Byla 2K-35/2013
Dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 2 d. nuosprendžio, kuriuo:

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Masioko, Tomo Šeškausko ir pranešėjo Vladislovo Ranonio, teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų S. D. ir S. Z. (S. Z.) kasacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 2 d. nuosprendžio, kuriuo:

2S. Z. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 4 dalį, 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu penkeriems metams, pagal BK 289 straipsnį laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio l dalimi, 5 dalies 2 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 182 straipsnio 2 dalį ir pagal BK 289 straipsnį, subendrintos apėmimo būdu ir S. Z. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas penkeriems metams.

3S. D. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu penkeriems metams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su 2002 m. spalio 25 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi ir S. D. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas septyneriems metams.

4R. B. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu penkeriems metams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su 2009 m. rugsėjo 17 d. Vilniaus miesto antrojo apylinkės teismo ir 2009 m. rugsėjo 11 d. Vilniaus miesto trečiojo apylinkės teismo nuosprendžiais paskirtų ir 2009 m. gruodžio 3 d. Vilniaus miesto antrojo apylinkės teismo nutartimi subendrintomis, neatliktų bausmių dalimis ir R. B. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas šešeriems metams.

5R. K. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu trejiems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, 65 straipsniu prie paskirtos bausmės pridėta 2010 m. rugpjūčio 31 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta penkiolikos parų arešto bausmė ir R. K. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams šešiems mėnesiams ir penkiolikai parų.

6Skundžiama ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 28 d. nutartis, kuria atmesti visų nuteistųjų apeliaciniai skundai.

7Dėl nuteistųjų R. B. ir R. K. kasaciniai skundai nepaduoti.

8Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo V. Ranonio pranešimo,

Nustatė

9S. Z., S. D., R. B. nuteisti pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, o R. K. pagal BK 24 straipsnio 3 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį už tai, kad apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, t. y. S. Z., S. D., R. B. Marijampolės pataisos namuose (toliau - PN) atlikdami bausmę veikdami kartu su nenustatytais asmenimis bei laisvėje esančiais R. K., Ž. K. (S.), turėdami vieningą tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, S. Z., S. D., R. B. subūrus organizuotą grupę, koordinavus jos narių veiksmus ir jiems vadovavus, laikotarpiu nuo 2010 m. rugsėjo 6 d. 22.10 val., iki 2010 m. rugsėjo 7 d. 1.07 val., Ž. K. (S.) Vilniuje, ( - ), esančiame bute, vykdant S. Z. nurodymą, internetiniame puslapyje www.118.lt suradus Klaipėdos miesto gyventojų AB „Teo“ laidinio ryšio telefono abonentų numerius, juos perdavus nenustatytiems organizuotos grupės nariams, atliekantiems bausmę Marijampolės PN, o šiems minėtus numerius surašius ir perdavus R. B., pastarasis 2010 m. rugsėjo 7 d., apie 14.00 val. paskambino A. B., gimusiai 1925 m., į buto, esančio Klaipėdoje, ( - ) fiksuoto ryšio telefoną Nr. ( - ), melagingai prisistatė jos anūku bei nurodė, kad sužalojo žmogų, ir tam, kad išvengtų atsakomybės, pasiūlė pabendrauti su tariamu policijos pareigūnu, po to S. Z. tuo pačiu telefonu prisistatė policijos pareigūnu ir A. B. pasiūlė išspręsti jos anūkui kilusias teisines pasekmes, nepradedant baudžiamosios bylos ir neva sužeisto nukentėjusiojo atstovui paprašė sumokėti pinigus. Tuo metu S. D. paskambino R. K., nurodė jam A. B. adresą, kuriuo šis turėjo nuvykti, bei duomenis, kuriais turėjo prisistatyti, ir R. K. įvykdžius šiuos nurodymus, apie 14.20 val., atvykus į Klaipėdą, ( - ), pas nukentėjusiąją A. B., ji, būdama apgauta, R. K. perdavė 2 300 Lt.

10S. Z. taip pat nuteistas pagal BK 289 straipsnį už tai, kad 2010 m. rugsėjo 7 d., apie 14.00 val., atlikdamas bausmę Marijampolės PN esančiuose Marijampolėje, Sporto g. 7, apgaule įgydamas A. B., gyvenančios Klaipėdoje, ( - ), turtą, šiai telefonu prisistatęs policijos pareigūno A. A. vardu ir pasiūlęs išspręsti jos anūkui kilusias teisines pasekmes nepradedant baudžiamosios bylos ir neva sužeisto nukentėjusiojo atstovui paprašęs sumokėti pinigus, pasisavino valstybės tarnautojo vardą neteisėtiems veiksmams atlikti.

11Kasaciniu skundu nuteistasis S. Z. pateikia alternatyvius prašymus: žemesniųjų teismų sprendimus panaikinti ir bylą nutraukti arba teismų sprendimus pakeisti ir jo veiką parkvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, taip pat paskirti jam švelnesnę bausmę.

12Kasatorius teigia, kad teismai buvo šališki, byloje surinktus įrodymus vertino pažeisdami Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimus, todėl nepagrįstai pripažino jį kaltu pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 182 straipsnio 2 dalį ir 289 straipsnį, kartu pažeidė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau –Konvencija) 6 straipsnyje įtvirtintą jo teisę į tinkamą teismo procesą.

13Nuteistojo teigimu, pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles, visas abejones vertino ne jo naudai, šiomis aplinkybėmis pasinaudojo siekdamas jį nuteisti trūkstant įrodymų dėl jo kaltės. Šį argumentą kasatorius grindžia tuo, kad teismas, nenustatęs konkrečių nusikalstamoje veikoje dalyvavusių asmenų, jų vaidmens, bendradarbiavimo su jais fakto, konstatavo (to niekaip nepagrįsdamas įrodymais), jog nusikalstama veika buvo padaryta su nenustatytais asmenimis. Nuteistojo nuomone, nenustačius konkrečių nusikalstamoje veikoje dalyvavusių asmenų, akivaizdu, jog šie asmenys, taip pat ir nuteistasis, negali būti pripažinti kaltais bendrininkavę bei padarę inkriminuotas veikas, o kartu ir veikę organizuota grupe.

