Byla 2-8337-1032/2017
Dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2017 m. kovo 21 d. sprendimo Nr. DGKS-1380 panaikinimo, darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas priteisimo

1Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Rūta Zubrickaitė,

2sekretoriaujant Salomėjai Paulauskienei,

3dalyvaujant ieškovo atstovams advokato padėjėjui Dainiui Motužiui, I. P. (I. P.),

4atsakovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau tekste – UAB) „Baltic Energy Service“ atstovui direktoriui V. G. (V. G.),

5viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo A. S. (A. S.) ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Baltic Energy Service“ dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2017 m. kovo 21 d. sprendimo Nr. DGKS-1380 panaikinimo, darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas priteisimo.

6Teismas

Nustatė

7ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus darbo ginčų komisijos 2017 m. kovo 21 d. sprendimą Nr. DGKS-1380, priteisti iš atsakovo neišmokėtą darbo užmokesčio dalį už 2016 m. rugpjūčio mėnesį 524,48 Eur bei 584,00 Eur kompensacijos už nepanaudotas atostogas. Nurodo, kad 2014 m. lapkričio 6 d. pagal darbo sutartį buvo įdarbintas laivų vamzdininko pareigoms įmonėje UAB „Baltic Energy Service“, ir nuo įdarbinimo įmonėje buvo pastoviai komandiruotas atlikti laivų remonto darbus užsienio įmonėse. Nuo įsidarbinimo iki paskutinio mano komandiruotės Norvegijos Respublikoje atsakovas mokėjo darbo užmokestį bei komandiruotpinigius, ką patvirtiną šių pinigų gavimo banko išrašas. Pagal susitarymą su buvusiu direktoriumi V. K. ieškovas buvo priimtas į nurodytą darbą su sąlyga, kad įmonė jam mokės už darbą į rankas po 13 Eur už valandą, tačiau oficialiai darbo sutartyje buvo numatytas 350,00 Eur dydžio atlyginimas per mėnesinį bei ne mažiau 90,00 Eur priedo prie atlyginimo komandiruotės metu. Tokią sutartį teko ieškovui pasirašyti, nes kitaip atsakovė nesutikdavo įdarbinti nei vieno darbuotojo. Nuo 2016-08-01 iki 2016-08-29 ieškovas UAB „Baltic Energy Service“ komandiruotėje Norvegijoje išdirbo 181 valandų, už kurias atsakovas privalėjo sumokėti 2353 Eur (181 val.x13 Eur), tačiau sumokėjo tik l 828,52 Eur. Tokiu būdu, atsakovas liko nesumokėjęs 524,48 Eur bei kompensacijos už nepanaudotas atostogas, pagal darbo užmokesčio lapelį 584,00 Eur. Supratus kad atsakovas nenori geruoju atsiskaityti bei nenurodo tam pagrindo, priėmė sprendimą išeiti iš darbo savo noru ir 2016-09-15 pagal ieškovo prašymą buvo atleistas iš darbo pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau tekste – DK) 127 straipsnio 1 dalį, nes reikėjo aprūpinti savo šeimą ir įsidarbino kitoje įmonėje. Ieškovo teigimu, jo užmokesčio dydį įrodo prieš tai mokėti darbo užmokesčiai šioje įmonėje. Mano, kad atsakovas jam yra skolingas darbo užmokesčio ir priemokų viso 1108,00 Eur (t.y. 584,00 Eur + 524,00 Eur) ir todėl 2016-11-28 kreipėsi į darbdavį su prašymu pilnai atsiskaityti su juo, tačiau jokio rašytinio atsakymo negavo, nors žodžiais jam buvo pasakyta, kad jo darbo uždarbis yra tvarkingai sumokėtas pagal darbo sutarties pasirašytas sąlygas. 2017-06-08 ieškovas patikslino ieškinį prašydamas papildomai priteisti 0,07 procento delspinigių už pradelstą išmokėti darbo užmokestį (176,27 Eur) bei su darbo santykiais susijusias išmokas, juos pradedant skaičiuoti nuo 2016-09-20 (ieškovo darbo užmokesčio paskaičiavimo dienos) iki ieškinio padavimo teismui dienos, t. y. 2017-04-20. Ieškovas teigia, kad kadangi buvo atleistas iš darbo DK 127 straipsnio 1 dalies tvarką ir po atleidimo iš darbo jam buvo dalinai išmokėtas priklausantis darbo užmokestis, kuris buvo keletą metų mokėtas pagal sutartą žodinį susitarimą, bei buvo pažeistos ieškovo teisės dėl pilnai neišmokėto darbo užmokesčio komandiruotėje Norvegijoje, nutarė kreiptis į teismą. Ieškovo nuomone, šie darbo ginčiai tiesiogiai nagrinėjami teismuose, kai darbo santykiai tarp darbdavio ir darbuotojo yra nutrūkę (nurodomas DK 295 straipsnio 1 dalies 5 punktas). 2017-01-25 padavė ieškinį Klaipėdos miesto apylinkės teismui dėl neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo, tačiau 2017-01-26 teismas nutartimi atsisakė priimti mano ieškinį ir rekomendavo kreiptis į darbo ginčių komisiją. Todėl atsižvelgdamas į teismo rekomendaciją 2017-02-22 kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus darbo ginčių komisiją (toliau tekste – Komisija) su prašymu dėl neišmokėto darbo užmokesčio. 2017-03-21 Komisija sprendimu Nr. DGKS-1380 nusprendė ieškovo prašymą atsisakyti nagrinėti, nes ieškovas praleido trijų mėnesių kreipimosi į Komisiją terminą. Ieškovas mano, kad nepraleido nustatyto termino ir padavė laiku savo ieškinį Klaipėdos miesto apylinkės teismui (2017-01-25) kadangi 2016-11-28 kreipėsi į darbdavį su prašymu pilnai atsiskaityti su ieškovu, tačiau jokio rašytinio atsakymo negavo, o po teismo nurodymo pateikė prašymą Komisijai.

8Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad ieškovas teigia, jog su buvusiu atsakovės direktoriumi susitarė, kad jam bus mokamas 13,00 Eur valandinis darbo tarifas į rankas, bet nepateikė jokių įrodymų. Priešingai nei teigia ieškovas, 2014-11-06 darbo sutartyje jam buvo nustatytas 391,00 Eur (1350,00 Lt) darbo užmokestis per mėnesį. Pažymi, kad darbo sutarties nutraukimo dienai ieškovo atlyginimas buvo 495,00 Eur per mėnesį. Teigia, jog ieškovas klaidina teismą, nes darbo užmokesčio lapeliai teikiami darbuotojams atleidimo dieną, be to šis lapelis niekaip neįrodo ieškovo teiginių, kad atsakovė liko jam skolinga. DK 141 straipsnio l dalis nustato, kad darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu šiuo Kodeksu ar kitais įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka. Atsakovė neneigia fakto, kad su ieškovu visiškai buvo atsiskaityta ne atleidimo dieną, t. y. 2016-09-16, o 2016-09-23, tai yra po 8 dienų nuo atleidimo. Pažymi, kad kai ieškovas parašė 2016-09-15 prašymą dėl atleidimo iš darbo jam ir buvo įteiktas lapelis dėl jam priklausančio darbo užmokesčio bei kitų išmokų. Atsakovė negali paaiškinti, kada ir kaip ant darbo užmokesčio lapelio atsirado įrašai, kad ieškovas šį dokumentą gavo tik 2016-11-24. Atsakovės nuomone, jei ieškovas ir turi reikalavimo teisę atsakovei, tai šis reikalavimas gali būti pareikštas tik dėl delspinigių už 8 dienas, bet nori pažymėti, kad ieškovui buvo išmokėta 35,51 Eur daugiau nei priklauso (viso priskaičiuota - 25710,69 Eur/viso sumokėta - 25746,20 Eur). Pažymi, kad ieškovas asmeniškai 2016-11-28 nesikreipė į atsakovę, bet 2016-11-30 buvo atvykusi pilietė, kuri prisistatė kaip ieškovo sutuoktinė, pateikė 2016-11-28 prašymą galimai pasirašyto ieškovo ir pareikalavo iš atsakovės darbuotojų pateikti jai laiko apskaitos žiniaraščius ir kitus dokumentus. Akivaizdu, kad tokio neteisėto reikalavimo, nors ir pareikšto neva ieškovo vardu, atsakovės darbuotojai įvykdyti neturėjo teisėto pagrindo.

9Ieškovo atstovai teismo posėdžio ieškinį palaikė. Paaiškino, kad su atsakovo direktoriumi V. K. ieškovas susitarė, kad jam bus mokamas 13 Eur už valandą atlyginimas. Patvirtino ieškinyje nurodytas aplinkybes, kad su ieškovu iki 2016 m. rugpjūčio mėnesio buvo visiškai atsiskaityta, tačiau neišmokėtas atlyginimas už 2016 m. rugpjūčio mėnesį ieškovui išvykus į komandiruotę Norvegijos Karalystėje. Nurodė, kad nežino kokį išsilavinimą turi ieškovas. Ieškovo atstovas I. P. paaiškino, kad į bylą pateikė delspinigių paskaičiavimo lentelę, kurią sudarė buhalterė ir joje esančių duomenų negali paaiškinti. Nurodė, kad kitose įmonėse už panašų darbą mokama po 7-8 Eur už valandą, o išvykus i komandiruotę užsienyje po 12-13 Eur. Prašė ieškinį tenkinti ir priteisti ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

10Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu ieškinį prašė atmesti, atsakovės atstovo nuomone su ieškovu yra visiškai atsiskaityta, ką patvirtina į bylą pateikti duomenys.

11Teismas

konstatuoja:

12iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė UAB „Baltic Energy Service“ 2016-02-26 sudarė darbo sutartį Nr. 2016-120, pagal kurią ieškovas nuo 2014-06-06 buvo priimtas dirbti pas atsakovę vamzdininku. Atsakovas įsipareigojo ieškovui mokėti 390,99 Eur (1350,00 Lt) atlyginimą. Ieškovui buvo nustatytas 3 mėnesių išbandymo laikotarpis. Sutarties 3 punkte numatyta, kad darbo užmokestis mokamas „darbuotojo prašant mokant vieną kartą per mėnesį iki kito mėnesio 15 d.“ (b.l. 41). 2014-11-07 ir 2016-03-15 ieškovas pateikė atsakovei prašymus mokėti jam darbo užmokestį vieną kartą grynais arba mokėjimo nurodymu į ieškovo nurodytas banko sąskaitas (b.l. 44, 45). 2016-09-15 ieškovas pateikė atsakovei prašymą atleisti jį iš darbo savo noru, t.y pagal DK 127 straipsnio 1 dalį (b.l. 46). 2016-09-15 atsakovės direktoriaus V. G. įsakymu ieškovas buvo atleistas iš darbo nuo 2016-09-16 dienos pagal DK 127 straipsnio 1 dalį (pačiam prašant) (b.l. 47). 2016-09-23 ieškovui atsakovė pervedė 1828,52 Eur (b.l. 49). 2016-11-28 ieškovas pateikė atsakovei prašymą dėl darbo užmokesčio priskaitymo, kuriame nurodoma, kad 2016-11-24 gavo iš darbdavio darbo užmokesčio lapelį, kuriame nurodoma, jog už jo darbą Norvegijoje laikotarpiu nuo 2016-08-03 iki 2016-08-29 jam priskaičiuotas pagrindinis atlyginimas 270 Eur už 12 dienų 96 val. darbą bei kompensacija už nepanaudotas atostogas atsakovės įmonėje 584,99 Eur. Prašo išduoti darbo laiko apskaitos žiniaraščio kopiją bei patikslintą pažymą apie paskaičiuotą darbo užmokestį, kurioje būtų nurodyta, kodėl darbo užmokesčio lapelyje priskaičiuota tik 270 Eur suma, kadangi pagal jo išdirbtą laiką Norvegijoje bei turimus dokumentus, kaip realiai yra dirbęs, ir atsakovės darbo užmokesčio lapelyje nurodyti duomenys nesutampa. Prašo artimiausiu metu išmokėti jam priklausantį darbo užmokestį, nes kitu atveju bus priverstas kreiptis į teismą (b.l. 7).

132017-01-25 ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės UAB „Baltic Energy Service“ 1108,00 Eur nesumokėto darbo užmokesčio bei bylinėjimosi išlaidas. 2017-01-26 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi ieškovo ieškinį buvo atsisakyta priimti. Ieškovui buvo išaiškinta, kad ieškovo ieškinyje nurodomas reikalavimas dėl darbo užmokesčio priteisimo į DK 299 straipsnio 2 dalyje numatytus atvejus nepatenka, todėl ieškovas dėl darbo užmokesčio priteisimo turėjo visų pirma kreiptis į darbo ginčų komisiją (b.l. 16). Ieškovas 2016-02-22 kreipėsi į darbo ginčų komisiją su prašymu išieškoti iš atsakovo 1108,00 Eur darbo užmokesčio ir 0,02 procentų dydžio delspinigių už darbo užmokesčio uždelsimą nuo 2016-08-01 atleidimo iš darbo dienos iki reikalavimų sumokėjimo dienos (b.l. 17). Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus Darbo ginčų komisijos 2017-03-21 sprendimu DGKS-1380 ieškovo prašymą buvo atsisakyta nagrinėti (b.l. 23). Komisija nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovo darbo sutartis buvo nutraukta 2016-09-16, paskutinis mokėjimas į ieškovo atsiskaitomąją sąskaitą atliktas 2016-09-23, todėl Komisijos nuomone, kreiptis į Komisiją su prašymu ieškovas turėjo teisę iki 2016-12-23, kreipėsi 2017-02-22. Komisija pažymėjo, kad posėdžio metu paaiškėjo, kad ieškovas naudojasi kitų asmenų teikiama teisine pagalba, todėl Komisija mano, kad ieškovas kreiptis į komisiją delsė nepagrįstai bei konstatavo, kad esant tokioms aplinkybėms Komisija sprendžia, kad kreipimosi į Komisiją terminas neatnaujintinas, o darbo bylą atsisakytina nagrinėti (b.l. 18, 19).2017-04-24 ieškovas nesutikdamas su Komisijos sprendimu pateikė ieškinį teismui (b.l. 2).

14Dėl darbo ginčus reglamentuojančių teisės aktų taikymo

152016 m. rugsėjo 14 d. priimto Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. XII-2603 6 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad jeigu skundas, prašymas nagrinėti individualų darbo ginčą yra paduotas ar ieškinys dėl darbo teisių įgyvendinimo yra pareikštas iki Darbo kodekso įsigaliojimo, skundas, prašymas yra sprendžiami pagal iki Darbo kodekso įsigaliojimo galiojusias nuostatas. Ieškovo ieškinys teisme yra pareikštas 2017 m. balandžio 24 d., todėl sprendžiamas pagal iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusio Darbo kodekso (toliau tekste – DK) nuostatas.

16Dėl termino kreiptis į teismą po Darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo

17Ieškovas ieškinyje nurodo, kad, jo nuomone, darbo ginčai dėl neišmokėto darbo užmokesčio, kai darbo santykiai tarp darbdavio ir darbuotojo yra nutrūkę, nagrinėjami tiesiogiai teismuose. Ieškovas remiasi DK 295 straipsnio 1 dalimi. Taip pat nurodo, kad mano, jog nepraleido įstatymo nustatyto termino ir laiku padavė ieškinį Klaipėdos miesto apylinkės teismui (2017-01-25), kadangi 2016-11-28 kreipėsi į darbdavį su prašymu pilnai atsiskaityti su juo, tačiau rašytinio atsakymo negavo.

18Pagal DK 296 straipsnį, jeigu ginčo šalys nesutinka su darbo ginčų komisijos sprendimu, jos per mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos gali pareikšti ieškinį apylinkės teisme, vadovaudamosi Civilinio proceso kodekso nuostatomis. Pažymėtina, jog DK 289 straipsnio 1 dalyje numatyto trijų mėnesių termino kreiptis į darbo ginčų komisiją praleidimas ir jo neatnaujinimas, nereiškia, kad praleidęs šį terminą darbuotojas negali kreiptis į teismą.

19Tai nustatytas laikotarpis veiksmams atlikti įvairiose neteisminėse institucijose vykstančiose procedūrose. DK 289 straipsnio 1 dalies nustatyto termino pasibaigimas (ir neatnaujinamas) nelemia asmens materialiosios subjektinės teisės pasibaigimo ir nepanaikina asmens teisės į valstybės prievarta užtikrinamą jo pažeistų teisių gynybą teisme, o lemia teisės atlikti procedūrinį veiksmą išnykimą. Jam pasibaigus ir jo neatnaujinus individualus darbo ginčas negali būti nagrinėjimas iš esmės darbo ginčų komisijoje, tačiau asmuo, nesutinkantis su šios institucijos sprendimu, turi teisę pareikšti ieškinį apylinkės teisme, t.y. perkelti individualaus darbo ginčo, dėl kurio išnagrinėjimo buvo kreiptasi į Darbo ginčų komisiją nagrinėjimą į teismą.

20DK 296 straipsnyje nustatytas mėnesio terminas individualaus darbo ginčo šalims, nesutinkančioms su DGK sprendimu, pareikšti ieškinį teisme yra procesinis terminas (DK 10, 29 straipsniai), kuriam taikomos CPK VII skyriaus „Procesiniai terminai“ normų nuostatos dėl procesinių terminų taikymo ir skaičiavimo, išskyrus darbo įstatymų nustatytas išimtis (DK 29 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-426-701/2015).Tai reiškia, kad teismas, spręsdamas dėl reikalavimo apginti pažeistą teisę priėmimo, turi vertinti ar nėra praleistas įstatymo numatytas terminas, o asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, teismas praleistą terminą gali atnaujinti (CPK 78 straipsnis).

21Pažymėtina, kad ieškovas nesutikdamas su Klaipėdos skyriaus Darbo ginčų komisijos 2017-03-21 sprendimu DGKS-1380 2017-04-20 pateikė teismui ieškinį (b.l. 20). 2017-03-21 Darbo ginčų komisijos sprendime buvo nurodyta, kad šalys nesutinkančios su Komisijos sprendimu per mėnesį nuo Komisijos sprendimo priėmimo dienos gali pareikšti ieškinį apylinkės teisme, vadovaudamosi DK kodekso nuostatomis. Taigi, ieškovas pareikšdamas ieškinį per įstatymo nustatytą vieno mėnesio laikotarpį nuo Darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos individualų darbo ginčą dėl kurio išnagrinėjimo buvo kreiptasi į Darbo ginčų nagrinėjimo komisiją perkėlė nagrinėjimą į teismą nepažeisdamas teisės aktuose įtvirtintų procesinių terminų.

22Dėl ieškovo reikalavimo panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2017 m. kovo 21 d. sprendimo Nr. DGKS-1380

23Byloje esančiais duomenimis ieškovas 2017-02-22 kreipėsi į Darbo ginčų komisiją dėl darbo užmokesčio ir kitų sumų, susijusių su darbo santykiais, išieškojimo. Komisija 2017-03-21 sprendimu Nr. DGKS-1380 atsisakė nagrinėti ieškovo prašymą šiam praleidus DK 289 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių kreipimosi į darbo ginčų komisijos terminą (b.l. 18-19).

24Pažymėtina, jog Darbo kodekso 289 straipsnio 1 dalyje numatyto trijų mėnesių termino kreiptis į darbo ginčų komisiją praleidimas ir jo neatnaujinimas, nereiškia, kad praleidęs šį terminą darbuotojas negali kreiptis į teismą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-174-701/2016 yra pasisakęs, kad DK 289 straipsnio 1 dalyje nustatytas 3 mėnesių prašymo nagrinėti individualų darbo ginčą darbo ginčų komisijoje pateikimo terminas yra procedūrinis terminas (DK 10, 29 straipsniai), kuriam taikomos CPK VII skyriaus „Procesiniai terminai“ normų nuostatos dėl procesinių terminų taikymo ir skaičiavimo, išskyrus darbo įstatymų nustatytas išimtis (DK 29 straipsnis). Šis terminas nėra ieškinio senaties terminas CK pirmosios knygos IV dalies VII skyriaus prasme. Tai nustatytas laikotarpis veiksmams atlikti įvairiose neteisminėse institucijose vykstančiose procedūrose.

25Nagrinėjamu atveju ieškovas pasinaudojo ikiteismine darbo ginčo nagrinėjimo tvarka ir nesutikdamas su darbo ginčų komisijos sprendimu pateikė ieškinį teismui. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta nėra jokio teisinio pagrindo tenkinti ieškovo ieškinio reikalavimą ir panaikinti Klaipėdos teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2017-03-21 sprendimo Nr. DGKS-1380, kadangi Komisija konstatavo, jog trijų mėnesių kreipimosi į Komisiją terminas yra praleistas ir ieškovo prašymą atsisakė nagrinėti. Komisijos sprendimo panaikinimas nagrinėjamu atveju nesukeltų jokių teisinių padarinių, kadangi ieškovui pareiškus ieškinį teisme, individualaus darbo ginčo, dėl kurio išnagrinėjimo buvo kreiptasi į Darbo ginčų komisiją, nagrinėjimas yra perkeltas į teismą.

26Dėl ieškovo reikalavimo priteisti jam 524,48 Eur neišmokėto darbo užmokesčio bei 584,00 Eur kompensacijos už nepanaudotas atostogas

27Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 524,48 Eur neišmokėtą darbo užmokestį už 2016 m. rugpjūčio mėnesį ir 584,00 Eur kompensacijos už nepanaudotas atostogas. Nurodo, kad sudarydamos darbo sutartį šalys susitarė, kad joje bus numatyta minimali mėnesinė alga, t.y. 390,99 Eur (1350 Lt) Eur per mėnesį, tačiau faktiškai įmonė už darbą mokės po 13,00 Eur už valandą „į rankas“.

28Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad darbo įstatymai nenumato sutarčių aiškinimo taisyklių, todėl, aiškinant darbo sutartyje išreikštą šalių valią, įvertinus darbo sutarties specifiką ir tikslus, vadovaujantis DK 9 straipsnio 2 dalimi, reglamentuojančia kitų teisės šakų normų taikymą pagal analogiją, atsižvelgtina į CK 6.193–6.195 straipsniuose nustatytas sutarčių aiškinimo taisykles bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2010; 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2011; 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2013). Sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Aiškinant sutartį būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2008; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-288/2010; 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2011). Darbo teisės normų taikymas nereiškia išimtinai darbuotojui palankių teisės normų taikymo, nes vieno teisės subjekto sąskaita negali būti paneigiami kito subjekto interesai, o turi būti siekiama protingos ir sąžiningos šių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje bylos Nr.3K-3-235/2010). Aiškinant sutartį būtina atsižvelgti į kiekvienos sutarties ypatumus ir šalių teisinių santykių specifiką, vadovautis CK 6.193 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta contra proferentem taisykle, reiškiančia, kad neaiškios, dviprasmiškos sutarties sąlygos aiškinamos jas pasiūliusios ar parengusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-367/2006; 2010 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2010).

29Vertindamas ieškovo reikalavimų pagrįstumą, teismas pažymi, kad 2014-11-06 šalių sudarytos darbo sutarties 3 punkte numatyta, kad darbdavys įsipareigoja mokėti darbuotojui 390,99 Eur (1350 Lt) Eur pagrindinį darbo užmokestį. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad šalys darbo sutartyje taip pat susitarė, kad bus mokama ir ne mažesnė kaip 90,00 Eur priemoką prie atlyginimo komandiruotės metu, tačiau tokios sutarties sąlygos šalių sudarytoje darbo sutartyje nėra. Rašytinių įrodymų, patvirtinančių, jog šalys susitarė dėl didesnio darbo užmokesčio byloje nėra numatyta. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovai paaiškino, kad toks buvo žodinis šalių susitarimas, atsakovo atstovas nurodė, kad įmonėje direktoriumi dirba nuo 2016-02-23, tačiau apie jokį ieškovo žodinį susitarimą su buvusiu direktoriumi nežino, jam asmeniškai niekas tokios informacijos nepateikė, atlyginimas ieškovui buvo mokamas pagal darbo sutartį ir teisės aktus, reglamentuojančius dienpinigių mokėjimą.

30Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 12, 178 straipsniai). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Tuo tarpu teismas, nustatydamas ginčo sprendimui reikšmingas aplinkybes, įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad įrodymų vertinimas reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle ir išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daro pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015; 2015-05-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341-684/2015; 2015-07-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015; 2015-11-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-552-219/2015; kt.).

31Iš ieškovo su atsakove 2014-11-06 pasirašytos darbo sutarties Nr. 131 nustatyta, jog ginčo šalys, sudarydamos darbo sutartį, aiškiai susitarė dėl darbo valandų ir apmokėjimo tvarkos. Atsakovui buvo užtikrintas bei mokamas pastovus pagrindinis 390,99 Eur (1350 Lt) mėnesinis darbo užmokestis už 40 valandų per savaitę, papildomai apmokant už komandiruotes darbo sutarties 7 punkte numatytomis sąlygomis. Atsakovas savo parašu yra patvirtinęs, kad 2014-11-06, t. y. sudarant darbo sutartį, buvo supažindintas su jo planuojamomis dirbti darbo valandomis ir būsimo darbo apmokėjimo sąlygomis (1 kartą per mėnesį) bei jam mokėtinu darbo užmokesčio dydžiu.

322017-06-15 parengiamojo teismo posėdžio metu teismas ieškovo dalyvavimą byloje buvo pripažinęs būtinu, tačiau 2017-07-10 teisme buvo gautas ieškovo prašymas nagrinėti civilinę bylą jam nedalyvaujant, kadangi šiuo metu dirba užsienio kompanijoje ir neturi galimybės atvykti į teismo posėdį. Ieškovas į teismo posėdį neatvyko, paaiškinimų nedavė, byloje jį atstovavo atstovai.

33Ieškovas ieškinyje remiasi Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015-11-25 nutartimi priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-615-469/2015. Pažymėtina, kad nurodytoje nutartyje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, jog tais atvejais, kai darbo sutartis pripažįstama sudaryta jos šalims susitarus dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų, įtvirtintų DK 95 straipsnio 1 dalyje, tačiau nenustatytas susitarimas dėl darbuotojui mokėtino darbo užmokesčio, teismas šią darbo sutarties spragą turi užpildyti vadovaudamasis DK įtvirtintu teisingo mokėjimo už darbą principu, atsižvelgdamas į darbo užmokesčio toje (analogiškoje) įmonėje, mokamo už tokį patį ar lygiavertį darbą, dydį. Ši taisyklė taikytina ir nelegalaus darbo atveju. Byloje buvo nustatyta, kad atsakovė 2013-04-16 priėmė ieškovę dirbti pagalbine darbininke – žirgų prižiūrėtoja, tačiau nesudarė su ja rašytinės darbo sutarties. Ieškovė dirbo iki 2013-05-04 atsakovė su ieškove už darbą neatsiskaitė.

34Pagal Konstituciją teismų praktika formuojama tik teismams patiems sprendžiant bylas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006-03-28, 2006-05-09, 2007-10-24 nutarimai ir kt.). Pagal CPK 4 straipsnį vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesniosios instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesniosios instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Tai reiškia, kad pagal Konstituciją ir įstatymus teismai, nagrinėdami bylas, turi vadovautis teismų procesiniais sprendimais suformuotais precedentais.

35Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, šioms byloms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Pažymėtina, kad nagrinėjamas bylos atveju tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta rašytinė sutartis, kurioje buvo numatytas ieškovui mokamas mėnesinis atlyginimas, šalys sutartį patvirtino savo parašais, o ieškovo cituojamos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtos bylos atveju rašytinės darbo sutarties nebuvo sudaryta, buvo nustatyta, kad ieškovė dirbo nelegalų darbą. Šiuo atveju nagrinėjamoje byloje nėra nustatytos tapačios arba labai panašios aplinkybės (ratio decidenti), todėl nagrinėjamu atveju teismui remtis Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015-11-25 nutartyje priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-615-469/2015 suformuluotais išaiškinimais nėra teisinio pagrindo.

36Įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, t. y. išklausęs šalių paaiškinimus, įvertinęs rašytinius įrodymus, teismas pripažįsta nepagrįstais ir neįrodytais ieškovo teiginius, jog šiuo atveju atsakovas su ieškovu susitarė dėl 13,00 Eur dydžio valandinio atlyginimo atskaičius mokesčius („į rankas“) (CPK 178, 185 straipsniai). Teismo posėdžio metu ieškovo atstovai paaiškino, kad ieškovas pasirašė darbo sutartį joje numatytomis darbo sąlygomis, kadangi kitaip atsakovė nesutikdavo įdarbinti nei vieno darbuotojo. Teismo nuomone, ieškovas dar prieš darbo sutarties sudarymą susipažinęs su sutartyje nurodytomis darbo valandomis ir apmokėjimo tvarka, žinojo apie jo numatomas dirbti valandas ir darbo užmokesčio dydį, todėl, pasirašydamas darbo sutartį, savo parašu patvirtino, kad sutiko su joje numatytomis sąlygomis. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovai negalėjo nurodyti kokį išsilavinimą turi ieškovas, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad kiekvienas protingas, apdairus ir atidus asmuo, pasirašydamas sutartį, turėtų ją perskaityti bei apsvarstyti ir įvertinti galimas tokio teisinio veiksmo pasekmes. Todėl manytina, kad ieškovas turėjo ir galėjo suprasti darbo sutarties sudarymo pasekmes, o nesutikdamas su atsakovės pasiūlytomis darbo sąlygomis ieškovas galėjo atsisakyti sudaryti darbo sutartį. Taip pat pažymėtina, kad tiek ieškovas, tiek ieškovo atstovai neginčija atsakovo paskaičiuotos nepanaudotų atostogų kompensacijos dydžio, t.y. 584,99 Eur, kuri yra paskaičiuota atsižvelgiant į ieškovo vidutinį darbo užmokestį už 2016 metų birželio, liepos ir rugpjūčio mėnesius (b.l. 61)., t.y. ieškovas nereiškia reikalavimo priteisti kompensacijos už nepanaudotas atostogas nuo jo tariamo faktinio susitarimo su darbdaviu (13 Eur valandinio užmokesčio „į rankas“). Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, jog šalys darbo sutartimi susitarė, kad ieškovui bus mokamas 390,99 Eur (1350 Lt) darbo užmokestis neatskaičius mokesčių per mėnesį bei dienpinigiai už komandiruotes pagal darbo sutartyje numatytą Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymą Nr. 1K-070 „Dienpinigių ir gyvenamojo ploto nuomos vykstantiems į užsienio komandiruotes“.

37Nagrinėjamu atveju tarp šalių kyla ginčas dėl darbo užmokesčio dydžio. Ieškovas ieškinyje nurodo, kad 2017 m. rugpjūčio mėnesį išdirbo 181 valandą, už kurias jam turėtų būti sumokėtas 2353 Eur mėnesinis atlyginimas, tačiau teigia, kad atsakovas sumokėjo tik 1828,52 Eur ir liko skoloje 524,48 Eur.

38Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad įsakymo dėl ieškovo komandiruotės į Norvegijos Karalystę pateikti negali, paaiškino, kad ne visada įsakymai darbuotojų būdavo pasirašomi, kadangi darbuotojai buvo komandiruojami važiuoti į užsienio valstybes kartais tiesiogiai iš namų jiems nuperkant lėktuvo bilietus bei persiunčiant juos elektroniniu paštu. Byloje tarp šalių nėra ginčo, kad ieškovas 2016 m. rugpjūčio mėnesį atsakovo buvo komandiruotas dirbti Norvegijoje (CPK 182 straipsnio 5 dalis).

39Iš ieškovo pateikto 2016 m. rugpjūčio mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraščio matyti, kad 2016 metų rugpjūčio mėnesį ieškovas dirbo 176 val. Nagrinėjamu atveju teismas pažymi, jog ieškovo atstovai teismo posėdžio metu patvirtino, kad su atsakovo pateiktais į bylą darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose esančiais užpildytais duomenimis sutinka, taip pat sutinka, kad ieškovas 2016 m. rugpjūčio mėn. dirbo ne 181 val. kaip nurodyta ieškinyje, tačiau 176 val., kaip nurodoma atsakovės pateiktuose dokumentuose (CPK 182 straipsnio 5 dalis). Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas I. P. paaiškino, kad ieškovas neturi jokių pretenzijų atsakovui už iki 2016 m. rugpjūčio mėnesio atliktus atsiskaitymus (darbo užmokesčio sumokėjimą), kadangi su ieškovu buvo pilnai atsiskaityta pagal jo išdirbtas valandas.

40Atsižvelgiant į byloje esančius duomenis, bei šalių atstovų paaiškinimus, darytina išvada, jog kad ieškovas 2016 metų rugpjūčio mėnesį iš viso dirbo 176 val. Pagal 2014-11-06 darbo sutarties 3 punktą atsakovas įsipareigojo mokėti ieškovui 390,99 Eur (1350 Lt) darbo užmokestį. Vadovaujantis DK 186 straipsnio 2 dalį darbo užmokestis apima pagrindinį darbo užmokestį ir visus papildomus uždarbius, bet kokiu būdu tiesiogiai darbdavio išmokamus darbuotojui už jo atliktą darbą. Iš pažymos apie ieškovui priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas nustatyta, kad ieškovui už 2016 m. rugpjūčio buvo paskaičiuotas pareiginis atlyginimas 495,00 Eur ir dienpinigiai už komandiruotę už 2016 m. rugpjūčio mėn. (b.l. 73). Iš šios pažymos taip pat nustatyta, kad ieškovui už rugpjūčio mėnesį buvo sumokėta dalimis - 1030,83 Eur (dalis sumokėta 2016 m. rugpjūčio mėnesį) ir 1156,07 Eur (dalis sumokėta atleidžiant darbuotoją iš darbo, viso už rugpjūčio mėnesį ieškovui priklausanti išmokėti suma - 2186,90 Eur.

41DK 220 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad darbuotojams, pasiųstiems į tarnybines komandiruotes, garantuojama, kad per visą komandiruotės laiką paliekama darbo vieta (pareigos) ir darbo užmokestis. Be to, jiems mokami dienpinigiai ir kompensuojamos su komandiruote susijusios išlaidos. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimo Nr. 1365 „Dėl išlaidų, susijusių su tarnybinėmis komandiruotėmis, dydžio ir mokėjimo tvarkos“ 5 punkte numatyta, kad darbdaviai išlaidas, susijusias su tarnybine komandiruote, darbuotojams atlygina pagal Komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 28 d. nutarimu Nr. 99. Minėto nutarimu patvirtintų Komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų taisyklių antrame skyriuje, reglamentuojančiame komandiruotes į užsienį, 3 punkte, be kita ko, numatyta, kad iš pajamų negali būti atskaitomos dienpinigių išlaidos, viršijančios sumą, kuri būtų apskaičiuota už faktiškai išbūtą užsienyje laiką, taikant finansų ministro nustatytas dienpinigių vykstantiesiems į užsienio komandiruotes normas. Remiantis ginčo metu galiojusia Lietuvos Respublikos finansų ministro 1996 m. lapkričio 21 d. įsakymo Nr. 116 „Dėl dienpinigių ir gyvenamojo ploto nuomos normų vykstantiems į užsienio komandiruotes redakcija dienpinigių norma vykstantiems į užsienio komandiruotes į Norvegijos Karalystę (138 p.) sudarė 58,00 Eur. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-11-03 nutarimo Nr. 1365 „Dėl išlaidų, susijusių su tarnybinėmis komandiruotėmis, dydžio ir mokėjimo tvarkos“ 6.1 punkte numatyta, kad dienpinigiai, mažesni už Komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų taisyklėse nustatyto dydžio dienpinigius, gali būti mokami, jeigu tai numatyta kolektyvinėje sutartyje, o jeigu tokia sutartis nesudaryta – darbo sutartyje, tačiau ne mažiau kaip 50 procentų dienpinigių sumos, apskaičiuotos pagal Komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų taisyklių 3 ir 9 punktų nuostatas.

42Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad 2014-11-06 darbo sutarties 7 punkte šalys numatė, jog komandiruotės metu mokami dienpinigiai pagal Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymą Nr. 1K-070 (2012-03-01) „Dienpinigių ir gyvenamojo ploto nuomos vykstantiems į užsienio komandiruotes“. Ieškovas nurodo ieškinyje, kad nuo 2016-08-01 iki 2016-08-29 buvo komandiruotas į Norvegijos Karalystę. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad faktiškai ieškovas komandiruotėje buvo 22 dienas ir išdirbo 176 val. Iš atsakovo pateikto dienpinigių apskaičiavimo matyti, kad ieškovui buvo skaičiuojama 58,00 Eur dydžio dienpinigių norma, ji buvo paskaičiuota už visą 2016 metų rugpjūčio mėnesį, t.y. 31 dieną (b.l. 73, 2016 m. rugpjūčio mėnesio kitų išmokų paskaičiavimo eilutės 8 stulpelis nurodoma suma kitų išmokų 1798,00 Eur (1798,00 Eur / 58,00 Eur (dienpinigių dydis) = 31 diena). Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, į tai, kad atsakovės nustatyta ir ieškovui paskaičiuota dienpinigių norma atitiko teisės aktų numatytus reikalavimus, į tai, kad tarp šalių nėra ginčo dėl dienpinigių normos dydžio, konstatuotina, kad atsakovės paskaičiuotas ieškovui tinkamas atlyginimo dydis už 2016 m. rugpjūčio mėnesį. Pažymėtina, kad iš atsakovo pateiktos darbo užmokesčio pažymos nustatyta, kad atskaičius privalomuosius mokėjimus už 2016 m. rugpjūčio mėnesį jam turėjo būti išmokėta 2186,90 Eur (b.l. 73, pažymos 2016 m. rugpjūčio mėnesio eilutės, 14 stulpelis).

43Byloje tarp šalių kyla ginčas dėl atsakovės paskutinio atlikto mokėjimo ieškovui už 2016 metų rugpjūčio mėnesį. Ieškovo atstovai nesutinka su į byla atsakovo pateikta pažyma apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį ir kitas išmokas, teigdami, kad atsakovė paskaičiavimus pateikia surašytus taip kaip jai patogu, kad pagrįstų savo išmokėtų sumų dydžius. Susipažinus su į bylą pateikta atsakovės pažyma nustatyta, kad ieškovui darbo užmokestis buvo mokamas dalimis – išvykstant į komandiruotę buvo pervedama dalis lėšų, o ieškovui grįžus iš komandiruotės buvo paskaičiuojamas jo išdirbtas laikas ir sumokama likusi išmokėti suma. Šią aplinkybę patvirtino ir pats atsakovės atstovas teismo posėdžio metu, šie duomenys nustatyti ir iš atsakovės į bylą pateiktų mokėjimo pavedimų ieškovui (b.l. 48-50). Iš atsakovės pateiktos pažymos taip pat nustatyta, kad už kiekvieną mėnesį ieškovui buvo paskaičiuojamas atlyginimas bei dienpinigiai, nurodoma turima išmokėti suma, tačiau ši suma nebuvo sumokama visa iš karto, kartais buvo išmokamas mažesnis darbo užmokestis, tačiau sekantį mėnesį buvo sumokama didesnė suma. Tam, kad būtų galima nustatyti tikslius atsakovės išmokėtų sumų už kiekvieną mėnesį dydžius teismas pasisakys dėl ieškovui paskaičiuotų ir išmokėtų darbo užmokesčio sumų nuo 2016 metų balandžio mėnesio. Iš atsakovės pateiktos pažymos nustatyta, kad už 2016 m. balandžio mėnesį ieškovui buvo paskaičiuota išmokėti 918,19 Eur darbo užmokesčio, o buvo sumokėta 873,60 Eur (2016 m. balandžio mėnesio 14 ir 16 stulpeliai), už 2016 m. gegužės mėnesį ieškovui buvo paskaičiuota išmokėti 1919,53 Eur darbo užmokesčio, o buvo sumokėta 1110,00 Eur (2016 m. gegužės mėnesio 14 ir 16 stulpeliai), už 2016 m. birželio mėnesį ieškovui buvo paskaičiuota išmokėti 1060,69 Eur darbo užmokesčio, o buvo sumokėta 1534,00 Eur (2016 m. birželio mėnesio 14 ir 16 stulpeliai), už 2016 m. liepos mėnesį ieškovui buvo paskaičiuota išmokėti 2188,43 Eur darbo užmokesčio, o buvo sumokėta 2106,50 Eur (2016 m. birželio mėnesio 14 ir 16 stulpeliai), už 2016 m. liepos mėnesį ieškovui buvo paskaičiuota išmokėti 2188,43 Eur darbo užmokesčio, o buvo sumokėta 2106,50 Eur (2016 m. liepos mėnesio 14 ir 16 stulpeliai), už 2016 m. rugpjūčio mėnesį ieškovui buvo paskaičiuota išmokėti 2186,90 Eur darbo užmokesčio, o buvo sumokėta 1501,00 Eur (2016 m. rugpjūčio mėnesio 14 ir 16 stulpeliai), už 2016 m. rugsėjo mėnesį ieškovui buvo paskaičiuota išmokėti 636,94 Eur darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas, o buvo sumokėta 1828,52 Eur (2016 m. rugsėjo mėnesio 14 ir 16 stulpeliai). Iš šių duomenų nustatyta, kad nuo 2016 m. balandžio iki 2016 m. rugpjūčio mėnesio įskaitytinai ieškovui turėjo būti išmokėta 8273,74 Eur, o buvo išmokėta 7125,10 Eur, t.y. susidarė 1148,64 Eur nepriemoka. Tačiau pažymėtina, kad už 2016 m. rugsėjo mėnesį ieškovui turėjo būti sumokėta 636,94 Eur suma, o atleidžiant ieškovą iš darbo ieškovui buvo išmokėta 1828,52 Eur suma, t.y. 1191,58 Eur daugiau. Iš šių duomenų nustatyta, kad atsakovė atlikdama paskutinį atsiskaitymą su ieškovu išmokėjo ieškovui nesumokėtas darbo užmokesčio sumas už prieš tai susidariusias nepriemokas. Taip pat iš darbdavio pateiktos pažymos nustatyta, kad ieškovui už laikotarpį nuo 2016 m. balandžio iki jo atleidimo iš darbo dienos 2016 m. rugsėjo 16 d. darbdavys jam buvo priskaičiavęs išmokėti 8910,68 Eur darbo išmokų (įskaitant dienpinigius). Iš į bylą pateiktų pavedimų ieškovui nustatyta, kad atsakovas ieškovui išmokėjo už laikotarpį nuo 2016 m. balandžio mėnesio iki 2016 m. rugsėjo 23 d. 8953,62 Eur, t.y. 42,94 Eur daugiau negu paskaičiuota darbo užmokesčio. Nuo ieškovo darbo atsakovės įmonėje pradžios ieškovui turėjo būti sumokėta 25710,69 Eur darbo užmokesčio, o buvo išmokėta 25746,20 Eur t.y. 35,51 Eur suma daugiau negu ieškovui apskaičiuoto darbo užmokesčio bei dienpinigių, įskaitant 584,99 Eur kompensacijos už nepanaudotas atostogas bei darbo užmokesčio už 2016 m. rugsėjo mėnesį už 12 darbo dienų, t.y. iki ieškovo atleidimo iš darbo. Susipažinus su atsakovo į bylą pateikta pažyma apie ieškovo paskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį nuo jo darbo atsakovės įmonėje pradžios bei ieškovui atsakovės atliktais darbo užmokesčio mokėjimo pavedimais (b.l. 48-50, 73) konstatuotina, kad ieškovui buvo apskaičiuotas ir išmokėtas visas jam priklausantis darbo užmokestis įskaitant už 2016 m. rugpjūčio mėnesį išdirbtas 176 val. Norvegijos Karalystėje bei 584,99 Eur kompensacija už nepanaudotas atostogas ir darbo užmokestis už 2016 m. rugsėjo mėnesį 12 darbo dienų iki ieškovo atleidimo iš darbo. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, ieškovo ieškinio reikalavimas dėl 1108,00 Eur nesumokėto darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (CPK 178, 185 straipsniai).

44Dėl delspinigių už pavėluotą atsiskaitymą atleidžiant ieškovą iš darbo priteisimo

45DK 207 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai dėl darbdavio kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, kartu su jomis darbuotojui išmokami įstatymų nustatyto dydžio delspinigiai. Delspinigių dydį, mokėjimo sąlygas reglamentuoja Delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatymas. Šio įstatymo 2 straipsnyje, be kita ko, nustatyta, kad kai ne dėl darbuotojo kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, kartu su jomis darbuotojui sumokami delspinigiai; delspinigiai pradedami skaičiuoti po 7 kalendorinių dienų, kai išmokos teisės aktuose ar kolektyvinėje (jeigu jos nėra – darbo) sutartyje arba darbdavio nustatytu laiku turėjo būti sumokėtos, ir baigiant skaičiuoti įskaitant jų išmokėjimo dieną; Nurodytuose teisės aktuose nustatyta delspinigių sankcija darbdaviui laiko atžvilgiu gali būti taikoma tol, kol darbuotoją, kuriam nustatytu laiku nebuvo išmokėtos atitinkamos išmokos, ir darbdavį sieja darbo santykiai; po darbo santykių pasibaigimo, darbdaviui neįvykdžius DK 141 straipsnio 1 dalyje bei 206 straipsnyje nustatytos prievolės, gali būti taikoma DK 141 straipsnio 3 dalyje nurodyta sankcija, o delspinigių skaičiavimas nutraukiamas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2010). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. sausio 26 d. įsakymu Nr. A1-43 delspinigių dydis yra 0,07 procento.

46Ieškovas pareiškimu dėl ieškinio dalyko pakeitimo prašo teismo priteisti iš atsakovo 0,07 procento delspinigių už pradelstą išmokėti darbo užmokestį bei su darbo santykiais susijusias išmokas, juos pradedant skaičiuoti nuo 2016-09-20 (ieškovo darbo užmokesčio paskaičiavimo dienos) iki ieškinio padavimo teismui dienos, t.y. 2017-04-20. Nurodo, kad ieškovo pateiktais paskaičiavimais delspinigių suma sudaro 176,27 Eur. Ieškovas pateikia į bylą delspinigių skaičiavimo lentelę. Pažymėtina, kad teismo posėdžio metu teismui paprašius pateikti paskaičiavimų paaiškinimus ieškovo atstovai nurodė, kad negali paaiškinti atliktų paskaičiavimų, jie yra padaryti ieškovo paprašytos buhalterės. Atsakovė atsiliepime nurodė bei atsakovės atstovas teismo posėdžio metu patvirtino, jog atsakovė neneigia fakto, kad su ieškovu visiškai buvo atsiskaityta ne atleidimo dieną, t.y. 2016-09-16, o 2016-09-23, t.y. po 8 dienų nuo atleidimo. Šią aplinkybę patvirtina ir į bylą pateikti ieškovo sąskaitos išrašai, iš kurių nustatyta, kad ieškovui 2016-09-23 atsakovės buvo pervesta 1828,52 Eur suma (b.l. 49).

47Vadovaujantis aukščiau nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika bei teisės aktų nuostatomis, ieškovo reikalavimas dėl delspinigių priteisimo už uždelstą atsiskaityti laiką netenkintinas, kadangi darbo santykiai tarp atsakovės ir ieškovo yra nutrūkę. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad darbo bylos priskiriamos prie bylų, kurių nagrinėjimas susijęs su viešojo intereso apsauga, jų nagrinėjimo ypatumų, inter alia, teismo pareigos būti aktyviam, įtvirtinimu siekiama užtikrinti darbuotojo, kaip darbo ginčo šalies, kuri socialiniu ir ekonominiu požiūriu šiuose santykiuose vertintina kaip silpnesnė, interesų adekvačią apsaugą. CPK 417 straipsnyje numatyta, kad byloje pagal darbuotojo ieškinį pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti reikalavimus daugiau nei buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu.

48DK 141 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką. Atsakovė su ieškovu atsiskaitė pavėluotai, t.y. ne atleidimo dieną 2016-09-16, o praėjus 8 dienoms, t.y. 2016-09-23. Atsižvelgiant į nustatytą teisinį reglamentavimą, bei į tai, kad atsakovė su ieškovu uždelsė atsiskaityti 8 dienas, ieškovui iš atsakovės priteistina 185,71 Eur vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti darbo laiką (8 d. × ieškovo vidutinis darbo dienos užmokestis, b.l. 61). Pažymėtina, kad atsakovė nurodė ir teismas susipažinęs su atsakovės paskaičiavimais nustatė, kad atsakovė ieškovui pervedė 35,51 Eur daugiau darbo užmokesčio negu jam buvo paskaičiuota už visą jo išdirbtą laiką atsakovės įmonėje. Vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgiant į tai, kad ieškovui iš atsakovės priteistina 185,71 Eur vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką, ieškovui iš atsakovės priteistina vidutinio darbo užmokesčio suma mažintina 35,51 Eur, ir ieškovui iš atsakovės priteistina 150,20 Eur vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką (185,71 Eur – 35,51 Eur = 150,20 Eur)

49Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

50Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis), bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

51Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad ieškovas patyrė 50,00 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti (b.l. 75). Atsižvelgiant į tai, kad teismas tenkino 11,70 procentų ieškovo ieškinio (ieškovo prašoma priteisti suma 1284,27 Eur, o priteista suma - 150,20 Eur), ieškovui iš atsakovės priteistina proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų dydžiui patirtų bylinėjimosi išlaidų, t.y. 5,85 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93, 98 straipsniai).

52Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas yra atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Iš atsakovės valstybei priteisiamas žyminis mokestis už priteistas ieškovui pinigines lėšas (150,20 Eur x 3 procentai = 4,51 Eur) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

53Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268-270 straipsniais, teismas

Nutarė

54ieškinį tenkinti iš dalies.

55Priteisti iš atsakovės UAB „Baltic Energy Service“ 150,20 Eur (vienas šimtas penkiasdešimt eurų 00 cnt) vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką (neišskaičiavus privalomų mokesčių) ir 5,85 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti ieškovui A. S. (A. S.).

56Priteisti iš atsakovės UAB „Baltic Energy Service“ 4,51 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą, pinigus sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, atsiskaitomąją sąskaitą Nr. ( - ), AB ,,Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

57Kitą ieškinio dalį atmesti.

58Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Klaipėdos miesto apylinkės teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Rūta Zubrickaitė,... 2. sekretoriaujant Salomėjai Paulauskienei,... 3. dalyvaujant ieškovo atstovams advokato padėjėjui Dainiui Motužiui, I. P.... 4. atsakovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau tekste – UAB) „Baltic... 5. viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo A. S.... 6. Teismas... 7. ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino,... 8. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad ieškovas... 9. Ieškovo atstovai teismo posėdžio ieškinį palaikė. Paaiškino, kad su... 10. Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu ieškinį prašė atmesti,... 11. Teismas... 12. iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė UAB... 13. 2017-01-25 ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti... 14. Dėl darbo ginčus reglamentuojančių teisės aktų taikymo... 15. 2016 m. rugsėjo 14 d. priimto Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo,... 16. Dėl termino kreiptis į teismą po Darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo... 17. Ieškovas ieškinyje nurodo, kad, jo nuomone, darbo ginčai dėl neišmokėto... 18. Pagal DK 296 straipsnį, jeigu ginčo šalys nesutinka su darbo ginčų... 19. Tai nustatytas laikotarpis veiksmams atlikti įvairiose neteisminėse... 20. DK 296 straipsnyje nustatytas mėnesio terminas individualaus darbo ginčo... 21. Pažymėtina, kad ieškovas nesutikdamas su Klaipėdos skyriaus Darbo ginčų... 22. Dėl ieškovo reikalavimo panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo... 23. Byloje esančiais duomenimis ieškovas 2017-02-22 kreipėsi į Darbo ginčų... 24. Pažymėtina, jog Darbo kodekso 289 straipsnio 1 dalyje numatyto trijų... 25. Nagrinėjamu atveju ieškovas pasinaudojo ikiteismine darbo ginčo nagrinėjimo... 26. Dėl ieškovo reikalavimo priteisti jam 524,48 Eur neišmokėto darbo... 27. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 524,48 Eur neišmokėtą darbo... 28. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad darbo įstatymai nenumato sutarčių... 29. Vertindamas ieškovo reikalavimų pagrįstumą, teismas pažymi, kad 2014-11-06... 30. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia tai, kad... 31. Iš ieškovo su atsakove 2014-11-06 pasirašytos darbo sutarties Nr. 131... 32. 2017-06-15 parengiamojo teismo posėdžio metu teismas ieškovo dalyvavimą... 33. Ieškovas ieškinyje remiasi Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015-11-25... 34. Pagal Konstituciją teismų praktika formuojama tik teismams patiems... 35. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad precedento galią turi tik tokie... 36. Įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, t. y. išklausęs šalių... 37. Nagrinėjamu atveju tarp šalių kyla ginčas dėl darbo užmokesčio dydžio.... 38. Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad įsakymo dėl ieškovo... 39. Iš ieškovo pateikto 2016 m. rugpjūčio mėn. darbo laiko apskaitos... 40. Atsižvelgiant į byloje esančius duomenis, bei šalių atstovų... 41. DK 220 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad darbuotojams, pasiųstiems į... 42. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad 2014-11-06 darbo sutarties 7 punkte... 43. Byloje tarp šalių kyla ginčas dėl atsakovės paskutinio atlikto mokėjimo... 44. Dėl delspinigių už pavėluotą atsiskaitymą atleidžiant ieškovą iš... 45. DK 207 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai dėl darbdavio kaltės... 46. Ieškovas pareiškimu dėl ieškinio dalyko pakeitimo prašo teismo priteisti... 47. Vadovaujantis aukščiau nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika bei... 48. DK 141 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl... 49. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo... 50. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 51. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad ieškovas patyrė 50,00 Eur... 52. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas yra atleistas,... 53. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268-270... 54. ieškinį tenkinti iš dalies.... 55. Priteisti iš atsakovės UAB „Baltic Energy Service“ 150,20 Eur (vienas... 56. Priteisti iš atsakovės UAB „Baltic Energy Service“ 4,51 Eur žyminio... 57. Kitą ieškinio dalį atmesti.... 58. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas...