Byla 2A-1157-324/2014
Dėl žalos atlyginimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Evaldo Burzdiko, Virginijos Gudynienės (pranešėja), Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. M. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-583-748/2014 pagal A. M. K. ieškinį atsakovui D. M., trečiajam asmeniui „BTA Insurance Company“ SE dėl žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 8 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, 3 808 Lt turtinei žalai atlyginti.

5Nurodė, kad 2012 m. rugpjūčio 13 d. Kaune, Kalvarijos g., atsakovas, vairuodamas automobilį Mercedes Benz ML 270 (valstybinis Nr. ( - )) sukdamas iš šalutinio kelio, nepraleido pagrindiniu keliu važiuojančio ieškovės vairuojamo automobilio Audi A4 (valstybinis Nr. ( - )) priklausančio ieškovės tėvui V. M., ir sukėlė eismo įvykį. Iškart po eismo įvykio ieškovei prireikė medikų pagalbos, ji patyrė įvairių sužeidimų ir šoką. Dėl patirtų sužalojimų ieškovė ilgą laiką buvo nedarbinga. 2013 m. birželio 12 d. specialistai nustatė, jog ieškovė traumos metu patyrė kūno sužalojimą, pasireiškusį bendru organizmo sukrėtimu. Sužalojimas vertintas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. 2012 m. lapkričio 27 d. draudikas „BTA Insurance Company“ SE informavo ieškovę, jog yra priimtas sprendimas išmokėti jai 2 475,78 Lt dydžio draudimo išmoką, iš kurių išmoka už patirtą neturtinę žalą sudarė 1 640 Lt. 2012 m. rugpjūčio 16 d. draudikas nustatė, jog avarijos metu sugadinto automobilio vardinė vertė 16 000 Lt, likutinė vertė – 3 808 Lt. 2012 m. gruodžio 12 d. draudikas atlygino dalį ieškovės patirtos neturtinės žalos ir dalį V. M. patirtos turtinės žalos. Ieškovei nebuvo atlyginta visa patirta neturtinė žala, likęs neturtinės žalos dydis priteistinas iš atsakovo. Ieškovės patirti fizinio pobūdžio padariniai pasireiškė tuo, jog ieškovė dėl atsakovo neteisėtais veiksmais sukeltų padarinių nuolat jautė ir iki šiol jaučia skausmą kaklo srityje, sukeliantį nepatogumus kasdieniniame gyvenime. Dėl nuolatinio skausmo kaklo srityje ieškovė patyrė dvasinių išgyvenimų, jautėsi nepilnavertiška ir sugniuždyta, nuolat jautė baimę, jog gali nepasveikti, o kaklo situacija – pablogėti. Ieškovės patirti dvasinio pobūdžio išgyvenimai pasireiškė tuo, jog ieškovei išsivystė baimė vairuoti transporto priemonę, pašlijo santykiai ieškovės šeimoje, ieškovė negalėjo normaliai judinti galvos, dėl to pasikeitė natūralūs kūno judesiai, sumenko ieškovės socialiniai įgūdžiai, nukentėjo visuomeninis gyvenimas, tai įtakojo pasitikėjimo savimi kritimą, gilų liūdesį ir nepasitenkinimą esama padėtimi. Automobilio likutinės vertės dydis yra V. M. patirta žala, kurios reikalavimo teisė perduota ieškovei pagal 2013 m. rugpjūčio 8 d. reikalavimo perleidimo sutartį, ir dėl to ji priteistina iš atsakovo. V. M. nesiekė ir negalėjo pasinaudoti sugadinto automobilio likučiais, todėl turėtų būti atlyginta automobilio likutinė vertė – 3 808 Lt.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Kauno apylinkės teismas 2014 m. vasario 3 d. sprendimu ieškinį iš dalies patenkino. Priteisė ieškovei iš atsakovo 808 Lt turtinei žalai atlyginti ir 330,33 Lt bylinėjimosi išlaidų. Atmetė kitą ieškinio dalį. Konstatavo, kad atsakovas pažeidė Kelių eismo taisyklių 107 punkto reikalavimus (įvykdyti neteisėti veiksmai), pažeidimą padarė neatsargiais veiksmais (kaltės pasireiškimo forma), dėl jo neatsargių veiksmų buvo sudaužytas ieškovės tėvo automobilis ir sužalota ieškovė (priežastinis ryšys), dėl to jam kyla civilinė atsakomybė atlyginti žalą. Nustatęs, kad po reikalavimo teisės perleidimo sutarties sudarymo ieškovės tėvas V. M. automobilį Audi A4 pardavė už 3 000 Lt, lėšas, gautas už parduotą automobilį, įskaitė į padengtos žalos dalį ir sprendė, kad likusi neatlyginta turtinės žalos dalis yra 808 Lt, kurią privalo atlyginti atsakovas. Padarė išvadą, kad ieškovei buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas dėl bendro organizmo sukrėtimo. Sprendė, kad ieškovės medicininių dokumentų įrašai apie 2012 m. gruodžio 17 d. ir 2013 m. lapkričio mėn. apsilankymus pas gydytojus ir nusiskundimus dėl savo sveikatos neįrodo šių nusiskundimų sąryšio su atsakovo veiksmais, o tai, kad ieškovės sveikata yra sutrikusi dėl autoįvykio metu patirto sužalojimo, tėra ieškovės spėjimas. Pažymėjo, kad išgyvenimai dėl kredito įmokų mokėjimo priežastiniu ryšiu nėra susiję su atsakovo veiksmais, be to, įstatymas nenumato, kad dėl tokio pobūdžio pergyvenimų gali būti atlyginama neturtinė žala (CK 6.250 str. 2 d.). Konstatavo, kad ieškovė nepateikė įrodymų pagrįsti aplinkybėms, kad dėl autoįvykio pašlijo santykiai šeimoje, sumenko ieškovės socialiniai įgūdžiai, nukentėjo visuomeninis gyvenimas. Vertino, kad tokia ieškinio argumentacija yra deklaratyvi ir negali būti pagrindu tenkinti ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo iš atsakovo. Nustatė, kad atsakovo turtinė padėtis yra sunki, nes dėl studijų Kauno kolegijoje jis tebėra išlaikomas tėvų. Padarė išvadą, kad byloje nėra duomenų, jog ieškovės nežymus sužalojimas gali ateityje turėti neigiamą įtaką bendrai jos sveikatos būklei. Pažymėjo, kad dėl tyčiniais arba neatsargiais veiksmais padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo neturtinės žalos atlyginimo suma teismų praktikoje vertinama 500–3000 Lt (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-202/2012, 3K-3-151/2013, 3K-3-515/2013). Atsižvelgęs į tai, kad ieškovės sveikata buvo sutrikdyta nežymiai, žala padaryta dėl neatsargumo, stacionare ieškovė visiškai nesigydė, o ilgalaikis ambulatorinis gydymas buvo taikomas ne dėl sužalojimo, o dėl jos subjektyvių nusiskundimų, ieškovė yra darbinga, neatlygintos turtinės žalos suma (808 Lt) palyginti nedidelė, atsakovas yra studentas, savarankiškų pajamų neturi, sprendė, kad ieškovei padarytos neturtinės žalos dydis atitinka 1 640 Lt sumą, kuri, vadovaujantis Vyriausybės nutarimu patvirtintomis Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklėmis, buvo apskaičiuota ir išmokėta draudimo bendrovės „BTA Insurance Company“ SE.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

9Apeliaciniu skundu ieškovė nurodo, jog neteisėta ir nepagrįsta sprendimo dalis, kuria atmestas ieškinio reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo.

10Nepagrįsta išvada, kad ieškovės medicininių dokumentų įrašai apie 2012 m. gruodžio 17 d. ir 2013 m. lapkričio mėn. apsilankymus pas gydytojus ir nusiskundimus dėl sveikatos neįrodo šių nusiskundimų sąryšio su atsakovo veiksmais. Neatsižvelgta, kad teismo medicinos specialistai išvadoje pažymėjo, jog 2012 m. rugpjūčio 17 d. ieškovė skundėsi, kad skauda dešinę kaklo pusę, daugiau sukiojant į šonus, konsultuota neurologo, diagnozė – galvos sukamojo raumens miozitas, dėl galvos skausmų konsultuota, nustatyta cefalgija. Šios medicinos specialistų išvados atitinka ieškovės asmens sveikatos istorijos įrašus. Liudytoja B. M. teismo posėdžio metu taip pat patvirtino, jog dėl kaklo, rankų skausmų bei nemigos dukra lankosi pas gydytojus iki šiol. Iki sužalojimų autoįvykio metu ieškovė neturėjo nusiskundimų dėl kaklo srities skausmų. Ieškovė patyrė kaklo traumą, o pateiktuose medicininiuose išrašuose fiksuojami būtent nusiskundimai dėl kaklo skausmų.

11Neanalizuota ir nepasisakyta dėl pateiktų rašytinių įrodymų: VšĮ „Kalniečių poliklinika“ vyr. med. seserį vaduojančios slaugytojos pateiktos ieškovės charakteristikos prieš ir po autoįvykio; UAB „Šeimos klinika Vita Longa“ gydytojos psichiatrės V. M. pateiktų medicininių išrašų dėl psichinės sveikatos.

12Neįvertintas priežastinis ryšis tarp atsakovo veiksmų ir ieškovės patiriamų skausmų kaklo srityje bei nepagrįstai padaryta išvada, kad šie skausmai nėra atsakovo veiksmų rezultatas. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ieškovė patyrė ne tik dvasinio, bet ir fizinio pobūdžio žalą. Šiuo metu atsakovė vis dar patiria kaklo bei galvos skausmus. Nustatant priežastinį ryšį tarp atsakovo veiksmų ir ieškovei sukeltų fizinių padarinių būtina atsižvelgti į teismų praktikoje formuluojamas priežastinio ryšio nustatymo taisykles (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-345/2007). Be neteisėtų ir kaltų atsakovo veiksmų ieškovei nebūtų atsiradusi fizinė ir psichinė žala. Iki atsakovo sukeltos avarijos ieškovė nesiskundė kaklo srities ir galvos skausmais. Taigi teismas netaikė conditio sine ąua non testo, todėl padarė klaidingas išvadas dėl faktinio priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir sukeltų padarinių ieškovės sveikatai. Teisinis priežastinis ryšis taip pat nustatytinas, kadangi atsakovo veiksmai tiesiogiai lėmė ieškovės kūno sužalojimus. Atsakovo neteisėtais veiksmais sukelti padariniai ieškovės sveikatai taip pat sąlygojo ir papildomus dvasinius ieškovės išgyvenimus, ji jautė baimę dėl to, kad situacija dėl kaklo srities skausmų gali nepasikeisti ar pablogėti, ieškovė iki šiol jaučiasi nepilnavertė, sugniuždyta.

13Nepagrįstai ieškovės paaiškinimai ir liudytojų parodymai dėl ieškovės patirtų dvasinio pobūdžio padarinių nevertinti kaip visaverčiai įrodymai, klaidingai nurodyta, kad jie tėra deklaratyvūs teiginiai. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, jog „<...> duomenys, gauti iš šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimų (CPK 186–188 str.) ir kitų įrodinėjimo priemonių, nors jos yra išreiškiamos vertinimų, nuomonių, spėlionių ar jausmų forma, laikytinos visaverčiais įrodymais CPK 177 straipsnio 1 dalies prasme.“ (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2009). Taigi, dėl to, kad nėra nustatytų specialių leistinų įrodinėjimo priemonių dvasiniams išgyvenimams pagrįsti, teismas, atsižvelgiant į tai, kad dvasiniai išgyvenimai yra labai individualūs patyrimai, neapčiuopiami ir negalimi pilnavertiškai įvertinti iš išorės, sprendžia apie jų buvimą remdamasis šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimais, kurie yra laikomi visaverčiais įrodymais, bei atsižvelgdamas į objektyvias aplinkybes, t. y. įprastai galimus analogiškoje situacijoje patirti išgyvenimus.

14Klaidingai motyvuotas atsisakymas priteisti ieškovei patirtą neturtinę žalą dėl to, kad ieškovė neįrodė patirtos neturtinės žalos dydžio. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje pabrėžiama, kad neturtinės žalos dydis išreikštas pinigais, skirtingai nei atlyginant turtinę žala, neturėtų būti įrodinėjamas, o yra nustatomas teismo pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2006).

15Nepagrįstai konstatuota, kad teismų praktikoje ieškovės patirta neturtinė žala vertinama 500–3000 Lt, ieškovės patirtos neturtinės žalos dydis jau padengtas, draudimo bendrovei po avarijos išmokėjus draudiminę išmoką. Pirmosios instancijos teismo nurodytų kasacinio teismo nutarčių ratio decidendi nesutampa su nagrinėjama byla. Pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-151/2013, teismas priteisė 3 000 Lt, konstatavęs, jog „<...> nors eismo įvykio metu buvo padaryta žala ieškovo sveikatai, t. y. vienai labiausiai saugotinų asmens vertybių, tačiau nustačius, kad sveikata buvo sutrikdyta nežymiai, neilgą laiko tarpą, nenustatyti traumos liekamieji reiškiniai, taip pat kitas nurodytas aplinkybes, yra pagrindas konstatuoti, kad teismų ieškovui priteistas 3 000 Lt neturtinės žalos atlyginimas atitinka neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus.“ Nagrinėjamu atveju ieškovei sukelti ilgalaikiai sveikatos sužalojimo padariniai.

16Neatsižvelgta, kad draudimo kompanijos išmokėtas neturtinės žalos dydis objektyviai nekompensuoja ieškovės patirtos neturtinės žalos. Skaičiuodama žalos dydį, draudimo bendrovė nevertina CK 6.250 straipsnyje įtvirtintų neturtinės žalos kriterijų, jų turinio bei apimties, taip pat ieškovės turėtų tęstinių pasekmių. Neturtinės žalos dydį draudimo kompanija apskaičiavo pagal Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 122 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių 12.1 straipsnį, pagal kurį už kiekvieną nedarbingumo dieną išmokama po 20 Lt, kol mokama suma neviršija galimos pagal įstatymą maksimalios sumos dėl nukentėjusiajam asmeniui padarytos turtinės žalos (82 dienos x 20 Lt = 1640 Lt).

17Netinkamai vertinta atsakovo turtinė padėtis. Atsakovas yra pilnametis, darbingo amžiaus asmuo, 2014 m. baigsiantis studijas. Teismo argumentai negali pašalinti atsakovo pareigos prisiimti atsakomybę už savo kaltais veiksmais padarytą žalą kito asmens sveikatai.

18Prašo panaikinti sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinio reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, šioje dalyje priimti naują sprendimą ir patenkinti ieškinio reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo.

19Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas ir trečiasis asmuo prašo sprendimo nekeisti.

20Atsakovas nurodo, kad ieškovei nenustatyta jokių padarinių sveikatai, kurių dėl autoįvykio gali kilti ateityje, visi ieškovės samprotavimai, kad jai ateityje galbūt gali pablogėti sveikata, paremti tik pačios ieškovės prisiminimų apmąstymais ir mintimis apie autoįvykį. Teismo medicinos išvadoje Nr. KG 32/13 nurodyta, kad ieškovė iki autoįvykio taip pat sirgo įvairiomis ligomis. Faktas, kad ieškovė po autoįvykio lankėsi pas gydytojus, nepatvirtina aplinkybės, jog ieškovės nusiskundimai ir patirti dvasiniai nepatogumai yra tiesiogiai susiję su autoįvykio metu patirtais sužalojimais. Ieškovės emociniai pastebėjimai ir prisiminimai apie autoįvykį galbūt gali būti įtakoti pogimdyvinio periodo, nes ieškovė šiuo metu augina mažametį vaiką. Ieškovės reakcija į neturtinių vertybių pažeidimą yra neadekvati padarytam pažeidimui. Eismo įvykio metu ieškovės sveikata buvo sutrikdyta nežymiai, tai buvo nustatyta tik po kelių ieškovės skundų. Ieškovei autoįvykio padariniai nebuvo labai sunkūs ir neturėjo didelės įtakos profesinei ir darbinei veiklai, dėl patirtų sužalojimų nebuvo kilusi grėsmė ieškovės gyvybei, atsakovo atžvilgiu yra nutrauktas ikiteisminis tyrimas, todėl nenustatyta neturtinės žalos atlyginimą didinančių kriterijų. Ieškovės patirti dvasiniai išgyvenimai yra adekvačiai įvertinti ir atlyginti draudimo bendrovės. Atsakovas yra studentas, mokosi nefinansuojamoje studijų vietoje, yra išlaikomas tėvų, atsakovo mama – bedarbė, šeimą išlaiko tėvas, kurio darbo užmokestis siekia tik minimalią algą. Įvertinus atsakovės galbūt patirtus sužalojimus, jos prašoma priteisti 8 000 Lt suma neturtinei žalai atlyginti yra per didelė ir neatitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų.

21Trečiasis asmuo nurodo, kad pagal Vyriausybės nutarimu patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių 12.1 punktą, skaičiuojant atlygintinos neturtinės žalos dydį, už kiekvieną nedarbingumo dieną išmokama po 20 litų, kol mokama suma neviršija galimos pagal įstatymą maksimalios sumos dėl nukentėjusiajam trečiajam asmeniui padarytos neturtinės žalos. Ieškovė gydėsi 82 dienas, todėl jai paskaičiuota 1 640 Lt išmoka neturtinei žalai atlyginti. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovė patyrė traumą ir tam tikrą laiką gydėsi, tačiau nepateikta įrodymų apie traumos liekamuosius reiškinius, kad sužalojimo padariniai yra tęstinio pobūdžio. 2013 m. birželio 12 d. teismo medicinos specialistų išvadoje konstatuota, kad po autoįvykio nebuvo fiksuota jokių objektyvių traumos požymių, ilgalaikis gydymas buvo taikomas remiantis tik subjektyviais ieškovės nusiskundimais. Taigi nenustatyta ir priežastinio ryšio tarp esamų nusiskundimų ir įvykio padarinių.

22IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

23Apeliacinis skundas netenkintinas.

24Apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas, netenkinęs ieškovės reikalavimo atlyginti neturtinę žalą, patirtą dėl eismo įvykio, nes šią žalą atlygino draudimo bendrovė, teisingai nustatė neturtinės žalos dydį.

25Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

26Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovei padarytos neturtinės žalos dydis atitinka 1 640 Lt sumą, kurią ji gavo iš draudimo bendrovės.

27Atmestini apeliantės argumentai dėl 2012 m. gruodžio 17 d. ir 2013 m. lapkričio mėn. apsilankymų pas gydytojus ir nusiskundimų dėl sveikatos netinkamo vertinimo kaip neturinčių ryšio su atsakovo veiksmais.

28Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad „ieškovės medicininių dokumentų įrašai apie 2012 m. gruodžio 17d. ir 2013 m. lapkričio mėn. apsilankymus pas gydytojus ir nusiskundimus dėl savo sveikatos neįrodo šių nusiskundimų sąryšio su atsakovo veiksmais. Tai, kad ieškovės sveikata yra sutrikusi dėl autoįvykio metu patirto sužalojimo, tėra ieškovės spėjimas. Šalys turi įrodyti savo nurodomas faktines aplinkybes, tai yra jų pareiga, o ieškovė tokių įrodymų nepateikė. (CPK 178 str.).“

29Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šia išvada, vertindamas apeliacinio skundo argumentą dėl 2013 m. lapkričio mėnesio medicininių duomenų.

30Kauno apylinkės prokuratūros 2013 m. birželio 28 d. nutarime nurodoma, jog 2012 m. spalio 15 d. teismo medicinos specialisto išvadoje Nr.G 2706/12(02) žymimas ieškovei nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl kaklo raiščių patempimo eismo įvykio metu. Pažymėta, kad ši išvada nebuvo pagrįsta objektyviais medicininiais duomenimis. Paskyrus papildomą užduotį atlikti nukentėjusios medicininį tyrimą, teismo medicinos specialisto išvadoje Nr.PG 87/13(02) konstatuota, kad diagnozė – galvos, nugaros ir krūtinės sumušimas, galvos ir kaklo skausmai, kaklo raišių patempimas (Kirčio sindromas), cervicopathia (kaklo pakitimai) – buvo nustatyta remiantis tiriamosios nuskundimais bei atsižvelgiant į jos parodytas įvykio aplinkybes. Kaklo raiščių patempimas, kuris gali būti patvirtintas magnetinio rezonanso tomografijos pagalba, gali būti ne tik eismo įvykio, bet ir įvairių sporto šakų bei kitų veiksmų pasekmė. Duomenų apie objektyvius, specialiais tyrimais patvirtintus trauminius pakitimus nėra. Tiriamosios nuskundimai galvos ir kaklo skausmais, kaklo ribotais bei skausmingais judesiais, ypač į šonus ir į priekį, įtempti kaklo bei pečių juostos raumenys gali būti dėl įvairių netrauminės kilmės priežasčių, jų buvimas, nustatant sveikatos sutrikdymo mastą, negali būti patvirtintas, nesant objektyvių, specialiais tyrimais patvirtintų trauminių pakitimų. Taip pat galima teigti, kad nusiskundimai gali būti dėl 2012 m. rugsėjo 4 d. atliktoje kaklo šoninėje rentgenogramoje nustatyto IV-VI kaklinių slankstelių sąnarinių netrauminės kilmės tarpų susiaurėjimo. Atlikus komisijinį ištyrimą, 2013 m. birželio 12 d. specialistų išvadoje Nr.KG 32/13 konstatuota, kad įvykio metu ieškovė patyrė mechaninės jėgos poveikį, jėga neveikė į vieną lokalią kūno sritį, o pasiskirstė didesniame organizmo plote. Išanalizavus ieškovės medicininę dokumentaciją konstatuota, jog nebuvo fiksuota jokių objektyvių traumos požymių po 2012 m. rugpjūčio 13 d. autoįvykio, ilgalaikis gydymas buvo taikomas remiantis tik subjektyviais tiriamosios nusiskundimais. Nurodyta, jog nežymų kūno sumušimą traumos metu galėjo paūminti ir labai įvairūs bei dažni ieškovės nusiskundimai įvairiomis somatinėmis problemomis (2010 m. rugpjūčio 17 d. skundėsi, kad skauda dešinę kaklo pusę, daugiau sukiojant į šomus, nurodytas galvos sukamojo raumens miozitas, cefalgija). Įvertinusi visas turimas aplinkybes specialistų komisija padarė išvadą, kad ieškovė traumos metu patyrė kūno sužalojimą, pasireiškusį organizmo bendru sukrėtimu, sužalojimas vertinamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Ankstesnių išvadų dalis dėl nesunkaus sužalojimo pripažinta hiperdiagnostika, o kad sužalojimų iš viso nėra – hipodiagnostika.

31Tuo vadovaujantis apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apeliacine tvarka peržiūrimoje byloje ieškovė įrodė autoįvykio metu patirtą mechaninės jėgos poveikį – nežymų kūno sumušimą. Dėl šio sumušimo įvykio dieną ieškovei buvo uždėti kaklo ir dešinės rankos įtvarai, 2012 m. rugpjūčio 16 d. išduotas nedarbingumo lapelis iki 2012 m. lapkričio 2 d. Medikų komisija nustatė, kad jėga neveikė į vieną lokalią kūno sritį, o pasiskirstė didesniame ieškovės organizmo plote. Nėra objektyvių duomenų, kuriais remiantis galima daryti išvadą, jog medicininėje dokumentacijoje užfiksuoti įvairūs ieškovės nuskundimai po 2012 m. rugpjūčio 13 d. autoįvykio yra jo metu patirto nežymaus kūno sumušimo pasekmė.

32Apeliaciniame skunde minimoje kasacinio teismo praktikoje dėl priežastinio ryšio nustatymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija yra pasisakiusi dėl teisinės priežastinio ryšio sampratos ir nurodžiusi, kad priežastinis ryšys iš dalies yra fakto klausimas. Kasacinis teismas pažymėjo, jog pagal teisės doktriną ir formuojamą teismų praktiką priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima padalyti į du etapus. Pirmame etape nustatomas faktinis priežastinis ryšys (sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo), antrame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (deliktinės atsakomybės ribas siaurinanti priežastinio ryšio teorija) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis Nr. 3K-7-345/2007 civilinėje byloje pagal ieškovų L. B., I. V., I. Z. A. ieškinius atsakovams daugiabučio namo savininkų bendrijai „Medvėgalis”, uždarajai akcinei bendrovei „Telšių šilumos tinklai” dėl žalos atlyginimo; tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų: A. G. ir kt).

33Iš 2013 m. lapkričio 15 d. gydytojo įrašų ieškovės ambulatorinėje kortelėje matyti, kad ji skundėsi dešinės kaklo pusės, sprando skausmais palenkus galvą, pečių juostos, stuburo skausmais. Gydytojai nenurodė, jog šių nusiskundimų ir ligų priežastis yra 2012 m. rugpjūčio 13 d. eismo įvykyje patirtas sumušimas. Apeliantės bei jos motinos liudytojos B. M. minima aplinkybė, jog iki autoįvykio ieškovė nesiskundė kaklo srities skausmu, savaime neįrodo, jog šių skausmų priežastis yra autoįvykis. Apeliaciniame skunde minimos cefalgijos (galvos skausmo) ir galvos sukamojo raumens miozito (uždegimo) priežastys teoriškai yra labai įvairios. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantės nurodomų konkrečių skausmų priežasčių įvertinimui reikalingos specialios medicininės žinios, jų ir autoįvykio priežastinio ryšio pagrindimui (teisinio ir faktinio priežastinio ryšio konstatavimui) liudytojos parodymai ir ieškovės paaiškinimai nėra pakankami (CPK 212 straipsnio 1 dalis, 177 straipsnio 3 dalis). Dėl tos pačios priežasties neturi įrodomosios reikšmės ir VšĮ Kalniečių poliklinikos slaugytojos I. V. 2013 m. spalio 9 d. raštas ieškovės atstovei apie tai, kad iki autoįvykio ieškovė buvo linksma, aktyvi, greitai susitvarkanti su savo darbu, o pradėjusi dirbti po įvykio – liūdna, susimąsčiusi ir sutrikusi, sunkiai sukoncentruojanti dėmesį, besiskundžianti galvos ir kaklo skausmu (medicinos sesuo netyrė tokios ieškovės būsenos priežasčių).

34Minėta, kad specialistų komisija konstatavo nebuvimą objektyvių duomenų, kuriais remiantis galima daryti išvadą, jog medicininėje dokumentacijos užfiksuoti įvairūs ieškovės nuskundimai po 2012 m. rugpjūčio 13 d. autoįvykio yra jo metu patirto nežymaus kūno sumušimo pasekmė. Pažymėtina, kad 2013 m. lapkričio 15 d. ieškovę konsultavęs gydytojas, be kitų diagnozių, nustatė ir osteochondrozę (teoriškai – degeneracinę sąnarių ligą, kuri išsivysto tuomet, kai dėl kokių nors priežasčių pažeidžiamas stuburo kremzlinis audinys – tarpslanksteliniai diskai). Siejant šį faktą su ieškovei 2012 m. rugsėjo 4 d. nustatytu IV-VI kaklinių slankstelių sąnarinių netrauminės kilmės tarpų susiaurėjimu, nei medicininių duomenų visuma, nei atskiri įrašai ieškovės ligos istorijoje neleidžia teismui daryti prielaidos, kad ieškovės nurodomų galvos skausmų ir kitų nusiskundimų 2013 metais nebūtų, jeigu nebūtų įvykęs autoįvykis (t. 2 b.l. 43). Tokiu būdu, byloje nesant įrodymų apie tai, jog su autoįvykiu priežastiniu ryšiu sietini netgi pirminiai ieškovės nusiskundimai įvairiais skausmais, nėra jokio objektyvaus pagrindo konstatuoti, kad, praėjus daugiau nei metams nuo autoįvykio, kaklo, galvos, stuburo, pečių juostos skausmų priežastis yra nežymus kūno sumušimas 2012 m. rugpjūčio 13 d. Tuo vadovaujantis atmestini apeliacinio skundo argumentai ir apie tai, kad atsakovo neteisėtais veiksmais sukelti padariniai ieškovės sveikatai sąlygojo papildomus dvasinius ieškovės išgyvenimus, t.y. baimę, kad situacija dėl kaklo srities skausmų gali nepasikeisti ar pablogėti, kad ieškovė iki šiol dėl to jaučiasi nepilnavertė, sugniuždyta.

352012 m. gruodžio 17 d. ieškovė lankėsi psichikos sveikatos centre dėl baimės vairuoti automobilį. Tam, kad nugalėtų baimę ir įgautų pasitikėjimą, gydytoja jai patarė kelis kartus pravažiuoti su kitu vairuotoju. Medicinos dokumento įraše nurodyta, kad pacientė yra rami, pilnai orientuota. Mąstymas nuoseklus, nuotaika išsilygino. Paskirti medikamentai, patarta apsilankyti pas psichoterapeutą (t. 2 b.l.26). Pirmosios instancijos teismas dėl šio įrodymo atskirai nepasisakė, tačiau dėl to išvada apie neturtinės žalos dydį nėra neteisinga. Vertindamas minimą įrodymą apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog transporto priemonių veikla savo pobūdžiu yra susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams, todėl galimo eismo įvykio riziką privalo įvertinti kiekvienas asmuo, apsispręsdamas įsigyti transporto priemonių vairavimo teises. Tuo vadovaudamasi teisėjų kolegija sprendžia, jog apeliantės išgyvenimas dėl autoįvykio yra gyvenimiškos rizikos kilmės, eismo įvykis nepasižymėjo sudėtingumu, nulėmusiu ypatingus apeliantės išgyvenimus (tai nurodoma ir aptartame medicinos įraše), todėl jos jaustą baimę vairuoti, po įvykio praėjus keturiems mėnesiams, pilnai kompensuoja draudimo bendrovės sumokėta neturtinės žalos suma.

36Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad ieškovė nepateikė įrodymų pagrįsti ieškinio teiginiams, jog dėl autoįvykio pašlijo santykiai jos šeimoje, sumenko jos socialiniai įgūdžiai, nukentėjo visuomeninis gyvenimas. Nors apeliantė teigia, kad tai pagrindžia jos paaiškinimai ir liudytojos parodymai, pastarieji 2014 m. sausio 14 d. – vasario 3 d. teismo posėdžio garso įraše užfiksuoti įrodymai to nepatvirtina. Nei ieškovė, nei liudytoja neteigė apie pašlijusius ryšius, nenurodė, jog planuoto nėštumo atidėjimas dėl autoįvykio trejetui mėnesių (ieškovės kūdikis gimė 2013 m. rugsėjo 19 d.) būtų suardęs šeimos narių santykius. Iš pastarųjų įrodymų neaišku, kuo pasireiškė socialinių įgūdžių sumenkimas ir kaip nukentėjo visuomeninis gyvenimas. Ieškovė paaiškino, kad automobilio „stengiasi nevairuoti“, jo neturi (autoįvykio metu vairavo tėvo automobilį, po įvykio tėvas pirko kitą automobilį), liudytoja B. M. parodė apie ieškovės „vengimą vairuoti“. Teisėjų kolegija sprendžia, jog šie teiginiai nepatvirtina automobilio nevairavimo fakto (CPK 185 straipsnis). Jie ir būtų galima daryti prielaidą, kad po autoįvykio apeliantė nebevairuoja, nei ji, nei liudytoja niekaip nepagrindė, kaip konkrečiai dėl to nukentėjo apeliantės socialiniai įgūdžiai ir visuomeninis gyvenimas. Liudytoja B. M. parodė, jog po autoįvykio ji nuveždavo dukrą į gydymo įstaigą, o kreditą, kurį liudytoja panaudojo namų remontui, dalį – kito automobilio įsigijimui, bankui moka ne ieškovė, o jos tėvai. Ieškovė paaiškino, kad kaklas prakaitavo dėl poroloninio įtvaro, tačiau nenurodė, kaip šis nepatogumas pažeidė jos visuomeninį gyvenimą.

37Apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliantės argumentus dėl skundžiamu sprendimu klaidingai motyvuoto atsisakymo priteisti neturtinę žalą dėl to, kad ji neįrodė neturtinės žalos dydžio. Pirmosios instancijos teismas ieškovės reikalavimą priteisti 8000 Lt neturtinės žalos atlyginimo atmetė ne dėl pastarosios priežasties, o dėl to, ieškovės patirtą patirtą neturtinę žalą pagal byloje nustatytą teisiškai reikšmingų kriterijų visumą kompensavo 1640 Lt draudimo bendrovės išmoka.

38Pirmosios instancijos teismas teisingai rėmėsi sprendime nurodoma teismų praktika, pagal kurią ieškovės patirta neturtinė žala vertintina 500–3000 Lt ( pvz., sprendime nurodomoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 19 d. nutartyje Nr.3K-3-151/2013, priimtoje civilinėje byloje pagal ieškovo S. J. ieškinį atsakovams AB „Lietuvos draudimas“, Z. P. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, pasisakyta dėl 3000 Lt neturtinės žalos dydžio atveju, beveik tapačiu vertinamam apeliacinėje byloje, t.y. dėl nežymaus ieškovo sveikatos sutrikdymo, kai atsakovė, vairuodama automobilį, išvažiuodama iš šalutinio kelio, nepraleido pagrindiniu keliu važiavusio ieškovo vairuojamo automobilio). Įvertinus tai, kad apeliacine tvarka analizuojamu atveju ieškovė neįrodė priežastinio ryšio tarp autovykio ir vėlesnio sveikatos sutrikimo (t.y., neįrodė ilgalaikių sveikatos sutrikimo padarinių), 1640 Lt neturtinės žalos dydis nustatytas tinkamai. Vadovaudamasis CK 6.250 straipsnio 2 dalimi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į žalos padarymą dėl neatsargumo, tai, kad ieškovė nesigydė stacionare, kad vėlesnis ambulatorinis gydymas buvo taikomas ne dėl autoįvykio metu padaryto sužalojimo, kad ji yra darbinga, neatlygintos turtinės žalos suma nedidelė (808 Lt), o atsakovo, kaip studentas, neturi savarankiškų pajamų. Nors 2014 metais atsakovas turėtų baigti studijas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi bylos nagrinėjimo metu buvusia jo materialine padėtimi. Kadangi pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai nustatė neturtinės žalos dydį, prielaida apie atsakovo turtinės būklės pagerėjimą ateityje nesudaro pagrindo šią sumą padidinti, kaip ir apeliantės nurodomas neturtinės žalos apskaičiavimo metodas, taikomas draudimo bendrovių. Atsižvelgdamas į medikų komisijos išvadą apie nebuvimą objektyvių duomenų, kuriais remiantis galima daryti išvadą, jog medicininėje dokumentacijoje užfiksuoti įvairūs ieškovės nuskundimai po 2012 m. rugpjūčio 13 d. autoįvykio yra jo metu patirto nežymaus kūno sumušimo pasekmė, apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliacinio skundo argumentą apie tai, kad draudimo kompanijos išmokėtas neturtinės žalos dydis objektyviai nekompensuoja ieškovės patirtos neturtinės žalos.

39Vadovaujantis nurodytais motyvais, teisėtas ir pagrįstas pirmosios instancijos teismo sprendimas nekeistinas (CPK 263 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

40Atsakovui iš ieškovės už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą priteistinos advokato pagalbos išlaidos, neviršijančios Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus 8.11 punkte nustatyto dydžio. Atsižvelgiant į tai, kad šio procesinio dokumento parengimas nebuvo susijęs su naujų duomenų analize, priteistina ne visa, o trečdalis nurodomos 600 Lt sumos (CPK 98 straipsnis).

41Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais,

Nutarė

42Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

43Priteisti iš ieškovės A. M. K. (a.k. ( - )) atsakovui D. M. (a.k. ( - )) 200 (du šimtus) Lt advokato pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 8 000 Lt neturtinei žalai atlyginti,... 5. Nurodė, kad 2012 m. rugpjūčio 13 d. Kaune, Kalvarijos g., atsakovas,... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Kauno apylinkės teismas 2014 m. vasario 3 d. sprendimu ieškinį iš dalies... 8. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 9. Apeliaciniu skundu ieškovė nurodo, jog neteisėta ir nepagrįsta sprendimo... 10. Nepagrįsta išvada, kad ieškovės medicininių dokumentų įrašai apie 2012... 11. Neanalizuota ir nepasisakyta dėl pateiktų rašytinių įrodymų: VšĮ... 12. Neįvertintas priežastinis ryšis tarp atsakovo veiksmų ir ieškovės... 13. Nepagrįstai ieškovės paaiškinimai ir liudytojų parodymai dėl ieškovės... 14. Klaidingai motyvuotas atsisakymas priteisti ieškovei patirtą neturtinę... 15. Nepagrįstai konstatuota, kad teismų praktikoje ieškovės patirta neturtinė... 16. Neatsižvelgta, kad draudimo kompanijos išmokėtas neturtinės žalos dydis... 17. Netinkamai vertinta atsakovo turtinė padėtis. Atsakovas yra pilnametis,... 18. Prašo panaikinti sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinio reikalavimas dėl... 19. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas ir trečiasis asmuo prašo... 20. Atsakovas nurodo, kad ieškovei nenustatyta jokių padarinių sveikatai, kurių... 21. Trečiasis asmuo nurodo, kad pagal Vyriausybės nutarimu patvirtintų Eismo... 22. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 23. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 24. Apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas,... 25. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 26. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo... 27. Atmestini apeliantės argumentai dėl 2012 m. gruodžio 17 d. ir 2013 m.... 28. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad „ieškovės medicininių... 29. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šia išvada, vertindamas... 30. Kauno apylinkės prokuratūros 2013 m. birželio 28 d. nutarime nurodoma, jog... 31. Tuo vadovaujantis apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apeliacine... 32. Apeliaciniame skunde minimoje kasacinio teismo praktikoje dėl priežastinio... 33. Iš 2013 m. lapkričio 15 d. gydytojo įrašų ieškovės ambulatorinėje... 34. Minėta, kad specialistų komisija konstatavo nebuvimą objektyvių duomenų,... 35. 2012 m. gruodžio 17 d. ieškovė lankėsi psichikos sveikatos centre dėl... 36. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad ieškovė nepateikė... 37. Apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliantės argumentus dėl skundžiamu... 38. Pirmosios instancijos teismas teisingai rėmėsi sprendime nurodoma teismų... 39. Vadovaujantis nurodytais motyvais, teisėtas ir pagrįstas pirmosios... 40. Atsakovui iš ieškovės už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą... 41. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 42. Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.... 43. Priteisti iš ieškovės A. M. K. (a.k. ( - )) atsakovui D. M. (a.k. ( - )) 200...