Byla e2S-965-265/2015
Dėl proceso atnaujinimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Žerlauskas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs skolininkės I. U. ir pareiškėjo R. J. atskiruosius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. J. prašymą dėl proceso atnaujinimo,

Nustatė

2Klaipėdos miesto apylinkės teisme priimtas pareiškėjo R. J. prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. L2-16703-965/2014 pagal kreditoriaus V. U. pareiškimą skolininkei I. U. dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Pareiškėjas prašo atnaujinti procesą ir panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-12-31 įsakymą. Pateiktu prašymu pareiškėjas taip pat prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti 2014-12-31 teismo įsakymo vykdymą ir išlaikymo lėšų išieškojimą iki sprendimo dėl proceso atnaujinimo įsiteisėjimo, o atnaujinus procesą – iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo.

3Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015 m. kovo 4 d. nutartimi pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies. Teismas sustabdė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-12-31 įsakymo civilinėje byloje Nr. L2-16703-965/2014 vykdymą dalyje dėl nepilnamečių vaikų E. U., gim. ( - ), ir K. U., gim. ( - ), išlaikymo įsiskolinimo išieškojimo iš skolininkės I. U. iki teismo procesinio sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aplinkybę, kad pareikštas prašymas dėl proceso atnaujinimo, kuriuo prašoma atnaujinti procesą ir panaikinti teismo 2014-12-31 įsakymą, o teismo įsakymu priteisto išlaikymo įsiskolinimo suma yra didelė, pripažino, kad sprendimo vykdymo atgręžimo galimybė ribota. Dėl to teismas konstatavo, jog siekiant užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą yra pagrindas sustabdyti teismo 2014-12-31 įsakymo vykdymą dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimo priteisimo. Teismas, įvertinęs prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių pobūdį, pripažino, jog vykdymo sustabdymas dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo būtų neproporcinga procesinė priemonė siekiamiems tikslams ir iš esmės apribotų V. U. ir I. U. nepilnamečių vaikų teisę į išlaikymą.

4Skolininkė I. U. su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria sustabdytas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-12-31 įsakymo vykdymas dėl įsiskolinimo priteisimo, nesutiko. Šią nutarties dalį prašė panaikinti. Nurodė, kad pareiškėjo reikalavimai nepagrįsti, jie jau buvo išspręsti kitose bylose. Nurodė, jog teismo įsakymas, kurį sieka panaikinti pareiškėjas, yra įsiteisėjęs, ir juo užtikrinamas išlaikymo išieškojimas vaikams.

5Pareiškėjas R. J. su priimta nutartimi nesutiko, prašė ją pakeisti ir sustabdyti išieškojimo vykdymą po 150 eurų kiekvieną mėnesį nepilnamečių vaikų K. U. ir E. U. naudai. Nurodė, kad kreditorius ir skolininkė piktnaudžiauja išlaikymo institutu ir taip siekia apsunkinti išieškojimą iš jų turto. Pasak pareiškėjo, šalys savo procesinėmis teisėmis turi naudotis sąžiningai. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju jomis akivaizdžiai piktnaudžiaujama. Pareiškėjas nurodo, jog kreditoriaus V. U. dirba Anglijoje ir jo pajamos yra pakankamos, o tai leidžia išlaikyti ne tik save, bet ir šeimą. Dėl to vaikų interesai nenukentės sustabdžius išlaikymo išieškojimą iš skolininkės vaikų naudai.

6Atskirieji skundai atmestini.

7Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

8Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas yra tikimybė, kad nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Be to, tam, kad teismas taikytų laikinąsias apsaugos priemones, jas taikyti prašantis asmuo turi tikėtinai pagrįsti savo ieškinio reikalavimą (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas yra būsimo teismo sprendimo, kuriuo išsprendžiamas tarp šalių kilęs teisminis ginčas, įvykdymo galimybės užtikrinimas, siekiant išvengti situacijų, kai teismo sprendimo įvykdymas, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali komplikuotis nuo jo įvykdymo pasunkėjimo iki tapimo visiškai neįvykdomu.

9Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nustatė poreikį užtikrinti reikalavimo įvykdymą, kadangi pareiškimo tenkinimo atveju būtų apsunkinta vykdymo atgręžimo galimybė. Su šia pirmosios instancijos teismo išvada apeliacinės instancijos teismas sutinka ir pripažįsta ją pagrįsta. Nepaisant to, kad byloje nėra paneigta pareiškėjo galimybė, patenkinus jo pareiškimą, kreiptis į teismą dėl vykdymo atgręžimo, tačiau ši jo teisė, įvertinus ginčo pobūdį, būtų iš esmės apsunkinta. Dėl to pareiškėjui palankaus procesinio rezultato įvykdymas pasunkėtų. Taip pat pirmosios instancijos teismas, pripažindamas grėsmę pareiškėjo interesams, preliminariai įvertino pareiškėjo reikalavimo pagrįstumą. Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skolininkės argumentus dėl pareiškėjo pareiškimo nepagrįstumo, konstatuoja, jog atliekant preliminarų pareikštų reikalavimų vertinimą jų pagrįstumo klausimas nėra sprendžiamas iš esmės. Šiuo atveju tik patikrinama, ar reikalavimai galėtų būti patenkinti, jeigu pasitvirtintų ieškinio faktiniu pagrindu įvardijamos aplinkybės. Dėl to skolininkės atskirajame skunde nurodomos aplinkybės dėl pareiškėjo reikalavimo nepagrįstumo nepagrindžia skundžiamos nutarties neteisėtumo.

10Pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu (CPK 145 straipsnio 2 dalis). Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, pagrįstai atsižvelgė į šiuos principus. Dėl to nepagrįsti pareiškėjo atskirojo skundo argumentai, kad jo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių turėjo būti tenkintas visiškai. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tokias ir tiek, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymui. Ekonomiškumo, kaip ir teisingumo, bei kiti civilinio proceso teisės principai reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-2699/2011; 2013 m. sausio 7 d. nutartis, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-338/2013). Nagrinėjamu atveju sustabdžius teismo įsakymo dalį dėl įsiskolinimo išieškojimo nepilnamečių vaikų naudai iš skolininkės, tačiau leidus vykdyti teismo įsakymo dalį dėl išlaikymo priteisimo kiekvieną mėnesį, užtikrinami tiek nepilnamečių vaikų interesai, tiek ir pareiškėjo reikalavimai. Dėl to nagrinėjamu atveju taikytos laikinosios apsaugos priemonės parinktos taip, kad atitiktų ekonomiškumo principo turinį.

11Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties panaikinti ar pakeisti atskiruosiuose skunduose nurodytų motyvų pagrindu nėra teisinio pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

12Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas

Nutarė

13Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ryšiai