Byla 2-2699/2011

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danutės Milašienės ir Egidijaus Žirono teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Apgyvendinimo sprendimai“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 19 d. nutarties, kuria teismas atmetė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, civilinėje byloje Nr. 2-6677-431/2011 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Vystyk“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Apgyvendinimo sprendimai“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, be pagrindo įgyto turto grąžinimo, skolos ir nuostolių priteisimo, tretysis asmuo –A. J..

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje sprendžiamas ginčas dėl nuomos sutarties teisėtumo bei dėl skolos pagal neapmokėtas PVM sąskaitas – faktūras priteisimo.

5Pagal atskirąjį skundą nagrinėjami laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo klausimai.

6Ieškovas UAB „Vystyk“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Apgyvendinimo sprendimai“, kuriuo prašė pripažinti negaliojančia 2009 m. gegužės 3 d. susitarimo dėl 2008 m. balandžio 24 d. patalpų nuomos sutarties pakeitimo 2 punkto nuostatą: „Šalys susitaria laikyti, jog nuomos mokesčio apskaičiavimo tikslais faktinė investicija į nekilnojamojo turto įsigijimą ir rekonstrukciją yra 14 270 000 Lt“; pripažinti negaliojančiomis 2009 m. gegužės 3 d. susitarimo dėl 2008 m. balandžio 24 d. patalpų nuomos sutarties pakeitimo 3 punkto nuostatas: „ir antraisiais“, „t.y. nuo 2010 m. balandžio 30 d. iki 2011 m. gegužės 1 d.“, „atitinkamais nuomos metais“; pripažinti negaliojančia 2009 m. gegužės 3 d. susitarimo dėl 2008 m. balandžio 24 patalpų nuomos sutarties pakeitimo 3 punkto nuostatą: „Trečiaisiais nuomos sutarties metais, t. y. nuo 2011 m. gegužės 1 d. iki 2012 m. balandžio 30 d., nuomos mokestis už naudojimąsi patalpomis bus apskaičiuojamas pagal 2008 m. balandžio 24 patalpų nuomos sutarties 7.1. punkte nustatytą formulę, tačiau, jeigu pagal nustatytą formulę apskaičiuotas nuomos mokestis bus didesnis nei atsakovo EBITDA, naudojama tokiam nuomos mokesčiui apskaičiuoti, atsakovas ieškovui atitinkamais nuomos metais mokės apskaičiuoto nuomos mokesčio dalį, lygią atsakovo EBITDA, o likusią apskaičiuoto nuomos mokesčio už trečiuosius nuomos metus dalį, viršijančią atsakovo EBITDA, atsakovas sumokės per sekančius 3 nuomos metus lygiomis dalimis“; priteisti iš atsakovo ieškovui 103 229 Lt nesumokėto nuomos mokesčio kaip nepagrįstai gautą materialinę naudą; priteisti iš atsakovo ieškovui 6 476 Lt kaip 5 proc. dydžio palūkanas už atsakovo nesumokėtą 103 229 Lt dydžio nuomos mokestį; priteisti iš atsakovo ieškovui nesumokėtą 214 986 Lt nuomos mokesčio už pirmąjį, 2009 m. gegužės 1 d. – 2010 m. balandžio 30 d., nuomos laikotarpį pagal neapmokėtas PVM sąskaitas – faktūras; priteisti iš atsakovo 188 850 Lt dydžio nuomos mokesčio už antrąją, 2010 m. gegužės 1 d. – 2011 m. balandžio 30 d, nuomos sezoną dalį pagal neapmokėtas PVM sąskaitas – faktūras; priteisti 55 368,97 Lt delspinigių nuo nesumokėto nuomos mokesčio dalies, 183 817,92 Lt kompensaciją už ieškovo Valstybinei mokesčių inspekcijai sumokėtą nekilnojamojo turto ir žemės nuomos mokestį; priteisti 67 213 Lt nuostolių, patirtų padidinus bankui mokėtiną metinę palūkanų normą; priteisti ieškovo naudai 6 proc. dydžio procesines palūkanas už ieškovo naudai priteistus 103 229 Lt kaip nepagrįstai gautą materialinę naudą, 6 476 Lt kaip 5 proc. dydžio palūkanas už nesumokėtą 103 229 Lt dydžio nuomos mokestį, 183 817,92 Lt kaip kompensaciją už Valstybinei mokesčių inspekcijai sumokėtą nekilnojamojo turto ir žemės nuomos mokestį ir 67 138 Lt nuostolių, patirtų padidinus bankui mokėtiną metinę palūkanų normą, nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti ieškovo naudai 8,49 proc. dydžio procesines palūkanas už ieškovo naudai priteistus 403 836 Lt kaip skolą už pirmąjį ir antrąjį nuomos sezonus nesumokėtą nuomos mokestį ir 55 368,97 Lt delspinigių už laiku nesumokėtą nuomos mokestį bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad 2008 m. balandžio 24 d. ieškovas su atsakovu sudarė patalpų nuomos sutartį, kuri buvo pakeista ir papildyta 2009 m. gegužės 3 d. susitarimu dėl 2008 m. balandžio 24 d. patalpų nuomos sutarties pakeitimo ir papildymo. 2009 m. gegužės 3 d. susitarimo 2 ir 3 punktų nuostatos įtvirtina ieškovo veiklos tikslui gauti pelno prieštaraujančias nuostatas ir šiurkščiai pažeidžia ieškovo teises ir teisėtus interesus – susitarimo nuostatos žymiai sumažino ieškovo iš 2008 m. balandžio 24 d. nuomos sutarties, kuri yra vienintelis ieškovo pajamų šaltinio pagrindas, gautinas pajamas, be to, ieškovas yra priverstas nuostolingai veikti ateityje. 2009 m. gegužės 3 d. susitarimas buvo sudarytas apgaunant pagrindinį ieškovo akcininką bei investuotoją, turintį 85 proc. ieškovo akcijų, ir negavus jo rašytinio sutikimo.

7Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – neviršijant ieškinyje pareikšto reikalavimo sumos (819 941 Lt) areštuoti atsakovui priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, turtines teises ar lėšas, esančias bankų ir kitų kredito įstaigų sąskaitose, pavedant turtą surasti ir aprašyti ieškovo pasirinktam antstoliui. Nurodė, kad reikalavimas yra turtinio pobūdžio, suma didelė, be to, yra grėsmė, kad atsakovas gali sąmoningai tyčiniais veiksmais perleisti turtą kitiems asmenims, todėl būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

8Vilniaus apygardos teismas 2011 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino – areštavo 819 941 Lt sumai atsakovui nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, uždraudžianti disponuoti areštuotu turtu, bet paliekant teisę šį turtą valdyti ir juo naudotis. Nekilnojamojo ir kilnojamojo turto nesant ar esant nepakankamai, nurodė areštuoti atsakovo lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, uždraudžiant disponuoti areštuotomis lėšomis, paliekant teisę įnešti pinigus į sąskaitas, taip pat iš areštuotų piniginių lėšų leidžiant išmokėti darbuotojams darbo užmokestį, mokėti mokesčius valstybei bei socialinio draudimo įmokas.

9Atsakovas UAB „Apgyvendinimo sprendimai“ kreipėsi į teismą su prašymu pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 10 d. nutartį, kuria atsakovo atžvilgiu buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, ir areštuoti šį konkretų atsakovui priklausantį turtą, uždraudžiant juo disponuoti: 150 vnt. atsakovui priklausančių nematerialių paprastųjų vardinių ieškovo akcijų, kurių vertė sudaro apie 2 101 537 Lt; ieškovo pagal 2008 m. vasario 11 d. paskolos sutartį (toliau – sutartis Nr. 1), 2008 m. balandžio 15 d. paskolos sutartį (toliau – sutartis Nr. 2), 2008 m. balandžio 21 d. paskolos sutartį (toliau – sutartis Nr. 3) ir 2008 m. liepos 18 d. paskolos sutartį (toliau sutartis Nr. 4), kurios sudarytos su ieškovu, turimas reikalavimo teises. Prašyme nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nepagrįstai žlugdo atsakovo vykdomą komercinę veiklą. Atsakovas verčiasi apgyvendinimo paslaugų teikimu ir valdo Vilniuje esantį viešbutį „Gilė“. Praktiškai visa viešbučio veikla yra priklausoma nuo bankinių operacijų, todėl areštavus banko sąskaitas atsakovas nebegaus jokių pajamų, nes visos lėšos pateks į antstolio depozitinę sąskaitą. Dėl šios priežasties atsakovas neteks galimybės tęsti kasdienės viešbučio veiklos.

10Kitu prašymu atsakovas UAB „Apgyvendinimo sprendimai“ prašė teismo sumažinti laikinųjų apsaugos priemonių mastą, nes atsakovas pagal šalių sudarytą 2008 m. balandžio 24 d. nuomos sutartį už 2011 metų liepos mėnesio patalpų nuomą sumokėjo ieškovui 141 570 Lt.

11Ieškovas UAB „Vystyk“ pateikė teismui atsiliepimą į atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, kuriuo prašė atmesti atsakovo prašymą kaip nepagrįstą. Nurodė, kad atsakovo prašyme nurodyta ieškovo akcijų ir atsakovo reikalavimo teisių, kylančių iš paskolų sutarčių, vertė nėra pagrįsta jokiais tinkamais ir leistinais įrodymais.

12Atsiliepimu į atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių masto sumažinimo ieškovas UAB „Vystyk“ nurodė, kad neprieštarauja dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių masto sumažinimo, tačiau nurodė, kad užskaitytos lėšos, panaudotos žyminio mokesčio apmokėjimui, nėra ieškinio suma, todėl sutiko, kad laikinosios apsaugos priemonės būtų mažintinos 128 951 Lt dydžiu.

13II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

14Vilniaus apygardos teismas 2011 m. rugsėjo 19 d. nutartimi atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo atmetė, o prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių masto sumažinimo patenkino iš dalies. Teismas atsakovo argumentus, kad atsakovo turima ieškovo akcijų vertė yra apie 2 101 537 Lt, laikė neįrodytais. Teismas nustatė, kad antstolis, vykdantis teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių, areštavo 150 vnt. nematerialių paprastųjų vardinių ieškovo akcijų, priklausančių atsakovui. Nurodė, kad įrodymų, pagrindžiančių šių akcijų vertę, atsakovas teismui nepateikė. Teismas pabrėžė, kad areštuoto turto vertę nustato antstolis, o tuo atveju, jei skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Teismas pažymėjo, kad nėra pateikta įrodymų apie tai, jog atsakovas sutiko su antstolio siūlymu atlikti atsakovo turimų ieškovo akcijų vertės ekspertizę.

15Teismas atmetė atsakovo prašymą areštuoti atsakovo turimas reikalavimo teises, kylančias iš tarp ieškovo ir atsakovo sudarytų 4 paskolos sutarčių. Teismas, įvertinęs šalių pateiktus procesinius dokumentus, nustatė, kad tarp šalių kyla ginčas dėl atsakovo turimų reikalavimo teisių į ieškovą vertės bei šių teisių įgyvendinimo galimybių. Atsižvelgęs į tai, jog teismas netenkino atsakovo prašymo dalyje dėl atsakovo turimų 150 vnt. UAB „Vystyk“ akcijų arešto, dėl ko vieninteliu ieškovo reikalavimą užtikrinančiu areštu būtų atsakovui priklausančių reikalavimo teisių į ieškovą areštas, teismas sprendė, jog tokios laikinosios apsaugos priemonės nebūtų adekvačios šiuo metu pritaikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms bei tinkamai neužtikrintų ieškovo pareikštų reikalavimų įvykdymo.

16Pasisakydamas dėl atsakovo prašymo sumažinti laikinųjų apsaugos priemonių mastą 141 570 Lt sumai, teismas nurodė, kad ieškovas užskaitė atsakovo ieškovui pervestą 141 570 Lt sumą su pagal ieškinį prašomomis sumokėti sumomis taip: 12 619 Lt, sumokėtais už žyminį mokestį; 55 358,97 Lt delspinigių; ir dalimi, t.y. 73 582,03 Lt, skolos už nesumokėtą 214 986 Lt nuomos mokesčio už pirmąją, 2009 m. gegužės 1 d. – 2010 m. balandžio 30 d., nuomos laikotarpio dalį. Teismas konstatavo, kad laikinosios apsaugos priemonės nebuvo pritaikytos procesinio teisinio pobūdžio reikalavimams užtikrinti (12 619 Lt žyminio mokesčio sumai), todėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą sumažino 128 951 Lt sumai.

17III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

18Atskiruoju skundu atsakovas UAB „Apgyvendinimo sprendimai“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 19 d. nutarties dalį, kuria teismas atsisakė tenkinti atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovo prašymą tenkinti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

191) Teismas skundžiamoje nutartyje pasisakė tik dėl ieškovo akcijų, priklausančių atsakovui arešto, tačiau nepasisakė dėl atsakovui pagal 4 paskolos sutartis priklausančių reikalavimo teisių arešto. Vien reikalavimo teisių pagal paskolos sutartis areštas visiškai užtikrintų ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą.

202) Atsakovo reikalavimo teisių, kylančių iš 4 paskolos sutarčių, bendras dydis yra 850 265,95 Lt, o tai yra 159 275,95 Lt daugiau nei teismo nustatytas laikinųjų apsaugos priemonių mastas. Sutarčių Nr. 1 ir Nr. 3 pagrindu atsakovo ieškovui suteiktos paskolos yra subordinuotos 2008 m. kovo 31 d. kredito sutarties su banku atžvilgiu. 2008 m. liepos 28 d. kreditų subordinavimo sutartis, sudaryta tarp ieškovo, atsakovo ir Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus (toliau – kreditų subordinavimo sutartis), neapriboja ieškovo galimybių, esant ieškovui palankiam teismo sprendimui, patenkinti savo reikalavimus iš reikalavimo teisių pagal sutartį Nr. 1 ir sutartį Nr. 3. Ieškovas yra šių paskolos sutarčių šalis, išieškant teismo priteistą sumą iš šių reikalavimo teisių, jos pereis ieškovui. Tokiu būdu ieškovas taps ir skolininku ir kreditoriumi. Išieškojus iš šių reikalavimo teisių, ieškovą ir atsakovą siejanti piniginė prievolė, atsiradusi paskolos sutarčių pagrindu, pasibaigs Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.126 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu pagrindu ir jokių reikalavimo teisių ieškovui įgyvendinti nebereikės, nes nebebus pačios prievolės.

213) Sutartis Nr. 2 ir sutartis Nr. 4 nėra subordinuotos, kas tik patvirtina, kad reikalavimo teisės, kylančios iš paskolos sutarčių, yra tinkamas laikinųjų apsaugos priemonių objektas.

224) Tiksli akcijų vertė gali būti nustatyta tik eksperto, tačiau atsakovo atliktas akcijų vertės skaičiavimas, atliktas remiantis ilgalaikiais ir trumpalaikiais įsipareigojimais, taip pat yra logiškas ir artimas tikrajai ieškovo akcijų vertei.

235) Tai, kad atsakovas po antstolio pasiūlymo nesumokėjo už akcijų vertės nustatymo ekspertizę, nereiškia, kad atsakovas yra atsisakęs savo prašymo įvertinti jam priklausančias akcijas. Antstolis, vykdydamas Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 10 d. nutartį, jau yra areštavęs visas atsakovo sąskaitas bankuose, todėl atsakovas nebegali vykdyti veiklos ir neturi galimybės susimokėti už ekspertizę.

246) Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, jas parenka vadovaudamasis ekonomiškumo, šalių interesų pusiausvyros, procesinio lygiateisiškumo principais. Areštuojant atsakovo turtą turi būti siekiama atsakovui palikti galimybę iš esmės netrukdomai vykdyti veiklą, kuria nemažinama galimybė įvykdyti teismo sprendimą. Laikinosios apsaugos priemonės negali būti nemokumo ar įmonės pabaigos priežastimi. Atsakovui priklausančių ieškovo akcijų areštas visiškai užtikrintų ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą, o viso kito atsakovui priklausančio turto, ypač lėšų, areštas iš esmės trikdo atsakovo veiklą, todėl nėra suderinamas su ekonomiškumo ir šalių interesų pusiausvyros principais. Lėšų areštas visiškai suvaržė atsakovo vykdomą komercinę veiklą ir daro itin didelę žalą, dėl ko atsakovas gali bankrutuoti, kas būtų nenaudinga ir pačiam ieškovui. Be to, darbo vietų gali netekti 20 atsakovo viešbutyje dirbančių darbuotojų.

257) Atsakovas yra laimėjęs Europos Sąjungos (toliau – ES) paramą pagal projektą „E-verslas LT“, jam yra skirta 113 442 Lt parama. Neturėdamas laisvų lėšų, atsakovas negalės vykdyti pirkimų paramos sutartyje nustatytais terminais, dėl ko ES finansavimas gali būti sumažintas, sustabdytas arba nutrauktas, iš atsakovo gali būti pareikalauta grąžinti sumokėtas projekto finansavimo lėšas ar jų dalį.

26Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas UAB „Vystyk“ prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

271) 2011 m. spalio 14 d. ieškovas ir atsakovas atliko siejančių vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, taigi šiuo metu reikalavimo teisės pagal paskolos sutartį Nr. 1 ir Nr. 2 nebeegzistuoja, nes prievolės pagal šias sutartis yra pasibaigusios, o pagal paskolos sutartį Nr. 4 tik dalis reikalavimo teisių egzistuoja (103 220,26 Lt). Todėl iš minėtų paskolos sutarčių kylančios reikalavimo teisės negali užtikrinti ieškinio įvykdymo užtikrinimo.

282) Argumentai, kad ieškovas pasiskolino lėšų (561 377,04 Lt) iš atsakovo pagal paskolos sutartį Nr. 3 klaidina teismą. Atsakovas neturi reikalavimo teisių į ieškovą pagal minėtą paskolos sutartį, nes ieškovas nepateikė prašymo atsakovui išmokėti 561 377,04 Lt, minėta suma ieškovui nebuvo pervesta.

293) Reikalavimo teisės, kylančios iš paskolos sutarties Nr. 1, yra nelikvidžios. 2008 m. kovo 31 d. ieškovas, atsakovas ir Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius sudarė kredito sutartį dėl 2 500 000 eurų kredito suteikimo. 2008 m. liepos 28 d. buvo sudaryta kreditų subordinavimo sutartis, pagal kurią ieškovas įsipareigojo be banko išankstinio rašytinio sutikimo negrąžinti atsakovui suteiktų paskolų ir mokėti kitų pagal paskolos sutartis Nr. 1 ir Nr. 3 mokėtinų sumų, o atsakovas atsisakė teisės be išankstinio banko sutikimo reikalauti iš ieškovo pagal paskolos sutartis suteiktų paskolų ir kitų mokėtinų sumų, kol ieškovas nebus grąžinęs bankui viso pagal 2008 m. kovo 31 d. kredito sutartį paimto kredito ir nebus tinkamai įvykdęs kitų savo piniginių prievolių. Taigi reikalavimo teisės, kylančios iš paskolos sutarties Nr. 1, yra apribotos iki tinkamų prievolių pagal 2008 m. kovo 31 d. kredito sutartį įvykdymo. Minėtoje kredito sutartyje nurodyta, kad kredito grąžinimo terminas sueina 2013 m. kovo 17 d. Taigi iki šio termino reikalavimo teisės pagal paskolos sutartį Nr. 1 yra suvaržytos.

304) Atsakovas atskirajame skunde pripažįsta, kad jo pateiktas akcijų vertė apskaičiavimas negali nustatyti tikrosios jų vertės, atsakovas tik mano, kad jis yra tinkamas. Remiantis atsakovo logika išeitų, kad akcijų vertė turėtų priklausyti nuo akcijų pirkimo dieną esančių įmonės įsipareigojimų, visiškai nevertinant įsipareigojimų, kurie kils rytoj. Be to, atsakovo pateiktas akcijų vertės skaičiavimas neatitinka nė vieno iš Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 7 straipsnyje numatyto turto vertinimo metodo.

315) Atsakovo pateikta ieškovui priklausančio turto vertinimo pažyma Nr.2180 VAT 2010 SVA VHAN nėra tinkamas įrodymas atliekant juridinio asmens akcijų vertinimą, nes ji sudaryta 2010 m. kovo 22 d. ir nepagrindžia realios ieškovui priklausančio turto likvidacinės vertės.

326) Atsakovas, siekdamas atlikti akcijų vertės nustatymo ekspertizę, galėjo kreiptis į antstolį arba į ieškovą su prašymu leisti panaudoti dalį areštuotų lėšų ekspertizei apmokėti. Tačiau to atsakovas nepadarė.

337) Pačio atsakovo neveikimas nulėmė laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, nes ieškovas stengėsi taikiai išspręsti ginčą, bet atsakovas elgėsi nesąžiningai nuolat vilkindamas laiką, nebendradarbiaudamas ir nepateikdamas konstruktyvių ir greitų atsakymų į ieškovo pasiūlytus problemų sprendimo būdus.

348) Pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių eiliškumas negali pažeisti ekonomiškumo bei šalių interesų pusiausvyros principų.

359) Ieškovas nutraukė su atsakovu 2008 m. balandžio 24 d. patalpų nuomos sutartį, kurios pagrindu atsakovas vykdė apgyvendinimo veiklą ieškovui priklausančiose patalpose, ir susigrąžino priklausančias patalpas.

36IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

37Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti atsakovų prašymą dėl abstraktaus turto arešto pakeitimo į konkretaus turto ir turtinių teisių areštą. Kadangi pirmosios instancijos teismas šį procesinį klausimą sprendė pagal proceso teisės normas, galiojusias iki 2011 m. birželio 21 d. Civilinio proceso kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymo Nr. IX-743 įsigaliojimo (įsigaliojo 2011 m. spalio 1 d.), nagrinėjant atskirąjį skundą, taikomos procesinio sprendimo priėmimo metu galiojusios proceso teisės normos, reglamentavusios laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo klausimą.

38Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti teismo būsimo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu (CPK 145 str. 2 d.). Ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymui. Ekonomiškumo, teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai reikalauja išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Pažymėtina, kad bet kuris teismo atliekamas procesinis veiksmas yra neatsiejamas nuo tikslo užtikrinti ginčo šalių ir kitų suinteresuotų asmenų teisėtų interesų pusiausvyrą, nes to reikalauja universalieji civilinio proceso teisės principai. Tai suponuoja būtinumą vertinti, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcingas jų taikymu siekiamiems tikslams.

39CPK 146 straipsnio pirmoji dalis numato, kad teismas gali dalyvaujančių byloje ir kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita. Laikinosios apsaugos priemonės pakeitimas iš esmės reiškia dviejų procesinių sprendimų priėmimą: vienos laikinosios apsaugos priemonės panaikinimą bei kitos priemonės taikymą. Siekiant teisingai išspręsti klausimą dėl pritaikytos vienos laikinosios apsaugos priemonės pakeitimo kita, būtina atsižvelgti į laikinųjų apsaugos priemonių paskirtį, tikslą, ištirti faktines aplinkybes ir nustatyti, ar ši priemonė užtikrina ieškovui galimai palankaus sprendimo įvykdymą, ar atitinka šalių interesų pusiausvyrą, proporcingumo bei ekonomiškumo principus. Parenkant naują laikinąją apsaugos priemonę taikomos tos pačios aukščiau nurodytos taisyklės kaip ir laikinosios apsaugos priemonės taikymo atveju (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. birželio 5 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-407/2011).

40Tuo atveju, kai teismas nutartimi taiko laikinąsias apsaugos priemones – įmonės turto areštą ir nutartyje nurodo areštuojamo turto eiliškumą, o teismo nutartį vykdantis antstolis nustato, kad įmonė neturi nekilnojamojo turto, o jos turimų akcijų nominali vertė nedidelė, antstolis gali aprašyti kitą atsakovo turtą – turtines reikalavimo teises, jeigu tokios egzistuoja, taip pat lėšas, esančias įmonės kasoje bei kredito įstaigose. Kolegija pažymi, kad antstolis, aprašydamas skolininkui priklausančias akcijas bei turtines reikalavimo teises, turi jas įkainoti rinkos kainomis, o ginčai tarp skolininko ir antstolio dėl atlikto turto įkainojimo sprendžiami CPK 681-682 straipsnių nustatyta tvarka skiriant ekspertizę areštuoto turto vertei nustatyti. Jeigu antstolis įpareigojo skolininką sumokėti nustatytą sumą į antstolio depozitinę sąskaitą už ekspertizės atlikimą, o skolininkas to nepadarė, antstolis savo iniciatyva gali skirti ekspertizę turto vertei nustatyti. Šiuo atveju už ekspertizę sumokama iš antstolio sąskaitos, o turėtos išlaidos išieškomos iš skolininko CPK 611 straipsnyje nustatyta tvarka. Jeigu skolininkas per antstolio nustatytą terminą nesumoka už ekspertizės atlikimą, neprašo mokėjimo atidėti, o antstolis savo iniciatyva nesumoka už ekspertizės atlikimą, laikoma, kad areštuotas turtas įkainotas antstolio patvarkyme nustatyta suma. Tačiau tai nereiškia, kad ateityje skolininkas neturi teisės kreiptis į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ir prašyti areštuoti turtą, kurio rinkos vertė pagal skolininko teismui pateiktus duomenis ženkliai skiriasi nuo antstolio, vykdant teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių, nustatytos turto vertės. Skolininkui taip pat nėra draudžiama prašyti teismo areštuoti turtines reikalavimo teises, nors antstoliui vykdant nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, skolininkas nebuvo pateikęs tokio prašymo. Kai skolininkas pateikia teismui duomenis apie tai, kad turi į ieškovą reikalavimo teises, kildinamas iš paskolos sutarčių, ir reikalavimo suma viršija patikslinto ieškinio sumą, bei pateikia duomenis apie įmonės, kurios akcijas prašo areštuoti, turimą didelės vertės nekilnojamąjį turtą, nėra pagrindo netenkinti prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo.

41Nagrinėjamoje byloje Vilniaus apygardos teismas 2011 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi tenkino ieškovo UAB „Vystyk“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir 819 941 Lt sumai areštavo atsakovui UAB „Apgyvendinimo sprendimai“ nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, uždraudžiant disponuoti areštuotu turtu, bet paliekant teisę šį turtą valdyti ir juo naudotis. Nekilnojamojo ir kilnojamojo turto nesant ar esant nepakankamai, nurodė areštuoti atsakovo lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, uždraudžiant disponuoti areštuotomis lėšomis, paliekant teisę įnešti pinigus į sąskaitas, taip pat iš areštuotų piniginių lėšų leidžiant išmokėti darbuotojams darbo užmokestį, mokėti mokesčius valstybei bei socialinio draudimo įmokas. Vykdydamas šią nutartį, ieškovo pasirinktas antstolis V. Č. 2011 m. rugpjūčio 19 d. aprašė atsakovui nuosavybės teise priklausančių 150 nematerialiųjų paprastųjų vardinių ieškovo UAB „Vystyk“ akcijų, įkainodamas šiasskcijųiųų85nos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro 636 519 Lt (). dėl laikinųjų apaugos priemonių antstolio, vykdant akcijas pagal jų nominalią vertę 1 500 Lt sumai, 2011 m. rugpjūčio 24 d. patvarkymais areštavo atsakovui priklausančias lėšas, esančias įmonės kasoje bei kredito įstaigose (t. 2, b.l. 84-87). Atsakovas 2011 m. rugpjūčio 25 d. pateikė antstoliui prašymą dėl areštuotų akcijų vertės peržiūrėjimo. Atsakovas prašymą grindė tuo, kad jam nuosavybės teise priklauso 15 procentų ieškovo UAB „Vystyk“ akcijų, o vien UAB „Vystyk“ nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė pagal nepriklausomo turto vertintojo UAB „Ober-Haus“ 2010 m. kovo 22 d. atliktą šio turto įvertinimą sudarė 15 000 000 Lt (t. 2, b.l. 169-183). Be to, pagal atsakovo pateiktus duomenis ieškovas UAB „Vystyk“ veikia pelningai, o pagal įmonės balansą 2010 m. gruodžio 31 d. duomenimis per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 636 519 Lt (t. 2, b.l. 184-185). Antstolis V. Č. 2011 m. rugpjūčio 25 d. raštu pasiūlė atsakovui per 10 dienų nuo rašto gavimo dienos įmokėti 6 050 Lt sumą už ekspertizės dėl akcijų vertės nustatymo atlikimą (t. 2, b.l. 95). Aplinkybė, kad atsakovas šios sumos nesumokėjo, o antstolis savo iniciatyva neskyrė ekspertizės, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad proceso dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo metu negali būti nustatyta kitokia nei nustatė antstolis, UAB „Vystyk“ akcijų rinkos vertė. Nors 2011 m. rugpjūčio 23 d. prašymą teismui dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo padavęs atsakovas ir nepateikė teismui nepriklausomo turto vertintojo pažymos apie UAB „Vystyk“ akcijų vidutinę rinkos vertę, tačiau anksčiau paminėti duomenys leidžia manyti, kad reali įmonės UAB „Vystyk“, kurios 15 procentų akcijų nuosavybės teise priklauso atsakovui, vidutinė rinkos vertė viršija ženkliai viršija ieškinio sumą, kadangi įmonės finansinę padėtį atspindintys balanso duomenys tiesiogiai lemia įmonės akcijų rinkos vertę. Todėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 10 d. nutartį dėl atsakovo turto arešto vykdžiusio antstolio nustatyta atsakovo turimų ieškovo akcijų rinkos vertė – 1 500 Lt neatitinka protingumo principo reikalavimų. Pačiam ieškovui nepateikus naujų duomenų, kurie sudarytų pagrindą manyti, kad jo turtinė padėtis nėra labai gera, daryti kitokią išvadą, remiantis atsakovo pateiktais ieškovo finansiniais dokumentais, sudarytais 2010 m. gruodžio 31 d. duomenimis, nėra pagrindo.

42Kita vertus, nors proceso šalys to ir nenurodė savo procesiniuose dokumentuose, iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad ieškovui UAB „Vystyk“ nuosavybės teise priklausantiems nekilnojamojo turto objektams, esantiems (duomenys neskelbtini), yra nustatyta hipoteka (t. 2, b.l. 172-183). Byloje nėra pateikta duomenų apie šia daiktine teise užtikrintas atsakovo prievoles, jų dydį, mokėjimo terminus, įsipareigojimų vykdymo eigą ir pan. Nepaisant to, kad gali kilti abejonių, ar areštavus atsakovui nuosavybės teise priklausančias ieškovo akcijas, jų vertės pakaks užtikrinti ieškovui galimai palankaus sprendimo įvykdymą byloje, šiuo konkrečiu atveju atsakovas prašė areštuoti ne tik jam nuosavybės teise priklausančias ieškovo akcijas, bet ir turtines reikalavimo teises, kildinamas iš keturių paskolos sutarčių, sudarytų su ieškovu. Byloje esantys duomenys įrodo, kad šalys 2008 m. vasario 11 d. sudarė paskolos sutartį, pagal kurią atsakovas paskolino ieškovui 88 622,96 Lt, 2008 m. balandžio 15 d. sutartimi atsakovas paskolino ieškovui 45 000 Lt, 2008 m. balandžio 21 d. - 561 377,04 Lt, o 2008 m. liepos 18 d. - 453 000 Lt (b.l. t. 2, 60-67). Atsakovas atskirajame skunde nurodė, kad bendra ieškovo nesugrąžinta atsakovui suma pagal paskolos sutartis sudaro 850 265,95 Lt, t. y. viršija ieškovo pareikštų reikalavimų atsakovui dydį (t. 3, b.l. 52). Ieškovas pateikė teismui jo paties 2011 m. spalio 13 d. pranešimą atsakovui, kuriame pripažįstama, kad įmonės skola atsakovui pagal paskolos sutartis sudaro 712 822,96 Lt bei 146 114,90 Lt palūkanų (viso – 858 937,86, t. 3, b.l. 77-79). Iš paskolų sutarčių turinio matyti, kad 2008 m. vasario 11 d., 2008 m. balandžio 15 d., 2008 m. liepos 18 d. paskolos sutarčių mokėjimo terminai suėjo dar 2008 m. ir tik 2008 m. balandžio 21 d. sudarytos paskolos sutarties mokėjimo terminas siejamas su atsakovo pareikalavimu grąžinti paskolą. Tuo pačiu pastebėtina, kad šalys 2008 m. liepos 28 d. sudarė kreditų, kuriuos Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius suteikė ieškovui, subordinavimo sutartį, pagal kurios 1-3 punktus atsakovas atsisakė teisės be išankstinio banko sutikimo reikalauti iš ieškovo pagal 2008 m. vasario 11 d. ir 2008 m. balandžio 21 d. paskolos sutartis suteiktų paskolų bei mokėtinų sumų iki tol kol ieškovas nebus sugrąžinęs bankui kreditų pagal 2008 m. kovo 31 d. kreditavimo sutartis, sudarytas tarp ieškovo ir banko. Esant tokioms aplinkybėms, kolegija sutinka su ieškovo atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytu argumentu, kad atsakovo reikalavimo teisės, kildinamos iš 2008 m. vasario 11 d. ir 2008 m. balandžio 21 d. paskolos sutarčių yra suvaržytos (t. 3, b.l. 72-73). Tuo pačiu pastebėtina, kad šalių susitarimas suvaržyti šias reikalavimo teises jų nepanaikina. Be to, atsakovo reikalavimo teisės, kildinamos iš 2008 m. balandžio 15 d., 2008 m. liepos 18 d. paskolos sutarčių, nėra suvaržytos, o jų bendra suma, neskaičiuojant palūkanų ir netesybų, sudaro 498 000 Lt. Kolegija atkreipia dėmesį ir į aplinkybę, jog atsakovas bylos nagrinėjimo metu jau sumokėjo ieškovui dalį reikalaujamos priteisti sumos ir ieškinio suma sumažėjo nuo 819 941 Lt iki 690 990 Lt.

43Anksčiau išdėstyti argumentai sudaro pagrindą daryti išvadą, kad atsakovui UAB „Apgyvendinimo sprendimai“ nuosavybės teise priklausančių 150 nematerialiųjų paprastųjų vardinių ieškovo UAB „Vystyk“ akcijų, taip pat atsakovo reikalavimo teisių į ieškovą, kildinamų iš 2008 m. vasario 11 d., 2008 m. balandžio 15 d, 2008 m. balandžio 21 d., 2008 m. liepos 21 d. tarp šalių sudarytų paskolos sutarčių areštas yra pakankama priemonė, užtikrinant ieškovui galimai palankaus sprendimo pagal ieškovo pareikštus reikalavimus byloje įvykdymą.

44Kiti atskirajame skunde bei atsiliepime į skundą išdėstyti argumentai, neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui.

45Žemesnės instancijos teismas netinkamai vertino atsakovo prašyme išdėstytas aplinkybes ir jame pateiktus įrodymus, neatsižvelgė į tai, kad atsakovui nuosavybės teise priklausančių ieškovo akcijų bei reikalavimo teisių į ieškovą areštas yra pakankama priemonė, užtikrinant ieškovui galimai palankaus sprendimo įvykdymą byloje. Dėl netinkamo proceso teisės normų taikymo, lėmusio neteisingą nagrinėjamo klausimo išsprendimą, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, atsakovo prašymas dėl Vilniaus apygardos teismas 2011 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo tenkintinas. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi ieškovo pareikštų reikalavimų įvykdymo užtikrinimui taikytas atsakovo turto areštas 819 941 Lt sumai naikintinas ir .areštuotinos atsakovui nuosavybės teise priklausančios ieškovo akcijos, uždraudžiant jomis disponuoti, tačiau paliekant teisę naudotis akcijų suteikiamomis neturtinėmis teisėmis, taip pat areštuotinos atsakovui priklausančios reikalavimo teisės, kildinamos iš 2008 m. vasario 11 d., 2008 m. balandžio 15 d, 2008 m. balandžio 21 d., 2008 m. liepos 21 d. paskolos sutarčių, sudarytų su ieškovu (CPK 145 str. 1 d. 3 p., 146 str., 337 str. 2 p.).

46Apie nutarties priėmimą informuojamas Turto arešto aktų registro tvarkytojas (CPK 152 str. 5 d.).

47Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

48Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 10 d. nutartį panaikinti.

49Atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Apgyvendinimo sprendimai“ prašymą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo patenkinti.

50Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Vystyk“ (buveinė – (duomenys neskelbtini), įmonės kodas 300860704) pareikštų reikalavimų įvykdymo užtikrinimui taikytą atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Apgyvendinimo sprendimai“ (buveinė – (duomenys neskelbtini), įmonės kodas 301082576) turto areštą 819 941 Lt sumai.

51Areštuoti atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Apgyvendinimo sprendimai“ (buveinė – (duomenys neskelbtini), įmonės kodas 301082576) nuosavybės teise priklausančias 150 nematerialiųjų paprastųjų vardinių uždarosios akcinės bendrovės „Vystyk“ akcijų, uždraudžiant jomis disponuoti, tačiau paliekant teisę naudotis akcijų suteikiamomis neturtinėmis teisėmis, taip pat areštuoti uždarajai akcinei bendrovei „Apgyvendinimo sprendimai“ priklausančias reikalavimo teises, kildinamas iš 2008 m. vasario 11 d., 2008 m. balandžio 15 d, 2008 m. balandžio 21 d., 2008 m. liepos 21 d. paskolos sutarčių, sudarytų su ieškovu uždarąja akcine bendrove „Vystyk”.

52Nutarties nuorašus išsiųsti šalims bei Turto arešto aktų registro tvarkytojui – Centrinei hipotekos įstaigai.

1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Byloje sprendžiamas ginčas dėl nuomos sutarties teisėtumo bei dėl skolos... 5. Pagal atskirąjį skundą nagrinėjami laikinųjų apsaugos priemonių... 6. Ieškovas UAB „Vystyk“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu... 7. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias... 8. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi ieškovo... 9. Atsakovas UAB „Apgyvendinimo sprendimai“ kreipėsi į teismą su prašymu... 10. Kitu prašymu atsakovas UAB „Apgyvendinimo sprendimai“ prašė teismo... 11. Ieškovas UAB „Vystyk“ pateikė teismui atsiliepimą į atsakovo prašymą... 12. Atsiliepimu į atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių masto... 13. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 14. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. rugsėjo 19 d. nutartimi atsakovo prašymą... 15. Teismas atmetė atsakovo prašymą areštuoti atsakovo turimas reikalavimo... 16. Pasisakydamas dėl atsakovo prašymo sumažinti laikinųjų apsaugos priemonių... 17. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 18. Atskiruoju skundu atsakovas UAB „Apgyvendinimo sprendimai“ prašo... 19. 1) Teismas skundžiamoje nutartyje pasisakė tik dėl ieškovo akcijų,... 20. 2) Atsakovo reikalavimo teisių, kylančių iš 4 paskolos sutarčių, bendras... 21. 3) Sutartis Nr. 2 ir sutartis Nr. 4 nėra subordinuotos, kas tik patvirtina,... 22. 4) Tiksli akcijų vertė gali būti nustatyta tik eksperto, tačiau atsakovo... 23. 5) Tai, kad atsakovas po antstolio pasiūlymo nesumokėjo už akcijų vertės... 24. 6) Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, jas parenka... 25. 7) Atsakovas yra laimėjęs Europos Sąjungos (toliau – ES) paramą pagal... 26. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas UAB „Vystyk“ prašo atsakovo... 27. 1) 2011 m. spalio 14 d. ieškovas ir atsakovas atliko siejančių vienarūšių... 28. 2) Argumentai, kad ieškovas pasiskolino lėšų (561 377,04 Lt) iš atsakovo... 29. 3) Reikalavimo teisės, kylančios iš paskolos sutarties Nr. 1, yra... 30. 4) Atsakovas atskirajame skunde pripažįsta, kad jo pateiktas akcijų vertė... 31. 5) Atsakovo pateikta ieškovui priklausančio turto vertinimo pažyma Nr.2180... 32. 6) Atsakovas, siekdamas atlikti akcijų vertės nustatymo ekspertizę, galėjo... 33. 7) Pačio atsakovo neveikimas nulėmė laikinųjų apsaugos priemonių... 34. 8) Pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių eiliškumas negali pažeisti... 35. 9) Ieškovas nutraukė su atsakovu 2008 m. balandžio 24 d. patalpų nuomos... 36. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai... 37. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos... 38. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti teismo būsimo... 39. CPK 146 straipsnio pirmoji dalis numato, kad teismas gali dalyvaujančių... 40. Tuo atveju, kai teismas nutartimi taiko laikinąsias apsaugos priemones –... 41. Nagrinėjamoje byloje Vilniaus apygardos teismas 2011 m. rugpjūčio 10 d.... 42. Kita vertus, nors proceso šalys to ir nenurodė savo procesiniuose... 43. Anksčiau išdėstyti argumentai sudaro pagrindą daryti išvadą, kad... 44. Kiti atskirajame skunde bei atsiliepime į skundą išdėstyti argumentai,... 45. Žemesnės instancijos teismas netinkamai vertino atsakovo prašyme... 46. Apie nutarties priėmimą informuojamas Turto arešto aktų registro... 47. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 2 punktu, teisėjų... 48. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 10 d. nutartį panaikinti.... 49. Atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Apgyvendinimo sprendimai“... 50. Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi... 51. Areštuoti atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Apgyvendinimo... 52. Nutarties nuorašus išsiųsti šalims bei Turto arešto aktų registro...