Byla 2-37-675/2016
Dėl testamento panaikinimo

1Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėja R. Nenortiene., sekretoriaujant J. M., dalyvaujant ieškovei L. K., jos atstovei adv. V. B, atsakovui A. M., jo atstovui adv. R. J., trečiajam asmeniui notarei R. S.,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. K. ieškinį atsakovui A. M., trečiajam asmeniui notarei R. S., dėl testamento panaikinimo ir

Nustatė

3Ieškovė L. K pateikė ieškinį, kuriuo prašo pripažinti negaliojančiu testatorės V. M. , a.k. ( - ) mirusios ( - ). testamentą, surašytą 2009 m. atsakovui A. M. ir notariškai patvirtintą Ukmergės rajono 1-ojo notarų biuro notarės R. S. bei pripažinti V. M. galiojančiu testamentą, surašytą 2005 m. rugsėjo 13 d. ieškovės L. K. naudai ir notariškai patvirtintą Ukmergės rajono 2-ojo notarų biuro notarės N. G.. Ieškovė nurodė, kad V. M. – jos ir atsakovo motina, kuriai 2010 m. gegužės mėn dėl psichinių susirgimų nustatyti specialieji poreikiai nuo 2010 m. terminuotai, o 2012 m. nustatyti specialieji poreikiai dėl psichinių susirgimų neterminuotai. V. M. mirė ( - ). 2005 m. rugsėjo 13 d. V. M. surašė testamentą, kuriuo paliko visą savo turtą ieškovei. Tuo metu jos sveikatos būklė buvo normali, ji viską suprato, pati pasiūlė surašyti testamentą. Nuo 2006 m. V. M. pradėjo painioti įvykius, įvairius faktus. Skųsdavosi dėl galvos svaigimo, nesiorientavimo aplinkoje, viską pamiršdavo. Ji maišydavo virtuvę ir tualetą, nerasdavo buto, pasiklysdavo parduotuvėje. Ieškovei ir šeimos nariams tekdavo visur lydėti V. M.. Motiną prižiūrėti padėdavo dukra V. P.. Jau nuo 2007 m. V. M. maišydavo anūkus, nepažindavo artimų žmonių, maišydavo mėnesius, valandas, net metų laikus. Pastebėjus šiuos požymius ieškovė kreipėsi į šeimos gydytoją, dėl motinos sveikatos. Šeimos gydytoja nukreipė motiną pas psichiatrą. V. M. buvo diagnozuota išeminė smegenų liga, jai buvo paskirtas gydytojas. Iš medicininių įrašų matyti, kad dar 2007 m. jai buvo diagnozuotas abiejų ausų pakenkimas, todėl ji blogai girdėjo, sunkiai orientuodavosi aplinkoje. 2010 m. ji jau neprisiminė savo gimimo metų, vardo, pavardės, įvertinus šias aplinkybes V. M. 2010 m. skirta nuolatinė slauga. 2012 m. ji gydyta dėl galvos smegenų išemijos pablogėjimo. Šios aplinkybės įrodo, kad V. M. pradėjo sirgti lėtine galvos smegenų išemija jau iki 2009 m. testamento surašymo. Todėl sudarydama 2009 m. testamentą ji nesuprato savo veiksmų esmės ir prasmės, negalėjo jų kontroliuoti. Ieškovė motiną prižiūrėjo iki pat mirties , ji gyveno kartu su ieškove, atsakovas mamą paimdavo tik kartais. Atsakovo požiūrį į motiną parodo ir tai, kad jis neprisidėjo prie išlaidų laidojant motiną, nepadeda prižiūrėti kapo. Po motinos mirties pateikusi pareiškimą palikimui priimti ieškovė sužinojo apie 2009 m. sudarytą testamentą.

4Ieškovė L. K ir jos atstovė adv. V. B teismo posėdžių metu ieškinį palaikė, prašė panaikinti 2009 m. testamentą. Nurodė, kad ji mamą prižiūrėjo, budėjo prie jos, todėl geriausiai žino apie jos sveikatos būklę. Dėl notarės parodymų ieškovė prieštarauja, nes V. M. turėjo sveikatos problemų. Kol ji žiūrėjo motiną atsakovas atostogavo prie jūros ir jai nepadėjo. Ieškovė paaukojo motinai 10 metų, ji neturėjo nei atostogų nieko. Atsakovas nei cento neprisidėjo prie motinos laidotuvių. Su atsakovu nesutarė nuo vaikystės. Prieš ateidama pas ieškovę gyventi sudarė testamentą, 2005 m. kuriuo visą turtą paliko ieškovei. Įrodymų tai ką ieškovė pasakė pakanka. 2009 m. surašant testamentą V. M. nesuprato testamento surašymo esmės ir prasmės, mano, kad ji buvo priversta tai padaryti. 2004 m. rugsėjo 6 d. jai nustatyta lėtinė smegenų išemija. 2010 m. taip pat nurodoma, kad V. M. vėl diagnozuota lėtinė smegenų išemija, o ekspertizė turi būti vertinama su kitais įrodymais. Prašo nepriteisti bylinėjimosi išlaidų, nes ieškovės turtinė padėtis yra prasta, ji 50 proc atleista nuo bylinėjimosi išlaidų priteisimo, jai teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba.

5Atsakovas A. M. pateikė atsiliepimą (b.l.46-47), kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Ieškovės ieškinyje išdėstyti teiginiai neatitinka tikrovės. Ieškovės minima lėtinė smegenų išemija yra lėtinis smegenų kraujotakos nepakankamumas, kai dėl įvairių priežasčių sumažėja į smegenis patenkančio kraujo tūris. Šį sutrikimą gali sukelti daug priežasčių, taigi normalu, kad garbaus amžiaus žmogui išsivysto smegenų kraujotakos nepakankamumas, tačiau tai nėra jokia psichikos liga. Ji nesirgo jokia psichikos liga. Pažymėjo, kad V. M. po 2009 m dalyvavo dviejuose teisminiuose procesuose kaip ieškovė ir kaip atsakovė.

6Atsakovas A. M. ir jo atstovas advokatas R. J. teismo posėdžių metu su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, paaiškino, kad jis žinojo apie mamos 2009 metais surašytą testamentą. Patvirtino, kad motiną Vilniuje, kai mama gulėjo ligoninėje lankė, prižiūrėjo. Ieškinys yra sugalvotas, neturi teisinio pagrindo. Tikrasis motyvas išaiškėjo dabar, ji turi didelę žmogišką nuoskaudą, nes ji motiną prižiūrėjo o palikimo negavo. Antrasis yra kilnus tikslas dėl palikimo atėmimo iš brolio.

7Tretysis asmuo notarė R. S. pateikė atsiliepimą (b.l.52), kuriame nurodė, kad su ieškovės ieškiniu nesutinka. Testamento sudarymo metu testatorė V. M. pati laisvai, aiškiai ir suprantamai išreiškė savo valią, suprato atliekamų veiksmų esmę, gerai orientavosi aplinkoje, protingai ir konkrečiai reiškė savo mintis. Testamento sudarymo metu testatorės veiksnumu buvo įsitikinusi.

8Tretysis asmuo notarė R. S. teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko, prašo ieškinį atmesti, paaiškino, kad V. M. sveikatos būklė nesukėlė notarei abejonių sudarant testamentą.

9Liudytojas P. J. teismo posėdžio metu paliudijo, kad talkino pavežėdamas ieškovę su motina mašina. Prieš tris, keturis metus ji elgėsi prastai, dainuodavo, nuolat kalbėdavo rožančių. Paskutinį kartą vežė 2014 m. vasarą, kalba buvo nerišli, buvo sunkus kvėpavimas. Lankydavosi pas ieškovę namuose. Jis gyvena su ieškove jau keturis metus. Sūnus atvažiuodavo labai retai, sūnus motinos niekur neveždavo. V. M. būklė prastėjo. Per metus veždavo 5-6 kartus nuo 2008 m., mano, kad visuomeniniu transportu naudotis būtų sunku, nes sunkiai judėjo dėl kojų. Ne kartą pastebėjo, kad valgydavo nevalgomus daiktus, į puodelį buvo prisidėjusi pjuvenų.

10Liudytojas V. P. teismo posėdžio metu paliudijo, kad ji yra ieškovės dukra, jos būklė buvo prasta, su močiute bendravo kasdien. Nerasdavo durų, maišydavo vardus, ją vadindavo kaimyne. Jos būklė senai jau buvo prasta, pas jas gyventi atvažiavo po dieduko mirties, nuo 2005 metų rudens. Jau tada ji prastai jautėsi tiek fiziškai tiek protiškai. Buityje gaminti nieko ji negalėdavo, nieko nematydavo. Ji kartais nuvesdavo į bažnyčią, į parduotuvę. Testamentai buvo surašyti dėl žemės ir dėl namo, močiutė sakė, kad surašyti testamentai per pusę. Su močiute galima buvo susikalbėti tarpais. Prieš mirtį apie mėnesį ji buvo ligoninėje ir su ja susikalbėti buvo neįmanoma. Atsakovo vaikai jos nelankydavo. Iš atsakovo iš kaimo grįždavo labai sušalusi.

11Ieškinys atmestinas.

12Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2009 m. liepos 30 d. testatorė V. M. sudarė testamentą, registro Nr. ( - ), kuris patvirtintas Ukmergės rajono 1- ojo notarų biuro notarės R. S. ir pagal kurį testatorė visą savo turtą paliko sūnui A. M. (b. l. 61). 2005 m. rugsėjo 13 d. testatorė sudarė kitą testamentą, kuris buvo patvirtintas Ukmergės rajono 2- ojo notarų biuro notarės N. G. ir pagal kurį testatorė visą savo turtą paliko savo dukrai L. K., registro Nr. 2007 (b. l. 60). V. M. mirė ( - ). (b.l.21).

13Įstatymo nustatyta galimybė asmeniui savo nuožiūra nuspręsti, kam po jo mirties atiteks teisė disponuoti likusiu turtu. Tokios valios išraiškos forma – testamentas, kuris apibrėžtinas kaip asmeninis, vienašalis, rašytinis, įstatymo nustatyta tvarka testatoriaus sudarytas sandoris, kurio teisinių padarinių atsiranda tik testatoriui mirus ir kuris suteikia pirmenybę paveldėti jame nurodytiems asmenims (CK 5.2 straipsnio 2 dalis). Testamentų, kaip vienašalių sandorių, sudarymui ir galiojimui taikytini bendrieji sandoriams (CK pirmosios knygos II dalis ,,Sandoriai“) ir specialieji – paveldėjimo teisės normų (CK 5.15-5.18 straipsniai, 5.28, 5.30 straipsniai, 5.35 straipsnis, kt.) – nustatyti reikalavimai. Testamento sudarymo metu testatorius turi būti veiksnus, suprasti savo veiksmų reikšmę ir jų padarinius. Testamentas, sudarytas neveiksnaus asmens, negalioja (CK 5.16 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pažymėtina, kad, ginčijant testamentą, galima remtis ir kitais sandorių negaliojimo pagrindais (CK 5.16 straipsnio 2 dalis), tarp jų ir tuo, kuris nustato, jog teismas gali pripažinti negaliojančiu sandorį, kuris sudarytas asmens, kuris, nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti (CK 1.89 straipsnis). CK 1.89 straipsnio pagrindu nuginčijami sandoriai priskiriami prie sandorių su valios trūkumais. Sandoris gali būti pripažįstamas negaliojančiu tik tuo atveju, kai jame išreikšta asmens valia dėl kokios nors priežasties (ligos ar kt.) neatitinka tikrosios sandorio šalies valios. Kasacinis teismas bylose dėl testamentų pripažinimo negaliojančiais yra konstatavęs, kad testamento atveju itin reikšmingas sandorio elementas – testatoriaus valia, t. y. ar testamento turinys atitinka palikėjo valią. Nagrinėdami bylas dėl testamentų pripažinimo negaliojančiais, teismai, atsižvelgdami į ieškinio pagrindu nurodytas aplinkybes, turi tirti ir vertinti, ar tam tikra įstatymo reikalaujama forma išreikšta palikėjo valia atitinka jo tikrąją valią, nes tarp vidinės testatoriaus valios ir jos išreiškimo negali būti prieštaravimų. Vertinant testatoriaus vidinės valios turinį, be kitų aplinkybių, yra reikšminga tai, ar testatorius suprato savo veiksmų reikšmę, ar pats sąmoningai suformavo savo valią ir ją autentiškai išreiškė. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. V. v. S. V., bylos Nr. 3K-3-443/2010; 2012 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. B. G. v. I. Ž.-D, bylos Nr. 3K-3-453/2012).

14Bylų, kuriose ginčijamas mirusio testatoriaus testamentas CK 1.89 straipsnio pagrindu, nagrinėjimo ypatumas yra tas, kad testatoriaus gebėjimai suvokti savo veiksmų reikšmę ir padarinius vertinami retrospektyviai, neišklausant paties testatoriaus, paprastai pagal liudytojų parodymus ar ekspertų išvadas, priimtas remiantis medicininiuose dokumentuose išlikusiais įrašais apie testatoriaus sveikatos būklę. Savo praktikoje dėl testamento pripažinimo negaliojančiu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas jau yra pažymėjęs, kad gerbti testatoriaus valią reikalauja gero elgesio (geros moralės) taisyklės. Ši moralinė nuostata taikant testamento sudarymo tvarką reglamentuojančias normas įgyvendinama per civilinių teisinių santykių subjektų teisinę pareigą įgyvendinant savo teises bei atliekant pareigas veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis) bei įstatyme nustatytą pareigą vadovautis šiais principais ir teismui aiškinant įstatymus bei taikant juos (CK 1.5 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. S. v. V. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-303/2010). Analogiška nuostata turi būti taikoma ir įrodymų vertinimui, todėl teismo išvada, kad testamento surašymo metu testatorius negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų padarinių, gali būti padaryta, tik tuo atveju, jei pašalinamos visos pagrįstos abejonės dėl išreikštos palikėjos valios atitikimo jos tikrajai valiai.

15Pasisakydamas dėl CK 1.89 normos aiškinimo ir taikymo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad teismai, nagrinėdami ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kai sandorį sudarė fizinis asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės, turi atsižvelgti į duomenis apie šio asmens būseną sandorio sudarymo metu ir sudaryto sandorio turinį (sandorio naudingumą ar žalingumą, pagrįstumą ir kt.). Asmens būseną, kaip juridinį faktą, gali patvirtinti teismo psichiatrinė ekspertizė, tačiau teismas privalo vertinti ir kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrą asmens būseną sandorio sudarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. V. C., bylos Nr. 3K-3-451/2005; 2009 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. A. K. v. V. Z. ir kt., bylos Nr. 3K-3-278/2009; 2009 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. S. S. v. S. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-421/2009; kt.). Taigi ekspertizės aktą teismas vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, kaip ir kitus įrodymus, o vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Turi būti įvertinami įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti patikimu įrodymu arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus. Taigi ekspertizės aktas turi būti vertinamas kartu su kitais įrodymais pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UADB ,,Ergo Lietuva“ v. H. P. B., bylos Nr. 3K-3-503/2009; 2010 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. v. E. N., bylos Nr. 3K-3-163/2010; kt).

16Teismas pažymi, kad įstatymas įtvirtina testamentų sudarymo teisėtumo prezumpciją, kurios paneigimą šioje byloje privalo įrodyti ieškovė, reiškianti reikalavimą pripažinti negaliojančiu testamentą (CPK 178 str., 182 str. 4p.). Civilinio proceso kodekso 178 str. numatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, o Civilinio proceso kodekso 185 str. numatyta, kad teismas vertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Kaip jau ankščiau minėta, nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti kokia buvo testatorės tikroji valia ir ar ji, testamento sudarymo dieną 2009 m. liepos 30 d, išreikšta sąmoningai, suvokiant savo veiksmų reikšmę ir sugebant juos valdyti

17Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad V. M. iki 2012-05-12 turėjo nuolatinės slaugos poreikį ( b. l. 29). Ieškovės prašymu teismo nutartimi paskyrus pomirtinę teismo psichiatrijos ekspertizę V. M. psichinei būklei nustatyti (b. l. 121-123) gautas 2016 metų 06-07—10-24 Vilniaus I-o teismo psichiatrijos skyriaus Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas Nr. ( - ), kuriame pateiktos ekspertizės išvados: testatorė V. M., gim ( - ), testamento sudarymo metu (2009-07-30) galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti. Išrašai iš medicininių dokumentų (b. l. 29, 31-37, 101), šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai neginčijamai patvirtina, kad V. M. testamentų sudarymo metu turėjo sveikatos problemų. Tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kad V. M. sveikatos sutrikimai, iki testamento sudarymo, būtų susiję su psichikos ligomis. Ekspertizės akte taip pat nurodyta, kad V. M. 2009-07-30 sudarant testamentą, galėjo suprasti savo veiksmus ir juos valdyti. Notarė R. S taip pat parodė, kad pabendravus su testatore notarų biure ji tikrai buvo veiksni, išreiškė savo tikrąją valią ir niekieno neverčiama pasirašė testamentą. Iš Ukmergės PSPC pažymos apie asmens sveikatos ligos duomenis parengimo (b.l.101), matyti, kad 2008-04-08 buvo atvežta GMP į Ukmergės PSPC pas šeimos gydytoją. Pasak pacientės žodžių prieš 2 savaites laiko buvo sumušta, taip pat ir prieš tai apie 10 metų daug kartų mušta. Vargino galvos skausmai ir svaigimas, nustatyta padidinto arterinio kraujospūdžio liga, nukreipta gydytojo neurologo konsultacijai, kuris 2008-04-09 nustatė galvos sutrenkimą ir kaklo ir galvos skausmus. 2008-04-19 kreipėsi pas šeimos gydytoją dėl galvos svaigimo ir buvo nustatyta stuburo osteochondrozė ir skirtas gydymas. 2008-09-23 VŠĮ VU ligoninės Santariškių klinikose akių centre operuota dėl senatvinės kataraktos. 2009-01-21 ir 2011-03-03 kreipėsi į Ukmergės rajono PSPC šeimos gydytoją dėl nuolat blogėjančio regėjimo, buvo nukreipta gydytojo okulisto konsultacijai, skirtas gydymas. 2010 m. 5 mėn buvo diagnozuota išreikšta kraujagyslinė silpnaprotystė, 2010-05-12 skirtas slaugos poreikis (b.l.101). Iš Ukmergės PSPC pažymos 2012-07-13 (b.l. 29) matyti, kad 2012-01-13 kviesta į namus greitoji medicinos pagalba, ligonė stacionarizuota į VŠĮ Ukmergės ligoninės neurologijos skyrių. Stacionare gydyta nuo 2012-01-13 iki 2012-01-19, diagnozė: lėtinė galvos smegenų išemija, pablogėjimas. Kaip matyti iš asmens sveikatos duomenų, Ukmergės PSPC pažymų iki 2009 m. liepos 30 d V. M. nebuvo diagnozuoti psichiniai susirgimai, dėl kurių ji negalėtų suprasti savo veiksmų ir jų valdyti. Pažymėtina, kad 2010 m gegužės mėn V. M. diagnozuota išreikšta kraujagyslinė silpnaprotystė. Iš Lietuvos Respublikos Ukmergės rajono 1-ojo notaro biure 2011 m. gruodžio 7 d., sudarytos sutarties matyti, kad V. M. buvo sutarties šalis-pirkėja, sudarė paveldėjimo teisių pardavimo sutartį, 3.2 p. nurodyta, kad sutarties šalių veiksnumas buvo patikrintas (b.l.92). Iš Lietuvos Respublikos Ukmergės rajono 1-ojo notaro biure 2011 m. balandžio 7 d., sudaryto įgaliojimo matyti, kad V. M. įgaliojo L. K. ir A. M. priimti palikimą ir vesti paveldėjimo bylą mirus seseriai J. A. (b.l. 93). Iš Lietuvos Respublikos Ukmergės rajono 1-ojo notaro biure 2011 m. balandžio 7 d., sudaryto įgaliojimo matyti, kad V. M. įgaliojo L. K. atstovauti ją AB „Ūkio banke“, atstovauti Ukmergės rajono savivaldybėje, ligoninėse, poliklinikose ir kt., gauti jai priklausančias pensijas, išmokas, šalpos pensiją ir kt. (b.l. 94). Iš Lietuvos Respublikos Ukmergės rajono 1-ojo notaro biure 2013 m. sausio 21 d., sudaryto įgaliojimo matyti, kad V. M. įgaliojo L. K. ir A. M. parduoti jai priklausantį butą. (b.l. 95). Teisme nustatyta, kad V. M. po 2009 m. liepos mėn 30 d. sudaryto testamento pas tą pačią notarę lankėsi dar mažiausiai tris kartus, 2011-2013 m. laikotarpyje, kur notaras nuolat bendraudamas su V. M., turėjo įsitikinti jos veiksnumu. Iš prie bylos prijungtų civilinių bylų: Nr. 2-80-675/2013, kurioje ieškovė P. V. ir atsakovė V. M. dėl sutarties nutraukimo, Nr. 2-1523-759/2011, kurioje ieškovė V. M., atsakovė P. V. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, kurios buvo nagrinėjamos 2011-2013 metų laikotarpiu neleidžia teismui vertinti 2009 m. liepos 30 d V. M. turėtų galimybių suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti. Pripažintina, kad liudytojų P. J. ir V. P. parodymai taip pat neįrodo V. M. sveikatos būklės, buvusios 2009 m. liepos 30 d, juolab, kad liudytojas P. J. artimiau su ieškove L. K. bendravo tik keturis pastaruosius metus, t.y. nuo 2012 metų, todėl negali žinoti jos sveikatos būklės, buvusios 2009 m. liepos 30 d., liudytojos V. P. parodymai labai abstraktūs, nekonkretūs. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas Nr. ( - ) nurodoma, kad V. M. 2009-07-30 sudarant testamentą, galėjo suprati savo veiksmų reikšmę, esmę ir juos galėjo valdyti. Byloje surinkti duomenys yra pakankami daryti išvadai, kad testatorė V. M. testamento sudarymo metu galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti. Teismui nėra pagrindo abejoti Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. ( - ) išvadų teisingumu. Aplinkybių, kad testatorei iki sandorio sudarymo buvo grasinta, smurtauta, ar kitaip paveikta jos valia dėl sandorio sudarymo, byloje nėra. Taigi iš bylos įrodymų viseto galima daryti pagrįstą išvadą, kad ginčijamame testamente yra išreikšta tikroji testatorės V. M. valia, ji suprato savo veiksmų reikšmę, todėl nėra pagrindo 2019 m. liepos 30 d. sudarytą testamentą pripažinti negaliojančiu. Ieškovės nurodytos aplinkybės, kad ji viena žiūrėjo motiną nuo 2005 m, jai atsakovas nepadėjo, be to mažai bendravo su motina V. M., bei nepadeda prižiūrėti kapo, atmestinos kaip nesusijusios su 2009 m. liepos 30 d. testamento sudarymu. Atsakovo jėgos naudojimo dėl 2009 m. liepos 30 d. testamento sudarymo jo naudai, prieš motiną V. M. byloje nenustatyta.

18Iš išdėstytų įrodymų visumos ir jais nustatytų aplinkybių pagrindu teismas daro išvadą, kad minėtas testamento tekstas atitiko testatorės valią, testatorė su testamento tekstu buvo supažindinta ir jį patvirtino savo parašu, t.y. testatorė asmeniškai savo valią išreiškė tiesiogiai notarei ir patvirtino, kad ji yra tokia, kaip išreikšta testamente. Ieškovė nesugebėjo paneigti V. M. veiksnumo, o kartu ir testamento teisėtumo prezumpcijos. Atsižvelgiant į šias aplinkybes darytina išvada, kad 2009 m. liepos 30 d sudarytas testamentas atitinka testatorės valią, kurios išreiškimas atitinka teisės aktų reikalavimus, dėl ko negali būti pripažintas negaliojančiu, tai sudaro pagrindą ieškiniui atmesti.

19Nors ieškovės atstovė prašė nepriteisti iš ieškovės atsakovo turėtų bylinėjimosi išlaidų nes jai teikiama antrinė teisinė pagalba 50 procentų, tačiau teismas pažymi, kad ieškovė 50 proc atleistina tik nuo mokesčių mokėjimo valstybei. Ieškinį atmetus, iš ieškovės atsakovui priteistinos bylinėjimosi išlaidos- 350 eurų išlaidos advokato pagalbai apmokėti (b. l. 85), Lietuvos Respublikos CPK 79 str., 80 str. 1 d. 5 p., 82 str., 88 str. 1 d. 6 p., 93 str., 98 str. Iš ieškovės 50 proc. turėtų pašto išlaidų, t.y 2,61 Eur nepriteistina, nes jos mažesnės už minimalią nustatytą 3,00 Eur sumą.

20Vadovaudamasis išdėstytu ir Civilinio proceso kodekso 260 str., 263 str., 268 str., 270 str., 307 str. 1 d.,

Nutarė

21Ieškovės L. K. ieškinį atmesti.

22Priteisti iš ieškovės L. K., a. k. ( - ) 350 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų atsakovui A. M., a. k. ( - ) gyv ( - )

23Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Ukmergės rajono apylinkės teismą.

Ryšiai
1. Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėja R. Nenortiene., sekretoriaujant J.... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Ieškovė L. K pateikė ieškinį, kuriuo prašo pripažinti negaliojančiu... 4. Ieškovė L. K ir jos atstovė adv. V. B teismo posėdžių metu ieškinį... 5. Atsakovas A. M. pateikė atsiliepimą (b.l.46-47), kuriame nurodė, kad su... 6. Atsakovas A. M. ir jo atstovas advokatas R. J. teismo posėdžių metu su... 7. Tretysis asmuo notarė R. S. pateikė atsiliepimą (b.l.52), kuriame nurodė,... 8. Tretysis asmuo notarė R. S. teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko,... 9. Liudytojas P. J. teismo posėdžio metu paliudijo, kad talkino pavežėdamas... 10. Liudytojas V. P. teismo posėdžio metu paliudijo, kad ji yra ieškovės dukra,... 11. Ieškinys atmestinas.... 12. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2009 m. liepos 30 d.... 13. Įstatymo nustatyta galimybė asmeniui savo nuožiūra nuspręsti, kam po jo... 14. Bylų, kuriose ginčijamas mirusio testatoriaus testamentas CK 1.89 straipsnio... 15. Pasisakydamas dėl CK 1.89 normos aiškinimo ir taikymo, Lietuvos... 16. Teismas pažymi, kad įstatymas įtvirtina testamentų sudarymo teisėtumo... 17. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad V. M. iki 2012-05-12... 18. Iš išdėstytų įrodymų visumos ir jais nustatytų aplinkybių pagrindu... 19. Nors ieškovės atstovė prašė nepriteisti iš ieškovės atsakovo turėtų... 20. Vadovaudamasis išdėstytu ir Civilinio proceso kodekso 260 str., 263 str., 268... 21. Ieškovės L. K. ieškinį atmesti.... 22. Priteisti iš ieškovės L. K., a. k. ( - ) 350 Eur (tris šimtus... 23. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas...