Byla 2A-388-413/2013

1Kauno apygardos teismo teisėjų Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Galinos Blaževič, Gintauto Koriagino (pranešėjas) ir Arvydo Žibo (kolegijos pirmininkas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo K. M. ir atsakovų Kauno miesto savivaldybės bei Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 4 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-761-752/2012 pagal ieškovo K. M. ieškinį atsakovams Kauno miesto savivaldybės administracijai, Kauno miesto savivaldybei, Viešajai įstaigai Kauno klinikinei ligoninei dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, grąžinimo į darbą, darbo sutarties pripažinimo neterminuota ir vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką bei palūkanų priteisimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas 2009 m. birželio 10 d. laimėjo Kauno miesto savivaldybės administracijos organizuotą konkursą viešosios įstaigos Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinės ligoninės (toliau ir Raudonojo Kryžiaus ligoninė) direktoriaus (vyriausiojo gydytojo) pareigoms užimti. Remiantis Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. liepos 21d. įsakymu Nr. AP-1100, su ieškovu 2009 m. liepos 21 d. sudaryta Darbo sutartis Nr. P3-2285. Kauno miesto savivaldybės tarybos 2010 m. gruodžio 16 d. sprendimu Nr. T-754(2) nuspręsta reorganizuoti dvi viešąsias įstaigas - Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinę ligoninę ir Kauno 2-ąją klinikinę ligoninę sujungimo būdu į Viešąją įstaigą Kauno klinikinę ligoninę (toliau ir Ligoninė), patvirtintos reorganizavimo sąlygos, VšĮ Kauno klinikinės ligoninės įstatai, ieškovas įpareigotas atlikti visus su reorganizacijos įgyvendinimu susijusius veiksmus. VšĮ Kauno klinikinė ligoninė įregistruota 2011m. sausio 18 d., kurios direktoriaus (vyr. gydytojo) pareigas pagal Kauno miesto savivaldybės tarybos 2010 m. balandžio 8 d. sprendimo Nr. T-147 3 p. ir Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. sausio 18 įsakymą Nr. AP-161 „Dėl K. M. skyrimo VšĮ Kauno klinikinės ligoninės direktoriumi (vyriausiuoju gydytoju)“ bei 2011 m. sausio 19 d. Darbo sutartį Nr. P3-2413 laikinai ėjo ieškovas. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. rugpjūčio 5 d. įsakymu Nr. A-2794 sudaryta darbo grupė viešosios įstaigos Kauno klinikinės ligoninės tinkamo veiklos organizavimo klausimams spręsti ir pasiūlymams teikti, 2011 m. rugsėjo 28 d. posėdyje apsvarsčiusi pil. D. G. 2011 m. rugsėjo 12 d. skundą „Dėl VšĮ Kauno klinikinės ligoninės direktoriaus (vyr. gydytojo) neteisėto vaizdo stebėjimo“ ir atsižvelgdama į Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos, atlikusios patikrinimą, išvadą, jog dėl neteisėto vaizdo stebėjimo VšĮ Kauno klinikinėje ligoninėje yra atsakingas jos direktorius K. M., nutarė siūlyti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui spręsti klausimą dėl drausminės atsakomybės taikymo ieškovui Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2011 m. spalio 21 d. įsakymu Nr. AP - 1235 „Dėl K. M. atleidimo iš darbo“ atleido ieškovą iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą (už šiurkštų vienkartinį darbo drausmės pažeidimą). Įsakyme nurodyta, kad ieškovas atleidžiamas iš darbo už Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnio, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.23 straipsnio ir Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 17 ir 20 straipsnių pažeidimus (2 t. b.l. 133). Ieškovas K. M. kreipėsi į teismą ir patikslintu ieškiniu prašė:

51) pripažinti 2011 m. sausio 19 d. Darbo sutartį Nr. P3-2413, sudarytą tarp VšĮ Kauno klinikinės ligoninės, atstovaujamos Kauno miesto savivaldybės administracijos (direktoriaus), ir ieškovo K. M., neterminuota;

62) panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. spalio 21 d. įsakymą Nr. AP-1235 bei pripažinti 2011 m. sausio 19 d. Darbo sutarties Nr. P3-2413 nutraukimą nuo 2011 m. spalio 21 d. neteisėtu;

73) grąžinti ieškovą į VšĮ Kauno klinikinės ligoninės direktoriaus (vyriausiojo gydytojo) pareigas;

84) priteisti ieškovui iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos, Kauno miesto savivaldybės bei VšĮ Kauno klinikinės ligoninės solidariai vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laikotarpį;

95) priteisti ieškovui iš atsakovų 5 procentų metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo;

106) priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas (3 t. b. l. 95).

11II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

12Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. spalio 4 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies:

131) pripažino, kad 2009 m. liepos 21 d. ieškovo K. M. su VšĮ Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikine ligonine sudaryta darbo sutartis Nr. P 3-2285 Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. AP-539 nuo 2011 m. kovo 1 d. buvo nutraukta nepagrįstai ir nustatė, kad nuo šios dienos ieškovo darbo santykiai tęsėsi VšĮ Kauno klinikinėje ligoninėje pagal 2009 m. liepos 21 d. sudarytą neterminuotą darbo sutartį Nr. P3-2285;

142) pripažino, kad 2011 m. sausio 19 d. ieškovo K. M. su VšĮ Kauno klinikine ligonine sudaryta terminuota darbo Nr. P3-2413 nutrūko 2011 m. kovo 1 d., ieškovui atlikus jam pavestus darbus;

153) pripažino neteisėtu ir panaikino Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. spalio 21 d. įsakymą Nr. AP-1235 „Dėl K. M. atleidimo“. Į darbą ieškovo negrąžino ir nustatė, kad darbo sutartis nutraukta šiuo teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos;

164) priteisė ieškovui K. M., a.k. ( - ) iš atsakovės VšĮ Kauno klinikinės ligoninės (į.k. 302583800) 25 953 Lt (dvidešimt penkis tūkstančius devynis šimtus penkiasdešimt tris litus, priskaityta suma) išeitinės išmokos, 98 851 Lt (devyniasdešimt aštuonis tūkstančius aštuonis šimtus penkiasdešimt vieną litą, priskaityta suma) darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2011 m. spalio 21 d. iki teismo sprendimo paskelbimo dienos (2012-10-04) ir po 410 Lt (keturis šimtus dešimt litų, priskaityta suma) už kiekvieną darbo dieną, esant penkių darbo dienų savaitei, nuo teismo sprendimo paskelbimo iki jo įsiteisėjimo dienos bei 1605 Lt (tūkstantį šešis šimtus penkis litus) teisinės pagalbos išlaidų;

175) priteisė ieškovui K. M., a.k. ( - ) iš atsakovių Kauno miesto savivaldybės (į.k.111106319) ir Kauno miesto savivaldybės administracijos (į.k.188764867) po 1605 Lt (tūkstantį šešis šimtus penkis litus) teisinės pagalbos išlaidų.

186) priteisė valstybei iš atsakovės VšĮ Kauno klinikinės ligoninės (į.k. 302583800) 18,87 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, ir 3 496,08 Lt žyminio mokesčio.

197) priteisė valstybei iš atsakovių Kauno miesto savivaldybės (į.k.111106319) ir Kauno miesto savivaldybės administracijos (į.k.188764867) po 18,87 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu ir 286 Lt žyminio mokesčio.

20Kitoje dalyje ieškinį atmetė, o sprendimo dalį dėl vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio – 8 651 Lt (aštuonis tūkstančius šešis šimtus penkiasdešimt vieną litą, priskaityta suma) priteisimo iš atsakovės VšĮ Kauno klinikinės ligoninės (į.k. 302583800) nusprendė vykdyti skubiai.

21Teismas savo sprendimą grindė tokiais motyvais:

221. Dėl atleidimo iš darbo už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą. Teismas pažymėjo, kad DK 237 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtina griežčiausia drausminė nuobauda už darbo drausmės pažeidimą – atleidimas iš darbo – pagal DK 136 straipsnio 3 dalį gali būti taikoma tik tais atvejais, kai darbuotojas nerūpestingai atlieka darbo pareigas ar kitaip pažeidžia darbo drausmę, jei prieš tai jam nors kartą per paskutinius dvylika mėnesių buvo taikytos drausminės nuobaudos (1 punktas), arba kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas (2 punktas). DK 235 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šiurkštus darbo pareigų pažeidimas yra darbo drausmės pažeidimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamos tiesiogiai darbuotojo darbą reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip šiurkščiai nusižengiama darbo pareigoms ar nustatytai darbo tvarkai. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtintas pavyzdinis šiurkščių darbo pareigų pažeidimų sąrašas. Ieškovas atleistas iš darbo pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 1 punktą, Įsakyme dėl atleidimo iš darbo nurodant, kad ieškovas atleidžiamas iš darbo už Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnio, CK 2.23 straipsnio ir Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau ir ADTAĮ) 17 ir 20 straipsnių pažeidimus (2 t. b.l. 133). Teismas atkreipė dėmesį, kad Įsakyme nenurodyta, kada ir kokiais veiksmais ieškovas realizavo DK 235 straipsnio 2 dalies 1 punkto sudėtį. Apie šiurkštų darbo drausmės galima spręsti iš Kauno miesto savivaldybės administracijos 2011 m. spalio 21 d. aiškinamojo rašto Nr. 12-5-159 „Dėl K. M. atleidimo iš darbo“, kuriuo buvo siūloma Administracijos direktoriui skirti ieškovui drausminę nuobaudą – atleidimą iš pareigų už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, t. y. neleistiną ligoninės pacientų ir darbuotojų stebėjimą vaizdo kameromis ( 1 t. b. l. 48-49, 2 t. b. l. 134-135). Aiškinamajame rašte taipogi nurodyta, kad K. M. netinkamą darbo pareigų atlikimo faktą nustatė Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija, kuri apie tai 2011 m. rugpjūčio 20 d. raštu informavo pareiškėją D. G., o pastaroji 2011 m. rugsėjo 12 d. skundu - Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorių, kuris skundą nukreipė nagrinėti darbo grupei. Savo procesiniuose dokumentuose Kauno miesto savivaldybė ir Kauno miesto savivaldybės administracija vienodai nurodė, kad ieškovui K. M. drausminė nuobauda skirta už Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 17 ir 20 straipsnių pažeidimus, kuriuos nustatė Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija, vykdanti Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo priežiūrą ir kontrolę. Atsakovės taip pat rėmėsi Valstybinė duomenų apsaugos inspekcijos jau po ieškovo atleidimo 2011 m. lapkričio 5 d. pateiktu raštu Nr. 2R-3572(2.13), kuriame nurodyta, kad VŠĮ Kauno klinikinė ligoninė, adresu Laisvės al. 17, Kaunas, vykdydama vaizdo stebėjimą traumatologinio punkto koridoriuje prie registratūros ir sekretoriato patalpose, kur į vaizdo stebėjimo kamerų lauką patenka traumatologinio punkto registratūros ir sekretoriato darbuotojų darbo vietos, pažeidė Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 17 straipsnį. Taip pat, kad į VŠĮ Kauno klinikinės ligoninės teritoriją iš kiemo pusės asmenys apie vaizdo stebėjimą yra įspėjami jau patekus į vaizdo kamerų stebėjimo lauką, bei, kad ant įėjimo į Traumatologijos punkto durų (iš lauko pusės) nėra įspėjančio ženklo apie patalpose vykdomą stebėjimą (Įstatymo 20 straipsnio 1 dalies pažeidimas). Be to, lipdukuose, įspėjančiuose apie vaizdo stebėjimą, nėra pateikti duomenų valdytojo rekvizitai ir kontaktinė informacija (Įstatymo 20 straipsnio 2 dalies pažeidimas). Taip pat, VšĮ Kauno klinikinės ligoninės darbuotojai apie vykdomą stebėjimą nėra informuoti raštu (Įstatymo 20 straipsnio 3 dalies pažeidimas).

23Teismas nustatė, kad remiantis asmens pateiktu skundu, 2011 m. liepos 5 d. VšĮ Kauno klinikinėje ligoninėje buvo gautas Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2011 m. birželio 30 d. pavedimas Nr. 2R-2170(2.13) VšĮ Kauno klinikinės ligoninės patalpose atlikti asmens duomenų teisėtumo patikrinimą (1 t. b.l. 27). 2011 m. liepos 22 d. VšĮ Kauno klinikinė ligoninė raštu Nr. 3V-l 129(1.10) pateikė informaciją Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai dėl Laisvės al. 17, Kaune, esančiose viešosios įstaigos patalpose įrengtų vaizdo kamerų, kuriame nurodė, kad siekiant apsaugoti VšĮ Kauno klinikinės ligoninės personalą bei materialinį turtą, po daugkartinių neblaivių, agresyvių pacientų sukeltų incidentų (užpulti ir sumušti gydytojai, išdaužyti įstaigos langai), dar 2005 metais Traumatologijos punkte iš viso įrengtos 4 vaizdo stebėjimo kameros, kurių matymo laukas – registratūra, įėjimo durys, koridorius, gipsinės zona ir patekimas į operacinę, laukiamasis. Filmuojamos zonos, kuriose įvyksta daugiausia incidentų. 2010 m. vasario mėnesį vaizdo kameros buvo įrengtos administracijos patalpose. Jų matymo laukas – administracijos koridorius, sekretoriatas (įėjimas į jį ir į direktoriaus (vyr. gydytojo) kabinetą), laiptai iš/į 4a., pagrindinis įėjimas į Administraciją (1 t. b.l. 28-29). 2011 m. rugpjūčio 5 d. VšĮ Kauno klinikinėje ligoninėje buvo gautas Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2011 m. rugpjūčio 2 d. raštas Nr. 2R-2499(2.13) „Dėl protokolo surašymo“, kuriame nurodyta, jog Inspekcija išnagrinėjo D. G. skundą, kad VšĮ Kauno klinikinėje ligoninėje vaizdo stebėjimas vykdomas pažeidžiant Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ADTAĮ) nuostatas. Atlikusi patikrinimą, Inspekcija nustatė, kad vaizdo stebėjimas vykdomas Ligoninės administracijos patalpose ir traumatologiniame skyriuje, kuriame 4 vaizdo stebėjimo kameros įrengtos dar 2005 metais. Administracinėse patalpose įrengtos 7 vaizdo kameros 2010 m. vasario mėnesį, nurodyta jų įrengimo vieta ir apimamas matymo laukas. Tikrinimo metu taip pat nustatyta, kad Ligoninėje vaizdo kameros įrengtos siekiant užtikrinti traumatologijos skyriaus darbuotojų saugumą, taip pat tikslu apsaugoti ligoninės turtą. Kadangi Ligoninė nenurodė, kokius kitus būdus ar priemones naudojo prieš pradėdama vykdyti vaizdo stebėjimą ir kodėl kitos priemonės, nereikalaujančios vaizdo atkūrimo, buvo nepakankamos ir netinkamos siekiant nurodytų tikslų, bei kodėl duomenų subjektų interesai šiuo atveju nėra svarbesni nei Ligoninės siekiami tikslai, tikrintojas (Inspekcija) padarė išvadą, kad Ligoninė nesilaikė proporcingumo ir adekvatumo principo, kad vaizdo stebėjimo tikslai (turto ir gydytojų saugumas) gali būti pasiekiami ir kitais būdais bei priemonėmis, taip pat kad šiuo atveju, kai tvarkomi asmens duomenys, susiję su fizinio asmens sveikata, duomenų subjekto interesai yra svarbesni. Todėl Inspekcija sprendė, kad Ligoninė, vykdydama vaizdo stebėjimą traumatologijos skyriaus koridoriuje prie operacinės ir gipsinės, koridoriuje prie rentgeno kabineto, prie procedūrų kabineto, administracinių patalpų koridoriuose prie administracijos ir vadovybės kabinetų, pažeidė ADTAĮ 16 straipsnio, o vykdydama vaizdo stebėjimą traumatologinio skyriaus koridoriuje prie registratūros ir sekretoriato patalpose - ir ADTAĮ 17 straipsnio nuostatas. Valstybinės duomenų apsaugos inspekcija taip pat nustatė ADTAĮ 18 straipsnio 1 dalies pažeidimą, t. y. kad Ligoninė vaizdo stebėjimą vykdo nepatvirtinusi rašytinio dokumento, kuriame būtų nustačiusi vaizdo stebėjimo tikslą ir apimtį, vaizdo duomenų saugojimo terminą, priėjimo prie tvarkomų vaizdo duomenų sąlygas, šių duomenų naikinimo sąlygas ir tvarką. Be to, Inspekcijos tvirtinimu, Ligoninė pažeidė ADTAĮ 20 straipsnio 1 dalį, reikalaujančią, kad duomenų valdytojas užtikrintų, jog prieš patenkant į patalpas ar teritoriją, kurioje vykdomas vaizdo stebėjimas, būtų aiškiai ir tinkamai pateikiama informacija apie vykdomą vaizdo stebėjimą, taip pat duomenų valdytojo rekvizitai ir kontaktinė informacija. Inspekcija nurodė, kad apie vykdomą vaizdo stebėjimą rasti 8 įspėjamieji ženklai, tačiau juose nenurodyti duomenų valdytojo rekvizitai ir kontaktinė informacija, taip pat nustatyta, kad ant įėjimo į traumatologinį skyrių durų nėra įspėjančio ženklo apie patalpose vykdomą vaizdo stebėjimą. Be to, yra pažeista ADTAĮ 20 straipsnio 3 dalis, numatanti, kad vykdant vaizdo stebėjimą darbo vietoje ar patalpose ar teritorijoje, kurioje dirba duomenų valdytojo darbuotojai, šie darbuotojai apie tokį jų vaizdo duomenų tvarkymą turi būti informuojami raštu. Pažeistas ir ADTAĮ 31 straipsnis, nes asmens duomenys automatiniu būdu gali būti tvarkomi tik tuo atveju, kai duomenų valdytojas praneša apie tai Inspekcijai, o skundo nagrinėjimo metu tokio pranešimo Ligoninė nebuvo pateikusi. Remiantis išdėstytu, Valstybinės duomenų apsaugos inspekcija padarė išvadą, kad Ligoninė vykdo vaizdo stebėjimą pažeisdama ADTAĮ 16 ir 17 straipsnių, 18 straipsnio 1 dalies, 20 straipsnio 1 ir 3 dalies, 31 straipsnio reikalavimus. Pagal Viešųjų įstaigų įstatymo 9 straipsnio 4 dalį, viešosios įstaigos vadovas organizuoja viešosios įstaigos veiklą, dėl ko Inspekcija padarė išvadą, kad K. M., kaip Ligoninės direktorius, pažeidė minėtas ADTAĮ nuostatas ir tuo padarė teisės pažeidimą, numatytą LR Administracinių teisės pažeidimų kodekso 214-(14) straipsnio 1 dalyje ir 214-(16) straipsnio 1 dalyje (1 t. b.l. 30-32).

24Iš atsakovo 2011 m. rugsėjo 28 d. protokolo Nr. 12-5-147 teismas nustatė, kad darbo grupė, nagrinėjusi D. G. skundą, neturėjo Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos atlikto tyrimo medžiagos, tame tarpe VšĮ Kauno klinikinei ligoninei 2011 m. rugpjūčio 5 d. atsiųsto rašto Nr. 2R-2499(2.13) „Dėl protokolo surašymo“, kuriame negalutiniu sprendimu nustatyti konkretūs ADTAĮ pažeidimai, bet išdėstytos ir kitos tyrimo metu nustatytos aplinkybės: pvz., kur konkrečiai ir kada įrengtos vaizdo kameros, kokiu tikslu, kur ir kiek rasta įspėjamųjų ženklų, kt. Darbo grupė taip pat neturėjo ir Ligoninės 2011 m. liepos 22 d. Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai siųsto paaiškinimo Nr. 3V -1129(1.10) (1 t. b.l. 28-29) bei duomenų, jog po Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos atlikto patikrinimo, ieškovas 2011 m. rugpjūčio 12 d. priėmė įsakymą Nr. IV-196-1 „Dėl asmens duomenų tvarkymo automatiniu būdu taisyklių patvirtinimo ir informacijos apie vaizdo duomenų rinkimą“, kuriuo patvirtino asmens duomenų tvarkymo automatiniu būdu taisykles, informavo apie įrengtas vaizdo kameras ne tik VšĮ Kauno klinikinės ligoninės patalpose Laisvės al. 17, Kaune, bet ir Josvainių g. 2, Kaune (iki reorganizacijos – Kauno 2-a klinikinė ligoninė) ir jų buvimo vietas, paskyrė už duomenų apsaugą atsakingą asmenį, kuriam pavedė per nustatytą terminą pateikti Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai teisės aktų numatytą pranešimą, taip pat paskyrė atsakingus asmenis ir nurodė terminus, per kuriuos jie privalo nustatyta tvarka informuoti darbuotojus apie vaizdo duomenų tvarkymą ir supažindinti su patvirtintomis asmens duomenų tvarkymo automatiniu būdu taisyklėmis, kur yra nurodyti duomenų valdytojo rekvizitai, duomenų tvarkymo tikslas, numatytos vaizdo duomenų rinkimo organizacinės ir saugumo priemonės (1 t. b.l. 39-42). Remiantis nurodytu, teismas sprendė, kad tik turėdama paminėtus duomenis, darbo grupė būtų galėjusi atlikti išsamų tyrimą, tačiau ji (darbo grupė) apsiribojo tik D. G. skundo pagarsinimu ir VDAI pateikta informacija, kad už nustatytus Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo pažeidimus K. M. bus surašomas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Taigi, darbo grupė neturėjo konkrečių duomenų apie ADTAĮ nustatytus pažeidimus, taip pat netyrė ir nevertino kuo pasireiškia ieškovo kaltė, kokie jo padaryti darbo drausmės pažeidimai sąlygojo Konstitucijos 22 straipsnio ir CK 2.33 straipsnio nuostatų pažeidimą, tačiau vis tiek nutarė siūlyti Administracijos direktoriui spręsti dėl drausminės atsakomybės taikymo (1 t. b.l. 160-164). Teismas pilnai sutiko su ieškovo argumentais, kad reikalavimas pasiaiškinti dėl padaryto pažeidimo buvo nekonkretus ir sunkiai suprantamas. Iš reikalavimo turinio ir jo priedų ieškovui buvo sunku nuspėti, dėl kokių konkrečių darbo pareigų netinkamo atlikimo jis yra įtariamas. Teismas pažymėjo, kad Kauno miesto savivaldybės administracija reikalavime pasiaiškinti ne tik nesuformulavo konkretaus ieškovo padaryto darbo drausmės pažeidimo, tačiau jo nenurodė ir 2011 m. spalio 21 d. įsakyme Nr. AP-1235 „Dėl K. M. atleidimo iš darbo“. Šiame įsakyme paminėtas tik juridinis atleidimo iš darbo pagrindas ir įstatymų straipsniai, kuriuos, atsakovo vertinimu, pažeidė ieškovas. Analizuodamas Kauno miesto savivaldybės administracijos aiškinamajame rašte (1 t., b. l. 48-49) nurodytus teiginius, jog dėl netinkamo ieškovo pareigų atlikimo buvo pažeista VšĮ klinikinės ligoninės pacientų ir darbuotojų konstitucinė teisė – teisė į privatų gyvenimą, kad drausminė nuobauda – atleidimas iš pareigų, yra skiriama už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, t. y. neleistiną ligoninės pacientų ir darbuotojų stebėjimą vaizdo kameromis, teismas nurodė, jog Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 3 skirsnyje „Vaizdo stebėjimas“ numatyta, kad vaizdo stebėjimas yra galimas, tačiau jis turi būti vykdomas esant tam tikroms sąlygoms. Šio įstatymo 16 straipsnyje numatyta, kad vaizdo stebėjimas gali būti vykdomas siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, viešają tvarką, apginti asmenų gyvybę, turtą ir kitas asmenų teises ir laisves, tačiau tik tais atvejais, kai kiti būdai ar priemonės yra nepakankamos ir (arba) netinkamos siekiant išvardintų tikslų ir jeigu duomenų subjekto interesai nėra svarbesni. ADTAĮ 17 straipnyje numatytas ir vaizdo stebėjimas darbo vietoje, tačiau nurodyta, kad jis gali būti vykdomas tik tuomet, kai dėl darbo specifikos būtina užtikrinti asmenų, turto ar visuomenės saugumą ir kitais atvejais, kai kiti būdai ar priemonės yra nepakankami ir (arba) netinkami siekiant išvardintų tikslų. ADTAĮ 18-20 straipsniuose nustatyti reikalavimai vaizdo duomenų tvarkymui, vaizdo kamerų įrengimui, duomenų subjektų informavimo vykdant vaizdo stebėjimą tvarka. Remiantis paminėto įstatymo teisės normų analize, teismas konstatavo, kad vien tas faktas, jog VšĮ Kauno klinikinėje ligoninėje buvo vykdomas vaizdo stebėjimas, dar nesudaro pagrindo išvadai, kad buvo pažeistos konstitucinės žmonių teisės, kad vaizdo stebėjimu padarytas pažeidimas atitinka DK 235 straipsnio 21 dalies 1 punkte numatyto darbo drausmės pažeidimo sudėtį.

25Todėl teismas sprendė, kad Savivaldybės administracijos direktorius, neturėdamas nei Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2011 m. rugpjūčio 2 d. rašto Nr. 2R-2499 (2. 13) „Dėl protokolo surašymo“, nei VšĮ Kauno klinikinės ligoninės Inspekcijai pateikto 2011 m. liepos 22 d. paaiškinimo Nr. 3V-1129 (1.10), nei ieškovo pasiaiškinimo ir duomenų, kada, kur ir kokiu tikslu buvo įrengtos vaizdo kameros, kas buvo atsakingas už jų įrengimą ADTAĮ nustatyta tvarka, kuo pasireiškė ieškovo kaltė dėl nustatytų ADTAĮ pažeidimų ir kokių veiksmų jis ėmėsi šalindamas Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos nustatytus pažeidimus, neturėjo jokio objektyvaus pagrindo išvadai, kad ieškovas pažeidė įstatymuose įtvirtintą asmens teisę į privatų gyvenimą ir padarė darbo drausmės pažeidimą. Be to, teismas pažymėjo, kad Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2011 m. rugpjūčio 2 d. rašte Nr. 2R-2499 (2. 13) išvardinti pažeidimai nebuvo galutinė Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos išvada. Ši inspekcijos pozicija turėjo būti žinoma ir atsakovui, kadangi apie tai, kad tyrimas dar nebaigtas, Inspekcija raštu informavo D. G. (1 t., b. l. 33), o pastaroji šį raštą 2011 m. rugsėjo 14 d. pateikė Kauno miesto savivaldybės administracijai (1 t., b .l. 142). VDAI sprendimas buvo priimtas tik 2011 m. spalio 27 d., t. y. jau po ieškovo atleidimo iš darbo. Atsižvelgdama į Ligoninės paaiškinimus ir į tai, kad į vaizdo stebėjimo kamerų lauką nepatenka kabinetai, kuriuose pacientams atliekamos tam tikros procedūros ir kuriuose turi būti užtikrinamas pacientų privatumas, Inspekcija konstatavo, kad Ligoninė, vykdydama vaizdo stebėjimą traumatologinio punkto koridoriuje prie operacinės ir gipsinės, koridoriuje prie rentgeno kabineto, koridoriuje prie procedūrų kabineto, ADTAĮ 16 straipsnio reikalvimų nepažeidė. Dėl 2010 m. vasario mėnesį įrengtų vaizdo kamerų Inspekcija savo sprendime nurodė, kad administracinėse patalpose bei prie įvažiavimo į ligoninės teritoriją vaizdo stebėjimas vykdomas siekiant apsaugoti Ligoninės turtą, šios patalpos neskirtos pacientų apžiūrai ir slaugai, todėl Ligoninė, vykdydama vaizdo stebėjimą prie pagrindinio įėjimo į administracines patalpas, administracinių patalpų koridoriuose prie administracijos ir vadovybės kabinetų, bei prie įvažiavimo į ligoninės teritoriją, ADTAĮ 16 straipsnio nuostatų nepažeidė. Dėl vaizdo stebėjimo kamerų, esančių traumatologinio punkto koridoriuje prie registratūros ir sekretoriato patalpoje, į kurių stebėjimo lauką patenka traumatologijos punkto registratūros ir sekretoriato darbuotojų darbo vietos, Inspekcija nurodė, kad atsižvelgdama į Ligoninės siekiamus tikslus, taip pat į tai, kad Direktyvos 95/46/EB 29 str., duomenų apsaugos darbo grupės nuomone, Nr. 11750/02 „Dėl asmenų duomenų tvarkymo vaizdo stebėjimo priemonėmis“, vaizdo duomenys turi būti adekvatūs ir proporcingi siekiamiems tikslams, į tai, kad proporcingumo principas reikalauja, kad vaizdo sistemos būtų diegiamos, jei kitos fizinės ar loginės prevencijos, saugumo, ar apsaugos priemonės nereikalaujančios vaizdo atkūrimo, pasirodė nepakankamos ar netinkamos siekiant teisėtų tikslų, o Ligoninė kitų apsaugos priemonių netaikė, padarė išvadą, kad Ligoninė, vykdydama vaizdo stebėjimą traumatologinio punkto koridoriuje prie registratūros ir sekretoriato patalpose, kur į vaizdo stebėjimo kamerų lauką patenka Ligoninės sekretoriato ir traumatologinio punkto darbuotojų darbo vietos, pažeidžia ADTAĮ 17 straipsnio nuostatas. Inspekcija taip pat sprendė, kad yra pažeista ir ADTAĮ 20 straipsnio 1 dalis, nes įvažiuojant į ligoninės teritoriją iš kiemo pusės asmenys apie vaizdo stebėjimą yra įspėjami jau patekus į vaizdo kamerų stebėjimo lauką, t.y. įspėjamasis užrašas /lipdukas yra užklijuotas ant budinčiojo posto lango prie įvažiavimo į ligoninės teritoriją (vartų), taip pat nustatyta, kad ant įėjimo į traumatologijos punkto durų (iš lauko pusės) nėra įspėjančio ženklo apie patalpose vykdomą vaizdo stebėjimą. Be to, lipdukuose nėra nurodyti duomenų valdytojo rekvizitai ir kontaktinė informacija, tuo pažeidžiant ADTAĮ 20 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Taip pat yra pažeista ir ADTAĮ 20 straipsnio 3 dalis, nes vykdant vaizdo stebėjimą darbo vietoje ir duomenų valdytojo patalpose ar teritorijoje, kuriose dirba jo darbuotojai, šie darbuotojai apie tokį jų vaizdo duomenų stebėjimą nebuvo informuoti raštu. Nurodytų aplinkybių pagrindu Inspekcija nusprendė pripažinti pareiškėjos D. G. skundą pagrįstu tik iš dalies (dalyje dėl neteisėto vaizdo stebėjimo Ligoninės traumatologijos punkto registratūros ir sekretoriato darbuotojų darbo vietoje ir dėl duomenų subjekto teisių neįgyvendinimo). Likusioje gi dalyje (dėl neteisėto vaizdo stebėjimo traumatologijos punkto koridoriuje prie operacinės ir gipsinės, koridoriuje prie rentgeno kabineto, koridoriuje prie procedūrų kabineto, prie pagrindinio įėjimo į administracinėse patalpose bei prie įvažiavimo į ligoninės teritoriją) pareiškėjos skundą atmetė.

26Iš aptarto Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos Sprendimo teismas sprendė, kad VšĮ Kauno klinikinė ligoninė vykdė vaizdo stebėjimą ADTAĮ 16 straispnyje nustatytais leistinais tikslais, nepažeisdama ligoninės lankytojų ar pacientų teisių į privataus gyvenimo neliečiamumą. Dėl Inspekcijos nustatyto ADTAĮ 17 straipsnio pažeidimo (dėl vaizdo kamerų, į kurių stebėjimo lauką pateko sekretoriato ir traumatologijos punkto registratūros darbuotojų darbo vietos, įrengimo) teismas nurodė, kad šios vaizdo kameros buvo įrengtos koridoriuje prie registratūros ir sekretoriato patalpose siekiant užtikrinti darbuotojų ir turto saugumą. Vien tai, kad VDAĮ nusprendė, jog buvo pažeistas ADTAĮ 17 straipsnis, nesudaro pagrindo išvadai, kad sekretoriato ir traumatologijos punkto darbuotojų darbo vietų patekimas į vaizdo kamerų stebėjimo lauką pažeidė darbuotojų teisę į privatų gyvenimą. Teismas pažymėjo, kad vaizdo kameras VšĮ Kauno klinikinė ligoninė įrengė viešoje vietoje – ligoninės koridoriuje prie registratūros ir sekretoriato patalpoje, leistinais tikslais, atsižvelgdama į tose darbo vietose dirbančių asmenų darbo specifiką su įvairiais, neretai agresyviai nusiteikusiais, asmenimis, į dažnus incidentus su neprognozuojamais asmenimis, taip pat į tai, kad tose patalpose saugomi pacientų sveikatos duomenys, kurių praradimas būtų nepateisinamas. Darbas viešosios įstaigos registratūroje ar sekretoriate iš esmės yra viešas, jis neprivalo būti atliekamas tik nuo visuomenės izoliuotoje aplinkoje. Tuo tarpu pagal CK 2.23 straipsnyje įtvirtintą teisės į privatų gyvenimą sampratą privatus yra toks žmogaus gyvenimas, kuris vyksta ne viešumoje; tai sritis, kur asmuo turi teisę būti paliktas vienas ir kur visuomenė neturi teisės kištis (pvz. vidiniai šeimos santykiai). Teritorijos požiūriu privataus gyvenimo sritį sudaro asmens gyvenamoji patalpa, taip pat patalpos, kurias asmuo naudoja savo ūkinei komercinei ar profesinei veiklai ir pan. Vieša darbo vieta nėra privati asmens sfera. Registratūros ar sekretoriato darbuotojai negali reikalauti, kad jiems būtų užtikrintas privatumas jų darbo vietoje. Taip pat nenustatyta, kad būtų gautas sekretoriato ar registratūros darbuotojų skundas dėl jų teisių privatumą pažeidimo. Todėl teismas sprendė, kad registratūros ar sekretoriato patalpų, kartu ir darbuotojų darbo vietų, stebėjimas nėra slaptas asmens privataus gyvenimo stebėjimas.

27Kitus Inspekcijos nustatytus ADTAĮ nuostatų (20 str. 1d., 2 d., 3 d.) pažeidimus teismas pripažino formaliais, lengvai pašalinamais ir nesusijusiais su galimu Konstitucijos 22 straipsnio ar CK 2.23 straipsnio pažeidimais.

28Remiantis nurodytu, teismas konstatavo, kad kad Kauno miesto savivaldybės administracija, neturėdama Inspekcijos sprendimo ir pati neatlikusi jokio tyrimo dėl vaizdo stebėjimo VšĮ Kauno klinkinės ligoninės patalpose Laisvės al. 17, vadovaudamasi tik D. G. skunde išdėstytomis aplinkybėmis ir tik jos skunde nurodytų aplinkybių pagrindu skyrusi griežčiausią drausminę nuobaudą ir atleidusi ieškovą iš užimamų direktoriaus (vyriausiojo gydytojo) pareigų, pasielgė labai neapdairiai, nes šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo ieškovas nepadarė, dėl ko ginčijamą Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą dėl ieškovo atleidimo iš darbo pripažino neteisėtu ir jį panaikino.

292) Dėl drausminės nuobaudos skyrimo termino. Teismas nurodė, kad pagal DK 241 straipsnį drausminė nuobauda skiriama tuoj pat, paaiškėjus darbo drausmės pažeidimui, bet ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tos dienos, kai pažeidimas paaiškėjo, neįskaitant laiko, kurį darbuotojas darbe nebuvo dėl ligos, buvo komandiruotėje arba atostogavo, o iškėlus baudžiamąją bylą, - ne vėliau kaip per du mėnesius nuo baudžiamosios bylos nutraukimo arba teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. DK 241 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad negalima skirti drausminės nuobaudos praėjus šešiems mėnesiams nuo tos dienos, kai pažeidimas buvo padarytas.

30Teismas nesutiko su atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos tvirtinimu, jog ieškovo padarytas pažeidimas paaiškėjo 2011 m. rugsėjo 28 d., kai darbo grupė svarstė D. G. skundą ir nutarė siūlyti administracijos direktoriui spręsti dėl drausminės atsakomybės taikymo K. M. ir pažymėjo, kad D. G. skundas Kauno miesto savivaldybės administracijos priimamajame buvo gautas 2011 m. rugsėjo 14 d. (1 t., b. l. 142). Taigi būtent šią dieną skundo turinys ir jo prieduose pateikta informacija tapo žinoma atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai. Nors susipažinęs su skundu Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius nurodė jo sudarytai darbo grupei atlikti tyrimą, tačiau darbo grupė jokios papildomos medžiagos nei iš skundo tyrimą atlikusios Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos, nei iš Ligoninės ar ieškovo nepareikalavo, nors pagal patvirtintą Darbo reglamentą tokią teisę turėjo (1 t., b. l. 148-150). Be to, iš darbo grupės posėdžio protokolo teismas sprendė, jog joks papildomas tyrimas, nagrinėjant ieškovo drausminės atsakomybės klausimą, ir nebuvo atliktas. Taigi aplinkybė, kad Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija informavo D. G., kad dėl neteisėto vaizdo stebėjimo VšĮ Kauno klinikinėje ligoninėje yra atsakingas jos direktorius ir K. M. už nustatytus ADTAĮ pažeidimus bus surašomas administracinio teisės pažeidimo protokolas, buvo aiški vien iš D. G. skundo ir jo priedų. Darbo grupės padaryta išvada „atsižvelgiant į tai, kad Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija atlikusi patikrinimą nustatė, kad dėl neteisėto vaizdo stebėjimo Kauno klinikinėje ligoninėje yra atsakingas jos direktorius K. M., kuriam už ADTAĮ pažeidimus bus surašomas administracinio teisės pažeidimo protokolas, siūlyti Administracijos direktoriui spręsti dėl drausminės atsakomybės taikymo LR darbo kodekso nustatyta tvarka“, tik patvirtina faktą, kad ieškovo galimas pažeidimas paaiškėjo ne darbo grupės tyrimo išdavoje, o iš D. G. skunde nurodytų aplinkybių, dėl ko, teismo vertinimu, sprendžiant ieškovo drausminės atsakomybės klausimą, papildomas D. G. skundo tyrimas darbo grupėje nebuvo nei privalomas, nei tikslingas. Kadangi vieno mėnesio termino eiga drausminei nuobaudai skirti prasideda kitą dieną po darbo drausmės pažeidimo paaiškėjimo ir baigiasi atitinkamą mėnesio dieną. (DK 26 str. 1d., 2 d.), teismas sprendė, kad šiuo atveju terminas drausminei nuobaudai skirti turėjo baigtis 2011 m. spalio 15 d. Pagal DK 241 straipsnį, į drausminės nuobaudos skyrimo terminą neįskaitomas laikas, kurį darbuotojas nebuvo darbe dėl ligos. Teismas nustatė, kad pagal atsakovės VšĮ Kauno klinikinės ligoninės pateiktus 2011 m. rugsėjo - spalio mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraščius, nuo 2011 m. rugsėjo 15 d. ieškovas dirbo visas darbo dienas, spalio mėn. 14 d. buvo darbe 6,5 val., o 15 d., t.y. paskutinę drausminės nuobaudos skyrimo dieną, sirgo ir nebuvo darbe dėl ligos. Be to, ieškovas sirgo ir nebuvo darbe 2011 m. rugsėjo 16 d., 17 d. ir pusę darbo dienos 18 d. Todėl, teismo vertinimu, ieškovui grįžus į darbą po ligos, vėliausiai drausminė nuobauda galėjo būti paskirta 2011 m. spalio 20 d. Teismas nenustatė, kad ieškovas nebuvo darbe ir 2011 m. spalio 3 d., kadsangi darbo laiko apskaitos žiniaraštyje ši diena buvo pažymėta kaip darbo diena, todėl atmetė atsakovų argumentus, kada pagal DK 241 straipsnį ši diena neturėjo būti įskaičiuota į drausminės nuobaudos skyrimo terminą.

31Remiantis nurodytu, teismas sprendė, kad kad drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo - ieškovui paskirta ne tik neesant padaryto šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo, bet ir pažeidžiant DK 241 straipsnyje nustatytą drausminės nuobaudos skyrimo terminą.

32Nustatęs, kad drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo ieškovui paskirta nepadarius šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo ir praleidus drausminės nuobaudos skyrimo terminą, teismas nevertino ir nepasisakė dėl kitų galimų drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos pažeidimų – nepagrįstai nepratęsto termino pasiaiškinimui pateikti, atleidimo iš darbo darbuotojo nedarbingumo laikotarpiu, kadangi šios aplinkybės tapo nereikšmingomis bylos išsprendimui.

333) Dėl savivaldybės administracijos direktorius kompetencijos skirti tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš darbo (pareigų). Teismas nurodė, kad 2010 m. balandžio 8 d. Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-l47 Dėl reorganizavimo nuspręsta pritarti, kad viešosios įstaigos būtų reorganizuotos sujungimo būdu, sujungiant jas į vieną juridinį asmenį, o sprendimo 2 punktu pavesta Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui įgyvendinti po reorganizavimo veiksiančios įstaigos savininko teises ir pareigas (1 t., b. l. 56). Nors šis sprendimas buvo panaikintas, tačiau, teismo vertinimu, jis aktualus sprendžiant apie Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įgaliojimus įgyvendinant po reorganizavimo įkurtos įstaigos – VšĮ Kauno klinikinės ligoninės savininko teises ir pareigas. Teismas sprendė, kad šiuo atveju reikia vadovautis 2008 m. sausio 17 d. Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. T-26 „Dėl savivaldybės, kaip viešųjų įstaigų dalininkės (arba savininkės), turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimo“ 1.2 punktu, kuriuo viešųjų įstaigų, įsteigtų iki 2007 m. vasario 8 d., dalininkės (arba savininkės) turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimas pavestas Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui, su išlyga, kad dėl viešosios įstaigos vadovo skyrimo ir atleidimo jis sprendžia tik pritarus Savivaldybės tarybai (3 t., b. l. 168-169). Be to, iki VšĮ Kauno klinikinės ligoninės įkūrimo buvo priimtas ir galiojo 2007 m. birželio 4 d. Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimas Nr. T-301 „Dėl kai kurių viešųjų asmens sveikatos priežiūros įstaigų steigėjų funkcijų perdavimo Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui“, kuriuo savivaldybės administracijos direktoriui buvo perduotos sveikatos priežiūros įstaigų steigėjų funkcijos organizuoti konkursus įstaigų vadovų pareigoms eiti, taip pat suteikti kasmetines ir tikslines atostogas, komandiruoti įstaigų vadovus Lietuvoje ir į užsienį. Todėl teismas sprendė, kad dėl ieškovo skyrimo ligoninės vadovu ir dėl jo atleidimo galima buvo spręsti tik turint Kauno miesto savivaldybės tarybos pritarimą, o 2011 m. sausio 18 d. įregistravus VšĮ Kauno klinikinę ligoninę - vadovaujantis Kauno miesto savivaldybės tarybos 2008 m. sausio 17 d. sprendimo Nr. T-26 1.1 punktu, turėjo būti priimtas atskiras Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimas dėl savivaldybės, kaip šios viešosios įstaigos savininkės, turtinių ir neturtinių teisių perdavimo administracijos direktoriui. Dar iki VšĮ Kauno klinikinės ligoninės įsteigimo, 2010 m. balandžio 8 d. Savivaldybės taryba savo sprendimu Nr. T-l47 pavedė Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui įgyvendinti po reorganizavimo veiksiančios įstaigos savininko teises ir pareigas, tačiau šis sprendimas buvo panaikintas teismo, o Tarybai priėmus 2010 m. gruodžio 16 d. sprendimą Nr. T-754 (3 t., b. l. 174), kuriuo nuspręsta reorganizuoti viešąsias įstaigas, patvirtinti reorganizavimo sąlygas ir įstatus, suteikti ieškovui įgaliojimus ir kitiems asmenims atlikti su įstaigų reorganizavimu susijusius veiksmus, atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai (direktoriui) pagal Reorganizavimo sąlygų 15 punktą buvo pavesta paskirti laikinai eiti pareigas VšĮ Kauno klinikinės ligoninės vadovą (vyr. gydytoją), tačiau nebuvo suteikti įgaliojimai spręsti dėl ieškovo atleidimo iš šių pareigų (4 t., b. l. 28-33). Kauno miesto savivaldybės tarybos 2010 m. gruodžio 16 d. sprendimu Nr. T-754 patvirtintuose VšĮ Kauno klinikinės ligoninės įstatuose taip pat nenumatyta Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus teisė nutraukti darbo sutartį su Ligoninės direktoriumi, priešingai, Įstatų 48 punkte aiškiai nurodyta, kad darbo sutartį su direktoriumi sudaro ir nutraukia visuotinio dalininkų susirinkimo įgaliotas asmuo. Ta pati nuostata įtvirtinta ir Įstatų 40.3 punkte, nurodant visuotinio dalininkų susirinkimo kompetenciją (4 t., b. l. 40-41). Todėl teismas priėjo išvados, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui nebuvo pavesta įgyvendinti visas reorganizuojamos viešosios įstaigos (Ligoninės) savininko teises, tame tarpe nutraukti su ieškovu sudarytą darbo sutartį. Teismas konstatavo, kad be Kauno miesto savivaldybės tarybos pritarimo Savivaldybės administracijos direktorius negalėjo spręsti ir dėl ieškovo atleidimo iš VšĮ Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinės ligoninės direktoriaus (vyr. gydytojo) pareigų. Kauno miesto savivaldybės taryba, priimdama 2010 m. gruodžio 16 d. sprendimą Nr. T-754, 7 punktu pritarė K. M. atleidimui iš VšĮ Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinės ligoninės direktoriaus (vyr. gydytojo) pareigų nuo šios įstaigos išregistravimo iš Juridinių asmenų registro dienos, todėl atleisti ieškovą iš darbo, kai jo darbo santykiai persikėlė į reorganizuotą įstaigą - VšĮ Kauno klinikinę ligoninę, galėjo taipogi tik pati steigėja.

344) Dėl darbo santykių tęstinumo ir darbo pobūdžio nustatymo. Teismas nustatė, jog pagal 2009 m. liepos 21 d. darbo sutartį Nr. P3-2285 ieškovas nuo šios dienos pradėjo neterminuotai dirbti VšĮ Kauno Raudonojo Kryžiais klinikinės ligoninės direktoriaus (vyriausiojo gydytojo) pareigose, pilną darbo laiką - 40 val. darbo trukmės savaitę. 2011 m. sausio 18 d. ši darbo sutartis buvo pakeista, pakeičiant jos 5 punktą ir nustatant ieškovui 20 val. trukmės darbo savaitę. Darbo sutartis nutraukta 2011 m. kovo 1 d. pagal DK 127 straipsnio 1 dalį (darbuotojo pareiškimu), atleidimo pagrindu nurodant Kauno m. savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. vasario 28 d. įsakymą Nr. AP-539 (1 t., b. l. 17). Į minėtas pareigas K. M. buvo priimtas konkurso būdu. Ieškovui šiose pareigose išdirbus mažiau nei metus, šios įstaigos steigėja Kauno miesto savivaldybės taryba 2010 m. balandžio 8 d. sprendimu Nr. T-147 (pakeistu 2010-05-27 sprendimu T-254 (1 t., b. l. 134)) pritarė, kad viešoji įstaiga Kauno 2-oji klinikinė ligoninė ir viešoji įstaiga Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinė ligoninė būtų reorganizuotos sujungimo būdu į vieną juridinį asmenį - viešąją įstaigą Kauno klinikinę ligoninę. Šio sprendimo 2 punktu nuspręsta pavesti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui įgyvendinti po reorganizavimo veiksiančios viešosios įstaigos savininko teises ir pareigas, o 3 punktu nuspręsta pritarti, kad K. M. laikinai eitų po reorganizavimo veiksiančios viešosios įstaigos Kauno klinikinės ligoninės direktoriaus (vyriausiojo gydytojo) pareigas (1 t. b. l. 56). Šis 2010 m. balandžio 8 d. Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimas Nr. T-147 buvo apskųstas Kauno apygardos administraciniam teismui ir 2011 m. rugsėjo 15 d. teismo sprendimu buvo panaikintas (Liteko informacinė sistema, adm. byla Nr. 1-45-423/11). Kauno apygardos administracinio teismo sprendimas buvo apskųstas Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui, tačiau 2012 m. kovo 7 d. apeliacinis procesas buvo nutrauktas ir teismo sprendimas liko galioti (adm. byla Nr. A(525)-1264/2012). Iš Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 13 d. nutarties adm. byloje Nr. AS 146-488/2010 teismas nustatė, kad skundžiant 2010 m. balandžio 8 d. Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimą, Kauno apygardos administracinis teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdė minėto Savivaldybės tarybos sprendimo T-147 galiojimą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo bei uždraudė Kauno miesto savivaldybei vykdyti tolimesnius su reorganizavimu susijusius veiksmus ir procedūras. Tačiau 2010 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas panaikino Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutartį ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė (4 t., b. l. 81-85). Teismo vertinimu, tai reiškia, kad su reorganizavimu susiję veiksmai ir procedūros negalėjo būti vykdomos nuo 2010 m. gegužės 28 d. Kauno apygardos administracinio teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo iki minėtos nutarties panaikinimo 2010 m. rugpjūčio 13 d., o nuo minėto Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimo priėmimo iki Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 15 d. sprendimo įsiteisėjimo (2012-03-07), panaikinto sprendimo pagrindu Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus ieškovo atžvilgiu atlikti veiksmai, įgyvendinant po reorganizavimo veikiančios viešosios įstaigos savininko teises ir pareigas, nesant naujo nepanaikinto pavedimo, yra neteisėti. Teismas pažymėjo, kad 2011 m. sausio 14 d. ieškovui buvo įteiktas Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įspėjimas, kuriame nurodyta, jog pagal patvirtintas reorganizavimo sąlygas, reorganizuojamos ligoninės baigia veiklą nuo jų išregistravimo iš Juridinių asmenų registro dienos. Todėl nuo VšĮ Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinės ligoninės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro dienos su juo bus nutraukta darbo sutartis vadovaujantis darbo kodekso 129 straipsnio 2 dalies pagrindu (1 t., b. l. 18). Iš VĮ „Registrų centras“ išrašo teismas nustatė, kad VšĮ Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinė ligoninė iš Juridinių asmenų registro išregistruota 2011 m. vasario 24 d. (2 t., b. l. 196). Darbo sutartis su ieškovu įspėjime nurodytu pagrindu nebuvo nutraukta. Prasidėjus įstaigų (ligoninių) reorganizacijai ir 2011 m. sausio 18 d. įregistravus naują juridinį asmenį - VšĮ Kauno klinikinę ligoninę, ieškovas tą pačią dieną parašė prašymą Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorei „Dėl darbo“ (4 t., b. l. 72), kuriuo prašė atleisti jį iš 0,5 etato darbo krūvio VšĮ Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinės ligoninės direktoriaus pareigų ir priimti dirbti 0,5 etato darbo krūviu į VšĮ Kauno klinikinės ligoninės direktoriaus pareigas nuo 2011 m. sausio 19 d., nurodydamas, kad iš viso dirbs 0,5 etato VšĮ Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinės ligoninės direktoriumi ir 0,5 etato darbo krūviu VšĮ Kauno klinikinės ligoninės direktoriumi (vyr. gydytoju), (4 t., b. l. 72). Tą pačią 2011 m. sausio 18 d. dieną Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorė E. G. priėmė du įsakymus: 1) Nr. AP-160 „Dėl K. M. 2009 m. liepos 21 d. darbo sutarties Nr. P3-2285 sąlygų pakeitimo“, kuriuo nuo 2011 m. sausio 18 d. pakeitė ieškovo darbo sutarties sąlygos ir nustatė 20 valandų trukmės darbo savaitę; 2) Nr. AP-161 „Dėl K. M. skyrimo VŠĮ Kauno klinikinės ligoninės direktoriumi (vyriausiuoju gydytoju), kuriuo nuo 2011 m. sausio 19 d. paskyrė ieškovą Ligoninės direktoriumi (vyriausiuoju gydytoju), kol konkurso būdu bus išrinktas ir paskirtas naujas direktorius (vyriausiasis gydytojas), nustatant ieškovui 20 valandų trukmės darbo savaitė ne pagrindinėje darbovietėje – VŠĮ Kauno klinikinėje ligoninėje (4 t., b. l. 75). Kitą dieną (2011-01-19) Viešoji įstaiga Kauno klinikinė ligoninė (darbdavys) su ieškovu pasirašė naują darbo sutartį – Nr. P3-2413, pagal kurią ieškovas nuo tos pačios dienos pradėjo dirbti po reorganizacijos įteigtoje viešojoje įstaigoje Kauno klinikinėje ligoninėje, direktoriaus (vyr. gydytojo) pareigose. Šios darbo sutarties 2 punkte buvo nurodyta, kad sudaroma terminuota darbo sutartis, kol konkurso būdu bus išrinktas ligoninės direktorius (vyriausiasis gydytojas) ir nustatyta 20 val. trukmės darbo savaitė (1 t., b. l. 21-22). 2011 m. kovo 2 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. AP-552 pagrindu, atsižvelgiant į K. M. 2011 m. kovo 2 d. prašymą, ši darbo sutartis pakeista, nustatant ieškovui 40 val. trukmės darbo savaitę, o nuo 2011 m. kovo 22 d. buvo pakeistas sutarties 10 punktas, pagrindine darboviete nustatant VšĮ Kauno klinikinę ligoninę (4 t., b. l. 77 ). Iš paminėtos įvykių sekos teismas sprendė, kad 2009 m. liepos 21 d. su VšĮ Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikine ligonine sudarytos darbo sutarties Nr. P3-2285 sąlygų pakeitimai ir jos nutraukimas vyko lygiagrečiai su 2011 m. sausio 19 d. darbo sutarties Nr. P3-2413 sudarymu ir jos sąlygų keitimu po reorganizacijos naujai įteigtoje VšĮ Kauno klinikinėje ligoninėje.

35Reorganizavimo sąlygų 15 punkte buvo numatyta, kad po reorganizavimo vykdysiančios kuriamos naujos viešosios įstaigos vardu turi teisę veikti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus laikinai eiti pareigas paskirtas VšĮ Kauno klinikinės ligoninės direktorius (vyr. gydytojas). Taip pat numatyta, kad kuriamos naujos viešosios įstaigos vardu gali būti atliekami tik su viešosios įstaigos registravimu susiję veiksmai (4 t., b. l. 33). Iš liudytojos E. G. parodymų teismas nustatė, kad Savivaldybės taryba pritarė, jog ieškovas K. M. laikinai eitų viešosios įstaigos Kauno klinikinės ligoninės direktoriaus pareigas, taip pat pritarė jo atleidimui iš VŠĮ Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinės ligoninės direktoriaus pareigų, todėl šiai liudytojai 2011 m. sausio 18 d. ieškovo patektas prašymas dėl darbo nebuvo staigmena ir ji priėmė įsakymą dėl K. M. skyrimo laikinai eiti Ligoninės direktoriaus pareigas. Kadangi dar veikė abi įstaigos, o Savivaldybės tarybos sprendime buvo numatyta kas ką turi daryti, ieškovas buvo paskirtas 0,5 etatu VŠĮ Kauno klinikinėje ligoninėje ir atleistas iš 0,5 etato Raudonojo kryžiaus ligoninėje. Kadangi Tarybos sprendime buvo aiškiai numatyta, kad turi būti sudaryta terminuota darbo sutartis, ji ir priėmė įsakymą dėl ieškovo skyrimo klinikinės ligoninės direktoriumi, kol direktorius bus išrinktas konkurso būdu. Iš liudytojos parodymų, ieškovo paaiškinimų, nurodytų bylos rašytinių įrodymų ir įvykių sekos teismas sprendė, kad ieškovo antroji darbo sutartis (2011-01-19 Nr. P3-2413) buvo sudaryta, o pirmoji (2009-07-21 Nr. P3-2285) nutraukta ne jo, o Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus iniciatyva, pastarajam įgyvendinant Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimus. Tačiau, teismo vertinimu, Kauno miesto savivaldybė administracijos direktorė E. G. neteisingai suprato minėtų Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimų ir Reorganizavimo sąlygų esmę, kiek tai liečia reorganizuojamų įstaigų darbuotojų darbo santykius. Teismas pažymėjo, kad dar 2010 m. balandžio 8 d. Kauno miesto savivaldybės taryba sprendimu Nr. T-147 nusprendė pritarti, kad K. M. laikinai eitų po reorganizavimo veiksiančios viešosios įstaigos Kauno klinikinės ligoninės direktoriaus (vyriausiojo gydytojo) pareigas (1 t., b. l. 56), o 2010 m. gruodžio 16 d. priėmė sprendimą Nr. T-754, kuriuo buvo nuspręsta ne tik reorganizuoti viešąją įstaigą Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinę, bet ir suteikti įgaliojimai ieškovui teisės aktų nustatyta tvarka atlikti veiksmus, susijusius su reorganizavimo sąlygų aprašo įgyvendinimu. Nors šio sprendimo 7 punktu savivaldybės taryba pritarė K. M. atleidimui iš Kauno Raudonojo Kryžiaus ligoninės direktoriaus (vyr. gydytojo) pareigų nuo šios įstaigos išregistravimo iš juridinių asmenų registro dienos, tačiau tai turėjo būti vykdoma Reorganizavimo sąlygų 13 punkte nustatyta tvarka, tik Darbo kodekso nustatytais pagrindais ir prieš tai per nustatytą terminą tinkamai įspėjus. Nors ieškovas buvo įspėtas dėl galimo jo atleidimo pagal DK 129 straipsnio 2 dalį, tačiau nurodytu pagrindu darbo sutartis nebuvo nutraukta. Todėl teismo nuomone, DK numatytų pagrindų nutraukti su ieškovu darbo sutartį nebuvo.

36Viešųjų įstaigų įstatymo 15 straipsnyje numatyta, kad Viešosios įstaigos gali būti reorganizuojamos Civilinio kodekso nustatytais jungimo ir skaidymo būdais. Visų reorganizavime dalyvaujančių viešųjų įstaigų vadovai arba kiti valdymo organai privalo parengti viešosios įstaigos reorganizavimo sąlygas, kuriose, be kitų reikalavimų, turi būti numatyta asmenys, kurie turi teisę pasirašyti po reorganizavimo veiksiančių viešųjų įstaigų įstatus; taip pat asmenys, kurie turi teisę veikti kuriamų naujų viešųjų įstaigų vardu. Kuriamų naujų įstaigų vardu gali būti atliekami tik su viešosios įstaigos registravimu susiję veiksmai (Viešųjų įstaigų įstatymo 15 str. 2 d. 5, 6 p. ). Teismas pažymėjo, kad šios įstatymo nuostatos buvo perkeltos į reorganizuojamų įstaigų vadovų parengtas Reorganizavimo sąlygas, jose išdėstant konkrečias pareigas laikinai paskirtam ligoninės vadovui, tuo pačiu nurodant ir tai, kad jam taikomi reorganizavimo sąlygose numatyti apribojimai, t. y. kad jis gali atlikti tik su viešosios įstaigos registravimu susijusius veiksmus, pasirašyti jos įstatus, pasirašyti turto teisių bei pareigų ir dokumentų perdavimo aktus (Reorganizavimo sąlygų 10,15, 16, 18 p.), todėl sprendė, kad vadovaujantis minėtomis įstatymo nuostatomis ir patvirtintomis reorganizavimo sąlygomis, Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius turėjo teisėtą pagrindą ir buvo įgaliotas priimti įsakymą dėl ieškovo skyrimo laikinai eiti VšĮ Kauno klinikinės ligoninės vadovo pareigas ir pavesti atstovui pasirašyti su ieškovu terminuotą darbo sutartį, tačiau tik tam laikotarpiui, kol bus atlikti nurodyti veiksmai. Tačiau administracijos direktorius neturėjo jokio teisėto pagrindo laikino pobūdžio pareigoms atlikti nustatyti terminą - iki konkurso būdu bus išrinktas ir paskirtas direktorius (vyriausiasis gydytojas), taip pat neturėjo teisėto pagrindo 2011 m. vasario 28 d. priimti įsakymą Nr.AP-539 dėl ieškovo atleidimo iš VšĮ Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinės ligoninės direktoriaus pareigų ir nutraukti su juo sudarytą neterminuotą darbo sutartį. Su ieškovu sudaryta 2011 m. sausio 19 d. terminuota darbo sutartis Nr. P3-2413 turėjo būti nutraukta atlikus ieškovui 2010 m. gruodžio 16 d. Kauno miesto savivaldybės sprendimo Nr. T-754 5 ir 6 punktais bei Reorganizavimo sąlygų 10, 15, 18 punktais priskirtas funkcijas. Tačiau tai nebuvo padaryta ir terminuota darbo sutartis nebuvo nutraukta. Teismo nuomone, 2011 m. vasario 24 d. išregistravus iš registro VšĮ Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinę ligoninę ir 2011 m. vasario 28 d. priėmus administracijos direktoriui įsakymą Nr. AP-539, kuriuo ieškovas nuo 2011 m. kovo 1 d. buvo atleistas iš VšĮ Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinės ligoninės direktoriaus (vyriausiojo gydytojo) pareigų, o 2011 m. kovo 2 d. įsakymu AP-552 padidinant ieškovo darbo valandų trukmę naujai įsteigtojoje Ligoninėje iki 40 valandų per savaitę, ieškovas nuo 2011 m. kovo 2 d. pradėjo vykdyti visas darbuotojo funkcijas, kurios pagal VšĮ Kauno klinikinės ligoninės įstatus priskirtos viešo konkurso būdu išrinktam direktoriui (vyriausiajam gydytojui) (4 t., b.l. 34-46). Šios aplinkybės patvirtina, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius neteisingai suprato 2010 m. gruodžio 6 d. Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-754 patvirtintų Reorganizavimo sąlygų nuostatas, netinkamai įgyvendino jam duotą pavedimą – paskirti ieškovą laikinai eiti VšĮ KKL direktoriaus pareigas, nes šiam pavedimui įgyvendinti turėjo būti su ieškovu sudaryta terminuota darbo sutartis tam tikrų darbų atlikimui, o ne iki konkurso būdu bus išrinktas ir paskirtas direktorius. Teismas pažymėjo, kad ieškovui įgyvendinus Reorganizavimo sąlygose jam pavestas funkcijas, terminuota darbo sutartis negalėjo tęstis ir turėjo būti nutraukta, nes pagal nagrinėjamu atveju nustatytas aplinkybes, ieškovo laikino darbo trukmė buvo sąlygota jam pavestų darbų atlikimu. Įgyvendinus jam duotus pavedimus, objektyviai neliko jokios būtinybės tęsti terminuotus darbo santykius ir 2011 m. sausio 19 d. sudaryta terminuota darbo sutartis turėjo būti nutraukta. Kadangi ieškovo darbo santykiai tęsėsi, toliau jis vykdė visas viešosios įstaigos direktoriui priskirtas funkcijas, teismas konstatavo, kad ieškovo darbo santykiai buvo nuolatinio pobūdžio. Teismas pažymėjo, kad atsakovės neįrodė ir neįrodinėjo, kad nuo VšĮ Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinės ligoninės išregistravimo iš įmonių registro ir nuo turto bei pareigų perdavimo akto pasirašymo ieškovas dirbo laikino pobūdžio darbą, nors tokia pareiga tenka darbdaviui. Sprendžiant, kokiais pagrindais ieškovas toliau dirbo nuolatinio pobūdžio (direktoriaus) darbą, teismas atsižvelgė į byloje nustatytas faktines aplinkybes, kad iki terminuoto darbo sutarties sudarymo ieškovas dirbo pagal neterminuotą darbo sutartį vienos iš reorganizuojamų viešųjų įstaigų vadovu. Dėl vykdomos reorganizacijos ši darbo sutartis nebuvo nutraukta. Teismo nuomone, ieškovas 2011 m. sausio 18 d. parašė pareiškimą (t. 3, b. l. 166), kuriuo prašė atleisti iš 0,5 etato VšĮ Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinės ligoninės direktoriaus pareigų ir priimti dirbti 0,5 etato darbo krūviu VšĮ Kauno klinikinės ligoninės direktoriumi, tokiu būdu išreikšdamas sutikimą vykdyti Reorganizavimo sąlygų 15 punktą ir laikinai eiti VšĮ Kauno klinikinės ligoninės direktoriaus pareigas. 2011 m. vasario 22 d. ieškovas parašė prašymą nutraukti 2009 m. liepos 21 d. darbo sutartį nuo VšĮ Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinės ligoninės išregistravimo iš juridinių asmenų registro dienos (2 t., b. l. 194), o Kauno miesto savivaldybė administracijos direktorius 2011 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. AP-539 atleido ieškovą nuo 2011 m. kovo 1 d. iš Raudonojo Kryžiaus ligoninės direktoriaus (vyr. gydytojo) pareigų, paskyrė asmenį pasirašyti darbo sutarties nutraukimą ir įpareigojo ligoninę išmokėti K. M. visas jam priklausančias sumas ir kompensacijas už nepanaudotas atostogas, jeigu tokių yra (4 t., b. l. 76). Paminėto įsakymo pagrindu 2011 m. kovo 1 d. darbo sutartyje buvo įformintas jos nutraukimas pagal DK 127 straipsnio 1 dalį ( darbuotojo pareiškimu) (1 t., b. l. 17). Šios darbo sutarties nutraukimo ieškovas neginčijo, kadangi dėl jo parašyto pareiškimo darbo santykiai nenutrūko ir negalėjo nutrūkti, nes po įstaigos išregistravimo iš juridinių asmenų registro jis buvo perkeltas dirbti į naujai įkurtą VšĮ Kauno klinikinę ligoninę. Todėl teismas sprendė, kad vieno mėnesio ieškinio senaties terminas kreiptis į teismą dėl darbo sutarčių sąlygų modifikavimo nebuvo praleistas, nes ieškovo teisės buvo pažeistos tik neteisėtu atleidimu iš darbo drausmine tvarka, kurį ginčijant ir iškilo klausimas dėl jo darbo pobūdžio nustatymo. Teismas sprendė, kad šioje byloje nagrinėjamas darbo ginčas vertintinas ne kaip kilęs dėl neteisėto atleidimo, o kaip dėl darbo pobūdžio nustatymo, nes šis klausimas iškilo tik atleidus ieškovą drausmine tvarka, sprendžiant dėl galimo neteisėto atleidimo pasekmių taikymo. Todėl teismas sutiko su ieškovo ir jo atstovės argumentais, kad sutrumpintas vieno mėnesio ieškinio senaties terminas šiam ginčui netaikytinas ir ieškinio senatis nėra praleista. Teismas taipogi sutiko su ieškovo atstovės argumentais, kad šio ginčo atveju atsakovės nepagrįstai sureikšmino ieškovo rašytus prašymus, prilygindamos juos prašymui nutraukti darbo sutartį savo noru. Be to, pats prašymo turinys nesudaro pagrindo išvadai, kad ieškovas prašė būti atleidžiamas iš darbo savo iniciatyva. Vertindamas ieškovo rašytų pareiškimų esmę, jų svarbą sprendžiant šalių ginčą dėl ieškovo darbo santykių pobūdžio, jo tęstinumo, teismas atsižvelgė į DK 138 straipsnyje įtvirtintą apribojimą nutraukti darbo santykius taip pat į kasacinio teismo praktiką aiškinant ir taikant DK 138 straipsnio nuostatas.

37Teismas pažymėjo, kad Kauno miesto savivaldybė administracijos direktorius 2011 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. AP-539 atleido ieškovą iš VšĮ KRKKL direktoriaus (vyr. gydytojo) pareigų nuo 2011 m. kovo 1 d., kai jau buvo pasirašytas 2011 m. vasario 28 d. turto, teisių ir pareigų perdavimo - priėmimo aktas (2 t., b. l. 186-187), kurio 5 punktu buvo susitarta perkelti darbuotojus į VšĮ Kauno klinikinę ligoninę nuo 2011 m. kovo 1 d., ir kai Ligoninė perėmė visas Raudonojo Kryžiaus ligoninės galiojančių darbo sutarčių pagrindu kylančias teises ir pareigas. Teismo vertinimu, tai reiškia, kad ieškovo darbo sutartis buvo nutraukta tą pačią dieną, kai jis jau faktiškai buvo perkeltas į VšĮ Kauno klinikinę ligoninę, nes jo darbo santykiai iki 2011 m. kovo 1 d. nebuvo nutraukti. Remiantis nurodytu, teismas sprendė, kad ieškovas iš darbo atleistas ne tik nesant faktinio tokio atleidimo pagrindo (darbuotojo pareiškimo, kuriame būtų aiškiai išreikšta valia nutraukti darbo santykius savo noru, o ne dėl vykdomos reorganizacijos), bet ir pažeidžiant imperatyvias DK 138 straipsnio nuostatas. Toks atleidimas, kai faktiškai įvyko reorganizuojamos įstaigos darbuotojų perkėlimas, pažeidžia imperatyvius DK 138 straipsnio reikalavimus. Todėl teismas sprendė, kad nebuvo pagrindo Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui įgyvendinant viešosios įstaigos savininkės turtines ir neturtines teises, atstovaujant darbdavį (VšĮ Kauno Raudonojo Kyžiaus klinikinę ligoninę), 2011 m. vasario 28 d. priimti įsakymą Nr. AP-539 „Dėl K. M. atleidimo“, kuriuo ieškovas nuo 2011 m. kovo 1 d. buvo atleistas iš VšĮ KRKKL direktoriaus (vyriausiojo gydytojo) pareigų, o taip pat įforminti 2009 m. liepos 21 d. darbo sutarties nutraukimą DK 127 straipsnio 1 dalies pagrindu.

385) Dėl VšĮ Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinės ligoninės reorganizavimo padarinių nagrinėjamoje byloje. Teismui nustačius, kad nuo 2011 m. kovo 1 d. ieškovas dirbo nuolatinio pobūdžio darbą pagal 2009 m. liepos 21 d. su VšĮ Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikine ligonine sudarytą darbo sutartį Nr. P 3-2285, o su juo 2011 m. sausio 19 d. sudaryta terminuota darbo sutartis tą dieną turėjo būti nutraukta, teismas nutarė išeiti už pareikšto ieškinio ribų (CPK 417 str.) ir pripažinti, kad 2009 m. liepos 21 d. su VšĮ Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikine ligonine sudaryta darbo sutartis Nr. P 3-2285, Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. AP-539, nuo 2011 m. kovo 1 d. buvo nutraukta nepagrįstai bei nustatyti, kad nuo šios dienos darbo santykiai tęsėsi VšĮ Kauno klinikinėje ligoninėje pagal 2011 m. sausio 19 d. sudarytą neterminuotą darbo sutartį Nr. P3-2413. Remdamasis tuo pačiu procesiniu pagrindu, teismas sprendė tikslingu pripažinti, kad 2011 m. sausio 19 d. terminuota darbo Nr. P3-2413 nutrūko 2011 m. kovo 1 d., ieškovui atlikus jam pavestus įstaigos reorganizavimo darbus. Neterminuota darbo sutartis su ieškovu buvo sudaryta tuo metu, kai nei Sveikatos priežiūros įstatymas, nei VšĮ Kauno klinikinės ligoninės įstatai nenumatė, jog viešųjų įstaigų vadovai į darbą turi būti priimti terminuotai, 5 metams. Tai, kad jau po ieškovo atleidimo 2011 m. gruodžio 1 d. įstatymu Nr. XI-1770 buvo priimtas Sveikatos priežiūros įstatymo 15 straipsnio pakeitimas, teismo vertinimo ir sprendimo nepakeičia, tačiau tai nereiškia, kad grąžinimo į darbą atveju ieškovo nepalietų šiuo metu galiojanti Sveikatos priežiūros įstatymo 15 straipsnio redakcija.

396) Dėl tinkamo atsakovo byloje. Teismas nurodė, kad byloje ieškovas ginčija atleidimo iš darbo VšĮ Kauno klinikinėje ligoninėje teisėtumą ir prašo taikyti DK 297 straipsnio 3 dalyje nustatytą pažeistų teisių gynimo būdą. Ginčas kilęs iš materialinių teisinių darbo santykių. Tačiau visi pareikšti ieškovo reikalavimai nukreipti ir atsakovėms Kauno miesto savivaldybei bei Kauno miesto savivaldybės administracijai. Kauno miesto savivaldybė nagrinėjamo ginčo aspektu yra tik atsakovės VšĮ Kauno klinikinės ligoninė (o taip pat ir iki reorganizacijos veikusios VšĮ Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinės ligoninės) steigėja, t. y. valdymo organas, kuris pagal savo kompetenciją turi teisę priimti sprendimus dėl ieškovo priėmimo ir atleidimo iš darbo. Tačiau įgyvendinti VšĮ Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinės ligoninės savininkės teises ji buvo pavedusi Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui, dėl kurio priimtų įsakymų teisėtumo byloje ir kilo ginčas. Teismas pažymėjo, kad byloje taipogi sprendžiamas ginčas ir dėl tų Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus veiksmų bei priimtų įsakymų, kai jis veikė Kauno miesto savivaldybės, kaip VšĮ Kauno klinikinės ligoninės savininkės vardu, nors tokių įgaliojimų neturėjo. Todėl teismas sprendė, jog tinkamas atsakovas dėl ieškovo pareikštų neturtinių reikalavimų yra ne tik darbdavys – VšĮ Kauno klinikinė ligoninė, bet ir Kauno miesto savivaldybės administracija, kurios direktorius priėmė neteisėtus įsakymus dėl ieškovo darbo santykių, o taip pat ir Kauno miesto savivaldybė, kurios kompetencijoje buvo spręsti klausimus dėl ieškovo atleidimo, tačiau, kaip jau nurodyta, ji savo teises neteisėtai, teismo panaikintu sprendimu, buvo perdavusi Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui. Todėl šioje byloje tinkamomis atsakovėmis dėl darbo santykių pobūdžio nustatymo bei reikalavimo panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. spalio 21 d. įsakymą Nr. AP-1323 bei pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu ovėmis laikytas darbdavys – VŠĮ Kauno klinikinė ligoninė, Kauno miesto savivaldybė ir Kauno miesto savivaldybės administracija, o dėl reikalavimo dėl neteisėto atleidimo pasekmių taikymo - grąžinimo į darbą bei vidutinio darbo užmokesčio priteisimo už visą priverstinės pravaikštos laiką bei su tuo susijusio turtinio reikalavimo dėl 5 procentų metinių procesinių palūkanų priteisimo nuo priteistos sumos nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, tinkamas atsakovas yra VšĮ Kauno klinikinė ligoninė.

407) Dėl grąžinimo į darbą. Konstatavus, jog ieškovas iš darbo atleistas nepagrįstai ir neteisėtai, teismas sprendė dėl galimybės jį grąžinti į darbą (DK 297 str. 3 d.). Įvertinęss ieškovo atleidimo iš darbo aplinkybes, kad atsakovės Kauno miesto savivaldybė ir Kauno miesto savivaldybės administracija organizavo konkursą laisvoms VšĮ Kauno klinikinės ligoninės direktoriaus (vyriausiojo gydytojo) pareigoms užimti, taip pat į Kauno miesto savivaldybės administracijos pateiktą medžiagą apie ieškovo atžvilgiu pradėtus vidaus ir ikiteisminius tyrimus, vykusius komisijų ir darbo grupių posėdžius, vidaus audito ataskaitą ir kt., nors ir nesant duomenų apie tai, kad ikiteisminiai tyrimai buvo pradėti pagrįstai, o pagal vidaus tyrimų išvadas ieškovui drausminės nuobaudos nebuvo paskirtos (išskyrus atleidimo iš darbo atvejį), teismas sprendė, jog Ligoninės savininkas nepasitiki ieškovu, todėl grąžinus jį į darbą būtų sudarytos nepalankios sąlygos dirbti. Todėl teismas taikė alternatyvų ieškovo pažeistų teisių gynimo būdą ir DK 297 straipsnio 4 dalies pagrindu jam priteisė trijų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, o pripažinus atleidimą iš darbo neteisėtu, taip pat priteisė jam vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką. Ieškovui priteistos išeitinės išmokos ir vidutinio darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą dydžio teismas nemažino atsižvelgdamas į faktines neteisėto atleidimo aplinkybes: tai yra, kad į darbą ieškovas buvo priimtas viešo konkurso būdu, pagal neterminuotą darbo sutartį, dėl ko teko keisti šeimos gyvenamąją vietą. Teismas taip pat vertino, kad priteisiamų išmokų dydis yra adekvatus padarytiems ieškovo teisių pažeidimams, o duomenų, kad tai sukels pernelyg sunkius turtinius padarinius atsakovėms, byloje nėra.

41III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

42Apeliaciniu skundu ieškovas prašo pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 4 d. sprendimą, grąžinti jį į darbą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

43Apeliaciniame skunde ieškovas nurodo, kad jo pažeistos teisės gali būti apgintos tik grąžinus jį darbą viešojoje įstaigoje. Jokių ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių, dėl kurių teismas negalėtų grąžinti jo į darbą, nėra. Teismas nepagrįstai nurodė, jog ieškovui būtų sudarytos nepalankios sąlygos dirbti. Tokiu būdu nagrinėjamoje byloje teismas vadovavosi išimtinai atsakovo (darbdavio) interesais paneigdamas aplinkybę, kad alternatyvūs darbuotojų teisių gynimo būdai yra skirti pirmiausia darbuotojo interesams ginti. Nors ieškovo atžvilgiu ir buvo pradėti vidaus ir ikiteisminiai tyrimai, komisijų ir darbo grupių posėdžiai, vidaus auditas, tačiau nėra jokių duomenų, kad ikiteisminiai tyrimai buvo pradėti pagrįstai, o pagal vidaus tyrimų išvadas drausminės nuobaudos nebuvo paskirtos. Tokiu būdu, apelianto nuomone, atsakovų nepasitikėjimas juo yra visiškai nepagrįstas, o atsakovų elgesys yra nesąžiningas ir diskriminuojantis, kadangi atsakovas, esant neterminuotai darbo sutarčiai, surengė konkursą toms pačioms pareigoms užimti ir tokiu būdu privertė ieškovą dar kartą dalyvauti konkurse dėl ieškovo jau einamų pareigų. Net jei atsakovas ieškovu ir nepasitiki, atsakovui negali būti suteikiama galimybė išvengti pareigos atkurti ieškovo buvusius darbo santykius. Be to, darbuotojas yra silpnesnė darbo santykių šalis, jo interesams privalėtų būti taikoma padidinta teisių apsauga. Į darbą ieškovas buvo priimtas viešo konkurso būdu, pagal neterminuotą darbo sutartį, dėl ko teko keisti šeimos gyvenamąją vietą. Visą ligšiolinį gyvenimą dirbęs Vilniuje, Vilniaus Universiteto ligoninės Santariškių klinikose, konkurse dalyvavęs ir jo pagrindu tapęs naujai sukurtų darbo santykių šalimi ieškovas turėjo tikslą, jog darbo santykiai bus ilgalaikiai. Apeliantas nurodo, kad jis turi tris nepilnamečius vaikus, taigi akivaizdu, jog jo siekis buvo susikurti kiek įmanoma stabilesnį gyvenimą, turėjęs lūkesčius, jog jo kaip darbuotojo teisės bus apsaugotos ir užtikrintos. Teismas, negrąžindamas jo į darbą, pažeidė ieškovo teisėtų lūkesčių principą. Be to, ieškovo amžius (44 metai) bei gyvenamoji vieta (Kauno miestas), kurioje yra tik kelios medicinos įstaigos (ligoninės), darbo specifika akivaizdžiai rodo, kad ieškovo galimybės įsidarbinti kitoje įstaigoje yra ribotos. Todėl mano, jog bylą nagrinėjęs teismas nepagrįstai nenustatė, kad realiai egzistuoja aplinkybės, kurios itin suvaržo ar apskritai eliminuoja galimybę neteisėtai atleistam darbuotojui grįžti į darbą ir produktyviai jį tęsti, nes ieškovas išreiškė pageidavimą sugrįžti į pirmesnį darbą, o atsakovas nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog tam tikros ieškovo asmeninės savybės trukdytų jam atlikti savo tiesioginį administracinį darbą. Be to, teismas neatsižvelgė ir į ieškovo kvalifikaciją, į tai, kad darbą jis atliko sąžiningai, drausminių nuobaudų neturėjo (išskyrus atleidimo atveju), kad dėl šio darbo pakeitė ne tik savo, bet visos šeimos gyvenamąją vietą, todėl toks vienpusis aplinkybių bei įrodymų vertinimas prieštarauja DK 297 straipsnio 3 ir 4 dalyse įtvirtintų darbuotojo teisių gynimo būdų praktikai ginti pirmiausia darbuotojų interesus, pažeidžia įrodymų vertinimo taisykles.

44Apeliaciniais skundais atsakovai Kauno miesto savivaldybė ir Kauno miesto savivaldybės administracija prašo panaikinti teismo sprendimą, ieškovo ieškinį atmesti. Apeliaciniai skundai grindžiami tokiais argumentais:

451. Dėl drausminės nuobaudos skyrimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai (neteisėta veika, tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltė, o jeigu tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamas pasekmes, - priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir neigiamų pasekmių) turi būti nurodyti motyvuotoje išvadoje, kuri surašoma nustatyta tvarka atlikus išsamų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimą. Nagrinėjamu atveju, gavęs pareiškėjos D. G. 2011 m. rugsėjo 12 d. skundą, Savivaldybės administracijos direktorius, jo paties įsakymu sudarytai komisijai, pavedė atlikti galimo darbo drausmės pažeidimo tyrimą. Tyrimo komisijos išvados pagrindu ieškovui buvo paskirta drausminė nuobauda, šioje išvadoje yra detaliai nurodytos aplinkybės ir pagrindai, sąlygoję DK 235 straipsnio 2 dalies 1 punkto sudėtį, kurių pagrindu buvo konstatuotas ginčo byloje nagrinėtas drausminis pažeidimas, todėl įsakyme pagrįstai pakartotinai nebuvo nurodyta aukščiau paminėta pažeidimo sudėtis, kadangi, pagal teismų formuojamą praktiką, motyvuota išvada yra Administracijos direktoriaus įsakymo, kuriuo skiriama drausminė nuobauda, neatskiriama dalis. Teismo motyvacija dėl drausminės nuobaudos skyrimo įforminimo laikytina nepagrįsta ir prieštaraujančia teismų formuojamai praktikai tokio pobūdžio bylose. Teismas neatsižvelgė į byloje surinktus duomenis, jog tik 2012 m. sausio 9 d. ir 2012 m. sausio 13 d. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija atitinkamais sprendimais Nr. 2R-69(2.6.1) ir 2R-153(9.1.1) nusprendė išduoti leidimą atlikti vaizdo duomenų tvarkymą vykdant vaizdo stebėjimą adresu Laisvės al. 17, Kaune prie administracijos ir vadovybės kabinetų, prie įvažiavimo, prie pagrindinio įėjimo į administracijos patalpas, traumatologijos skyriuje: prie operacinės ir gipsinės, prie procedūrų ir rentgeno kabineto bei adresu Josvainių g. 2, Kaune teritorijoje prie įvažiavimo užtvarų, rūsyje prie įėjimo skyriaus lifto, rūsyje Akušerijos korpuse, Vidaus ligų diagnostikos ir Kardiologijos skyrių rūsiuose, veiksmus; įregistruoti VšĮ Kauno klinikinę ligoninę Asmens duomenų valdytojų valstybės registre, įrašant į registrą išankstinės patikros metu surinktus reikiamus duomenis ir suteikiant duomenų valdytojo identifikavimo kodą P4831. Šie duomenys tik patvirtina, kad pažeidimai, egzistavę K. M. vadovavimo VšĮ Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinei ligoninei ir VšĮ Kauno klinikinei ligoninei laikotarpiu, kurie buvo nurodyti pareiškėjos D. G. 2011 m. rugsėjo 12 d. skunde ir vėliau buvo konstatuoti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2011 m. lapkričio 2 d. nurodyme Nr. 2R-3520(2.13), egzistavo ir buvo pagrindas taikyti įstaigos vadovui, neužtikrinusiam teisės aktų laikymosi, drausminę atsakomybę. Valstybinės duomenų apsaugos inspekcija dar 2011 m. rugpjūčio mėn. D. G. informavo, kad buvo nustatyti Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo pažeidimai, detaliai nurodant, kokios šio ir kitų įstatymų nuostatos yra pažeidžiamos, todėl konstatuoti, kad darbdavys, tyręs D. G. skundą, netinkamai ištyrė pažeidimo aplinkybes, kai aplinkybės buvo nustatytos ir detaliai išvardintos Valstybinės asmens duomenų inspekcijos pranešime D. G., ir kad darbdavys nepagrįstai K. M. skyrė drausminę nuobaudą nėra jokio teisinio pagrindo. Minėtų teisės normų pažeidimą konstatavo kompetentinga institucija, kurios sprendimas nebuvo panaikintas, todėl Kauno miesto savivaldybė neturėjo jokio teisinio pagrindo ignoruoti šios institucijos nustatytus pažeidimus ir į tai neatsižvelgti. Teismas net neįvertino, jog minėtos institucijos užfiksuoti pažeidimai grubiai pažeidžia asmenų konstitucines teises į privatų gyvenimą, kadangi ieškovo veiksmų pasėkoje be išankstinio asmenų ispėjimo jie buvo filmuojami vaizdo kameromis. Teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, nesiaiškino, kokių kitų priemonių ėmėsi K. M., kurios buvo neveiksmingos, ir dėl ko buvo nuspręsta vaizdą stebėti tikslu apginti asmenų gyvybę, turtą ir kitas asmenų teises ir laisves. Teismas taip pat nevertino, jog vaizdo stebėjimas buvo atliekamas iš anksto neįspėjus asmenų, t. y. nesant įspėjamųjų ženklų pacientams ir negavus įstaigos darbuotojų išankstinio rašytinio sutikimo, nors tokia pareiga įtvirtinta Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 20 straipsnyje. Todėl teismas nepagrįstai sprendė, kad neteisėtas vaizdo stebėjimas nepažeidė darbuotojų ir ligoninės pacientų teisių į privatų gyvenimą ir jų laisvių, kai tai buvo aiškiai nustatyta vėlesniuose 2012 m. sausio 9 d. ir 2012 m. sausio 13 d. Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos sprendimuose Nr. 2R-69(2.6.1) ir 2R-153(9.1.1). Teismas taip pat neatsižvelgė į tai, kad K. M. nepateikė jokių įrodymų, kuriais būtų galima remtis konstatuojant, jog buvo taikomos kitos šias asmenų teises užtikrinančios apsaugos priemonės. Be to, neatsižvelgta ir į tai, kad K. M. nenuginčijo aplinkybės, jog pažeidimas dėl vaizdo stebėjimo buvo ištaisytas tik 2012 m. sausio mėn., kada ligoninės vadovo pareigas ėjo kitas asmuo. Paminėtū aplinkybių pagrindu, apeliantų nuomone, yra pagrindas teigti, kad teismas neištyrė visų byloje esančių įrodymų, objektyviai neįvertino visų aplinkybių, priėmė nepagrįstą ir imperatyvioms tiek materialinės, tiek procesinės teisės normoms prieštaraujantį sprendimą. Teismas neatsižvelgė į atsakovų pateiktus rašytinius įrodymus apie tai, kaip ieškovas atliko pareigas iki drausminės atsakomybės taikymo, kadangi toks įpareigojimas yra imperatyviai reglamentuotas DK 238 straipsnyje. Teismas nevertino aplinkybės, kad dėl gaunamų įvairių skundų dėl ieškovo K. M. netinkamo pareigų atlikimo, Kauno miesto savivaldybės administracijoje buvo sudarytos komisijos (dėl Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 2 ir 5 punktų, 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų pažeidimo, neteisėtai sudarytų sutarčių ir kt.). Vadovaujantis DK 238 straipsniu, skiriant drausminę nuobaudą turi būti atsižvelgiama į darbo drausmės pažeidimo sunkumą ir sukeltas pasekmes, darbuotojo kaltę, į aplinkybes, kuriomis šis pažeidimas buvo padarytas, į tai, kaip darbuotojas dirbo anksčiau. Ieškovas, atlikdamas savo pareigas, dažnai neužtikrino teisės aktų, susijusių su ligoninės funkcijų atlikimu, tinkamu vykdymu. Dėl jo veiklos Kauno miesto savivaldybė ne kartą nagrinėjo eilę iš dalies pagrįstų skundų, todėl teismas nepagrįstai nevertino aplinkybės, jog Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius, skirdamas pačią griežčiausią drausminę nuobaudą, atsižvelgė ne tik į šioje byloje nagrinėtą pažeidimą, bet ir į tai, kaip ieškovas K. M. dirbo anksčiau. Be to, Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius atsižvelgė ir į tai, kad veiksmai, susiję su Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo pažeidimu, grubiai pažeidė konstitucines žmonių teises į privatų gyvenimą. Ligoninėje vaizdo stebėjimu tvarkomi ypatingi asmens duomenys, t. y. duomenys susiję su fizinio asmens sveikata, todėl šiuo atveju duomenų subjekto interesai yra svarbesni už ligoninės interesus. Be to, K. M. nurodomi vaizdo stebėjimo tikslai (turto ir gydytojų saugumas) gali būti pasiekiami ir kitais būdais bei priemonėmis.

462. Dėl drausminės nuobaudos paskyrimo termino. Apeliantų vertinimu, K. M. darbo drausmės pažeidimas paaiškėjo 2011 m. rugsėjo 28 d., nes tik tada darbo grupėje buvo svarstomas D. G. skundas, nustatyta, kad šis skundas yra pagrįstas ir nutarta siūlyti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui spręsti dėl drausminės atsakomybės taikymo K. M.. Teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, neatsižvelgė į DK 241 straipsnio 1 dalies prigimtį, t. y. į tai, kad darbdaviui šiuo atveju yra reikšmingas drausminės atsakomybės paaiškėjimo momentas, t. y. momentas, kada darbo grupė, išnagrinėjusi visas skunde nurodytas aplinkybes, pateikė darbdaviui, šiuo atveju Administracijos direktoriui, motyvuotą išvadą kurioje nurodyta, jog yra pagrindas taikyti drausminę atsakomybė bei aptarti konkretūs drausminės atsakomybės taikymo pagrindai. Todėl vien tik D. G. 2011 m. rugsėjo 12 d. skundą, kurio pagrindu buvo atliktas darbo drausmės pažeidimo tyrimas, teismas nepagrįstai laikė pakankamu pagrindu darbdaviui taikyti drausminę atsakomybę ir tuo pačiu nepagrįstai sprendė, kad šis terminas laikytinas drausminės atsakomybės termino taikymo pradžia. Todėl, priešingai nei nusprendė pirmosios instancijos teismas, sužinojimo momentu negali būti laikomas pareiškėjos D. G. skundas, o laikytina darbo grupės motyvuotos išvados pateikimo Administracijos direktoriui diena, t. y. 2011 m. rugsėjo 28 d. Net tuo atveju, jeigu būtų pripažinta, kad darbo drausmės pažeidimas paaiškėjo Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui 2011 m. rugsėjo 15 d., teismas netinkamai sprendė, kad šiuo atveju terminas buvo praleistas, kadangi K. M. laikotarpiu nuo rugsėjo 16 d. iki 17 dienos buvo nedarbingas, rugsėjo 18 d. buvo nedarbingas pusę dienos, taip pat laikotarpiu nuo 2011 m. spalio 15 d. iki spalio 17 d. visą dieną ir spalio 14 d.- dalį dienos (t.y. 1,5 val.) K. M. turėjo nedarbingumo pažymėjimą. Todėl, vadovaujantis Darbo kodekso 241 straipsniu, šis laikotarpis neįskaitomas į drausminei nuobaudai skirti taikomą terminą. Be to, nurodydamas, jog teismas nenustatė, jog 2011 m. spalio 3 d. K. M. nebuvo darbe, kadangi tai nėra pažymėta darbo laiko apskaitos žiniaraštyje, teismas nevertino Kauno miesto savivaldybės ir Kauno miesto savivaldybės administracijos pateiktų oficialių rašytinių įrodymų, jog 2011 m. spalio 3 d. ieškovas darbe dar nebuvo dėl suteiktos papildomos poilsio dienos, nes Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. AA-1088 K. M. buvo suteiktos dvi papildomos poilsio dienos per mėnesį, o ieškovo 2011 m. rugsėjo 27 d. prašymas „Dėl papildomos poilsio dienos“ suteikti jam papildomą poilsio dieną 2011 m. spalio 3 d. buvo suderintas su Kauno miesto savivaldybės administracija ir nebuvo atšauktas. Teismas, priimdamas sprendimą turėjo įvertinti ir tai, kad darbdaviui buvo žinoma ta aplinkybė, jog K. M. naudosis papildoma poilsio diena 2011 m. spalio 3 d. ir šio savo prašymo nebuvo atšaukęs, todėl laikytina, kad ši diena neturi būti įtraukta į terminą drausminei nuobaudai skirti.

473. Dėl K. M. darbo santykių. Teismas, spręsdamas klausimą dėl darbo santykių tęstinumo ir darbo pobūdžio nustatymo, nepagrįstai rėmėsi tik liudytojų parodymais ir neatsižvelgė į byloje esančius rašytinius įrodymus, tokius kaip K. M. prašymą nutraukti darbo sutartį, bei pažeisdamas imperatyvias darbo santykius reglamentuojančias teisės normas nustatė, kad antroji darbo sutartis (2011-01-19 Nr. P3-2413) buvo sudaryta, o pirmoji (2009-07-21 Nr. P3-2285) buvo nutraukta ne ieškovo iniciatyva, o Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui įgyvendinant Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimus, nesivadovaujant Reorganizavimo sąlygų 13 punkto nuostatomis. Taip pat negali būti laikomas pagrįstu ir teismo argumentas, jog ieškovo prašymo (2011-02-22) turinys nesudaro pagrindo išvadai, kad ieškovas prašė būti atleidžiamas iš darbo savo iniciatyva. Ieškovas aiškiai išreiškė savo valią būti atleistam iš užimamų pareigų paties prašymu. DK 127 straipsnis nenumato darbuotojo pareigos teikiant prašymą jame nurodyti atleidimo pagrindą, t. y. straipsnį, kurio pagrindu jis turėtų būti atleidžiamas iš pareigų. Nepagrįstu laikytinas ir teismo argumentas, kad ieškovas iš darbo atleistas nesant faktinio tokio atleidimo pagrindo (darbuotojo pareiškimo, kuriame būtų aiškiai išreikšta valia nutraukti darbo santykius savo noru, o ne dėl vykdomos reorganizacijos), bet ir pažeidžiant imperatyvias DK 138 straipsnio nuostatas. Ieškovo 2011 m. vasario 22 d. prašyme nebuvo nurodyta, jog iš pareigų jis prašo būti atleistas dėl reorganizacijos, kas net ir negali būti teisėtu atleidimo pagrindu pagal DK nuostatas (138 str.), be to, Administracijos direktoriaus 2011 m. vasario 28 d. įsakyme Nr. AP-539 taip pat nurodytas ne koks kitas atleidimo pagrindas, o DK 127 straipsnis. Todėl teismo išvada, jog ieškovas buvo atleistas iš darbo pažeidžiant 138 straipsnio nuostatas laikytina nepagrįsta ir prieštaraujančia byloje surinktiems rašytiniams įrodymams. Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15 straipsnio 1 dalis numato, kad „valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovai į darbą priimami viešo konkurso būdu“. Vyriausybės 2007 m. kovo 21 d. nutarimo Nr. 301 „Dėl konkursinių pareigų valstybės ir savivaldybių įmonėse, iš valstybės, savivaldybių ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų bei kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų finansuojamose valstybės ir savivaldybių įstaigose bei viešosiose įstaigose, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, sąrašo nustatymo ir konkursų pareigoms, įtrauktoms į konkursinių pareigų sąrašą, organizavimo tvarkos aprašo“ 1 punkte numatyta, kad konkursinėmis pareigomis „viešosiose įstaigose, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė yra įmonės, įstaigos vadovo pareigos“. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. AP-161 su ieškovu K. M. 2011 m. sausio 19 d. buvo sudaryta terminuota darbo sutartis Nr. P3-2413, nurodant terminą - kol konkurso būdu bus išrinktas ligoninės direktorius (vyriausiasis gydytojas). Sutartį Nr. P3-2413 pasirašė abi darbo sutarties šalys, nei viena iš šalių dėl sutarties sąlygų pretenzijų nereiškė, todėl laikytina, kad į nurodytas pareigas ieškovas buvo priimtas iki kol konkurso būdu bus išrinktas ligoninės direktorius (vyriausiasis gydytojas), bet ne ilgiau kaip vieneriems metams. Todėl net ir neįvykus konkursui ar nenutraukus darbo sutarties su ieškovu dėl drausminio pažeidimo, jo darbo santykiai būtų nutrūkę 2012 m. sausio 19 d., t. y. suėjus vienerių metų terminui nuo jo įdarbinimo. Priešingu atveju būtų pažeistos imperatyvios DK 101 straipsnio 3 dalies nuostatos bei Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15 straipsnio nuostatos, kadangi į naujai įsteigtą ligoninę asmuo būtų priimtas ne konkurso tvarka. Minėtas įsakymas Nr. AP-161 ieškovui buvo žinomas, su juo jis susipažino, kas patvirtina terminuotos darbo sutarties sudarymo faktą. Pasirašydamas Administracijos direktoriaus įsakymą Nr. AP-161 ir darbo sutartį Nr. P3-2413, su tokiomis sąlygomis ieškovas sutiko, jų neapskundė, todėl yra pagrindas išvadai, kad abiejų šalių laisvai išreikšta valia buvo susitarta dėl terminuotų darbo santykių sukūrimo. Remiantis išdėstytu, apeliantai teigė, kad teismas nepagrįstai pripažino 2009 m. darbo sutartį Nr. P3-2285 neterminuota ir netinkamai pasisakė dėl 2011 m. darbo sutarties Nr. P3-2413 sudarymo pagrindų. Apeliantų nuomone, teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovas jau yra laimėjęs konkursą VšĮ Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinės ligoninės direktoriaus pareigoms užimti ir tuo pagrindu su juo sudaryta 2009 m. liepos 21 d. darbo sutartis Nr. P3-2285, todėl, reorganizuojant viešąją įstaigą į VšĮ Kauno klinikinę ligoninę, ieškovas neturėjo pareigos dalyvauti konkurse, kadangi, teismo nuomone, jo darbo santykiai perėjo iš VšĮ Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinės ligoninės į VšĮ Kauno klinikinės ligoninės direktoriaus (vyriausiojo gydytojo). Pareigos dalyvauti konkursuose atitinkamoms pareigoms užimti neturi joks asmuo, tokios pareigos nustatymas netgi prieštarautų tiek DK, tiek ir Konstitucijos nuostatoms, reglamentuojančiomis asmens įsidarbinimą laisva valia. Teismas nereikšmingomis laikė aplinkybes, kad ieškovas Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui vykdant konkursą VšĮ Kauno klinikinės ligoninės direktoriaus pareigoms užimti, net tris kartus pretendavo užimti VšĮ Kauno klinikinės ligoninės direktoriaus pareigas, kas, apeliantų nuomone, akivaizdžiai įrodo ieškovo žinojimą, jog jis yra atleistas iš VšĮ Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinės ligoninės direktoriaus pareigų, ir tik laikinai, t. y. iki kol konkurso būdu bus paskirtas įstaigos direktorius (vyriausiasis gydytojas), paskirtas eiti VšĮ Kauno klinikinės ligoninės direktoriaus pareigas. Todėl, norėdamas šias pareigas užimti nuolatinai, ieškovas aiškiai išreiškė savo laisvą valią, t. y. teikė dokumentus, būtinus pretendentui šioms pareigoms užimti, dalyvavo pačiame konkurse. Taigi, teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo laikyti, kad K. M. darbo santykiai po VšĮ Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinės ligoninės reorganizavimo nenutrūko, bet transformavosi į VšĮ Kauno klinikinės ligoninės direktoriaus (vyriausiojo gydytojo) pareigas ir visiškai nevertinti aplinkybės, kad ieškovas savo veiksmais aiškiai parodė, jog jam yra suprantamas 2011 m. sausio 19 d. darbo sutarties Nr. P3-2413 sudarymo pagrindas ir jos terminai, dėl ko jis ir dalyvavo konkurse naujoms pareigoms užimti. Taigi akivaizdu, kad VšĮ Kauno klinikinės ligoninės direktoriaus (vyr. gydytojo) pareigoms esant konkursinėms, Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius turėjo teisę su ieškovu K. M. sudaryti terminuotą, bet ne ilgesnę kaip vienerių metų darbo sutartį, net jei darbai, kurie yra pavedami atlikti laikinai pareigas einančiam direktoriui, yra nuolatiniai, kadangi DK 101 straipsnio 3 dalis tokio ribojimo nenumato.

484. Dėl darbo sutarties nutraukimo ginčijimo. Ginčams dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų pakeitimo, nušalinimo nuo darbo darbdavio iniciatyva ir atleidimo iš darbo atveju yra nustatytas trumpesnis (sutrumpintas) vieno mėnesio ieškinio senaties terminas, kuris prasideda nuo atitinkamo dokumento gavimo dienos (DK 297 straipsnio 1 dalis, 27 straipsnio 2 dalis). Taigi, specialusis darbo teisinius santykius reglamentuojantis teisės aktas imperatyviai nustato sutrumpintą vieno mėnesio apskundimo terminą, be to, priešingai nei nurodė teismas, 2009 m. liepos 21 d. darbo sutartis Nr. P3-2285 ieškovui sukėlė teisines pasekmes, t. y. jis buvo atleistas iš VšĮ Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinės ligoninės direktoriaus (vyriausiojo gydytojo) pareigų, o pareigas VšĮ Kauno klinikinėje ligoninėje ėjo jau pagal visai kitą - terminuotą darbo sutartį Nr. P3-2413, iki kol konkurso būdu bus paskirtas naujas įstaigos vadovas. Todėl teismo išvada, jog pasekmes darbo sutarties Nr. P3-2285 sutarties nutraukimas sukėlė tik sprendžiant klausimą dėl drausminės atsakomybės taikymo laikytina visiškai nepagrįsta, prieštaraujančia DK 297 straipsnio imperatyvioms nuostatoms, Lietuvos teismų formuojamai praktikai bei byloje surinktiems rašytiniams įrodymams. Be to, ieškovas net neprašė atnaujinti daugiau nei dvejus metus praleistą ieškinio senaties terminą. Taigi teismas nenustatė jokių objektyvių priežasčių, visiškai nepriklausančių nuo ieškovo valios, kurios galėjo lemti imperatyviomis teisės normomis nustatyto vieno mėnesio termino praleidimą daugiau nei dvejus metus.

495. Dėl Administracijos direktoriaus kompetencijos. Teismas nurodė, kad atleisti ieškovą iš darbo, kai jo darbo santykiai pasikeitė į VšĮ Kauno klinikinę ligoninę, galėjo tik pati steigėja - Kauno miesto savivaldybė, nes negali būti laikoma, jog ji savo, kaip savininkės teises ir pareigas perdavė Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui teismo panaikintu 2010 m. balandžio 8 d. Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-147. Kauno miesto savivaldybės tarybos 2008 m. sausio 17 d. sprendimo Nr. T-26 1.1 punkte apibrėžta, jog „Savivaldybės, kaip viešųjų įstaigų dalininkės (arba savininkės), turtines ir neturtines teises įgyvendina Savivaldybės institucija, kuriai Savivaldybės tarybos sprendimuose dėl viešųjų įstaigų steigimo ir Savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto investavimo pavedama įgyvendinti viešųjų įstaigų dalininkės (arba savininkės) teises ir pareigas“, Kauno miesto savivaldybės tarybos 2010 m. balandžio 8 d. Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. T-147 2 punktas ginčo laikotarpiu numatė, kad Kauno miesto savivaldybės taryba nusprendė „pavesti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui įgyvendinti po reorganizavimo veiksiančios viešosios įstaigos savininko teises ir pareigas“. Teismas neatsižvelgė, kad Kauno miesto savivaldybės taryba 2010 m. balandžio 8 d. sprendimu Nr. T-147 neįvardijo kokias konkrečias turtines ir neturtines teises ji paveda įgyvendinti Administracijos direktoriui, todėl preziumuojama, kad ji pavedė atlikti visas turtines ir neturtines teises. Be to, teismas paminėjo, kad šis tarybos sprendimas Nr. T-147 buvo panaikintas Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 15 d. sprendimu Nr. 1-45-423/11, tačiau visiškai nesiaiškino, kad VšĮ Kauno klinikinei ligoninei dėl šio sprendimo pateikus apeliacinį skundą bet vėliau jį atsiėmus, minėtas teismo sprendimas įsiteisėjo tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2012 m. kovo 7 d. priėmus nutartį administracinėje byloje Nr. A-525-1264/2012, t.y. tenkinus apelianto prašymą atsiimti apeliacinį skundą. Šie argumentai patvirtina, jog ieškovo atleidimo laikotarpiu 2011 m. spalio 21 d. Kauno miesto savivaldybės tarybos 2010 m. balandžio 8 d. sprendimas Nr. T-147 galiojo ir juo administracijos direktoriui buvo suteikti įgaliojimai įgyvendinti VšĮ Kauno klinikinės ligoninės savininko turtines ir neturtines teises, t.y. ir teisė atleisti ieškovą K. M. iš VšĮ Kauno klinikinės ligoninės direktoriaus (vyriausiojo gydytojo) pareigų. Be to, atsakovo Kauno miesto savivaldybės argumento, jog ginčijamame Administracijos direktoriaus 2011 m. spalio 21 d. įsakyme Nr. AP-1235 buvo per klaidą nurodytas ne tas šio įsakymo priėmimo pagrindas, t.y. ne Kauno miesto savivaldybės tarybos 2008 m. sausio 17 d. sprendimo Nr. T-26 1.1. punktas, bet 1.2. punktas, teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, taip pat visiškai nevertino. Remiantis išdėstytu, apeliantai teigė, kad teismo argumentai dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos kompetencijos laikytini nepagrįstais.

50Atsiliepimu į atsakovių apeliacinius skundus ieškovas prašo juos atmesti. Nurodo šiuos argumentus:

511. Dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos pritarimo būtinumo atleidžiant ieškovą iš darbo. Teismas pagrįstai konstatavo, jog atleidimas iš darbo pripažintas neteisėtu visų pirma dėl to, kad ieškovą atleido ne tas asmuo, kuris įstatymų nustatyta tvarka buvo įgaliotas spręsti ieškovo atleidimo iš darbo klausimą. Ankstesniame įsakyme buvo įtvirtintas reikalavimas veikti administracijos direktoriui tik su savivaldybės tarybos pritarimu tada, kai sprendžiami klausimai, susiję su Įstaigos vadovo paskyrimu ir atleidimu. Vėlesniais tarybos sprendimais šis reikalavimas nebuvo panaikintas ar pakeistas, taigi liko galioti. 2010 m. gruodžio 16 d. Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendime Nr. T-754 savivaldybės administracijos direktoriui nebuvo pavesta Įgyvendinti reorganizuojamos viešosios įstaigos savininko teises, nors būtent pastarasis teisės aktas nustatė konkrečius reorganizavimo kriterijus. Realizuojant Tarybos sprendimus, 2011 m. sausio 19 d. Kauno miesto savivaldybės direktoriaus įsakymu buvo patvirtintas VšĮ Kauno klinikinės ligoninės direktoriaus pareigybės aprašymas (2 t., b. l. 142). Pareigybių 2 punkte nustatyta, jog ligoninės direktorių konkurso būdu skiria į pareigas ir atleidžia iš jų Kauno savivaldybės taryba. Kad vadovą skirti ir atleisti gali išimtinai tik savivaldybės taryba, patvirtina ir faktiniai bylos duomenys: Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius priiminėjo įsakymus eile klausimų, susijusių su K. M. darbo santykiais (t. l, b. l. 13, 19, 20, 25, 26, 80). Tačiau nepaisant to fakto, kad visais šiais klausimais buvo priimtas administracijos direktoriaus įsakymas, tam tikriems juridiniams faktams pritarė ir Kauno miesto savivaldybė (papildomai), nors pagal apeliantų apeliacinio skundo dėl šių teismo išvadų logiką, tokio pritarimo nebūtų reikėję.

522. Dėl šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo nebuvimo. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. spalio 21 d. įsakymas Nr. AP-1235 „Dėl K. M. atleidimo iš darbo“ yra priimtas vadovaujantis DK 235 straipsnio 2 dalies 1 punktu, kuris numato, kad šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu laikomas neleistinas elgesys su lankytojais ar interesantais arba kiti veiksmai, tiesiogiai pažeidžiantys žmonių konstitucines teises. Kadangi atsakovas nepateikė jokių duomenų, kad vaizdo stebėjimo kameros buvo pašalintos, spręstina, kad buvo visos įstatyminės sąlygos vaizdą stebėti — taigi, šiuo požiūriu žmonių konstitucinės teisės nebuvo pažeidžiamos. VšĮ Kauno Klinikinė ligoninė pažeidė ne konstitucines žmogaus teises, o formalius reikalavimus dėl asmens duomenų tvarkymo. Įstatymo 2 straipsnio 4 dalis duomenų tvarkymą apibrėžia kaip bet kurį su asmens duomenimis atliekamą veiksmą: rinkimą, užrašymą, kaupimą, saugojimą, klasifikavimą, grupavimą, jungimą, keitimą ir t.t.

533. Dėl DK 235 straipsnio 2 dalies 11 punkto aiškinimo ir taikymo. Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, kiekvienu atveju turi įvertinti, ar padarytą nusižengimą darbdavys (atsakovas) pagrįstai kvalifikavo kaip šiurkštų. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija nustatė, kad vaizdo kameros buvo įrengtos 2005 metais (t.y. tada, kai ieškovas dar nedirbo) ir 2010 metų vasario mėnesį. Vaizdo kameromis VšĮ Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinėje ligoninėje buvo siekiama apsaugoti tiek darbuotojus, tiek viešosios Įstaigos turtą nuo galimų neigiamų pasekmių. Juo labiau svarbu pažymėti, kad už vaizdo kamerų diegimą buvo atsakinga D. G., viešosios įstaigos direktoriaus (vyr. gydytojo) pavaduotoja organizaciniams reikalams, kurios pateikto skundo pagrindu ir buvo skirta drausminė nuobauda ieškovui. Būtent ieškovo iniciatyvos dėka visi šie formalūs teisės aktų pažeidimai buvo pašalinti: ieškovo 2011 m. rugpjūčio 12 d. įsakymu buvo patvirtintos asmens duomenų tvarkymo automatiniu būdu taisykles (1 t., b. l. 39), paskirtas už tai atsakingas asmuo. Be to, Ligoninė nėra gavusi jokių skundų, susijusių su konkrečių asmenų teisių pažeidimu, nes visi asmenys, patenkantys į įstaigos patalpas ar teritoriją, yra informuojami apie įrengtas vaizdo kameras ir vykdomą stebėjimą. Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos tyrime nurodoma (t. l, b. 1. 30-32), kad galbūt ligoninės vaizdo stebėjimo tikslai gali būti pasiekiami kitais būdais. Akivaizdu, kad ši galimybė nepasitvirtino, kadangi atleidus ieškovą iš darbo, vaizdo kameros iš didžiosios dalies VšĮ KKL patalpų pašalintos nebuvo, tuo atsakovui pripažįstant, kad vaizdo stebėjimas yra vienintelis būdas užtikrinti ligoninės tikslus. Net jei Kauno miesto savivaldybės administracija ir būtų atlikusi tyrimą, kaip kad tai privalu buvo padaryti, ir nustačiusi, kad darbo drausmės pažeidimas tikrai buvo padarytas, tai paskirta drausminė nuobauda akivaizdžiai neatitinka pažeidimo sunkumo. Nurodyti pažeidimai yra visiškai formalūs (tai netinkamas asmens apsaugos duomenų registro duomenų sutvarkymas), kurie niekaip negali būti sietini su asmens konstitucinių teisių pažeidimu, taigi ir šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu. Konstitucijoje įtvirtinta vertybių sistema sąlygoja tai, kad darbo santykius ir su jais susijusias sritis reguliuojančios teisės normos turi ne vien numatyti darbuotojo apsaugą darbo procese, bet ir užtikrinti visą spektrą dirbančio žmogaus teisių garantijų siekiant išvengti vienos darbo santykių šalies nepagrįsto dominavimo ir kitos šalies priklausomybės. Pažymėtina, kad šie tikslai ir lemia darbo santykių teisinį reguliavimą.

543. Dėl termino skirti drausminę nuobaudą praleidimo ir dėl atleidimo laikinojo nedarbingumo laikotarpiu. DK 241 straipsnis numato, kad drausminė nuobauda skiriama tuoj pat, paaiškėjus darbo drausmės pažeidimui, bet ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tos dienos, kai pažeidimas paaiškėjo. Kauno miesto savivaldybės administracijos teigimu, pažeidimas paaiškėjo 2011 m. rugsėjo 28 d., kai darbo grupė svarstė D. G. skundą ir nutarė siūlyti administracijos direktoriui spręsti dėl drausminės atsakomybės taikymo K. M.. Tačiau su minimu D. G. 2011 m. rugsėjo 12 d. skundu dar 2011 m. rugsėjo 15 d. susipažino Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius Antanas Navakauskas, kurio rezoliucija „pridėti prie tyrimo medžiagos ir perduoti prokuratūrai prijungimui prie ikiteisminio tyrimo“ leidžia teigti, kad tariamas darbo drausmės pažeidimas paaiškėjo 2011 m. rugsėjo 15 d., todėl įsakymas dėl drausminės nuobaudos skyrimo yra priimtas pažeidžiant DK 241 straipsnio reikalavimus.

553. Dėl darbo sutarties su Kauno klinikine ligonine pripažinimo neterminuota. Teismas pripažino, kad 2009 m. darbo sutartis Nr. P 3-2285 administracijos direktoriaus 2011 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. AP-539 nuo 2011 m. kovo 1 d. buvo nutraukta nepagristai ir nustatė, kad nuo šios dienos darbo santykiai tęsėsi VšĮ Kauno klinikinėje ligoninėje pagal 2009 m. liepos 21 d. sudarytą neterminuota darbo sutartį Nr. P3-2285. Šios teismo išvados pilnai atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką analogiškuose ginčuose. Apeliaciniame skunde atsakovai didelę reikšmę suteikia ieškovo prašymams dėl darbo santykių pasikeitimo, prilygindami juos prašymui nutraukti darbo sutartį. Visų pirma, pats prašymų turinys nesudaro pagrindo išvadai, kad ieškovas prašėsi atleidžiamas iš darbo savo paties noru (t. y. pagal DK 127 str. 1 d.). K. M. 2011 m. vasario 22 d. prašymas nutraukti 2009 m. liepos 21 d. sutartį nuo VšĮ RKL išregistravimo iš juridinių asmenų registro dienos (jame nenurodytas prašymo pagrindas, pvz., savo noru, dėl svarbių priežasčių ar pan.). 2011 m. sausio 18 d. rašydamas pareiškimą (3 t., b. l. 166), ieškovas taip pat prašė atleisti nuo pusės krūvio VšĮ KRKKL ir priimti jį (ne konkurso tvarka) darbui į Ligoninę. Be to, ieškovo teikti prašymai neturi teisinės reikšmės pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisminę praktiką. Nors atsakovai nurodo, kad DK 101 straipsnio 3 dalis numato, kad į pareigas, įtrauktas į konkursinių pareigų sąrašą, konkurso nuostatuose nustatytais atvejais iki konkurso asmuo gali būti priimamas pagal terminuotą darbo sutartį, bet ne ilgesniam negu vienerių metų laikotarpiui, tačiau tokia atsakovų pozicija būtų pagrįsta tik tuo atveju, jei ieškovas būtų priimtas naujai, o ne faktiškai perkeltas į reorganizuotą Kauno klinikinę ligoninę, t. y. nebuvus nuolatinio darbo laikotarpio iki įstaigų reorganizacijos fakto. Būtent dviejų viešųjų ištaigų reorganizavimo teisiniai santykiai sudaro esminę reikšmę vertinant faktą, ar ieškovo dirbtą darbą atsakovo ištaigoje galima laikyti nuolatiniu ar terminuotu darbu. Nagrinėjamu atveju nebuvo aplinkybių, objektyviai pagrindžiančių darbo santykių laikinumą, todėl nebuvo jokio pagrindo terminuotai darbo sutarčiai sudaryti - pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad su ieškovu privalėjo būti sudaryta neterminuota darbo sutartis. Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2009 m. birželio 10 d. ieškovas K. M. jau buvo laimėjęs konkursines pareigas, su juo sudaryta neterminuota darbo sutartis. Ieškovo darbo santykiai ir jų apimtis tiesiogiai buvo susiję su dviejų įstaigų reorganizacija. Nutrūkstant vienos įstaigos veiklai, buvo mažinamas darbo krūvis Raudonojo Kryžiaus ligoninėje, ir tuo pačiu ieškovas priimtas į VšĮ Kauno Klinikinę ligoninę. Tai akivaizdžiai patvirtina, kad Kauno miesto savivaldybės administracija netinkamai įgyvendino teisės aktų nuostatas, susijusias su darbuotojų teisėmis reorganizuojant įstaigas. Šiuo laikotarpiu nebuvo nei vienos dienos, kurios ieškovas nebūtų dirbęs, todėl darbuotojo darbo santykiai laipsniškai ir nuosekliai keičiantis tęsėsi (persikėlė) naujoje reorganizuotoje įstaigoje. Taigi buvo visos teisinės sąlygos pripažinti 2011 m. sausio 19 d. Darbo sutartį Nr. P3-2413 neterminuota.

56Atsiliepimais į ieškovo apeliacinį skundą atsakovės Kauno miesto savivaldybė ir Kauno miesto savivaldybės administracija prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

57Atsakovės nurodo, kad teismas tinkamai vertino, jog dėl ieškovo veiksmų, t. y. dėl netinkamo pareigų atlikimo Kauno miesto savivaldybės administracijoje buvo sudarytos komisijos, tyrusios K. M. veiklą einant VšĮ KKL direktoriaus (vyriausiojo gydytojo) pareigas, buvo nustatyta eilė pažeidimų, tačiau drausminės nuobaudos nebuvo paskirtos ne dėl to, jog nebuvo drausminės atsakomybės pagrindų, o dėl to, kad vienai komisijų baigus darbą, buvo nuspręsta ieškovą atleisti iš pareigų, skiriant jam griežčiausią drausminę nuobaudą (DK 136 str. 3 d.), dėl to kiti tyrimai buvo nutraukti, kadangi DK nenumato galimybės taikyti drausminę atsakomybę asmeniui, kuris yra atleistas iš pareigų. Priešingai nei nurodo ieškovas, Vidaus audito 2011 m. liepos 28 d. ataskaitoje Nr. 21-6-22 buvo nustatyta eilė ieškovo padarytų pažeidimų. Šie duomenys akivaizdžiai patvirtina, jog teismas tinkamai įvertino, jog dėl darbuotojo netinkamo jam pavestų funkcijų atlikimo ir iš dalies netinkamo VšĮ Kauno klinikinės ligoninės darbo organizavimo Kauno miesto savivaldybės administracija atliko daugybę tyrimų, kas sąlygojo nepasitikėjimą K. M., dėl ko ieškovo argumentai, jog teismas, priimdamas ginčijamą 2012 m. spalio 4 d. sprendimą, nevertino jo tinkamumo atlikti pavestas funkcijas, jo darbinių savybių, jog jis funkcijas atliko tinkamai ir sąžiningai ir vadovavosi išskirtinai atsakovo (darbdavio) interesais, laikytini prieštaraujančiais byloje surinktiems įrodymams, todėl atmestini. Ieškovo apeliacinio skundo argumentai dėl jo teisėtų lūkesčių pažeidimo teismui jo negrąžinant į darbą laikytini nepagrįstais, prieštaraujančiais teismų formuojamai praktikai, kadangi priteisiant ieškovui vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, jam buvo kompensuota ir atkurtas socialinis stabilumas.

58Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovė VšĮ Kauno klinikinė ligoninė prašo jį atmesti. Nurodo, kad su teismo sprendimu nesutinka iš esmės atsakovų apeliaciniuose skunde išdėstytais motyvais, tačiau, jeigu bus nuspręsta palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, VšĮ Kauno klinikinė ligoninė mano, kad ieškovas pagrįstai negrąžintas į darbą. 2012 m. lapkričio 9 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. AP-1368 į VšĮ Kauno klinikinės ligoninės direktoriaus (vyr. gydytojo) pareigas buvo priimtas konkursą šioms pareigoms užimti laimėjęs kitas asmuo. Taigi priėmus kitą asmenį eiti direktoriaus pareigas, šis etatas yra užimtas. Todėl darbuotojo grąžinimas į darbą, perdavus vykdytas funkcijas kitam darbuotojui, reikštų tokio darbuotojo faktinę prastovą, o tai lemtų nuolatinius darbdavio patiriamus darbuotojo atlyginimo dydžio nuostolius. Šios aplinkybės pripažintinos galinčiomis iš esmės pažeisti darbdavio turtinius interesus. Darbdavio ekonomine būtinybe ir jo tiesioginiu interesu yra siekis išvengti nepagrįstų darbo užmokesčio išlaidų tiems darbuotojams, kurių atliekamas darbas ir jo rezultatai pasikeitus aplinkybėms tampa nebereikalingi, nebepateisinantys darbuotojo buvimo darbe. Toks atvejis, kai darbuotojo atliekamas darbas savo įnašu neprisideda prie įstaigos veiklos rezultatų, bet, priešingai, blogina darbdavio finansinę padėtį, yra tas ypatingas atvejis, dėl kurio darbdavys turi teisę pagal DK 129 straipsnio 5 dalį, laikydamasis įstatymo nustatytos tvarkos atleisti darbuotoją. Kito asmens paskyrimas eiti VšĮ Kauno klinikinės ligoninės (vyr. gydytojo) pareigas yra realus, nėra fiktyvus, turintis tikslą tik pagrįsti neteisėtai iš darbo atleisto darbuotojo negalimumą grąžinti į pirmesnį darbą. Bylą nagrinėjęs teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, pagrįstai padarė išvadą, kad šalių santykiai grindžiami nepasitikėjimu. Teismas pagrįstai nustatė, kad realiai egzistuoja aplinkybės, kurios itin suvaržo ar apskritai eliminuoja galimybę neteisėtai atleistam darbuotojui grįžti į darbą ir produktyviai jį tęsti. Todėl darytina išvada, kad neteisėtu atleidimu iš darbo pažeistos teisės geriausiai bus apgintos negrąžinant ieškovo į darbą.

59Atsiliepimu į atsakovių Kauno miesto savivaldybės ir Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinius skundus atsakovė VšĮ Kauno klinikinė ligoninė prašo juos tenkinti skunduose nurodytais argumentais.

60Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į Kauno miesto savivaldybės apeliacinį skundą prašo jį tenkinti skunde nurodytais argumentais.

61Atsakovas Kauno miesto savivaldybė atsiliepimu į Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą prašo jį tenkinti skunde nurodytais argumentais.

62Teisėjų kolegija konstatuoja:

63IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

64Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t.y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

65Dėl šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo.

66Pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą darbo sutartis gali būti nutraukiama, kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas (DK 235 str.). Darbo sutarties nutraukimas dėl šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo yra drausminė nuobauda, kuri gali būti taikoma tik esant drausminės atsakomybės pagrindui (DK 10 str. 1 d., 136 str. 3 d. 2 p., 4 d., 237 str. 1 d. 3 p.). Drausminės atsakomybės pagrindas – tai darbo drausmės pažeidimas, t. y. darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės (DK 234 str.). Pagal DK 235 straipsnio 1 dalį, šiurkštus darbo pareigų pažeidimas yra darbo drausmės pažeidimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamos tiesiogiai darbuotojo darbą reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip šiurkščiai nusižengiama darbo pareigoms ir nustatytai darbo tvarkai. Kai už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą atleistas darbuotojas teisme ginčija darbo sutarties nutraukimo teisėtumą, darbdavys turi pateikti įrodymus (teisinius argumentus), pagrindžiančius darbuotojo nusižengimo kvalifikavimą kaip šiurkštaus, o teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, kiekvienu atveju turi įvertinti, ar darbdavys padarytą nusižengimą pagrįstai kvalifikavo kaip šiurkštų darbo drausmės pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010). Faktą, kad darbuotojas padarė šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu (CPK 176 str. 1 d.).

67DK 235 straipsnyje, apibūdinant šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo sampratą, pateiktas pavyzdinis tokių pažeidimų sąrašas. Vienas iš šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo atvejų - tai neleistinas elgesys su lankytojais ar interesantais arba kiti veiksmai, tiesiogiai pažeidžiantys žmonių konstitucines teises. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas ieškovo veiksmus dėl ligoninėje įrengtų vaizdo stebėjimo kamerų, sprendė, kad nagrinėjamu atveju ieškovas nepadarė šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo, be to, vien formalus Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 17 ir 20 straipsnių pažeidimas, kurį nustatė Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija, vykdanti Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo priežiūrą ir kontrolę, nesudarė atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai (direktoriui) teisinio pagrindo taikyti ieškovui pačią griežčiausią drausminės atsakomybės rūšį – atleidimą iš darbo. Teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, konstatuoja:

68Pirma, atsakovo (darbdavio) turimi duomenys – pil. D. G. 2011 m. rugsėjo 12 d. skundas ir prie jo pridėtas Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2011 m. rugpjūčio 22 d. raštas „Dėl skundo nagrinėjimo termino“ – buvo nepakankami spręsti ieškovo drausminės atsakomybės klausimą, kadangi atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos (direktoriaus) 2011 m. rugpjūčio 5 d. įsakymu sudaryta darbo grupė VšĮ Kauno klinikinės ligoninės tinkamo veiklos organizavimo klausimams spręsti ir pasiūlymams teikti, kurios 2011 m. rugsėjo 28 d. protokoliniu nutarimu remiasi atsakovai, dėl duomenų nepakankamumo iš esmės jokio tyrimo neatliko ir drausminės atsakomybės klausimą pasiūlė spręsti administracijos direktoriui remiantis Darbo kodekso normomis savo nuožiūra (1 t., b.l. 33, 35-36, 147, 160-163). Taigi administracijos direktoriui teko pareiga aiškintis visas ieškovui inkriminuojamo darbo drausmės pažeidimo aplinkybes ir tik nustačius visas drausminės atsakomybės sąlygas, spręsti dėl konkrečios drausminės nuobaudos parinkimo. Pažymėtina, kad drausminės atsakomybės pagrindas yra darbo drausmės pažeidimas, t. y. darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės (DK 234, 236 straipsniai). Darbo drausmės pažeidimas, sukeliantis drausminę atsakomybę, yra tada, kai vienu metu yra visos drausminės atsakomybės sąlygos: konkretaus darbuotojo neteisėti veiksmai arba neveikimas, žalingi padariniai, priežastinis ryšys tarp to darbuotojo neteisėtų veiksmų arba neveikimo ir žalingų padarinių, darbuotojo kaltė. Nesant bent vienos šių sąlygų, drausminės atsakomybės taikymas negalimas. Darbuotojui teisme ginčijant jam paskirtą drausminę nuobaudą, pareiga įrodyti drausminės atsakomybės sąlygų buvimą tenka darbdaviui. Darbdavio įrodinėjamos aplinkybės turi būti pagrįstos ne formaliais darbuotojo atleidimo darbo trūkumais, o konkrečiu darbo drausmės pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2007; 2008 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2008). Kaip matyti iš bylos medžiagos, Savivaldybės administracijos direktorius 2011 m. spalio 17 d. raštu kreipėsi į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją, prašydamas pateikti duomenis dėl VšĮ Kauno klinikinėje ligoninėje atlikto tyrimo, tačiau nesulaukęs atsakymo iš Inspekcijos (atsakymas į minėtą raštą pateiktas 2011 m. lapkričio 5 d.) ir atmesdamas ieškovo prašymą pratęsti kelioms dienoms paaiškinimo dėl drausmės pažeidimo pateikimo terminą, 2011 m. spalio 21 d. įsakymu skyrė ieškovui pačią griežčiausią drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo (1 t., b.l. 43, 44, 47-48, 172-173). Taigi, neatsižvelgdama į ieškovo prašymą suteikti papildomą terminą pasiaiškinti ir be pagrįsto pagrindo šį prašymą atmesdama, atsakovė apribojo sau galimybę objektyviai ir visapusiškai ištirti pareiškėjos D. G. skundą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje dėl DK 240 straipsnio 1 dalies taikymo nurodyta, jog darbuotojo rašytinis pasiaiškinimas dėl darbo drausmės pažeidimo yra svarbi drausminės nuobaudos skyrimo teisėtumo garantija. Šios garantijos nepaisymas trukdo tinkamai ištirti darbo drausmės pažeidimą, drausminės nuobaudos skyrimo sąlygas ir parinkti drausminę nuobaudą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2006; 2007 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje R Nr. 3K-3-350/2007; 2007 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2007; 2009 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-79/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos mėn. 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-311/2010). Pasiaiškinimo nebuvimą pripažinti formaliu pažeidimu galima tik tokiu atveju, jeigu buvo padarytas darbo drausmės pažeidimas ir paskirta drausminė nuobauda atitiko pažeidimo sunkumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2010). Kaip jau minėta ir bus dar nurodyta toliau, ieškovas nepadarė šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo, už kurį jam galėjo būti paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo, todėl šis pažeidimas (pasiaiškinimo nebuvimas) laikytinas drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos pažeidimu, sudarančiu pagrindą nuobaudai panaikinti.

69Antra, kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2011 m. rugpjūčio 2 d. rašte Nr. 2R-2499 (2. 13) nurodyti pažeidimai nebuvo galutinė Inspekcijos išvada, kadangi 2011 m. spalio 27 d. sprendimu (3 t., b. l. 58-60), t.y. jau po ieškovo atleidimo iš darbo, atsižvelgdama į papildomai (2011-10-04) Ligoninės pateiktus paaiškinimus, Inspekcija savo poziciją dėl Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 16 straipsnio pažeidimo pakeitė ir nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog į vaizdo stebėjimo kamerų lauką nepatenka kabinetai, kuriuose pacientams atliekamos tam tikros procedūros ir kuriuose turi būti užtikrinamas pacientų privatumas, Ligoninė, vykdydama vaizdo stebėjimą traumatologinio punkto koridoriuje prie operacinės ir gipsinės, koridoriuje prie rentgeno kabineto, koridoriuje prie procedūrų kabineto, ADTAĮ 16 straipsnio reikalavimų nepažeidė. Dėl 2010 m. vasario mėnesį įrengtų vaizdo kamerų Inspekcija nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog administracinėse patalpose bei prie įvažiavimo į ligoninės teritoriją vaizdo stebėjimas vykdomas siekiant apsaugoti Ligoninės turtą, bei į tai, kad šios patalpos neskirtos pacientų apžiūrai ir slaugai, Ligoninė, vykdydama vaizdo stebėjimą prie pagrindinio įėjimo į administracines patalpas, administracinių patalpų koridoriuose prie administracijos ir vadovybės kabinetų bei prie įvažiavimo į ligoninės teritoriją, ADTAĮ 16 straipsnio nuostatų nepažeidė. Inspekcija nusprendė pripažinti pareiškėjos D. G. skundą pagrįstu dalyje dėl neteisėto vaizdo stebėjimo Ligoninės traumatologijos punkto registratūros ir sekretoriato darbuotojų darbo vietoje ir dėl duomenų subjekto teisių neįgyvendinimo. Likusioje dalyje (dėl neteisėto vaizdo stebėjimo traumatologijos punkto koridoriuje prie operacinės ir gipsinės, koridoriuje prie rentgeno kabineto, koridoriuje prie procedūrų kabineto, prie pagrindinio įėjimo į administracinėse patalpose bei prie įvažiavimo į ligoninės teritoriją) skundą atmetė. Remiantis nurodytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nuostatų formalus pažeidimas negali būti pagrindu šį pažeidimą kvalifikuoti kaip neleistiną elgesį su lankytojais ar interesantais arba laikyti veiksmais, kurie tiesiogiai pažeidžia asmenų konstitucines teises. Be to, bylos duomenys (Inspekcijos sprendimas) patvirtina ir kitą bylai reikšmingą aplinkybę, jog pirmosios vaizdo stebėjimo kameros buvo įrengtos dar tuo metu, kai ieškovas ligoninėje nedirbo, byloje nėra jokių duomenų, kad vaizdo stebėjimo duomenys būtų buvę panaudoti priešingais nei deklaruoti tikslais. Todėl teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus atsakovų apeliacinių skundų argumentus, jog ieškovo veiksmai grubiai pažeidė asmenų konstitucines teises į privatų gyvenimą. Kaip teisingai pažymėjo teismas, vien tai, kad VDAĮ nusprendė, jog buvo pažeistas ADTAĮ 17 straipsnis, nesudaro pagrindo išvadai, kad sekretoriato ir traumatologijos punkto darbuotojų darbo vietų patekimas į vaizdo kamerų stebėjimo lauką pažeidė darbuotojų teisę į privatų gyvenimą.

70Trečia, teisėjų kolegija sutinka ieškovo atsiliepimo į apeliacinius skundus argumentais, kad atsakovų procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai, jog Ligoninės vaizdo stebėjimo tikslai gali būti pasiekiami kitomis priemonėmis, yra deklaratyvaus pobūdžio, kadangi po ieškovo atleidimo iš darbo didžioji dalis vaizdo stebėjimo kamerų iš Ligoninės patalpų nebuvo pašalintos, taigi tokiais savo veiksmais pačiam atsakovui pripažįstant, kad vaizdo stebėjimas yra vienintelis būdas užtikrinti tuos tikslus, kuriuos kelia sau Ligoninė užtikrindama įstaigos darbuotojų, turto ir kitų asmenų saugumą.

71Ketvirta, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad Savivaldybės administracijos direktorius turėjo teisę atleisti ieškovą iš darbo tik turėdamas Tarybos pritarimą. Teismas pagrįstai pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju reikia vadovautis 2008 m. sausio 17 d. Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. T-26 „Dėl savivaldybės, kaip viešųjų įstaigų dalininkės (arba savininkės), turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimo“ nuostatomis, pagal kurias viešųjų įstaigų, įsteigtų iki 2007 m. vasario 8 d., dalininkės (arba savininkės) turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimas pavestas Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui, su išlyga, kad dėl viešosios įstaigos vadovo skyrimo ir atleidimo jis sprendžia tik pritarus Savivaldybės tarybai (3 t., b. l. 168-169).

72Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino ieškovo atleidimą iš darbo neteisėtu.

73Dėl darbo sutarčių modifikavimo ir jų galiojimo termino

74Patikslintu ieškiniu ieškovas prašė pripažinti 2011 m. sausio 19 d. Darbo sutartį Nr. P3-2413, sudarytą tarp VšĮ Kauno klinikinės ligoninės, atstovaujamos Kauno miesto savivaldybės administracijos (direktoriaus), ir ieškovo K. M., neterminuota. Teismas šį reikalavimą tenkino iš dalies ir 1) pripažino, kad 2009 m. liepos 21 d. ieškovo K. M. su VšĮ Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikine ligonine sudaryta darbo sutartis Nr. P 3-2285 Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. AP-539 nuo 2011 m. kovo 1 d. buvo nutraukta nepagrįstai ir nustatė, kad nuo šios dienos ieškovo darbo santykiai tęsėsi VšĮ Kauno klinikinėje ligoninėje pagal 2009 m. liepos 21 d. sudarytą neterminuotą darbo sutartį Nr. P3-2285; 2) pripažino, kad 2011 m. sausio 19 d. ieškovo K. M. su VšĮ Kauno klinikine ligonine sudaryta terminuota darbo Nr. P3-2413 nutrūko 2011 m. kovo 1 d., ieškovui atlikus jam pavestus darbus;

75Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamo ginčo atveju, kai buvo sprendžiamas ieškovo atleidimo iš darbo drausmine tvarka klausimas, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo išeiti už ieškinio reikalavimo ribų ir spręsti iki atleidimo iš darbo tarp šalių susiklosčiusių darbo santykių (sutarčių) kvalifikavimo ar/ir jų modifikavimo klausimus, juolab, kaip teisingai nurodė apeliantai (atsakovai), ieškovas šių aplinkybių neginčijo, o antra, šiems klausimams spręsti yra praleistas vieno mėnesio ieškinio senaties terminas. Aptariamam kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens laisvė rinktis darbą ar verslą. Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad valstybė, įgyvendindama savo priedermę užtikrinti nacionalinį saugumą, tinkamą jaunimo auklėjimą, švietimą, patikimą finansų sistemą ir t. t., turi teisę nustatyti papildomus, specialius reikalavimus stojantiesiems į darbą svarbiausiose ūkio ir verslo srityse (Konstitucinio Teismo 1999 m. kovo 4 d. nutarimas). Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad rūpinimasis žmonių sveikata traktuotinas kaip valstybės funkcija; žmonių sveikatos apsauga yra konstituciškai svarbus tikslas, viešasis interesas (Konstitucinio Teismo 2002 m. sausio 14 d., 2002 m. kovo 14 d. nutarimai). Sveikatos priežiūros įstaigų veiklos, jos valstybinio reguliavimo pagrindus, valdymo ypatumus reglamentuoja Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymas. Ginčo metu galiojusi Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo (2007 m. birželio 26 d. redakcija Nr. X-1204) 1 dalies redakcija numatė, kad Valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovai į darbą priimami viešo konkurso būdu. Universitetų ligoninių vadovai į darbą priimami viešo konkurso būdu penkeriems metams. Viešą konkursą organizuoja ir jo nuostatus tvirtina atitinkamos įstaigos steigėjas arba visuotinis dalininkų susirinkimas. Nurodyto įstatymo nuostatos sudaro prielaidas periodiškai garantuoti, kad į nurodytas pareigas būtų atrenkami tinkamiausi ir profesionaliausi specialistai. Apie tokius šio teisinio reglamentavimo tikslus jau yra pasisakyta kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-612/2006). Ta aplinkybė, kad ieškovas iki atleidimo iš darbo nuolatos ėjo pareigas, kurioms eiti reikalingas konkursas, be konkurso, nereiškia išimtinai darbuotojui palankių teisės normų taikymo, nes vieno teisės subjekto sąskaita negali būti paneigiami kito subjekto interesai, o turi būti siekiama protingos ir sąžiningos šių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2010). Sveikatos priežiūros įstatymo 15 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios, kad ligoninių vadovai, sveikatos priežiūros specialistai į darbą priimami viešo konkurso būdu, yra imperatyvaus pobūdžio ir nenumato galimybės, jog nurodyti specialistai į darbą galėtų būti priimami kitokiu nei konkurso būdu. Remiantis nurodytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, kvalifikuodamas ieškovo darbo santykių pobūdį ir nustatydamas, kad nuo 2011 m. kovo 1 d. ieškovo darbo santykiai tęsėsi VšĮ Kauno klinikinėje ligoninėje pagal 2009 m. liepos 21 d. sudarytą neterminuotą darbo sutartį Nr. P3-2285, netinkamai taikė tiek materialinės, tiek procesinės teisės normas, todėl teismo sprendimas šioje dalyje naikintinas, o ieškovo reikalavimas atmestinas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad šiuo metu ieškovo pareigas VšĮ Kauno klinikinėje ligoninėje užima kitas asmuo, kuris į darbą priimtas konkurso būdu. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad ieškovo K. M. apeliacinis skundas dėl 2011 m. spalio 5 d. konkurso rezultatų buvo atmestas ir 2012 m. lapkričio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-2143-273/2012 Kauno apygardos teismas paliko galioti ieškovui nepalankų pirmos instancijos teismo sprendimą.

76Dėl DK 297 straipsnio 3 ir 4 dalies nuostatų taikymo ir ieškovo grąžinimo į darbą

77Teisėjų kolegijai konstatavus, kad ieškovas į ankstesnes pareigas negali būti grąžintas dėl organizacinių priežasčių (įvykusių pokyčių dėl konkurso Ligoninės direktoriaus pareigoms užimti ir šiuo būdu naujai paskirto įstaigos vadovo) ir pirmosios instancijos teismui netinkamai sprendus, kad esant konkursinei darbo vietai su ieškovu darbo santykiai galėjo tęstis bendrais pagrindais, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus ieškovo apeliacinio skundo argumentus, susijusius su jo grąžinimu į buvusias pareigas.

78DK 297 straipsnio 3 ir 4 dalyse dalyje (redakcija, galiojusi ieškovo atleidimo iš darbo ir bylos nagrinėjimo metu) numatyta, kad jeigu teismas nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžinamas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, tai priima sprendimą pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu ir priteisia jam šio Kodekso 140 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos. Šiuo atveju laikoma, kad darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos.

79Vėliausioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad išmokos už priverstinės pravaikštos laiką paskirtis – kompensuoti darbuotojui, kurio atleidimas iš darbo pripažintas neteisėtu, dėl neteisėto atleidimo iš darbo negautas lėšas. Vidutinio darbo užmokesčio darbuotojui už priverstinės pravaikštos laikotarpį priteisimas atlieka socialinę funkciją, saugo darbuotojus nuo pajamų netekimo. Kompensavimas turėtų būti proporcingas nukentėjusios šalies (darbuotojo) patirtiems netekimams. Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, turi svarstyti, ar konkretus priteistinas dydis nepaneigia šio instituto socialinės funkcijos, t. y. kompensuoja darbuotojo dėl neteisėto atleidimo iš darbo patirtus praradimus, tačiau nėra neadekvatus įstatyme nustatyto kompensavimo tikslui, nelemia darbdaviui pernelyg sunkių padarinių. Kompensacijos už priverstinę pravaikštą dydis gali būti mažinamas. Vien aplinkybė, kad darbuotojas po atleidimo iš darbo įsidarbino kitoje bendrovėje, negali būti laikoma atskaitos tašku sprendžiant dėl priteistinos pagal DK 297 straipsnio 3 dalį išmokos dydžio, o turi būti vertinama kartu su kitomis bylai svarbiomis aplinkybėmis. Reikalinga atsižvelgti ir į tokias reikšmingas aplinkybes, kaip darbdavio turtinė padėtis ir galimybė sumokėti tam tikro dydžio kompensaciją. Privalu atsižvelgti ne tik į darbuotojo gautą vidutinį darbo užmokestį atsakovo įmonėje, bet ir į šalis siejusių darbo teisinių santykių trukmę, t. y. darbuotojo nepertraukiamo darbo stažą, šalių tarpusavio santykių pobūdį, konfliktiškumą, taip pat į aplinkybes, susijusias su teisminio ginčo nagrinėjimo laikotarpio trukme ir jos priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2012).

80Bylos duomenimis, ieškovas dirbo pas atsakovą nuo 2009 m. liepos 21 d. iki 2011 m. spalio 21 d., t.y. 27 mėnesius. Pagal DK 297 straipsnio 4 dalies ir 140 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, pripažinus ieškovo atleidimą iš darbo neteisėtu, jam galima priteisti vidutinį darbo užmokestį už visą pravaikštos laiką ir dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio išmoką. Priteisdamas trijų vidutinių darbo užmokesčių išeitinę išmoką, teismas nurodytą reikalavimą pažeidė, todėl priteistina 25 953 Lt išmoka mažintina iki 17 302 Lt. Atsižvelgdama į kasacinio teismo išaiškinimus dėl vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką priteisimo dydžio ir tvarkos, taip pat į bylos trukmę (1,5 metų) iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos, į tai, kad atsakovas, kuriam tenka pareiga mokėti tokią išmoką, yra ne pelno organizacija ir finansuojama iš valstybės (savivaldybės) lėšų, į palyginus nedidelį darbo laiką Ligoninėje, į šalių santykių konfliktiškumą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo priteistas 98 851 Lt atlyginimas yra proporcingas nukentėjusios šalies (darbuotojo) patirtiems netekimams, todėl didinti jį nėra pagrindo.

81Dėl bylinėjimosi išlaidų

82Pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeitus ir patenkinus 50 proc. ieškovo reikalavimų, perskirstomos ir šalių bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 5 d.). Ieškovas pirmosios instancijos teisme iš viso patyrė 4 815 Lt bylinėjimosi išlaidų (CPK 88 str. 1 d. 9 p.), apeliacinės instancijos teisme ieškovas patyrė 1 400 Lt išlaidų, susijusių apeliacinio skundo surašymu (iš viso: 6 215 Lt), atsakovai Kauno miesto savivaldybė ir Kauno miesto savivaldybės administracija patyrė po 288 Lt bylinėjimosi išlaidų, sumokėdamos tokio dydžio žyminį mokestį už paduodamus apeliacinius skundus. Vadovaujantis Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytais maksimaliais dydžiais konstatuotina, kad ieškovo prašomos priteisti išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti, neviršija šių dydžių, todėl 50 proc. šių išlaidų (atitinkančių patenkintų ieškinio reikalavimų dalį) priteistina iš atsakovių Kauno miesto savivaldybės, Kauno miesto savivaldybės administracijos ir VšĮ Kauno klinikinės ligoninės, t. y. po 2 071,67 Lt iš kiekvienos (CPK 93 str. 1 d.).

83Ieškinį patenkinus iš dalies, iš atsakovių Kauno miesto savivaldybės, Kauno miesto savivaldybės administracijos ir VšĮ Kauno klinikinės ligoninės priteistina 50 proc. žyminio mokesčio išlaidų valstybei (1891,04 Lt), t. y. po 630,35 Lt iš kiekvienos atsakovės.

84Valstybė patyrė 56,62 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme. Ieškinį tenkinus 50 proc. valstybės patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovo K. M. ir atsakovių VšĮ Kauno klinikinės ligoninės, Kauno miesto savivaldybės ir Kauno miesto savivaldybės administracijos lygiomis dalimis, t. y. po 14,16 Lt (CPK 93 str. 1 d., 96 str. 1 d., 99 str.).

85Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

86Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 4 d. sprendimą pakeisti.

87Panaikinti sprendimo dalis, kuriomis teismas: 1) pripažino, kad 2009 m. liepos 21 d. ieškovo K. M. su VšĮ Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikine ligonine sudaryta darbo sutartis Nr. P 3-2285 Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. AP-539 nuo 2011 m. kovo 1 d. buvo nutraukta nepagrįstai ir nustatė, kad nuo šios dienos ieškovo darbo santykiai tęsėsi VšĮ Kauno klinikinėje ligoninėje pagal 2009 m. liepos 21 d. sudarytą neterminuotą darbo sutartį Nr. P3-2285; 2) pripažino, kad 2011 m. sausio 19 d. ieškovo K. M. su VšĮ Kauno klinikine ligonine sudaryta terminuota darbo Nr. P3-2413 nutrūko 2011 m. kovo 1 d., ieškovui atlikus jam pavestus darbus ir ieškovo reikalavimą dėl 2011 m. sausio 19 d. Darbo sutarties Nr. P3-2413, sudarytos tarp VšĮ Kauno klinikinės ligoninės, atstovaujamos Kauno miesto savivaldybės administracijos (direktoriaus), ir ieškovo K. M., pripažinimo neterminuota, atmesti.

88Sumažinti ieškovui K. M., a.k. ( - ) iš atsakovės VšĮ Kauno klinikinės ligoninės (į.k. 302583800) priteistą 25 953 Lt (dvidešimt penkis tūkstančius devynis šimtus penkiasdešimt tris litus, priskaityta suma) išeitinę išmoką iki 17 302 Lt (septyniolikos tūkstančių trijų šimtų dviejų litų).

89Panaikinti sprendimo dalį, kuria nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos (2012-10-04) nutarta priteisti K. M. iš atsakovės VšĮ Kauno klinikinė ligoninė po 410 Lt (keturis šimtus dešimt litų, priskaityta suma) už kiekvieną darbo dieną, esant penkių darbo dienų savaitei, nuo teismo sprendimo paskelbimo iki jo įsiteisėjimo.

90Priteisti ieškovui K. M., a.k. ( - ) iš atsakovių Kauno miesto savivaldybės (į.k.111106319), Kauno miesto savivaldybės administracijos (į.k.188764867) ir VšĮ Kauno klinikinės ligoninės po 2 071,67 Lt teisinės pagalbos išlaidų.

91Priteisti valstybei iš ieškovo K. M., a.k. ( - ) 14,16 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

92Priteisti valstybei iš atsakovių Kauno miesto savivaldybės (į.k.111106319), VšĮ Kauno klinikinės ligoninės (į.k. 302583800) ir Kauno miesto savivaldybės administracijos (į.k.188764867) po 14,16 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, ir po 630,35 Lt žyminio mokesčio.

93Kitoje dalyje teismo sprendimą palikti nepakeistą.

94Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo teisėjų Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas 2009 m. birželio 10 d. laimėjo Kauno miesto savivaldybės... 5. 1) pripažinti 2011 m. sausio 19 d. Darbo sutartį Nr. P3-2413, sudarytą tarp... 6. 2) panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m.... 7. 3) grąžinti ieškovą į VšĮ Kauno klinikinės ligoninės direktoriaus... 8. 4) priteisti ieškovui iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės... 9. 5) priteisti ieškovui iš atsakovų 5 procentų metines procesines palūkanas... 10. 6) priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas (3 t. b. l. 95).... 11. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 12. Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. spalio 4 d. sprendimu ieškinį tenkino... 13. 1) pripažino, kad 2009 m. liepos 21 d. ieškovo K. M. su VšĮ Kauno Raudonojo... 14. 2) pripažino, kad 2011 m. sausio 19 d. ieškovo K. M. su VšĮ Kauno klinikine... 15. 3) pripažino neteisėtu ir panaikino Kauno miesto savivaldybės... 16. 4) priteisė ieškovui K. M., a.k. ( - ) iš atsakovės VšĮ Kauno klinikinės... 17. 5) priteisė ieškovui K. M., a.k. ( - ) iš atsakovių Kauno miesto... 18. 6) priteisė valstybei iš atsakovės VšĮ Kauno klinikinės ligoninės (į.k.... 19. 7) priteisė valstybei iš atsakovių Kauno miesto savivaldybės... 20. Kitoje dalyje ieškinį atmetė, o sprendimo dalį dėl vieno mėnesio... 21. Teismas savo sprendimą grindė tokiais motyvais:... 22. 1. Dėl atleidimo iš darbo už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą.... 23. Teismas nustatė, kad remiantis asmens pateiktu skundu, 2011 m. liepos 5 d.... 24. Iš atsakovo 2011 m. rugsėjo 28 d. protokolo Nr. 12-5-147 teismas nustatė,... 25. Todėl teismas sprendė, kad Savivaldybės administracijos direktorius,... 26. Iš aptarto Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos Sprendimo teismas... 27. Kitus Inspekcijos nustatytus ADTAĮ nuostatų (20 str. 1d., 2 d., 3 d.)... 28. Remiantis nurodytu, teismas konstatavo, kad kad Kauno miesto savivaldybės... 29. 2) Dėl drausminės nuobaudos skyrimo termino. Teismas nurodė, kad pagal DK... 30. Teismas nesutiko su atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos... 31. Remiantis nurodytu, teismas sprendė, kad kad drausminė nuobauda –... 32. Nustatęs, kad drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo ieškovui paskirta... 33. 3) Dėl savivaldybės administracijos direktorius kompetencijos skirti... 34. 4) Dėl darbo santykių tęstinumo ir darbo pobūdžio nustatymo. Teismas... 35. Reorganizavimo sąlygų 15 punkte buvo numatyta, kad po reorganizavimo... 36. Viešųjų įstaigų įstatymo 15 straipsnyje numatyta, kad Viešosios... 37. Teismas pažymėjo, kad Kauno miesto savivaldybė administracijos direktorius... 38. 5) Dėl VšĮ Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinės ligoninės reorganizavimo... 39. 6) Dėl tinkamo atsakovo byloje. Teismas nurodė, kad byloje ieškovas ginčija... 40. 7) Dėl grąžinimo į darbą. Konstatavus, jog ieškovas iš darbo atleistas... 41. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai... 42. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo... 43. Apeliaciniame skunde ieškovas nurodo, kad jo pažeistos teisės gali būti... 44. Apeliaciniais skundais atsakovai Kauno miesto savivaldybė ir Kauno miesto... 45. 1. Dėl drausminės nuobaudos skyrimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis... 46. 2. Dėl drausminės nuobaudos paskyrimo termino. Apeliantų vertinimu, K. M.... 47. 3. Dėl K. M. darbo santykių. Teismas, spręsdamas klausimą dėl darbo... 48. 4. Dėl darbo sutarties nutraukimo ginčijimo. Ginčams dėl būtinųjų darbo... 49. 5. Dėl Administracijos direktoriaus kompetencijos. Teismas nurodė, kad... 50. Atsiliepimu į atsakovių apeliacinius skundus ieškovas prašo juos atmesti.... 51. 1. Dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos pritarimo būtinumo atleidžiant... 52. 2. Dėl šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo nebuvimo. Kauno miesto... 53. 3. Dėl DK 235 straipsnio 2 dalies 11 punkto aiškinimo ir taikymo. Teismas,... 54. 3. Dėl termino skirti drausminę nuobaudą praleidimo ir dėl atleidimo... 55. 3. Dėl darbo sutarties su Kauno klinikine ligonine pripažinimo neterminuota.... 56. Atsiliepimais į ieškovo apeliacinį skundą atsakovės Kauno miesto... 57. Atsakovės nurodo, kad teismas tinkamai vertino, jog dėl ieškovo veiksmų, t.... 58. Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovė VšĮ Kauno klinikinė... 59. Atsiliepimu į atsakovių Kauno miesto savivaldybės ir Kauno miesto... 60. Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į Kauno miesto... 61. Atsakovas Kauno miesto savivaldybė atsiliepimu į Kauno miesto savivaldybės... 62. Teisėjų kolegija konstatuoja:... 63. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 64. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos... 65. Dėl šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo.... 66. Pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą darbo sutartis gali būti... 67. DK 235 straipsnyje, apibūdinant šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo... 68. Pirma, atsakovo (darbdavio) turimi duomenys – pil. D. G. 2011 m. rugsėjo 12... 69. Antra, kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, Valstybinės duomenų... 70. Trečia, teisėjų kolegija sutinka ieškovo atsiliepimo į apeliacinius... 71. Ketvirta, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo... 72. Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios... 73. Dėl darbo sutarčių modifikavimo ir jų galiojimo termino... 74. Patikslintu ieškiniu ieškovas prašė pripažinti 2011 m. sausio 19 d. Darbo... 75. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamo ginčo atveju, kai buvo... 76. Dėl DK 297 straipsnio 3 ir 4 dalies nuostatų taikymo ir ieškovo grąžinimo... 77. Teisėjų kolegijai konstatavus, kad ieškovas į ankstesnes pareigas negali... 78. DK 297 straipsnio 3 ir 4 dalyse dalyje (redakcija, galiojusi ieškovo atleidimo... 79. Vėliausioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad išmokos... 80. Bylos duomenimis, ieškovas dirbo pas atsakovą nuo 2009 m. liepos 21 d. iki... 81. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 82. Pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeitus ir patenkinus 50 proc.... 83. Ieškinį patenkinus iš dalies, iš atsakovių Kauno miesto savivaldybės,... 84. Valstybė patyrė 56,62 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų... 85. Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos... 86. Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 4 d. sprendimą pakeisti.... 87. Panaikinti sprendimo dalis, kuriomis teismas: 1) pripažino, kad 2009 m. liepos... 88. Sumažinti ieškovui K. M., a.k. ( - ) iš atsakovės VšĮ Kauno klinikinės... 89. Panaikinti sprendimo dalį, kuria nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos... 90. Priteisti ieškovui K. M., a.k. ( - ) iš atsakovių Kauno miesto savivaldybės... 91. Priteisti valstybei iš ieškovo K. M., a.k. ( - ) 14,16 Lt išlaidų,... 92. Priteisti valstybei iš atsakovių Kauno miesto savivaldybės (į.k.111106319),... 93. Kitoje dalyje teismo sprendimą palikti nepakeistą.... 94. Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....