Byla 2-907/2014
Dėl rangos darbų perdavimo-priėmimo akto ir atliktų darbų akto pripažinimo negaliojančiais

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Gasiūnienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo uždarosios akcinės bendrovės „Transtatyba“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. kovo 24 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti uždarosios akcinės bendrovės „Transtatyba“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Gintrėja“ dėl rangos darbų perdavimo-priėmimo akto ir atliktų darbų akto pripažinimo negaliojančiais ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti negaliojančiais rangovo 2011 m. lapkričio 30 d. vienašališkai pasirašytus darbų perdavimo-priėmimo aktą ir atliktų darbų aktą. Nurodė, kad atsakovas nėra atlikęs visų darbų, numatytų jo vienašališkai surašytame 2011 m. lapkričio 30 d. darbų perdavimo-priėmimo akte, šio akto atsakovas neteikė pasirašyti ieškovui, dalis darbų neatlikta, kiti atlikti nekokybiškai. Apžiūrėjus ieškovo atliktus darbus, paaiškėjo, kad neatitinka uždarų perėjimų kiekiai, bendras kabelinės kanalizacijos kiekis, nebaigti aplinkos tvarkymo darbai, dalį nekokybiškų darbų ieškovas ištaisė pats arba perdarė iš naujo, nes atsakovas nepaisė raginimų ištaisyti defektus ir baigti darbus; nutiestos trasos yra netinkamame gylyje; atsakovo atlikti darbai patenka į paslėptų darbų kategoriją ir jiems taikoma 10 metų garantija; atsakovas nėra pateikęs ataskaitos apie panaudotas užsakovo medžiagas, dalis medžiagų yra sugadinta.

4II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5Kauno apygardos teismas 2014 m. kovo 24 d. nutartimi atsisakė priimti ieškinį. Teismas nustatė, kad UAB „Gintrėja“ Klaipėdos apygardos teisme reiškė ieškinį dėl skolos priteisimo iš UAB „Transtatyba“, savo reikalavimus grįsdama UAB „Transtatyba“ pageidaujamoje iškelti byloje ginčijamais 2011 m. lapkričio 30 d. darbų perdavimo-priėmimo ir atliktų darbų aktais. Klaipėdos apygardos teismas, priimdamas 2012 m. liepos 10 d. preliminarų spendimą ir 2012 m. spalio 1 d. galutinį sprendimą, šiuos aktus įvertino kaip įrodymus (CPK 177 str. 2 d.). Teismas pažymėjo, kad UAB „Transtatyba“ siekis iškelti civilinę bylą dėl 2011 m. lapkričio 30 d. darbų perdavimo-priėmimo ir atliktų darbų aktų pripažinimo negaliojančiais reiškia ketinimą ginčo teisena nuginčyti įrodymus, kurie buvo įvertinti kitoje civilinėje byloje. Pagal CPK 279 straipsnio 4 dalį, sprendimui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, tačiau tai netrukdo suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra išnagrinėtas ir išspręstas. Teismas vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 15 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2011, suformuota praktika ir padarė išvadą, įrodymai – 2011 m. lapkričio 30 d. darbų perdavimo-priėmimo aktas ir atliktų darbų aktas, kurie išnagrinėtoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra įvertinti pagal CPK nustatytas įrodymų vertinimo taisykles, negali būti materialinio pobūdžio reikalavimo dalyku atskiroje byloje ir ginčijami CPK nustatyta tvarka, todėl pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą atsisakė ieškinį priimti.

6III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

7UAB „Transtatyba“ atskiruoju skundu prašo Kauno apygardos teismo 2014 m. kovo 24 d. nutartį panaikinti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

81. Nesutampa teismo nurodytos kasacine tvarka nagrinėtos ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės, todėl nebuvo pagrindo atsisakyti priimti ieškinį. Ieškovas nėra ginčijęs atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktų, iš kurių atsakovas kildina ieškovo skolą.

92. Atsisakydamas priimti ieškinį teismas užkrito kelią kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo.

10IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

11Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

12Paduotu ieškiniu apeliantas prašo pripažinti negaliojančiais rangovo vienašališkai 2011 m. lapkričio 30 d. surašytus darbų perdavimo-priėmimo aktą ir atliktų darbų aktą. Teismas ieškinį atsisakė priimti vadovaudamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu, kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka. Šiuo pagrindu ieškinį atsisakoma priimti, kai jis pagal CPK 1, 22 straipsnius nepriskirtinas nagrinėti civilinio proceso tvarka. CPK 22 straipsnio 1 dalis numato, kad teismams nagrinėti priskiriami ginčai dėl teisės, kylantys iš civilinių, darbo, intelektinės nuosavybės, bankroto, restruktūrizavimo ir kitų privatinių teisinių santykių. Ši norma įtvirtina visuotinį ginčų dėl teisės, kylančių iš privatinės teisės reglamentuojamų santykių, priskirtinumą teismui, o tai reiškia, kad visi šie ginčai dėl teisės priklauso teismo kompetencijai. Pagal CK 6.694 straipsnio 4 dalį vienašalis perdavimo aktas gali būti teismo pripažintas negaliojančiu, jeigu teismas pripažįsta, kad kita šalis atsisakė pasirašyti aktą pagrįstai. Taigi ieškovo reikalavimas gali būti nagrinėjamas teisme civilinio proceso tvarka, tačiau šiuo atveju svarbu įvertini ankstesnį tarp šalių vykusį ginčą, kuris išspręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, bei atsižvelgti į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, kurioje pasisakyta dėl galimybės ginčo teisena nuginčyti įrodymą, kuris buvo vertinamas kitoje civilinėje byloje.

13Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. liepos 10 d. preliminariu spendimu civilinėje byloje Nr. 2-1476-125/2012 patenkino ieškovo UAB „Gintrėja“ ieškinį dėl skolos už rangos darbus priteisimo ir priteisė iš atsakovo UAB „Transtatyba“ 198 358,68 Lt skolą, 19 439,15 Lt delspinigių, 2 146,29 Lt palūkanų, iš viso – 219 944,12 Lt, 8,06 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 2 699 Lt žyminį mokestį ir 1 500 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Teismas konstatavo, kad atsakovas, pažeisdamas 2011 m. gegužės 18 d. sudarytos rangos sutarties Nr. 04/2011 nuostatas bei CK 6.687 straipsnio reikalavimus, laiku neatsiskaitė su ieškovu už Kybartų geležinkelio stotyje jos atliktą kabelinės kanalizacijos įrengimą, todėl turi sumokėti skolą, delspinigius, palūkanas ir atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas pateikė prieštaravimus ir prašė preliminarų sprendimą panaikinti. Nurodė, kad ieškovas nepateikė objektyvių duomenų, jog buvo atlikti rangos sutartyje sulygti darbai ir perduoti atsakovui 2011 m. lapkričio 30 d. darbų perdavimo–priėmimo aktu. Teigė, jog ieškovas atliko tik dalį žemės darbų, nebaigė aplinkos tvarkymo darbų, nepaisė raginimų ištaisyti defektus, baigti darbus, dalis medžiagų sugadinta, nepateikta ataskaita apie panaudotas užsakovo medžiagas, dalį nekokybiškų darbų ištaisė/perdarė iš naujo pats atsakovas. Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. spalio 1 d. galutiniu sprendimu atmetė atsakovo UAB „Transtatyba“ prieštaravimus ir Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. liepos 10 d. preliminarų sprendimą paliko nepakeistą. Teismas konstatavo, kad atsakovas nepateikė įrodymų apie netinkamą ieškovo atliktų darbų kokybę, neatliktus darbus, darbus, kuriuos už ieškovą atliko pats, todėl naikinti preliminarų teismo sprendimą nėra pagrindo (CPK 178, 185 str.). Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. gruodžio 17 d. nutartimi atmetė atsakovo UAB „Transtatyba“ apeliacinį skundą ir Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. spalio 1 d. galutinį sprendimą paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktas gali būti ginčijamas pateikiant atsikirtimus į pareikštą ieškinį, tačiau nagrinėjamoje byloje nepateikta jokių įrodymų, paneigiančių minimo akto ir jame užfiksuotų duomenų teisingumą, todėl teismo išvada, jog aktas, kuriuo ieškovas grindžia savo ieškinį, nėra nuginčytas, yra pagrįsta (CPK 178 str., CK 6.694 str. 4 d.).

14Darbų priėmimo-perdavimo aktas yra įrodymų šaltinis apie tai, ar pagal rangos sutartį nurodyti darbai buvo atlikti, kada jie buvo atlikti ir ar jų atlikimas atitinka sutarties sąlygas. Užsakovas, nesutikdamas su vienašališkai rangovo pasirašytu aktu, turi teisę jį ginčyti, įrodinėdamas, kad pagrįstai atsisakė pasirašyti aktą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad ginčyti rangos darbų priėmimo-perdavimo aktą šalis gali atsikirtimų į ieškinį forma, tam nebūtina kreiptis į teismą su atskiru ieškiniu dėl akto pripažinimo negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-570/2010). Apeliantas (atsakovas civilinėje byloje Nr. 2-1476-125/2012) pareiškė prieštaravimus dėl teismo preliminaraus sprendimo, kuriais buvo siekiama paneigti ieškinio dėl skolos už atliktus rangos darbus ir kitų reikalavimų pagrįstumą. Priimdamas galutinį sprendimą teismas atsakovo argumentus įvertino, tačiau nepripažino jų pagrįstais. Galutiniu sprendimu teismas priteisė rangovui iš užsakovo skolą už atliktus darbus pagal 2011 m. gegužės 18 d. rangos sutartį. Tam, kad būtų konstatuotas tokio ieškinio pagrįstumas, teismas privalėjo nustatyti bylai reikšmingas aplinkybes – tinkamo darbų atlikimo faktą. Kadangi teismas rangovo ieškinį tenkino, o šis sprendimas apeliacinės instancijos teismo paliktas galioti, darytina išvada, kad nurodytas aplinkybes teismas nustatė, o atsakovo įrodinėjamas aplinkybes, kad darbai neatlikti ar atlikti netinkamai, pripažino nepagrįstomis. Taigi nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovo ginčijami aktai kaip įrodymas buvo įvertinti Klaipėdos apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-1476-125/2012 pagal UAB „Gintrėja“ ieškinį UAB „Transtatyba“ dėl skolos priteisimo, o Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1371/2013, Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. spalio 1 d. galutinis sprendimas paliktas nepakeistas.

15Civiliniame procese bylos nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, t. y. kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiamasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Apeliantas pareikštame ieškinyje dėsto tas pačias aplinkybes, kuriomis grindė prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo bei apeliacinį skundą, kuriuo skundė Klaipėdos apygardos teismo galutinį sprendimą. Taigi jo atsikirtimų pagrįstumas buvo įvertintas instancine tvarka tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismo. Apeliantas turėjo galimybę apsiginti nuo pareikšto ieškinio, įrodinėdamas aplinkybes, kad darbai neatlikti ar atlikti netinkamai, tačiau šių aplinkybių neįrodė. Apeliantas buvo išklausytas, jo argumentų pagrįstumas įvertintas, todėl nėra pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentais, kad jo teisė kreiptis teisminės gynybos buvo pažeista.

16Apeliantas teigia, kad teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 15 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2011, kadangi minėtos ir šios bylos faktinės aplinkybės nesutampa. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą nurodęs, kad nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (lot. – iš anksto; nepatikrinus), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma. Dėl to Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai taikytini tik teismams nagrinėjant panašias savo faktinėmis aplinkybėmis bylas į tą bylą, kurią nagrinėdamas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino atitinkamą teisės normą. Dėl to gali būti remiamasi tik tokiais ankstesniais teismų sprendimais, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė kaip toje byloje, kurioje buvo sukurta taisyklė. Tokiu turiniu konstitucinis jurisprudencijos tęstinumo principas yra suformuluotas ir Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarime (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2008; 2011 m. balandžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2011). Pirmosios instancijos teismo cituotoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byloje buvo spręsta dėl galimybės atskiru ieškiniu ginčyti turto vertinimo ataskaitą, kuri kaip įrodymas buvo įvertinta bankroto byloje. Nagrinėjamu atveju sprendžiama dėl atliktų darbų aktų ginčijamo savarankiškoje byloje po to, kai tarp šalių išnagrinėtas ginčas dėl skolos už atliktus rangos darbus pagal ginčijamus aktus priteisimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtos bylos bei apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos ratio decidendi nesutampa, tačiau, apeliacinės instancijos teismo nuomone, minėtoje nutartyje kasacinis teismas pateikė bendro pobūdžio šioje byloje aktualių teisės normų aiškinimą, kuris yra aktualus sprendžiant ieškovo ieškinio priėmimo klausimą. Šie argumentai lemia išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2011 pateiktu išaiškinimu. Lietuvos Aukščiausiais Teismas kasacine tvarka nagrinėtoje byloje nurodė, kad įrodymas, kuris išnagrinėtoje byloje buvo įvertintas pagal CPK nustatytas įrodymų vertinimo taisykles, negali būti materialinio pobūdžio reikalavimo dalyku atskiroje byloje ir ginčijamas CPK nustatyta tvarka. Teismas, gavęs tokį ieškinį, turi atsisakyti jį priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu kaip nenagrinėtiną teisme.

17Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriame ieškovo ginčijami aktai kaip įrodymai buvo įvertinti pagal CPK nustatytas įrodymų vertinimo taisykles, pagrįstai ieškovo ieškinį atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka. Atskirojo skundo argumentai teismo išvadų teisėtumo ir pagrįstumo nepaneigia, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

18Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

19Kauno apygardos teismo 2014 m. kovo 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai