. paženklino ginčo žemės sklypo ribas, surašė žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktą Nr. 1, užpildė žemės sklypo kadastro duomenis bei 2015 m. gegužės 12 d. parengė žemės sklypo planą. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Druskininkų skyrius, patikrinęs pateiktą žemės sklypo kadastro duomenų bylą bei 2015 m. liepos 17 d. suderino parengtą žemės sklypo planą. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Druskininkų skyriaus vedėjas 2015 m. liepos 17 d. įsakymu Nr. 50SK-278-(14.50.98) patvirtino pagal IĮ „Žemata“ 2015 m. gegužės 25 d. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą ginčo žemės sklypo kadastro duomenis. Remiantis kadastro duomenų byla bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Druskininkų skyriaus vedėjo 2015 m. liepos 17 d. įsakymu Nr. 50SK-278-(14.50.98) pakeisti atsakovams V. M., A. M., J. M. ir M. M. priklausančio žemės sklypo nekilnojamojo turto kadastro duomenys, 2015 m. liepos 23 d. įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, o sklypo ribos pažymėtos kadastro žemėlapyje.
    6. Apelianto nuomone, teismo sprendimas yra nepagrįstas, nes nebuvo įvertintas Druskininkų miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 21 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-103-418/2011 ir Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 13 d. nutartyje akcentuotas specifinis šios valstybei priklausančios teritorijos statusas – valstybės išperkama žemė, todėl atsakovų motinai nuosavybės teisės į 0,9 arų ploto žemės sklypą atkurtos neteisėtai.
    7. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos dokumentus, pažymi, jog nėra pagrindo sutikti su jo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino aukščiau minėtų teismų sprendimų civilinėje byloje Nr. 2-103-418/2011.
    8. Kaip matyti iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, nuosavybės teisės J. M. buvo atkurtos Alytaus apskrities viršininko 1998 m. gruodžio 1 d. įsakymu Nr. 38-780. Šis įsakymas apelianto minimoje civilinėje byloje nebuvo ginčijamas, nei atsakovai, nei J. M. nebuvo nagrinėtos bylos šalimis, todėl jame nurodytos ir konstatuotos aplinkybės neturi prejudicinės galios šioje nagrinėjamoje byloje (CPK 182 str. 2 p.). Atkreiptinas dėmesys, jog nuosavybės teisių atkūrimo J. M. klausimas nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalyku.
    9. Nagrinėjamoje byloje, kilo ginčas dėl žemės sklypų ribų, atlikus kadastrinius matavimus, kai parengti abiejų žemės sklypų projektai yra patvirtinti Nacionalinės žemės tarnybos vedėjo įsakymais, tačiau vieno žemės sklypo duomenys yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, ir sklypo ribos pažymėtos kadastro žemėlapyje, o kitam tai padaryti neįmanoma, nes sklypai persidengia.
    10. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškovas nepateikė į bylą jokių įrodymų, kokiu teisiniu pagrindu jis naudojasi žemės sklypu, taip pat pažymėjo, jog neaišku, kokiu pagrindu matavimo metu ieškovo naudojamo žemės sklypo plotas buvo padidintas nuo 0,4018 ha iki 0,69 ha. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, sprendė, kad žemės sklypo planas gali būti parengtas pagal ieškovo nuožiūra nustatytas faktiškai naudojamo sklypo ribas, o ne pagal teritorijų planavimo dokumentus.
    11. Apeliantas nesutikdamas su teismo sprendimu teigė, kad namų valdos žemės sklypai yra priskiriami valstybės išperkamai žemei. Su šiuo apelianto argumentu sutiktina, nes valstybės išperkamai žemei yra priskiriama žemė, kuri kaimo vietovėje pagal įstatymus yra užimta namų valdų (sodybų) sklypų. Šių žemės sklypų (teritorijų) plotai ir ribos nustatomi žemėtvarkos projektuose (Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 str. 1 d. 2 p.).
    12. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovo Z. M. naudojamo namų valdos žemės sklypo dydžio ir ribų rėmėsi namų valdos techninės apskaitos bylos duomenimis, kuriame nurodyta kad naudojamas žemės sklypo plotas 4 018 kv.m bei atsakovų žemės sklypo 1997 m. abrisu.
    13. Pažymėtina, jog sutinkamai su Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių (toliau – Taisyklių) 14 punkto nuostatomis kadastriniams matavimams naudojama žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems rengti naudojamų papildomų planų fragmentų kopijos, žemės sklypų planų kopijos. Žemės sklypo abrisas nėra specialiojo teritorijų planavimo dokumentas ar sklypo formavimą ir/ar nuosavybės teises patvirtinantis dokumentas. Abrisas yra skirtas lauko matavimo duomenims pažymėti. Ant abriso nėra kaimyninių sklypų savininkų ir naudotojų parašų.
    14. Atkreiptinas dėmesys, kad kaimo gyvenamojoje vietovėje ir po 1995 m. birželio 1 d. miestams priskirtoje teritorijoje parduodami ne didesni kaip 2,0 ha sodybos (namų valdos) žemės sklypai. Kai pagal įstatymus atskiros sodybos (namų valdos) naudojamo žemės sklypo plotas ir ribos nebuvo nustatyti ir nėra parengtų techninės apskaitos bylų, parduodama atskiros sodybos (namų valdos) žemė, kurią užima sodybos statiniai, sodas, kiti sodybos želdiniai, kiemas ir sodyboje nuolat daržui naudojamas žemės sklypas. Paprastai parduodamas žemės sklypas turi būti sodybos teritorijoje, atitikti sodybos (namų valdos) eksploatacijos reikalavimus ir turi būti nustatytas teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose (Žemės reformos įstatymo 9 str. 2 d.).
    15. Kaip jau minėta, namų valdų žemės sklypai yra priskiriami valstybės išperkamai žemei. Tiek namų valdų užimami žemės sklypai, tiek sklypai, į kuriuos atkuriamos nuosavybės teisės turi būti suformuoti pagal teritorijų planavimo dokumentus (nagrinėjamu atveju žemėtvarkos projektus). Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1 punkte, nustatančiame, kokie veiksmai turi būti atliekami, nustatant žemės sklypo kadastro duomenis, įtvirtinta, kad, paženklinus žemės sklypo ribas, surašomas žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktas, kurį pasirašo dalyvavusieji paženklinant žemės sklypo ribas kviestiniai asmenys, vykdytojas ir užsakovas arba jo įgaliotas asmuo (32.1.1.4 punktas). Kadastrinių matavimų būdu nustatomos žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių bei statinių kontūrų koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje, apskaičiuojamas bendras žemės sklypo plotas ir žemės naudmenų plotai bei kiti duomenys, reikalingi nekilnojamojo turto kadastro duomenų bylos parengimui ir įrašymui į Nekilnojamojo turto registrą (Kadastro nuostatų 32.1.2.–32.1.6 punktai). Kadastro nuostatų 32.1.1. papunktyje įtvirtintas reikalavimas, kad žemės sklypo ribos vietovėje paženklinamos dalyvaujant žemės sklypo savininkui (esamajam arba būsimajam) arba jo įgaliotam asmeniui, taip pat suinteresuotiems asmenims – gretimų sklypų savininkams arba jų įgaliotiems asmenims. Remiantis Kadastro nuostatų Nr. 32.1.1.2. p., suinteresuotiems asmenims kvietimai įteikiami asmeniškai arba ne vėliau kaip prieš 10 kalendorinių dienų iki ribų ženklinimo išsiunčiami registruotu laišku. Pirmosios instancijos teismas vertindamas byloje pateiktą atsakovų prašymu IĮ „Žemata“ parengtą kadastrinių matavimų planą ir sklypo paženklinimo aktą, konstatavo, kad ieškovui nebuvo pranešta apie atliekamus kadastrinius matavimus, nors tai buvo būtina atliekant ginčo žemės sklypo kadastrinius matavimus pagal aukščiau minėtų Taisyklių 25 punktą ieškovui turėjo būti pranešta apie šiuos matavimus.
    16. Teisės aktuose įtvirtinta sklypų ribų nustatymo (tikslinimo) procedūra, apie kurią informuojami ir kurioje dalyvauja ne tik sklypo savininkai, bet ir suinteresuoti asmenys, gretimų sklypų savininkai, sudaro sąlygas bendradarbiauti ir išreikšti pastabas dėl nustatomų (tikslinamų) sklypo ribų pradinėse stadijose (Kadastro nuostatų 32.1.1.3, 32.1.1.5 punktai), taip išvengiant galimų netikslumų, asmenų teisių pažeidimo ar tolesnių šalių ginčų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2014; 2012 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-580/2012).
    17. Kviestiniams asmenims pareiškus pastabų raštu, vykdytojas pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotų žemės sklypų (ženklinamo ir besiribojančių) suformavimo dokumentus (žemės sklypo planus, lauko matavimų abrisus, žemės sklypų ribų paženklinimo – parodymo aktus ir kitą kartografinę medžiagą) išnagrinėja pastabas ir per 5 darbo dienas nuo pastabų pateikimo priima sprendimą dėl būtinumo patikslinti žemės sklypų ribas vietovėje; dėl pateiktų pastabų kadastriniai matavimai nestabdomi; jeigu priimamas sprendimas netikslinti paženklintojo žemės sklypo ribų, apie tai vykdytojas raštu informuoja pastabas pateikusius kviestinius asmenis (Kadastro nuostatų 32.1.1.5. punktas). Analogiška nuostata įtvirtinta ir Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo ir tikslinimo Taisyklėse.
    18. Be to, teisėjų kolegija, įvertinusi bylos dokumentus konstatuoja, jog pirmosios instancijos savo išvadą grindė tik lauko matavimo brėžiniu, neišreikalavęs ir nevertindamas kitų teritorijų planavimo dokumentų – vietovės žemėtvarkos projektų, nuosavybės teisių atkūrimo J. M. dokumentų, nors kaip minėta aukščiau, sklypų formavimui ir kadastriniams matavimams teisės aktuose aiškiai nustatytas reikalavimas remtis kitais teritorijų planavimo dokumentais, įvertinti kaip suformuotas namų valdos žemės sklypas. Dokumentuose esanti nekonkreti žemės sklypų ribos vieta ar konfigūracija gali būti tikslinama pagal bylos aplinkybių visumą: pagal ribos išsidėstymą dokumentuose, atsižvelgiant į sklypuose esančius statinius (pastatus, tvoras, šulinius ir kt.); pagal tai, kam jie priklauso nuosavybės teise ir kokie yra susitarimai dėl jų naudojimo tvarkos ar sąlygų; pagal faktinio naudojimo trukmę ir aplinkybes, atsižvelgiant į aplinkos objektus ar reljefo ypatumus bei kitus svarbius faktus; pagal principines nuostatas, kad abiejų sklypų naudojimas būtų įmanomas, racionalus, kad ribos tikslinimu galutinai būtų išspręstas ginčas ir nebūtų sudaroma prielaidų ginčui kilti ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2010; 2014 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-470/2014). Teismo pareiga, atsižvelgiant į ginčo šalių faktiškai valdomus žemės sklypus, turimus dokumentus, netikslumų tarp teisinės ir faktinės žemės sklypo ribos kilimo priežastis, priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, siekiant, kad nustatoma žemės sklypo riba būtų patogi gretutinių žemės sklypų savininkams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui. Siekdamas šių tikslų, teismas turi vadovautis ginčo šalių interesų pusiausvyros ir teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 str. 4 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007; 2014 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2014).
    19. Sklypų ribos dėl jų faktinės ir teisinės neatitikties atsižvelgiant į konkrečias faktines aplinkybes gali būti nustatinėjamos iš naujo, kai pagal dokumentuose nustatytas ribas sklypai neatitinka savininkų įsigytų sklypų plotų, o pagal faktinį naudojimą tokių neatitikčių nėra; kai pagal esamus dokumentus žemės sklypai tarpusavyje „persidengia“; kai pagal dokumentuose nustatytas ribas labai pasunkėja naudojimasis žemės sklypu pagal jo paskirtį ar jame esančiais statiniais ar daugiamečiais sodiniais (jie visi ar dalis atsiduria svetimame sklype), o faktinės sklypo ribos tokių kliūčių nesukelia, ir panašiais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2010; 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475/2010).
    20. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2015 m. birželio 8 d. ieškovo naudojamos namų valdos projekto patikrinimo akte Nr. TPA-2784-(8.12), nurodyta, kad parengto UAB „Geoforta“ žemės sklypo projekto sprendiniai neprieštarauja kompleksinio ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, kad jį galima tvirtinti, kas ir buvo padaryta Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Druskininkų skyriaus vedėjos 2015 m. liepos 3 d. įsakymu Nr. 50VĮ-173-(14.50.2). Šis įsakymas nėra įstatymų nustatyta tvarka apskųstas, panaikintas, yra galiojantis, priimtas anksčiau nei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Druskininkų skyriaus vedėjos 2015 m. liepos 17 d. įsakymu Nr. 50SK-278-(14.50.98), kuriuo buvo patvirtintas atsakovų parengtas žemės sklypo kadastrinių duomenų patvirtinimo.
    21. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo teisminėje praktikoje taip pat yra nurodęs, kad teismai, nustatydami kaimyninių žemės sklypų ribas, neturi remtis vien tik Nekilnojamojo turto registre įregistruotais vieno iš žemės sklypų kadastriniais matavimais, o, nepažeisdami CPK 176-185 straipsniuose įtvirtintų įrodinėjimo ir įrodymo vertinimo taisyklių, turi tirti ir vertinti visus byloje surinktus įrodymus, tame tarpe, bet neapsiribojant tais, kurie patvirtina žemės sklypų faktinį naudojimą, žemės įsigijimo dokumentuose nustatytus dydžius (plotus), preliminarius žemės sklypų matavimus ir žemės sklypų kadastrinius matavimus, jų atlikimo aplinkybes, liudytojų parodymus, ginčo šalių galimybes racionaliai naudotis žemės sklypais, taip pat kitas ginčo šalių nurodytas aplinkybes dėl žemės sklypus skiriančios ribos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443-701/2015).
    22. Teismo sprendimas laikytinas pagrįstu, jeigu išsiaiškintos ir nustatytos visos nagrinėjamai bylai reikšmingos aplinkybės, o pateikta teismo išvada atitinka įstatymo nustatyta tvarka ir įrodinėjimo priemonėmis konstatuotas bylai svarbias aplinkybes. Teismas turi realiai išspręsti tarp šalių kilusį ginčą ir nurodyti dalyvaujantiems byloje asmenims papildomas aplinkybes, kurias būtina byloje nustatyti siekiant tinkamai išnagrinėti bylą. Teismas, esant reikalui, turi išaiškinti bei patikslinti šalių pareigą įrodinėti, taip pat pareikalauti iš šalių pateikti papildomus įrodymus tam tikroms šalių nurodytoms aplinkybėms įrodyti (CPK 179 str. 1 d.).
    23. Vien faktas, kad atsakovai įregistravo atliktus kadastrinius matavimus Nekilnojamojo turto kadastre ir jų sklypo ribos buvo pažymėtos kadastro žemėlapyje anksčiau nei tai padarė atsakovas, nors taip pat galioja Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Druskininkų skyriaus vedėjos 2015 m. liepos 3 d. įsakymas Nr. 50VĮ-173-(14.50.2) dėl ieškovo parengto žemės sklypo plano patvirtinimo, nesudaro pagrindo teigti, jog nagrinėjant bylą buvo nustatytos visos ginčui išspręsti reikšmingos faktinės aplinkybės, surinkti visi įrodymai, ir teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (CPK 185 str.), visapusiškai ir objektyviai įvertinto nustatytas aplinkybes pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas.
    24. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, todėl apskųstas teismo sprendimas naikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p.). Nagrinėjant bylą iš naujo teismas turėtų atsižvelgti į šios nutarties 24-34 punktuose išdėstytus argumentus.
    25. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad apeliaciniame skunde ieškovas argumentų dėl teismo nešališkumo nesieja su CPK normomis, kuriose nustatyti šališkumo pagrindai. Teisėjų kolegija sprendžia, kad dėl aukščiau nurodytų aplinkybių negalima daryti išvados, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą, buvo šališkas ar kad dėl jo padarytų išvadų susidaro šališkumo įspūdis.

8Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu

Nutarė

9Druskininkų miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 15 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

10Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai