Byla 1A-22-318/2019

Dėl Panevėžio apygardos teismo 2018 m. vasario 23 d. nuosprendžio, kuriuo:

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Garnelienės, Reginos Pocienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Lino Žukausko, sekretoriaujant Agatai Minkel, Ingai Jurgaitienei, dalyvaujant prokurorams Gedgaudui Norkūnui, Aidai Japertienei, nuteistiesiems V. K., I. V., A. V., gynėjams advokatams Valentinui Baltrūnui, Linui Belevičiui, Ingridai Botyrienei,

2teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo I. V., nuteistojo A. V. bei nuteistojo V. K. ir jo gynėjo advokato Valentino Baltrūno apeliacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2018 m. vasario 23 d. nuosprendžio, kuriuo:

3V. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 3 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį ir nuteistas:

4- pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 8 (aštuoneriems) metams;

5- pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu 13 (trylikai) metų 6 (šešiems) mėnesiams.

6Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir V. K. paskirta galutinė subendrinta 13 (trylikos) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bausmę nustatyta atlikti pataisos namuose.

7I. V. pripažintas kaltu pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 3 dalį, BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 259 straipsnio 2 dalį ir nuteistas:

8- pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 8 (aštuoneriems) metams;

9- pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu 13 (trylikai) metų;

10- pagal 259 straipsnio 2 dalį – 50 MGL (1883 Eur) bauda.

11Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1, 2 punktais paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir I. V. paskirta galutinė subendrinta 13 (trylikos) metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmę nustatyta atlikti pataisos namuose.

12A. V. pripažintas kaltu pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 3 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį ir nuteistas:

13- pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 7 (septyneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

14- pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu 13 (trylikai) metų;

15Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir A. V. paskirta galutinė subendrinta 13 (trylikos) metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmę nustatyta atlikti pataisos namuose.

16Teisėjų kolegija

Nustatė

17I.

18Bylos esmė

191.

20V. K. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad veikdamas organizuota grupe organizavo neteisėtą disponavimą labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, padarė narkotinių medžiagų kontrabandą.

211.1.

22V. K., būdamas UAB ( - ), įmonės kodas ( - ), direktorius, sukurstė UAB ( - ) vairuotoją U. V., pasinaudojant UAB ( - ) priklausančiu vilkiku „Scania“, už piniginį atlygį neteisėtai įgyti, laikyti, gabenti labai didelį narkotinės medžiagos – kanapių dervos – kiekį.

231.2.

24V. K., 2016 m. sausio mėnesį nenustatytu būdu susitaręs su dar dviem nenustatytos tapatybės asmenimis, veikusiais Ispanijos Karalystėje, kad šie Ispanijos Karalystėje neteisėtai įgis labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – 309 248,622 gramų kanapių dervos, šią narkotinę medžiagą neteisėtai laikys ir perduos U. V. gabenti Ispanijos Karalystėje, Prancūzijoje, Vokietijos Federacinėje Respublikoje, iš Vokietijos į Lietuvą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, Lietuvos Respublikoje, turėdamas tikslą ją neteisėtai išplatinti kitiems asmenims.

251.3.

26Tokiu būdu V. K., veikdamas pagal susitarimą su organizuotos grupės nariais, parengė nusikalstamų veikų planą, vadovavo nusikalstamoms veikoms ir davė U. V. nurodymus dėl nusikaltimų įvykdymo: nurodė po legalaus krovinio iškrovimo degalinėje „Repsol“, esančioje, Almerijoje, Ispanijos Karalystėje, susisiekti su dviem nenustatytos tapatybės asmenimis ir vykdyti jų nurodymus, po legalaus krovinio pakrovimo neteisėtai įgyti iš šių asmenų ir kartu su jais pakrauti į vilkiko „Scania“ puspriekabę labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – 309 248,622 gramų kanapių dervos, šią narkotinę medžiagą, paslėpus daržovių krovinyje, neteisėtai, neturint leidimo, laikyti ir gabenti nurodytu maršrutu į Lietuvos Respubliką, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, iki angaro, esančio Panevėžyje, ( - ), kuriuo disponavo V. K., ir narkotinę medžiagą perduoti V. K..

271.4.

28Vykdydamas susitarimą ir veikdamas pagal V. K. parengtą planą, U. V. 2016 m. sausio 20 d. degalinėje „Repsol“, esančioje Ispanijos Karalystėje, neteisėtai įgijo iš dviejų nenustatytos tapatybės asmenų mobiliojo ryšio telefoną su SIM kortele, skirtą palaikyti ryšį su šiais asmenimis. Vėliau, 2016 m. sausio mėn., po to, kai V. K. perdavė U. V. legalaus krovinio pakrovimo koordinates, U. V. Ispanijoje į vilkiko „Scania“ puspriekabę „Lamberet“ pasikrovė daržovių krovinį. Vėliau, 2016 m. sausio 22 d., U. V., pasinaudojęs ikiteisminio tyrimo metų nenustatytų asmenų duotu mobiliojo ryšio telefonu, vykdydamas V. K. ir minėtų nenustatytų asmenų nurodymus, prie šiltnamių, esančių kelyje ( - ), iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų neteisėtai įgijo ir kartu su šiais asmenimis į minėto vilkiko puspriekabę pakrovė labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – 309 248,622 gramų kanapių dervos, kurią U. V. nuo 2016 m. sausio 22 d. iki 2016 m. sausio 26 d., neturėdamas leidimo, vilkiko „Scania“ puspriekabėje, paslėpęs daržovių krovinyje, neteisėtai laikė ir gabeno Ispanijos Karalystėje, Prancūzijoje, Vokietijoje, iš Vokietijos keltu Kiel – Klaipėda į Lietuvos Respubliką, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, Lietuvos Respublikos teritorijoje prie angaro, esančio ( - ), iki 2016 m. sausio 26 d. 19.07 val., kol policijos pareigūnų buvo sulaikytas, o narkotinė medžiaga 2016 m. sausio 27 d., nuo 09.30 val. iki 14.35 val., atliktos kratos metu buvo rasta ir paimta.

292.

30I. V. ir A. V., pripažinti kaltais ir nuteisti už tai, kad, veikdami organizuota grupe su U. V., neteisėtai disponavo labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų ir, I. V. organizavus, padarė narkotinių medžiagų kontrabandą.

312.1.

322016 m. sausio mėnesį susitikimų, vykusių Panevėžyje, metu, I. V. sukurstė U. V. už piniginį atlygį neteisėtai įgyti, laikyti ir iš Ispanijos Karalystės į Lietuvos Respubliką gabenti labai didelį narkotinės medžiagos – kanapių antžeminių dalių – kiekį.

332.2.

342016 m. sausio mėn. I. V., būdamas Lietuvos Respublikoje ir A. V., būdamas Ispanijos Karalystėje, telefoninių pokalbių ir susirašinėjimo SMS žinutėmis metu, pasiskirstę skirtingomis užduotimis bei vaidmenimis, susitarė Ispanijos Karalystėje neteisėtai įgyti labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – 17807,87 gramus kanapių antžeminių dalių, šią narkotinę medžiagą, neturint leidimo, gabenti Ispanijos Karalystėje, Prancūzijoje, Vokietijos Federacinėje Respublikoje, iš Vokietijos į Lietuvą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, Lietuvos Respublikoje bei neteisėtai išplatinti kitiems asmenims.

352.3.

36Nurodytomis aplinkybėmis I. V. parengė nusikalstamų veikų planą, vadovavo nusikalstamoms veikoms ir davė nurodymus organizuotos grupės nariams dėl nusikaltimų įvykdymo: susitarė su A. V., kad šis Ispanijos Karalystėje neteisėtai įgis 17807,87 gramus kanapių (antžeminių dalių), šią narkotinę medžiagą Murcijos mieste Ispanijos Karalystėje perduos U. V.; nurodė U. V. Murcijos mieste įgyti iš A. V. 17807,87 gramus kanapių antžeminių dalių ir šią narkotinę medžiagą, neturint leidimo, neteisėtai laikyti ir gabenti nurodytu maršrutu į Lietuvos Respubliką, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, ir Panevėžyje perduoti I. V..

372.4.

38Vykdydami susitarimą ir veikdami pagal parengtą planą, 2016 metų sausio mėnesį Ispanijos Karalystėje A. V. iš nenustatytų asmenų neteisėtai įgijo labai didelį narkotinės medžiagos kiekį – 17807,87 gramus kanapių antžeminių dalių, kurią neteisėtai laikė ir 2016 m. sausio 20 d. automobilių stovėjimo aikštelėje, šalia degalinės ( - ), perdavė U. V., kuris, neturėdamas leidimo, nuo 2016 m. sausio 20 d. iki 2016 m. sausio 26 d. šią narkotinę medžiagą – 17807,87 gramų kanapių antžeminių dalių laikė ir vilkiku „Scania“, valstybinis numeris ( - ), su puspriekabe „Lamberet“, valstybinis numeris ( - ), neteisėtai gabeno Ispanijos Karalystėje, Prancūzijoje, Vokietijoje, iš Vokietijos keltu Kiel – Klaipėda į Lietuvos Respubliką, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną bei Lietuvos Respublikos teritorijoje ir 2016 m. sausio 26 d. apie 17.50 val. ( - ) U. V., labai didelį narkotinės medžiagos kiekį – 17807,87 gramų kanapių antžeminių dalių perdavė I. V., kuris šią narkotinę medžiagą neteisėtai laikė ir gabeno automobiliu „BMW X6“, valstybinis numeris ( - ), kol narkotinę medžiagą 2016 m. sausio 26 d. apie 18.15 val. kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai.

393.

40I. V. nuteistas už tai, kad nuo nenustatyto laiko iki 2016 m. sausio 27 d., 04.45 val. savo bute, esančiame ( - ), neteisėtai laikė narkotinę medžiagą – 0,355 g kanapių (antžeminių dalių), neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, kol kratos metu minėtą narkotinę medžiagą rado policijos pareigūnai.

41II.

42Apeliacinių skundų teisiniai argumentai

434.

44Nuteistasis I. V. apeliaciniame skunde prašo:

45- panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2018 m. vasario 23 d. nuosprendžio dalį ir jį išteisinti pagal BK 199 straipsnio 3 dalį, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šį nusikaltimą;

46- pakeisti jam pagal BK 260 straipsnio 3 d paskirtą bausmę ir paskirti ne didesnę nei 10 metų laisvės atėmimo bausmę;

47- iš Panevėžio apygardos teismo 2018 m. vasario 23 d. nuosprendžio pašalinti organizuotos grupės aplinkybę;

48- panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2018 m. vasario 23 d. nuosprendžio dalį, kuria iš jo bei kitų nuteistųjų priteista po 12,13 eurų proceso išlaidų.

494.1.

50Apeliaciniame skunde pažymima, kad teismo nuosprendis neteisėtas, nes teismas, neteisingai įvertino įrodymus, todėl padarė nepagrįstą išvadą, jog jis padarė labai didelio kiekio narkotikų kontrabandą, veikdamas organizuotoje grupėje su U. V. bei nuteistuoju A. V., ir disponavo labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu. Tuo pačiu teigiama, kad teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, pažeidė bendrąsias bausmių skyrimo taisykles, nesivadovavo teismų praktika skiriant bausmes analogiškos teisinės kategorijos baudžiamosiose bylose, dėl ko apeliantui paskyrė aiškiai per griežtą laisvės atėmimo bausmę. Be kita ko, nepagrįstai iš jo nusprendė išieškoti proceso išlaidas, kurias sudaro liudytojos ir specialisto kelionės į teismą išlaidos.

514.2.

52Anot apelianto, pirmosios instancijos teismas tik lakoniškai pažymėjo neturintis pagrindo netikėti atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės liudytojo U. V. parodymais, jog kanapes jis paėmė iš A. V. ir būtent apelianto (I. V.) iniciatyva, jas jam gabeno. Teismo nuomone, liudytojo U. V. parodymai bei jo, apelianto, intensyvus bendravimas su broliu A. V., taip pat pinigų pervedimo į jo banko sąskaitą faktas yra pakankami bylos duomenys, patvirtinantys pateiktų kaltinimų pagrįstumą.

534.3.

54Apelianto vertinimu, vien tik atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 391 straipsnį liudytojo U. V. parodymai, kai jokie kiti bylos duomenys, skundžiamos kaltinimo dalies nepatvirtina, negali būti laikomi pakankamu I. V. kaltės įrodymu. Teismo nuosprendžio motyvai ir išvados dėl apelianto padarytų bankinių pavedimų į nuteistojo A. V. banko sąskaitą, bylos medžiagoje nesant kitų duomenų, neįrodo, kad pervestos piniginės lėšos buvo panaudotos narkotinių medžiagų įgijimui. Apelianto intensyvus susirašinėjimas su broliu A. V., net jei toks ir būtų vykęs, neįrodo ir objektyviai negali įrodyti nei jo (I. V.) kaip organizatoriaus vaidmens jam inkriminuotų nusikaltimų padaryme, nei jo dalyvavimo narkotinių medžiagų kontrabandoje, nes šiame apeliantui ir jo broliui A. V. priskiriamame susirašinėjime trumposiomis žinutėmis, kuris bylos nagrinėjimo teisme metu net nebuvo teismo betarpiškai tiriamas (apeliantas nebuvo apklaustas nei dėl vienos jam priskiriamos SMS žinutės turinio), nėra jokios informacijos apie jam inkriminuojamų nusikaltimų planavimą bei jų darymą.

554.4.

56Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad pirmosios instancijos teismas, iš esmės vieninteliu apelianto kaltės įrodymu laikydamas parodymus asmens, turinčio specifinį procesinį statusą, privalėjo juos itin kruopščiai patikrinti ir objektyviai įvertinti, o ne besąlygiškai juos priimti kaip patikimą ir teisingą duomenų šaltinį. Toks duomenų šaltinis, atsižvelgiant į atitinkamą jo procesinio statuso specifiką (atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės liudytojas, sulaikytas darant nusikaltimą), ne tik kad pirmosios instancijos teismo privalėjo būti įvertintas pagal visas įrodymų vertinimo taisykles, bet ir jo patikimumo įvertinimui teismas turėjo skirti ypatingą dėmesį, kadangi toks asmuo, pirmiausia davė parodymus apie savo padarytus sunkius ir labai sunkius nusikaltimus, kuriuos darant jis ir buvo sulaikytas, o nuo itin griežtos baudžiamosios atsakomybės jis buvo atleistas tik todėl, kad davė parodymus apie bendraįtariamųjų / bendrakaltinamųjų galimai padarytus nusikaltimus. Tačiau apelianto vertinimu, šiuo atveju, tai byloje padaryta nebuvo. Dėl to mano, kad šio asmens parodymai, negali būti laikomi įrodymais BPK 20 straipsnio prasme.

574.5.

58Apeliantas tvirtina, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu, nebuvo gauta jokių kitų objektyvių duomenų, kurie patvirtintų U. V. parodymus, dėl apeliantui pareikšto ginčijamos kaltinimo dalies pagrįstumo. Tokiu būdu, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad šio liudytojo nurodytų aplinkybių didžiąja dalimi nepatvirtino jokie objektyvūs baudžiamosios bylos duomenys, o objektyvūs bylos duomenys patikimai ir vienareikšmiškai paneigė liudytojo U. V. parodymus apie veikimą atitinkamų asmenų grupėje bei narkotinių medžiagų įgijimo šaltinį.

594.6.

60Ispanijos Karalystėje veikiančios gydymo įstaigos pažyma, Europolo kanalu gauta informacija bei kt. – leidžia abejoti U. V., kuris nuo pat šio proceso pradžios yra asmeniškai suinteresuotas šios bylos baigtimi, parodymų teisingumu. Būtent šie duomenys, tiek objektyviai teisiną A. V., tiek vienareikšmiškai paneigia jam (I. V.) inkriminuotos organizuotos grupės subūrimą bei disponavimą labai didelių narkotinių medžiagų kiekiu, būtent tokia bendrininkavimo forma. Taip pat paneigia U. V. nurodytą narkotinių medžiagų įgijimo šaltinį. Dėl to, bylos duomenų vertinimas, kuomet kaltinimo šalies versiją paneigiantys objektyvūs bylos duomenys yra atmetami, o patvirtinantys – besąlygiškai priimami, akivaizdžiai neatitinka baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtintų bylos duomenų vertinimo ir jų pripažinimo įrodymais principų, ir šiuos principus paneigia.

614.7.

62Apeliantas tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, ydingai vertino ir kitus baudžiamosios bylos duomenis. Antai duomenis, gautus iš U. V. kelionės metu naudoto tachografo, teisiamojo posėdžio metu apklausto specialisto R. V. bei specialisto G. L. paaiškinimus, atitinkamai dėl U. V. maršruto ir navigacinės sistemos įrenginyje išlikusią informaciją apie judėjimo maršrutą jam inkriminuojamu laikotarpiu. Dėl to, nebuvo įvertinta, jog navigacinio įrenginio IHEX duomenimis U. V. netoli Mursijos regiono, koordinatėmis ( - ), sustojo tik 2016 m. sausio 20 d. 9.58 (8.38) val. Ispanijos laiku, kur, pastarojo teigimu, buvo degalinėje 24H, į kurią A. V. neva atvežė kanapes. Tačiau tokie duomenys nesutampa su 2016 m. birželio 28 d. apžiūros protokole užfiksuotomis minėtos degalinės koordinatėmis, kurios apžiūros protokolo duomenimis yra kitos - ( - ) (t. 1, b. l. 122), kas, apelianto nuomone, objektyviai rodo, jog U. V. inkriminuojamu laiku buvo kitoje vietoje ir nurodo išgalvotas I. V. inkriminuotų narkotinių medžiagų įgijimo aplinkybes. Be to, nebuvo įvertinta tai, kad jokių duomenų apie U. V. judėjimą, jo nurodytais maršrutais, nėra užfiksuota navigaciniame įrenginyje „TOM TOM“, kuriuo kaip parodė pats liudytojas, kelionės metu jis naudojosi daugiausiai. Juo labiau, tachografo duomenyse nėra informacijos apie tai, kurioje konkrečioje Mursijos regiono vietoje, U. V. sustojo 2016 m. sausio 19 d. 20.25 val. ir stovėjo iki 2016 m. sausio 20 d. 8.17 val.

634.8.

64Apeliaciniame skunde nurodoma, kad liudytojo U. V. parodymai, teismo ne tik nebuvo vertinami visumoje su pirmiau minėtais duomenimis, bet ir tokių jo duotų parodymų dinamika ir turinys apie apelianto veikimą organizuotoje grupėje ir dalyvavimą nusikaltime (narkotinių medžiagų kontrabandoje) viso bylos proceso metu. Apelianto aiškinimu, U. V. teisme nurodytos aplinkybės dėl atsitiktinio judviejų trumpo susitikimo, prieš šiam išvykstant į Ispaniją, taip pat, kad liudytojas nuolat vykdavo į Ispanija, kurią labai gerai pažinojo, nes joje ilgus metus gyveno ir dirbo, praeityje buvo teistas už narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrabandą, akivaizdžiai paneigia skundžiamo nuosprendžio išvadas apie apelianto kaip organizatoriaus vaidmenį suburiant organizuotą grupę, parengiant nusikalstamos veikos planą bei paskirstant vaidmenis.

654.9.

66Apelianto vertinimu, jo kaip organizatoriaus vaidmenį narkotinių medžiagų kontrabandoje, paneigia ir U. V. parodymai apie tokias svarbias aplinkybes, kaip ryšio priemonės, kuriomis tariamai buvo bendraujama ir, kurių pirmosios instancijos teismas net nevertino, kas leidžia daryti išvadas apie paties liudytojo U. V. duotų parodymų nepatikimumą.

674.10.

68Pagal 2017 m. vasario 6 d. teisme U. V. parodymus, apeliantas I. V. davė jam lietuvišką SIM kortelę, kuri neva buvo skirta jų tarpusavio bendravimui ir kurią šis buvo įsidėjęs į savo lėšomis įgytą mobiliojo ryšio telefono aparatą. Apklausiamas įtariamuoju 2016 m. sausio 27 d. ir 2016 m. birželio 9 d., U. V., to nenurodė, t. y. kad jis, I. V., būtų parūpinęs kokią nors ryšio priemonę (mobilaus ryšio telefoną, SIM kortelę). Ir tik apklaustas po beveik pusės metų 2016 m. birželio 9 d., t. y. aiškinantis kokiu būdu buvo palaikomas ryšys, U. V. aiškino, kad buvo su apeliantu nuvykęs į namus, kur jam buvo duotas mygtukinis telefonas. Tokiu būdu, liudytojo parodymų apie komunikavimą su inkriminuotos organizuotos grupės nariais dinamika leidžia teigti, kad jokio U. V. bendravimo su apeliantu (I. V.) nebuvo nei iki jo išvykimo į Ispaniją, nei šio jo paskutinio reiso metu. Taigi tarpusavio komunikavimas nevyko jokiomis ryšio priemonėmis, nes jos nebuvo rastos, o kiti duomenys nenustatyti. Antai, liudytoju teisme apklausto pareigūno R. J., vykdžiusio U. V. sekimą, aiškinimu, jis nematė, jog U. V. būtų išmetęs kokius nors daiktus pro langą, kuomet vilkiku pastarasis važiavo Panevėžio link. Tai paneigia U. V. teiginius, kad mobiliojo ryšio telefoną, kuriuo buvo bendraujama, išmetė per langą. 2016 m. kovo 3 d. Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole, taip pat nebuvo fiksuota, kad U. V. kelionės per Lietuvos teritoriją metu būtų atsikratęs kokiu nors daiktu. Tačiau pirmosios instancijos teismas šių duomenų nevertino ir jų negretino su U. V. nurodytomis aplinkybėmis.

694.11.

70Be to, nevertindamas šių duomenų pirmosios instancijos teismas apie konkrečių mobiliojo ryšio telefono numerių priklausomybę apeliantui ir U. V. bei išvadas apie tariamą jų tarpusavio bendravimą nepagrįstai grindė daiktų apžiūros protokoluose neteisėtai išdėstytais ikiteisminio tyrimo pareigūno A. N. spėjimais ir prielaidomis apie konkrečių telefono numerių priklausomybę ir bendravimo turinį. Todėl apeliantas skundžiamo nuosprendžio išvadas, kad inkriminuotų laikotarpiu mobiliojo ryšio telefono numeriu ( - ) naudojosi U. V., o numeriu ( - ) – apeliantas (I. V.), laiko nepagrįstomis. Kadangi tokie duomenys nėra pagrįsti jokiais objektyviais bylos duomenimis.

714.12.

72Skunde atkreipiamas dėmesys, kad teismas neįvertino, jog visi mobiliojo ryšio telefonai, išimti apelianto gyvenamosios vietos bei asmens kratų metu, buvo nuodugniai aprašyti LKPB Techninių sprendimų valdybos 2016 m. balandžio 19 d. rašte „Dėl informacijos pateikimo“ (t. 5, b. l. 7-10), kuriame atsispindi ir ant visų telefonų dangtelių padaryti užrašai, tačiau apie asmens kratos metu iš jo paimtą telefoną „Samsung“ pažymėta tik, kad jis yra be SIM kortelės ir be dangtelio (33 pozicija, t. 5, b. l. 8). Nėra nurodyta, kad ant jo ekrano yra užrašas „Kaimin“. 2016 m. sausio 27 d. asmens kratos protokole, taip pat nebuvo nurodyta, kad paimtas mobiliojo ryšio telefonas „Samsung“ pasižymi kokiais nors išskirtiniais požymiais, t. y. kad ant jo yra kokie nors užrašai. Tokiu būdu, pareigūno A. N. surašytame apžiūros protokole užfiksuotas ant telefono aparato dangtelio neva buvęs užrašas, kurio pagrindu, kaip numanoma apelianto, liudytojui U. V. ir buvo priskirtas konkretus mobiliojo ryšio telefono numeris, atsižvelgus į paminėtas aplinkybes, pagrįstai leidžia spręsti ne apie konkrečių telefono numerių priklausomybę konkretiems asmenims, bet – apie tai, kad arba buvo apžiūrimas ne tas pats mobiliojo ryšio telefono aparatas, kuris buvo paimtas apelianto I. V. kratų metu, arba toks užrašas atsirado vėliau, t. y. po to, kai šis mobiliojo ryšio telefono aparatas buvo grąžintas ikiteisminio tyrimo iniciatorei tyrėjai J. S. po jo duomenų nuskaitymo Techniniu sprendimų valdyboje.

734.13.

74Apeliantas pažymi, kad teismas, darydamas išvadas apie konkrečių telefono numerių priklausomybę konkretiems asmenims, neįvertino ir tų svarbių aplinkybių, kad aptartame mobiliojo ryšio telefono aparate nėra išlikę nei laiko, nei datos parametrų, nėra SMS žinučių, fiksuoto pokalbių turinio, kas objektyviai leistų spręsti, kad nuosprendyje nurodytais telefono numeriais inkriminuotu laikotarpiu tarpusavyje kontaktavo būtent I. V. ir liudytojas U. V., jau nekalbant apie kontaktų turinį.

754.14.

76Spręsdamas dėl minėtų telefono numerių priklausomybės konkretiems asmenims teismas neįvertino, kad SIM kortelės dėklas su liudytojui U. V. priskiriamu telefono numeriu ( - ) buvo rastas būtent apelianto gyvenamosios vietos kratos metu, kas leidžia teigti, jog šiuo numeriu naudojosi jis I. V. arba jo šeimos nariai. Juolab, kad ir pats U. V. bylos nagrinėjimo teisme metu ne vieną kartą ir itin detaliai apklaustas apie mobiliojo ryšio telefono aparato ir SIM kortelės, kuria neva kontaktavo su apeliantu, įsigijimo aplinkybes, teisminio nagrinėjimo metu nurodė, jog SIM kortelę jis nusipirko pats, tuo tarpu, kad apeliantui būtų perdavęs įsigytos SIM kortelės dėklą, neparodė.

774.15.

78Teismo liko neįvertinta ir tai, kad apžiūros protokole, kurio duomenimis teismas grindė savo išvadas apie konkrečių telefono numerių priklausomybę apeliantui bei liudytojui U. V., pateikiama informacija apie SIM korteles, naudotas su pateiktu IMEI, yra visiškai nesusijusi su I. V. asmens kratos metu paimtu mobiliojo ryšio telefonu „Samsung“, nes pastarojo telefono IMEI yra su pabaiga ( - ), o apžiūros protokole yra pateikta informacija apie mobiliojo ryšio telefoną, kurio IMEI yra su pabaiga ( - ). Tad ir duomenys apie naudotas SIM korteles bei pirmąjį ir paskutinįjį skambutį, priešingai nei daroma išvada skundžiamame teismo nuosprendyje, nėra susiję su mobiliojo ryšio telefonu, paimtu apelianto asmens kratos metu (t. 5, b. l. 16).

794.16.

80Apelianto vertinimu, visos šios nurodytos aplinkybės, kurių, jo manymu, pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino, rodo, kad bylos medžiagoje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų I. V. bei liudytojo U. V. telefoninius kontaktus inkriminuojamų nusikaltimų padarymo metu bei patvirtintų liudytojo U. V. parodymus apie šias aplinkybes, o kartu – ir apelianto kaltę organizavus disponavimą jam inkriminuotų narkotinių medžiagų labai dideliu kiekiu bei dalyvavus jų kontrabandoje.

814.17.

82Pirmosios instancijos teismas nevertino ir bylos medžiagoje esančių kriminalinės žvalgybos duomenų, iš kurių matyti, kad iki liudytojo U. V. sekimo metu užfiksuoto jo susitikimo su I. V., apie jį, kaip asmenį, galimai dalyvaujantį U. V. vykdomame disponavime narkotinėmis medžiagomis bei jų kontrabandoje, kriminalinės žvalgybos veiksmus vykdančios institucijos neturėjo jokių duomenų. Tai patvirtino ir liudytojas R. J., parodydamas, kad toks sekamojo susitikimas su apeliantu buvo jam netikėtas ir, kad I. V. buvo identifikuotas tik vėliau. Analogiškus parodymus iš esmės davė ir liudytojas A. N., pažymėdamas, kad informacija dėl narkotinės medžiagos gabenimo buvo gauta tik dėl U. V.. Byloje esantys tyrėjos J. S. 2016 m. sausio 27d. tarnybiniai pranešimai dėl nusikalstamos veikos požymių nustatymo (t. 1, b. l. 15-16), taip pat įrodo, kad nebuvo disponuojama duomenimis apie jokius konkrečius asmenis, tame tarpe ir A. V., iš kurių U. V. tariamai įgijo apeliantui perduotas narkotines medžiagas – kanapes. Tai objektyviai leidžia daryti išvadą, jog tokia U. V. išgalvota aplinkybė tyrimui buvo nurodyta vėliau, nenorint atskleisti tikrųjų jo įgytų narkotinių medžiagų pardavėjų.

834.18.

84Neigiant, dalyvavimą inkriminuotoje veikoje, skunde akcentuojamas ir 2016 m. sausio 27 d. tarnybinio pranešimo (t. 1, b. l. 16-17) turinys, kuris IBPS buvo įregistruotas beveik po dviejų mėnesių, t. y. 2016 m. kovo 21 d.. Iš jo matyti, kad apeliantui inkriminuotą kanapių kiekį liudytojas U. V. įgijo iš nenustatytų asmenų, o šio tarnybinio pranešimo pagrindu pradėto ikiteisminio tyrimo dokumente nurodyta, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 199 straipsnio 3 dalį ir, jog nėra nustatytas asmuo, galimai padaręs kontrabandos nusikaltimą.

854.19.

86Visų šių išdėstytų aplinkybių pagrindu, apeliantas daro išvadą, kad Panevėžio apygardos teismas, nuteistojo I. V. atžvilgiu priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, skundžiamoje dalyje nepagrįstai ir neteisingai jį pripažino kaltu padarius BK 199 straipsnio 3 dalyje numatytą sunkų nusikaltimą bei padarė nepagrįstą ir neteisingą išvadą, kad šį nusikaltimą jis padarė veikdamas organizuotoje grupėje. I. V. tvirtina, kad yra kaltas tik dėl disponavimo labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, todėl iš jam pareikšto kaltinimo turi būti šalinama inkriminuota organizuotos grupės aplinkybė, o jis dėl dalyvavimo narkotinių medžiagų kontrabandoje išteisintas, neįrodžius, kad I. V. dalyvavo BK 199 straipsnio 3 dalyje nustatyto nusikaltimo padaryme.

874.20.

88Apeliaciniame skunde, apeliantas nesutinka ir su jam paskirta bausme. Pažymi, kad visas jam inkriminuotas narkotinių medžiagų kiekis buvo išimtas iš civilinės apyvartos, todėl realiai nebuvo padaryta jokia žala baudžiamojo įstatymo saugomiems teisiniams gėriams. Be kita ko, surastos ir iš apelianto paimtos narkotinės medžiagos – kanapės yra priskiriamos lengvų narkotinių medžiagų kategorijai, kuri yra legalizuota ne vienoje Europos Sąjungos valstybėje narėje. Dėl šių priežasčių mano, kad visos šios paminėtos aplinkybės, kurių pirmosios instancijos teismas, parinkdamas skirtinos laisvės atėmimo bausmės dydį, visiškai nevertino, rodo mažesnį apeliantui inkriminuojamos nusikalstamos veikos pavojingumą.

894.21.

90Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl skirtinos laisvės atėmimo bausmės dydžio, neįvertino jo asmenybės pavojingumo. Jis anksčiau niekada nebuvo teistas, darbinėje ir socialinėje veikloje yra charakterizuojamas išimtinai teigiamai, turi šeimą, kurioje auginą mažametį sūnų bei palaiko itin glaudžius santykius, rūpinasi savo sūnumi iš pirmosios santuokos, nuoširdžiai prisipažino dėl inkriminuojamo nusikaltimo. Visą tai, pasak apelianto, rodo jo mažesnį asmenybės pavojingumą.

914.22.

92Visos šios nurodytos aplinkybės, objektyviai patvirtina, kad teismas neturėjo pagrindo skirti tokią griežtą bausmę, kuri viršijo BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį. Be to, apelianto manymu, teismų praktikoje analogiško pobūdžio bylose yra skiriamos laisvės atėmimo bausmės, neviršijančios komentuojamo straipsnio dalyje nustatyto bausmės minimumo, kurios savo esme yra ir taip itin griežtos. Tuo pačiu, kritikuojama ir paties teismo procesinio sprendimo logika, kai už ženkliai besiskiriančius narkotinių medžiagų kiekius (nuteistajam V. K. inkriminuotas neteisėtas disponavimas 309,248 kg kanapių dervos, kai apeliantui inkriminuotas neteisėtas disponavimas tik 17,807 kg kanapių antžeminių dalių) yra skiriamos iš esmės vienodos laisvės atėmimo bausmės (nuteistajam V. K. – 13 metų 6 mėnesiai, o apeliantui - 13 metų), rodo, kad narkotinių medžiagų kiekio kriterijumi šiuo atveju teismas, parinkdamas laisvės atėmimo bausmės dydį, iš esmės nesivadovavo. Tai taip pat leidžia teigti, kad I. V. paskirta laisvės atėmimo bausmė yra aiškiai per griežta ir akivaizdžiai neteisinga. Tai patvirtina ir teismų praktikoje vyrauja akivaizdi tendencija už veiką, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, net ir nenustačius byloje jokių išimtinių ar lengvinančių aplinkybių, skirti švelnesnes laisvės atėmimo bausmes, nei jam buvo paskirta skundžiamu teismo nuosprendžiu.

934.23.

94Tokiu būdu, paskirta bausmė yra aiškiai per griežta ir neatitinkanti ne tik bausmių skyrimo praktikos už nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, bet ir bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų. Todėl skundžiamas Panevėžio apygardos teismo 2018 m. vasario 23 d. nuosprendis turi būti keistinas, paskiriant apeliantui ne didesnę, nei minimali, bausmę, numatytą sankcijoje už BK 260 straipsnio 3 dalyje nustatyto nusikaltimo padarymą, t. y. ne didesnę, nei 10 metų laisvės atėmimo.

954.24.

96Apeliaciniame skunde nurodomi argumentai ir dėl nepagrįsto priteisimo atlyginti proceso išlaidas, kurias sudarė sumos, išmokėtos į teismą šauktiems liudytojai A. P. ir specialistui G. L.. Akcentuojama, kad teismų praktikoje laikomasi vienareikšmės nuostatos, jog proceso išlaidos iš nuteistojo išieškomos tik tuomet, kai proceso išlaidas sąlygojo pats kaltinamasis (pvz., baudžiamoji byla Nr. 1A-55-2-2/2015). Šiuo gi atveju, pirmosios instancijos teismas, besąlygiškai vadovaudamasis kartu su kaltinamuoju aktu prokuroro pateiktu kviestinų į teismą asmenų sąrašu, šiuos asmenis savo iniciatyva iškvietė į teismo posėdį ir juos apklausė. Taigi, apelianto vertinimu, minėtas proceso išlaidas sąlygojo paties pirmosios instancijos teismo veiksmai, tiriant ir vertinant jam pateiktus šios baudžiamosios bylos duomenis, todėl teismas neturėjo jokio pagrindo šių asmenų kelionės į teismą išlaidas priteisti iš jo - nuteistojo I. V., bei kitų nuteistųjų.

975.

98Nuteistasis A. V. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2018 m. vasario 23 d. nuosprendžio dalį, kuria jis pripažintas kaltu pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 3 dalį, ir šioje dalyje priimti išteisinamąjį nuosprendį, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

995.1.

100Apeliaciniame skunde nurodoma, kad ši nuosprendžio dalis, yra neteisėta ir nepagrįsta, priimta padarius esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus, netinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą, nuosprendyje išdėstytos išvados neatitinka bylos aplinkybių.

1015.2.

102Nuteistojo nuomone, pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį A. V. atžvilgiu, nesilaikė baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, netinkamai ir neišsamiai vertino byloje esančius įrodymus, išvadas dėl kaltės grindė nepatikimais įrodymais, nuosprendžio motyvuojamoje dalyje neaptarė dalies duomenų įrodomosios reikšmės, teismo nuosprendį grindė prielaidomis, o nepašalintos abejones vertino kaip apelianto kaltės įrodymus, tuo pažeidžiant nekaltumo prezumpcijos reikalavimus. Šie padaryti pažeidimai traktuojami kaip esminiai, sukliudę išsamiai ir nešališkai išnagrinėti baudžiamąją bylą bei priimti teisingą nuosprendį. Padarytų pažeidimų pasėkoje teismo išvados dėl nuteistojo A. V. kaltės neatitinka faktinių bylos aplinkybių.

1035.3.

104Apeliantas nurodo, kad byloje esminiu ir vieninteliu jo (A. V.) kaltės įrodymu, kuriuo grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis, yra nuo baudžiamosios atsakomybės BK 391 straipsnyje numatytu pagrindu atleisto liudytojo U. V. parodymai apie tariamą A. V. vaidmenį atliekant nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 straipsnio 3 dalyje ir 199 straipsnio 3 dalyje. Visgi, byloje tokį procesinį statusą turinčio liudytojo parodymai, jų patikimumas ir pakankamumas, pripažįstant asmenį kaltu dėl sunkaus ir labai sunkaus nusikaltimų padarymo, turi būti itin atidžiai vertinami, t. y. turi būti atsižvelgiama tiek į šio asmens procesinę padėtį, tiek į jo duotų parodymų nuoseklumą ir atitikimą kitai įrodomajai bylos medžiagai. Taigi, vertindamas šio asmens parodymų patikimumą teismas privalėjo tai daryti itin kruopščiai. Tačiau, pirmosios instancijos teismas, vertindamas U. V. parodymus, jais besąlygiškai tikėjo ir jais rėmėsi. Neatsižvelgė į šio asmens procesinę padėtį ir dėl to galimą įtaką jo parodymų teisingumui.

1055.4.

106Apelianto vertinimu, tiek U. V. pirminės apklausos, atliktos po sulaikymo 2016 m. sausio 26 d., duotų parodymų neišsamumas, pateisinant nuovargiu, tiek vėlesnis liudytojo parodymų keitimas, paneigia teismo išvadas dėl šio įrodymo patikimumo, bei leidžia spręsti apie tai, kad U. V. jau nuo jo sulaikymo žinojo, jog duodamas kaltinimui naudingus ir „teisingus“ parodymus galimai išvengs baudžiamosios atsakomybės. Juolab, kad ir teisme apklaustas pareigūnas A. N., parodė, kad kriminalinės žvalgybos tyrimas buvo atliekamas I. V. ir apelianto (A. V.) atžvilgiu, t. y. U. V. nebuvo esminė ikiteisminio tyrimo pareigūnams įdomi figūra, o policijos tyrimo tiesioginis objektas buvo I. V. su A. V., ir būtent jų kaltės įrodymus buvo siekiama surinkti sekant ir sulaikant U. V.. Dėl to, jau sulaikymo metu pareigūnai galėjo nurodyti U. V., dėl kokios priežasties jis yra sulaikomas ir kokios veikos yra tiriamos, kokių parodymų yra tikimasi iš jo. Dėl šių priežasčių apeliantas mano, kad šios aplinkybės leidžia spręsti apie galimas pareigūnų manipuliacijas U. V. parodymais, todėl jų turinį, teismas privalėjo vertinti itin kruopščiai, tačiau to nepadarė.

1075.5.

108Skunde, pasisakant dėl U. V. parodymų, t. y. jų turinio nuoseklumo ir atitikimo kitiems byloje esantiems įrodymams, nurodoma, kad šio liudytojo parodymai dėl apelianto A. V. veiksmų, nuo pat pirmosios jo apklausos nebuvo nuoseklūs. Antai, 2016 m. sausio 26 d. U. V., apklaustas įtariamuoju, negalėjo detalizuoti jokios informacijos, susijusios su A. V. atliktais veiksmais tariamai tiesiogiai jam perduodant narkotines medžiagas. Buvo nurodoma tik tai, kad jis nežino kokiu būdu A. V. jį tariamai susirado („kaip supratau, Irmantas jam pasakė, kur manęs ieškoti“), nors vėliau jau teigė, kad jis su A. V. susirašinėjo SMS žinutėmis, nurodė, kad jo vilkikas buvo „kaip visada“ automobilių stovėjimo aikštelėje prie degalinės. Be to, duodamas pirminius parodymus U. V. nurodė, kad „prieš tai (pastaba – prieš hašišo pasikrovimą) į tą pačią aikštelę atvažiavo Irmanto brolis, kuris man vėl padavė tašę su marihuana“. Tokiu būdu, jau pirminės apklausos metu, U. V. „neteisingai“ nurodžius tariamą A. V. nusikalstamų veiksmų atlikimo vietą (tiek kaltinamajame akte, tiek skundžiamu nuosprendžiu konstatuota, kad hašišas vežtas V. K., buvo perduotas U. V. Almerijos regione, Ispanijos Karalystėje, o A. V. marihuaną tariamai jam perdavė degalinėje Mursijos mieste, kai minėtas vietas skiria apie 200 km atstumas, kiekvienos vėlesnės apklausos metu šio kaltinimo liudytojo „atmintis tik gerėjo“ ir jis „prisimindavo“ vis daugiau ir vis tikslesnių nusikalstamos veikos detalių, atitinkančių kaltinimo versiją.

1095.6.

110Pirmosios instancijos teismas, byloje svarbia aplinkybe laikė, kad A. V. į susitikimus su U. V. buvo atvykęs automobiliu Seat Ibiza, t. y. automobiliu, kurį apeliantas buvo išsinuomojęs savo vardu. Teismo aiškinimu, nesant duomenų, kad U. V. prieš duodant pirminius parodymus apie nagrinėjamas nusikalstamas veikas, buvo ir ar buvo galima žinoti apie A. V. naudojamas transporto priemones, nebuvo pagrindo abejoti ir šiais U. V. parodymais. Visgi, apelianto įsitikinimu, tokia teismo išvada yra nepagrįsta ir prieštarauja bylos įrodomajai medžiagai. U. V. apklausų protokoluose, nei pirmosios, nei vėlesnių apklausų metu įtariamojo procesiniame statuse, pastarasis nenurodė, kokiu automobiliu A. V. atvažiavo. Taigi tokios teismo išvados, turinčios pagrįsti U. V. parodymų patikimumą, iš esmės prieštarauja bylos įrodymams ir tik rodo, jog šios teismo išvados yra esmingai klaidingos. Be kita ko, U. V. nurodomą aplinkybę apie A. V. tariamai vairuotą automobilį, paneigia ir kiti byloje esantys įrodymai. Nors automobilis Seat Ibiza, v. n. ( - ), laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 12 d. iki 2016 m. sausio 31 d. buvo išnuomotas apelianto vardu, tačiau duomenų, kad būtent šiuo automobiliu asmeniškai naudojosi jis, nėra. Paties apelianto aiškinimu, jis išnuomotu automobiliu bylai aktualiu laikotarpiu nesinaudojo, kadangi automobilis buvo perduotas naudotis M. A., jo buvimo Ispanijoje metu. Šią aplinkybę, teisme patvirtino ir pats M. A., parodydamas, kad nuomotu automobiliu iki 2016 m. sausio 23 d. sulaikymo naudojosi būtent jis, bei tai, kad apie blogą A. V. sveikatą jam buvo žinoma iš bendravimo su D. L., tuo tarpu paties A. V. iki sulaikymo jis nematė. Bylos duomenys patvirtina, kad 2016 m. sausio 23 d. sulaikymo metu minėtą automobilį taip pat vairavo M. A., t. y. faktą, kad nuomotu automobiliu Seat Ibiza naudojosi būtent pastarasis. Pirmosios instancijos teismas, tokių M. A. parodymų, melagingais nepripažino, todėl apelianto vertinimu, šio liudytojo parodymai, turi būti vertinami kaip patikimas ir nepaneigtas įrodymu šaltinis, paneigiantis U. V. parodymų teisingumą. Būtent šios, nurodytos aplinkybės, apelianto aiškinimu, patvirtina U. V. parodymų nepatikimumą ir leidžia spręsti, jog ši teismo vertinimu svarbi aplinkybė, kuri nebuvo nurodyta pirminių šio liudytojo apklausų metu, tikėtina buvo suderinta su ikiteisminį tyrimą atliekančiais pareigūnais, jiems tyrimo metu gavus informaciją, kad automobilis nurodytu laikotarpiu buvo išnuomotas A. V., nors tokia kaltinimo versija ir yra paneigta byloje esančia įrodomąja medžiaga. Tuo pačiu apeliantas pažymi, kad automobilių gamintojas Seat yra Ispanijos automobilių gamintoja, ir būtent minėtos markės automobiliai, šioje šalyje yra populiariausi, todėl naudojimasis tokiu automobiliu, nėra išskirtinė aplinkybė, leidžianti daryti identifikuojančias išvadas.

1115.7.

112Apeliaciniame skunde nuteistasis tvirtina, kad U. V. parodymus apie jo susitikimus su apeliantu degalinėje, paneigia ir tai, kad, nors liudytojas ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad dėl susitikimo degalinėje bendravo tiesiogiai (žinutėmis) su A. V., tačiau byloje jokio jų tarpusavio susirašinėjimo ar kitokio kontaktavimo (tiesiogiai ar ryšio priemonėmis) nebuvo fiksuota. Nėra duomenų apie tai, kad aktualiu laikotarpiu A. V. ir I. V. būtų atvirai ar užmaskuotai aptarę susitikimo su liudytoju Ispanijoje aplinkybes, ar I. V. ir U. V. bendravimo ryšio priemonėmis aplinkybes, kur būtų aptariamos kokios nors tariamai vykusio jo, A. V. ir U. V. susitikimo detalės. Taigi, byloje jo kontaktai su U. V., nei techninėmis priemonėmis, nei kitų asmenų parodymais, išskyrus U. V., nėra užfiksuoti. Tokiu būdu, byloje, vien nuo atsakomybės atleisto liudytojo parodymai, kurie nepatvirtinti jokiais kitais duomenimis, yra vienintelis duomuo, iš kurio teismas nepagrįstai padarė lemiamą išvadą dėl esminės įrodinėtinos aplinkybės ir dėl jo, A. V., kaltės.

1135.8.

114Apeliaciniame skunde nurodoma, kad šiuo atveju U. V. parodymai, negali būti laikomi neabejotinu ir patikimu įrodymų šaltiniu, kuriuo remiantis būtų galima pripažinti apeliantą A. V. kaltu dėl sunkaus ir labai sunkaus nusikaltimų padarymo. Nepaisant to, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad U. V. parodymus patvirtina iš automobilio, kuriuo gabentos narkotinės medžiagos, tachografo ir navigaciniuose įrenginiuose fiksuoti duomenys apie U. V. atvykimą į Mursijos regioną ir jo nurodytas degalines. Tačiau, apelianto vertinimu, būtent šie teismo nurodomi objektyvūs duomenys apskritai nepatvirtina ir negali patvirtinti nurodytų aplinkybių, susijusių su U. V. judėjimo vietomis, o tik tokias galimybes. Iš šių byloje esančių duomenų matyti tik tai, kad U. V. navigacijoje ieškojo Mursijos degalinių, tačiau byloje nėra aišku, nei kada konkrečiai šios vietos buvo surinktos navigacijoje (šios informacijos nebuvo galima nustatyti dėl įrenginio techninių ypatybių, kaip nurodė specialistas), nei tai, ar U. V. apskritai į jas vyko, juo labiau įvertinant tai, kad jis domėjosi ir kitomis vietomis Ispanijos Karalystėje. Be to, tokie duomenys į navigacijos įrenginį galėjo būti suvesti ir anksčiau, t. y. iki 2016 m. sausio, kadangi navigacijos įrenginyje, kaip parodė specialistas, buvo užfiksuoti duomenys ir iki 2015 m. Be kita ko, tachografo duomenys taip pat neleidžia konkrečiai identifikuoti važiavimo vietovės (jie skirti fiksuoti tik važiavimo – sustojimo laiką, bet ne maršrutą ir neleidžia nustatyti judėjimo vietovės bei maršruto), todėl turima informacija tik leidžia daryti prielaidas, kad aptariamu laikotarpiu U. V. galėjo būti Mursijoje. Dėl to, apeliantas tvirtina, kad tokie teismo nuosprendyje nurodyti objektyvūs duomenys iš tiesų nepatvirtina jokių konkrečių aplinkybių buvimo, o tik tikėtiną U. V. judėjimo maršrutą, kuris byloje grindžiamas iš esmės vien tik pastarojo liudytojo parodymais. Juo labiau, abejonių, susijusių su U. V. judėjimu Ispanijoje, byloje nėra įmanoma pašalinti, nes iš ištirtų įrenginių tokios informacijos gauti nėra techninių galimybių, o jokių kitų informacijos šaltinių šiuo aspektu byloje tiesiog nėra. Todėl tvirtinama, kad tokie teismo akcentuoti duomenys neleidžia daryti jokių išvadų apie tai, kad su U. V. buvo susitikęs apeliantas A. V., ir kad vadovaudamasis nekaltumo prezumpcijos imperatyvais, teismas, privalėjo abejones aiškinti kaltinamojo naudai, t. y. konstatuoti, kad objektyviais byloje esančiais duomenimis neįmanoma patikimai patvirtinti konkrečių U. V. kelionės taškų Ispanijos Karalystėje bylai aktualiu laikotarpiu, o ne konstatuoti, kad šios tikimybės „visiškai patvirtina“ U. V. parodymus.

1155.9.

116Apeliaciniame skunde pažymima, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino gynybos pateiktus įrodymus, kurie neginčytinai patvirtina faktą, jog apeliantas 2016 m. sausio 19-20 dienomis apskritai negalėjo susitikti su U. V. ir perduoti jam narkotines medžiagas, nes jis (A. V.) gydėsi priklausomybių klinikoje.

1175.10.

118Tokiu būdu teigiama, kad teismo argumentai susiję su pasirinktos gynybos taktikos vertinimu, rodo, kad teismas įrodymus vertino pažeisdamas BPK įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, tuo pačiu paneigdamas nekaltumo prezumpciją ir įpareigojimą įrodymus vertinti nešališkai, be išankstinio nusiteikimo. Tuo pačiu, kaltinamojo parodymai gali būti vertinami kritiškai tik dėl to, jog jo parodymai yra nenuoseklūs, prieštaringi ar paneigti kitais bylos įrodymais, tačiau ne dėl to, kad kaltinamasis realizavo savo teisę pasirinkti kuriuo proceso metu jis pageidauja duoti paaiškinimus. Tas pats nurodoma ir dėl kitų gynybos teikiamų įrodymų, šiuo atveju pažymos iš gydymosi įstaigos Ispanijos Karalystėje. Aiškinama, kad pirmosios instancijos teismas, privalėjo vertinti ne pasirinktos gynybos taktikos pobūdį (pažymos pateikimo laiką), tačiau pateikto įrodymo turinį, įrodomąją reikšmę, tikrumą ir patikimumą. Gi, atmesdamas tokį gynybos pateiktą įrodymą, kritikuoja jį dėl neva nelogiško pateikimo laiko, nurodydamas, jog pažyma pateikta 2017 m. sausio 17 d. teisiamojo posėdžio metu, nors buvo išduota 2016 m. birželio 22 d., o pateikimą praėjus tam tikram laiko tarpui sąlygojo tai, kad ji buvo gauta iš užsienio gydymo įstaigos. Tuo pačiu akcentuojamas faktas, kad apie apelianto, A. V., gydymąsi klinikoje informaciją gavo ir teismui pateikė ne tik gynėja, bet ir prokuroras, kuris tokią informaciją gavo oficialiais valstybių tarptautinio bendradarbiavimo kanalais. Tačiau teismas to net nepaminėjo. Prokuroro į bylą 2017 m. sausio 25 d. pateiktu Europolo atsakymu, nustatyta, kad A. V. į gydymo įstaigą atvyko 2016 m. sausio 18 d., išvyko 2016 m. sausio 22 d., o pažymėjimas dėl gydymo jam nebuvo išduotas, kadangi jis anksčiau nutraukė gydymą. Informacija apie jo, apelianto gydymąsi buvo nurodyta ir skundžiamajame nuosprendyje išdėstant 2017 m. rugsėjo 19 d. Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos rašte nurodytos informacijos turinį (t. 19, b. l. 43-44). Tokiu būdu, kritiškai vertindamas gynybos teikiamą objektyvią informaciją, paneigiančią bet kokias prielaidas apie A. V. tariamus nusikalstamus veiksmus, teismas nevertino ir nepasisakė, kad analogiško turinio informacija buvo pateikta ir iš kaltinimo pusės. Taigi, šiuo atveju, teismas neturėjo jokio objektyvaus pagrindo abejoti šia oficialia prokuroro pateikta informacija. Gi, nuosprendyje nepateikta jokių motyvų kad ši informacija turėtų būti vertinama kritiškai, o tai, kad teismas šiuos duomenis prijungė prie bylos ir savo iniciatyva neatliko jokių papildomų veiksmų, susijusių su šios informacijos patikrinimu, apelianto vertinimu, leidžia daryti išvadą, jog teismas laikė ją patikima. Todėl toks įrodymų vertinimas, kai gynybos pateikiamas įrodymas yra nepagrįstai atmetamas, motyvuojant teismui neįtikusia gynybos taktika ir pateikimo laiku, o ne pateikto įrodymo turinio kritika, bei oficialiu tarptautiniu keliu valstybinio kaltintojo pateikto analogiško įrodymo turinys nuosprendžio motyvuose apkritai nutylimas ir apskritai nevertinamas, leidžia konstatuoti tai, kad toks įrodymų vertinimo būdas iš esmės neatitinka BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintų reikalavimų įrodymų vertinimo procesui, kas turi būti vertinama esminiu BPK pažeidimu.

1195.11.

120Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas gynybos pateiktus duomenis dėl A. V. gydymosi, nurodė, kad jo paties parodymai apie vykimą gydytis ir su tuo susijusias aplinkybes buvo nenuoseklūs. Visgi, atkreipiamas dėmesys, kad apeliantas gydėsi nuo priklausomybių narkotinėms ir psichoaktyvų poveikį turinčioms medžiagoms, kurių sukelta žala esmingai įtakojo ne tik jo paties fizinę, bet ir psichinę būklę. A. V. aiškinimu, vykdamas į kliniką jis buvo neadekvačios psichinės būklės, negalėjo tinkamai suprasti ir vertinti situacijos, atstumo nuo namų iki klinikos, apie tai, kad jį lankė sugyventinė. Prastą sveikatos būklę ir negebėjimą normaliai orientuotis aplinkoje teisminio nagrinėjimo metu patvirtino ir liudytoja apklausta D. L.. Be kita ko, I. V. pervestų piniginių lėšų išgryninimo laikas – 2016 m. sausio 17 d. ir 2016 m. sausio 22 d., visiškai atitinka gydymosi klinikoje laiką – laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 18 d. iki 2016 m. sausio 22 d., kuomet A. V., buvo klinikoje, piniginės lėšos nebuvo nuimamos, jos buvo nuimtos prieš gulantis į kliniką ir iš karto išėjus iš jos. Tokiu būdu, vertindamas jo, apelianto, parodymus, kaip subjektyvųjį įrodymų šaltinį, teismas privalėjo atsižvelgti į bylos įrodymais patvirtintas ir natūralias aplinkybes, susijusias su jo tuometine psichine būkle ir gebėjimu vertinti aplinką. Būtent šių aplinkybių kontekste turėjo būti vertinami jo parodymai, ir šios aplinkybės paaiškina tam tikrus, šiuo atveju neesminius nesutapimus.

1215.12.

122Teismo nepagrįstai atsisakyta remtis ir liudytojos D. L. parodymų turiniu, kuriuo ji be kitų aplinkybių, parodė apie gydymo įstaigos suradimą, gydymąsi, išrašymą ir apmokėjimą. Apelianto vertinimu, toks teismo sprendimas neturi jokio faktinio pagrindimo ir nėra motyvuotas, t. y. nuosprendžiu nebuvo nustatytas ir konstatuotas šios prisiekusios liudytojos parodymų melagingumas, gi, jos parodymus patvirtina kiti byloje esantys įrodymų šaltiniai (prokuroro bei gynybos pateikti dokumentai apie A. V. gydymąsi).

1235.13.

124Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad šios, pirmiau aptartos aplinkybės rodo, kad jis, A. V., gydydamasis klinikoje, esančioje maždaug už 400 km nuo Mursijos miesto, objektyviai neturėjo jokios galimybės perduoti U. V. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis 17807,87 g narkotinės medžiagos. Nepaisant to, apygardos teismas tai vertino priešingai, nors tiek subjektyvūs, tiek objektyvūs įrodymų šaltiniai, neabejotinai paneigė U. V. nenuoseklius parodymus. Tokiu būdu teismas, remdamasis išimtinai šio liudytojo nurodytomis aplinkybėmis, pripažindamas apeliantą kaltu, padarė esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus, sukliudžiusius išsamiai ir nešališkai išnagrinėti baudžiamąją bylą ir priimti teisingą nuosprendį, t. y. teismo išvados apie jo, A. V. veiksmus neatitinka faktinių bylos aplinkybių.

1255.14.

126Skunde apeliantas nurodo, kad jo kaip bendrininko, veikusio organizuotoje grupėje, kaltė taip pat buvo grindžiama U. V. parodymais, dėl kurių vertinimo jau buvo pasisakyta. Tuo tarpu, teismo argumentas, kad apelianto bendrininkavimą pagrindžia, jo intensyvus bendravimas su I. V., laikomas visiškai nepagrįstu, kadangi, I. V. yra jo, A. V. brolis, ir toks jų bendravimas bylai aktualiu laikotarpiu savo intensyvumu nebuvo niekuo išskirtinis. Apelianto vertinimu, fiksuotas, jų tarpusavio susirašinėjimo turinys, taip pat neleidžia teigti, kad toks jų bendravimas buvo susijęs su nusikalstamų veikų vykdymu. Pažymima, kad šiuo atveju manoma, jog teismas nuosprendyje sąmoningai nutylėjo objektyviai užfiksuotą tokio jų bendravimo turinį, t. y., kokios būtent konkrečios žinutės leistų daryti tokias išvadas. Apelianto vertinama, kad šiuo atveju, teismo išvados yra grindžiamos ne žinučių turiniu (t. y. objektyviu duomenų šaltiniu), o ikiteisminio tyrimo pareigūno A. N. interpretacijomis ir subjektyviomis pastabomis, kurios be teisinio pagrindo įrašytos į 2016 m. birželio 10 d. protokolą. Tuo tarpu teismas, privalėjo vertinti ne šias pareigūno subjektyvias pastabas ir jose pateikiamas savitas pareigūno interpretacijas, bet išimtinai SMS žinučių turinį, iš kurio akivaizdu, kad jose nėra aptariamos jokios nusikalstamos veikos vykdymo detalės. Juolab, kad įrodymų vertinimo pareiga tenka teismui, o ne protokolą rašančiam ikiteisminio tyrimo pareigūnui, todėl pareigūnas turi nustatyti ir protokole užfiksuoti objektyvius duomenis, o išvadas iš šių duomenų daro tik juos ištyręs teismas.

1275.15.

128Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad dalis fiksuotų SMS žinučių tarp jo, A. V., ir I. V. dėl tariamo narkotinių medžiagų įsigijimo yra 2016 m. sausio 21 d. ir vėlesnės, t. y. jau po to, kai jis tariamai perdavė U. V. įgytas narkotines medžiagas. Be kita ko, byloje pateiktas jo, A. V., ir I. V. susirašinėjimas yra selektyvus ir fragmentiškas, todėl iš jo ne tik kad nėra aišku, jog buvo bendraujama būtent apie narkotinių medžiagų įsigijimą, tačiau apkritai yra sudėtinga suprasti susirašinėjimo turinį, kadangi į bylą buvo pateiktos tik atskiros tyrėjų atrinktos bendravimo dalys, iš kurių negalima daryti objektyvių išvadų apie visą bendravimo kontekstą ir tikrąjį turinį.

1295.16.

130Apeliaciniame skunde teigiama, kad šis įrodymų šaltinis, atsižvelgiant į apelianto ir I. V. giminystės ryšius, bendravimo intensyvumą, užfiksuotą turinį, niekaip neįrodo nei jo nusikalstamų veiksmų, nei jo ir I. V. susitarimo veikti organizuotoje grupėje įvykdant jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Įrodymų ištyrimas ir vertinimas, kai realiai nevertinant SMS žinučių turinio yra remiamasi tyrėjo subjektyviomis „įžvalgomis“, be teisinio pagrindo įrašytomis apžiūros protokole, neatitinka BPK 20 straipsnyje įtvirtintų įrodymams ir jų vertinimui keliamų reikalavimų.

1315.17.

132Vienu iš įrodymų šaltiniu dėl bendrininkavimo įrodytumo apelianto veiksmuose, teismo buvo laikoma ir piniginių lėšų – 2000 Eur – iš I. V. sąskaitos pervedimas A. V., ir jų išgryninimas. Visgi konstatuodamas tai, teismas nurodė prieštaringas išvadas, t. y. tvirtindamas, kad toks lėšų pervedimas ir išgryninimas įrodo apelianto kaltę bei veikimą organizuotoje grupėje, vėliau jau aiškindamas, kad byloje nėra duomenų apie A. V. iš nenustatytų asmenų narkotinių medžiagų įgijimo aplinkybes, taip pat, kad šių medžiagų įgijimui buvo panaudota pinigų suma, kurią jam persiuntė brolis ir, kurią jis išgrynino. Šią aplinkybę teismas šalino iš jam, A. V., pareikšto kaltinimo, nurodydamas, kad tai neturi jokios reikšmės veikų kvalifikavimui. Tokiu būdu, apelianto nuomone, pats teismas pripažino, kad byloje nėra jokių įrodymų, jog 2000 Eur buvo panaudoti įsigyti narkotikams ir dėl to, šie duomenys atitinkamai neįrodo ir jo veikimo organizuotoje grupėje su I. V. ir U. V..

1335.18.

134Išvadas dėl piniginių lėšų pervedimo sąsajų su inkriminuojamu jam nusikaltimu, apelianto vertinimu, paneigia ir kiti byloje esantys įrodymų šaltiniai, t. y. liudytojų D. L. ir R. V. parodymai, kuriais jos parodė aplinkybes dėl 2000 Eur pervedimo, taip pat jo paties ir I. V. parodymai. Tokiu būdu apeliantas teigia, kad byloje nenustačius jokių aplinkybių, kurios paneigtų aukščiau nurodytų asmenų parodymus ir patvirtintų kaltinimo prielaidą, kad pervesti 2000 eurų buvo panaudoti narkotinei medžiagai įsigyti, teismas nepagrįstai šias aplinkybes laikė įrodančiomis jo, A. V., veikimą organizuotoje grupėje.

1355.19.

136Be kita ko, apeliaciniame skunde akcentuojama, kad, siekiant nustatyti sudėtingą bendrininkavimo formą – organizuotą grupę, nepakanka konstatuoti vien formalius šiai bendrininkavimo formai būdingus požymius, numatytus BK 25 straipsnyje, būtina nustatyti papildomus požymius, tokius kaip organizuotos grupės narių ryšių tvirtumą ir pastovumą. Šiuo atveju, apelianto vertinimu, byloje, be paties U. V. parodymų, apskritai nėra jokių duomenų, kurie leistų spręsti, kad jis (A. V.) su juo palaikė kokius nors ryšius, tuo labiau, nusikalstamus, o jo giminystės ryšiai su I. V. taip pat nėra pagrindas spręsti apie jų nusikalstamą pobūdį. Apeliantas pažymi ir tai, kad atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės liudytojo U. V. parodymai apie jo, apelianto veiksmus buvo paneigti eilės byloje esančių įrodymų. Taip pat, jo veikimą tariamoje organizuotoje grupėje kategoriškai nuo proceso pradžios paneigė ir savo kaltę pripažinęs I. V.. Šioje byloje leistina įrodomąja medžiaga nebuvo įrodytas jo veikimas kartu su U. V. ir I. V., šiems Ispanijos Karalystėje įgyjant ir neteisėtai gabenant į Lietuvą labai didelį kiekį narkotinės medžiagos, nebuvo nustatyta jokių aplinkybių, kurios leistų spręsti apie jo (A. V.) veiksmų suderinamumą ir bendrumą su kitais asmenimis, todėl teismas, nenustatęs jo veiksmuose tiek būtinųjų nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 3 dalyje požymių, tiek bendrininkavimo požymių, nepagrįstai pripažino jį, apeliantą veikus organizuotoje grupėje su kitais kaltinamaisiais ir tokiu būdu, pripažindamas jį kaltų dėl jam inkriminuotų nusikaltimų, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

1375.20.

138Apibendrindamas skunde išdėstytus argumentus, apeliantas nurodo, kad baudžiamojoje byloje be nuo atsakomybės atleisto liudytojo U. V. parodymų, nėra jokių kitų įrodymų šaltinių, kurie patvirtintų A. V. kaltę padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 straipsnio 3 dalyje ir 199 straipsnio 3 dalyje. Šio vienintelio asmens parodymai buvo nenuoseklūs, juos paneigė ir visa eilė kitų bylos duomenų, o kartu ir objektyvūs, ne tik gynybos, bet ir prokuroro pateikti duomenys, patvirtinantys, kad nusikalstamos veikos padarymo metu jis, A. V. buvo riboto lankymo gydymo įstaigoje ir neturėjo netgi fizinės galimybės atlikti jam inkriminuotus veiksmus. Nepaisant to, apygardos teismas pripažino, jog jo kaltė yra įrodyta, toks sprendimas priimtas padarant esminius proceso įstatymo pažeidimus, susijusius su įrodymų tyrimu ir vertinimu, nuosprendžio surašymu, nes padarytos nepagrįstos, bylos aplinkybėms prieštaraujančios išvados, lėmusios netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą. Todėl, apelianto vertinimu, nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą Panevėžio apygardos teismo nuosprendžio dalį ir šioje dalyje priimti naują, išteisinamąjį nuosprendį, nurodant, kad nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

1396.

140Nuteistasis V. K. ir jo gynėjas Valentinas Baltrūnas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2018 m. vasario 23 d. nuosprendžio dalį V. K. atžvilgiu ir priimti naują, V. K. išteisinamąjį nuosprendį, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

1416.1.

142Apeliaciniame skunde nurodoma, kad V. K. atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas, priimtas netinkamai taikant ir grubiai pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, nukrypstant tiek nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, tiek Europos žmogaus teisių teismo suformuotos vienodos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, dėl to apeliacinės instancijos teismas turi jį panaikinti, o nepagrįstai nuteistą V. K. - išteisinti. Pažymima, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas kriminalinės žvalgybos atliktų veiksmų duomenis bei ikiteisminio tyrimo surinktus bylai reikšmingus duomenis, dalį surinktų duomenų nepagrįstai pripažino įrodymais BPK 20 straipsnio prasme ir tokiu būdu pažeidė BPK normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą. Taip pat manoma, kad byloje buvo padaryti esminiai BPK pažeidimai renkant įrodymus ikiteisminio tyrimo metu ir, vadovaujantis šiais neteisėtai surinktais įrodymais, priimtas neteisėtas nuosprendis, taip šiurkščiai pažeidžiant V. K. konstitucines piliečio teises. Be to, V. K. buvo perkelta pareiga įrodinėti savo nekaltumą.

1436.2.

144Skunde atkreipiamas dėmesys, kad V. K. kaltė byloje buvo įrodinėjama ir grindžiama Lietuvos kriminalinės policijos biuro organizuoto nusikalstamumo tyrimo 3-iosios valdybos 2016 m. sausio 26 d. teikime Nr. 38-2(DS)-449-RN, 2016 m. kovo 3 d. kriminalinės žvalgybos sekimo veiksmų atlikimo protokole, Muitinės kriminalinės žvalgybos 2016 m. sausio 21 d. prašyme Nr. S4-64KF ir 2016 m. gegužės 5 d. žvalgybos veiksmų atlikimo protokole Nr. 4R-300, užfiksuotos informacijos turiniu. Skunde pažymima, kad nei 2016 m. sausio 26 d. teikime, nei 2016 m. kovo 3 d. kriminalinės žvalgybos sekimo veiksmų atlikimo protokole, nėra jokių duomenų apie V. K. organizuojamas ar rengiamas nusikalstamas veikas. Šie dokumentai visiškai neįrodo V. K. kaltės nei juos vertinant atskirai, nei visumoje kartu su kitais bylos duomenimis, juolab, kad juose buvo nurodyta, jog kriminalinės žvalgybos veiksmas – sekimas - buvo vykdomas ne V. K., o U. V. ir I. V. atžvilgiu. Liudytoju apklaustas pareigūnas R. J. teisme patvirtino, kad apie V. K. jokių duomenų neturėjo iki to laiko, kol U. V. apie tai nepasakė. Nepaisant to, teismas, nuosprendyje visiškai nepagrįstai, minėtus kriminalinės žvalgybos atliktų veiksmų duomenis, kurie neturi nieko bendro ir jokio priežastinio ryšio su V. K., pripažino jo kaltės įrodymu.

1456.3.

146Apeliaciniame skunde aptariamas kriminalinės žvalgybos subjekto 2016 m. sausio 21 d. prašymas sankcionuoti kriminalinės žvalgybos veiksmus (nenustatytos tapatybės asmens, vardu U., kuris naudojasi mobiliojo ryšio telefono Nr ( - ), techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka), jų sankcionavimas 2016 m. sausio 25 d. teismo nutartimi, o būtent, šių veiksmų realizavimo teisėtumas bei šių duomenų pripažinimas įrodymais BPK 20 straipsnio prasme. Apeliantai nurodo, kad teismas šių veiksmų metu gautų duomenų pagrindu padarė ne faktais, o tik prielaidomis grindžiamą nepagrįstą išvadą, jog neva tarp U. V. ir V. K. fiksuoto vykusio bendravimo turinys, akivaizdžiai patvirtina U. V. parodymus, kad jis prie angaro laukė atvykstančio V. K., su kuriuo angare turėjo iškrauti jo atgabentą kanapių dervą.

1476.4.

148Apeliantų vertinimu, nors Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 25 d. nutartimi buvo sankcionuoti kriminalinės žvalgybos veiksmai dėl techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka nenustatytos tapatybės asmens, vardu U., kuris naudojasi mobiliojo ryšio telefono Nr. ( - ), atžvilgiu (t. 17 b. l. 158), tačiau prašomi sankcionuoti kriminalinės žvalgybos veiksmai, taip pat šių operatyvinių veiksmų realizavimas buvo vykdomas šiurkščiai pažeidžiant Kriminalinės žvalgybos įstatymo (toliau – Įstatymo) pagrindus ir principus, kurie numatyti 3 straipsnyje, t. y. kad kriminalinės žvalgybos subjektai vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, kad Kriminalinė žvalgyba grindžiama teisėtumo, žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo, viešojo intereso apsaugos principais.

1496.5.

150Apeliaciniame skunde aptariant Įstatymo 10 straipsnio nuostatą, kuria pareigūnams buvo leista vykdyti sankcionuotus veiksmus, pažymima, kad įstatymas reikalauja, kad tiek prašyme (teikime), tiek teismo nutartyje motyvuotai būtų nurodyti veiksmai, kuriuos leidžiama atlikti. Šiuo atveju, anot apeliantų, buvo leistas techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka, kuris pasireiškė sekimu, telefoninių pokalbių ir susižinojimo SMS žinutėmis kontrole, tačiau jokie papildomi veiksmai negalėjo būti vykdomi. Remdamiesi Įstatymo 2 straipsnio 20-22 punktais apeliantai teigia, kad pareigūnai, įrašinėdami U. V. pokalbius bei SMS susirašinėjimus su V. K. laikotarpyje nuo 2016 m. sausio 26 d. iki 2016 m. sausio 28 d. atliko sekimą panaudojant technines priemones specialiąja tvarka. Gi, Įstatymo 15 straipsnio 8 dalyje reglamentuota, kad sekimo metu panaudojimas techninės priemonės specialia tvarka turi būti sankcionuotas įstatymo 10 straipsnyje nustatyta tvarka. Šiuo atveju, tiek minėtame prašyme, tiek nutartyje prie prašomų sankcionuotų veiksmų, nebuvo nurodyta, kokios konkrečiai priemonės ir veiksmai ir kokioje vietoje bus taikomi konkrečiam žmogui, t. y. teismo leidimas sekti – klausytis U. V. telefoninių pokalbių ir SMS susirašinėjimų, nesuteikė pareigūnams teisės šiuos veiksmus atlikti po U. V. sulaikymo 2016 m. sausio 26 d. 19.07 val., kai U. V., kaip vienam pokalbio, kitokio susižinojimo veiksmų dalyviui apie tokią kontrolę jau tapo žinoma, nes patys pareigūnai, neaišku kokiu teisiniu pagrindu, leido sulaikytam U. V. skambinti V. K., kad jį priviliotų. Tai teisme patvirtino liudytoju apklaustas pareigūnas R. J. parodydamas, kad jų leidimu U. V. kontaktavo su V. K..

1516.6.

152Apeliaciniame skunde teigiama, kad duomenys, gauti atliekant kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmus, gali būti pripažįstami įrodymais baudžiamajame procese tik laikantis įstatymuose nustatytų kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo ir priemonių naudojimo pagrindų bei tvarkos. Šiuo atveju, apeliantų vertinimu, visi byloje esantys duomenys, gauti realizuojant operatyvinius (kriminalinės žvalgybos) veiksmus, laikotarpyje nuo 2016 m. sausio 26 d. 19.07 val. (t. y. nuo U. V. sulaikymo momento) iki 2016 m. sausio 26 d. 23:23:03 val., neturint teismo leidimo ir nesant BPK nustatyta tvarka įteisintiems U. V. pokalbiams bei SMS susirašinėjimams su V. K., laikytini gauti neteisėtai ir negali būti laikomi įrodymais BPK 20 straipsnio prasme ir turi būti nedelsiant sunaikinti. Šių bylai svarbių faktų ir įstatymo pažeidimų, pirmosios instancijos teismas nevertino, ir bylos duomenis, gautus šiurkščiai pažeidus įstatymo nuostatas, nepagrįstai pripažino V. K. kaltės įrodymais.

1536.7.

154Apeliaciniame skunde aptariant teismo nuosprendyje argumentus dėl nuteistojo U. V. duotų parodymų vertinimo, t. y. jų pripažinimo patikimais, pažymima, kad pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė ir nevertino faktų, liudijančių apie tai, jog ikiteisminio tyrimo metu duomenys, susiję su liudytojo U. V., pradžioje buvusio įtariamuoju, faktinėmis sulaikymo aplinkybėmis, buvo gauti BPK nustatyta tvarka neįforminant įtariamojo U. V. sulaikymo protokolo, o U. V. faktiškai apklausiant iš karto po sulaikymo – 2016 m. sausio 26 d. 19.07 val., neišaiškinus įtariamajam jo teisių, o kartu ir svarbiausių konstitucinių asmens teisių – teisės neduoti parodymų prieš save ir teisės nuo sulaikymo ar pirmosios apklausos momento turėti gynėją, ir nesurašant įtariamojo apklausos protokolo. Apeliantas tvirtina, kad tokiu būdu nepagrįstai U. V. buvo suvaržyta laisvė nuo 2016 m. sausio 26 d. 19.07 val., kai jis faktiškai buvo sulaikytas, iki 2016 m. sausio 27 d. 15.40 val., kol buvo surašytas įtariamojo sulaikymo protokolas. Tik 2016 m. sausio 27 d. įtariamajam U. V. išaiškintos teisės, taip pat teisė turėti gynėją. Tokiu būdu, neteisėtai surinktus duomenis – neteisėtos ir jokiame procesinio veiksmo atlikimo protokole nefiksuotos U. V. apklausos, neaišku kieno ir kokiomis sąlygomis vykdytos nuo 2016 m. sausio 26 d. 19.07 val. iki 2016 m. sausio 27 d. 15.40 val. – negalėjo būti pripažintos įrodymais BPK 20 straipsnio prasme. Taigi, apeliantų vertinimu, šioje byloje buvo padaryti esminiai BPK pažeidimai, renkant įrodymus ikiteisminio tyrimo metu ir jais remiantis teisme. Tai sąlygojo neteisėto ir nepagrįsto teismo sprendimo priėmimą pirmos instancijos teisme.

1556.8.

156Apeliaciniame skunde pažymima, kad V. K. pareikštas kaltinimas dėl organizavimo neteisėto disponavimo labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų bei narkotinių medžiagų kontrabandos, iš esmės buvo grindžiamas vieninteliu subjektyvios kilmės įrodymu, t. y. atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens – U. V. parodymais. Teismas neįvertino, kad šioje byloje teisme liudytoju apklaustas U. V. nėra neutralus liudytojas. Jis kartu su V. K. ir kitais dviem asmenimis, buvo įtariamieji bendrame ikiteisminiame tyrime, tačiau U. V., kaip aktyviai padėjusiam išaiškinti organizuotos grupės padarytas nusikalstamas veikas, prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nors sulaikymo metu U. V. bandė bėgti. Tai, apeliantų vertinimu, reiškia, kad sulaikymo momentu U. V. pozicija tiek dėl kaltės, tiek dėl nusikaltimo aplinkybių aiškinimo buvo kitokia, nei ta, kurią daugiau nei po 20-ies valandų neteisėto jo laikymo ir galimai patirto pareigūnų poveikio U. V. pateikė pareigūnams nurodydamas, kad narkotines medžiagas iš Ispanijos į Lietuvą jis vežė įmonės direktoriaus V. K. nurodymu.

1576.9.

158Liudytojo U. V. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duoti parodymai prieš V. K. galėjo būti duoti po U. V. sulaikymo pareigūnų padaryto poveikio įtakoje, kas lėmė sulaikytojo U. V. susitarimą su pareigūnais būti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK 391 straipsnio pagrindu su sąlyga, jeigu duos parodymus prieš konkretų asmenį, kaip tariamai organizavusį narkotinių medžiagų įsigijimą ir kontrabandą.

1596.10.

160Remiantis 2016 m. kovo 3 d. kriminalinės žvalgybos protokolu (t. 1, b. l. 41), U. V. faktiškai buvo sulaikytas 2016 m. sausio 26 d. 19.07 val., tačiau, kaip jau buvo minėta, įtariamojo sulaikymo protokolas jam buvo surašytas tik 2016 m. sausio 27 d. 15.40 val., jame nurodant ir faktinį U. V. sulaikymo laiką. Tokiu būdu, teigiama, kad šioje byloje neginčijamai paties U. V., liudytojo R. J. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotais parodymais nustatyta, kad laikotarpyje nuo 2016 m. sausio 26 d. 19.07 val. bei visa naktį U. V. buvo pareigūnų žinioje, surakintas antrankiais ir apklaustas apie tiriamo nusikaltimo aplinkybes neišaiškinant jam teisių pagal BPK 183 ir 187 straipsnius (nei kaip liudytojo, nei kaip įtariamojo), jo laikino sulaikymo protokolas surašytas tik 2016 m. sausio 27 d., be kita ko, minėtu laikotarpiu duoti parodymai apie tariamą V. K. dalyvavimą, vykdant nusikalstamas veikas, nebuvo fiksuojami jokiuose BPK numatytuose proceso veiksmų fiksavimo protokoluose. Tuo pačiu atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad protokolas apie U. V. apklausą įtariamuoju nebuvo surašytas iki pat kitos dienos 16.20 val., t. y. beveik parą laiko.

1616.11.

162Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į advokato Arvydo Martinkevičiaus Lietuvos kriminalinės policijos biuro ikiteisminio tyrimo valdybai adresuotą 2016 m. sausio 27 d. raštą dėl sudarytos teisinių paslaugų sutarties (t. 1, b. l. 112). Advokatui nebuvo sudarytos sąlygos susitikti su U. V., nes jis protokole dėl gynėjo parašė, jog niekam sudaryti sutarties dėl gynybos nepavedė ir pageidavo, kad jį gintų valstybinis advokatas. Šios aplinkybės buvo nurodytos ir 2016 m. vasario 5 d. rašte (t. 1, b. l. 114). Apeliantai skunde nurodo, kad, esant tokiai situacijai, kai gresia labai griežta laisvės atėmimo bausmė, toks U. V. atsisakymas nuo sutuoktinės pasamdyto advokato paslaugų gali būti vertinamas, kaip logiškai nepaaiškinamas elgesys, padarytas pareigūnų poveikyje, o tai gali būti vertinama, kaip siekis įbauginti sulaikytą asmenį tam, kad išgautų iš jo informaciją apie tiriamą nusikaltimą, žadant U. V. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės BK 391 straipsnio pagrindu, jei V. K. bus nurodytas, kaip organizuotos grupės narys.

1636.12.

164Aptardami 2016 m. gegužės 5 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole U. V. parodymus dėl jo paties veiksmų, kitų aplinkybių po sulaikymo, liudytojo R. J. parodymus dėl U. V. sekimo, sulaikymo ir šiam suteikto leidimo kontaktuoti su V. K., turint tikslą šį privilioti, akivaizdu, kad per visą tą laiką pareigūnai su U. V. bendravo, klausinėjo apie nusikaltimo padarymo aplinkybes ir pan., tačiau, perklausius 2016 m. gegužės 5 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo priedą – CD Verbatim, 2016 m. kovo 4 d. Nr. MKT-49-16 kompaktini diską – jame yra fiksuotas tik 21:04:20 val. U. V. skambutis vyrui (B) V. K. tel. Nr. ( - ) bei 2016 m. sausio 28 d. 15:31 val. iš tel. Nr. ( - ) nenustatyto vyro (F) skambinimas vyrui, vardu U. (V.) į tel. Nr. ( - ). Gi, U. V. (kuris tuo metu jau buvo uždarytas į areštinę) skambinęs asmuo nenustatytas, taip pat nenustatyti asmenys (kurie net ir nebuvo nustatinėjami), kurių balsai girdisi garso įraše. Be kita ko, nors U. V. atžvilgiu sekimas buvo sankcionuotas laikotarpyje nuo 2016 m. sausio 25 d. iki 2016 m. vasario 7 d., tačiau, dėl nesuprantamų priežasčių, kompaktiniame diske nėra fiksuoti kiti tarp sulaikytojo U. V. ir pareigūnų vykę pokalbiai, o tai, apeliantų vertinimu, sudaro pagrindą manyti, kad U. V. buvo daromas neteisėtas poveikis, kurio metu ir įtakoje gauti įrodymai negali būti laikomi leistinais įrodymais, kuriais grindžiama V. K. kaltė ir kitos svarbios bylos aplinkybės.

1656.13.

166Tokiu būdu manoma, kad visų veiksmų, t. y. susirašinėjimų po U. V. sulaikymo ir jų metu gautų duomenų, teismas neturėjo vertinti kaip įrodymų, kadangi įrodymais gali būti tik šiuos reikalavimus atitinkantys duomenys, gauti teisėtais būdais įstatymų nustatyta tvarka, bei kuriuos yra galimybė patikrinti, atliekant BPK numatytus proceso veiksmus. Šiuo atveju, po U. V. sulaikymo gauti duomenys neatitinka įrodymų požymių visumos. Todėl nesvarbu, ar jie fiksuoti techninėmis priemonėmis, ar surašyti kaip liudytojų, įtariamųjų parodymai, jie įrodymais netampa.

1676.14.

168Dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas kaltu tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų, nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis. Skunde pažymima, kad pirmosios instancijos teismui, iš V. K. suformuluoto kaltinimo pašalinus aplinkybes, kad jis „2015 m. pirmoje pusėje susitikimų, telefoniniu pokalbių ir susirašinėjo SMS žinutėmis <...>“, nuosprendyje paliekant tik „2016 m. sausio mėnesį nenustatytu būdu <...>“, tapo neaišku, kuo apeliantas V. K. yra kaltinamas, t. y. nuo kokių kaltinimų jis turi gintis ir už kokias konkrečias nusikalstamas veikas buvo nuteistas.

1696.15.

170Nuosprendžiu konstatuota, kad kiekvieno kaltininko veiksmai nuo pat nusikalstamo plano parengimo pradžios buvo derinami tarpusavyje, tačiau byloje esantys faktiniai duomenys to nepatvirtina. Tai nuosprendyje pripažino ir pirmos instancijos teismas, iš kaltinimo pašalindamas teiginius: <...susitikimu, telefoniniu pokalbiu ir susirašinėjimo SMS žinutėmis ...>. Todėl, apeliantų vertinimu, nuosprendyje padaryta išvada ir dėl organizuotos grupės buvimo, yra prieštaringa ir nepagrįsta, nes teismas nenustatė ir neįrodė kur, kada, kokiu būdu, ir su kuriais organizuotos grupės nariais (turint omenyje tai, kad du asmenys nenustatyti) V. K. susitarė vykdyti nusikalstamą veiką, kas paskirstė vaidmenis, kokiu būdu ir kada, koks buvo kiekvieno organizuotos grupės nario konkretus vaidmuo. Tokiu būdu, V. K. skundžiamu nuosprendžiu prielaidomis grindžiamas kaltinimas prieštarauja BPK nuostatoms, reglamentuojančioms byloje esančių įrodymų vertinimą (BPK 20 straipsnio 3,4,5 punktai), ir pažeidžia apelianto teisę į gynybą, nes nuo tokių nekonkrečių kaltinimų V. K. negali gintis, nes nežino, kuo yra kaltinamas ir už ką buvo nuteistas.

1716.16.

172Teismas nuosprendyje taip pat akcentavo, jog U. V. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme davė išsamius parodymus apie daromas nusikalstamas veikas, todėl šio liudytojo parodymais nėra pagrindo abejoti. Tačiau, apeliantai mano, jog vertinant įtariamojo U. V. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus: (t. 8, b. l. 108-112, 116-121, 138-143, 149- 154, 172-174), 2016 m. rugsėjo 13 d. jam įteiktą pranešimą apie įtarimą (t. 8, b. l. 181-184) bei 2016 m. rugsėjo 27 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą įtariamajam, aktyviai padėjusiam atskleisti organizuotos grupės padarytas nusikalstamas veikas (t. 8, b. l. 187-191), su tokia teismo išvada sutikti nėra pagrindo.

1736.17.

174Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad U. V. buvo pareikšti įtarimai ir tuo, kad V. K. nurodymu, jis 2015 metais Ispanijoje, veikdamas organizuotoje grupėje, per kelis kartus iš ikiteisminio tyrimo nenustatytų asmenų neteisėtai įgijo labai didelius kiekius narkotinės medžiagos - ne mažiau kaip 300 kilogramų kanapių dervos, bei per kelis kartus įgijo 30 kilogramų kanapių (antžeminių dalių), kurią UAB ( - ) vilkiko Scania, v. n. ( - ) puspriekabėje , valstybinis numeris ( - ), neteisėtai laikė ir gabeno Ispanijos Karalystėje, Prancūzijoje, Vokietijoje, iš Vokietijos keltu Kiel – Klaipėda į Lietuvos Respubliką, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, Lietuvos Respublikos teritorijoje iki angaro, esančio ( - ), ir šią narkotinę medžiagą per kelis kartus perdavė V. K.. Tačiau, kaip matyti iš V. K. suformuluoto kaltinimo, jam, t. y. V. K., tokie įtarimai ir/ar kaltinimai niekada nebuvo pareikšti, ir byloje šiuo klausimu nėra priimtas joks procesinis sprendimas. Tai patvirtina, kad minėtame epizode, nepaisant U. V. duotų parodymų, netgi prokuroras tokiais U. V. parodymais nepatikėjo, ir V. K. dėl to, kaltinimo nepareiškė.

1756.18.

176Byloje yra ir U. V. duoti parodymai (2016 m. vasario 15 d. įtariamojo apklausa, 2016 m. vasario 15 d. apklausa ir pas ikiteisminio tyrimo teisėją (t. 8-9, b. l. 149-154, 172-174)), kuriuose U. V. analogiškais nusikaltimais kaltina ne tik V. K., bet UAB ( - ) buvusį direktorių D. M., tačiau įtarimai D. M. nebuvo pareikšti, ir byloje šiuo klausimu taip pat nėra priimtas joks procesinis sprendimas, o tai, apeliantų nuomone, taip pat reiškia, kad netgi prokuroras tokiais U. V. parodymais, nepatikėjo ir buvusiam įmonės direktoriui D. M. įtarimų nepareiškė.

1776.19.

178Apeliaciniame skunde akcentuojamas ir U. V. duotų parodymų nenuoseklumas. Nurodoma, kad 2016 m. vasario 2 d. įtariamojo apklausos metu U. V. parodė, kad raktas nuo angaro buvo pas V. K., 2016 m vasario 15 d. aiškino, kad V. K. jam buvo davęs raktą nuo angaro, kad jis galėtų atvežti pomidorus, o tą pačią dieną apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją U. V. aiškino, kad į Lietuvą jis grįždavo tuo pačiu maršrutu, narkotines medžiagas iškraudavo Panevėžyje. 2016 m. birželio 9 d. įtariamojo apklausos protokole U. V. jau nurodė, jog į angarą be V. K. nėjo, nes toks buvo jo susitarimas su V. K.. Apeliantai pažymi, kad dėl prieštaringumo ir jau skunde nurodytų motyvų (dėl U. V. sulaikymo, buvimo pareigūnų žinioje surakintam, neaišku, kokiu procesiniu statusu, neišaiškinus šiam teisių ir pan.,) U. V. neteisėtos apklausos metu duoti parodymai, kurie vėliau tik automatiškai buvo perkelti į kitas jo apklausas, neturi įrodomosios galios, ir jais grįsti apkaltinamąjį nuosprendį teismas negalėjo.

1796.20.

180Kaip jau minėta, U. V. vadovaujantis BK 391 straipsnio 1 dalimi, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Todėl, apeliantų nuomone, vertinant liudytojo U. V. parodymus, aktuali yra ir teismų praktika dėl liudytojų, kurie atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės BK 391 straipsnio pagrindu ir kurie toje pačioje byloje yra buvę įtariamieji, parodymų vertinimo. Skunde aiškinama, kad šioje situacijoje, be jau šiame skunde nurodytų motyvų, teismas visiškai nevertino U. V. duotų parodymų, kaip įrodymo, patikimumo, atsižvelgiant ir į jo asmenybę liudijančias aplinkybes. Antai, bylos faktiniai duomenys patvirtina, kad U. V., buvo teistas tris kartus už įvairias nusikalstamas veikas Lietuvos Respublikos teismuose ir du kartus užsienyje (t. 13, b. l 48- 60). Todėl, gynybos nuomone, tokio asmens parodymai nėra saistomi garbės ir moralės kodekso, tokiam asmeniui svarbiausia pasiekti savanaudišką tikslą. Be to, šiam asmeniui esant įtariamuoju, įstatymas jam suteikė teisę bet ne pareigą duoti parodymus (teisę net ir meluoti), kurie palengvintų jo teisinę padėtį, ir tokiu būdu gauti norimą rezultatą, ir tokį rezultatą jis gavo, nes buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Be to, U. V. buvo sulaikytas gabenant nelegalų krovinį – labai didelį kiekį narkotinės medžiagos, todėl supratęs apie ne tik įmonei bet ir legalaus krovinio užsakovui padarytą žalą, išsigandęs jam pačiam gręsiančios atsakomybės ir labai ilgos laisvės atėmimo bausmės, nusprendė apkaltinti įmonės vadovą V. K.. V. K., iš vairuotojo U. V. žmonos sužinojęs apie jos vyro sulaikymą ir, kad jis sulaikytas dėl narkotikų gabenimo, kartu su pastarąja vyko į Vilnių dėl advokato U. V. pasamdymo, kur ir buvo sulaikytas. Tai rodo, kad apeliantas V. K., važiuodamas į Vilnių jau žinojo, kad U. V. sulaikytas dėl jo vairuojamos įmonės priklausančiame krovininiame automobilyje rastų narkotikų, tačiau neketino slėptis ir nesislėpė, nes tam neturėjo jokio pagrindo. Be to, tokius parodymus jis davė ir papildomos apklausos metu, ir šie jo parodymai nebuvo teismo paneigti kitais objektyviais bylos duomenimis (specialistų išvadomis, atliktų SMS žinučių, telefoninių pokalbių tyrimo metu gautomis išvadomis, liudytojų parodymais, kita bylos medžiaga).

1816.21.

182Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad teismo pareiga, nagrinėjant baudžiamąją bylą, yra patikrinti prokuroro pateikiamų įrodymų liečiamumą ir leistinumą, tačiau pirmos instancijos teismas to nepadarė.

1836.22.

184Dėl skunde išdėstytų argumentų apeliantai prašo V. K. išteisinti, nes jis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

1857.

186Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis I. V. ir jo gynėja prašė nuteistojo I. V. apeliacinį skundą tenkinti, nuteistasis A. V. ir jo gynėjas prašė nuteistojo A. V. apeliacinį skundą tenkinti, nuteistasis V. K. ir jo gynėjas prašė nuteistojo ir jo gynėjo apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė nuteistųjų I. V., A. V. ir nuteistojo V. K. bei jo gynėjo apeliacinius skundus atmesti.

1878.

188Nuteistojo A. V. apeliacinis skundas tenkinamas, nuteistojo I. V. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, nuteistojo V. K. ir jo gynėjo apeliacinis skundas atmetamas.

189III.

190Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

191Dėl V. K. nuteisimo pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 3 dalį, BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį

1929.

193Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu V. K. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad veikdamas organizuota grupe organizavo neteisėtą disponavimą labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų bei padarė narkotinių medžiagų kontrabandą, t. y. V. K., būdamas UAB ( - ) direktorius, sukurstė UAB ( - ) vairuotoją U. V., kad šis, pasinaudojęs bendrovei priklausančiu vilkiku, už piniginį atlygį neteisėtai įgytų, laikytų, gabentų labai didelį narkotinės medžiagos – kanapių dervos kiekį. V. K., veikdamas pagal susitarimą su dar dviem organizuotos grupės nariais – nenustatytos tapatybės asmenimis, veikusiais Ispanijos Karalystėje, parengė nusikalstamų veikų planą, vadovavo nusikalstamoms veikoms ir davė U. V. nurodymus dėl nusikaltimų padarymo, o U. V., vykdydamas susitarimą ir veikdamas pagal V. K. parengtą planą, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų neteisėtai įgijo ir kartu su šiais asmenimis į vilkiko puspriekabę pakrovė labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – 309 248,622 g kanapių dervos, kurią nuo 2016 m. sausio 22 d. iki 2016 m. sausio 26 d., neturėdamas leidimo, vilkiko puspriekabėje paslėpęs daržovių krovinyje, neteisėtai laikė ir gabeno Ispanijos Karalystėje, Prancūzijoje, Vokietijoje, iš Vokietijos į Lietuvos Respubliką, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, Lietuvos Respublikos teritorijoje prie angaro, esančio Panevėžyje, Tinklų g. 25E, iki 2016 m. sausio 26 d., kol policijos pareigūnų buvo sulaikytas.

19410.

195Nuteistasis V. K. viso bylos proceso metu, o taipogi ir apeliaciniame skunde tvirtina, kad jis inkriminuotų nusikaltimų padaryme nedalyvavo, jokių neteisėtų nurodymų įmonės ( - ) vairuotojui U. V. nedavė, pats nusikalstamų veiksmų nevykdė, apie organizuotos grupės egzistavimą ir jos narių veiksmus nieko nežinojo, o U. V. apie savo nusikalstamus veiksmus jam nieko nepasakojo. Nuteistojo V. K. ir jo gynėjo apeliaciniame skunde akcentuojama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nuosprendį, kuriuo nepagrįstai V. K. pripažino kaltu padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Šie apeliacinio skundo argumentai nepagrįstai.

19611.

197Pagal baudžiamojo proceso įstatymą įrodymai yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės baudžiamajai bylai teisingai išspręsti, ir kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla. Teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Taigi teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo išvadų argumentavimu. Reikalavimas vadovautis įstatymu vertinant įrodymus reiškia, kad sprendimus baudžiamojoje byloje nulemia tik neabejotinai patikima, teisėtais būdais gauta informacija. Vertindamas įrodymus teismas turi įsitikinti dėl jų liečiamumo, patikimumo, leistinumo ir pakankamumo asmens kaltumui nustatyti, turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Teismas, nustatęs atskirų informacijos šaltinių nepatikimumą ar neleistinumą, negali jais grįsti apkaltinamojo nuosprendžio išvadų. Tokiais atvejais teismas vertina kitus byloje esančius duomenis, atitinkančius įrodymams keliamus reikalavimus, jų pakankamumą teisiamojo kaltumui nustatyti. Pažymėtina ir tai, kad, įrodinėjant asmens kaltumą, vadovaujamasi visuotinai pripažintu principu, pagal kurį visos abejonės vertinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo), taip pat draudimu grįsti apkaltinamąjį nuosprendį prielaidomis. Nei viena įrodymų rūšis teismui neturi pranašumo prieš kitas, ir visi įrodymai turi būti įvertinami bendra tvarka, teismo nuosprendis turi būti grindžiamas patikimais įrodymais. Įrodymų vertinimo teisingumas (neteisingumas) yra susijęs su nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų atitikimu (neatitikimu) bylos aplinkybėms ir jų patikrinimas yra apeliacinės instancijos teismo nagrinėjimo dalykas. Taigi klausimas, ar įrodymai teisingai įvertinti ir, ar pagrįstai nustatytos faktinės bylos aplinkybės, galutinai išsprendžiamas apeliacinės instancijos teisme.

19812.

199V. K. kaltę padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas įrodo byloje nustatyta ir skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje tinkamai ir motyvuotai įvertinta įrodymų visuma, leidžianti daryti pagrįstas išvadas dėl nuteistojo V. K. atliktų veiksmų pobūdžio bei kaltės.

20013.

201Kaip matyti iš bylos duomenų, iš esmės pagrindinis įrodymų šaltinis šioje baudžiamojoje byloje, kuriuo buvo grindžiami tiek V. K., tiek ir A. V. bei I. V., dėl kurių kaltės bus pasisakoma vėliau šiame nuosprendyje, pareikšti kaltinimai, yra U. V., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 25 straipsnio 3 dalyje, 199 straipsnio 3 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje, 199 straipsnio 3 dalyje ir 259 straipsnio 1 dalyje, 2016 m. rugsėjo 27 d. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro G. Norkūno nutarimu BK 391 straipsnio pagrindu nutrauktas, kaip asmeniui, aktyviai padėjusiam išaiškinti organizuotos grupės padarytas nusikalstamas veikas (t.8 , b. l. 187-191), parodymuose esantys faktiniai duomenys. Vertinant U. V. parodymų objektyvumą ir savarankiškumą, reikšminga aplinkybė yra jo paties procesinė padėtis. Nusikalstamą veiką padariusio asmens, kurio baudžiamajai atsakomybei taikomos lengvatos arba jis visiškai atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, parodymai prieš kitus bendrininkus teismų praktikoje yra vertinami atsargiau ir su didesniu skepticizmu, nei tipiniai kaltinamųjų ar, juo labiau, liudytojų ir nukentėjusiųjų parodymai. Kita vertus, pagal formuojamą teismų praktiką, šių asmenų parodymai nėra nei mažiau vertingi, nei privilegijuoti, lyginant juos su kitais byloje surinktais įrodymais; jie turi būti vertinami bylos įrodymų visete, išsamiai ir nešališkai išnagrinėjus visas bylos aplinkybes, vadovaujantis įstatymu. Toks įrodymų šaltinis gali būti pripažįstamas patikimu ir pakankamu kaltei pagrįsti, jei jį patvirtina ir kiti bylos proceso metu surinkti įrodymai.

20214.

203Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje pagal Konvencijos 6 straipsnį nuosekliai pripažįstama, kad parodymų, kuriuos liudytojai duoda mainais už imunitetą nuo baudžiamojo persekiojimo ar kitas privilegijas, panaudojimas yra svarbi priemonė valstybėms kovojant su itin pavojingais, be kita ko, organizuotais, nusikaltimais (2015 m. birželio 2 d. sprendimas dėl priimtinumo Shiman prieš Rumuniją, peticijos Nr. 12512/07, § 33; Didžiosios kolegijos 2000 m. balandžio 6 d. sprendimas byloje Labita prieš Italiją, peticijos Nr. 26772/95, § 157; 2004 m. gegužės 25 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje Cornelis prieš Nyderlandus, peticijos Nr. 994/03). Tačiau tokių parodymų panaudojimas gali pakenkti baudžiamojo proceso prieš kaltinamąjį teisingumui ir sukelti keblių (jautrių) klausimų ta apimtimi, kiek tokie parodymai dėl savo pobūdžio yra atviri manipuliacijoms ir gali būti duodami tik siekiant gauti mainais pasiūlytus privalumus arba dėl asmeninio keršto (Shiman prieš Rumuniją,§ 33; Cornelis prieš Nyderlandus). Taigi negalima sumenkinti kartais nevienareikšmio tokių parodymų pobūdžio ir pavojaus, kad asmuo gali būti apkaltintas ir nuteistas vadovaujantis nepatikrintais parodymais, kurie nebūtinai yra nešališki (objektyvūs). Tačiau tokio pobūdžio parodymų panaudojimo savaime nepakanka, kad procesas taptų neteisingas (ten pat; 2004 m. sausio 27 d. sprendimai dėl priimtinumo bylose Lorsé prieš Nyderlandus, peticijos Nr. 44484/98, ir Verhoek prieš Nyderlandus, peticijos Nr. 54445/00).

20415.

205EŽTT atmetė kaip aiškiai nepagrįstus (nepriimtinus) daugelį skundų bylose, kuriose proceso teisingumas buvo ginčijamas atsižvelgiant pirmiausia į tai, kad pagrindžiant apkaltinamąjį nuosprendį buvo panaudoti parodymai bendrakaltinamųjų ar kitų asmenų, dėl šių parodymų galimai gavusių tam tikrų privilegijų (pvz., 2004 m. sausio 27 d. sprendimai dėl priimtinumo bylose Lorsé prieš Nyderlandus, peticijos Nr. 44484/98, ir Verhoek prieš Nyderlandus, peticijos Nr. 54445/00; 2004 m. gegužės 25 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje Cornelis prieš Nyderlandus, peticijos Nr. 994/03; 2009 m. kovo 3 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje Vladislav Atanasov prieš Bulgariją, peticijos Nr. 20309/02; 2015 m. birželio 2 d. sprendimas dėl priimtinumo Shiman prieš Rumuniją, peticijos Nr. 12512/07). Nurodytos EŽTT praktikos analizė rodo, kad joje nesuformuota konkrečių reikalavimų tvarkai, kuria turėtų būti teikiami tam tikri privalumai su teisėsaugos institucijomis bendradarbiaujančiam arba tiesiog kaltinimui palankius parodymus duodančiam asmeniui, taip pat nenurodomos imperatyvios tokio asmens parodymų panaudojimo ribos jų įrodomosios reikšmės (svarbos) nuteisiant kaltinamąjį aspektu; vertinant proceso teisingumą, atsižvelgiama į, be kita ko, šiuos parodymus patvirtinančių įrodymų buvimą, tačiau detalesnių taisyklių dėl, pavyzdžiui, tokių įrodymų kiekio, pobūdžio ir pan. iš esmės nenustatyta. Bendriausia prasme siekiant užtikrinti baudžiamojo proceso, kuriame naudojami tokie parodymai, teisingumą, iš esmės svarbu tai, kad tiek bylą nagrinėjantys teismai, tiek gynyba turėtų tinkamas galimybes juos tirti ir vertinti jų patikimumą atsižvelgiant į pirmiau nurodytus pavojus, ir kad gynyba turėtų veiksmingą galimybę tokius parodymus ginčyti.

20616.

207Iš esmės analogiškos pozicijos dėl bendrakaltinamųjų ar kitų kaltinamųjų (įtariamųjų) parodymų vertinimo laikomasi ir Lietuvos teismų praktikoje. Lietuvos teismų praktikoje nurodoma, jog asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės BK 391 straipsnio pagrindu, parodymai turėtų būti vertinami pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles, tačiau vis dėlto tokio asmens parodymų savarankiškumo ir objektyvumo vertinimui turi būti skiriamas didesnis dėmesys, nei vertinant kitų liudytojų parodymus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2008, 2K-340/2006); kad vertinant parodymus liudytojų, kurie toje pačioje byloje yra buvę įtariamieji, taip pat turi būti skiriamas didesnis dėmesys jų parodymų patikimumo aspektu vertinimui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-276-976/2015).

20817.

2092016 m. rugsėjo 27 d. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorui G. Norkūnui nutarimu nutraukus ikiteisminį tyrimą U. V., aktyviai padėjusiam išaiškinti organizuotos grupės padarytas nusikalstamas veikas, U. V. šioje baudžiamojoje byloje tapo privilegijuotu liudytoju, todėl teisėjų kolegija, vertindama U. V. byloje duotus parodymus apie kiekvieno iš šioje byloje kaltais pripažintų ir nuteistų asmenų vaidmenį nusikalstamose veikose, visų pirma atsižvelgia į pirmiau aptartus, išskirtinį procesinį statusą įgijusio asmens duodamų parodymų vertinimo kriterijus.

21018.

211U. V. liudytoju buvo apklaustas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos, tiek ir apeliacinės instancijos teismuose. Iš jo parodymų matyti, kad visų apklausų metu U. V. parodymai apie V. K. vaidmenį nusikalstamų veikų padaryme iš esmės nekito. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme U. V. parodė, kad jis dirbo V. K. įmonėje vairuotoju. Iš pradžių jis vežė legalius krovinius iš Olandijos, Belgijos, Prancūzijos, Maskvos, tačiau maždaug po pusmečio V. K. pasiūlė jam vežti narkotikus ir jis sutiko. Kiek kartų tai teko daryti, dabar nepamena. V. K. nurodydavo degalinę, į kurią jam nuvykus, jį pasitikdavo jam nepažįstami asmenys, kurie jam perduodavo narkotikus. 2016 metų pradžioje V. K. nurodymu jis išvyko į reisą, kurio metu Ispanijoje jis turėjo paimti ir parvežti nelegalų krovinį su narkotinėmis medžiagomis. V. K. jam nurodė aikštelę, iš kurios reikės paimti krovinį. Jis ten vyko ne pirmą kartą. Nuvykęs į Ispaniją, jis nuvažiavo iš pradžių paimti krovinį – agurkų, kuriuos turėjo pristatyti į Latviją. Pasikrovęs 22-23 tonas agurkų, važiavo apie 300 km iki Almerijos, kur turėjo susitikti su V. K. žmonėmis Andalūzijos regione. Jis turėjo tų asmenų telefono numerį, kurį šie jam buvo davę praeito reiso metu. Kiekvienam reisui jam buvo duodamas vis kitas telefono aparatas su nauja kortele, kad galėtų su tais asmenimis susisiekti. Į susitikimą Almerijoje atvyko iš ankstesnių kartų matyti lietuviai, kurių vardų nežino. Jie atvykdavo Golf, Peugeot, arba SAAB automobiliu. Sutartoje vietoje prie šiltnamių atvykę asmenys iškrovė paletes su agurkais, sudėjo hašišą, kurį vėl užkrovė agurkais. Visa tai užtruko apie 3 valandas. Po to jis išvažiavo į Lietuvą. Prieš tai iš atvykusių asmenų jis gavo naują kortelę susisiekti kitam kartui, kuri liko automobilyje. Važiavo per Kilį, kaip ir visada, kai veždavo nelegalų krovinį. Ten išmetė telefoną su kortele, kuriuo bendravo su žmonėmis dėl narkotikų. Sugrįžęs į Lietuvą nuvažiavo prie angarų ( - ) ir laukė V. K., kurio automobilį pravažiuodamas matė netoli Tinklų g. stovintį aikštelėje, prie buvusios Ekrano gamyklos, tačiau atvykę policijos pareigūnai jį sulaikė nesulaukus V. K.. Už gabentą paskutinį krovinį jis būtų uždirbęs 2500-3000 eurų. V. K. hašišą įvardino „kietas“, vežamas kiekis visada buvo maždaug toks pat.

21219.

213Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu pas ikiteisminio tyrimo teisėją U. V. iš esmės analogiškai papasakojo apie aplinkybes, susijusias su agurkų krovinio, su jame paslėptu labai dideliu kiekiu narkotinės medžiagos, pargabenimu iš Ispanijos Karalystės 2016 m. sausio mėnesį. U. V. taipogi nurodė, jog pirmą kartą V. K. nurodymu hašišą į Lietuvą iš Ispanijos jis vežė 2015 metų kovo mėnesį, antrą kartą hašišą gabeno į Lietuvą gegužės, birželio mėnesiais, trečią ir ketvirtą kartą – 2015 m. liepos-rugpjūčio ir spalio- lapkričio mėnesiais. Visus kartus viskas vyko pagal tą patį scenarijų: jis vilkiku važiuodavo iki Ispanijos pakrauti legalių prekių, po to privažiuodavo prie jam nurodytų šiltnamių, kur jam į vilkiką V. K. nurodyti asmenys pakraudavo narkotines medžiagas. Atgal į Lietuvą jis visada grįždavo per Vokietiją, per Kiel miestą, keltu iš ten atplaukdavo į Klaipėdą, o iš Klaipėdos važiuodavo į Panevėžį, kur prie garažo, esančio ( - ), laukdavo kol atvažiuos V. K.. Atvažiavęs V. K. atrakindavo garažą, o jis atbulomis įvarydavo vilkiką į garažą bei atidarę vilkiko duris iškraudavo narkotines medžiagas. Minėtame garaže buvo įrengta papildoma patalpa, į kurią jie sudėdavo narkotines medžiagas. U. V. teigimu, visus minėtus narkotinių medžiagų gabenimo iš Ispanijos į Lietuvą kartus V. K. jam nurodydavo vietas, kuriose Ispanijoje jis turėdavo pasikrauti. Ispanijoje jis visus kartus bendravo su tais pačiais dviem vyrais, kurie jam į vilkiką sukraudavo narkotikus. Į Lietuvą grįždavo tuo pačiu maršrutu, narkotines medžiagas kartu su V. K. iškraudavo tame pačiame garaže Panevėžyje (t. 8, b. l. 172-174). Apeliacinės instancijos teisme apklaustas liudytojas U. V. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu pareigūnams, ikiteisminio tyrimo teisėjui ir pirmosios instancijos teisme duotų parodymų teisingumą.

21420.

215Išanalizavus liudytojo U. V., atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės BK 391 straipsnio pagrindu, parodymus viso bylos proceso metu, negalima daryti išvados, jog šis liudytojas parodymus davė siekdamas sumenkinti savo vaidmenį organizuotos grupės veikloje bei turėdamas akivaizdų suinteresuotumą perkelti atsakomybę nuo savęs V. K., priešingai – liudytojas U. V., duodamas parodymus apie V. K. vaidmenį organizuojant labai didelio kiekio narkotinių medžiagų įgijimą bei šių medžiagų pargabenimą kontrabandos būdu į Lietuvos Respubliką, ir kitas svarbias aplinkybes, nuosekliai paaiškino apie savo paties vaidmenį organizuotos grupės veikloje, konkrečiai jam priskirtas funkcijas bei užduotis, savo atliktus veiksmus, santykius su nusikalstamų veikų organizatoriumi V. K.. Priešingai nei apeliaciniame skunde tvirtina nuteistasis V. K. ir jo gynėjas, esminių prieštaravimų liudytojo U. V. parodymuose nėra, šio asmens parodymai atitinka ir kitus byloje surinktus įrodymus.

21621.

217Kaip liudytojas apklaustas policijos pareigūnas R. J. parodė, kad 2016 m. sausio 26 d. su kriminalinės policijos pareigūnais pagal sankcionuotą teismo nutartį nuo Klaipėdos terminalo iki Panevėžio sekė sunkvežimį vairuojantį U. V.. Jis vykdė U. V. sekimą iki ( - ), kur U. V., sustojęs prie ( - ) pastato, akivaizdžiai kažko laukė. U. V. prie minėto pastato jie stebėjo apie 20 minučių. Sulaikius U. V. ir paklausus, ar šis turi narkotikų, U. V. neneigė turintis narkotinių medžiagų nuo 100 iki 300 kg, sakė, kad laukia V. K., jog narkotines medžiagas kartu su V. K. turėjo iškrauti iš vilkiko į garažą. Liudytojo R. J. teigimu, iki U. V. sulaikymo jie neturėjo duomenų apie V. K.. Po sulaikymo jų leidimu U. V. telefonu kontaktavo su V. K., taip buvo siekiama, kad V. K. atvyktų prie garažo ir jį būtų galima sulaikyti. Tačiau, liudytojo R. J. nuomone, V. K. iš pokalbio su U. V. galimai suprato, jog šis yra sulaikytas, todėl prie garažo tą vakarą neatvyko, nurodydamas, kad negali atvykti dėl rytojaus dieną laukiančio egzamino. Po U. V. sulaikymo buvo atlikti kiti tyrimo veiksmai – automobilio transportavimas į Vilnių, krata U. V. namuose.

21822.

219Nuteistojo V. K. ir jo gynėjo apeliaciniame skunde yra ginčijamas šioje baudžiamojoje byloje atliktų kriminalinės žvalgybos veiksmų teisėtumas, nurodoma, kad joks operatyvinis (kriminalinės žvalgybos) tyrimas V. K. atžvilgiu šioje byloje nebuvo atliekamas, o visi šioje byloje esantys duomenys, gauti realizuojant kriminalinės žvalgybos veiksmus, laikotarpyje nuo 2016 m. sausio 26 d. 19.07 val., t. y. nuo U. V. sulaikymo momento iki 2016 m. sausio 26 d. 23:23:03 val., yra gauti neteisėtai ir negali būti laikomi įrodymais BPK 20 straipsnio prasme.

22023.

221Žmogaus teisė į privataus gyvenimo neliečiamumą gali būti apribojama kriminalinės žvalgybos metu slaptai renkant informaciją apie rengiamą, daromą ar padarytą nusikalstamą veiką, taip pat taikant neviešo pobūdžio procesines prievartos priemones, numatytas Baudžiamojo proceso kodekse (BPK). Taigi ir reguliuojant teisinius santykius, susijusius su slapto informacijos rinkimo priemonių naudojimu, ir jas taikant praktiškai, ir vertinant gautų duomenų teisėtumą, svarbu vertinti šių priemonių proporcingumą, t. y. ar buvo išlaikyta teisinga pusiausvyra tarp siekio išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumo užtikrinimo.

22224.

223Slaptos informacijos apie rengiamą, daromą ar padarytą nusikalstamą veiką rinkimo priemonės, kuriomis įsiterpiama į žmogaus privatų gyvenimą, savaime nelaikytinos konstituciškai nepagrįstu žmogaus teisės į privatumą ribojimu, taip pat neatitinkančiomis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos reikalavimų, jeigu: 1) jos yra nustatytos įstatymu; 2) jos būtinos demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti Konstitucijos ginamas ir saugomas vertybes, 3) jomis nėra paneigiama žmogaus teisės į privatumą prigimtis ir esmė; 4) jos yra proporcingos siekiamam tikslui. Įstatymų nustatytos institucijos, taikydamos šias priemones, kiekvienu atveju turi įvertinti konkrečią situaciją, nustatyti, ar yra pakankamas atitinkamos priemonės taikymo faktinis pagrindas, išsiaiškinti, ar negalima tų pačių tikslų pasiekti neįsiterpiant į privatų žmogaus gyvenimą, arba, jeigu toks įsiterpimas yra neišvengiamas, užtikrinti, kad žmogaus teisė į privatumą nebūtų apribota labiau negu būtina minėtam visuomenei reikšmingam ir konstituciškai pagrįstam tikslui pasiekti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-120/2008; 2K-168-139/2015, 2K-P-94-895/2015). Taigi, tam, kad asmuo nepatirtų savavališko ir nepagrįsto teisės į privatumą suvaržymo, slaptos informacijos apie rengiamą, daromą, padarytą nusikalstamą veiką rinkimo priemonės, taip pat ir numatytos Kriminalinės žvalgybos įstatyme, kuriomis įsiterpiama į žmogaus privatų gyvenimą, gali būti skiriamos tik įstatyme nustatytais pagrindais, laikantis įstatyme nustatytos tvarkos, tik motyvuotu teismo sprendimu paisant proporcingumo reikalavimų.

22425.

2252016 m. sausio 25 d. nutartimi Nr. SN-169 KF dėl techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka sankcionavimo buvo sankcionuotas nenustatytos tapatybės asmens, vardu U., kuris naudojosi mobilaus ryšio telefono Nr. ( - ), atžvilgiu techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka keturiolikai dienų, terminą skaičiuojant nuo 2016 m. sausio 25 d. (t. 17, b. l. 158). Kaip matyti iš 2016 m. sausio 21 d. Muitinės kriminalinės tarnybos žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo, nuo 2016 m. sausio 26 d. 18:26:14 val. iki 2016 m. sausio 26 d. 23:23:04 val. buvo užfiksuotas U. V., kuris naudojosi mobiliojo ryšio abonentiniu Nr. ( - ), susirašinėjimas SMS žinutėmis ir pokalbiai su V. K., kuris naudojasi mobiliojo ryšio abonentiniu Nr. ( - ) - 21.04 val. U. V. telefonu V. K. informavo, kad yra "vietoj", į ką V. K. priminė, kad U. V. "iškrovimas iki keturių ryto" (t. 7, b. l. 2 - 9). Tai, kad po sulaikymo buvo leista U. V. telefonu kontaktuoti su V. K., patvirtino ir kaip liudytojas apklaustas policijos pareigūnas R. J.. Tačiau, vien aplinkybė, kad paskutiniai telefoniniai kontaktai tarp U. V. ir V. K. buvo užfiksuoti jau sulaikius U. V., savaime nedaro minėtų telefoninių kontaktų metu užfiksuotų faktinių duomenų neteisėtais ir niekiniais, kadangi minėti kriminalinės žvalgybos veiksmai ir techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka U. V. atžvilgiu buvo atlikti teisėtai, t. y. buvo sankcionuoti 2016 m. sausio 25 d. nutartimi Nr. SN-169 KF. Pažymėtina tai, kad, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, kriminalinės žvalgybos veiksmai turi būti tęsiami tik tiek, kiek būtina nusikalstamoms veikoms ir jas darantiems asmenims išaiškinti. Nepateisinamas tokių veiksmų tęsimas gali suponuoti asmens, padariusio valstybės pareigūnų kontroliuojamas veikas, sunkesnę baudžiamąją atsakomybę, nes gali būti padaroma daugiau arba sunkesnių nusikalstamų veikų. Valstybės veiksmai byloje galėtų būti pripažinti teisėtais tik tuo atveju, jei, vykdant kriminalinės žvalgybos veiksmus, būtų pasiekti jam keliami tikslai, tokie kaip nebaigtų nusikalstamų veikų išaiškinimas, organizuotų grupių ir nusikalstamų susivienijimų veiklos, grupių organizatorių, grupių ryšių su kitomis grupėmis ar pareigūnais nustatymas tam, kad būtų atskleistas visas jų organizacinis tinklas, ir pan. (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-86/2011, 2K-530/2012, 2K-7-109/2013). Kaip jau minėta, kriminalinės žvalgybos veiksmai V. K. atžvilgiu šioje baudžiamojoje byloje nebuvo atliekami, apie V. K. daromas nusikalstamas veikas ir jo vaidmenį organizuojant narkotinių medžiagų kontrabandą pareigūnams tapo žinoma ne kriminalinės žvalgybos veiksmų U. V. atžvilgiu atlikimo metu (sekant U. V. ir klausantis jo telefoninių pokalbių), bet iš U. V. parodymų jį sulaikius su labai dideliu narkotinių medžiagų kroviniu. Telefoninių kontaktų tarp U. V. ir V. K., kuriuos inicijavo patys policijos pareigūnai po U. V. sulaikymo, metu gauta informacija nebuvo V. K. sulaikymo pagrindu. Remiantis aptarta teismų praktika, tokie policijos pareigūnų veiksmai, t. y. leidimas sulaikytam asmeniui kontaktuoti su nusikalstamos veikos bendrininku, laikytini teisėtais ir gali būti pateisinami siekiu išaiškinti ne tik tiesioginį nusikaltimo vykdytoją, t. y. U. V., bet ir labai didelio kiekio narkotinių medžiagų kontrabandos organizatorių bei kitus grupuotės narius. Esant tokioms nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, darytina išvada, jog šiuo atveju buvo išlaikyta teisinga pusiausvyra tarp siekio išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir asmenų privataus gyvenimo neliečiamumo užtikrinimo, t. y. šioje baudžiamojoje byloje slapto informacijos rinkimo priemonės buvo naudojamos nepažeidžiant proporcingumo principo reikalavimų, juo labiau byloje nėra duomenų apie V. K. skatinimą ar kurstymą neteisėtai disponuoti labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų bei šių medžiagų kontrabandą, priešingai - byloje surinktų faktinių duomenų visetas leidžia daryti išvadą, kad V. K. jam inkriminuotus nusikalstamus veiksmus atliko savanoriškai be valstybės pareigūnų įsikišimo.

22626.

227Deklaratyvūs ir jokiais faktiniais duomenimis nepagrįsti yra nuteistojo V. K. ir jo gynėjo apeliacinio skundo argumentai apie tai, kad U. V. sulaikymo aplinkybės, o būtent tai, kad U. V. buvo sulaikytas 2016 m. sausio 26 d. 19.07 val., o laikino sulaikymo protokolas jam buvo surašytas tik 2016 m. sausio 27 d. 15.40 val., leidžia pagrįstai manyti apie visą tą laiką nuo faktinio U. V. sulaikymo iki protokolo surašymo pareigūnų U. V. darytą psichologinį poveikį, turėjusį įtakos U. V. parodymams, tarp jų ir parodymams apie V. K. vaidmenį nusikaltimų padaryme. Pirmosios instancijos teismo posėdyje, siekiant patikrinti U. V. parodymus, buvo perskaityti U. V. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. U. V. posėdyje kategoriškai ne vieną kartą patvirtino, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnams nurodė tikrovę atitinkančias įvykių aplinkybes ir išsamiai paaiškino, kodėl davė tokius parodymus. Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo ir teisiamajame posėdyje U. V. turėjo visas galimybes pranešti apie jam daromą poveikį, jo teisių ribojimą, tačiau iš protokolų matyti, kad U. V. pasiliko prie savo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, liudytojas U. V. paaiškino, kad pareigūnai jo parodymų teisingumui jokios įtakos neturėjo, visas įvykio aplinkybes jis nurodė geranoriškai, taip, kaip buvo. Todėl vien aplinkybė, kad įtariamojo U. V. sulaikymo protokolas surašytas 2016 m. sausio 27 d. 15.40 val., t. y. surašytas praėjus daugiau negu 8 valandoms nuo faktinio sulaikymo, pati savaime nereiškia, kad, kaip nurodė apeliantai, pareigūnai neteisėtai nuo 2016 m. sausio 26 d. 19.07 val. iki 2016 m. sausio 27 d. 15.40 val. U. V. buvo atėmę laisvę ir darė psichologinį poveikį. Bylos duomenimis nustatyta, kad U. V. buvo laikinai sulaikytas 2016 m. sausio 26 d. 19 val. 07 min. adresu ( - ), sulaikymo protokolas surašytas 2016 m. sausio 27 d. 15.40 val. (t. 8, b. l. 99–100). Taigi įtariamojo laikino sulaikymo protokole U. V. faktinio sulaikymo laikas nurodytas teisingai. Be to, pažymėtina, kad įstatyme nėra įtvirtinto reikalavimo laikino sulaikymo protokolą surašyti faktinio asmens sulaikymo metu – BPK 140 straipsnio 5 dalis reglamentuoja, kad laikino sulaikymo protokolas turi būti surašytas per įmanomai trumpiausią laiką nuo faktinio asmens sulaikymo. Bylos duomenimis nustatyta, kad U. V. buvo sulaikytas sausio 26 dienos vakare, po šio asmens sulaikymo buvo laukiama, kol pasirodys V. K., šiam nepasirodžius, vilkikas su narkotinėmis medžiagomis buvo transportuojamas iš Panevėžio į Vilnių, buvo atliekami kiti būtini procesiniai veiksmai. Esant tokioms nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, darytina išvada, jog šiuo atveju laikino sulaikymo protokolas buvo surašytas per protingą laiką nuo faktinio U. V. sulaikymo. Kaip jau minėta, byloje nėra jokių duomenų, kad U. V. atžvilgiu tuo laikotarpiu pareigūnai būtų naudoję specialiąsias priemones, ar juo labiau psichologinį smurtą arba kokiu nors kitu būdu darę įtaką U. V.. Byloje taip pat nenustatytas šio liudytojo asmeninis suinteresuotumas apkalbėti V. K. – liudytoją su nuteistuoju siejo darbiniai santykiai, tarp jų nebuvo jokių įsiskolinimų ar asmeninių konfliktų, kurie būtų galėję suteikti pagrindą liudytojui apkalbėti nuteistąjį.

22827.

229Nuteistojo V. K. tvirtinimą apie tai, kad jis su U. V. padarytomis nusikalstamomis veikomis, t. y. su disponavimu labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų bei šių medžiagų kontrabanda neturi nieko bendra ir šiuose nusikaltimuose nedalyvavo, paneigia V. K. elgesys sulaikius U. V. prie garažo. Iš liudytojo U. V. parodymų matyti, jog jis, 2016 m. sausio 26 d. vakare grįždamas į Panevėžį ir važiuodamas prie angarų, matė netoli ( - ) stovintį galimai V. K. automobilį, tačiau V. K., kaip buvo sutarta, prie angaro neatvyko, į iš karto po sulaikymo į U. V. skambučius ir rašomą SMS žinutę neatsakė. Kaip matyti iš liudytojų D. V., paties nuteistojo V. K. parodymų, 2016 m. sausio 26 d. vakare, apie 18 val. V. K. buvo nuvykęs pas U. V. žmoną D. V. ir klausinėjo jos apie U. V. (kur jis yra, kokia striuke apsirengęs?), kurie, pasak liudytojos, buvo keisti. V. K. nepaaiškino liudytojai, kodėl klausia tokių dalykų. V. K., 21.04 val. susisiekęs su U. V. telefonu, U. V. jau neklausė, kur jis yra, tik pasakė, kad jam rytoj egzaminas ir priminė apie iškrovimą iki keturių ryto, į kitą U. V. rašomą SMS žinutę iš esmės taip pat neatsakė (U. V. rašo: ,,vietoj kada būsi“, į ką V. K. rašo: ,,rytoj man egzaminas“). Taipogi liudytoja D. V. parodė, kad po to, kai buvo sulaikytas jos vyras U. V., 2016 m. sausio 28 d. ryte į namus atvažiavo UAB ( - ) buhalterė ir atvedė nepažįstamą vyrą. Jis prisistatė Andriumi (byloje nustatyta A. Č. ) ir pasakė, kad yra V. K. draugas. Vyras pasakė, kad U. V. reikia advokato, jog U. V. ir V. K. advokatai bendradarbiautų. Tada vyras padėjo ant stalo 2 000 Eur po 50 Eur, paaiškindamas, kad pinigai skirti U. V. advokatui ir D. V. pragyvenimui. Visą pokalbį girdėjo U. V. mama ir D. V. sesuo. 2016 m. sausio 29 d. vakare tas vyras vėl paskambino ir paklausė, ar gali atvažiuoti. Jis iš automobilio išsitraukė dėžę, kurioje buvo naujas televizorius. Pasakė, kad jį perduotų U. V., nes jam televizoriaus prireiks. 2016 m. vasario 2 d. ryte vėl paskambino Andrius. Jis pasakė, kad V. K. advokatas matė dokumentus, apie tai, kad U. V. yra kaltas. Vyras pasakė, kad ji parašytų U. V. laišką ir paprašytų, kad vyras pagalvotų. Jis neaiškino, ką U. V. turi pagalvoti, bet ji suprato, kad vyras turi prisiimti kaltę sau. Aplinkybes, jog V. K. prašymu lankėsi pas D. V. bei vežė jai pinigų ir jos vyrui skirtą televizorių patvirtino kaip liudytojas apeliacinės instancijos teisme apklaustas A. Č., kurio pirštų pėdsakų buvo rasta V. K. nuomojamame garaže, prie kurio buvo sulaikytas U. V..

23028.

231Nuteistojo V. K. veiksmus, susijusius su bandymu išvengti atsakomybės (po U. V. sulaikymo V. K. ėmėsi saugumo priemonių, kurios turėjo užtikrinti jam alibi) įvertinus kontekste su byloje surinktų ir aptartų įrodymų visetu, darytina išvada, jog V. K. nebuvo pasyvus U. V. daromų nusikaltimų stebėtojas ir, juo labiau, kad V. K. nieko nežinojo apie U. V. neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis bei šių medžiagų kontrabandą. Priešingai – byloje esantys ir šiame nuosprendyje jau aptarti įrodymai, o taipogi aplinkybės, kad garaže, kurį nuomojosi būtent V. K., buvo rastos svarstyklės su tokių pat narkotinių medžiagų pėdsakais, atitinka liudytojo U. V. nurodytas nusikaltimų padarymo aplinkybes bei leidžia daryti išvadą, kad būtent V. K. organizavo neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis bei šių medžiagų kontrabandą jau ne pirmą kartą, tik šį kartą kanapių dervos krovinys buvo sulaikytas.

23229.

233Kaip galima suprasti iš nuteistojo V. K. ir jo gynėjo apeliacinio skundo, apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad V. K. inkriminuotus nusikaltimus padarė veikdamas organizuota grupe.

23430.

235Bendrininkavimas yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis (BK 24 straipsnio 1 dalis). Pagrindžiant kaltininko baudžiamąją atsakomybę už bendrininkavimą darant konkrečios rūšies nusikalstamą veiką, turi būti konstatuota ne tik nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo yra sujungiamos kelių asmenų pastangos, sudėtis, numatyta konkrečiame Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnyje, bet kartu ir tos veikos darymo formos – bendrininkavimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma (bendrininkavimo sudėtis), numatyta atitinkamose BK 24, 25 straipsnių nuostatose. Vadinasi, kiekvieno bendrininkavimo atveju yra bent dviejų asmenų susitarimas veikti bendrai, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog kėsinasi į tą patį objektą, taip pat supranta ir kitus bendrai daromos veikos sudėties, numatytos Baudžiamojo kodekso specialiojoje dalyje, požymius ir t. t. Subjektyviojo bendrininkavimo požymio – tyčios esmė yra ta, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis daromoje nusikalstamoje veikoje. Tyčia padaryti nusikalstamą veiką bendrininkaujant yra susitarimo, kuris sudaromas tarp bendrininkų iki veikos padarymo ar jos metu, pasekmė. Tokia bendrininkavimo samprata nereikalauja, kad visi bendrininkai visiškai realizuotų jiems inkriminuoto nusikaltimo sudėtį, tačiau reikalauja, jog būtų nustatyta bendrininkavimo sudėtis. Nuo subjektyviojo požymio (susitarimo) iš esmės priklauso ir objektyviojo požymio – veikos bendrumo – konstatavimas, nes nesant susitarimo negalima kalbėti apie kelių asmenų veikos bendrumo faktą.

23631.

237BK 25 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną apysunkį, sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį. Vienas iš svarbių aspektų, sprendžiant, ar yra organizuotos grupės požymis, yra grupės narių, darančių nusikaltimą, pasiskirstymas tam tikromis užduotimis ar atlikimu tam tikro vaidmens. Viena vertus, tai parodo didesnio organizuotumo lygį (nei paprastos bendrininkų grupės), antra vertus, tai reiškia, jog nebūtina, kad kiekvienas grupės narys tiesiogiai realizuotų BK specialiosios dalies straipsnyje numatytus objektyviuosius nusikaltimo sudėties požymius, tačiau organizuotoje grupėje dalyvaujantys bendrininkai (tokios grupės nariai) atsako ir kaip vykdytojai nepriklausomai nuo vaidmens ar konkrečios užduoties. Pažymėtina tai, kad teismų praktikoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-159-746/2015, 2K-70/2014, 2K-140/2014) išaiškinta, jog organizuota grupė gali susiformuoti tiek rengiantis daryti nusikaltimą, tiek ir pradėjus jį daryti (t. y. bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje), tačiau visais atvejais inkriminuojant organizuotą grupę būtina nustatyti išankstinį susitarimą, kaltininko tyčią dalyvauti tokios grupės daromuose nusikaltimuose ir prisidedant (atliekant tam tikrą užduotį, turint konkretų vaidmenį) prie to, kad būtų pasiektas atitinkamas nusikalstamas rezultatas. Kaip minėta, organizuotai grupei būdingas užduočių, vaidmenų pasiskirstymas, bendrininkų veiksmų koordinavimas, reikalaujantis (ir kartu parodantis) apgalvotą pasiruošimą daryti nusikaltimus. Paprastai organizuotos grupės narius sieja pakankamai pastovūs, netrumpalaikiai ryšiai, tačiau sprendžiant apie organizuotos grupės buvimą šios aplinkybės nėra esminės ir (ar) lemiamos. Pagal BK 25 straipsnio 3 dalies nuostatas organizuota grupė yra (gali būti) ir tada, kai asmenys susitaria daryti vieną apysunkį, sunkų arba labai sunkų nusikaltimą. Taigi, darant išvadas dėl organizuotos grupės požymio, būtina įvertinti visas aplinkybes, padedančias atskleisti bendrininkų organizuotumo laipsnį (lygį), nusikaltimų planavimą, bendrininkų pasiskirstymą užduotimis ar vaidmenimis siekiant to paties tikslo (nusikalstamos veikos rezultato).

23832.

239Šioje baudžiamojoje byloje surinktais ir aptartais įrodymais nustatyta, kad svarbiausi nusikalstamos veikos momentai (nusikaltimo padarymo mechanizmas, vieta, laikas, bendrininkų vaidmenys ir kt.), siekiant bendro rezultato, buvo suderinti iš anksto, bendrininkai buvo iš anksto pasiskirstę vaidmenimis ir užduotimis, t. y. V. K. pasiūlė U. V. kartu su legaliai iš užsienio valstybių vilkiku vežamais kroviniais pargabenti kontrabandos būdu ir narkotinių medžiagų – kanapių dervos. U. V. sutikus gabenti labai didelius kiekius narkotinių medžiagų, V. K. nurodė asmenis, su kuriais U. V. turi susitikti Ispanijoje ir iš kurių paimti narkotines medžiagas. V. K. organizavo U. V. ir dviejų nenustatytų asmenų susitikimą Ispanijoje, minėtų susitikimų metu U. V. į vilkiką kartu su legaliai gabenamu kroviniu buvo pakraunamas ir labai didelis kiekis narkotinių medžiagų. V. K. atsiųsti asmenys, kurie atgabendavo ir padėdavo į vilkiką pakrauti narkotines medžiagas, kaskart duodavo U. V. naują telefono aparatą, su nauja SIM kortele, kurį pakeliui į Lietuvą U. V. sunaikindavo. Ispanijoje U. V. įgijus labai didelį kiekį narkotinės medžiagos ir pargabenus į Lietuvos Respubliką, minėtas narkotines medžiagas V. K. kartu si U. V. iškraudavo V. K. nuomojamame garaže Panevėžio mieste. Nusikaltimo bendrininkai laikėsi ir atitinkamos konspiracijos, t. y., kaip minėta, V. K. nurodyti asmenys, su kuriais U. V. susitikdavo Ispanijoje ir iš kurių įgijo labai didelį kiekį narkotinių medžiagų, po narkotinių medžiagų perdavimo ir pakrovimo į U. V. vairuojamą vilkiką, U. V. duodavo naują telefono aparatą su nauja SIM kortele kitam reisui, grįždamas į Lietuvą U. V. sunaikindavo telefoną, kuriuo Ispanijoje kontaktuodavo su asmenimis, kurie jam perduodavo narkotines medžiagas. Nusikalstamų veikų – neteisėto disponavimo labai dideliu kiekiu narkotinės medžiagos – kanapių dervos bei šios medžiagos kontrabandos padarymo aplinkybės – nusikaltimų padarymo mechanizmas, kiekvieno bendrininko konkretūs veiksmai vykdant savo užduotį, šių veikų išankstinis suplanavimas ir suderinimais bei kitos svarbios aplinkybės šiuo atveju patvirtina, kad V. K. nusikalstamas veikas padarė veikdamas organizuota grupe.

24033.

241BK 391 straipsnio pagrindu nuo baudžiamosios atsakomybės atleisto liudytojo U. V. parodymus apie V. K. vaidmenį inkriminuojamų nusikaltimų padaryme sugretinus su kitais bylos duomenimis – kitų liudytojų parodymais, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokoluose bei jų prieduose – pokalbių suvestinėse užfiksuotais duomenimis, kitais rašytiniais bylos įrodymais, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šioje baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų loginė grandinė patvirtina nuteistojo V. K. kaltę organizuota grupe (kartu su nuo baudžiamosios atsakomybės BK 391 straipsnio pagrindu atleistu U. V. bei nenustatytais asmenimis) organizavus neteisėtą disponavimą labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu, 2016 m. sausio 26 d. rastų U. V. vairuojamo vilkiko puspriekabėje ir šias medžiagas gabenus kontrabanda. Pirmosios instancijos teismas teisingai šias nuteistojo V. K. veikas kvalifikavo pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 3 dalį bei BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį.

242Dėl A. V. nuteisimo pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį

24334.

244Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu A. V. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad veikdamas organizuota grupe su I. V. ir U. V., neteisėtai disponavo labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų ir I. V. organizavus, padarė narkotinių medžiagų kontrabandą. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad A. V. nusikalstama veika pasireiškė tuo, kad jis, veikdamas pagal parengtą planą, 2016 metų sausio mėnesį Ispanijos Karalystėje iš nenustatytų asmenų neteisėtai įgijo labai didelį narkotinės medžiagos kiekį – 17 807,87 g kanapių antžeminių dalių, kurią neteisėtai laikė ir 2016 m. sausio 20 d. automobilių stovėjimo aikštelėje, šalia degalinės „24H“, esančios ( - ), perdavė U. V., kuris, neturėdamas leidimo, nuo 2016 m. sausio 20 d. iki 2016 m. sausio 26 d. šią narkotinę medžiagą – 17 807,87 gramų kanapių antžeminių dalių laikė ir vilkiku su puspriekabe neteisėtai gabeno Ispanijos Karalystėje, Prancūzijoje, Vokietijoje, iš Vokietijos keltu Kiel – Klaipėda į Lietuvos Respubliką, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną bei Lietuvos Respublikos teritorijoje ir 2016 m. sausio 26 d. apie 17.50 val. ( - ), U. V., labai didelį narkotinės medžiagos kiekį – 17 807,87 gramų kanapių antžeminių dalių perdavė I. V..

24535.

246Nuteistasis A. V. viso bylos proceso metu, o taip pat ir savo apeliaciniame skunde neigia padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, neigia Ispanijos Karalystėje neteisėtai įgijęs labai didelį kiekį narkotinių medžiagų ir šias medžiagas perdavęs U. V., tvirtina, jog inkriminuojamų nusikaltimų padaryti negalėjo, kadangi tuo metu gydėsi nuo priklausomybės narkotikams.

24736.

248Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė byloje esančius įrodymus, tačiau juos vertindamas nesilaikė šio nuosprendžio 11 punkte nurodytų įrodymų vertinimui keliamų taisyklių ir reikalavimų, todėl padarė bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas, kad A. V. dalyvavo nusikaltimų, numatytų BK 24 straipsnio 4 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje, BK 24 straipsnio 4 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 199 straipsnio 3 dalyje, padaryme. Dėl paminėtų aplinkybių, skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl šioje dalyje naikinamas ir priimamas naujas išteisinamasis nuosprendis (BPK 329 straipsnio 1 punktas).

24937.

250Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pagrindiniai įrodymų šaltiniai, kuriuose užfiksuotais faktiniais duomenimis, pirmosios instancijos teismas grindė A. V. kaltę padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, yra BK 391 straipsnio pagrindu nuo baudžiamosios atsakomybės atleisto liudytojo U. V. parodymai, A. V. telefoninių pokalbių su broliu I. V. išklotinės, skaitmeninio tachografo iš vilkiko, kuriuo U. V. gabeno labai didelį kiekį narkotinės medžiagos iš Ispanijos Karalystės į Lietuvos Respubliką, duomenys, taipogi specialisto R. V. paaiškinimai apie skaitmeninio tachografo veikimo principus, specialisto G. L. parodymai apie jam tirti pateiktų įrenginių Tom Tom ir IHEX veikimo savybes.

25138.

252Liudytojas U. V. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose tvirtino, kad labai didelį kiekį narkotinės medžiagos, kurią 2016 m. sausio 26 d. atvykęs į Panevėžį perdavė I. V., Ispanijos Karalystėje įgijo iš A. V.. U. V. nurodė, kad su A. V. 2016 m. sausio 19 d. vakare susitiko degalinėje ,,Repsol“, esančioje Mursijos regione, A. V. tą vakarą jam nurodė kitą degalinę, į kurią jis turėjo atvykti kitos dienos ryte. 2016 m. sausio 20 d. ryte su A. V. jis vėl susitiko degalinėje 24H. Į minėtą degalinę A. V. atvyko automobiliu Seat Ibiza ir perdavė jam krepšį su narkotinėmis medžiagomis, kurias jis paslėpė savo vairuojamame vilkike ir, pargabenęs į Lietuvą, perdavė A. V. broliui I. V.. Šiame nuosprendyje jau minėta, kad padariusio nusikalstamą veiką asmens, kurio baudžiamajai atsakomybei taikomos lengvatos arba jis visiškai atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, parodymai prieš kitus bendrininkus teismų praktikoje yra vertinami atsargiau ir su didesniu skepticizmu, nei tipiniai kaltinamųjų ar, juo labiau, liudytojų ir nukentėjusiųjų parodymai. Šių asmenų parodymai nėra nei mažiau vertingi, nei privilegijuoti, lyginant su kitais byloje surinktais įrodymais, jie turi būti vertinami bylos įrodymų visete, išsamiai ir nešališkai išnagrinėjus visas bylos aplinkybes, vadovaujantis įstatymu. Toks įrodymų šaltinis gali būti pripažįstamas patikimu ir pakankamu kaltei pagrįsti, jei jį patvirtina ir kiti bylos proceso metu surinkti įrodymai.

25339.

254Nuteistojo A. V. brolis I. V., kuris šioje byloje pripažįsta neteisėtai disponavęs labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu, kategoriškai neigia, kad narkotines medžiagas, kurias U. V. jo prašymu pargabeno iš Ispanijos Karalystės, U. V. Ispanijoje perdavė jo brolis A. V. ir kad jis dėl to tarėsi. Kaip matyti iš byloje esančio 2016 m. birželio 10 d. apžiūros protokolo, buvo fiksuojami I. V. ir A. V. telefoniniai pokalbiai, susirašinėjimas SMS žinutėmis laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 12 d. iki 2016 m. sausio 23 d. Tačiau, susipažinus su byloje užfiksuotų SMS žinučių tarp I. V. ir A. V. turiniu, negalima daryti išvados, kad brolių bendravimas buvo susijęs su nusikalstamų veikų darymu. Iš pokalbių ir SMS žinučių turinio matyti, kad juose nėra duomenų apie I. V. susitarimą su A. V., kad šis Ispanijos Karalystėje neteisėtai įgys labai didelį kiekį kanapių (antžeminių dalių), šią narkotinę medžiagą Mursijos mieste, Ispanijos Karalystėje perduos U. V., ar, kad A. V. buvo žinoma apie I. V. organizuojamą narkotinių medžiagų kontrabandą iš Ispanijos į Lietuvos Respubliką. Tie pokalbiai nepatvirtina jokių konkrečių kaltinimuose nurodomų nusikalstamų veikų aplinkybių. Skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas taipogi neatliko detalios SMS žinučių ir pokalbių tarp I. V. ir A. V. turinio analizės, nenurodė, kokios konkrečiai pokalbių metu ar SMS žinutėse užfiksuotos frazės patvirtina, jog I. V. su A. V. bendravo būtent apie narkotines medžiagas bei šių medžiagų kontrabandą. Kaip teisingai savo apeliaciniame skunde nurodo nuteistasis A. V., 2016 m. birželio 10 d. protokole užfiksuotos policijos pareigūno A. N. pastabos yra daugiau paties pareigūno subjektyvios I. V. ir A. V. telefoninių pokalbių ir SMS žinučių turinio interpretacijos, išvados, kaip pareigūnas asmeniškai suprato protokole užfiksuotą informaciją, kaip ją įvertino ir kokias išvadas iš to padarė, bet ne faktiniai duomenys, kurie objektyviai gauti atlikus I. V. ir A. V. telefoninių pokalbių ir SMS žinučių fiksavimą bei turinio kontrolę, kurie galėtų būti vertinami, kaip patvirtinantys U. V. parodymus apie jo nurodytas nusikaltimo padarymo aplinkybes. Pažymėtina ir tai, kad dalis SMS žinučių tarp I. V. ir A. V., kuriomis grindžiamas A. V. pareikštas kaltinimas dėl narkotinių medžiagų įgijimo ir perdavimo, yra rašytos ir siųstos 2016 m. sausio 21 d. ir vėliau, t. y. jau po to, kai U. V. narkotinės medžiagos buvo perduotos. Be to, ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus U. V. nurodė, kad su A. V. dėl susitikimo degalinėje ir narkotinių medžiagų perdavimo jie bendravo tiesiogiai SMS žinutėmis, tačiau byloje nėra užfiksuotas joks – nei tiesioginis, nei ryšio priemonėmis U. V. kontaktavimas su A. V.. Taipogi byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog inkriminuojamu laikotarpiu I. V. atvirai ar užmaskuotai bendrautų su broliu A. V. apie A. V. susitikimo su U. V. Ispanijoje aplinkybes, taipogi nėra užfiksuota ir I. V. bendravimo ryšio priemonėmis su U. V., kurio metu būtų aptariamos kokios nors tariamai vykusio A. V. ir U. V. susitikimo detalės. Išskyrus U. V. parodymus, byloje nėra jokių kitų duomenų, patvirtinančių buvus U. V. kontaktus su A. V..

25540.

256Analizuojant liudytojo U. V. parodymus apie A. V. dalyvavimą nusikalstamų veikų padaryme, matyti, jog apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, taipogi pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teisme U. V. tvirtino, kad į susitikimą degalinėse A. V. atvažiavo automobiliu Seat Ibiza, nors pirmųjų apklausų ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas įtariamuoju U. V. šios aplinkybės nenurodė. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad pagrindo abejoti šiais U. V. parodymais nėra, kadangi būtent tokios markės automobilį A. V. nagrinėjamu laikotarpiu buvo išsinuomojęs savo vardu. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad automobilis Seat Ibiza, valstybinis numeris ( - ), nuo 2016 m. sausio 12 d. iki 2016 m. sausio 31 d. iš tiesų buvo išnuomotas A. V. vardu, tačiau, išskyrus U. V. parodymus, byloje nėra jokių faktinių duomenų, patvirtinančių, kad šiuo automobiliu ir naudojosi pats A. V.. Priešingai – paties nuteistojo A. V., liudytojų D. L. bei M. A. parodymais nustatyta, kad minėtas automobilis Seat Ibiza buvo išnuomotas ir perduotas naudotis M. A., kuomet jis lankėsi Ispanijoje. Liudytojas M. A. pirmosios instancijos teisme parodė, kad jis 2016 m. pradžioje vyko į Ispaniją, ten A. V. draugė D. L. padėjo jam išsinuomoti kambarį, taip pat jam buvo išnuomotas automobilis Seat Ibiza, už kurio nuomą pradžioje sumokėjo A. V. ir D. L.. Liudytojas M. A. patvirtino, kad iki 2016 m. sausio 23 d., kuomet buvo sulaikytas, automobiliu Seat Ibiza naudojosi tik jis vienas. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2016 m. sausio 23 d., sulaikius A. V. ir M. A., automobilį Seat Ibiza vairavo būtent M. A.. Aplinkybę, kad automobilio Seat Ibiza A. V. neturėjo, patvirtino ir liudytoja D. L.. Liudytojos D. L. teigimu, ji turėjo automobilį BMW, kuris nagrinėjamų įvykių metu buvo remontuojamas Lietuvoje, o jos sugyventinis A. V., gyvendamas Ispanijoje, naudojosi įvairiais automobiliais – BMW, Audi, Golf, bet Seat Ibiza markės automobilio neturėjo ir tokios markės automobiliu nesinaudojo. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti nei nuteistojo A. V., nei liudytojų M. A. bei D. L. parodymais apie aplinkybes, susijusias su automobiliu Seat Ibiza, šių asmenų parodymų nepaneigia ir pirmosios instancijos teismo teiginiai bei samprotavimai apie tai, kad, jeigu M. A. buvo reikalingas automobilis, jį išsinuomoti jis galėjo pats, atvykęs į Alikantės oro uostą, o A. V. nebuvo jokio protingai paaiškinamo poreikio to daryti iki M. A. atvykstant į Ispaniją.

25741.

258Nėra pagrindo sutikti ir su pirmosios instancijos teismo išvada, jog U. V. parodymus apie susitikimo su A. V. degalinėse, esančiose Mursijos rajone, bei vieno iš šių susitikimų metu A. V. perduotas narkotines medžiagas, aplinkybes patvirtina tachografo ir navigaciniuose įrenginiuose, paimtuose iš automobilio, kuriuo U. V. gabeno narkotines medžiagas, esantys duomenys. Kaip matyti iš specialisto R. V. paaiškinimų pirmosios instancijos teisme, iš skaitmeninio tachografo galima sužinoti transporto priemonės nuvažiuotą atstumą, momentinį greitį už paskutines 24 bendrai susumuotas važiavimo valandas sekundės tikslumu, taip pat gedimus. Anot specialisto, tachografe transporto priemonės maršrutas nefiksuojamas, esminis šio prietaiso tikslas yra fiksuoti vairuotojo darbo ir poilsio laiką bei jį kontroliuoti. Pateiktus įrenginius ,,Tom Tom“ ir ,,IHEX“ tyręs specialistas G. L. paaiškino, kad įrenginys ,,Tom Tom“ turi apsaugas, bet jam pavyko nustatyti tik koordinates, kurios neturi prisirišimo su laiku. Šiame įrenginyje buvo fiksuoti taškai, bet nebuvo fiksuotas laikas, neaišku į kurią pusę buvo važiuota, koordinačių labai daug. Tyrimui pateiktas prietaisas ,,IHEX“ naudoja sistemą I Go, iš kurios pavyko gauti atminties informaciją ir koordinates galėjo susieti su laiku. Remiantis specialistų R. V. ir G. L. paaiškinimais, akivaizdu, kad specialistų tirti įrenginiai, kurie buvo įrengti automobilyje, kuriuo U. V. gabeno labai didelį kiekį narkotinių medžiagų, negali kategoriškai patvirtinti U. V. nurodytų aplinkybių, susijusių su jo judėjimo maršrutu. Minėtuose įrenginiuose užfiksuoti duomenys nepaneigia, jog U. V. galimai judėjo jo nurodomais maršrutais. Iš bylos duomenų matyti, kad U. V. navigacinėje sistemoje iš tiesų ieškojo Mursijos regione esančių degalinių, tačiau, kaip nurodė specialistas G. L., dėl įrenginio techninių savybių nėra galimybių nustatyti, kada tiksliai navigacijoje minėtos vietos buvo įvestos ir ieškomos, juo labiau nėra galimybės nustatyti ir patikrinti, ar U. V. iš viso vyko į vietas, kurių koordinačių ieškojo navigacinėje sistemoje. Esant tokioms nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms bei remiantis specialistų R. V. ir G. L. paaiškinimais, galima daryti prielaidą, jog U. V. jo nurodytu laiku buvo jo nurodomose degalinėse, tačiau šie faktiniai duomenys nepatvirtina, kad U. V. nurodytose degalinėse jis susitiko būtent su A. V. ir, kad vieno iš susitikimų metu A. V., o ne kas kitas, perdavė jam krepšį su labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų. Tam neprieštarauja pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nustatytos aplinkybės, kad U. V. bendravo su narkotikų tiekėjais, veikdamas pagal susitarimą su V. K..

25942.

260Pirmosios teismas skundžiamame nuosprendyje netinkamai įvertino ir nuteistojo A. V. bei jo gynėjo pateiktus įrodymus, patvirtinančius faktą, kad A. V. nuo 2016 m. sausio 18 d. iki 2016 m. sausio 22 d. gydėsi privačioje klinikoje Ispanijoje. Pirmosios instancijos teismas motyvavo, jog pirmą kartą apie gydymąsi stacionare inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo metu A. V. nurodė tik bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, o nuteistojo gynėjas dokumentus iš minėtos gydymo įstaigos pateikė tik 2017 m. balandžio 5 d. teisiamajame posėdyje. Be to, kaip nurodė teismas, A. V. parodymai apie gydymąsi klinikoje yra gana prieštaringi (A. V. nurodė, kad gydymo įstaiga Ispanijoje yra už keliasdešimt kilometrų nuo jo namų, nors iš tikrųjų atstumas nuo A. V. namų iki klinikos yra žymiai didesnis, taip pat A. V. parodė, kad klinikoje jį lankė jo sugyventinė D. L., nors pastaroji nurodė, jog lankymas klinikoje yra uždraustas). Pirmosios instancijos teismas nurodytų aplinkybių pagrindu padarė išvadą, kad remtis šiais duomenimis nėra jokio pagrindo. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistojo A. V. nurodytas netikslus atstumas nuo jo gyvenamosios vietos, nesutapimai apie tai, kad jį klinikoje lankė D. L., nepaneigia pateiktų rašytinių įrodymų apie A. V. gydymą klinikoje nuo 2016 m. sausio 18 d. iki 2016 m. sausio 22 d. Esminė aplinkybė, kurios pirmosios instancijos teismas nepatikrino, yra tai, ar gynėjų pateikti duomenys yra tikri ir, ar būdamas gydomas nurodytoje klinikoje A. V. galėjo iš jos pasišalinti, kad galėtų nuvykti į liudytojo U. V. nurodytą vietą ir nurodytu laiku perduoti jam narkotines medžiagas. Be to, kaip matyti iš bylos duomenų, prokuroras pirmosios instancijos teismui pateikė 2017 m. sausio 25 d. Europolo atsakymą, kuriame nurodyta, kad A. V. į gydymo įstaigą atvyko 2016 m. sausio 18 d., išvyko 2016 m. sausio 22 d., o pažymėjimas dėl gydymo jam nebuvo išduotas, kadangi jis anksčiau nutraukė gydymą (t. 19, b. l. 43-44). Ši informacija apie A. V. gydymąsi klinikoje buvo nurodyta ir skundžiamajame nuosprendyje, tik, kaip minėta, pirmosios instancijos teismas šių faktinių duomenų nepatikrino, kaip to reikalauja baudžiamojo proceso įstatymas, deklaratyviai šiuos duomenis atmesdamas, kaip nepatikimus.

26143.

262Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, buvo imtasi visų priemonių, kad būtų nustatytos ir išsiaiškintos visos aplinkybės, susijusios su A. V. gydymusi priklausomybių ligų klinikoje Ispanijoje, t. y. kompetentingai Ispanijos Karalystės teisėsaugos institucijai buvo pateiktas vykdymui Europos Tyrimo Orderis (ETO), kuriame buvo prašoma organizuoti apklausą liudytojų – A. J. S. H., dirbančio Klinikinės psichologijos ir integralios medicinos centre ( - ), bei O. S., kuris, A. V. tvirtinimu, nuvežė jį gydymuisi į minėtą kliniką. Ispanijos Karalystės kompetentinga teisėsaugos institucija įvykdė Lietuvos apeliacinio teismo išduotą ETO, atliko A. J. S. H. apklausą bei pateikė minėto asmens apklausos dokumentą. Minėtame apklausos dokumente užfiksuota, jog apklausiamas apie aplinkybes, susijusias su A. V. gydymu klinikoje, A. J. S. H. nurodė, kad A. V. pažįsta nuo tada, kai jis atvyko į kliniką gydytis nuo piktnaudžiavimo kanapėmis, kokainu bei anabolikais; tai detoksikacijos, atpratinimo ir grįžimo į gyvenimą be žalingų įpročių programų paslaugos, teikiamos ir ambulatoriškai, ir stacionare, tai privati klinika. Priėmime pacientas pateikė savo lietuvišką tapatybės kortelę, buvo užregistruoti jo duomenys. Pacientas telefonu buvo susitaręs prieš kelias dienas ir atvyko į priėmimo punktą sausio 18 d. Vizitai klinikoje yra griežtai draudžiami. A. V. klinikoje buvo gydomas nuo sausio 18 d. ryto iki sausio 22 d. vidurdienio; už gydymą mokėjimas buvo atliktas grynais; A. V. buvo nustatyta daugybinė priklausomybė nuo kokaino, THC ir anabolikų, nerimo sutrikimas; tai buvo veikiau emociniai nei fiziniai pakitimai. Po penkių dienų matėsi esminis pagerėjimas, nes jis nevartojo narkotikų, sportavo ir vartojo kepenis detoksikuojančius natūralius augalinius vaistus artišoko pagrindu bei diuretikus asiūklio pagrindu, be to, buvo taikoma hipertermija ir fototerapija. Mažiausiai 10-15 dienų turėjo vartoti triptofaną ir pasiflorą, bet pacientas po penkių dienų savo nori baigė gydymą. A. V. buvo taikoma individuali terapija. Jis (A. J. S. H.) su A. V. bendravo sporto salėje arba valgykloje, arba virtuvėje, kol pacientas pas juos buvo. Nors A. V. galėjo vairuoti transporto priemonę, tačiau jam buvo rekomenduojama to nedaryti. Pacientas nebuvo išėjęs iš gydymo įstaigos. Nelabai tikėtina, kad A. V. gydymosi ( - ) laikotarpiu būtų galėjęs kelioms valandoms išeiti nepastebėtas gydymo įstaigos personalo. Į klausimą ,,Ar buvo kontroliuojama, ar A. V. visą laiką buvo palatoje (kiekvieną valandą, trumpesnį ar ilgesnį laikotarpį)?“ A. J. S. H. atsakė ,,Ne nuolat“ (t.20, b. l. 176-180). Nuteistajam A. V. ir jo gynėjui, susipažinus su A. J. S. H. apklausos dokumento vertimu iš ispanų kalbos į lietuvių kalbą, kurį atliko VšĮ Visuomenės specialaus mokymo ir konsultavimo centras, iškilo abejonių dėl vertimo kokybės, todėl apeliacinės instancijos teismui nuteistojo gynėjas pateikė profesionalaus vertimų biuro ,,Vertimų pasaulis ir KO“ atliktą minėto asmens apklausos dokumento vertimą (t. 21, b. l. 16-52). Apeliacinės instancijos teisme buvo apklaustas laisvai samdomas anglų, ispanų ir dar keleto kalbų vertėjas G. K., kuris, susipažinęs su abiem byloje esančiais A. J. S. H. apklausos dokumento vertimo iš ispanų kalbos į lietuvių kalbą variantais, patvirtino, jog matyti, kad dokumentą vertė skirtingi žmonės, tačiau esminių skirtumų tarp vertimų vertėjas nenustatė. Vertėjas patikslino, kai kuriuos A. J. S. H. apklausos dokumente nurodytus atsakymus: ,,atvyko sausio 18 d. ryte“, ,,tai buvo labiau emociniai nei fiziniai pakitimai“, ,,pacientas savanoriškai pats nusprendė po penkių dienų preparatų nebevartoti“, ,,buvo paguldytas pirmame aukšte“, kompleksiškai vertinant klausimą ir atsakymą dėl taikytos terapijos, galima suprasti, jog asmuo, atsakantis į klausimą, taikė A. V. individualią terapiją, ,,mažai tikėtina, kad A. V. gydymosi ( - ) laikotarpiu buvo išėjęs kelioms valandoms nepastebėjus gydymo įstaigos personalui ir bet kokiu atveju nėra duomenų, kad taip būtų nutikę“. Minėtame A. J. S. H. apklausos dokumente užfiksuoti faktiniai duomenys patvirtina, kad A. V. jam inkriminuojamų nusikaltimų padarymo metu iš tiesų gydėsi riboto lankymo gydymo įstaigoje, ir nors ta įstaiga nėra griežto rėžimo ir iš jos pasišalinti pacientams nėra draudžiama, tačiau iš gydytojo atsakymų į pateiktus klausimus galima spręsti, jog A. V. pasišalinimo iš klinikos atvejų jo gydymo laikotarpiu (2016 m. sausio 18 d. ryto iki 2016 m. sausio 22 d.) nebuvo užfiksuota. Kaip matyti iš U. V. parodymų, gydymo įstaigą A. V. turėjo palikti du kartus – 2016 m. sausio 19 d. vakare ir 2016 m. sausio 20 d. ryte, degalinės, kuriose, neva, įvyko U. V. susitikimai su A. V. ir kuomet A. V., neva, perdavė U. V. krepšį su narkotinėmis medžiagomis, yra Mursijos provincijoje. Iš byloje esančio tarnybinio pranešimo dėl informacijos apie atstumus (t. 18, b. l. 198) matyti, jog atstumas nuo Malagos provincijos Ispanijoje, kurioje yra gydymo įstaiga ( - ), iki Mursijos provincijos, kurioje, pasak liudytojo U. V., A. V. buvo atvykęs du kartus ir 2016 m. sausio 20 d. ryte perdavė jam labai didelį kiekį narkotinių medžiagų, yra 400 km, kurį lengvasis automobilis, nesant eismui, nuvažiuoja per 3 val. 43 min. Remiantis šiais duomenimis, akivaizdu, kad A. V., norėdamas nuvykti į susitikimus su U. V., klinikoje turėjo nebūti 7 – 8 valandas 2016 m. sausio 19 d. vakare ir 2016 m. sausio 20 d. ryte. Apklaustas klinikoje dirbantis gydytojas A. J. S. H. pateikė dienos planą, kuriame valandų tikslumu – nuo 8.30 val. kuomet pacientai keliasi ir pusryčiauja iki 21.30 val., kai duodama vakarienė, nurodyti užsiėmimai, kurie yra privalomi klinikos pacientams (t. 20, b. l. 182 ). Šis, A. J. S. H. pateiktas paciento dienos grafikas, teisėjų kolegijos vertinimu, patvirtina, kad A. V. nebuvimas klinikoje po 7 - 8 valandas dvi dienas iš eilės negalėjo likti nepastebėtas. Be to, nors Ispanijos Karalystės teisėsaugos institucijoms nepavyko nurodytu adresu surasti ir apklausti į kliniką A. V. pristačiusio O. S., tačiau iš byloje esančių A. V. sugyventinės D. L. parodymų matyti, jog į kliniką A. V. išvežė O. S., nes A. V. buvo neadekvatus, dėl sveikatos būklės pats vairuoti automobilio būtų nesugebėjęs. Įvertinus išdėstytų aplinkybių visetą, darytina išvada, jog mažai tikėtina, kad A. V., kuris į kliniką ( - ) 2016 m. sausio 18 d. buvo pristatytas gana sunkios būklės, jau kitos dienos vakare bei dar kitos dienos ryte savavališkai nepastebėtas iš klinikos pasišalino 7-8 valandoms ir pats, kaip tvirtino U. V., vairavo automobilį. Kaip minėta, savavališko A. V. pasišalinimo iš klinikos faktą iš esmės paneigė minėtoje klinikoje dirbantis ir asmeniškai gydymo procedūras A. V. atlikinėjęs A. J. S. H..

26344.

264Kaip vieną iš A. V. kaltės įrodymų skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas nurodo I. V. piniginių lėšų pervedimą į A. V. sąskaitą inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo laikotarpiu, už kurias A. V., neva, įgijo U. V. perduotas narkotines medžiagas. Tačiau tame pačiame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas padarė ir priešingą išvadą, nurodydamas, kad byloje nėra jokių duomenų apie A. V. iš nenustatytų asmenų šioje byloje aptariamų narkotinių medžiagų įgijimo aplinkybes, tame tarpe nėra ir duomenų, kad jų įgijimui panaudojo 2000 Eur, kuriuos A. V. pervedė I. V., taip pat, kad šiuos pinigus A. V. panaudojo būtent aptariamų narkotinių medžiagų įgijimui. Ši pirmosios instancijos teismo išvada neprieštarauja bylos duomenims. Kaip matyti iš bylos duomenų, I. V. A. V. pervestų pinigų išgryninimo laikas yra 2016 m. sausio 17 d. ir 2016 m. sausio 22 d., t. y. diena prieš A. V. gulantis į kliniką ( - ) ir baigus gydymo kursą. Be to, kaip nurodė klinikos gydytojas A. J. S. H., A. V. už gydymą mokėjo grynais pinigais. Byloje surinkti ir aptarti faktiniai duomenys vieni kitus papildo ir kelia pagrįstas abejones BK 391 straipsnio pagrindu nuo baudžiamosios atsakomybės atleisto liudytojo U. V. parodymų apie tai, kad 2016 m. sausio 20 d. labai didelį kiekį narkotinių medžiagų Ispanijos Karalystėje jis įgijo iš A. V., teisingumu. Kitų objektyvių įrodymų, kurie neginčytinai ir neabejotinai patvirtintų šias aplinkybes, byloje nėra

26545.

266Baudžiamosios atsakomybės pagrindas pagal Lietuvos baudžiamąją teisę yra nusikaltimo sudėties buvimas asmens veikoje. Asmenį pripažįstant kaltu, būtinai turi būti nustatyti ir įrodyti visi nusikalstamos veikos sudėties požymiai. Nusikaltimo sudėtis yra visuma objektyvių ir subjektyvių požymių, numatytų baudžiamajame įstatyme, pagal kurį kvalifikuojama asmens veika, ir būtinų padarytai veikai laikyti nusikaltimu. Baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtinta, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra ir tinkamas įstatymo pritaikymas, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (BPK 1 straipsnio 1 dalis). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas jo buvimą pagrindus įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką.

26746.

268Įvertinus šioje baudžiamojoje byloje surinktus ir šiame nuosprendyje aptartus įrodymus, teisėjų kolegija daro išvada, kad faktinių duomenų, neabejotinai patvirtinančių BK 391 straipsnio pagrindu nuo baudžiamosios atsakomybės atleisto liudytojo U. V. parodymus apie A. V. dalyvavimą jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padaryme, nebuvo surinkta. Priešingai – iš Ispanijos Karalystės gauta informacija patvirtina nuteistojo A. V. parodymus bei aiškinimus apie tai, kad jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų jis nepadarė, inkriminuojamų nusikaltimų padarymo metu gydėsi riboto lankymo gydymo įstaigoje, iš kurios pasišalinęs nebuvo. Įvertinus išdėstytas faktines bylos aplinkybes bei laikantis nuostatos, kad įrodinėjant asmens kaltumą, turi būti vadovaujamasi visuotinai pripažintu principu, pagal kurį visos abejonės vertinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo), taip pat draudimu grįsti apkaltinamąjį nuosprendį prielaidomis, darytina išvada, jog byloje esančių įrodymų viseto nepakanka įrodyti, kad A. V. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Esant tokioms nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, A. V. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį išteisinamas, neįrodžius, kad A. V. dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

269Dėl I. V. apeliacinio skundo

27047.

271Nuteistasis I. V. viso bylos proceso metu ir savo apeliaciniame skunde pripažįsta iš U. V. įgijęs, laikęs ir savo automobiliu gabenęs labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – kanapių antžeminių dalių, tačiau nuteistasis nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šią nusikalstamą veiką padarė organizuota grupe su savo broliu A. V. bei BK 391 straipsnio pagrindu nuo baudžiamosios atsakomybės atleistu U. V., taipogi nuteistasis I. V. prašo jį išteisinti pagal BK 199 straipsnio 3 dalį, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šį nusikaltimą.

27248.

273Šiame nuosprendyje jau minėta, kad kiekvieno bendrininkavimo atveju yra bent dviejų asmenų susitarimas veikti bendrai, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog kėsinasi į tą patį objektą, taip pat supranta ir kitus bendrai daromos veikos sudėties, numatytos Baudžiamojo kodekso specialiojoje dalyje, požymius ir t. t. Subjektyviojo bendrininkavimo požymio – tyčios esmė yra ta, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis daromoje nusikalstamoje veikoje. Organizuota grupė, kaip viena iš bendrininkavimo formų, pasižymi grupės narių ryšių pastovumu, bendrais tikslais, pasiskirstymu pareigomis ir kt. (kasacinė nutartis Nr. 2K-304-942/2015). Sprendžiant organizuotos grupės buvimo klausimą, atsižvelgiama į apgalvotos nusikalstamos veikos mechanizmo sudėtingumą, veikų padarymo intensyvumą, narių pasiskirstymą vaidmenimis, kiekvieno iš bendrininkų konkrečios užduoties atlikimą siekiant bendro tikslo (kasacinės nutartys Nr. 2K-453/2012, 2K-35/2013 ir kt.).

27449.

275Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje, remdamasis iš esmės tik BK 391 straipsnio pagrindu nuo baudžiamosios atsakomybės atleisto liudytojo U. V. parodymais apie tai, kad labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – kanapių antžeminių dalių iš Ispanijos jo paprašė parvežti I. V., kuris nurodė, jog narkotines medžiagas Ispanijoje jam atneš ir perduos jo brolis A. V., konstatavo, kad I. V., A. V. ir U. V. neteisėtai disponavo labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų veikdami organizuota grupe, o I. V. buvo dar ir labai didelio kiekio narkotinių medžiagų kontrabandos organizatoriumi. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino dalį BK 391 straipsnio pagrindu nuo baudžiamosios atsakomybės atleisto liudytojo U. V. parodymų, konstatavo, kad U. V. parodymų apie A. V. dalyvavimą jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padaryme nepatvirtina jokie kiti bylos duomenys bei šiuo nuosprendžiu A. V. dėl jam inkriminuojamų nusikaltimų padarymo išteisino. Šioje byloje liudytojo U. V. bei paties nuteistojo I. V. parodymais nustatytos tokios faktinės aplinkybės – I. V. sukursčius (paprašius), U. V. Ispanijos Karalystėje įgijo ir kontrabandos būdu pargabeno labai didelį kiekį narkotinės medžiagos (kanapių antžeminių dalių) ir šį labai didelį kiekį narkotinės medžiagos Panevėžio mieste perdavė I. V., o I. V. labai didelį kiekį narkotinės medžiagos įgijo ir gabeno savo automobiliu. Šios aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis I. V. neteisėtai disponavo labai dideliu kiekiu narkotinės medžiagos kartu su U. V. ir bendrai įgyvendino paminėtos veikos objektyviuosius sudėties požymius. Tačiau vien tik kelių asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką, susitarimas daryti nusikalstamą veiką, vienam paprašius iš Ispanijos parvežti narkotinių medžiagų, o kitam sutinkant tai padaryti ir padarius, savaime nerodo organizuotos grupės požymio buvimo asmenų neteisėtuose veiksmuose. Ne tik organizuota grupė, bet ir bendrininkų grupė gali susidaryti bet kokio pavojingumo tyčiniam nusikaltimui padaryti. Kaip minėta, pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką, esminės aplinkybės, atribojančios organizuotą grupę nuo bendrininkų grupės, yra grupės organizuotumo lygis ir asmens, dalyvaujančio nusikaltime, suvokimas priklausant tokiai grupei, turinčiai tikslą daryti nusikaltimus. Šioje byloje nustatytos faktinės aplinkybės, t. y. vienkartinis I. V. paprašymas (sukurstymas) U. V. įgyti ir kontrabandos būdu pargabenti labai didelį kiekį narkotinių medžiagų iš Ispanijos Karalystės į Lietuvos Respubliką, o U. V. įgijimas labai didelio kiekio narkotinių medžiagų, jų pargabenimas iš Ispanijos į Lietuvos Respubliką ir perdavimas I. V., nesudaro pagrindo išvadai, kad I. V. ir U. V. bendrininkavimas, darant nusikalstamą veiką, pasiekė tokį organizuotumo lygį, kuris atitinka organizuotos grupės požymius. Duomenų apie tvirtus, besitęsiančius, nevienlaikiškus I. V. ir U. V. nusikalstamus ryšius, byloje nėra.

27650.

277Bylos duomenimis nustatyta, kad I. V. tiesiogiai pats narkotinės medžiagos – kanapių antžeminių dalių per Lietuvos Respublikos valstybės sieną negabeno ir šios medžiagos kontrabandos nevykdė, tačiau tiesioginis nuteistojo dalyvavimas nusikalstamos veikos padaryme atsakomybei pagal BK 199 straipsnio 3 dalį, nustačius, kad jis veikė bendrai su U. V., nėra būtinas. Kaip jau minėta, bylos duomenimis nustatyta, kad I. V. narkotinių medžiagų kontrabandą padarė bendru sutarimu su U. V., I. V. paprašius ir sukursčius, U. V. labai didelį kiekį narkotinių medžiagų kontrabandos būdu pargabeno į Lietuvos Respubliką ir Panevėžio mieste šį labai didelį narkotinių medžiagų kiekį perdavė I. V.. Įvertinus išdėstytų aplinkybių visetą, darytina išvada, kad I. V. ir U. V. iš anksto žinojo savo vaidmenis nusikaltimo padaryme, I. V. suvokė, kad narkotines medžiagas jo užsakymu U. V. kontrabandos būdu į Lietuvos Respubliką pargabens iš Ispanijos Karalystės ir tokiu būdu abu siekė bendro nusikalstamo rezultato. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje konstatavo, kad I. V. buvo narkotinių medžiagų kontrabandos organizatorius, tačiau, išnagrinėjus baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, ši pirmosios instancijos teismo išvada nepasitvirtino. Pagal BK 24 straipsnio 4 dalį organizatorius yra asmuo, subūręs organizuotą grupę ar nusikalstamą susivienijimą, jiems vadovavęs ar koordinavęs jų narių veiklą arba parengęs nusikalstamą veiką ar jai vadovavęs. Kaip jau minėta, byloje nenustatyta, kad I. V. ir U. V. bendrininkavimas, darant nusikalstamas veikas, pasiekė tokį organizuotumo lygį, kuris atitinka organizuotos grupės požymius. I. V. veiksmai darant narkotinių medžiagų kontrabandą – paprašymas ir tokiu būdu palenkimas, sukurstymas U. V. pargabenti iš Ispanijos Karalystės kontrabandos būdu labai didelį narkotinių medžiagų kiekį, neatitinka organizatoriaus, parengusio nusikalstamą veiką ir jai vadovavusio statuso. Bylos duomenimis nustatyti I. V. veiksmai atitinka BK 24 straipsnio 5 dalyje nustatyto bendrininko – kurstytojo veiksmus. Nenustačius, kad I. V. pats betarpiškai neteisėtai gabeno per valstybės sieną narkotines medžiagas, t. y. buvo nusikaltimo, numatyto BK 199 straipsnio 3 dalyje, vykdytoju, tačiau nustačius, kad I. V. sukurstė padaryti šią nusikalstamą veiką, negalima inkriminuoti, kad I. V. narkotinių medžiagų kontrabandą padarė bendrininkų grupe su U. V., kadangi bendrininkų grupė yra tik tada, kai bent du jos nariai yra vykdytojai. Esant tokioms nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, darytina išvada, kad I. V. sukurstė U. V. padaryti labai didelio kiekio narkotinių medžiagų kontrabandą ir šią nusikalstamą veiką padarė iš anksto susitaręs bendrai su U. V.. Tuo tarpu, kvalifikuojant I. V. padarytą veiką, susijusią su neteisėtu disponavimu labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, akivaizdu, kad I. V. ir U. V. šiuo atveju veikė kaip bendravykdytojai – U. V. įgijo labai didelį kiekį narkotinių medžiagų, šias medžiagas laikė, gabeno ir perdavė I. V., o I. V. labai didelį kiekį narkotinių medžiagų įgijo iš U. V., šias medžiagas laikė ir gabeno savo automobiliu. Todėl darytina išvada, jog I. V. kartu su BK 391 straipsnio pagrindu nuo baudžiamosios atsakomybės atleistu U. V. neteisėtas disponavimas labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) padarytas veikiant bendrininkų grupe.

27851.

279Kadangi A. V. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį išteisintas, iš I. V. pareikšto kaltinimo šalinamos pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nustatytos aplinkybės, kad I. V. neteisėtai disponavo labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų ir padarė narkotinių medžiagų kontrabandą veikdamas organizuota grupe su A. V. ir U. V., nustatant, jog pasitvirtino, kad I. V., veikdamas bendrininkų grupe su U. V., neteisėtai disponavo labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų bei sukurstė U. V. padaryti narkotinių medžiagų kontrabandą ir tokiu būdu bendrai su U. V. padarė narkotinių medžiagų kontrabandą. Nusikalstamos veikos buvo padarytos tokiomis aplinkybėmis: 2016 m. sausio mėnesį susitikimų, vykusių Panevėžyje, metu, I. V. sukurstė U. V. už piniginį atlygį neteisėtai įgyti, laikyti ir iš Ispanijos Karalystės į Lietuvos Respubliką gabenti labai didelį narkotinės medžiagos – kanapių antžeminių dalių – kiekį. U. V., vykdydamas susitarimą, Ispanijos Karalystėje iš nenustatyto asmens įgijo narkotinę medžiagą – 17807,87 gramų kanapių antžeminių dalių ir neturėdamas leidimo, nuo 2016 m. sausio 20 d. iki 2016 m. sausio 26 d. šią narkotinę medžiagą – 17807,87 gramų kanapių antžeminių dalių laikė bei vilkiku „Scania“, valstybinis numeris ( - ), su puspriekabe „Lamberet“, valstybinis numeris ( - ), neteisėtai gabeno Ispanijos Karalystėje, Prancūzijoje, Vokietijoje, iš Vokietijos keltu Kiel – Klaipėda į Lietuvos Respubliką, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną bei Lietuvos Respublikos teritorijoje ir 2016 m. sausio 26 d. apie 17.50 val. ( - ) U. V., labai didelį narkotinės medžiagos kiekį – 17807,87 gramų kanapių antžeminių dalių perdavė I. V., kuris šią narkotinę medžiagą neteisėtai laikė ir gabeno automobiliu „BMW X6“, valstybinis numeris ( - ), kol narkotinę medžiagą 2016 m. sausio 26 d. apie 18.15 val. kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai. Nuteistojo I. V. nusikalstami veiksmai iš BK 24 straipsnio 4 dalies, 25 straipsnio 3 dalies, 199 straipsnio 3 dalies perkvalifikuojami į BK 24 straipsnio 5 dalį, 199 straipsnio 3 dalį, o iš BK 24 straipsnio 4 dalies, 25 straipsnio 3 dalies, 260 straipsnio 3 dalies perkvalifikuojami į BK 260 straipsnio 3 dalį.

280Dėl bausmių

28152.

282Šiuo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu nuteistojo I. V. nusikalstamas veikas iš BK 24 straipsnio 4 dalies, 25 straipsnio 3 dalies, 199 straipsnio 3 dalies ir BK 24 straipsnio 4 dalies, 25 straipsnio 3 dalies, 260 straipsnio 3 dalies perkvalifikavus į BK 24 straipsnio 5 dalį, BK 199 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, spręstinas ir nuteistajam paskirtos bausmės švelninimo klausimas.

28353.

284Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis) svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotas ir teisingas bausmes. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime konstatavo, jog Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos. Teisingumo ir teisinės valstybės principai inter alia reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Taigi bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai. Įstatymų leidėjas apibūdina bausmės paskirtį BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatydamas bausmės skyrimo tikslų visumą, kurie šiame įstatyme išdėstyti nuoseklia tvarka, sudarydami vieningą bausmės paskirtį. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. Teismas bausmę paskiria tik tiems asmenims, kurie pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos padarymo, ir tik tokią bausmę, kuri yra numatyta Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje.

28554.

286I. V. padarė tris nusikalstamas veikas, iš kurių viena yra baudžiamasis nusižengimas (numatyta BK 259 straipsnio 2 dalis), viena (numatyta BK 260 straipsnio 3 dalyje) priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai, viena (numatyta BK 199 straipsnio 3 dalyje) - sunkių nusikaltimų kategorijai, už sunkaus ir labai sunkaus nusikaltimo padarymą baudžiamasis įstatymas alternatyvių bausmių laisvės atėmimui nenumato. Byloje I. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu I. V. atsakomybę sunkinančia aplinkybe buvo pripažinta nusikalstamos veikos padarymas organizuota grupe. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą bei įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatavo, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, I. V. padarė veikdamas bendrininkų grupe. Veikos padarymas bendrininkų grupe taipogi yra viena iš BK 60 straipsnio 1 dalyje numatytų atsakomybę sunkinančių aplinkybių, tačiau minėto straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad teismas, atsižvelgdamas į kiekvieno bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką pobūdį ir laipsnį, gali nepripažinti šios aplinkybės atsakomybę sunkinančia. Remiantis šiomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis bei atsižvelgiant į I. V. vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme, nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 3 dalyje, padarymas bendrininkų grupe pripažįstama nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Iš bylos duomenų matyti, kad I. V. teisiamas pirmą kartą, praeityje teistas nebuvo, darbinėje ir socialinėje aplinkoje yra charakterizuojama steigiamai, turi šeimą, mažametį sūnų, rūpinasi sūnumi ir iš pirmosios santuokos. Nors narkotinės medžiagos, kuriomis neteisėtai disponavo I. V., yra augalinės kilmės medžiagos, jos priskiriamos prie narkotinių medžiagų, kurios kelia mažesnį pavojų žmonių gyvybei ir sveikatai, lyginant jas su tokiomis narkotinėmis medžiagomis, kaip heroinas, kokainas, kanapių derva ir pan., tačiau narkotinių medžiagų, nors ir mažiau pavojingų, kiekis, kuriuo neteisėtai disponavo I. V. kelis kartus viršija minimalią labai didelio kiekio ribą. I. V. padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį įvertinus kartu su I. V. asmenybę charakterizuojančiais požymiais, vadovaujantis baudžiamojo įstatymo nuostatomis, reglamentuojančiomis bausmės skyrimą bei teisingumo ir proporcingumo principais, I. V. už labai sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 3 dalyje, padarymą paskirta bausmė švelninama iki minimalios baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytos bausmės, o už sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 199 straipsnio 3 dalyje, padarymą paskirta bausmė, švelninama iki bausmės, artimos straipsnio sankcijoje numatytos bausmės vidurkiui. Nusikalstamos veikos, numatytos BK 199 straipsnio 3 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje sudaro idealią nusikaltimų sutaptį, o nusikalstama veika, numatyta BK 259 straipsnio 2 dalyje yra baudžiamasis nusižengimas, t. y. labai skiriasi pagal pavojingumą nuo minėtų nusikalstamų veikų ir priskiriama skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims, todėl I. V. šiuo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir bausmė, paskirta pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, subendrintinos apėmimo būdu pagal BK 63 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktuose numatytas bausmių bendrinimo taisykles.

28755.

288Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam V. K., nepažeidė BK 54 straipsnio reikalavimų, teisingumo ir proporcingumo principų, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį (V. K. padarė nusikalstamas veikas, priskiriamas labai sunkių ir sunkių nusikaltimų kategorijoms), į kaltės formą ir rūšį, į tai, kad byloje nenustatyta nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, V. K. atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą jis padarė veikdamas organizuota grupe, į V. K. asmenybę charakterizuojančius požymius bei, įvertinęs šių aplinkybių visumą, nuteistajam už jo padarytas nusikalstamas veikas paskyrė bausmes, didesnes nei straipsnių, nustatančių atsakomybę už padarytas nusikalstamas veikas, sankcijose numatytų bausmių vidurkiai. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė. Nenustačius BK 41 straipsnio, 54 straipsnio reikalavimų pažeidimų, V. K. nei už atskirus nusikaltimus paskirtų bausmių, nei galutinės subendrintos bausmės nėra pagrindo koreguoti, to nėra prašoma ir nuteistojo bei jo gynėjo apeliaciniame skunde.

289Dėl proceso išlaidų

29056.

291Nuteistasis I. V. apeliaciniame skunde nesutinka su skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalimi, kurioje iš jo ir kitų nuteistųjų šioje byloje priteista po 12,13 Eur proceso išlaidų.

29257.

293Pirmosios instancijos teismas, remdamasis tuo, kad, nagrinėjant bylą teisme, į teisiamąjį posėdį atvykusiems liudytojai A. P. ir specialistui G. L. iš teismo lėšų buvo atlygintos jų kelionės į teismą išlaidos – iš viso 36,40 Eur, šias išlaidas BPK 103 straipsnio 1 punkto pagrindu pripažino proceso išlaidomis bei nusprendė šias išlaidas išieškoti iš nuteistųjų lygiomis dalimis.

29458.

295BPK 103 straipsnyje nurodyta, kas sudaro proceso išlaidas. Pagal minėto straipsnio 1 punktą, proceso išlaidas sudaro liudytojams, nukentėjusiesiems, ekspertams, specialistams ir vertėjams išmokami pinigai, skirti jų kelionės į iškvietimo vietą ir gyvenimo joje išlaidoms atlyginti. BPK 104 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog proceso išlaidos liudytojui, nukentėjusiajam, ekspertui, specialistui, vertėjui atliginamos iš ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros ar teismo lėšų. Pagal BPK 105 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui.

29659.

297Remiantis išdėstytomis nuostatomis, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas, nusprendęs priteisti proceso išlaidas iš nuteistųjų, baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų nepažeidė. Todėl, naikinti šią skundžiamo nuosprendžio dalį nuteistojo I. V. atžvilgiu nėra teisinio pagrindo. Tačiau naikinama pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria proceso išlaidos priteistos iš A. V., kadangi jo atžvilgiu priimamas naujas išteisinamasis nuosprendis.

298Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 328 straipsnio 1, 2, 3, 4 punktais, 329 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

299Panevėžio apygardos teismo 2018 m. vasario 23 d. nuosprendžio dalį, kuria A. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį:

300A. V. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį išteisinti, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

301A. V. taikomas kardomąsias priemones 10 000 (dešimties tūkstančių) eurų užstatą, dokumento – asmens tapatybės kortelės Nr. 13040535 paėmimą ir periodinę registraciją policijos įstaigoje panaikinti.

302Grąžinti A. V. asmens tapatybės kortelę Nr. 13040535.

303Grąžinti 10 000 Eur užstatą užstato davėjui.

304Panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2018 m. vasario 23 d. nuosprendžio dalį, kuria iš A. V. priteista 12,13 Eur proceso išlaidų.

305Panevėžio apygardos teismo 2018 m. vasario 23 d. nuosprendį pakeisti.

306Panaikinti aplinkybę, kad I. V. neteisėtą disponavimą labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų ir narkotinių medžiagų kontrabandą padarė veikdamas organizuota grupe ir, kad šias nusikalstamas veikas padarė kartu su A. V..

307I. V. nusikalstamą veiką iš BK 24 straipsnio 4 dalies, 25 straipsnio 3 dalies, 199 straipsnio 3 dalies perkvalifikuoti į BK 24 straipsnio 5 dalį, 199 straipsnio 3 dalį ir sušvelninti paskirtą bausmę iki 6 (šešerių) metų laisvės atėmimo.

308I. V. nusikalstamą veiką iš BK 24 straipsnio 4 dalies, 25 straipsnio 3 dalies, 260 straipsnio 3 dalies perkvalifikuoti į BK 260 straipsnio 3 dalį ir sušvelninti paskirtą bausmę iki 10 (dešimties) metų laisvės atėmimo.

309Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 2 punktu šias bausmes ir Panevėžio apygardos teismo 2018 m. vasario 23 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį paskirtą bausmę subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnes, ir I. V. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) metų. Bausmę nustatyti atlikti pataisos namuose.

310Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

311Nuteistojo V. K. ir jo gynėjo advokato Valentino Baltrūno apeliacinį skundą atmesti.