Byla 2K-168-139/2015
Dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. liepos 22 d. nutarties

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Jono Prapiesčio, Rimos Ažubalytės ir pranešėjo Vladislovo Ranonio, sekretoriaujant Rūtai Večerskaitei, dalyvaujant prokurorui Linui Kuprusevičiui, išteisintajam M. P. , jo gynėjui Sauliui Juzukoniui, išteisintosios I. S. gynėjui Anatolijui Svilai, teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo (toliau – ONKT) skyriaus vyriausiojo prokuroro Martyno Jovaišos kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. liepos 22 d. nutarties.

2Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 3 d. nuosprendžiu M. P. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 228 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį išteisintas nesant veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Tuo pačiu nuosprendžiu I. S. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 228 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį išteisinta nesant veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

3Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. liepos 22 d. nutartimi Vilniaus apygardos prokuratūros ONKT skyriaus prokuroro Lino Kuprusevičiaus apeliacinis skundas atmestas.

4Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Vladislovo Ranonio pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, išteisintųjų gynėjų, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų, išteisintajam M. P. nepasinaudojus teise duoti paaiškinimus,

Nustatė

5M. P. pagal BK 228 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį buvo kaltinamas tuo, kad būdamas valstybės tarnautojas – ( - ), turėdamas pareigą vykdyti ( - ) pareigybės aprašymo, patvirtinto ( - ) viršininko 2006 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. 10-V-232, 6.1, 6.5, 6.6 punktuose nustatytas funkcijas, t. y. vadovauti ( - ) ir ( - ), nagrinėti autoavarijų medžiagas ir administracinių teisės pažeidimų bylas, skirti administracines nuobaudas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, 2010 m. gegužės 7 d., nuo 9.34 iki 9.49 val., ( - ), esančioje Vilniuje, ( - ), kabinete Nr. ( - ), žinodamas, kad 2009 m. lapkričio 14 d. 11.34 val. kelyje A17, 6,12 kilometre ir 2010 m. sausio 6 d. 15.15 val. kelyje A1, 48 kilometre I. S. , vairuodama automobilį „Citroen C2“ (valst. Nr. ( - ) viršijo leistiną greitį 55 km/h ir 27 km/h (t. y. kad minėtus kelių eismo taisyklių pažeidimus padarė I. S. ), kad už pirmąjį pažeidimą administracinę bylą nagrinėja ir nuobaudą skiria teismas, o už antrąjį pažeidimą numatyta nuo 100 iki 300 Lt bauda, surašė 2010 m. gegužės 7 d. administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. ( - ) ir nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ( - ) I. S. dukrai V. S., kuriame tyčia įrašė melagingus duomenis apie tai, kad V. S. neatliko transporto priemonės savininko (valdytojo) fizinio asmens pareigų, nustatytų Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme, ir nenurodė, koks asmuo 2009 m. lapkričio 14 d. kelyje A17 ir 2010 m. sausio 6 d. kelyje A1 vairavo automobilį „Citroen C2“ (valst. Nr. ( - ) po to I. S. protokolą V. S. vardu pasirašė ir taip išvengė administracinės atsakomybės pagal ATPK 124 straipsnio 3 dalį (už kurią numatyta nuo 100 iki 300 Lt bauda) ir pagal ATPK 124 straipsnio 6 dalį (už kurią numatyta nuo 1000 iki 1500 Lt bauda ir teisių atėmimas nuo 1 iki 3 mėnesių arba 7 paros arešto ir teisių atėmimas 6 mėnesiams, šį pažeidimą nagrinėja ir baudą skiria teismas). Taip M. P. pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo (2009 m. birželio 11 d. įstatymo redakcija) 3 straipsnio 2 dalies 2, 3 ir 5 punktuose numatytus valstybės tarnautojų veiklos etikos principus vienodai tarnauti visiems gyventojams, nepaisant jų tautybės, rasės, lyties, kalbos, kilmės, socialinės padėties, religinių įsitikinimų bei politinių pažiūrų, nepiktnaudžiauti suteiktomis galiomis, atlikdamas tarnybines pareigas nesiekti naudos sau, savo šeimai, savo draugams, būti objektyvus, priimdamas sprendimus vengti asmeniškumų, to paties įstatymo 15 straipsnio l dalies 1, 4 ir 5 punktų nuostatas laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, laikytis teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, nepiktnaudžiauti tarnyba; Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktų reikalavimus, kad asmenys, dirbantys valstybės tarnyboje, privalo nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas, įstatymų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto, nesinaudoti pareigomis asmeninei naudai gauti; Policijos veiklos įstatymo (2003 m. lapkričio 5 d. įstatymo redakcija) 3 straipsnio, 4 straipsnio l dalies, 2 dalies, 5 straipsnio l dalies l ir 5 punktų, 21 straipsnio reikalavimus vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucija, Tarnybos policijoje statutu bei kitais teisės aktais, nešališkai ginti visus asmenis, veiklą grįsti teisėtumo principu, saugoti žmogaus teises ir laisves, atskleisti ir ištirti nusikalstamas veikas ir kitus teisės pažeidimus; Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto, patvirtinto 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. DC-1538, 12 straipsnio reikalavimus sąžiningai atlikti patikėtas pareigas, visada saugoti gerą vidaus tarnybos sistemos pareigūno vardą; Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos nuostatų, patvirtintų 2008 m. spalio 27 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko įsakymu Nr. 10-V-89, 6.5, 7.1 punktų reikalavimus operatyviai ir profesionaliai įforminti Kelių eismo taisyklių pažeidimus ir eismo įvykius, atskleisti administracinius teisės pažeidimus, atlikti tyrimą eismo priežiūros srityje ir fiksuoti KET bei kitus pažeidimus, taikyti administracinio poveikio priemones eismo dalyviams. Tokiais savo veiksmais M. P. piktnaudžiavo tarnyba, suklastojo tikrą dokumentą, taip diskreditavo valstybės tarnautojo vardą, sumenkino Lietuvos policijos autoritetą, dėl ko didelės neturtinės žalos patyrė valstybė.

6I. S. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 228 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį buvo kaltinama tuo, kad 2009 m. lapkričio 14 d. 11.34 val. kelyje A17 6.12 kilometre ir 2010 m. sausio 6 d. 15.15 val. kelyje A1 48 kilometre vairuodama automobilį „Citroen C2“ (valst. Nr. ( - ) viršijo leistiną greitį 55 km/h ir 27 km/h, po to 2010 m. gegužės 7 d., nuo 9.34 iki 9.49 val., jai atvykus į ( - ), esančią Vilniuje, ( - ), kabinetą Nr. ( - ), kuriame ( - ) M. P. , piktnaudžiaujant tarnyba surašius 2010 m. gegužės 7 d. administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. ( - ) ir nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ( - ) I. S. dukrai V. S., tyčia įrašius melagingus duomenis apie tai, kad V. S. neatliko transporto priemonės savininko (valdytojo) fizinio asmens pareigų, nustatytų Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme, ir nenurodžius, koks asmuo 2009 m. lapkričio 14 d. kelyje A17 ir 2010 m. sausio 6 d. kelyje A1 vairavo automobilį „Citroen C2“ (valst. Nr. ( - ) ir I. S. protokolą V. S. vardu pasirašė. Taip I. S. išvengė administracinės atsakomybės pagal ATPK 124 straipsnio 3 dalį (už kurią numatyta nuo 100 iki 300 Lt bauda) ir pagal ATPK 124 straipsnio 6 dalį (už kurią numatyta nuo 1000 iki 1500 Lt bauda ir teisių atėmimas nuo 1 iki 3 mėnesių arba 7 paros arešto ir teisių atėmimas 6 mėnesiams, šį pažeidimą nagrinėja ir baudą skiria teismas) ir suklastojo tikrą dokumentą. Šiais savo veiksmais I. S. padėjo ( - ) M. P. piktnaudžiauti tarnybine padėtimi ir suklastojo dokumentą, dėl to didelės žalos patyrė valstybė.

7Kasaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros ONKT skyriaus vyriausiasis prokuroras Martynas Jovaiša prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. liepos 22 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

8Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas BPK 20 straipsnio 4 dalį, nepagrįstai operatyvinio tyrimo metu surinktų duomenų nepripažino įrodymais. Skunde pabrėžiama, jog apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai atmetė prokuroro apeliacinio skundo argumentą, kad jeigu operatyvinis tyrimas dėl Operatyvinės veikslo įstatymo (toliau – ir OVĮ) 9 straipsnio 1 punkte numatytų nusikalstamų veikų buvo atliktas esant faktiniam ir teisiniam pagrindui, tai operatyvinių tyrimo veiksmų atlikimo metu gauti duomenys gali būti panaudoti bei laikomi įrodymais BPK 20 straipsnio prasme ir tais atvejais, kai kaltininko veika ikiteisminio tyrimo ir (ar) bylos nagrinėjimo teisme metu kvalifikuojama pagal kitus BK straipsnius, net ir pagal tuos, dėl kurių operatyvinis tyrimas pagal OVĮ 9 straipsnio 1 punktą negali būti atliekamas.

9Kasatorius nurodo, kad iš baudžiamojoje byloje esančių visiškai išslaptintų Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros teikimų 2010 m. kovo 3 d. Nr. S1-172, 2010 m. kovo 9 d. Nr. S1-193, 2010 m. birželio 19 d. Nr. S1-492, 2010 m. rugsėjo 24 d. Nr. S1-715 ir Vilniaus apygardos teismo nutarčių 2010 m. kovo 3 d. Nr. SD-907, 2010 m. kovo 15 d. Nr. SD-1046, 2010 m. birželio 21 d. Nr. SD-2527, 2010 m. rugsėjo 28 d. Nr. SD-3723 matyti, kad operatyvinis tyrimas buvo pradėtas ir vykdomas gavus duomenų, jog M. P. , dirbantis Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės vadu, galbūt užsiima kyšininkavimu ir piktnaudžiavimu tarnyba, pasireiškiančiu tuo, kad tarnybinių pareigų atlikimo metu konsultuoja asmenis pažeidusius Kelių eismo taisykles, kaip išvengti administracinės atsakomybės, toleruoja kyšininkavimo faktus vadovaujamoje Kelių patrulių tarnyboje ir galbūt savo naudai per tarpininkus priima kyšius bei gauna įvairias paslaugas. Taip pat nurodoma, kad M. P. ir kiti bendrininkai galbūt vykdo nusikalstamą veiklą, numatytą BK 225, 226 ir 228 straipsniuose. Taigi, kaip matyti iš šių duomenų, buvo tiek faktinis (informacija apie M. P. galimą kyšininkavimą ir piktnaudžiavimą), tiek teisinis (Vilniaus apygardos teismo nutartys) pagrindas M. P. taikyti OVĮ 10 ir 11 straipsniuose nustatytus operatyvinius veiksmus.

10Kasatorius pažymi, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagal Lietuvos kriminalinės policijos biuro Korupcijos kontrolės valdybos vyresniojo tyrėjo, atlikusio operatyvinį tyrimą, tarnybinį pranešimą dėl ( - ) M. P. piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ir dokumentų suklastojimo pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį. Tuo tarpu tai, kad ikiteisminio tyrimo metu M. P., įteikiant pranešimą apie įtarimą ir surašant kaltinamąjį aktą, buvo inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, t. y. veikos, nenurodytos operatyvinio tyrimo veiksmų atlikimo metu galiojusios OVĮ redakcijos 9 straipsnyje, nereiškia, kad operatyvinis tyrimas buvo atliktas nesant faktinių ir teisinių pagrindų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pati nusikalstama veika nepakito, įtarimas M. P. pareikštas ir kaltinamasis aktas surašytas būtent dėl tos pačios nusikalstamos veikos – piktnaudžiavimo, tačiau ne dėl BK 228 straipsnio 2 dalies, bet dėl 1 dalies. Pažymėtina, kad operatyvinis tyrimas pagal OVĮ buvo pradedamas tada, kai nusikalstamos veikos požymiai nėra nustatyti, bet turima informacijos apie rengiamą, daromą ar padarytą labai sunkų ar sunkų nusikaltimą arba apie apysunkius nusikaltimus, numatytus tam tikruose BK straipsniuose, tarp jų ir BK 228 straipsnio 2 dalyje, arba apie tokį nusikaltimą rengiantį, darantį ar padariusį asmenį. Todėl reikalauti iš operatyvinio tyrimo subjekto jau pradedant operatyvinį tyrimą tinkamai ir tiksliai kvalifikuoti nusikalstamą veiką taip, kaip bus suformuluotas galutinis kaltinimas teisme, yra nepagrįsta.

11Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad jeigu operatyvinis tyrimas dėl OVĮ 9 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų buvo atliktas esant faktiniam ir teisiniam pagrindui, tai operatyvinių tyrimo veiksmų atlikimo metu gauti duomenys gali būti panaudoti ir yra laikomi įrodymais BPK 20 straipsnio prasme ir tais atvejais, kai kaltininko veika ikiteisminio tyrimo ir/ar teisminio nagrinėjimo metu kvalifikuojama pagal kitus BK straipsnius, net ir pagal tuos, dėl kurių operatyvinis tyrimas pagal OVĮ 9 straipsnio 1 dalį negali būti atliekamas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-350/2008, 2K-504/2010, 2K-P-178/2012).

12Taip pat kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad apeliacinės instancijos teismas visiškai nepagrįstai nurodė, jog operatyvinis tyrimas dėl M. P. buvo atliekamas ir leidimo dėl operatyvinės veiklos priemonių taikymo buvo prašoma siekiant nustatyti BK 228 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikalstamų veikų požymius, nes tokių duomenų byloje nėra. Priešingai, operatyvinis tyrimas dėl M. P. buvo atliekamas siekiant nustatyti nusikalstamų veikų, numatytų BK 225, 226 ir 228 straipsniuose, požymius.

13Be to, nepagrįstas apeliacinės instancijos teismo teiginys, kad, užfiksavus duomenis apie M. P. inkriminuotas nusikalstamas veikas, turėjo būti nedelsiant pradėtas ikiteisminis tyrimas, kurio metu būtų buvę galima pradėti taikyti BPK numatytas slapto pobūdžio procesines prievartos priemones. Tai, kad po 2010 m. gegužės 7 d. daugiau jokių reikšmingų duomenų dėl M. P. ir I. S. inkriminuotų nusikalstamų veikų operatyvinių veiksmų atlikimo metu nebuvo užfiksuota, paaiškėjo tik atlikus operatyvini tyrimą, tačiau 2010 m. gegužės 7 d. operatyvinį tyrimą atlikinėję pareigūnai to negalėjo žinoti. Be to, operatyvinio tyrimo metu buvo tiriamas ne vienas konkretus M. P. veiklos epizodas, tačiau buvo tikrinama daug platesnio pobūdžio informacija, todėl ir ikiteisminio tyrimo pradėti nebuvo pagrindo. Tiek operatyvinio, tiek ikiteisminio tyrimo metu buvo tiriamos aplinkybės, susijusios ir su kitomis M. P. nagrinėtomis administracinio teisės pažeidimo bylomis. Tai, kad dėl to M. P. nebuvo pareikšti įtarimai, nereiškia, jog operatyvinis tyrimas buvo atliekamas be pagrindo.

14Kasacinis skundas tenkintinas.

15Dėl BPK 20 straipsnio bei Operatyvinės veiklos įstatymo nuostatų taikymo

16Pagal BPK 20 straipsnio 1 dalį įrodymais gali būti pripažįstami ne tik BPK, bet ir kitų įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys. Apkaltinamojo nuosprendžio pagrindimas duomenimis, gautais atlikus Operatyvinės veiklos įstatyme numatytus veiksmus, pagal teismų praktiką nelaikomas esminiu BPK pažeidimu, jei tokie duomenys teismo posėdyje yra tinkamai ištirti ir šiais duomenimis įrodinėjamos svarbios bylai aplinkybės nustatomos ir BPK nustatyta tvarka gautais įrodymais. Operatyvinės veiklos įstatyme numatytų veiksmų atlikimo metu gautų duomenų pripažinimo įrodymais klausimas spręstinas kiekvienoje konkrečioje byloje atskirai. Tai turi būti atliekama vertinant operatyvinių veiksmų atlikimo teisėtumą, nustatant operatyvinių veiksmų metu gautų duomenų ryšį su baudžiamojoje byloje įrodinėjamomis aplinkybėmis, atliekant operatyvinius veiksmus gautą informaciją patikrinant BPK numatytais būdais. Tam tikro operatyvinio ar ikiteisminio tyrimo etapo galimi trūkumai savaime nereiškia, kad vėlesniuose to tyrimo etapuose ar to tyrimo pagrindu pradėtų kitų tyrimų metu surinkti duomenys turi būti laikomi neatitinkančiais BPK 20 straipsnio reikalavimų ir dėl to nelaikytini įrodymais (plenarinės sesijos kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-178/2012).

17Vertinant operatyvinių veiksmų teisėtumą nagrinėjamos bylos kontekste, pirmiausia atkreiptinas dėmesys į tai, kad panaudojus technines priemones specialia tvarka pagal Operatyvinės veiklos įstatymą buvo apribotos M. P. ir I. S. teisės į privataus gyvenimo gerbimą ir susirašinėjimo slaptumą.

18Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnyje įtvirtinant žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumą kartu nustatyta, kad informacija apie privatų asmens gyvenimą gali būti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal įstatymą. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 8 straipsnyje įtvirtinant teisę į privataus gyvenimo ir susirašinėjimo slaptumo gerbimą nustatyta, kad šių teisių apribojimas turi atitikti šio straipsnio 2 dalyje nustatytas sąlygas: jis turi būti nustatytas įstatyme, juo siekiama teisėto tikslo ir jis būtinas demokratinėje visuomenėje. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje, be kita ko, akcentuojama, kad įstatymas, kuriuo reglamentuojamas slapto sekimo (stebėjimo) priemonių taikymas, susijęs su Konvencijos 8 straipsnyje įtvirtintų teisių apribojimu, turi būti išdėstytas pakankamai tiksliai, jog tinkamai parodytų asmenims, kokiomis sąlygomis ir aplinkybėmis valstybės institucijos turi teisę taikyti tokį slaptą ir potencialai pavojingą jų teisės į privataus gyvenimo ir susirašinėjimo slaptumą apribojimą. Atsižvelgiant į piktnaudžiavimo pavojų, būdingą bet kokiai slapto sekimo sistemai, tokios priemonės turi būti grindžiamos įstatymu, kuris yra itin tikslus (tiksliai apibrėžtas). Būtina, kad egzistuotų aiškios, detalios taisyklės šiuo klausimu, juolab kad atitinkamos technologijos tampa vis sudėtingesnės (pvz., Association for European Integration and Human Rights and Ekimdzhiev v. Bulgaria, no. 62540/00, judgment of 28 June 2007, su tolesnėmis nuorodomis). Iš EŽTT sprendimo byloje Drakšas prieš Lietuvą (Drakšas v. Lithuania, no. 36662/04, judgment of 31 July 2012) matyti, kad OVĮ įtvirtinta slaptų informacijos rinkimo priemonių sistema savaime nėra nesuderinama su teisės (įstatymo) kokybės reikalavimais pagal Konvencijos 8 straipsnį. Esminė konkretaus asmens teisių pagal šią nuostatą apribojimo teisėtumo sąlyga – įstatyme nustatytų sąlygų ir tvarkos laikymasis kiekvienu konkrečiu atveju.

19Nagrinėjamoje byloje kaltinimas buvo grindžiamas, be kita ko, M. P., I. S. ir kitų asmenų pokalbių garso įrašais, darytais pagal OVĮ (įstatymo redakcija, galiojusi operatyvinių veiksmų atlikimo metu) 10, 11 straipsnių nuostatas, M. P. tarnybiniame kabinete ir kontroliuojant jo telefono pokalbius.

20Pagal bylai aktualios OVĮ redakcijos 9 straipsnio 1 dalies 1 punktą operatyvinis tyrimas atliekamas taip pat ir tada, kai nusikalstamos veikos požymiai nėra nustatyti, bet turima informacijos apie rengiamą, daromą ar padarytą labai sunkų ar sunkų nusikaltimą arba apie apysunkius nusikaltimus, nurodytus atitinkamuose BK straipsniuose, be kita ko – 225 straipsnio 2 dalyje ir 228 straipsnio 2 dalyje. Techninių priemonių naudojimą specialia tvarka ir slaptą patekimą į gyvenamąsias ir negyvenamąsias patalpas sankcionuoja apygardų teismų pirmininkai ar šių teismų Baudžiamųjų bylų skyrių pirmininkai pagal generalinio prokuroro ar jo įgalioto generalinio prokuroro pavaduotojo ar apygardų prokuratūrų vyriausiųjų prokurorų ar jų įgaliotų vyriausiųjų prokurorų pavaduotojų motyvuotus teikimus, parengtus pagal operatyvinės veiklos subjektų vadovų ar jų įgaliotų vadovų pavaduotojų pateiktus duomenis (bylai aktualios OVĮ redakcijos 10 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 1 dalis). Pagal kasacinio teismo praktiką teismas, nagrinėjantis bylą, kurioje kaltinimas grindžiamas duomenimis, gautais atliekant operatyvinį tyrimą, privalo patikrinti tris pagrindinius aspektus: 1) ar buvo teisinis ir faktinis pagrindas operatyvinio tyrimo veiksmams atlikti; 2) ar tyrimo veiksmai atlikti nepažeidžiant OVĮ nustatytos tvarkos; 3) ar duomenis, gautus atliekant operatyvinį tyrimą, patvirtina duomenys, gauti Baudžiamojo proceso kodekso numatytais veiksmais. Teisinis pagrindas OVĮ 10, 11 straipsniuose nurodytiems operatyviniams veiksmams atlikti yra apygardų teismų pirmininkų ar šių teismų Baudžiamųjų bylų skyrių pirmininkų motyvuotos nutartys. Faktinis operatyvinio tyrimo veiksmų pagrindas nustatytas Operatyvinės veiklos įstatymo 9 straipsnyje, tai – tam tikra informacija apie rengiamą, daromą ar padarytą labai sunkų ar sunkų nusikaltimą arba apie įstatyme išvardytus apysunkius nusikaltimus, arba apie nusikaltimą rengiantį, darantį ar padariusį asmenį. Teismų praktikoje susiformavusi nuostata, kad tais atvejais, kai operatyvinio tyrimo veiksmus sankcionavo apygardų teismų pirmininkai ar šių teismų Baudžiamųjų bylų skyrių pirmininkai, nagrinėjantis bylą teismas faktinio operatyvinio tyrimo veiksmų atlikimo pagrindo paprastai neturėtų tikrinti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-413/2011, 2K-313/2010).

21Iš teismų sprendimų ir baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad slaptas patekimas į M. P. tarnybinį kabinetą ir garsą, vaizdą fiksuojančios technikos sumontavimas nuo 2010 m. kovo 3 iki birželio 3 d. buvo sankcionuotas Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 3 d. nutartimi, o techninių priemonių naudojimas specialia tvarka, skirtų vykdyti slaptą M. P. telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolę ir fiksavimą 2010 m. kovo 15 –gruodžio 27 d. laikotarpiu, – šio teismo 2010 m. kovo 15 d., 2010 m. birželio 21 d. ir 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartimis (T. 3, b. l. 115–118). Nurodytos nutartys priimtos pagal Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros generalinio prokuroro ar jo įgalioto generalinio prokuroro pavaduotojo 2010 m. kovo 3 d., 2010 m. kovo 9 d., 2010 m. birželio 19 d. ir 2010 m. rugsėjo 24 d. teikimus (T. 3, b. l. 107–111). Baudžiamosios bylos medžiagoje yra patvirtintos išslaptintų teikimų ir nutarčių kopijos, taip pat iš dalies išslaptintų operatyvinės veiklos subjekto (Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininko) pranešimų, pagal kurių duomenis buvo parengti teikimai, kopijos (T. 1, b. l. 16–19).

22Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nurodytų nutarčių dėl operatyvinių veiksmų sankcionavimo turinys nevisiškai tiksliai atitinka įstatymo reikalavimus. Tik abstrakčiai nurodytas operatyvinių veiksmų atlikimo faktinis pagrindas; nusikaltimai, apie kuriuos siekiama gauti informacijos, įvardyti kaip kyšininkavimas ir piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi, nenurodant tikslaus jų kvalifikavimo pagal BK straipsnius ir jų dalis, be to, daroma išvada, kad bylos duomenys patvirtina, jog M. P. gali būti susijęs su nusikalstama veikla, turinčia sunkių nusikaltimų požymių, nekonkretizuojant tokios veiklos kvalifikavimo, nors pagal taikytiną BK 225 ir 228 straipsnių redakciją (Nr. X-1233, 2007-06-28, Žin., 2007, Nr. 81-3309 (nuo 2007-07-21) sunkiu nusikaltimu buvo laikomas tik nusikaltimas, numatytas BK 225 straipsnio 3 dalyje (didesnis negu 250 MGL vertės kyšis). Pažymėtina, kad ir prokuroro teikimuose nurodant galbūt vykdomus nusikaltimus, kuriuos siekiama atskleisti, jie įvardijami nevisiškai tiksliai, t. y. nurodant BK 225 ir 228 straipsnius; tik 2010 m. rugsėjo 24 d. teikime nurodytos BK 225 ir 228 straipsnių 2 dalys. Be to, 2010 m. kovo 9 d. ir 2010 m. birželio 19 d. teikimuose bei 2010 m. kovo 15 d. ir 2010 m. birželio 21 d. nutartyse nurodytas ir tarpininko kyšininkavimas (BK 226 straipsnis), dėl kurio operatyvinis tyrimas negalėjo būti atliekamas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką nusikalstamų veikų, dėl kurių gali būti nuspręsta taikyti slapto sekimo priemones, pobūdžio įtvirtinimas įstatyme traktuojamas kaip viena iš minimalių garantijų siekiant išvengti piktnaudžiavimo apribojant Konvencijos 8 straipsnyje įtvirtintas teises (pvz., Association for European Integration and Human Rights and Ekimdzhiev v. Bulgaria). Prokuroro kasaciniame skunde teisingai nurodoma, kad operatyvinio tyrimo stadijoje nėra įmanomas tikslus galbūt daromos nusikalstamos veikos, kurios požymiai dar nenustatyti, kvalifikavimas, atitinkantis galutinį jos kvalifikavimą baudžiamajame procese. Tačiau svarbu pabrėžti, kad operatyviniai (pagal dabar galiojantį reglamentavimą – kriminalinės žvalgybos) veiksmai teisėtai gali būti atliekami tik esant konkrečiam įstatyme nustatytam faktiniam pagrindui – informacijai ne apie bet kokią, o tik apie įstatyme nurodytą nusikalstamą veiką ar veikas, ir vykdomi tik siekiant surinkti duomenų apie tokią veiką. Vadinasi, užtikrinant operatyvinių (kriminalinės žvalgybos) veiksmų sankcionavimo ir atlikimo teisėtumą ir kartu veiksmingą žmogaus teisių apsaugą nuo neteisėto apribojimo, kreipiantis dėl operatyvinių (kriminalinės žvalgybos) veiksmų atlikimo ir juos sankcionuojant turi būti nurodomos aiškios išvados dėl turimos informacijos apie galimą nusikalstamą veiką, kuri bus tiriama, atitikties tokiam BK straipsniui ar jo daliai, dėl kurių atitinkami veiksmai gali būti atliekami.

23Vis dėlto teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju nurodyti teikimų ir nutarčių dėl operatyvinių veiksmų sankcionavimo trūkumai nenulėmė šių veiksmų ir juos atliekant surinktų duomenų neteisėtumo. Tokia išvada darytina įvertinus teismo nutarčių turinį kartu su teikimų ir operatyvinės veiklos subjekto pranešimų turiniu. Iš teikimų matyti, kad svarstomų operatyvinių veiksmų atlikimas teiktas sankcionuoti atsižvelgiant į operatyvinio tyrimo metu gautus duomenis, kad M. P. , dirbantis ( - ), galbūt užsiima kyšininkavimu ir piktnaudžiavimu tarnyba, pasireiškiančiais tuo, kad tarnybinių pareigų atlikimo metu konsultuoja asmenis, pažeidusius Kelių eismo taisykles, kaip išvengti administracinės atsakomybės, toleruoja kyšininkavimo faktus vadovaujamoje Kelių patrulių tarnyboje ir galbūt savo naudai per tarpininkus priima kyšius bei gauna įvairias paslaugas; šiuos galbūt nusikalstamus veiksmus vykdo savo tarnybiniame kabinete. Būtent tokie duomenys nurodyti 2010 m. kovo 3 d. teikime, o kituose pateikiama tik bendro pobūdžio nuoroda į turimus duomenis apie M. P. galimą kyšininkavimą ir piktnaudžiavimą tarnyba. Iš Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininko pranešimų matyti, kad kompetentingam prokurorui visais atvejais buvo pateikiami analogiški duomenys, kaip ir nurodyti pirmajame teikime. Šie duomenys atitinka taikytinos BK 225 ir 228 straipsnių redakcijos antrąsias dalis, dėl kurių pagal bylai aktualią OVĮ 9 straipsnio 1 dalies 1 punkto redakciją galėjo būti atliekamas operatyvinis tyrimas (taigi ir OVĮ 10 bei 11 straipsniuose reglamentuojami operatyviniai veiksmai). Taigi visą operatyvinių veiksmų atlikimo laikotarpį kompetentingas prokuroras turėjo tokių duomenų ir pateikdavo juos šiuos veiksmus sankcionuojančiam teismui; operatyviniai veiksmai iš esmės buvo sankcionuoti siekiant patikrinti M. P. dalyvavimą būtent šioje nusikalstamoje veikloje (nutartyse nurodyta, kad atitinkami veiksmai sankcionuojami siekiant patikrinti atitinkamą teikimuose nurodytą veiklą). Be to, atsižvelgiant į operatyvinių veiksmų atlikimo chronologiją ir pobūdį (iš esmės pasyvi M. P. kabinete vykstančio bendravimo ir jo telefonu perduodamos informacijos turinio kontrolė ir fiksavimas), darytina išvada, kad, prokuroro teikimuose bei teismo nutartyse nevisiškai tiksliai kvalifikavus operatyvinių veiksmų faktinį pagrindą, nebuvo neteisėtai išplėsta atitinkamų veiksmų apimtis. Bylos duomenys neduoda pagrindo teigti, kad operatyviniai veiksmai buvo atliekami siekiant rinkti informaciją apie nusikalstamas veikas, dėl kurių tokių veiksmų taikyti negalima.

24Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje yra nustatytas faktinis ir teisinis pagrindas taikyti M. P. slaptą patalpų ir telefono pokalbių kontrolę pagal OVĮ 10 ir 11 straipsnius. Tai iš esmės nekvestionuojama ir byloje priimtuose teismų sprendimuose, tačiau juose konstatuota, kad tokio pagrindo nebuvo būtent dėl M. P. ir I. S. baudžiamojoje byloje inkriminuojamų nusikalstamų veikų (BK 228 straipsnio 1 dalis ir 300 straipsnio 1 dalis), dėl to baudžiamojoje byloje nesiremtina atliekant operatyvinius veiksmus surinktais duomenimis. Tokia teismų pozicija neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas atmetė prokuroro apeliacinio skundo argumentus dėl galimybės panaudoti šiuos duomenis kaip įrodymus, būtent kaip prieštaraujančius suformuotai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai, tačiau nepasisakė dėl konkrečių apeliaciniame skunde nurodytų kasacinių nutarčių, kuriomis buvo grindžiama prokuroro pozicija, reikšmės sprendžiant šį klausimą.

25Kasacinėje praktikoje iš esmės laikomasi pozicijos, kad tuo atveju, kai atliekant teisėtai ir pagrįstai sankcionuotus operatyvinius veiksmus (pavyzdžiui, tokius kaip telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolė ir techninių priemonių naudojimas specialia tvarka darbo vietoje), gaunami duomenys dėl veikos, nenumatytos OVĮ 9 straipsnio 1 dalyje, tokie duomenys yra gauti teisėtu būdu ir atitinka įrodymų reikalavimus (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-350/2008, 2K-504/2010, 2K-67/2014). Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas duomenų, gautų atliekant operatyvinius veiksmus, pripažinimo įrodymais klausimą, vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos kasacinės nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-178/2012 nuostata, kad įstatymų pažeidimu paprastai nelaikytinos situacijos, kai atliekant operatyvinius veiksmus dėl galbūt daromų vienos rūšies nusikalstamų veikų atsiranda pagrindas manyti, kad gali būti daromi ir kitos rūšies ne mažiau pavojingi nusikaltimai, ir nusprendžiama atliekant operatyvinius veiksmus patikrinti ir naujai paaiškėjusią informaciją. Pirmiau minėta, jog nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra nustatyta, kad būtų nuspręsta atliekant operatyvinius veiksmus patikrinti naujai paaiškėjusią informaciją apie joje nagrinėjamas veikas. Kita vertus, panašaus atitinkamų nusikalstamų veikų pavojingumo kriterijus gali būti aktualus ir nagrinėjamoje byloje. Iš tiesų jis taikomas teismų praktikoje panašiame kontekste, t. y. sprendžiant dėl informacijos apie privatų asmens gyvenimą, surinktos viename baudžiamajame procese, panaudojimo kitame procese (BPK 162 straipsnis) (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-120/2008, 2K-526/2008, 2K-190/2013, 2K-246/2013, 2K-194/2014). Tačiau teismų praktika (pavyzdžiui, su atitinkamais pakeitimais kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-246/2013, 2K-194/2014) nepagrindžia apeliacinės instancijos teismo pozicijos, kad panašaus pavojingumo veikos yra apibrėžtos tik OVĮ 9 straipsnio 1 punkte pateiktame nusikaltimų, dėl kurių galimas operatyvinių veiksmų atlikimas, sąraše, kuriame nurodytas nusikalstamas veikas įstatymo leidėjas sąlyginai pripažino esant pavojingesnes už kitas. Tokia taisyklė lemtų besąlygišką draudimą naudoti teisėtai atliekant operatyvinius veiksmus gautus duomenis apie tokias nusikalstamas veikas, dėl kurių šių veiksmų atlikimas neleidžiamas. Toks draudimas nebuvo įtvirtintas bylai aktualioje OVĮ redakcijoje, jo nėra ir galiojančiame Kriminalinės žvalgybos įstatyme, BPK bei pirmiau minėtoje teismų praktikoje.

26Vertinant galimybę panaudoti kaip įrodymą teisėtai atliekant operatyvinius veiksmus gautus duomenis šioje baudžiamojoje byloje, teismai neatsižvelgė į tai, kad, pagal operatyvinių veiksmų atlikimo metu galiojusią BK redakciją, abi BK 228 straipsnio dalys buvo priskirtos tai pačiai apysunkių nusikaltimų kategorijai. Be to, byloje nagrinėjami nusikaltimai ir nusikaltimai, dėl kurių buvo atliekami operatyviniai veiksmai, yra panašaus pobūdžio (piktnaudžiavimas) arba susiję tarpusavyje (piktnaudžiavimas klastojant dokumentus). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas ir įtarimas I. S. pareikštas pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, o nepasitvirtinus įtarimui, kad piktnaudžiaujant buvo siekiama turtinės ar kitokios asmeninės naudos, veika perkvalifikuota į BK 228 straipsnio 1 dalį. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo pakeitimas baudžiamojo proceso metu negali nulemti teisėtai gautų duomenų neleistinumo (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-504/2010, 2K-246/2013, 2K-194/2014).

27Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėjęs bylą pagal prokuroro apeliacinį skundą ir sutikęs su pirmosios instancijos teismo pozicija nepripažinti operatyvinio tyrimo metu surinktų duomenų įrodymais, esmingai pažeidė BPK 20 straipsnio 1 dalies reikalavimus, o tai sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį (BPK 369 straipsnio 3 dalis). Dėl to apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina ir byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

28Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,

Nutarė

29Panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. liepos 22 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 3 d. nuosprendžiu M. P. pagal... 3. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 4. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Vladislovo Ranonio pranešimą,... 5. M. P. pagal BK 228 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį buvo kaltinamas... 6. I. S. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 228 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio... 7. Kasaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros ONKT skyriaus vyriausiasis... 8. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas BPK 20... 9. Kasatorius nurodo, kad iš baudžiamojoje byloje esančių visiškai... 10. Kasatorius pažymi, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagal Lietuvos... 11. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad jeigu... 12. Taip pat kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad apeliacinės instancijos... 13. Be to, nepagrįstas apeliacinės instancijos teismo teiginys, kad, užfiksavus... 14. Kasacinis skundas tenkintinas.... 15. Dėl BPK 20 straipsnio bei Operatyvinės veiklos įstatymo nuostatų taikymo... 16. Pagal BPK 20 straipsnio 1 dalį įrodymais gali būti pripažįstami ne tik... 17. Vertinant operatyvinių veiksmų teisėtumą nagrinėjamos bylos kontekste,... 18. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnyje įtvirtinant žmogaus... 19. Nagrinėjamoje byloje kaltinimas buvo grindžiamas, be kita ko, M. P., I. S. ir... 20. Pagal bylai aktualios OVĮ redakcijos 9 straipsnio 1 dalies 1 punktą... 21. Iš teismų sprendimų ir baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad slaptas... 22. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nurodytų nutarčių dėl operatyvinių... 23. Vis dėlto teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju nurodyti... 24. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 25. Kasacinėje praktikoje iš esmės laikomasi pozicijos, kad tuo atveju, kai... 26. Vertinant galimybę panaudoti kaip įrodymą teisėtai atliekant operatyvinius... 27. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad... 28. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 29. Panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų...