Byla 2-2-790/2019
Dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. gegužės 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-568-343/2009 panaikinimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aldonos Tilindienės ir Jūratės Varanauskaitės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo S. L. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 17 d. nutarties, kuria atmestas prašymas dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. gegužės 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-568-343/2009 panaikinimo.

3Teismas

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Medicinos bankas“ (ieškovės teisių perėmėja uždaroji UAB „EDS Invest“) kreipėsi į teismą, prašydama: 1) pripažinti negaliojančiais 2008 m. rugsėjo 4 d. sandorį, pagal kurį atsakovė E. J. pardavė atsakovams A. P. ir D. P. butą (unikalus Nr. ( - )), esantį ( - ); 2008 m. gegužės 9 d. sandorį, pagal kurį atsakovė E. L. padovanojo atsakovui N. L. butą (unikalus Nr. ( - )), esantį ( - ); 2008 m. rugsėjo 11 d. sandorį, pagal kurį atsakovai E. L. ir S. L. pardavė V. L. butą (unikalus Nr. ( - )), esantį ( - ); 2) taikyti dvišalę restituciją. Ieškovė nurodė, kad nusipirko iš UAB „Heraldijos statyba“ 2008 m. sausio 30 d. ir 2008 m. vasario 29 d. paprastuosius neprotestuotinus vekselius, už kuriuos solidariai laidavo E. L., S. L., G. J., E. J., UAB „Heraldija“, taip pat iš UAB „Heraldija“ nusipirko 2008 m. rugsėjo 11 d. paprastą neprotestuotiną vekselį, už kurį solidariai laidavo E. L., S. L., G. J., E. J. ir UAB „Heraldijos statyba“. Suėjus vekselių apmokėjimo terminui, UAB „Heraldijos statyba“ ir UAB „Heraldija“ negrąžino ieškovei skolos. Ieškovei buvo išduoti vykdomieji įrašai, kurie buvo pateikti vykdyti antstoliui. Pradėjus vykdymo veiksmus, paaiškėjo, kad laiduotojai, siekdami išvengti pagal vekselius prisiimtų prievolių įvykdymo, savo turtą perleido kitiems asmenims. Atsakovai E. L. ir S. L., solidariai laidavę už visus 3 vekselius, 2008 m. gegužės 15 d. dovanojimo sutartimi perleido butą, esantį ( - ), savo sūnui, N. L., o butą, esantį ( - ), 2008 m. rugsėjo 11 d. pirkimo–pardavimo sutartimi perleido S. L. motinai V. L.. Ieškovė prašė pripažinti sudarytus sandorius negaliojančiais actio Pauliana pagrindu.

82.

9Kauno apygardos teismas 2009 m. gegužės 5 d. sprendimu ieškinį patenkino. Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. vasario 17 d. nutartimi Kauno apygardos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

103.

11Atsakovas S. L. kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) atnaujinti procesą ir iš naujo išnagrinėti civilinės bylos dalį, kuria tenkintas ieškovės reikalavimas pripažinti negaliojančia 2008 m. gegužės 9 d. sudarytos dovanojimo sutarties dalį, kuria atsakovai S. L. ir E. L. padovanojo N. L. butą, esantį ( - ), taikyta restitucija, minėtas butas grąžintas E. L. ir S. L. ir skirtas ieškovės kreditoriniams reikalavimams patenkinti; taip pat bylos dalį, kuria tenkintas ieškovės reikalavimas pripažinti negaliojančia 2008 m. rugsėjo 11 d. pirkimo–pardavimo sutartį, kuria S. L. ir E. L. pardavė V. L. butą, esantį ( - ), S. L. ir E. L. iš V. L. priteista 150 000 Lt, skirtų ieškovės kreditoriniams reikalavimams patenkinti; 2) šias Kauno apygardos teismo 2009 m. gegužės 5 d. sprendimo dalis panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės reikalavimus atmesti.

124.

13Atsakovas nurodė, kad Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. 2-745-390/2013, 2013 m. rugpjūčio 7 d. sprendimu pripažino negaliojančiomis nuo jų išrašymo momento AB „Medicinos bankas“ turimų UAB „Heraldija“ ir UAB „Heraldijos statyba“ vekselių dalis dėl S. L. laidavimo ir panaikino vykdomuosius įrašus dėl solidariosios skolos išieškojimo iš S. L.. Kauno apygardos teismas, priimdamas sprendimą, rėmėsi oficialiu rašytiniu įrodymu – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų valdybos 2011 m. rugsėjo 22 d. išvada, kurioje, be kita ko, konstatuota, kad vekseliuose S. L. vardu pasirašė kitas asmuo, pamėgdžiodamas jo parašą. Taigi, išnagrinėjus minėtą civilinę bylą, paaiškėjo nauja esminė aplinkybė, kad ieškovė AB „Medicinos bankas“ neturi reikalavimo teisės atsakovui ir atsakovas nėra ieškovės skolininkas.

145.

15Kauno apygardos teismas 2016 m. gegužės 9 d. nutartimi atnaujino procesą Kauno apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-568-343/2009, kurioje teismas 2009 m. gegužės 5 d. sprendimu pripažino iš dalies negaliojančiu E. L., S. L. ir N. L. buto dovanojimo sandorį, taikė restituciją ir grąžino butą E. L. ir S. L.; pripažino negaliojančiu 2008 m. rugsėjo 11 d. E. L., S. L. ir V. L. sudarytą buto pirkimo–pardavimo sutartį ir priteisė iš V. L. 150 000 Lt E. L. ir S. L.; iš V. L. priteistą sumą ir iš N. L. išreikalautą butą skyrė ieškovės AB „Medicinos bankas“ kreditoriniams reikalavimams patenkinti.

16II.

17Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

186.

19Kauno apygardos teismas 2018 m. balandžio 17 d. nutartimi atmetė atsakovo S. L. prašymą panaikinti Kauno apygardos teismo 2009 m. gegužės 5 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-568-343/2009, dalį.

207.

21Teismas pažymėjo, kad atnaujinus procesą civilinėje byloje, teismas pakartotinai nagrinėja bylą pagal bendrąsias Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – ir CPK) nustatytas taisykles, neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai, t. y. teismas patikrina teismo sprendimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą tiek ir tokiais pagrindais, kurie yra nustatyti teismo nutartyje atnaujinti procesą. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad pakartotinai nagrinėdamas civilinę bylą nevertins atsakovo atstovės nurodytos aplinkybės dėl neįrodyto V. L. nesąžiningumo ir atsakovų S. L. ir E. L. sąžiningumo tuo aspektu, kad sudarydami dovanojimo sandorį, jie veikė nepilnamečio vaiko interesais kaip teisėti jo atstovai, kadangi šios aplinkybės nėra susijusios su proceso atnaujinimo pagrindu.

228.

23Teismas nurodė, kad Kauno apygardos teismo 2009 m. gegužės 5 d. sprendime, kurio dalį atsakovas prašo panaikinti, ieškovės AB „Medicinos bankas“ reikalavimo teisė atsakovui S. L. buvo kildinama iš 2008 m. sausio 30 d., vasario 29 d. ir birželio 13 d. vekselių, kuriais atsakovas laidavo ieškovei UAB „Heraldija“ prievolės įvykdymą, ir pagal vekselius išduotų vykdomųjų įrašų. Kauno apygardos teismas 2013 m. liepos 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-745-390/2013 konstatavo, kad S. L. nepasirašė pirmiau minėtų vekselių, todėl tiek vekseliai, tiek ir jų pagrindu išduoti vykdomieji įrašai buvo pripažinti negaliojančiais. Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė turinti reikalavimo teisę S. L. atžvilgiu. Vis dėlto, teismo vertinimu, ši aplinkybė, sudariusi pagrindą proceso atnaujinimui, nesudaro pagrindo panaikinti atsakovo nurodomą 2009 m. gegužės 5 d. teismo sprendimo dalį.

249.

25Teismas pažymėjo, kad atsakovo sudaryti sandoriai buvo nuginčyti remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.66 straipsniu (actio Pauliana). Nors atnaujinto bylos proceso metu nustatyta, kad ieškovė neturi reikalavimo teisės atsakovui S. L., byloje nėra ginčo, kad ieškovė turi reikalavimo teisę E. L., sprendime nurodytus sandorius S. L. ir E. L. sudarė būdami santuokoje ir perleistas turtas jiems priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, kad actio Pauliana sąlyga dėl neabejotinos ir galiojančios kreditoriaus reikalavimo teisės į skolininką gali būti laikoma nustatyta ir tada, kai kreditorius ginčija skolininko sudarytą sandorį, kuriuo šis perleido turtą, bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdytą kartu su sutuoktiniu, kuris nėra kreditoriaus skolininkas, padarė išvadą, kad aplinkybė, jog atsakovas S. L. paneigė ieškovės reikalavimo teisę jo atžvilgiu, sudaro pagrindą ne panaikinti ginčijamą teismo sprendimo dalį, bet vykdyti išieškojimą pagal šį sprendimą vadovaujantis CPK 666 straipsniu.

26III.

27Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

2810.

29Atskirajame skunde atsakovas S. L. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 17 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atsakovas nurodo, kad skundžiamoje nutartyje teismas nepagrįstai atsisakė vertinti aplinkybes dėl V. L. (atsakovo motinos) sąžiningumo. Pirmą kartą nagrinėdamas bylą, Kauno apygardos teismas preziumavo, kad nekilnojamojo turto pirkėja V. L. yra nesąžininga, kadangi ji yra skolininko S. L. motina. Kitaip tariant, teismui nustačius, kad atsakovas yra ieškovės skolininkas (ieškovė turi reikalavimo teisę atsakovo atžvilgiu), pirkėjos nesąžiningumas buvo konstatuotas kaip išvestinė aplinkybė. Pakartotinai nagrinėdamas bylą teismas nustatė, kad ieškovė neturi reikalavimo teisės atsakovui, todėl turi būti panaikintos ir visos aplinkybės, kurios buvo nustatytos pirmiau minėtos klaidingos teismo išvados pagrindu (turi būti panaikinta prezumpcija dėl V. L. tariamo nesąžiningumo).

3011.

31Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė prašo atmesti atsakovo atskirąjį skundą ir Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 24 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:

3211.1.

33Vienintelė aplinkybė, dėl kurios buvo atnaujintas procesas byloje – tai naujai paaiškėjusi aplinkybė, kad ieškovė neturėjo reikalavimo teisės atsakovui. Klausimą dėl atsakovo motinos sąžiningumo atsakovas iškėlė tik prieš tai, kai proceso dalyviai pradėjo sakyti baigiamąsias kalbas. Atsižvelgiant į tai, skundžiama nutartimi teismas pagrįstai vertino tik aplinkybę, kokios įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui turėjo tai, kad atsakovo prievolė ieškovei negalioja.

3411.2.

35Atsakovas neįrodė, kad jo motina buvo sąžininga turto pirkėja. V. L. negalėjo nežinoti tikrųjų turto perleidimo priežasčių, nes ginčo sandoris sudarytas su atsakovu. Tiek sudarydamas ginčijamą sandorį, tiek ir teismui priimant sprendimą dėl jo pripažinimo negaliojančiu atsakovas laikė save ieškovės skolininku ir neginčijo, kad jo įsipareigojimai ieškovei yra galiojantys. Be to, atsakovo motina ginčo turtą faktiškai įgijo neatlygintinai, o tai ne tik įrodo tikrąsias sandorio sudarymo priežastis, bet ir sudaro pagrindą vadovautis CK 6.66 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta taisykle, kad neatlygintinai sudarytas sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu nepaisant trečiojo asmens sąžiningumo ar nesąžiningumo.

36Teisėjų kolegija

konstatuoja:

37IV.

38Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

3912.

40Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ginčo ribos.

4113.

42Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, kurios procesas buvo atnaujintas, tinkamai nustatė pakartotinai nagrinėjamo ginčo ribas ir pagrįstai apsiribojo tik vienos iš actio Pauliana taikymo sąlygų vertinimu. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, kurios procesas buvo atnaujintas nustačius, kad atsakovas S. L. nėra ieškovės skolininku, konstatavo, kad ieškovės skolininke buvo atsakovo tuometė sutuoktinė E. L., o teismo sprendimu panaikintų sandorių objektu buvęs nekilnojamas turtas (butai), perleistas atsakovo sūnui ir motinai, priklausė atsakovui ir E. L. bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Vadovaudamasis šiomis aplinkybėmis, teismas padarė išvadą, kad actio Pauliana sąlyga dėl neabejotinos ir galiojančios kreditoriaus reikalavimo teisės skolininkui egzistavo, ir netenkino atsakovo prašymo panaikinti Kauno apygardos teismo 2009 m. gegužės 5 d. sprendimą. Atsakovas atskirajame skunde nekvestionuoja šios pirmosios instancijos teismo išvados, tačiau laiko nepagrįstu teismo sprendimą pakartotinai nagrinėjant šią civilinę bylą netirti, ar egzistavo kitos actio Pauliana pagrindu pareikšto ieškinio tenkinimo sąlygos, konkrečiai – nevertinti, ar pareiškėjo motina V. L., 2008 m. rugsėjo 11 d. pirkimo–pardavimo sutartimi įgijusi atsakovo ir jo sutuoktinės valdytą butą, buvo sąžininga sandorio šalimi. S. L. vertinimu, išvada dėl V. L. nesąžiningumo yra tiesiogiai sąlygota klaidingai nustatytos aplinkybės, kad jis yra ieškovės skolininkas.

4314.

44Šiame kontekste, visų pirma, pažymėtina, kad proceso atnaujinimo institutas nėra nauja ar papildoma bylos nagrinėjimo stadija. Šis institutas – tai ekstraordinarinis būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009; 2011 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2011). Proceso atnaujinimas neturi būti naudojamas kaip priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009; 2009 m. gruodžio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-572/2009). Dėl šios priežasties, užtikrinant teismų pareigą neleisti, kad įrodinėjimo procesas būtų begalinis, ir siekiant pagrindinių civilinio proceso tikslų (CPK 2 straipsnis) – kaip galima greitesnio bylos užbaigimo, atkuriant teisinę taiką tarp šalių, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo (CPK 7 straipsnis), teismui yra svarbu, atsižvelgiant į proceso atnaujinimo paskirtį, tiksliai nustatyti pagrindų procesui atnaujinti buvimą ir nagrinėti prašymus atnaujinti procesą taip, kad tai nepavirstų pakartotiniu bylos nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-572/2009).

4515.

46CPK 370 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad atnaujinus bylos nagrinėjimą, teismas bylą nagrinėja pakartotinai pagal bendrąsias CPK nustatytas taisykles, neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai. Ši nuostata reiškia, kad atnaujintos bylos nagrinėjimo ribos apibrėžtos teismo nutartyje, kuria procesas byloje atnaujintas. Teismas, nusprendęs atnaujinti procesą, nurodo vieną ar kelis CPK 366 straipsnio 1 dalyje išvardintus pagrindus, sudariusius teisinę prielaidą patikrinti ankstesnio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Atnaujinęs procesą, teismas nagrinėja bylą, apsiribodamas tais klausimais, kurie kyla, siekiant atsakyti, ar pareiškėjo, prašiusio atnaujinti procesą, konkrečiai suformuluotos ir motyvuotos abejonės dėl bylos išsprendimo tinkamumo yra pagrįstos. Tokį teisinį reglamentavimą lemia proceso atnaujinimo instituto specifika – atnaujinus procesą iš naujo nagrinėjami klausimai, išspręsti įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kuris dažniausiai turi res judicata galią. Kad sprendimo res judicata galia veiktų realiai, taip pat teisiniam tikrumui ir apibrėžtumui užtikrinti būtina, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas būtų stabilus ir teismo išspręsti ginčai be pagrįstos būtinybės nebūtų atnaujinti. Toks stabilumas nebūtų užtikrintas, jeigu nebūtų griežtai ribojama galimybė kvestionuoti teismo pagrįstai ir teisėtai konstatuotus faktinius bei teisinius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-550/2009).

4716.

48Pirmiau minėta, kad atsakovas siekia, jog būtų panaikintas teismo sprendimas, kuriuo actio Pauliana pagrindu buvo pripažinti negaliojančias atsakovo ir E. L. sudaryti nekilnojamojo turto dovanojimo ir pirkimo–pardavimo sandoriai. Kauno apygardos teismas, pirmą kartą išnagrinėjęs atnaujintą bylą, konstatavo, kad egzistavo visi CK 6.66 straipsnyje įtvirtinti šio instituto taikymo pagrindai – teismas nustatė, kad tuometė kreditorė AB „Medicinos bankas“ turėjo neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkams (be kita ko, S. L. ir E. L.); ginčijami pirkimo–pardavimo ir dovanojimo sandoriai pažeidė ieškovės interesus; skolininkai neprivalėjo sudaryti šių sandorių; tiek skolininkai S. L. ir E. L., tiek ir asmenys, su kuriais buvo sudaryti ginčijami sandoriai, buvo nesąžiningi; ieškinys dėl sandorių nuginčijimo pateiktas nepraleidus nustatyto senaties termino.

4917.

50Atsakovas pateikė prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje, užbaigtoje įsiteisėjusiu Kauno apygardos teismo sprendimu, ir panaikinti šio teismo sprendimo dalį, nurodydamas, kad jis nėra ieškovės skolininkas (kitoje teismo išnagrinėtoje byloje buvo panaikintos ieškovės AB „Medicinos bankas“ turimų UAB „Heraldija“ ir UAB „Heraldijos statyba“ vekselių dalys dėl S. L. laidavimo ir vykdomieji įrašai dėl solidariosios skolos išieškojimo iš S. L.), taigi, neegzistuoja viena iš actio Pauliana taikymo sąlygų – ieškovė neturi reikalavimo teisės S. L. atžvilgiu. S. L. nenurodė jokių kitų pagrindų, dėl kurių turėtų būti atnaujintas procesas užbaigtoje civilinėje byloje, ir nekvestionavo kitų teismo nustatytų actio Pauliana taikymo sąlygų buvimo, be kita ko, jis nekėlė klausimo ir dėl nekilnojamojo turto įgijėjos V. L. sąžiningumo. Tenkindamas atsakovo prašymą, Kauno apygardos teismas 2016 m. gegužės 9 d. nutartimi atnaujino procesą Kauno apygardos teismo 2009 m. gegužės 5 d. sprendimu užbaigtoje civilinėje byloje. Teismas pažymėjo, kad esminė naujai paaiškėjusios aplinkybės, kad atsakovas nepasirašė vekselių, iš kurių ieškovė kildino savo reikalavimus S. L., reikšmė šioje byloje yra ta, kad siekiant tenkinti reikalavimus, pareikštus actio Pauliana pagrindu, būtina nustatyti CK 6.66 straipsnyje įtvirtintų sąlygų visetą, iš kurių pirmoji sąlyga – tai galiojanti reikalavimo teisė skolininkui.

5118.

52Taigi, civilinė byla buvo atnaujinta siekiant įvertinti, ar pagrįstai buvo patenkintas ieškovės actio Pauliana pagrindu pareikštas ieškinys, teismui kitoje byloje nustačius, kad atsakovas S. L. nelaidavo ieškovei dėl UAB „Heraldija“ ir UAB „Heraldijos statyba“ prievolių įvykdymo ir nėra ieškovės skolininkas, kadangi tokiu atveju galimai neegzistuoja pirmoji actio Pauliana taikymo sąlyga – ieškovė neturi neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės atsakovui. Ši aplinkybė nebuvo žinoma nagrinėjant bylą teisme pirmą kartą ir ji galėjo turėti įtakos byloje priimto įsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumui. Atsakovas nekėlė reikalavimų peržiūrėti teismo sprendime padarytas išvadas dėl kitų actio Pauliana pagrindu pareikšto ieškinio tenkinimo sąlygų buvimo ar nebuvimo, o teismas, priimdamas sprendimą atnaujinti procesą byloje, nevertino, ar be atsakovo nurodytos aplinkybės, kad ieškovė neturi reikalavimo teisės jo atžvilgiu, egzistuoja kokios nors kitos aplinkybės, sudarančios pagrindą atnaujinti procesą. Esant tokioms aplinkybėms darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenagrinėjo ir netyrė atsakovo teismo posėdyje nurodytų argumentų, susijusių su nekilnojamojo turto įgijėjos V. L. sąžiningumu. Vertindamas šias aplinkybes teismas nepagrįstai išplėstų pakartotinai nagrinėjamo ginčo ribas, nors, kaip minėta pirmiau, CPK 370 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas draudimas teismui, nagrinėjančiam bylą, kurioje procesas yra atnaujintas, peržengti ribas, nustatytas proceso atnaujinimo pagrindais ir ši nuostata yra imperatyvi (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2008).

5319.

54Šios teismo išvados nepaneigia atsakovo S. L. argumentas, esą išvada dėl V. L. sąžiningumo yra tiesiogiai susijusi su aplinkybėmis, sudariusiomis pagrindą atnaujinti procesą byloje – V. L. buvo pripažinta nesąžininga turto įgijėja vien dėl to, kad ji buvo tariamo skolininko motina. Teismo vertinimu, turto įgijėjo nesąžiningumo klausimas – tai savarankiška actio Pauliana taikymo sąlyga, todėl išvada, kad V. L. nebuvo sąžininga, nėra automatiškai paneigiama nustačius, kad ieškovė neturėjo reikalavimo teisės V. L. sūnui, nesant jokių šį teiginį pagrindžiančių įrodymų, o atsakovas, kaip minėta, prašydamas atnaujinti procesą byloje, nekvestionavo Kauno apygardos teismo sprendimo dalies, kuria nustatyta, kad V. L. nėra sąžininga ir nesiekė užginčyti šios sąlygos.

5520.

56Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovas, prašydamas panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį dėl tariamo buto įgijėjos sąžiningumo, nepaneigė konstatuotų aplinkybių dėl jos nesąžiningumo. CK 6.66 straipsnio taikymo prasme nesąžiningu įgijėju yra laikomas asmuo, kuris, sudarydamas sandorį, žinojo arba turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia skolininko kreditoriaus teises. Savo ruožtu sąžiningas įgijėjas – tai įgijėjas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių ir ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Iš turto įgijėjo pagal sandorį gali būti reikalaujama domėtis kita sandorio šalimi ir jos turtine padėtimi tiek, kiek normaliai reikia sudaryti sandoriui, nepažeidžiant įstatymų. Toks elgesys pripažintinas įgijėjo pareiga (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje Nr. 3K-3-168/2007; 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2009). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje akcentuojama, kad giminystės ar kitokie artimi ryšiai padidina nesąžiningumo kreditoriaus atžvilgiu galimybes, nes sudaro sąlygas jais susijusių asmenų bendrai veiklai ir tarpusavio pasitikėjimui. Tai sukuria prielaidas tarpusavyje keistis neviešintina informacija, tokia kaip asmens finansinė padėtis, kylančios šio pobūdžio problemos ir jų sprendimo būdai. Dėl to faktas, kad ginčo sandorį sudarę asmenys yra susiję artimais ryšiais, gali būti vertinamas kaip vienas sandorio šalių nesąžiningumo požymių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313/2013).

5721.

58Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovę V. L. ir atsakovą S. L. siejo artimi giminystės ryšiai – V. L. yra S. L. motina. 2008 m. rugsėjo 11 d., pasibaigus vekselių, iš kurių ieškovė kildino savo reikalavimus atsakovams, apmokėjimo terminams (2008 m. sausio 30 d. vekselio mokėjimo terminas suėjo 2008 m. liepos 24 d., 2008 m. vasario 29 d. vekselio – 2008 m. rugpjūčio 22 d., o 2008 m. birželio 13 d. vekselio – 2008 m. rugsėjo 11 d.), buvo sudaryta ginčo pirkimo–pardavimo sutartis, kuria S. L. ir E. L. pardavė jiems nuosavybės teise priklausiusį butą V. L.. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų (pvz., S. L. 2008 m. lapkričio 17 d. atsiliepimo į ieškinį), tuo metu, kai atnaujinta byla buvo nagrinėjama teisme pirmą kartą, atsakovas S. L. nekvestionavo aplinkybės, kad vekseliuose yra jo parašas ir jis laidavo už vekseliuose nurodytų piniginių prievolių įvykdymą, taigi, atsakovas manė esąs ieškovės skolininku. V. L., įgijusi ginčo butą iš savo sūnaus šeimos, faktiškai neatsiskaitė su pardavėjais už šį turtą (Kauno apygardos teismas 2009 m. gegužės 5 d. sprendimu, taikydamas restituciją, priteisė iš V. L. E. L. ir S. L. sutartyje nurodytą buto kainą), nors 2008 m. rugsėjo 11 d. pirkimo–pardavimo sutarties 3 punkte buvo nustatyta, kad V. L. iki sutarties pasirašymo sumokėjo pardavėjams 150 000 Lt sumą, ir visai netrukus, 2008 m. spalio 21 d., sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, kuria už 140 000 Lt perleido butą E. M..

5922.

60Išdėstytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad nekilnojamojo turto įgijėja, S. L. motina V. L., žinojo arba turėjo žinoti, kad jos sūnus ir jo tuometė sutuoktinė yra laiduotojais pagal vekselius, jų prievolių įvykdymo terminai yra pasibaigę ir skolininkai, perleisdami jai (artimai giminaitei) turimą nekilnojamąjį turtą, galimai siekia išvengti prievolės atsiskaityti su savo kreditore. Taigi, ginčo sandorių sudarymo metu V. L. galėjo pagrįstai manyti, kad ieškovė turi reikalavimo teisę S. L., todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad V. L. buvo sąžininga turto įgijėja. Kita vertus, išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad, kaip pagrįstai pastebėjo ieškovė, iš tikrųjų turtas V. L. buvo perleistas neatlygintinai, todėl, vadovaujantis CK 6.66 straipsnio 2 dalimi, šis sandoris pripažintinas negaliojančiu nepaisant galimo įgijėjo sąžiningumo.

6123.

62Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai išnagrinėjo bylą neperžengdamas ginčo ribų, kurias apibrėžė proceso atnaujinimo pagrindas, o atsakovo atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, atsakovo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

63Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

64Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teismas... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. 1.... 7. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Medicinos bankas“ (ieškovės... 8. 2.... 9. Kauno apygardos teismas 2009 m. gegužės 5 d. sprendimu ieškinį patenkino.... 10. 3.... 11. Atsakovas S. L. kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) atnaujinti procesą ir... 12. 4.... 13. Atsakovas nurodė, kad Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą... 14. 5.... 15. Kauno apygardos teismas 2016 m. gegužės 9 d. nutartimi atnaujino procesą... 16. II.... 17. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 18. 6.... 19. Kauno apygardos teismas 2018 m. balandžio 17 d. nutartimi atmetė atsakovo S.... 20. 7.... 21. Teismas pažymėjo, kad atnaujinus procesą civilinėje byloje, teismas... 22. 8.... 23. Teismas nurodė, kad Kauno apygardos teismo 2009 m. gegužės 5 d. sprendime,... 24. 9.... 25. Teismas pažymėjo, kad atsakovo sudaryti sandoriai buvo nuginčyti remiantis... 26. III.... 27. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 28. 10.... 29. Atskirajame skunde atsakovas S. L. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo... 30. 11.... 31. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė prašo atmesti atsakovo... 32. 11.1.... 33. Vienintelė aplinkybė, dėl kurios buvo atnaujintas procesas byloje – tai... 34. 11.2.... 35. Atsakovas neįrodė, kad jo motina buvo sąžininga turto pirkėja. V. L.... 36. Teisėjų kolegija... 37. IV.... 38. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 39. 12.... 40. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 41. 13.... 42. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios... 43. 14.... 44. Šiame kontekste, visų pirma, pažymėtina, kad proceso atnaujinimo institutas... 45. 15.... 46. CPK 370 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad atnaujinus bylos nagrinėjimą,... 47. 16.... 48. Pirmiau minėta, kad atsakovas siekia, jog būtų panaikintas teismo... 49. 17.... 50. Atsakovas pateikė prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje,... 51. 18.... 52. Taigi, civilinė byla buvo atnaujinta siekiant įvertinti, ar pagrįstai buvo... 53. 19.... 54. Šios teismo išvados nepaneigia atsakovo S. L. argumentas, esą išvada dėl... 55. 20.... 56. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovas, prašydamas... 57. 21.... 58. Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovę V. L. ir atsakovą S. L. siejo... 59. 22.... 60. Išdėstytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad nekilnojamojo turto įgijėja,... 61. 23.... 62. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos... 63. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 64. Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 17 d. nutartį palikti nepakeistą....