Byla e2-736-357/2017
Dėl viešojo pirkimo Nr. 184796 sąlygų panaikinimo

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Šiaulių dujotiekio statyba“ ieškinį atsakovei UAB „Pakruojo vandentiekis“ dėl viešojo pirkimo Nr. 184796 sąlygų panaikinimo,

Nustatė

2Ieškovė UAB „Šiaulių dujotiekio statyba“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama panaikinti UAB „Pakruojo vandentiekis“ 2017-03-21 paskelbto viešojo pirkimo Nr. 184796 sąlygų 27.3 p. įtvirtintus vertinamuosius kriterijus T1, T2 ir T3; nesant pagrindo tenkinti aukščiau nurodytą ieškinio reikalavimą, įpareigoti Perkančiąją organizaciją pakeisti 2017-03-21 paskelbto viešojo pirkimo Nr. 184796 sąlygų 27.3 p. įtvirtintus vertinamuosius kriterijus T1, T2 ir T3 taip, kad aprašymą (pasiūlymą) būtų galima paruošti ir pateikti be priešprojektinių pasiūlymų bei pilnos apimties techninių šio viešojo pirkimo projektų; ieškovės UAB „Šiaulių dujotiekio statyba“ naudai iš atsakovės UAB „Pakruojo vandentiekis“ priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.

3Pateiktu ieškiniu ir dubliku nurodo, kad perkančioji organizacija UAB „Pakruojo vandentiekis“ 2017-03-21 paskelbė supaprastintą atvirą konkursą dėl „Vandentiekio ir nuotekų tinklų statyba Rozalimo miestelyje“ darbų pirkimo (pirkimo Nr. 184796). Ieškovė UAB „Šiaulių dujotiekio statyba“ pateikė Perkančiajai organizacijai 2017-03-28 pretenziją dėl Viešojo pirkimo 27.3, 27.5-27.6 p. įtvirtintų sąlygų. Pretenzijoje ieškovė formulavo reikalavimą tik pakeisti Viešojo pirkimo sąlygų 27.3, 27.5-27.6 p. taip, kad aprašymas, reikalingas įvertinti pasiūlymą pagal 27.3 p. numatytus ekonominio naudingumo kriterijus, būtų galimas paruošti ir pateikti be priešprojektinių pasiūlymų bei techninių šio viešojo pirkimo projektų. Pretenzijoje nurodytas reikalavimas nėra pakankamas ieškovės teisių gynybos būdas. Sprendime Perkančioji organizacija atskleidė esminę reikšmę Viešojo pirkimo sąlygų turiniui bei teisėtumui turinčių aplinkybių, todėl ieškiniu formuluojamas reikalavimas panaikinti Viešojo pirkimo sąlygų 27.3 p. įtvirtintus kriterijus T1-T3. Mano, kad toks reikalavimas, atsižvelgiant į susidariusią situaciją, yra patenkantis į CPK 4233 str. 2 d. nurodytą išimtį. Viešojo pirkimo sąlygų 27.3 p. nurodytais vertinimo kriterijais T1-T3 norima įvertinti konkurso dalyvių gebėjimą įvykdyti būsimą sutartį, o ne ekonominį tiekėjo pasiūlymo naudingumą.

4Sprendime nurodžius, kad ginčijamais kriterijais siekiama ne rezultato, o darbų atlikimo proceso kokybės, grįstos tinkamu rizikos valdymu, darbų organizavimo priemonėmis, komunikacijos priemonėmis ir vadybos sistemų taikymo priemonėmis, mano, kad Perkančioji organizacija išties siekia nustatyti (ginčijamais kriterijais) tik tai, ar tiekėjai bus pajėgūs įvykdyti būsimą rangos sutartį. Tai patvirtina minėta Perkančiosios organizacijos pozicija dėl tiekėjų vertinimo - sprendime nurodyta, kad ginčo kriterijais siekiama „įvertinti ar tiekėjas pagal pasiūlyme pateiktus sprendinius realiai ir logiškai įsivertino darbų vykdymo aspektus“. Nors ir netiesiogiai, Perkančioji organizacija iš esmės atskleidė, kad tiekėjų pasiūlymai ginčijamais vertinimo kriterijais bus vertinami tuo aspektu, ar tiekėjai sugebės įvykdyti sutartį, t. y. ar tiekėjų sprendiniai leis jiems atlikti darbus taip, kad sutartiniai įsipareigojimai liktų nepažeisti.

5Ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas yra tas, kurio kainos ir kokybės santykis yra geriausias. Toks išaiškinimas teikia pagrindą išvadai, kad tiekėjų pasiūlymo vertinimas ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo būdu turi būti susijęs su kokybiniais parametrais. Tuo tarpu atsakovės atsakyme į pretenziją nurodyta, kad Viešojo pirkimo sąlygų 27.3 p. nurodytais vertinimo kriterijais (Tl-T3) Perkančioji organizacija siekia įvertinti, ar tiekėjas pagal pasiūlyme pateiktus sprendinius realiai ir logiškai įsivertino darbų vykdymo aspektus. Perkančioji organizacija Viešojo pirkimo sąlygų 27.3 p. nurodytais vertinimo kriterijais (T1-T3) iš esmės ketina įsitikinti, ar tiekėjas galės tinkamai įgyvendinti būsimą sutartį. Tokia Viešojo pirkimo sąlygų 27.3 p. įtvirtintų kriterijų (T1-T3) prigimtis bei paskirtis yra nesuderinama nei su teismų praktika, nei su VPĮ. Negalima laikyti „sutarties sudarymo kriterijais“ kriterijų, kuriuos taikant ne siekiama nustatyti ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą, o iš esmės norima tik įvertinti konkurso dalyvių gebėjimą įvykdyti nagrinėjamą sutartį.

6Pretenzijoje ieškovė laikėsi pozicijos, kad Viešojo pirkimo sąlygose nėra pateikta priešprojektinių pasiūlymų bei detalios techninės specifikacijos. Tokia situacija lemia, kad tiekėjas neturi sąlygų pateikti tokio pasiūlymo, kad jis atitiktų Viešojo pirkimo sąlygų 27.6 p. nurodytus vertinimo kriterijus dalyje dėl jų įvertinimo 9-10 balais. Dėl to, priešingai nei nurodoma sprendime, Viešojo pirkimo sąlygų 27.3 p. nurodyti kriterijai T1-T3, o taip pat ir šio Viešojo pirkimo techninė specifikacija yra pažeidžiantys pamatinius VPĮ principus.

7Aplinkybės, lėmusios pretenzijos ir ieškinio pagrindo bei dalyko netapatumą, paaiškėjo tik susipažinus su Perkančiosios organizacijos sprendimu. Būtent jame Perkančioji organizacija atskleidė tokį ginčijamų ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų turinį, koks yra nesuderinamas su VPĮ 90 str. Jei informacija paaiškėja vėliau, vadovaujantis pirmiau nurodytu peržiūros procedūros veiksmingumo principu ir siekiant efektyviai įgyvendinti tiekėjo teisę į pažeistų teisių gynybą, potencialiam tiekėjui turi būti pripažįstama teisė ir galimybė savo reikalavimą teisme grįsti tokiais naujai paaiškėjusiais perkančiosios organizacijos pažeidimais, kurių jis nebuvo nurodęs ikiteisminės ginčo nagrinėjimo stadijos metu paduotoje pretenzijoje.

8Perkančioji organizacija nurodo, kad „siekia ne patikrinti, ar dalyvis bus pajėgus įgyvendinti sutartį, tačiau įvertinti, kaip dalyvis įgyvendins sutartį“. Tokiu būdu, Perkančioji organizacija parodo, kad sutinka, jog ekonominio naudingumo vertinimo kriterijais negali būti tikrinamas tiekėjų pajėgumas įgyvendinti pirkimo sutartį ir tuo pačiu nurodo, kad ginčo kriterijais bus vertinama tik tai, kaip dalyvis įgyvendins sutartį. Tačiau sprendime nurodyta kitokia Perkančiosios organizacijos pozicija. Jame aiškiai išsireikšta, kad „bet kuris rinkos dalyvis atitinkantis minimalius kvalifikacijos reikalavimus turi galimybę surinkti maksimalų ekonominio naudingumo balą“. Akivaizdu, kad būtent už kvalifikacinių reikalavimų atitiktį Perkančioji organizacija ketina skirti ekonominio naudingumo balus. Šio išsireiškimo priešingos reikšmės atsiliepime Perkančioji organizacija nepateikė, todėl jei tai būtų daroma tripliku, teismas Perkančiosios organizacijos interpretacijas turėtų vertinti tik kaip nepagrįstą gynybinę poziciją. Net ir tuo atveju, kai Perkančioji organizacija ginčo kriterijais vertintų tik kaip dalyvis įgyvendins sutartį, Perkančioji organizacija vis tiek vertintų dalyvio gebėjimą įvykdyti sutartį. Perkančioji organizacija, analizuodama kaip, t. y. kokiu būdu, tiekėjas vykdys sutartį, iš esmės sprendžia, ar tiekėjo pasirinktas sutarties vykdymo būdas leis jam įvykdyti sutartį. Tai reiškia, kad Perkančioji organizacija vertina konkretaus dalyvio gebėjimą įvykdyti sutartį. Ieškinyje nurodyta, kad negalima laikyti „sutarties sudarymo kriterijais“ kriterijų, kuriuos taikant ne siekiama nustatyti ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą, o iš esmės norima tik įvertinti konkurso dalyvių gebėjimą įvykdyti nagrinėjamą sutartį.

9Atsakovė UAB „Pakruojo vandentiekis“ pateiktu atsiliepimu ir tripliku prašo atmesti ieškinį. Nurodo, kad pretenzijoje ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai T1-T3 (tiksliau kriterijų vertinimo aprašymas) buvo ginčyti tik tam tikra apimtimi. Kaip nurodo ieškovė, Pirkimo sąlygas buvo siekiama pakeisti taip, kad „aprašymas, reikalingas įvertinti pasiūlymų pagal 27.3 p. numatytus ekonominio naudingumo kriterijus, būtų galimas paruošti ir pateikti be priešprojektinių pasiūlymų bei techninių šio viešojo pirkimo projektų“. Nesutinka su ieškinyje išdėstyta pozicija, jog pretenzijos pateikimo metu ieškovė neturėjo galimybės dalies reikalavimų kelti kreipimosi metu, nes ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų tikslas (turinys) paaiškėjo tik atsakovei pateikus atsakymą į pretenziją. Ši pozicija yra visiškai nepagrįsta, kadangi tai, jog ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai iš esmės yra susiję su sutarties vykdymu (vykdymo kokybe), yra akivaizdu iš ekonominio naudingumo kriterijų aprašymo bei kriterijų pavadinimų (Pirkimo sąlygų 27.6 p.). Jei ieškovė, teikdama pretenziją to nesuvokė, darytina išvada, kad ieškovė nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga bei išimtinai dėl savo kaltės tinkamai nesusipažino su Pirkimo dokumentais. Nėra teisinio pagrindo nagrinėti ieškinį dėl ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų teisėtumo tais aspektais, kurie nebuvo ginčyti pretenzijoje, taigi ieškinio reikalavimai dėl ekonominio naudingumo kriterijų neteisėtumo, kurie nebuvo ginčyti ikiteismine tvarka, paliktini nenagrinėti, o byla šia apimtimi byla nutrauktina. Pažymi, kad ieškovė nenurodė dėl kokių aplinkybių ieškiniu reiškia kitokius reikalavimus nei pretenzijoje.

10Atsižvelgiant į tai. kad Pirkimo sąlygose nustatytų ekonominio naudingumo kriterijų neteisėtumas nėra akivaizdus, o ieškovė kriterijų neteisėtumą grindžia tik deklaratyviais teiginiais, taip pat nėra prielaidų teigti, jog Perkančiosios organizacijos sprendimų peržiūros procedūra, jos taikymas ar pasinaudojimas šia procedūra ieškovei buvo praktiškai neįmanomas, ar labai sudėtingas, ar ieškovei buvo apribota teisė įgyvendinti pažeistų teisių gynybą, ar buvo prilaikyta peržiūros procedūra, tačiau ji buvo neveiksminga, pernelyg suvaržanti ieškovės teises, ir kad iš pirkimo sąlygų uolus, rūpestingas ir pakankamai informuotas tiekėjas negalėjo suprasti jų turinio, nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo teisme nagrinėti ikiteisminėje ginčų nagrinėjimo stadijoje ieškovės nepareikštus reikalavimus.

11Su sutarties vykdymu susijusiais kriterijais atsakovė siekia ne patikrinti, ar dalyvis bus pajėgus įgyvendinti sutartį, tačiau įvertinti, kaip dalyvis įgyvendins sutartį, t. y. didesni balai bus suteikiami dalyviams, kurių aprašymai parodys, jog jie yra pakankamai įsigilinę į perkamą objektą, įvertina realias rizikas, tinkamai suplanuoja veiksmus bei priemones ir užtikrina darbų kokybę bei aplinkosaugą, siekdami tinkamai ir efektyviai įvykdyti sutartį. Akivaizdu, kad šis vertinimas turi pridėtinės vertės, kadangi dalyvio sutarties įgyvendinimo suvokimo lygis ir jo detalizavimas pasiūlyme leidžia pagrįstai tikėtis, kad tokio dalyvio atliekami darbai bus atlikti kokybiškiau. Visi kartu su pasiūlymu pateikiami dokumentai bei juose nurodyti įsipareigojimai faktiškai tampa sutarties dalimi, kadangi, vadovaujantis VPĮ 18 str. 3 d., sudarant pirkimo sutartį, joje negali būti keičiama laimėjusio tiekėjo pasiūlymo kaina, derybų protokole ar po derybų pateiktame galutiniame pasiūlyme užfiksuota galutinė derybų kaina ir pirkimo dokumentuose bei pasiūlyme nustatytos pirkimo sąlygos. Taigi dalyvis, kuris teikdamas pasiūlymą, nurodys, kad taikys tam tikras priemones, vykdant sutartį jas ir privalės taikyti. Kriterijai, susiję su darbų organizavimo ir aplinkosaugos priemonėmis bei rizikos valdymu, yra tampriai susiję su tuo, ką siekia įsigyti Perkančioji organizacija, bei leidžia įvertinti tiekėjus sutarties vykdymo kontekste. Atsakovė, įvertinusi turimą panašių darbų sutarčių vykdymo praktiką, atkreipia dėmesį, kad būtent sutarties vykdymo etape dėl tiekėjų nepakankamo ar netinkamo planavimo ir/ar rizikos valdymo dažnai kyla grėsmės dėl sutarties neįgyvendinimo. Atsižvelgiant į tai, kad dalis sutarčiai apmokėti lėšų yra skiriama iš ES paramos lėšų, netinkamas sutarties įgyvendinimas gali sukelti itin neigiamas pasekmes Perkančiajai organizacijai.

12Ieškovė nenurodo nei objektyvių aplinkybių, neleidžiančių pateikti aprašymo, potencialiai įvertinamo maksimaliais balais, nei konkrečių Pirkimo sąlygų reikalavimų, tariamai varžančių ieškovo teises, o savo reikalavimus grindžia tik deklaratyviais bendro pobūdžio teiginiais apie negalimumų parengti maksimaliais balais įvertinamo pasiūlymo. Kiekvienas tiekėjas turi teisę atvykti apžiūrėti statybvietės ar prašyti Perkančiosios organizacijos pateikti tam tikrą papildomą informaciją. Pirkimo sąlygose yra pateikta itin išsami ir detali informacija, reikalinga tinkamam pasiūlymo parengimui ir atitinkamai – sutarties vykdymui Pirkimo dokumentuose pateikia informaciją, atsižvelgiant į tai, kad Pirkime dalyvauja savo srities profesionalai, sudaro prielaidas kiekvienam tiekėjui tinkamai parengti ir kartu su pasiūlymu pateikti, pavyzdžiui, statybos darbų organizavimo schemas, darbų tvarkaraštį, rizikos valdymo ir priemonių planus, nurodyti darbų kokybės užtikrinimo, rizikos valdymo ir poveikio aplinkai mažinimo priemones.

13Dublike ieškovė neteisingai teigia, kad iš sprendime Perkančiosios organizacijos nurodytos formuluotės yra akivaizdu, kad būtent už kvalifikacinių reikalavimų atitiktų Perkančioji organizacija ketina skirti ekonominio naudingumo balus. Perkančioji organizacija būtent nurodo, kad nustatyti ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai visiškai neriboja tiekėjų galimybės dalyvauti pirkime. Nustatytuose ekonominio naudingumo vertinimo kriterijuose nėra nustatyta jokių sąlygų draudžiančių dalyvauti pirkime vieniems ar kiliems tiekėjams, kaip kad toliau ir nurodoma sprendime. Iš ieškovo paminėtos citatos akivaizdu tik tai, kad pirkime dalyvauti, pateikti tinkamus pasiūlymus bei pagal nustatytus pasiūlymo vertinimo kriterijus būti įvertintais „puikai“ galimi visų, minimalius kvalifikacijos reikalavimus atitikusių tiekėjų pasiūlymai. Nei tiekėjų patirtis, nei gebėjimai pasiūlymų vertinimo etape nelyginami ir nevertinami.

14Dėl prieš projektinių pasiūlymų ir techninio projekto nepateikimo nurodo, kad Pirkimo dokumentų sudėtyje yra pateikta „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo tinklų schema M 1:3500“, kurios turinys visiškai atitinka prieš projektinių pasiūlymų esmę, o schemoje numatytų preliminarių sprendinių darbų atlikimui reikalavimai aiškiai išdėstyti pirkimo dokumentų III skyriuje „Užsakovo reikalavimai“.

15Išvadą teikianti institucija, Viešųjų pirkimų tarnyba, nurodė, kad Pirkimo sąlygų 27.3 punkte pateikta vertinimo kriterijų lentelė (ginčijami kriterijai - T1-T3). Šios lentelės kriterijus Tl „Rizikos valdymas“ yra glaudžiai susijęs su Pirkimo objektu. Atsakovė, siekdama gauti kuo geresnius statybos darbus, yra suinteresuota, kad tiekėjas gebėtų identifikuoti galimas darbų įgyvendinimo metu iškylančias rizikas ir gebėtų jas valdyti. Kriterijaus subkriterijai taip pat yra aiškiai apibūdinti, galima aiškiai nustatyti, už kokius pasiūlymus bus taikomas tam tikras balas. Analogiškai Tarnyba vertina ir T2 ekonominio naudingumo kriterijų „Darbų organizavimas ir komunikacija“. Mano, kad vertinimo subkriterijai yra aiškūs ir tikslūs, nes atsakovė, kaip ir T1 kriterijaus atveju, aiškiai apibrėžė, kaip bus vertinamas kiekvienas darbų organizavimo ir komunikacijos aspektas, kas bus vertinama ir kas bus nevertinama bei numatė atitinkamą balų intervalą už atitinkamą pasiūlymą. T3 vertinimo kriterijus „Aplinkosaugos priemonės ir vadybos sistemų taikymas“, yra sietinas su Pirkimo objektu. Tiek Viešųjų pirkimų įstatymo 39 straipsnio 4 dalies 1 punktas, tiek Rekomendacijų 2.5 ir 4 punktai, pateikia pavyzdinius ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijaus reikšmes, tarp kurių numatytos ir aplinkos apsaugos charakteristikos. Pats kriterijus, vertinimo sistema (subkriterijai ir suteikiami balai) yra aiškiai išdėstyti ir suprantami. Atsakovė nurodo subkriterijus, juos detaliai aprašo bei numato atitinkamus balų intervalus. Atsakovės parengti ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijai yra parengti nepažeidžiant Viešųjų pirkimų įstatymo pagrindinių principų, o ieškovės pateikti samprotavimai yra laikytini tik nepagrįstomis prielaidomis.

16Ieškinys netenkintinas.

17Byloje nustatyta, kad atsakovė, perkančioji organizacija UAB „Pakruojo vandentiekis“ 2017 m. kovo 21 d. paskelbė supaprastintą atvirą konkursą dėl „Vandentiekio ir nuotekų tinklų statyba Rozalimo miestelyje“ darbų pirkimo (pirkimo Nr. 184796) (toliau – Viešasis pirkimas). Ieškovė UAB „Šiaulių dujotiekio statyba“ pateikė Perkančiajai organizacijai 2017 m. kovo 28 d. pretenziją dėl Viešojo pirkimo 27.3, 27.5-27.6 p. įtvirtintų sąlygų. Perkančioji organizacija, atsakydama į pretenziją, pateikė 2017 m. kovo 31 d. raštą Nr. 112 dėl pateiktos pretenzijos, kuriuo pretenzijos netenkino.

18Viešajam pirkimui yra taikomos Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) redakcija, galiojanti nuo 2017 m. sausio 1 d. Vadovaujantis VPĮ 3 straipsnio 1, 2 dalimis, perkančiajai organizacijai nustatyta imperatyvioji pareiga užtikrinti, kad atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų bei kitų įstatymo reikalavimų įgyvendinant pirkimų tikslą – sudaryti viešojo pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai panaudojant lėšas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-583/2008; 2009 m. vasario 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009). Viešųjų pirkimų principais privalu vadovautis taikant ir aiškinant visų VPĮ nuostatų turinį, šių principų taikymas apima visas viešojo pirkimo procedūras nuo pradžios iki pabaigos, t. y. nuo pirkimo paskelbimo iki laimėtojo nustatymo ar viešojo pirkimo sutarties sudarymo arba viešojo pirkimo pasibaigimo kitu įstatyme nustatytu pagrindu (VPĮ 7 straipsnis). Viešųjų pirkimų principų tinkamas taikymas yra viešųjų pirkimų tikslų pasiekimo garantas.

19Perkančiosios organizacijos, pirkimo dokumentuose nustatydamos pirkimo sąlygas, be kitų principų bei VPĮ nuostatų, turi nepažeisti ir skaidrumo principo, reiškiančio pirkimo sąlygų aiškumą, tikslumą. Toks pirkimo sąlygų pobūdis, be kita ko, leistų tiekėjams vienodai jas aiškinti, o perkančiajai organizacijai realiai patikrinti, ar tiekėjų pasiūlymai jas atitinka. Vienodo požiūrio principas, reiškiantis skaidrumo pareigą, leidžia patikrinti, kaip laikomasi tiekėjų lygiateisiškumo, perkančiąją organizaciją įpareigoja pirkimo dokumentuose nurodyti pirkimo sąlygas taip, jog bet kuris pakankamai gerai informuotas ir normaliai rūpestingas (uolus) konkurso dalyvis galėtų vienodai jas suprasti bei aiškinti ir todėl turėtų vienodas galimybes rengdamas savo pasiūlymus. VPĮ įstatymo 24 straipsnio 9 dalis numato, kad pirkimo dokumentai turi būti tikslūs, aiškūs, be dviprasmybių.

20Pretenzijoje ieškovė UAB „Šiaulių dujotiekio statyba“ laikėsi pozicijos, kad Viešojo pirkimo sąlygų vertinamieji kriterijai (Viešojo pirkimo sąlygų 27.3 p. (T1-T3)) yra pažeidžiantys VPĮ nuostatas, ieškovė reikalavo pakeisti Viešojo pirkimo sąlygų 27.3, 27.5-27.6 p. taip, kad aprašymas, reikalingas įvertinti pasiūlymą pagal 27.3 p. numatytus ekonominio naudingumo kriterijus, būtų galimas paruošti ir pateikti be priešprojektinių pasiūlymų bei techninių šio viešojo pirkimo projektų.

21CPK 4233 str. 2 d. nustatyta, kad ieškinyje negali būti reiškiami reikalavimai, kurie nebuvo keliami tiekėjo kreipimesi, pareikštame išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, išskyrus atvejus, kai šių reikalavimų ieškovė negalėjo kelti kreipimosi padavimo metu. VPĮ 93 straipsnio 3 dalis numato, kad tiekėjas, norėdamas iki pirkimo sutarties sudarymo ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus ar veiksmus, pirmiausia turi pateikti pretenziją perkančiajai organizacijai šiame skyriuje nustatyta tvarka. Pretenzija turi būti pateikta faksu, elektroninėmis priemonėmis ar pasirašytinai per kurjerį. Perkančiosios organizacijos sprendimas, priimtas išnagrinėjus tiekėjo pretenziją, gali būti skundžiamas teismui šiame skyriuje nustatyta tvarka.

22Taigi, Lietuvoje įtvirtinta peržiūros procedūra apima privalomą ikiteisminę stadiją. Šios teisių gynybos stadijos esmė – prieš viešojo pirkimo sutarties sudarymą leisti tiekėjui ir perkančiajai organizacijai išspręsti nesutarimus išvengiant teismo proceso, t. y. perkančiajai organizacijai panaikinti jos netinkamus sprendimus arba besiskundžiančiam tiekėjui išsamiau išdėstyti šių sprendimų priėmimo priežastis ir motyvus. Kasacinio teismo ne kartą akcentuota pretenzijos perkančiajai organizacijai padavimo svarba, inter alia, dėl tiekėjo teisių apimties teismo procese. Tokia privaloma ikiteisminė ginčų sprendimo tvarka įtvirtinta ne tik siekiant užtikrinti viešųjų pirkimų procedūrų operatyvumą, sudaryti galimybę tiekėjui ir perkančiajai organizacijai išsiaiškinti tarpusavio pretenzijų pagrįstumą nepradedant teismo proceso, bet ir nustatyti kilusio ginčo ribas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Rasa“ v. VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninė, bylos Nr. 3K-3-408/2012).

23Pretenzijos padavimo termino turinio analizė suponuoja išvadą, kad tiekėjas viešojo pirkimo ginčų nagrinėjimo procedūrose turi elgtis apdairiai ir paisyti VPĮ nustatytų terminų. Kiekvienas tiekėjas privalo domėtis viešojo konkurso eiga, sąlygomis. Jeigu perkančioji organizacija, laikydamasi VPĮ reikalavimų, informavo suinteresuotus asmenis apie vykdomą konkursą, pripažintina, kad kiekvienas tiekėjas apie konkursą informuotas tinkamai ir turėtų operatyviai ginti galbūt pažeistas subjektines teises. Tokiu teisiniu reguliavimu įtvirtinama tiekėjo pareiga domėtis vykdomu konkursu ir operatyviai ginti pažeistas subjektines teises, taip pat siekiama užtikrinti viešojo pirkimo procedūrų operatyvumą. Be to, terminų nustatymas suponuoja teisinės situacijos apibrėžtumą ne tik perkančiajai organizacijai, bet ir tiekėjui, su kuriuo ji rengiasi sudaryti ar jau sudarė viešojo pirkimo sutartį. Naudojimasis perkančiosios organizacijos sprendimų apskundimo teise gali būti ribojamas, jei tiekėjas galėjo ar turėjo nustatyti pažeidimą, veikdamas taip rūpestingai, kaip galima tikėtis iš patyrusio ūkio subjekto. Toks ribojimas tiesiogiai išplaukia iš įstatymo nuostatų (VPĮ 93, 94 straipsniai) ir jo aiškinimo E. S. Teisingumo Teismo (toliau – Teisingumo Teismas) praktikoje (žr., pvz., Teisingumo Teismo 2010 m. sausio 28 d. sprendimą Uniplex, C-406/08, ECLI:EU:C:2010:45).

24Vienas svarbiausių reikalavimų, atsižvelgiant į Lietuvoje įtvirtintą ikiteisminę ginčų nagrinėjimo tvarką, taikomų tiekėjams, reiškiantiems reikalavimus peržiūros institucijai – teismui, – ieškinyje nurodomi bei skundžiami perkančiosios organizacijos neteisėti veiksmai (ieškinio pagrindas) turi sutapti su prieš tai tiekėjo perkančiajai organizacijai apskųstais sprendimais pretenzijoje. Kasacinio teismo praktikoje šios pozicijos laikomasi nuosekliai, ji įtvirtinta ir CPK 4233 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodyta, kad ieškinio pagrindas turi sutapti su tiekėjo kreipimesi, pareikštame išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, kuriomis buvo grindžiamas tas kreipimasis, išskyrus atvejus, kai šių aplinkybių ieškovas negalėjo nurodyti kreipimosi padavimo metu. Kasacinio teismo taip pat konstatuota, kad ieškovas savo reikalavimą teisme gali grįsti tik tokiais pažeidimais, kurie buvo ginčyti pretenzijoje ir perkančiosios organizacijos arba neišnagrinėti, arba išnagrinėti, tačiau pripažinti nepagrįstais. Priešingas VPĮ V skyriaus nuostatų aiškinimas, t. y. galimybė skųsti tokius perkančiosios organizacijos veiksmus, kurie nebuvo nagrinėjami privalomoje ikiteisminėje procedūroje, prieštarautų bonus pater familias principui ir lemtų besąlygišką tiekėjo teisę. Jeigu tiekėjui besąlygiškai būtų leista skųsti perkančiosios organizacijos veiksmus teisme prieš tai su pretenzija nesikreipus į perkančiąją organizaciją, tokia praktika iš esmės būtų paneigta ikiteisminė ginčo stadija, įstatymo leidėjo įtvirtinta dėl pirmiau nurodytų priežasčių (pirmiau nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2012, ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

25Iš ieškovės pretenzijos matyti, kad ji reikalavo pakeisti Viešojo pirkimo sąlygų 27.3, 27.5-27.6 p., tuo tarpu ieškiniu ji reikalauja panaikinti Viešojo pirkimo sąlygų 27.3 p. įtvirtintus kriterijus T1-T3. Ieškovė mano, kad pretenzijoje nurodytas reikalavimas nėra pakankamas ieškovės teisių gynybos būdas. Nurodo, kad atsakyme į pretenziją Perkančioji organizacija atskleidė esminę reikšmę Viešojo pirkimo sąlygų turiniui bei teisėtumui turinčių aplinkybių.

26Teismas sprendžia, kad ieškovė neįrodė, jog pretenzijos pateikimo metu ji neturėjo galimybės dalies reikalavimų kelti kreipimosi metu, motyvuojant, kad ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų tikslas (turinys) paaiškėjo tik atsakovei pateikus atsakymą į pretenziją. Teismas pritaria atsakovės UAB „Pakruojo vandentiekis“ argumentui, kad ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai iš esmės yra susiję su sutarties vykdymu (vykdymo kokybe), kad tai yra akivaizdu iš ekonominio naudingumo kriterijų aprašymo bei kriterijų pavadinimų (Pirkimo sąlygų 27.6 p.). Taigi, ieškovė nepagrįstai peržengia ginčo ribas, kurios buvo nustatytos teikiant pretenziją. Teismas sprendžia, kad nėra teisinio pagrindo nagrinėti ieškinį dėl ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų teisėtumo tais aspektais, kurie nebuvo ginčyti pretenzijoje, todėl, vadovaujantis CPK 4232 str. 1 d., 4233 str. 2 ir 3 d. bei VPĮ 93 str. 3 d., ieškinio reikalavimai dėl ekonominio naudingumo kriterijų neteisėtumo, kurie nebuvo ginčyti ikiteismine tvarka, paliktini nenagrinėti.

27VPĮ 39 straipsnio 4 dalies 1 punktas numato, kad Perkančioji organizacija pasiūlymus vertina remdamasi šiais kriterijais: 1) ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo, kai pirkimo sutartį sudaro su dalyviu, pateikusiu perkančiajai organizacijai naudingiausią pasiūlymą, išrinktą pagal jos nustatytus kriterijus, susijusius su pirkimo objektu, – paprastai kokybės, kainos, techninių privalumų, estetinių ir funkcinių charakteristikų, aplinkosaugos charakteristikų, eksploatavimo išlaidų, veiksmingumo, garantinio aptarnavimo ir techninės pagalbos, pristatymo datos, pristatymo laiko arba užbaigimo laiko, arba 2) mažiausios kainos. VPĮ 90 straipsnio 1 dalis numato, kad perkant prekes, paslaugas ar darbus, pateikti pasiūlymai gali būti vertinami vadovaujantis ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo arba mažiausios kainos kriterijumi. Vykdant projekto konkursą ar perkant meno, kultūros paslaugas, pateikti pasiūlymai gali būti vertinami pagal perkančiosios organizacijos nustatytus, su pirkimo objektu susijusius kriterijus, kurie nebūtinai turi remtis mažiausia kaina ar ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijumi. VPĮ 90 straipsnio 2 dalis numato, kad ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas išrenkamas pagal perkančiosios organizacijos nustatytus, su pirkimo objektu susijusius kriterijus. Tokie kriterijai, be kainos, paprastai yra kokybės, techninių privalumų, estetinių ir funkcinių charakteristikų, aplinkosaugos charakteristikų, eksploatavimo išlaidų, veiksmingumo, garantinio aptarnavimo ir techninės pagalbos, pristatymo datos, pristatymo laiko arba užbaigimo laiko kriterijai. Tais atvejais, kai pirkimo sutarties įvykdymo kokybė priklauso nuo už pirkimo sutarties įvykdymą atsakingų darbuotojų kompetencijos, išrenkant ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą taip pat gali būti vertinama darbuotojų kvalifikacija ir patirtis.

28Viešųjų pirkimų pasiūlymų vertinimo rekomendacijų, patvirtintų Tarnybos direktoriaus 2006-10-12 įsakymu (2010-07-01 redakcija Nr. 1S-53) (toliau – Rekomendacijos), 9 punktas numato, kad ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai turi atitikti ir pagrindinius viešųjų pirkimų principus, t. y. būti aiškūs, suprantamai aprašyti pirkimo dokumentuose. Perkančioji organizacija turi stengtis taip nustatyti vertinimo kriterijus, kad išrenkant geriausią pasiūlymą būtų sudarytos sąlygos pasiekti Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 2 dalimi nustatytą pirkimų tikslą. Pagal Rekomendacijų 11 punktą, ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo įvertinimui siūloma pasirinkti kriterijus, kurie padidintų perkamo objekto naudojimo efektyvumą: kainą (kaina yra privalomas kriterijus), kokybę, techninius privalumus, estetines, funkcines charakteristikas, aplinkosaugos charakteristikas, eksploatavimo išlaidas, efektyvumą, garantinį aptarnavimą ir techninę pagalbą, pristatymo datą, pristatymo laikotarpį arba užbaigimo terminą, taip pat kitus, tiesiogiai su pirkimo objektu susijusius kriterijus. Kaip pagristai nurodo Viešųjų pirkimų tarnyba, rekomenduojama vengti tokių kriterijų, kurie neturi tiesioginės įtakos pirkimo objektui, arba ta įtaka labai nedidelė, nerekomenduojama pasiūlymus vertinti pagal kriterijus, susijusius su tiekėjų kvalifikacija.

29Nagrinėjamo ginčo atveju nustatytina, ar ekonominio naudingumo kriterijai yra pakankamai susiję su Viešojo pirkimo objektu, ir, jei sąsaja yra pakankama ir pagrįsta, ar kriterijai, subkriterijai bei visa pasiūlymų vertinimo tvarka yra pakankamai tiksli ir aiški.

30Viešojo pirkimo 27.2. punkte numatyta, kad pasiūlymai vertinami pagal „ekonomiškai naudingiausio“ pasiūlymo vertinimo kriterijų. Taigi, Perkančioji organizacija, nustatydama pasiūlymų vertinimo kriterijus siekia įvertinti sutarties vykdymo būdą ir siekia nustatyti ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą. Teismas sutinka su atsakovės argumentu, kad Perkančioji organizacija pasiūlymų vertinimo etape nenumato ir neketina vertinti tiekėjų kvalifikacijos, patirties ar gebėjimų, nes pasiūlymai vertinami taip, kaip tas nurodyta Pirkimo dokumentų I skyriaus 27.3-27.10 p., jokie kiti pasiūlymų vertinimo kriterijai nėra numatyti Viešajame pirkime.

31Pirkimo sąlygų 27.3 punkte pateikta vertinimo kriterijų lentelė, į kuriuos įeina ir ieškovės ginčijami kriterijai – T1-T3. Lentelės kriterijumi Tl „Rizikos valdymas“ yra vertinamas projekto „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra ir rekonstravimas Pakruojo rajono savivaldybėje“ (toliau – Projektas) specifikos, susijusios su rangos sutarties vykdymu, suvokimas; Projekto vykdymo rizikų, susijusių su rangos sutarties vykdymu, identifikavimas; rangos sutarties (toliau – darbų) vykdymo rizikų identifikavimas, jų veiksnių analizės išsamumas; numatytų rizikos valdymo priemonių ir būdų efektyvumas, įgyvendinamumas ir pagrįstumas. Teismas pritaria Viešųjų pirkimų tarnybos pozicijai, kad iš aptarto kriterijaus Tl „Rizikos valdymas“ nekyla abejonių dėl šio kriterijaus glaudžios sąsajos su Pirkimo objektu, kad atsakovė, siekdama gauti kuo geresnius statybos darbus, yra suinteresuota, kad tiekėjas gebėtų identifikuoti galimas darbų įgyvendinimo metu iškylančias rizikas ir gebėtų jas valdyti.

32Teismas sprendžia, kad minėto kriterijaus Tl „Rizikos valdymas“ subkriterijai taip pat yra aiškiai apibūdinti, nes Pirkimo sąlygose yra pateikiama lentelė, kurioje intervalais nurodoma, kiek balų bus gaunama už tam tikro lygio tiekėjo sugebėjimą nustatyti riziką ir priemonių rizikai valdyti taikymą. Taigi, vertinimo subkriterijai yra detaliai aprašyti ir galima aiškiai nustatyti, už kokius pasiūlymus bus taikomas tam tikras balas.

33Lentelės kriterijumi T2 „Darbų organizavimas ir komunikacija“ yra vertinami rangovo darbo organizavimo aspektai; resursų valdymo planas; rangovo pasiūlyto darbų tvarkaraščio realumas ir susietumas su rizikos valdymo planu; atitikimas Projekto tikslams ir uždaviniams; rangovo taikomi vidinės (specialistų, jungtinės veiklos partnerių, subrangovų) ir išorinės (su perkančiąja organizacija, suinteresuotomis institucijomis) komunikacijos planai, jų aiškumas, atitikimas sutarties specifikai, įgyvendinimo paprastumas. Teismas sprendžia, kad minėto vertinimo kriterijaus subkriterijai yra aiškūs ir tikslūs, atsakovė aiškiai apibrėžė, kaip bus vertinamas kiekvienas darbų organizavimo ir komunikacijos aspektas, kas bus vertinama ir kas bus nevertinama bei numatė atitinkamą balų intervalą už atitinkamą pasiūlymą.

34Lentelės kriterijumi T3 „Aplinkosaugos priemonės ir vadybos sistemų taikymas“ vertinamos taikomos poveikio aplinkai mažinimo priemonės, jų taikymo planas, jo aiškumas, efektyvumas, susietumas su rizikos valdymo priemonėmis, darbų organizavimo ir komunikacijų planu; visų projektavimo ir statybos metu neigiamai veikiamų aplinkos komponentų ir būsimų taršos šaltinių atskleidimas ir pagrindimas; vertinamas rangovo įdiegtų vadybos sistemų (ar lygiaverčių) taikymo vykdant sutartį pagrindimas, taikymo nauda. Teismas sprendžia, kad T3 „Aplinkosaugos priemonės ir vadybos sistemų taikymas“ kriterijus yra susijęs su Pirkimo objektu, kriterijus, vertinimo sistema (subkriterijai ir suteikiami balai) yra aiškiai išdėstyti ir suprantami, atsakovė nurodo subkriterijus, juos detaliai aprašo bei numato atitinkamus balų intervalus. Kaip pagristai pažymi Viešųjų pirkimų tarnyba, tiek Viešųjų pirkimų įstatymo 39 straipsnio 4 dalies 1 punktas, tiek Rekomendacijų 2.5 ir 4 punktai, pateikia pavyzdines ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijaus reikšmes, tarp kurių numatytos ir aplinkos apsaugos charakteristikos.

35Teismas sprendžia, kad atsakovės parengti ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijai yra parengti nepažeidžiant VPĮ pagrindinių principų, atitinka teismų praktikos suformuluotas taisykles, leidžia Pirkime vienodomis sąlygomis dalyvauti visiems pakankamai atidiems bei rūpestingiems tiekėjams ir sudaro galimybę išrinkti didžiausios pridėtinės vertės pasiūlymą.

36Atsakovė pagrįstai remiais ESTT praktika, kurioje buvo vertinama galimybė nustatyti ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų, susijusį būtent su sutarties vykdymu (sutarties įvykdymo užtikrinimu), t. y. 2003 m. gruodžio 4 d. Sprendimu EVN ir Wienstrom (C448/01, EU:C:2003:651, 70 punktas), kuriame ESTT nurodė, kad aprūpinimo patikimumas gali iš principo būti priskiriamas prie sutarties sudarymo kriterijų, skirtų ekonomiškai naudingiausiam pasiūlymui nustatyti. Galimybę ekonominio naudingumo vertinimo kriterijumi nustatyti su sutarties vykdymu susijusį kriterijų patvirtina 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB, kurios 67 str. 3 d., nurodanti kriterijų sąsajumo su viešosios sutarties dalyku principus, apibrėžia, kad veiksniai, susiję su konkrečiu tų darbų, prekių ar paslaugų gamybos, tiekimo, teikimo ar prekybos procesu arba konkrečiu kito jų gyvavimo ciklo etapo procesu, laikytini susijusiais su sutarties dalyku.

37Teismas konstatuoja, jog atsakovė įrodė, kad su sutarties vykdymu susijusiais kriterijais ji siekia ne patikrinti, ar dalyvis bus pajėgus įgyvendinti sutartį, tačiau įvertinti, kaip dalyvis įgyvendins sutartį, kad didesni balai bus suteikiami dalyviams, kurių aprašymai parodys, jog jie yra pakankamai įsigilinę į perkamą objektą, įvertina realias rizikas, tinkamai suplanuoja veiksmus bei priemones ir užtikrina darbų kokybę bei aplinkosaugą, siekdami tinkamai ir efektyviai įvykdyti sutartį. Teismas laiko pagristu atsakovės argumentą, kad dalyvio sutarties įgyvendinimo suvokimo lygis ir jo detalizavimas pasiūlyme leidžia pagrįstai tikėtis, kad tokio dalyvio atliekami darbai bus atlikti kokybiškiau.

38Teismas sutinka su atsakovės teiginiu, jog ieškovė nenurodo nei objektyvių aplinkybių, neleidžiančių pateikti aprašymo, potencialiai įvertinamo maksimaliais balais, nei konkrečių Pirkimo sąlygų reikalavimų, varžančių ieškovės teises, o savo reikalavimus grindžia tik deklaratyviais bendro pobūdžio teiginiais apie negalimumą parengti maksimaliais balais įvertinamo pasiūlymo. Atsakovė pagrįstai atkreipė dėmesį, kad kiekvienas tiekėjas turi teisę atvykti apžiūrėti statybvietės ar prašyti Perkančiosios organizacijos pateikti tam tikrų papildomą informaciją. Pirkimo sąlygose yra pateikta detali informacija, reikalinga tinkamam pasiūlymo parengimui.

39Teismas laiko nepagrįstu ieškovės teiginį, kad iš Perkančiosios organizacijos atsakymo į ieškovės pretenziją („Bet kuris rinkos dalyvis atitinkantis minimalius kvalifikacijos reikalavimus turi galimybe surinkti maksimalų ekonominio naudingumo balų, jei pasiūlys tinkamiausias rizikos valdymo, darbų organizavimo, komunikacijos, aplinkosaugos ir vadybos sistemų taikymo priemones“) yra akivaizdu, kad ne už minimalių kvalifikacinių reikalavimų atitiktį Perkančioji organizacija ketina skirti ekonominio naudingumo balus. Kaip pagristai nurodo atsakovė, iš minėto ieškovės cituoto sakinio matyti, kad pirkime dalyvauti, pateikti tinkamus pasiūlymus bei pagal nustatytus pasiūlymo vertinimo kriterijus būti įvertintais „puikai“ galimi visų, minimalius kvalifikacijos reikalavimus atitikusių teikėjų pasiūlymai, nei tiekėjų patirtis, nei gebėjimai pasiūlymų vertinimo etape nelyginami ir nevertinami.

40Teismas pažymi, kad Pirkimo dokumentų sudėtyje pateikta „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo tinklų schema M 1:3500“, kurios turinys, kaip pagristai nurodo atsakovė, atitinka prieš projektinių pasiūlymų esmę, o schemoje numatytų preliminarių sprendinių darbų atlikimui reikalavimai aiškiai išdėstyti pirkimo dokumentų III skyriuje „Užsakovo reikalavimai“. Taigi, ieškovė nepagristai teigia, kad atsakovė Pirkimo dokumentuose nepateikė priešprojektinių pasiūlymų bei detalios techninės specifikacijos.

41Teismas, įvertinęs išdėstytas aplinkybes, ieškovės ieškinį atmeta. Kadangi atsakovė nepateikė bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių duomenų, šios išlaidos jos naudai iš atsakovės nepriteistinos.

42Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 258-259 straipsniais, 270 straipsniu, teismas,

Nutarė

43Ieškinio reikalavimus dėl ekonominio naudingumo kriterijų neteisėtumo, kurie nebuvo ginčyti ikiteismine tvarka, paliktini nenagrinėtus.

44Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

45Sprendimas per 14 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Šiaulių apygardos teismui.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa... 2. Ieškovė UAB „Šiaulių dujotiekio statyba“ kreipėsi į teismą su... 3. Pateiktu ieškiniu ir dubliku nurodo, kad perkančioji organizacija UAB... 4. Sprendime nurodžius, kad ginčijamais kriterijais siekiama ne rezultato, o... 5. Ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas yra tas, kurio kainos ir kokybės... 6. Pretenzijoje ieškovė laikėsi pozicijos, kad Viešojo pirkimo sąlygose nėra... 7. Aplinkybės, lėmusios pretenzijos ir ieškinio pagrindo bei dalyko... 8. Perkančioji organizacija nurodo, kad „siekia ne patikrinti, ar dalyvis bus... 9. Atsakovė UAB „Pakruojo vandentiekis“ pateiktu atsiliepimu ir tripliku... 10. Atsižvelgiant į tai. kad Pirkimo sąlygose nustatytų ekonominio naudingumo... 11. Su sutarties vykdymu susijusiais kriterijais atsakovė siekia ne patikrinti, ar... 12. Ieškovė nenurodo nei objektyvių aplinkybių, neleidžiančių pateikti... 13. Dublike ieškovė neteisingai teigia, kad iš sprendime Perkančiosios... 14. Dėl prieš projektinių pasiūlymų ir techninio projekto nepateikimo nurodo,... 15. Išvadą teikianti institucija, Viešųjų pirkimų tarnyba, nurodė, kad... 16. Ieškinys netenkintinas.... 17. Byloje nustatyta, kad atsakovė, perkančioji organizacija UAB „Pakruojo... 18. Viešajam pirkimui yra taikomos Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų... 19. Perkančiosios organizacijos, pirkimo dokumentuose nustatydamos pirkimo... 20. Pretenzijoje ieškovė UAB „Šiaulių dujotiekio statyba“ laikėsi... 21. CPK 4233 str. 2 d. nustatyta, kad ieškinyje negali būti reiškiami... 22. Taigi, Lietuvoje įtvirtinta peržiūros procedūra apima privalomą... 23. Pretenzijos padavimo termino turinio analizė suponuoja išvadą, kad tiekėjas... 24. Vienas svarbiausių reikalavimų, atsižvelgiant į Lietuvoje įtvirtintą... 25. Iš ieškovės pretenzijos matyti, kad ji reikalavo pakeisti Viešojo pirkimo... 26. Teismas sprendžia, kad ieškovė neįrodė, jog pretenzijos pateikimo metu ji... 27. VPĮ 39 straipsnio 4 dalies 1 punktas numato, kad Perkančioji organizacija... 28. Viešųjų pirkimų pasiūlymų vertinimo rekomendacijų, patvirtintų Tarnybos... 29. Nagrinėjamo ginčo atveju nustatytina, ar ekonominio naudingumo kriterijai yra... 30. Viešojo pirkimo 27.2. punkte numatyta, kad pasiūlymai vertinami pagal... 31. Pirkimo sąlygų 27.3 punkte pateikta vertinimo kriterijų lentelė, į kuriuos... 32. Teismas sprendžia, kad minėto kriterijaus Tl „Rizikos valdymas“... 33. Lentelės kriterijumi T2 „Darbų organizavimas ir komunikacija“ yra... 34. Lentelės kriterijumi T3 „Aplinkosaugos priemonės ir vadybos sistemų... 35. Teismas sprendžia, kad atsakovės parengti ekonomiškai naudingiausio... 36. Atsakovė pagrįstai remiais ESTT praktika, kurioje buvo vertinama galimybė... 37. Teismas konstatuoja, jog atsakovė įrodė, kad su sutarties vykdymu... 38. Teismas sutinka su atsakovės teiginiu, jog ieškovė nenurodo nei objektyvių... 39. Teismas laiko nepagrįstu ieškovės teiginį, kad iš Perkančiosios... 40. Teismas pažymi, kad Pirkimo dokumentų sudėtyje pateikta „Vandens tiekimo... 41. Teismas, įvertinęs išdėstytas aplinkybes, ieškovės ieškinį atmeta.... 42. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 258-259... 43. Ieškinio reikalavimus dėl ekonominio naudingumo kriterijų neteisėtumo,... 44. Likusioje dalyje ieškinį atmesti.... 45. Sprendimas per 14 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui,...