14Kasatorius pažymi, kad teismų sprendimai be pagrindo grindžiami nukentėjusiosios A. B., liudytojų Ž. K. ir Ž. T. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, neapklausus jų teismo posėdyje. Pirmosios instancijos teisme buvo keliamas klausimas dėl privalomo nukentėjusiosios dalyvavimo, kuri kelis kartus pateikė prašymus nedalyvauti teismo procese dėl sunkios sveikatos būklės, tačiau tai nebuvo teisinę galią turintys procesiniai dokumentai, nes jie buvo surašyti ir pasirašyti ne pačios nukentėjusiosios, o jos dukters, kuri nepateikė teismui jokių jos įgaliojimus patvirtinančių dokumentų. Šie prašymai pridėti prie bylos ir svarstyti teismo posėdžio metu, nors teismas privalėjo imtis veiksmų nukentėjusiąją atvesdinti į teismo posėdį. Kasatorius nurodo, kad dėl šių prašymų buvo atidėti keli teismo posėdžiai, o tai yra teismo proceso vilkinimas ir teisės į tinkamą bei operatyvų teismo procesą pažeidimas. Dauguma kaltinamųjų pageidavo, kad nukentėjusioji dalyvautų bylos nagrinėjime, tačiau į jų prašymus neatsižvelgta. Nukentėjusiosios dukra nurodė, kad teismui bus pristatytas išrašas iš medicininių dokumentų, patvirtinantis sunkią nukentėjusiosios sveikatos būklę ir negalėjimą dalyvauti teismo posėdžiuose, tačiau tokio dokumento byloje nėra. Kasatoriaus teigimu, proceso įstatymas įpareigoja nukentėjusiąją duoti parodymus teisme, jei nėra pripažinta, kad ji to negali padaryti dėl pateisinamų priežasčių. Šiuo atveju pateisinamos priežasties, dėl kurios ji negalėjo dalyvauti teismo posėdžiuose, nenurodyta, nepateikti jokie tai patvirtinantys įrodymai, todėl nukentėjusioji teisme neapklausta nesant pateisinamos priežasties. Taip pat dėl nepagrįstos priežasties teisme nebuvo apklausta ir liudytoja Ž. T., kuri pateikė teismui prašymą nedalyvauti teismo posėdyje motyvuodama tuo, kad atvykimas į bylos nagrinėjimą jai brangiai kainuoja. Prie šio prašymo nėra jokių jos sunkią finansinę padėtį patvirtinančių dokumentų ar kitų argumentų, kurie leistų jai nedalyvauti teismo posėdžiuose. Juo labiau kad liudytojų patirtos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, taip pat ir kelionės išlaidos, yra kompensuojamos. Be to, nukentėjusioji ir liudytojos neapklaustos apeliacinės instancijos teisme, neatliktas įrodymų tyrimas, nors pirmosios instancijos teismo procesinę klaidą galėjo ištaisyti apeliacinės instancijos teismas. Kasatorius mano, kad šie įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimai yra esminiai, lėmę nepagrįstų ir neteisėtų sprendimų priėmimą.

15Taip pat kasatorius mano, kad pirmosios instancijos teismas padarė šiurkštų įrodymų vertinimo pažeidimą, nes jo kaltę grindė tuo, jog iš telefoninių pokalbių įrašo nuteistoji Ž. K. ir liudytojas A. Z. neva atpažino jo balsą. Nuteistasis pažymi, kad ikiteisminio tyrimo metu pasinaudojo jam suteikta teise ir atsisakė pateikti savo balso pavyzdį fonoskopiniam tyrimui, tačiau tai negali būti vertinama kaip netiesioginis kaltės pripažinimas, nes baudžiamojoje teisėje neegzistuoja kaltumo prezumpcija. Vis dėlto teismai, nepagrįstai tokį atsisakymą vertino kaip kaltės įrodymą. Tai matyti iš bylos medžiagos vertinimo bei teismų nuorodų, jog, nepaisant to, kad nuteistasis atsisakė pateikti savo balso pavyzdį, jį iš pokalbio atpažino pirmiau nurodyti asmenys. Kasatorius pažymi, jog minėtų asmenų parodymai, kad jie atpažino nuteistojo balsą, negali būti pripažinti įrodymu, nes šie asmenys suinteresuoti bylos baigtimi (Ž. K. buvo kaltinama tos pačios veikos padarymu), jie nėra ekspertai, turintys būtiną išsilavinimą ir gebėjimus bei žinias konstatuoti ir duoti išvadą apie konkretų balsą ir apie asmenį, kurį galima iš balso atpažinti, be to, šie asmenys patys praeityje teisti, neturintys aukštesnio nei vidurinis išsilavinimo. Dėl šių aplinkybių minėtų asmenų parodymai abejotini ir nepatikimi, jie neatitinka įrodymams keliamų reikalavimų ir vertintini kaip spėlionės. Kasatoriaus teigimu, byloje nepateikta jokių neginčijamų įrodymų, kad atpažintas balsas yra jo, juo labiau kad nuteistasis R. B. patvirtino prisistatęs policijos pareigūnu, o prieš tai paskambinęs nukentėjusiajai bei prisistatęs jos anūku.

16Nuteistasis atkreipia dėmesį į tai, kad ir tuo atveju, jeigu būtų nustatyta, jog jis padarė jam inkriminuotus veiksmus, tai jo veika neteisingai kvalifikuota pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, nes byloje be pagrindo nustatytas veiką kvalifikuojantis požymis – veikimas organizuota grupe ir dar konstatuojant, kad jis buvo organizatorius. Pirmiausia kasatorius pažymi, kad jo veiksmuose nebuvo nė vieno BK 24 straipsnio 4 dalyje nustatyto alternatyvaus požymio, būdingo veikos organizatoriui. Antra, nepagrįstai nustatytas ir jo veikimas organizuota grupe su kitais nuosprendyje nurodytais asmenimis, ši nuosprendžio dalis prieštarauja faktiniams bylos duomenims, todėl jo dalyvavimas padarant sukčiavimą yra neįrodytas ir jis turėtų būti išteisintas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį. Nuteistasis nurodo, kad inkriminuojant organizuotos grupės požymį būtina nustatyti išankstinį susitarimą daryti vieną ar daugiau nusikalstamų veikų, taip pat vaidmenų pasiskirstymą grupėje, veiksmų koordinavimą, pasidalinimą bei kt., tačiau šioje byloje tokių duomenų nėra. Nors nuteistoji Ž. K. ir teigia, jog kažkas liepė jai surinkti telefonų numerius ir padiktuoti, bet ji niekada nėra nurodžiusi, kad tas asmuo buvo kasatorius. Nė vienas kitas byloje apklaustas asmuo taip pat jo nenurodė. Kita vertus, Ž. K. parodymai neturi nieko bendro su tinkamu kaltės įrodymu darant nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje. Kasatorius pažymi, kad teismas nuosprendyje nurodė, kaip veikoje dalyvavę asmenys pasiskirstė vaidmenis ir chronologine tvarka išdėstė, kokius veiksmus jie atliko, tačiau tai niekaip neįrodo, kad būtent nuteistasis juose dalyvavo, juos planavo, nurodė, kaip ir kas šiuos veiksmus pasidalina, pasiskirsto ir t. t. Be to, nustatę, kad nežinomiems asmenims buvo paskirtos užduotys, teismai negalėjo to konstatuoti pirmiau nenustatę šių asmenų tapatybių, nes neaišku, ar tokie veiksmai buvo atlikti. Nuteistasis mano, kad akivaizdu, jog šioje byloje kiekvienas nuteistasis veikė individualiai. Tai patvirtino ir patys nuteistieji. R. B. parodė, kad nukentėjusiajai skambino pats ir prisistatė tiek jos anūku, tiek ir vėliau pakeitęs balsą – policijos pareigūnu. Ž. K. teiginiai, kad kažkas jai skambino iš pataisos namų ir teiravosi telefonų numerių, kuriuos ji jam padiktavo, neįrodo nė vieno iš asmenų kaltės, nes ji pati nežino, su kuo kalbėjo. Kasatorius mano, kad teismas, inkriminuodamas organizuotos grupės požymį, turėjo nustatyti konkrečias veiką apibūdinančias aplinkybes: grupės pastovumą, veiklos trukmę bei intensyvumą, pasiskirstymą konkrečiomis pareigomis ir kt. Būtina nustatyti ir subjektyvųjį požymį – bendrininkų suvokimą, jog jie sukūrė ir priklauso tokius požymius turinčiai grupei. Be to, pagrindinis organizuotos grupės kriterijus yra didesnis organizuotumo lygis, kuris aiškinamas grupės narių ryšiais, bendrais tikslais, tarpusavio įsipareigojimais, paklusimu bendrai tvarkai, tačiau šiuo atveju nuteistojo su neva nustatytos organizuotos grupės nariais nesiejo nei ilgesni ir glaudesni ryšiai, nei pastovumas, nei ilgalaikiškumas, o tik bendra bausmės atlikimo vieta. Byloje yra įrodymų, kad nuteistasis naudojosi telefono aparatu, iš kurio, atlikdamas bausmę Marijampolės PN, skambino sutuoktinei V. N., tačiau nėra nė vieno įrodymo, kad šiuo aparatu jis naudojosi vienas, kad juo negalėjo pasinaudoti kiti asmenys. Ši versija nebuvo tiriama ir nėra paneigta. Laikotarpiu, kai buvo skambinta nukentėjusiajai A. B., jis nebuvo izoliuotas nuo kitų nuteistųjų, o tai patvirtina, kad telefonu galėjo naudotis ir kiti kameroje buvę asmenys. Kasatorius pažymi, kad teismas jo kaltę grindė byloje esančiose mobiliojo ryšio telefono išklotinėse užfiksuotais duomenimis apie buvusius telekomunikacinius įvykius, kurie nei tiesiogiai, nei netiesiogiai neįrodo jo kaltės sukčiaujant. Byloje nenustatytas visas nusikalstamos veikos mechanizmas. R. K., kuris paėmė pinigus iš nukentėjusiosios, su nuteistuoju niekada nebendravo, iš jo negavo jokių nurodymų, užduočių, nenustatyta, kaip ir kada nuteistasis būtų galėjęs su juo susisiekti, duoti nurodymus dėl pinigų paėmimo. Teigti, kad su R. K. kasatorius bendravo S. D. ir R. B. padedamas, būtų galima tik tuo atveju, jei tarp jų būtų nustatyti kokie nors ryšiai ir susitarimai. Tačiau jį su S. D. ir R. B. sieja tik bendra bausmės atlikimo vieta, o įrodymų, kad jis su minėtais asmenimis sukūrė organizuotą grupę, byloje nėra. Ž. K. taip pat neteigė, kad būtent iš nuteistojo gavo kokius nors nurodymus, o teismo išvada apie tai yra pagrįsta prielaida. R. K. taip pat apie nuteistąjį nieko nėra parodęs. Dėl pirmiau nurodytų aplinkybių kasatorius mano, kad byloje trūksta duomenų pagrįsti organizuotos grupės buvimą, todėl BK 182 straipsnio 2 dalis nuteistiesiems inkriminuota nepagrįstai, o veiksmai, kuriuos jis neva padarė, geriausiu atveju galėjo būti kvalifikuoti tik pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, be nuorodos į BK 25 straipsnio 3 dalį. Vis dėlto nuteistasis teigia, kad teismai pažeidė BPK 44 straipsnio 6 dalies nuostatas ir jį kaltu pripažino nepagrįstai, nepavykus pašalinti iškilusių neaiškumų ir abejonių. Vien ta aplinkybė, jog jis anksčiau teistas už nusikaltimus nuosavybei, neįrodo, kad jis padarė ir šią veiką.

17Kasatorius, remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 25 straipsniu, Konvencijos 14 straipsniu bei Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) 2010 m. kovo 23 d. sprendimu byloje Čudak prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 15869/02, nurodo, kad kartu su kitais nuteistaisiais buvo diskriminuojamas. Šį teiginį nuteistasis grindžia tuo, kad teismas visus kaltinamuosius nuteisė pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, nurodydamas, jog jie veikė organizuota grupe, tačiau vienai iš organizuotos grupės narių Ž. K., kuri buvo nubausta teismo baudžiamuoju įsakymu, buvo inkriminuota ne BK 182 straipsnio 2 dalis, o 182 straipsnio 1 dalis. Taip teismai suteikė privilegijas vienam asmeniui toje pačioje byloje, kurioje jo veiksmai buvo vienodi kaip ir kitų nuteistųjų. Kasatoriaus manymu, vien tai, kad dėl Ž. K. byla buvo išskirta ir nagrinėta kito teismo, nepašalina jo ir kitų nuteistųjų diskriminavimo požymio palyginus su Ž. K.. Organizuotos grupės narius jungia viena ir bendra tyčia, todėl, jeigu nuteistasis kartu su kitais asmenimis būtų subūrę organizuotą grupę nusikalstamoms veikoms daryti ir joje patikėję vaidmenį ir Ž. K., ji neabejotinai būtų buvusi tos organizuotos grupės narė. Teismams nustačius, kad jie veikė būtent tokia bendrininkų grupe, negalėjo būti konstatuota, jog keli asmenys veikė kaip bendrininkai, o vienas – nors ir veikė pagal iš anksto neva sudarytą planą, suderintą su visais grupės nariais, tačiau veikė individualiai ir jo veiksmuose nėra organizuotos grupės požymio. Net ir tuo atveju, jei nuteistieji būtų rengę ir organizavę nusikalstamą veiką, Ž. K. žinojo apie visus veiksmus, planus, savo vaidmenį, žinojo ir apie kitų grupės narių planuojamus veiksmus, todėl ji lygiai taip, kaip ir kiti nuteistieji, priklausė šiai grupei, tačiau neaišku, kodėl jos teisinė padėtis buvo privilegijuota ir ji nuteista ne tik kitoje byloje, bet ir pagal lengvesnę baudžiamąją atsakomybę numatantį BK straipsnį.

18Kartu kasatorius mano, kad jis nepagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 289 straipsnį, nes teismai neteisingai nustatė, jog jis pasisavino policijos pareigūno vardą. Nuteistojo teigimu, valstybės tarnautojo sąvoką apibrėžia Valstybės tarnybos įstatymas, kurio 2 straipsnyje nustatyta, kad valstybės tarnautojas – tai fizinis asmuo, einantis pareigas valstybės tarnyboje ir atliekantis viešojo administravimo veiklą. Valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens vardo pasisavinimas reiškia, kad asmuo melagingai prisistato kaip pareigūnas ir padaro tokius veiksmus, kurie būdingi tikram valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, kai jis teisėtai atlieka savo funkcijas. Šis vardas pasisavinamas įvairiais apgaulės būdais: apranga, suklastotais ar neteisėtai įgytais dokumentais ir pan. Šiuo atveju svarbu, kad kaltininkas sudarytų klaidingą nukentėjusiojo nuomonę, jog jis yra valstybės tarnautojas ir gali atlikti tam tikrus veiksmus. Neteisėtais veiksmais laikomos BK numatytos nusikalstamos veikos. Už šią nusikalstamą veiką būtina baudžiamosios atsakomybės sąlyga, kad tarp valstybės tarnautojo vardo pasisavinimo ir padarytų neteisėtų veiksmų būtų priežastinis ryšys. Nuteistasis pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė, kokiais įrodymais remdamasis konstatuoja, kad pokalbyje su nukentėjusiąją policijos pareigūnu prisistatė būtent jis. Be to, tais atvejais, kai ši nusikalstama veika yra padaroma sukčiavimo metu, BK 289 straipsnis negali būti taikomas, nes pareigūno vardo pasisavinimą apima apgaulės požymis.

19Nuteistasis mano, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas, 2012 m. vasario 9 d. nutartimi skirdamas jam kardomąją priemonę – suėmimą, buvo šališkas ir pažeidė nekaltumo prezumpciją, nes konstatavo, jog jis pagrįstai kaltinamas inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymu, taip išreikšdamas išankstinį įsitikinimą kasatoriaus kaltumu. Remdamasis EŽTT sprendimais bylose Academy Trading Ltd. and Others v. Greece, no. 30342/96; Barbera, Messegue ir Jabardo v. Spain, A146; Butkevičius v. Lietuva, nr. 48297/99 ir kt., kasatorius teigia, kad bet kokie išankstiniai teismo pasisakymai apie kaltinamo asmens kaltę dar nesant apkaltinamojo teismo nuosprendžio ar jam nesant įsiteisėjusiam, yra šiurkštus asmens teisių, tarp jų ir nekaltumo prezumpcijos, pažeidimas.

20Kartu kasatorius mano, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas jam bausmę, neįvertino visų BK 54 straipsnyje nurodytų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių, neatsižvelgė į nuteistojo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, todėl paskyrė jam aiškiai per griežtą bausmę. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog nuteistojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė dėl savanaudiškų paskatų, ir tai, kad anksčiau buvo ne kartą teistas. Kasatorius pažymi, kad sukčiaujant visais atvejais yra siekiama naudos sau, o tai vertinama savanaudiška paskata. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) 2010 m. kovo 16 d. nutartyje Nr. 2K-l10/2010 yra konstatavęs, kad sukčiavimas visada yra savanaudiškas nusikaltimas. Tokiu atveju, darant tokią nusikalstamą veiką, kurios pagrindinis tikslas ir motyvas yra naudos įgijimas pasyvu ar aktyvu, savanaudiškos paskatos, kaip kaltininko atsakomybę sunkinanti aplinkybė, negali būti dar kartą taikoma. Tai aiškiai nurodyta ir BK 60 straipsnio 2 dalyje, kurioje imperatyviai nustatyta, jog aplinkybė, kuri yra nusikalstamos veikos sudėties dalis, negali būti laikoma sunkinančia. Taigi, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė atsakomybę sunkinančią aplinkybę – savanaudiškas paskatas (BK 60 straipsnio 1 dalies 3 punktas), nes nusikalstama veika, numatyta BK 182 straipsnyje, šias paskatas apima. Taip teismas pažeidė BK 61 straipsnio nuostatas. Nesant atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių teismas negalėjo skirti didesnės nei sankcijos vidurkis bausmės, t. y. didesnę bausmę nei ketveri metai laisvės atėmimo.

21Be to, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę bei nurodydamas jos skyrimo motyvus nuosprendyje, vadovavosi aplinkybe, kurios nėra baigtiniame atsakomybę sunkinančių aplinkybių sąraše. Kasatorius atkreipia dėmesį, kad teismai jo ankstesnį teistumą laikė atsakomybę sunkinančia aplinkybe, kai tuo tarpu įstatymas tokios aplinkybės nenumato, be to, dar ir draudžia asmenį už tą pačią veiką bausti du kartus. Teistumo kaip sunkinančios aplinkybės vertinimas, lėmęs paskirtos bausmės dydį, yra principo non bis in idem pažeidimas. Nuteistojo teigimu, tai, kad jis praeityje buvo teistas, negali niekaip daryti įtakos bausmės skyrimui už šios nusikalstamos veikos padarymą, nes už praeityje padarytas nusikalstamas veikas jis buvo nubaustas ir atliko paskirtas bausmes. Tuo tarpu teismas jį antrą kartą nubaudė už tą patį, nes paskyrė kur kas griežtesnę bausmę, nei būtų skyręs, jeigu nebūtų rėmęsis ankstesniais teistumais. Taip teismas pažeidė ir Konstitucijos 31 straipsnio bei Konvencijos nuostatas. Kasatorius nurodo, kad tai, jog jis tebeturi galiojančių teistumų, yra jo atliktų bausmių už anksčiau padarytas nusikalstamas veikas pasekmė, kuri darys įtaką jam visą teistumo galiojimo laiką siekiant užimti tam tikras pareigas, kurios nėra suderinamos su teistumo faktu, tačiau ankstesni teistumai negali turėti įtakos ir būti traktuojami kaip sunkinanti atsakomybę aplinkybė individualizuojant jam bausmę.

22Dėl pirmiau nurodytų aplinkybių kasatorius mano, kad pirmosios instancijos teismas, taip pat nurodytų pažeidimų nepašalinęs apeliacinės instancijos teismas, nesilaikė BK 60, 61 straipsnių, Konstitucijos 31 straipsnio ir Konvencijos Septintojo protokolo 4 straipsnio 1 dalies ir paskyrė jam aiškiai per griežtą bausmę.

23Kasaciniu skundu nuteistasis S. D. prašo įskaityti į jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką suėmime išbūtą laikotarpį.

24Kasatorius nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodydamas jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką skaičiuoti nuo paskelbimo dienos (2012 m. balandžio 2 d.), pažeidė BK 66 straipsnio 1 dalies reikalavimus, nes į bausmės laiką neįskaitė jo suėmime išbūto laikotarpio, kuris buvo paskirtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 9 d. nutartimi ir tęsiamas šio teismo 2011 m. kovo 2 d. nutartimi bei Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 3 d., 2011 m. liepos 21 d. ir 2011 m. gruodžio 8 d. nutartimis.

25Atsiliepimu į nuteistųjų kasacinius skundus Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroras prašo šiuos skundus atmesti.

26Prokuroro manymu, nepagrįstas S. D. teiginys, kad teismas pažeidė BK 66 straipsnį, nes į bausmės laiką jam neįskaitė suėmime išbūto laikotarpio. Prokuroras nurodo, kad nors nuteistajam formaliai suėmimas ir buvo paskirtas, tačiau tuo laikotarpiu jis Marijampolės pataisos namuose atlikinėjo bausmę pagal kitą nuosprendį, su kuriuo šiuo nuosprendžiu paskirta galutinė bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu. Taigi laikytina, kad S. D. suėmime nebuvo, todėl šios kardomosios priemonės laikotarpis neįskaitytinas į galutinės bausmės laiką.

27Atsiliepime pažymima, kad nepagrįsti nuteistojo S. Z. kasacinio skundo argumentai, susiję su byloje surinktų įrodymų vertinimu (BPK 20 straipsnio 5 dalis), veikos kvalifikavimu pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį bei 289 straipsnį. Prokuroras nurodo, kad įrodymų vertinimas nėra bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas, juo labiau kad apeliacinės instancijos teismas išsamiai atsakė į analogiškus nuteistojo apeliacinio skundo argumentus. Teismas detaliai paaiškino, kodėl S. Z. balso atpažinimą laiko teisingu ir tinkamu, motyvuotai nurodė, kodėl tiki ne tik Ž. K., bet ir liudytojo A. Z. paaiškinimais ir juos pripažįsta patikimais įrodymais. Kartu prokuroras nurodo, kad, esant svarbioms priežastims ir patiems procese dalyvaujantiems asmenims prašant, jų parodymai gali būti perskaitomi, o taip paskelbti duomenys laikomi ištirtais ir tinkamais bei turinčiais vienodą teisinę galią kaip ir kiti įrodymai. Byloje perskaitant ikiteisminio tyrimo metu gautus duomenis pažeidimų nepadaryta.

28Prokuroro nuomone, teismas pagrįstai nustatė, kad šiuo atveju nuteistieji veikė organizuota grupe, nes veikos organizacinis lygis buvo aukštesnis nei paprasto bendrininkavimo atveju. Visi veiksmai iki rezultato gavimo nebūtų galimi nesudarius nuoseklaus plano ir neturint tinkamo kiekio asmenų, galinčių tam tikrą plano dalį įgyvendinti. Apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į skundus, dar labiau patikslino nusikalstamos veikos mechanizmą. Teismas taip pat teisingai atkreipė dėmesį į tai, jog aukštesnio organizuotumo laipsnį nei paprasto bendrininkavimo atveju atspindi ir tai, kad tų pačių asmenų grupė įtariama analogiškai veikusi Vilniaus mieste bei jo apylinkėse. Be to, prokuroras nurodo, kad apie subjektyvųjį veikos požymį – suvokimą priklausant organizuotai grupei, sprendžiama ne tik pagal kaltininko parodymus, bet ir pagal objektyviuosius veikos požymius. Šiuo atveju kasatoriaus suvokimą priklausius organizuotai grupei patvirtina tai, kad buvo iš anksto suderinti, detaliai aptarti nuoseklūs veiksmai. Prokuroro manymu, byloje nustatyti visi BK 25 straipsnio 3 dalyje numatyti požymiai, apibūdinantys organizuotos grupės egzistavimą. Atitinkamai nuteistojo veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, o ne pagal BK 182 straipsnio 1 dalį.

29Prokuroras pažymi ir tai, kad nėra pagrindo konstatuoti šioje byloje nuteistų asmenų diskriminavimo lyginant jų teisinę padėtį su kitoje byloje nuteista Ž. K.. Šioje byloje kaltininkai nustatyti ne vienu metu, ne visi kartu perduoti teismui. Ž. K. buvo perduota teismui anksčiau, kai kiti asmenys dar buvo nustatinėjami. Be to, ne visais atvejais pagalbininkas laikytinas organizuotos grupės nariu, jeigu nežino jos veiksmų apimties ir mastų. Juo labiau kad šioje byloje negalima svarstyti nuteistos kitoje byloje Ž. K. veikos kvalifikavimo teisingumo, nes kitoje byloje taikoma atskira apskundimo procedūra.

30Nepagrįsti ir kasatoriaus teiginiai dėl jo veikos kvalifikavimo pagal BK 289 straipsnį. Prokuroro teigimu, sukčiavimas pasisavinant pareigūno vardą neinkriminuojamas kaip nusikalstamų veikų sutaptis tuo atveju, kai tokia apgaulės forma pasinaudoja kiti asmenys, patys tiesiogiai pareigūno vardo nepasisavindami. Šiuo atvejui nė vienam iš kitų nuteistųjų BK 289 straipsnis neinkriminuotas. Tačiau kasatoriaus veika pagal šį BK straipsnį kvalifikuota pagrįstai, nes nustatyta, kad jis skambino nukentėjusiajai prisistatydamas pareigūnu.

31Kartu prokuroras nurodo, kad kasacinės instancijos teismas nesvarsto bausmės švelninimo klausimų, o tik patikrina bausmės skyrimą reglamentuojančių normų taikymo teisėtumą. Šioje byloje bausmės rūšies ir dydžio parinkimo klausimą išsamiai aptarė apeliacinės instancijos teismas ir pagrįstai nenustatė jokių pažeidimų. Be to, nepagrįsti ir nuteistojo teiginiai dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo ir nekaltumo prezumpcijos pažeidimo, siejant tai su kardomosios priemonės skyrimo metu nutartyse išdėstytais motyvais. Iš teismų sprendimų skirti suėmimą turinio matyti, kad teismas nutartyse niekuomet nekonstatavo, jog nuteistojo kaltumas įrodytas.

32Kasaciniai skundai tenkintini iš dalies.

33Dėl organizuotos grupės, veikos kvalifikavimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir BPK normų taikymo vertinant įrodymus

34Nuteistasis S. Z. neigia dalyvavimą organizuotoje grupėje ir jo veiksmų kvalifikavimą pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, inkriminuojant šį sukčiavimą kvalifikuojantį požymį.

35Pagal BK 25 straipsnio 3 dalį organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, jog, sprendžiant organizuotos grupės buvimo klausimą, atsižvelgiama į apgalvotos nusikalstamos veikos mechanizmo sudėtingumą, veikų padarymo intensyvumą, narių pasiskirstymą vaidmenimis, į kiekvieno iš bendrininkų konkrečios užduoties atlikimą siekiant bendro tikslo (kasacinės nutartys Nr. 2K-403/2011, 2K-257/2011, 2K-275/2012, 2K-453/2012). Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai teismo proceso baigiamuosiuose aktuose išdėstė argumentus, kuriais remiantis pripažino, kad S. Z. nusikaltimus padarė veikdamas organizuota bendrininkų grupe ir kaip nusikalstamos veikos bendrininkas buvo organizatorius.

36Šioje byloje inkriminuotas ir išnagrinėtas vienas sukčiavimas prieš Klaipėdoje gyvenančią nukentėjusiąją A. B., kurį padarė Marijampolės pataisos namuose atliekantys bausmę nuteistieji R. B., S. Z. ir S. D. bei Klaipėdos mieste gyvenantis R. K., tačiau teismai nustatė, kad nuteistieji buvo susitarę daryti ne vieną, o neapibrėžtą skaičių analogiškų nusikaltimų. Esant tokiam susitarimui, vienas sukčiavimas įgyjant svetimą turtą, kurio vertė neviršija 250 MGL dydžio sumos, irgi kvalifikuojamas kaip sukčiavimas, padarytas organizuota grupe. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ši byla ikiteisminio tyrimo metu atskirta iš šiuo metu Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamos baudžiamosios bylos, kurioje nuteistieji šioje byloje R. B., S. Z., S. D. ir kiti asmenys kaltinami aštuoniolika analogiškų nusikalstamų veikų.

37Kasatoriaus manymu, nenustačius visų organizuotos grupės narių ir jo bendravimo su nuteistuoju R. K., paėmusiu iš nukentėjusiosios A. B. pinigus, jam negalėjo būti inkriminuotas dalyvavimas tokioje grupėje, o tai padarę teismai esą pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, kilusias abejones aiškindami jo nenaudai. Su tokiais argumentais negalima sutikti. Pagal BK 25 straipsnio 3 dalį mažiausias organizuotos grupės narių skaičius yra du asmenys. Šioje byloje organizuotos grupės narių yra daugiau, todėl, net ir nenustačius visų joje dalyvavusių asmenų, nuteistojo S. Z. dalyvavimas organizuotoje grupėje, kaip sukčiavimą kvalifikuojantis požymis, inkriminuotas teisingai. Teismams dėl šios aplinkybės įrodytumo abejonių nekilo. Abejonės dėl įrodymų pakankamumo gali kilti tada, kai be papildomų duomenų ištyrimo negalima nustatyti svarbių bylos aplinkybių. Teismo ištirtais įrodymais nuteistųjų organizuota grupė konstatuota, visų jos narių nustatymas šioje byloje nuteistų asmenų sukčiavimo dalyvaujant organizuotoje grupėje negali paneigti. Visų organizuotos grupės narių tarpusavio bendravimas taip pat nėra būtinas organizuotos grupės požymis.

38Nepaneigia organizuotos grupės buvimo ir ta kasatoriaus nurodoma aplinkybė, kad Ž. K., kurios nuteistasis S. Z. per savo žmoną paprašė paieškoti Klaipėdos gyventojų telefono numerių, teismo baudžiamuoju įsakymu nuteista ne kaip organizuotos grupės narė, o kaip padėjėja pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį. Šiame kontekste pažymėtina, kad bendrininkavimas, taigi ir bendrininkavimas organizuotos grupės forma, yra tyčinis veiksmas (BK 24 straipsnio 1 dalis). Asmenys, objektyviai padėję organizuotai grupei padaryti nusikalstamą veiką, bet subjektyviai nesuvokę kitų asmenų vaidmens bei aukštesnio organizuotumo lygio, būdingo šiai bendrininkavimo formai, nėra organizuotos grupės nariai. Kita vertus, teismai pagal BPK 255 straipsnio 1 dalyje apibrėžtas bylos nagrinėjimo teisme ribas negali pasisakyti dėl nuteistųjų kitose bylose, taigi ir Ž. K., kuri, kasatoriaus teigimu, irgi turėjo būti pripažinta organizuotos grupės nare, veiksmų juridinio vertinimo. Kartu tai nėra apskundimo ir bylos kasacinio nagrinėjimo dalykas ir, priešingai negu teigia kasatorius, nepagrindžia teismo šališkumo bei kasatoriaus diskriminavimo.

39Kaip įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimą kasatorius nurodo ir tai, kad teisiamajame posėdyje teismas neapklausė nukentėjusiosios A. B. ir liudytojų Ž. K. bei Ž. T..

40BPK 301 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuosprendis pagrindžiamas tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Ši norma neturi būti suprantama tiesiogiai, kad nuosprendyje remiamasi tik tais kaltinamųjų ir kitų asmenų parodymais, kurie duoti teisiamajame posėdyje. Teismas turi teisę remtis visais įrodymais, tiek surinktais ikiteisminio tyrimo metu, tiek naujais, tačiau juos visus privalo ištirti ir patikrinti teisiamajame posėdyje BPK 271–292 straipsniuose nustatyta tvarka: apklausti asmenis, perskaityti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui arba pirmiau teisme, o byloje esantiems įrodymams patikrinti gali būti perskaitomi ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai, kai yra esminių prieštaravimų tarp parodymų, duotų teisiamajame posėdyje, ir parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ar pirmiau teisme (BPK 276 straipsnio 1, 4 dalys), perskaityti dokumentus bei apžiūrėti daiktus.

41Teismas ėmėsi priemonių iškviesti ir apklausti tiek nukentėjusiąją A. B., tiek liudytojas Ž. K. ir Ž. T., tačiau to padaryti nepavyko. Nukentėjusioji yra senyvo amžiaus, gimusi 1925 metais, per savo dukterį, apklaustą teisme toje pačioje byloje kaip liudytoja N. Š., nurodė dėl silpnos sveikatos negalinti atvykti į teismą. Priešingai negu teigia kasatorius, byloje yra medicininė pažyma, kad dėl ligos tam tikru laikotarpiu ji negali atvykti į teismą. Liudytojos Ž. K. ir Ž. T. nebuvo surastos. Nesant galimybės apklausti minėtus asmenis teisme, byloje esantiems įrodymams patikrinti buvo perskaityti jų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui. Toks procesinis veiksmas numatytas BPK 276 straipsnio 4 dalyje. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo pirmiau duoti parodymai ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus, be to, jie padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimą (kasacinės nutartys Nr. 2K-372/2005, 2K-431/2006, 2K-592/2010, 2K-461/2011, 2K-545/2012).

42Pažymėtina ir tai, kad pats sukčiavimo faktas yra nustatytas ne tik iš nukentėjusiosios A. B. parodymų, bet ir iš daugelio kitų bylos duomenų, taip pat nuteistųjų R. K., R. B., S. D. parodymų bei nuteistojo R. K. sulaikymo aplinkybių. Nuteistojo S. Z. vaidmuo šiame nusikaltime atskleistas ne atskirai paimtais bylos duomenimis, o visų bylos duomenų analize bei tarpusavio palyginimu ir iš to išplaukiančiomis loginėmis išvadomis, kad būtent nuteistasis S. Z. buvo galimų sukčiavimo aukų paieškos Klaipėdos mieste ir nukentėjusiosios A. B. apgaulės dalyvis. Kasatorius nesutinka su tuo, kad žemesnės instancijos teismai telefoninių pokalbių įrašus, liudytojų parodymus apie tų pokalbių dalyvius ir kitus bylos duomenis, kurių pagrindu teismai sprendė apie ko kaltumą, pripažino įrodymais.

43Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla (BPK 20 straipsnio 2 dalis). Svarbu tai, kad tie duomenys būtų gauti teisėtais būdais ir juos galima būtų patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais (BPK 20 straipsnio 4 dalis). Šiuos reikalavimus bylos duomenys, kurių pagrindu konstatuotas S. Z. kaltumas, atitinka. Baudžiamasis procesas nereikalauja, kad bylos duomenų patikrinimas būtų atliktas tik tam tikrais procesiniais veiksmais, šiuo atveju – telefoninių pokalbių įrašų ir nuteistojo S. Z. balso pavyzdžių, kuriuos pats nuteistasis atsisakė pateikti, lyginamuoju tyrimu. Patikrinimas galimas ir kitais procesiniais veiksmais, tarp jų ir liudytojų parodymais. Visų bylos duomenų analizė, iš skirtingų šaltinių gautų duomenų tarpusavio palyginimas yra loginė priemonė reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, taip pat ir pokalbio dalyviams identifikuoti.

44Pažymėtina, kad pagal BPK 376 straipsnio 1 dalį kasacinės instancijos teismas patikrina priimtus nuosprendžius ir nutartis tik teisės taikymo aspektu, t. y. iš naujo žemesnės instancijos teismo įvertintų įrodymų nevertina ir dėl jų pakankamumo sprendžiant nuteistojo kaltumo klausimą nepasisako. Dauguma kasacinio skundo argumentų susiję būtent su įrodymų vertinimu ir menamomis abejonėmis dėl nuteistojo S. Z. kaltumo. Šie klausimai priklauso faktinių aplinkybių nustatymo sričiai, kurioje savo kompetenciją įgyvendina pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai. Duomenų, kad teismai būtų neatsižvelgę į svarbius teisinančius įrodymus, nemotyvuotų savo išvadų, nepateikta. Teismų nustatytos faktinės aplinkybės abejonių nekelia, o kasatoriaus argumentai dėl BPK pažeidimų vertinant įrodymus aptarti ir atmetami. Teismai šioje byloje įvertino bylos duomenis kaip visumą ir pagrįstai padarė išvadą apie nuteistojo S. Z. sukčiavimą dalyvaujant organizuotoje grupėje, jo nusikalstama veika kvalifikuota teisingai.

45Dėl BK 289 straipsnio taikymo

46Pagal BK 289 straipsnį atsako tas, kas pasisavinęs valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens vardą padarė neteisėtus veiksmus.

47Nuteistasis S. Z. teigia pagal šį straipsnį esąs nuteistas nepagrįstai, argumentuodamas tuo, kad valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens vardo pasisavinimą darant sukčiavimą apima apgaulės požymis. Toks teiginys neatitinka įstatymo nuostatų ir žemesnės instancijos teismų nustatytų faktinių bylos aplinkybių.

48Iš tikrųjų, nukentėjusiosios A. B. apgaulė pasireiškė ir tuo, kad nuteistasis S. Z., melagingai prisistatęs policijos pareigūnu, pasiūlė perduoti tariamo sužeisto eismo įvykyje asmens atstovui pinigus, kad jos vaikaičiui nebūtų pradėta baudžiamoji byla, tačiau tai neeliminuoja jo veiksmų kvalifikavimo pagal BK 289 straipsnį teisingumo. Tiek nukentėjusiosios apgaulė, tiek viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens (policijos pareigūno) vardo pasisavinimas padaryti tais pačiais veiksmais. Pasisavinęs policijos pareigūno vardą, nuteistasis S. Z. padarė neteisėtus (nusikalstamus) veiksmus – sukčiavimą, o tai atitinka BK 289 straipsnio dispoziciją. Tais atvejais, kai tais pačiais veiksmais padaromos nusikalstamos veikos, numatytos skirtinguose BK straipsniuose, konstatuojama idealioji nusikalstamų veikų sutaptis ir pagal BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktą bausmės bendrinamos jas apimant (kasacinės nutartys Nr. 2K-361/2011, 2K-408/2012 ir kt.). Teismas nuteistajam S. Z. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir 289 straipsnį paskirtas bausmes subendrino taikydamas kitą, BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkte numatytą, bausmių apėmimo pagrindą – kai padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms. Kolegijos vertinimu, tuo atveju, kai nuteistajam pagal skirtingus BK straipsnius paskirtos bausmės gali būti apimamos abiem BK 63 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktuose numatytais pagrindais, vieno iš nurodytų pagrindų pritaikymas nelaikytinas netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu. Taigi teismas, kvalifikuodamas nuteistojo S. Z. nusikalstamas veikas pagal du BK straipsnius ir skirdamas galutinę subendrintą bausmę, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė.

49Dėl BK 66 straipsnio taikymo

50Nuteistieji R. B., S. D. ir S. Z. šioje byloje jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė atlikdami laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose. S. D. už tyčinį nužudymą dėl chuliganiškų paskatų ir kitus nusikaltimus buvo paskirta bausmė laisvės atėmimas keturiolikai metų, bausmės laikas skaičiuojamas nuo 2001 m. sausio 1 d. Nuteistajam S. D. šioje byloje ikiteisminio tyrimo teisėjo 2011 m. vasario 9 d. nutartimi paskirta kardomoji priemonė suėmimas, kurio terminas buvo tęsiamas tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu.

51Nuteistasis S. D. prašo pakeisti teismų sprendimus, pritaikyti BK 66 straipsnio 1 dalį ir įskaityti į paskirtą bausmę kardomojo kalinimo laikotarpį.

52Pagal BK 66 straipsnio 1 dalį teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas kardomasis kalinimas (suėmimas), privalo jį įskaityti į paskirtą bausmę. Nuteistajam S. D. galutinė bausmė paskirta vadovaujantis BK 64 straipsniu, prie bausmės už šioje byloje padarytą nusikaltimą pridėjus dalį (dvejus metus) neatliktos bausmės, bausmės terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2012 m. balandžio 2 d. Tuo metu nuteistasis S. D. dar buvo neatlikęs dvejų metų ir beveik devynių mėnesių bausmės.

53Pagal BPK 307 straipsnio 1 dalies 4 punktą apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodomas sprendimas dėl suėmimo įskaitymo į bausmės laiką, kai tam yra pagrindas. Nuteistajam S. D. tokio pagrindo nėra, nes jam neatlikta bausmė, kurios dalis pridėta prie bausmės už šioje byloje padarytą nusikaltimą, apskaičiuota ir bausmės laikas skaičiuojamas nuo skundžiamo nuosprendžio paskelbimo dienos. Esant tokioms aplinkybėms teismas, neįskaitydamas į S. D. paskirtos bausmės laiką jo suėmimo laikotarpio, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė ir nuteistojo S. D. teisių nepažeidė.

54Dėl teisės į nešališką teismą

55Pagal BPK 44 straipsnio 5 dalį kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo turi teisę, kad jo bylą per kuo trumpiausią laiką lygybės ir viešumo sąlygomis teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas.

56Nuteistasis S. Z. teismo šališkumą ir jo nekaltumo prezumpcijos pažeidimą argumentuoja tuo, kad teismas, dar iki nuosprendžio paskelbimo skirdamas jam kardomąją priemonę suėmimą, nurodė esą jis pagrįstai kaltinamas padaręs inkriminuotas nusikalstamas veikas. Su tokiu teismo šališkumo vertinimu negalima sutikti.

57Pagal BPK 123 straipsnio 6 dalį, kai byla perduota į teismą, paskirti, palikti galioti, pratęsti ar panaikinti suėmimą arba pakeisti jį kita kardomąja priemone gali teismas, kurio žinioje yra byla. Pirmosios instancijos teismas, gavęs informaciją, kad nuteistajam S. Z. atliekamos laisvės atėmimo bausmės terminas pasibaigia dar prieš išnagrinėjant šią bylą, 2012 m. vasario 9 d. nutartimi paskyrė jam kardomąją priemonę suėmimą dviem mėnesiams, skaičiuojant nuo bausmės atlikimo dienos. Nutarties skirti kardomąją priemonę turinys apibrėžtas BPK 125 straipsnyje. Joje turi būti nurodomi ir duomenys, leidžiantys manyti, kad įtariamasis (šiuo atveju kaltinamasis) padarė inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Teismas nurodė byloje esant pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad S. Z. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Minėta, tokių duomenų nurodymas yra apibrėžtas įstatymo, jie teismo nevertinami kaip suimamo asmens kaltumo įrodymai, todėl, priešingai negu teigia kasatorius, nutarties skirti suėmimą turinys negali būti traktuojamas kaip išankstinis kaltinamojo kaltumo konstatavimas ir teismo šališkumo pasireiškimas.

58Nuteistojo S. Z. kasacinio skundo argumentai nepatvirtina, kad jo bylą išnagrinėjo šališkas teismas.

59Dėl bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų

60Pagrindinis nuteistojo S. Z. apeliacinio skundo prašymas buvo panaikinti pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį, t. y. priimti priešingą sprendimą. Toks apelianto prašymas apibrėžia pačias plačiausias bylos apeliacinio nagrinėjimo ribas. Tai reiškia, kad tokiu atveju BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą patikrinti bylą visa apimtimi, taigi ir tai, ar bausmė paskirta laikantis bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, nustatytų BK 54 straipsnio 2 dalyje.

61Kasaciniame skunde nuteistasis S. Z. teigia, kad teismas, pripažindamas jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą jis padarė dėl savanaudiškų paskatų ir, skirdamas bausmę, atsižvelgdamas į šią aplinkybę bei pirmesnį jo teistumą, pažeidė įstatymo nuostatas. Šis argumentas iš dalies teisingas.

62Kaip teisingai nurodoma kasaciniame skunde, sukčiavimas yra savanaudiškas nusikaltimas. BK 182 straipsnio 1 dalyje apibrėžta šios nusikalstamos veikos dispozicija. Vienas iš sukčiavimo objektyviųjų požymių svetimo turto įgijimas savo ar kitų naudai rodo, kad šio nusikaltimo paskatos yra savanaudiškos. Pagal BK 60 straipsnio 2 dalį skirdamas bausmę teismas neatsižvelgia į tokią atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kuri įstatyme numatyta kaip nusikaltimo sudėties požymis. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas savanaudiškas paskatas sunkinančia nuteistojo S. Z. atsakomybę aplinkybe, netinkamai taikė BK bendrosios dalies normą (BPK 369 straipsnio 2 dalis), apeliacinės instancijos teismas šios klaidos neištaisė, todėl abiejų instancijų teismų sprendimai atitinkamai keistini. Analogiškas pažeidimas padarytas dėl visų nuteistųjų, todėl pagal BPK 376 straipsnio 2 dalies nuostatas teismų sprendimai keistini ir nepadavusiems kasacinių skundų nuteistiesiems R. K. bei R. B..

63Viena aplinkybių, į kurią privalo atsižvelgti teismas, skirdamas bausmę, yra kaltininko asmenybė (BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Priešingai negu teigiama nuteistojo S. Z. kasaciniame skunde, teismas jo neišnykusius ir nepanaikintus teistumus vertino ne kaip jo atsakomybę sunkinančią, bet kaip jo asmenybę neigiamai apibūdinančią aplinkybę. BK 97 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kokius klausimus spręsdamas teismas atsižvelgia į teistumą. Vienas iš tokių klausimų yra bausmės skyrimas už naujos nusikalstamos veikos padarymą. Taigi bausmės skyrimas atsižvelgiant į neišnykusius ir nepanaikintus teistumus negali būti vertinamas kaip dvigubas baudimas už tą pačią nusikalstamą veiką ir BK 2 straipsnio 6 dalies, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 7 protokolo 4 straipsnio pažeidimas.

64Kaip matyti iš nuosprendyje išdėstytų bausmės nuteistiesiems skyrimo argumentų, bausmės dydį nulėmė ne nepagrįstas savanaudiškų paskatų kaip jų atsakomybę sunkinančios aplinkybės pripažinimas, o kiti BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyti pagrindai. Dėl to kolegija, šalindama šią atsakomybę sunkinančią aplinkybę, nešvelnina nuteistiesiems paskirtų bausmių.

65Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu,

Nutarė

66Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 2 d. nuosprendį ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 28 d. nutartį pakeisti.

67Pašalinti nuorodą, kad nuteistųjų S. Z., S. D., R. B. ir R. K. atsakomybę sunkina tai, jog nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje, jie padarė dėl savanaudiškų paskatų.

68Kitą nuosprendžio ir nutarties dalį palikti nepakeistą.

Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. S. Z. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK)... 3. S. D. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 182 straipsnio 2 dalį laisvės... 4. R. B. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 182 straipsnio 2 dalį laisvės... 5. R. K. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį laisvės... 6. Skundžiama ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus... 7. Dėl nuteistųjų R. B. ir R. K. kasaciniai skundai nepaduoti.... 8. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo V. Ranonio pranešimo,... 9. S. Z., S. D., R. B. nuteisti pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 182 straipsnio 2... 10. S. Z. taip pat nuteistas pagal BK 289 straipsnį už tai, kad 2010 m. rugsėjo... 11. Kasaciniu skundu nuteistasis S. Z. pateikia alternatyvius prašymus:... 12. Kasatorius teigia, kad teismai buvo šališki, byloje surinktus įrodymus... 13. Nuteistojo teigimu, pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas įrodymų... 14. Kasatorius pažymi, kad teismų sprendimai be pagrindo grindžiami... 15. Taip pat kasatorius mano, kad pirmosios instancijos teismas padarė šiurkštų... 16. Nuteistasis atkreipia dėmesį į tai, kad ir tuo atveju, jeigu būtų... 17. Kasatorius, remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau –... 18. Kartu kasatorius mano, kad jis nepagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 289... 19. Nuteistasis mano, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas, 2012 m. vasario 9... 20. Kartu kasatorius mano, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas jam... 21. Be to, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę bei nurodydamas jos... 22. Dėl pirmiau nurodytų aplinkybių kasatorius mano, kad pirmosios instancijos... 23. Kasaciniu skundu nuteistasis S. D. prašo įskaityti į jam paskirtos laisvės... 24. Kasatorius nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodydamas... 25. Atsiliepimu į nuteistųjų kasacinius skundus Lietuvos Respublikos... 26. Prokuroro manymu, nepagrįstas S. D. teiginys, kad teismas pažeidė BK 66... 27. Atsiliepime pažymima, kad nepagrįsti nuteistojo S. Z. kasacinio skundo... 28. Prokuroro nuomone, teismas pagrįstai nustatė, kad šiuo atveju nuteistieji... 29. Prokuroras pažymi ir tai, kad nėra pagrindo konstatuoti šioje byloje... 30. Nepagrįsti ir kasatoriaus teiginiai dėl jo veikos kvalifikavimo pagal BK 289... 31. Kartu prokuroras nurodo, kad kasacinės instancijos teismas nesvarsto bausmės... 32. Kasaciniai skundai tenkintini iš dalies.... 33. Dėl organizuotos grupės, veikos kvalifikavimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį... 34. Nuteistasis S. Z. neigia dalyvavimą organizuotoje grupėje ir jo veiksmų... 35. Pagal BK 25 straipsnio 3 dalį organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje... 36. Šioje byloje inkriminuotas ir išnagrinėtas vienas sukčiavimas prieš... 37. Kasatoriaus manymu, nenustačius visų organizuotos grupės narių ir jo... 38. Nepaneigia organizuotos grupės buvimo ir ta kasatoriaus nurodoma aplinkybė,... 39. Kaip įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimą kasatorius nurodo ir tai, kad... 40. BPK 301 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuosprendis pagrindžiamas tik tais... 41. Teismas ėmėsi priemonių iškviesti ir apklausti tiek nukentėjusiąją A.... 42. Pažymėtina ir tai, kad pats sukčiavimo faktas yra nustatytas ne tik iš... 43. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas... 44. Pažymėtina, kad pagal BPK 376 straipsnio 1 dalį kasacinės instancijos... 45. Dėl BK 289 straipsnio taikymo... 46. Pagal BK 289 straipsnį atsako tas, kas pasisavinęs valstybės tarnautojo ar... 47. Nuteistasis S. Z. teigia pagal šį straipsnį esąs nuteistas nepagrįstai,... 48. Iš tikrųjų, nukentėjusiosios A. B. apgaulė pasireiškė ir tuo, kad... 49. Dėl BK 66 straipsnio taikymo... 50. Nuteistieji R. B., S. D. ir S. Z. šioje byloje jiems inkriminuotą... 51. Nuteistasis S. D. prašo pakeisti teismų sprendimus, pritaikyti BK 66... 52. Pagal BK 66 straipsnio 1 dalį teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo... 53. Pagal BPK 307 straipsnio 1 dalies 4 punktą apkaltinamojo nuosprendžio... 54. Dėl teisės į nešališką teismą... 55. Pagal BPK 44 straipsnio 5 dalį kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu... 56. Nuteistasis S. Z. teismo šališkumą ir jo nekaltumo prezumpcijos pažeidimą... 57. Pagal BPK 123 straipsnio 6 dalį, kai byla perduota į teismą, paskirti,... 58. Nuteistojo S. Z. kasacinio skundo argumentai nepatvirtina, kad jo bylą... 59. Dėl bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų... 60. Pagrindinis nuteistojo S. Z. apeliacinio skundo prašymas buvo panaikinti... 61. Kasaciniame skunde nuteistasis S. Z. teigia, kad teismas, pripažindamas jo... 62. Kaip teisingai nurodoma kasaciniame skunde, sukčiavimas yra savanaudiškas... 63. Viena aplinkybių, į kurią privalo atsižvelgti teismas, skirdamas bausmę,... 64. Kaip matyti iš nuosprendyje išdėstytų bausmės nuteistiesiems skyrimo... 65. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 66. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 2 d. nuosprendį ir... 67. Pašalinti nuorodą, kad nuteistųjų S. Z., S. D., R. B. ir R. K. atsakomybę... 68. Kitą nuosprendžio ir nutarties dalį palikti nepakeistą....