Byla e2S-2009-230/2017

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės V. Z. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo V. Z. ieškinį atsakovei V. Z., trečiajam asmeniui D. Z. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo bei nutraukimo ir pagal atsakovės V. Z. priešieškinį ieškovui V. Z. dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, išvadą byloje teikianti institucija – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

3Teisėja, išnagrinėjusi atskirąjį skundą ir civilinę bylą,

Nustatė

4Ginčo esmė

5

    1. Ieškovas V. Z. pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo priteisti jam iš atsakovės V. Z. išlaikymo įsiskolinimą sūnui D. Z. – 2 970 Eur, nutraukti išlaikymą, priteistą Kauno apylinkės teismo 2004 m. spalio 6 d. sprendimu 2-9050/2004 civilinėje byloje sūnui D. Z. iš V. Z. už laikotarpį nuo 2015 m. birželio 1 d. iki 2017 m. kovo 30 d., pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2004 m. spalio 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-9050/2004 dalį dėl sūnaus D. Z. gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo ir nustatyti sūnaus D. Z. gyvenamąją vietą su tėvu V. Z., taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti 3 516,88 Eur išlaikymo įsiskolinimo išieškojimą iš V. Z. vykdymo procese, nutartį pavesti vykdyti antstoliui M. L., priteisti iš V. Z. bylinėjimosi išlaidas.
    2. Ieškinyje nurodė, kad sūnus pas jį gyveno nuo 2015 m. birželio 1 d. iki 2017 m. kovo 30 d. Šiuo laikotarpiu ieškovas išlaikė sūnų, o atsakovė nevykdė pareigos išlaikyti sūnų 22 mėnesius. Antstolis M. L. 2017 m. gegužės 8 d. priėmė patvarkymą vykdomojoje byloje Nr. 0022/12/20713 dėl išlaikymo išieškojimo, kuriame nurodė, kad vykdo 2004 m. lapkričio 15 d. Kauno miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-9050 dėl išlaikymo išieškojimo iš skolininko V. Z. pirmos eilės išieškotojai V. Z.. Išlaikymo įsiskolinimas iki 2017 m. gegužės 1 d. yra 3 516,88 Eur.
    3. Ieškovas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones motyvavo tuo, kad antstolis vykdo išieškojimą pagal atsakovės 2017 m. gegužės 8 d. prašymą dėl išlaikymo įsiskolinimo už laikotarpį, kai išlaikymą sūnui teikė vienas ieškovas. Dėl įsiskolinimo išieškojimo yra areštuotas ieškovui priklausantis turtas, kurį antstolis gali pradėti realizuoti. Be to, išlaikymo įsiskolinimo išieškojimas yra nukreiptas ir į ieškovo darbo užmokestį. Išieškotos sumos gali būti pervestos atsakovei, iš kurios gali būti neįmanoma minėtas sumas susigrąžinti, kadangi atsakovė gyvena Vokietijoje.
  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
    1. Kauno apylinkės teismas 2017 m. birželio 8 d. nutartimi ieškovo V. Z. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino, taikė laikinąsias apsaugos priemones – sustabdė išieškojimą vykdymo procese vykdomojoje byloje Nr. 0022/12/20713, vykdomoje antstolio M. L. kontoroje pagal vykdomąjį dokumentą Nr. 2-9050, kurį 2004 m. lapkričio 15 d. išdavė Kauno miesto apylinkės teismas dėl išlaikymo išieškojimo pirmos eilės išieškotojui, iki bus išnagrinėta civilinė byla ir priimtas galutinis teismo sprendimas.
    2. Teismas iš ieškovo ieškinio argumentų nustatė, kad nepilnametis sūnus gyveno su juo bei jis išlaikė sūnų laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 1 d. iki 2017 m. kovo 30 d. Šiuo metu yra vykdomas priverstinis išlaikymo įsiskolinimo išieškojimas iš ieškovo, kuris iki 2017 m. gegužės 1 d. sudaro 3 516,88 Eur. Tai reiškia, kad dalis išlaikymo įsiskolinimo laikotarpio ir laikotarpio, kuriuo, pasak ieškovo, sūnų išlaikė tik pats ieškovas, sutampa. Ieškovas pateikė turto arešto aktą, iš kurio matyti, kad vykdant minėtą išieškojimą, yra areštuotas ieškovo turtas. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių būtų pažeisti ieškovo interesai ar būtų padaryta žala. Teismas taip pat pažymėjo, jog yra priimtas antstolio patvarkymas dėl išlaikymo išieškojimo, kuriame nurodyta išskaičiuoti iš skolininko darbo užmokesčio, atliekamas realus išieškojimas, kuris gali sukelti realią grėsmę ieškovo interesams. Taigi vertintina, jog ieškovas pagrindė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo reikalingumą. Ieškovas įrodė galimos žalos, galinčios atsirasti nesustabdžius vykdymo veiksmų, aplinkybę, t. y. kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių būtų pažeisti ieškovo interesai. Akivaizdu, jog kol nėra išspręstas šalių ginčas, minėtoje vykdomojoje byloje išieškojimo vykdymas ieškinio tenkinimo atveju šioje byloje galimai nepagrįstai apsunkintų skolininko turtinę padėtį.
    3. Teismas pažymėjo, kad stabdytinas tik išlaikymo įsiskolinimo išieškojimo vykdymas, tačiau ne periodinis nepilnamečio vaiko išlaikymas. Vien atitinkamų išieškojimo procedūrų sustabdymas nepaneigia šalių (ar kurios iš jų) teisės ir pareigos išlaikyti sūnų, užtikrinti jam orias, saugias ir sveikas gyvenimo sąlygas.
  1. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
    1. Atskiruoju skundu atsakovė V. Z. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 8 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
      1. Teismas, tenkindamas ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nepagrįstai motyvavo tuo, kad ieškovas pagrindė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo reikalingumą, įrodė galimos žalos, galinčios atsirasti nesustabdžius vykdymo veiksmų, aplinkybę, t. y. kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių būtų pažeisti ieškovo interesai. Ieškovas savo ieškinyje nurodė realybės neatitinkančius faktus, jis nėra niekada teikęs vaikui išlaikymo vienas, todėl nagrinėjamoje byloje nėra laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų.
      2. Siekdamas užtikrinti byloje pareikštų reikalavimų įvykdymą, teismas turėtų taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios yra būtinos bei realiai gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, ir netaikyti priemonių, kurios teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti nėra būtinos. Nagrinėjamoje byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra būtinos teismo sprendimo užtikrinimui.
      3. Išieškojimas, vykdant teismo spendimą, gali būti stabdomas tik įstatymo leidėjo nustatytais išimtiniais atvejais, kai ieškinio užtikrinti negalima kitomis užtikrinimo priemonėmis. Tai suponuoja išvadą, jog nagrinėjamu atveju įsiskolinimo vykdymas negalėjo būti sustabdytas, o tokia pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė prieštarauja CPK 18 straipsnyje įtvirtinant privalomumo principui.
      4. Ieškovo pateiktą ieškinį įvertinus preliminariai, nėra pagrindo laikyti jį tikėtinai pagrįstu, kadangi ieškinys iš esmės grindžiamas faktu, kuris su ieškiniu pateiktais dokumentais visai neįrodinėjamas. Ieškovas nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo prašo remdamasis tuo, kad vaikas neva gyveno pas ieškovą, tačiau su ieškiniu nepateikė nei vieno dokumento, galinčio pagrįsti šį faktą.
      5. Ieškovas ieškiniu kelia reikalavimą dėl 2 970 Eur išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, kuris atsakovei nėra didelis, tačiau nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad palankaus teismo sprendimo atveju kiltų bet kokia rizika, jog atsakovė tokio dydžio pinigų sumos negalėtų sumokėti. Nors ieškovas nurodė, jog išieškomų sumų neva gali būti neįmanoma išieškoti iš atsakovės, tačiau tokios prielaidos yra nepagrįstos jokiais objektyviais įrodymais. Byloje nėra jokių abejonių, jog atsakovė galėtų tyčia nevykdyti teismo sprendimo ar negalėtų jo įvykdyti.
      6. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, t. y. sustabdžius išlaikymo įsiskolinimo išieškojimą yra pažeidžiami nepilnamečio vaiko interesai, kadangi išieškomos iš ieškovo lėšos yra skirtos būtent nepilnamečio ginčo šalių sūnaus D. Z. išlaikymui.
      7. Tuo atveju, jei ieškovo ieškinys būtų tenkintas, dėl dalies išlaikymo įsiskolinimo, kuris yra priskaičiuojamas už laikotarpį, kai nepilnametis sūnus D. Z. tariamai gyveno pas ieškovą ir buvo išlaikomas tik jo vieno, ieškovas galės pareikšti atsakovei atgręžtinį ieškinį, t. y. prašyti priteisti išlaikymo įsiskolinimą už minėtą laikotarpį, todėl nėra jokio poreikio šio proceso metu sustabdyti išlaikymo įsiskolinimo išieškojimą iš ieškovo, kai byloje yra pareikštas nepagrįstas ieškinys ir nėra jokios rizikos, kad atsakovė galėtų teismo sprendimo nevykdyti.
  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

    1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
    2. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo tenkintas ieškovo V. Z. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (išieškojimo vykdymo procese sustabdymo), teisėtumo ir pagrįstumo.
    3. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad antstolio M. L. kontoroje yra vykdomas vykdomasis dokumentas dėl išlaikymo įsiskolinimo, dėl kurio vyksta ginčas šioje civilinėje byloje, išieškojimo, taikė laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdė išlaikymo įsiskolinimo išieškojimą iki bus išnagrinėta ši civilinė byla ir priimtas galutinis teismo sprendimas.
    4. Apeliantė (atsakovė) V. Z., nesutikdama su pirmosios instancijos teismo argumentais, atskirąjį skundą grindžia tuo, jog laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos nepagrįstai, nesant jų taikymo sąlygų, be to, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pažeidžia prioritetiniais laikytinus nepilnamečio vaiko interesus.

7Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo

    1. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo reikalavimus ir jeigu nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia reali grėsmė, kad dėl kokių nors antrosios ginčo šalies veiksmų arba neveikimo būsimu teismo sprendimu galimai patenkinti ieškinio reikalavimai gali būti neįvykdyti, todėl teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, pirmiausia turi preliminariai įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Jeigu preliminariai įvertinus pareikštus reikalavimus ir pateiktus juos pagrindžiančius įrodymus teismui susiformuoja nuomonė, kad toks palankus sprendimas galėtų būti priimtas, tada turi būti sprendžiama, ar egzistuoja kitos sąlygos, būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, t. y. ar yra grėsmė, kad galimai palankaus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Proceso šalis, prašanti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turėtų įrodyti egzistuojant grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui, o atsakovas, siekdamas išvengti tokių priemonių taikymo, turėtų teikti įrodymus, kurie tokią grėsmę paneigia.
    2. Nagrinėjamu atveju ieškovas V. Z. ieškinyje teismo prašo priteisti jam iš atsakovės V. Z. išlaikymo įsiskolinimą sūnui D. Z. 2 970 Eur, nutraukti išlaikymą, priteistą Kauno apylinkės teismo 2004 m. spalio 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-9050/2004 nepilnamečiam sūnui D. Z. iš V. Z. už laikotarpį nuo 2015 m. birželio 1 d. iki 2017 m. kovo 30 d., pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2004 m. spalio 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-9050/2004 dalį dėl sūnaus D. Z. gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo priteisimo ir nustatyti sūnaus D. Z. gyvenamąją vietą su tėvu V. Z., priteisti bylinėjimosi išlaidas. Minėtų ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – 3 516,88 Eur išlaikymo įsiskolinimo išieškojimo iš V. Z. vykdymo procese sustabdymą, ir nurodė, kad nuo 2015 m. birželio 1 d. iki 2017 m. kovo 30 d. sūnus gyveno pas jį, jis šiuo laikotarpiu išlaikė sūnų vienas, atsakovė prie sūnus išlaikymo neprisidėjo. Dėl įsiskolinimo išieškojimo yra areštuotas ieškovui priklausantis turtas, kurį antstolis gali pradėti realizuoti, išlaikymo įsiskolinimo išieškojimas yra nukreiptas ir į ieškovo darbo užmokestį. Išieškotos sumos gali būti pervestos atsakovei, iš kurios gali būti neįmanoma minėtas sumas susigrąžinti, kadangi atsakovė gyvena Vokietijoje.
    3. Atsakovė V. Z. su ieškovo ieškinio reikalavimais nesutinka, laiko juos nepagrįstais ir nurodo, jog nuo Kauno miesto apylinkės teismo 2004 m. spalio 6 d. sprendimo įsiteisėjimo, kuriuo šalių nepilnamečio vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove V. Z., šalių sūnumi rūpinosi būtent atsakovė, jį išlaikė ir teikė jam visapusišką materialinį aprūpinimą. Tuo tarpu ieškovas V. Z. pastaruosius dvejus metus neteikia nepilnamečiam sūnui jokio materialinio išlaikymo.
    4. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, jog tarp šalių yra kilęs ginčas dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolės tinkamo vykdymo ir susidariusio išlaikymo įsiskolinimo pagrįstumo, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdydamas išieškojimą vykdymo procese, pagrįstai nustatė poreikį užtikrinti ieškovo V. Z. ieškinio reikalavimų įvykdymą, kadangi, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, gali būti pažeisti ieškovo interesai, apsunkinta turtinė padėtis ar atsirasti turtinė žala. Šias aplinkybes patvirtina byloje esantys duomenys apie pradėtą realų išieškojimą iš ieškovo (skolininko) V. Z. turto, t. y. antstolis M. L. 2017 m. gegužės 8 d. patvarkymu nukreipė išlaikymo įsiskolinimo išieškojimą į ieškovo darbo užmokestį. Be to, antstolis M. L. 2017 m. gegužės 8 d. turto arešto aktu areštavo skolininkui V. Z. priklausantį nekilnojamąjį turtą, kuris gali būti pradėtas realizuoti.
    5. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nepaisant to, jog byloje nėra paneigta ieškovo V. Z. galimybė, patenkinus jo ieškinį, kreiptis į teismą dėl vykdymo atgręžimo, tačiau ši jo teisė, įvertinus ginčo pobūdį (ginčas kilęs dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui įsiskolinimo) ir tą aplinkybę, jog atsakovė V. Z. yra išvykusi į Vokietiją, būtų iš esmės apsunkinta. Dėl to ieškovui palankaus procesinio rezultato įvykdymas pasunkėtų. Be to, apeliantė (atsakovė) V. Z. kartu su atskiruoju skundu nepateikė jokių savo turtinę padėtį pagrindžiančių argumentų bei įrodymų, kurie patvirtintų, kad jai 2 970 Eur išlaikymo įsiskolinimo suma nelaikytina didele ir ieškovo V. Z. ieškinio tenkinimo atveju vykdymo atgręžimas nebūtų apsunkintas (būtų įmanomas), t. y. apeliantė nepaneigė objektyvios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo, todėl vien deklaratyvaus pobūdžio apeliantės teiginiai dėl vykdymo atgręžimo galimybės savaime neteikia pagrindo skundžiamą nutartį panaikinti.
    6. Atkreiptinas dėmesys, jog, nors pagal bendrą įrodinėjimo pareigos paskirstymo tarp bylos šalių taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis ji remiasi (CPK 178 straipsnis), tačiau teismas, paskirstydamas įrodinėjimo naštą, taip pat atsižvelgia į tai, kuriai iš bylos šalių yra paprasčiau (lengviau) įrodyti teisiškai reikšmingas aplinkybes, esant minimalioms sąnaudoms (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Sprendžiant dėl ieškinio sumos dydžio reikšmės atsakovui, atsižvelgiant į jo turtinę padėtį, kaip pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, įrodinėjimo našta perkeliama atsakovui, t. y. būtent jis turi pagrįsti, kad ieškinio suma jam nėra reikšminga, o turtinė padėtis eliminuoja grėsmę dėl būsimo teismo sprendimo neįvykdymo (CPK 12, 178 straipsniai, Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-874-943/2016).
    7. Nesutiktina su apeliantės V. Z. atskirojo skundo argumentu, jog ieškovo ieškinys yra preliminariai nepagrįstas, nes iš esmės yra grindžiamas faktu, jog šalių nepilnametis vaikas neva gyveno pas ieškovą, tačiau ieškovas kartu su ieškiniu nepateikė nei vieno įrodymo, galinčio pagrįsti šį faktą.
    8. Atkreiptinas dėmesys, kad sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, atliekamas tik preliminarus pareikšto reikalavimo vertinimas, t. y. vertinamas ieškinio reikalavimo pobūdis, ieškinio faktinių ir teisinių argumentų turinys bei prie ieškinio pridėtų įrodymų sudėtis (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-786-180/2015; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1492-236/2015 ir kt.). Ieškinys gali būti pripažintas prima facie nepagrįstu išimtinai tik tokiu atveju, kai ieškinio reikalavimai akivaizdžiai nepagrįsti ir iš esmės jokiomis aplinkybėmis negali būti tenkinami.
    9. Nagrinėjamu atveju ieškovui V. Z. nurodžius argumentus, kuriais siekiama pagrįsti ieškinio reikalavimus, bei pateikus atitinkamus įrodymus, kurie, jo manymu, patvirtina ieškinio reikalavimų pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, būtų teisiškai nepagrįsta spręsti, jog ieškovui palankaus teismo sprendimo priėmimo galimybė apskritai neegzistuoja, t. y. nėra pagrindo konstatuoti, jog ieškinys atsakovės V. Z. atžvilgiu nėra net tikėtinai pagrįstas. Ar kartu su ieškiniu pateikti dokumentai yra susiję su ieškovo reikalavimais ir ar jie pagrindžia ieškinyje dėstomas aplinkybes, bus atsakyta tik teismui ištyrus bei įvertinus šiuos bei atsakovės į bylą pateiktus įrodymus, nustačius bylai reikšmingas aplinkybes ir jas teisiškai kvalifikavus, t. y. išnagrinėjus bylą iš esmės. Dėl to atsakovės atskirajame skunde nurodomos aplinkybės dėl ieškovo reikalavimo nepagrįstumo nepagrindžia skundžiamos nutarties neteisėtumo.
19.

8Toks preliminarus vertinimas neturi prejudicinės galios nei bylos nagrinėjimui iš esmės, nei pakartotiniam klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sprendimui. Pastebėtina, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog ne tik detalių motyvų dėl ieškinio prima facie pagrįstumo neaptarimas, bet net nenurodymas nutartyje apie tai, kad teismas preliminariai įvertino ieškinio reikalavimų tikėtiną pagrįstumą, savaime nereiškia, jog teismas tokio vertinimo neatliko arba atliko netinkamai (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2174/2010; 2014 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1320/2014).

    1. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes ir suformuotą teismų praktiką, pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovas šiuo atveju pagrindė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo reikalingumą ir įrodė galimos žalos, galinčios atsirasti nesustabdžius vykdymo veiksmų, aplinkybę, laikytina pagrįsta (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).
    2. Apeliantė (atsakovė) V. Z. atskirąjį skundą taip pat grindžia tuo, jog taikius laikinąsias apsaugos priemones, t. y. sustabdžius išlaikymo įsiskolinimo išieškojimą, yra pažeidžiami nepilnamečio vaiko interesai, kadangi išieškomos iš ieškovo lėšos yra skirtos būtent nepilnamečio šalių sūnaus D. Z. išlaikymui.
    3. Pažymėtina, kad šeimos bylose turi būti vadovaujamasi vienu iš pagrindinių principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, kuris reiškia, jog visi klausimai turi būti sprendžiami vertinant juos vaikų interesų požiūriu. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovo V. Z. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pagrįstai atsižvelgė į minėtą principą ir pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonės sustabdė tik išlaikymo įsiskolinimo išieškojimo vykdymą, tačiau ne išlaikymo nepilnamečiam vaikui mokėjimą periodinėmis išmokomis, o atitinkamų išieškojimo procedūrų sustabdymas nepaneigia šalių (vienos iš jų) teisės ir pareigos išlaikyti nepilnametį sūnų, užtikrinti jam orias, saugias ir sveikas gyvenimo sąlygas (Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-965-265/2015, Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-909-513/2016). Taigi ieškovui V. Z. toliau teikiant išlaikymą nepilnamečiam vaikui periodinėmis išmokomis bus užtikrintas kasdienių vaiko poreikių tenkinimas (maistui, aprangai, gyvenamajam būstui, sveikatai, mokslui, laisvalaikiui ir kt.), tinkamas jo vystymasis, ugdymas, gebėjimų tobulinimas ir kt.
    4. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, spręstina, jog pirmosios instancijos teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos siekiamiems tikslams ir užtikrina ieškovo bei atsakovės teisių ir įstatymo saugomų interesų pusiausvyrą, nepažeidžia prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo, o apeliantės atskirajame skunde nurodyti argumentai nepaneigia egzistuojančios būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizikos, todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).
    5. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
    6. Esant nustatytoms aplinkybėms, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra jokio pagrindo, remiantis atskirojo skundo argumentais, panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

9Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Nutarė

10Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

11Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai