Byla 3K-3-168/2009

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas), Birutės Janavičiūtės ir Algio Norkūno (pranešėjas), sekretoriaujant A. Kartanui, dalyvaujant ieškovui V. G., ieškovo atstovui advokatui Z. Pečiuliui, atsakovams R. G., M. G., atsakovo atstovui advokatui A. Pociui, trečiojo asmens atstovui M. U., žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. G. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 4 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. G. ieškinį atsakovui R. G., dėl akcijų pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo sudaryta ir akcijų apmokėjimo bei pagal atsakovo R. G. priešieškinį ieškovui V. G., M. G. dėl akcijų pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ir sąlygų nustatymo; tretieji asmenys – UAB „Neapolis“, UAB „Pušų alėja“.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas ir atsakovas yra UAB „Neapolis“ akcininkai, jiems priklauso po 50 proc. paprastųjų vardinių bendrovės akcijų.

5Ieškovas 2007 m. birželio 12 d. raštu informavo bendrovės administraciją, kad ketina parduoti jam priklausančias bendrovės akcijas už 9 mln. Lt, kurie turi būti sumokėti per 30 dienų nuo sutarties pasirašymo dienos. 2007 m. birželio 26 d. jis gavo atsakymą, kad visas jo parduodamas akcijas nurodytomis sąlygomis pageidauja pirkti atsakovas (bendrovės vadovas) ir kad šiam sandoriui sudaryti jis pateiks banko garantiją. Vėliau atsakovas pateikė ieškovui komercinius pasiūlymus, kuriais buvo prašoma sudaryti preliminariąją akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, akcijų pirkėjo teises perkelti UAB „Pušų alėja“, jų apmokėjimą vykdyti dviem etapais, t. y. pasirašant sutartį sumokėti dalį sumos (4,5 mln. Lt) iš banko gautu kreditu, likusią sumos dalį sumokėti iki 2008 m. kovo 1 d., garantuojant apmokėjimą vekseliu, sudarant paskolos sutartį arba įkeičiant atsakovo turtą. Ieškovas su šiais pasiūlymais nesutiko ir pranešė atsakovui, kad pageidauja, jog jis įvykdytų savo 2007 m. birželio 26 d. rašte nurodytas sąlygas, t. y. apmokėtų visą sumą už akcijas per 30 dienų nuo sutarties sudarymo, o šio reikalavimo neįvykdžius, ieškovas turės teisę parduoti akcijas tretiesiems asmenims. Ieškovas teigia, kad atsakovas elgiasi nesąžiningai ir nepagrįstai nevykdo įsipareigojimo sumokėti visą sumą už akcijas per 30 dienų nuo akcijų pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo dienos. Ieškovo nuomone, savo valią parduoti akcijas jis išreiškė tinkamai, nepažeisdamas įstatymų. Jis 2007 m. birželio 12 d. pateikdamas pasiūlymą (ofertą) ir nurodęs visas esmines sandorio sąlygas bei nenuslėpdamas jokių aplinkybių, susijusių su jo įsipareigojimais bendrovei ir bankui, ir gavęs atsakovo 2007 m. birželio 26 d. pranešimą apie sutikimą pirkti akcijas, suprato, kad atsakovas akceptavo jo pasiūlymą ir patvirtino, jog buvo susitarta dėl esminių sutarties sąlygų, t. y. dėl parduodamų akcijų kiekio, kainos ir sumokėjimo terminų. Šios aplinkybės patvirtina, kad pirkimo-pardavimo sandoris įvyko, todėl atsakovas privalo vykdyti sutartį ir sumokėti už akcijas.

6Ieškovas prašo pripažinti, kad 2007 m. birželio 26 d. šalys sudarė 5 tūkst. vnt. UAB „Neapolis“ paprastųjų vardinių akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, priteisti iš atsakovo 9 mln. Lt už akcijas ir 6 proc. dydžio procesinių palūkanų.

7Kitoje civilinėje byloje Nr. 2-1027-479/2007 atsakovas pareiškė ieškinį, kuriuo prašė pripažinti 2007 m. birželio 26 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartį sudaryta, jeigu ieškovas įvykdys šias sąlygas: pateiks banko leidimą dėl akcijų pardavimo bei įvykdys savo finansinius įsipareigojimus UAB „Neapolis“. Teismas sujungė civilines bylas į vieną ir atsakovo ieškinį laikė priešieškiniu sujungtoje civilinėje byloje. Proceso metu atsakovas pateikė pareiškimą dėl priešieškinio atsisakymo. Atsakovas nesutinka su pareikštu ieškiniu ir teigia, kad 2007 m. birželio 26 d. jo atsakymas į ieškovo 2007 m. birželio 12 d. pranešimą nelaikytinas akceptu dėl akcijų pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, o vertintinas kaip informacinio pobūdžio pranešimas apie pageidavimą pirkti akcijas ir kvietimas derėtis dėl konkrečių sutarties sąlygų. Šalims derybų metu nesutarus dėl esminių akcijų pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų, nėra pagrindo pripažinti, kad buvo sudaryta akcijų pirkimo-pardavimo sutartis.

8II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

9Klaipėdos apygardos teismas 2008 m. kovo 28 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: 1) patvirtino, kad 2007 m. birželio 26 d. šalys sudarė 5 tūkst. vnt. UAB „Neapolis“ paprastųjų vardinių akcijų (vienos akcijos nominali vertė –100 Lt, pardavimo kaina – 1800 Lt, iš viso 9 mln. Lt) pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovas perleido atsakovo nuosavybėn UAB „Neapolis“ akcijas; nustatė, kad teismo sprendimas turi būti šalių pateiktas UAB „Neapolis“ per 5 dienas nuo įsiteisėjimo dienos akcininkų apskaitos duomenims pakeisti; 2) priteisė iš atsakovo ieškovui 9 mln. Lt už akcijas, nustatant, kad 4,5 mln. Lt atsakovas sumoka per 30 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, likusią sumą – per 3 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos; priteisė iš atsakovo ieškovui 5 proc. dydžio metinių palūkanų; 3) bylos dalį dėl priešieškinio nutraukė.

10Teismas padarė išvadą, kad 2007 m. birželio 26 d. ieškovas ir atsakovas iš esmės susitarė dėl vertybinių popierių perleidimo, t. y. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, nes atliko esminius sutarties sudarymą patvirtinančius, aiškiai išreikštus valinius veiksmus. Teismas nurodė, kad ieškovas, laikydamasis Akcinių bendrovių įstatyme nustatytų imperatyviųjų reikalavimų, 2007 m. birželio 12 d. pateikė UAB „Neapolis“ pranešimą apie ketinimą perleisti visą turimą akcijų skaičių pagal klases ir nurodė pardavimo kainą, o atsakovas tinkamai atliko veiksmus, nustatytus Akcinių bendrovių įstatymo 47 straipsnio 3 ir 4 dalyse, bei pranešė ieškovui apie savo pageidavimą pirkti visas ieškovo akcijas pranešime nurodytomis sąlygomis. Teismas konstatavo, kad 2007 m. birželio 12 d. ieškovo rašytinis pasiūlymas nėra ydingas, jame aiškiai išreikšta ieškovo valia parduoti akcijas, pasiūlymas atitinka Akcinių bendrovių įstatymo 47 straipsnio 1 dalyje nustatytus ypatumus ir neprieštarauja šio įstatymo 46 straipsnio bei 14 straipsnio 4 dalies nuostatoms. Ieškovo pasiūlymą atsakovas priėmė 2007 m. birželio 14 d. ir nenurodė jokių papildomų sąlygų ar reikalavimų patikslinti jo sąlygas, 2007 m. birželio 26 d. jis pateikė ieškovui atsakymą dėl pageidavimo pirkti bendrovės akcijas pirmumo teise, kuriame nebuvo pateikta priešpriešinio pasiūlymo, o pranešama apie pageidavimą pirkti akcijas, nurodant į Akcinių bendrovių įstatymo 47 straipsnio 5 dalies nuostatą apie pasinaudojimą akcijas parduodančio asmens teise pateikti adekvatų kainos už akcijas sumokėjimo užtikrinimą. Dėl nustatytų aplinkybių teismas konstatavo, kad esminis susitarimas dėl akcijų perleidimo įvyko 2007 m. birželio 26 d., o toliau šalys derėjosi ne dėl esminių sandorio sąlygų, o dėl adekvataus kainos sumokėjimo užtikrinimo priemonių, ir atsakovas niekada neatsisakė pagrindinių sandorio sąlygų. Tokią išvadą patvirtina atsakovo raštai ieškovui iki atsakovo 2007 m. spalio 4 d. kreipimosi į teismą su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kitoje civilinėje byloje Nr. 2-1027-479/2007. Jame nurodyta, kad laikinųjų apsaugos priemonių siekiama dėl būtinumo užtikrinti akcininkui įgyvendinti pirmumo teisę įsigyti akcijas, keliamas akcijų vertės klausimas, nurodant ne jų apsunkinimus, o neva egzistuojančias akcininko, kaip fizinio asmens, prievoles bendrovei. Taip pat ir atsakovo ieškinio (priešieškinio) turinys buvo pagrįstas reikalavimu pripažinti 2007 m. birželio 26 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartį sudaryta, tik nustatant jo nurodytas sąlygas. Teismo nuomone, tai patvirtina, kad esminis susitarimas dėl vertybinių popierių perleidimo įvyko 2007 m. birželio 26 d. ir vėlesnis šalių derybų procesas buvo susijęs tik su adekvataus kainos sumokėjimo užtikrinimo išsprendimu, o ne su tarimusi dėl esminių sutarties sąlygų. Tik 2007 m. rugsėjo 27 d. ieškovui pareiškus, kad baigiasi terminas šalių sandoriui sudaryti, atsakovas 2007 m. spalio 5 d. rašte nurodė apie neva egzistuojančias ieškovo prievoles bendrovei ir bankui laidavimo rašto problemą. Byloje yra pateiktas 2007 m. birželio 8 d. banko raštas laidavimo sutarties klausimu, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovui nebuvo žinoma ši aplinkybė. Teismo nuomone, tokių aplinkybių nurodymas negali būti pagrindas paneigti šalių tinkamai išreikštą valią dėl sandorio sudarymo, todėl, esant pakankamai rašytinių įrodymų, patvirtinančių sandorio sudarymo faktą, ir atsižvelgiant į teisingumo ir protingumo kriterijus, yra pagrindas konstatuoti, kad ginčo sandoris įvyko 2007 m. birželio 26 d., ir todėl tenkinti ieškinį. Teismas pažymėjo, kad šalys sandorį sudarė kaip fiziniai asmenys, todėl, vadovaujantis CK 6.210 straipsniu, ieškovui priteistinos ne 6 proc., bet 5 proc. dydžio procesinės palūkanos.

11Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo apeliacinį skundą, 2008 m. gruodžio 4 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija nustatė, kad 2007 m. birželio 12 d. ieškovo pranešime nurodyta, jog jis, vadovaudamasis Akcinių bendrovių įstatymo 47 straipsniu ir UAB „Neapolis“ įstatų 4 straipsniu, praneša, kad ketina parduoti visas jam priklausančias akcijas už 9 mln. Lt kainą; kad už akcijas turi būti apmokėta per 30 kalendorinių dienų nuo akcijų pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo dienos; kad tuo atveju, jeigu apmokėjimas už akcijas vyks per kredito įstaigą, turi būti akcijų pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo metu pateikiama banko garantija dėl apmokėjimo; kad priėmęs pasiūlymą pirkti akcijas asmuo privalės jas nupirkti už prašomą kainą; kad dar nėra išspręstas klausimas dėl banko 2006 m. balandžio 26 d. laidavimo sutarties ir 2007 m. gegužės 8 d. susitarimo dėl laidavimo sutarties nutraukimo; kad apie akcijų perleidimą jis privalo informuoti banką ir gauti jo pritarimą ir kad daugiau jokių akcijų suvaržymų nėra. Atsakovas 2007 m. birželio 26 d. rašte ieškovui nurodė, kad jis, remdamasis Akcinių bendrovių įstatymo 47 straipsniu, pageidauja pirkti visas ieškovo parduodamas akcijas ir kad, atsižvelgiant į tai, jog ieškovas pasinaudojo Akcinių bendrovių įstatymo 47 straipsnio 5 dalyje suteikta teise bei nustatė reikalavimą pateikti adekvatų kainos už akcijas apmokėjimo užtikrinimą (banko garantiją), visos numatomos pasirašyti akcijų pirkimo-pardavimo sutarties sąlygos bus suderintos akcijas perkančiam atsakovui gavus banko garantiją. Atsakovas 2007 m. rugsėjo 4 d., rugsėjo 10 d., rugsėjo 25 d. raštais pateikė ieškovui pasiūlymus dėl akcijų pirkimo-pardavimo sąlygų, tačiau ieškovas su jais nesutiko. Ieškovas 2007 m. rugsėjo 27 d. atsakyme į atsakovo 2007 m. rugsėjo 25 d. raštą nurodė, kad, jo nuomone, atsakovas neturi galimybės įvykdyti savo 2007 m. birželio 26 d. įsipareigojimų, t. y. nupirkti akcijas sumokant visą sumą iš karto, kad atsakovo pateiktas turtas yra netinkamas prievolės įvykdymui užtikrinti ir kad pasibaigė terminas šalių sandoriui sudaryti. Atsakovas 2007 m. spalio 4 d. pateikė teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriuo prašė uždrausti ieškovui parduoti ar kitaip perleisti jam priklausančiais UAB „Neapolis“ akcijas. Jame nurodyta, kad 2007 m. birželio 12 d. buvo gautas ieškovo pasiūlymas parduoti akcijas, kad 2007 m. birželio 26 d. raštu atsakovas pareiškė pageidavimą pirkti pirmumo teise ieškovui priklausančias akcijas, kad akcininkų sudarytas susitarimas yra šalims privalomas įsipareigojimas. Atsakovas pateikė priešieškinį, jame nurodė, kad ieškovo 2007 m. birželio 12 d. pasiūlymas (pranešimas apie ketinimą parduoti akcijas) laikytinas oferta, kad jame nurodyta reikšminga informacija ir įsipareigojimai, kad 2007 m. birželio 26 d. raštu atsakovas išreiškė pageidavimą pirkti akcijas, t. y. oferta buvo akceptuota, ir tai reiškia, kad 2007 m. birželio 12 d. ieškovo oferta yra įpareigojanti bei neatšaukiama, nes 2007 m. birželio 26 d. buvo akceptuota ir kartu su akceptu reiškia šalis saistančią sutartį.

12Teisėjų kolegija nurodė, kad atsakovas, būdamas bendrovės akcininkas ir direktorius, žinojo apie ieškovo įsipareigojimus bendrovei, bankui ir šių aplinkybių savo 2007 m. birželio 26 d. atsakyme dėl akcijų pirkimo-pardavimo nenurodė kaip sutarties sąlygų ir nepateikė priešpriešinės ofertos (CK 6.178 straipsnis). Atsakovas tik nuo 2007 m. spalio 4 d. pradėjo aiškinti ir procesiniuose dokumentuose nurodyti, kad ieškovo įsipareigojimai bendrovei įtrauktini į šalių akcijų pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas. Teisėjų kolegija sprendė, kad ieškovo 2007 m. birželio 12 d. pranešimas apie ketinimą parduoti akcijas yra oferta, o atsakovo 2007 m. birželio 26 d. pageidavimas pirkti akcijas yra akceptas. Pagal teisės doktriną pirkimo-pardavimo sutarčiai sudaryti pakanka, kad šalys būtų susitarusios dėl sutarties dalyko ir kainos. Nurodytais oferta ir akceptu šalys sutarė dėl visų esminių sutarties sąlygų – sutarties dalyko bei kainos, ir 2007 m. birželio 26 d. sudarė sutartį. 2007 m. birželio 26 d. atsakovo rašte esanti nuoroda apie tai, kad visos numatomos pasirašyti akcijų pirkimo-pardavimo sąlygos bus suderintos akcijas perkančiam akcininkui gavus banko garantiją, reiškia nuorodą į antraeiles sutarties sąlygas. Kai šalys susitaria dėl visų esminių sutarties sąlygų, sutartis galioja, nors susitarimas dėl antraeilių sąlygų ir atidėtas, o kai šalys dėl antraeilių sutarties sąlygų nesusitaria, ginčas gali būti sprendžiamas teisme (CK 6.162 straipsnio 2 dalis). Atsakovas, paduodamas 2007 m. spalio 4 d. teismui pareiškimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, suprato, kad užkerta galimybę ieškovui parduoti akcijas tretiesiems asmenims. Teisėjų kolegijos nuomone, šie atsakovo veiksmai patvirtina, kad 2007 m. birželio 26 d. atsakovas akceptavo ieškovo ofertą. Ieškovo 2007 m. birželio 12 d. pranešime nurodyta sąlyga – kad jeigu apmokėjimas už akcijas vyks per kredito įstaigą, turi būti pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo metu pateikiama banko garantija – yra antraeilė sąlyga, kurios ieškovas, kaip pardavėjas, gali tiek reikalauti, tiek atsisakyti. Akcinių bendrovių įstatymo 47 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta būtent akcijų pardavėjo teisė reikalauti adekvačios kainos už akcijas apmokėjimo užtikrinimo (banko garantijos, įkeitimo ir kt.), tai nėra šios teisės normos imperatyvusis reikalavimas akcijų pardavėjui ir todėl nėra esminė akcijų pirkimo-pardavimo sutarties sąlyga. Dėl to aplinkybė, kad atsakovas nepateikė adekvataus kainos už akcijas apmokėjimo užtikrinimo (banko garantijos, įkeitimo ir kt.), nedaro šalių 2007 m. birželio 26 d. sudarytos akcijų pirkimo-pardavimo sutarties negaliojančios. Ieškovo galimi bei ginčijami įsipareigojimai bendrovei ir jų vykdymas nėra 2007 m. birželio 26 d. šalių sudarytos akcijų pirkimo-pardavimo sutarties sąlygos. Akcijų apmokėjimo pagal akcijų pirkimo-pardavimo sutartį tvarka bei terminai nėra esminės, o yra tik antraeilės šios sutarties sąlygos. Aplinkybė, kad šalys nesusitarė dėl apmokėjimo už perkamas pagal pirkimo-pardavimo sutartį akcijas tvarkos, nereiškia, kad akcijų pirkimo-pardavimo sutartis yra nesudaryta ar negaliojanti. Vadovaujantis ABĮ 47 straipsnio 1 dalimi, akcininko, ketinančio parduoti uždarosios akcinės bendrovės akcijas, pranešime bendrovei privalomai turi būti nurodyti du dalykai: perleidžiamų akcijų skaičius pagal klases ir pardavimo kaina, tai ir yra esminiai kriterijai, lemiantys kitų uždarosios akcinės bendrovės akcininkų, įvertinusių ir kitas jiems reikšmingas aplinkybes, sprendimą dėl parduodamų akcijų pirkimo arba nepirkimo. Taigi ieškovas, pateikdamas pranešimą, nenuslėpė jokių aplinkybių ir pranešime nenurodė jokių klaidingų duomenų. Teisėjų kolegija atmetė kaip nepagrįstus apelianto argumentus dėl ieškovo nesąžiningumo, t. y. kad ieškovas mėgina teismo keliu priversti atsakovą sudaryti akcijų pirkimo-pardavimo sutartį ieškovo pageidaujamomis sąlygomis, dėl kurių šalims iki šiol nepavyko pasiekti susitarimo, nes byloje esantys įrodymai paneigia šiuos argumentus. Teisėjų kolegija taip pat atmetė atsakovo argumentus, kad ieškovo pranešimą apie ketinimą parduoti akcijas turėjo pasirašyti ir jo sutuoktinė, nes toks reikalavimas nei Akcinių bendrovių įstatyme, nei kituose įstatymuose nenustatytas. Be to, bendrovės akcijos ieškovui priklauso asmeninės nuosavybės teise, o aplinkybės, kad pranešimą pasirašyti turėjo ir ieškovo sutuoktinė, atsakovas nenurodė nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, ja nebuvo grindžiami atsakovo atsikirtimai į ieškinį.

13III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

14Kasaciniu skundu atsakovas prašo teismų sprendimą ir nutartį panaikinti, priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

151. Dėl pranešimo apie ketinimą parduoti uždarosios akcinės bendrovės akcijas teisinio vertinimo

16Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. gegužės 9 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2008, nurodė, kad ofertai ir akceptui taikytinas CK 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarties laisvės principas. Būtent šiuo aspektu ir atribojama CK 6.156 straipsnio taikymo sritis nuo imperatyviųjų teisės normų nustatytos pirmumo teisės įsigyti parduodamą turtą įgyvendinimo. Toks teisinis reglamentavimas (ABĮ 47 straipsnis) suponuoja, kad akcininko pranešimas apie ketinimą parduoti bendrovės akcijas yra uždarosios akcinės bendrovės akcijų perleidimo procedūros, užtikrinančios imperatyvia forma įstatyme įtvirtintos bendrovės akcininkų pirmumo teisės įsigyti parduodamų akcijų įgyvendinimą, sudėtinė dalis. Tokį pranešimą nėra pagrindo vertinti kaip pasiūlymą sudaryti sutartį CK 6.167 straipsnio prasme, nes pirmumo teisės įgyvendinimo imperatyvas paneigia esminį ofertos – laisva valia grindžiamo civilinio teisinio veiksmo – požymį. Bylą nagrinėję teismai nesivadovavo šia kasacinio teismo suformuluota taisykle, todėl nepagrįstai taikė CK 6.167 straipsnio 1 dalies ir 6.173 straipsnio 1 dalies normas ir laikė ieškovo 2007 m. birželio 12 d. pranešimą oferta, o bendrovės 2007 m. birželio 26 d. atsakymą - akceptu ir pripažino akcijų pirkimo-pardavimo sutartį sudaryta. Kasatoriaus nuomone, šalių apsikeitimas ofertomis ir jų tolimesnis susirašinėjimas rodo tik derybų pradžią dėl akcijų pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ateityje.

172. Dėl pranešimą pateikusio asmens netinkamumo

18Teismai neteisingai taikė materialinės teisės normas dėl sutuoktinių turto teisinio režimo po santuokos sudarymo bei šiuo klausimu nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos. Pagal CK 3.87 straipsnio 1 dalį ir 3.88 straipsnio 2 dalį turtas, kurį įgijo vienas ar abu sutuoktiniai po santuokos sudarymo, laikomas jų bendrąja jungtine nuosavybe. CK 3.92 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad sandorius, susijusius dėl vertybinių popierių, kurie yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, perleidimo gali sudaryti tik abu sutuoktiniai, išskyrus tuos atvejus, kai vienas iš sutuoktinių turi kito sutuoktinio išduotą įgaliojimą tokį sandorį sudaryti. CK 3.89 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tam tikro turto priklausymo asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei faktas gali būti įrodytas tik rašytiniais įrodymais. Byloje nėra rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad UAB „Neapolis“ akcijos priklauso ieškovui asmeninės nuosavybės teise. Kitoje civilinėje byloje Nr. 2-12264-122/2007, kurioje buvo nagrinėjamas ieškovo ir jo sutuoktinės ieškinys dėl atleidimo iš darbo UAB „Neapolis“ teisėtumo, ieškovai nurodė, kad jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso 50 proc. UAB „Neapolis“ akcijų, kurias jie nusprendė parduoti. Sutuoktinių ieškinys iš esmės patvirtina, kad akcijos buvo įgytos ir valdomos bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Taigi nurodyta aplinkybė tapo prejudiciniu faktu, nustatytu įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, ir jos nereikia įrodinėti iš naujo. Pranešimą dėl akcijų pardavimo ieškovas pasirašė vienas, todėl toks pranešimas nelaikytinas ketinimą sudaryti sutartį išreiškiančia oferta, nes jo įvykdymas priklauso nuo trečiojo asmens (ieškovo sutuoktinės) valios. Teismų procesiniai sprendimai prieštarauja imperatyviosioms CK 3.92 straipsnio ir 6.156 straipsnio 2 dalis normoms, nes prieš ieškovo sutuoktinės valią akcijų pirkimo- pardavimo sutartis pripažinta sudaryta. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad aplinkybės, jog pranešimą turėjo pasirašyti ir ieškovo sutuoktinė, atsakovas nenurodė nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Atsakovas 2007 m. lapkričio 22 d. atsiliepime į ieškinį nurodė argumentus dėl netinkamo pasiūlymą parduoti akcijas pateikusio asmens, tačiau šie jo argumentai nebuvo teismo nagrinėjami.

193. Dėl akcijų pirkimo-pardavimo sutarties esminių sąlygų

20Kasatoriaus nuomone, byloje esantys įrodymai įrodo, kad tarp šalių buvo susiklostę tik ikisutartiniai teisiniai santykiai. Po ieškovo pranešimo apie ketinimą parduoti akcijas ir bendrovės 2007 m. birželio 26 d. atsakymo į pranešimą, šalys pradėjo vesti derybas dėl būsimos sutarties sąlygų. Derybos priskiriamos ikisutartinių santykių stadijai. CK 6.163 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalys turi teisę laisvai pradėti derybas bei derėtis ir neatsako už tai, jog nepasiekiamas šalių susitarimas. Šalių derybose naudotų dokumentų pavadinimai ir formuluotės rodo, kad šalys nebuvo sudariusios pirkimo-pardavimo sutarties, o tik vedė derybas dėl jos sudarymo. Šalių derybos buvo intensyvios ir truko ilgą laikotarpį, kol atsakovas kreipėsi i teismą dėl sutarties sąlygų nustatymo. Nepagrįsta apeliacinės instancijos teismo išvada, kad šalys, apsikeitusios pranešimais, susitarė dėl visų esminių sutarties sąlygų. Iš ikisutartinių šalių dokumentų (2007 m. birželio 12 d. ieškovo pranešimo, 2007 m. birželio 26 d. bendrovės rašto, 2007 m. birželio 27 d. bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo bei kitų susirašinėjimo dokumentų) matyti, kad esminėmis sąlygomis sutarčiai sudaryti jie laikė: sutarties objektą, akcijų kainą, apmokėjimo už akcijas tvarką, apmokėjimo užtikrinimą, akcijų pardavėjo garantijų įmonei perleidimo sąlygas, akcijų pardavėjo įmonei suteiktos paskolos klausimą, akcijų pardavėjo įsipareigojimų įmonei klausimą. Dėl visų šių sąlygų buvo ilgai derėtasi ir susitarimo nepasiekta. Nors pagal ABĮ 47 straipsnio 5 dalį akcijų pardavėjo reikalavimas pateikti banko garantiją nelaikytinas esmine akcijų pirkimo-pardavimo sutarties sąlyga, tačiau gali tapti esmine šalims to pageidaujant. Ieškovui šią sąlyga įrašius į 2007 m. birželio 12 d. pranešimą laikytina, kad ieškovas ją laikė esmine. Šalims derybų metu nesusitarus dėl esminių akcijų pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų – apmokėjimo už akcijas tvarkos ir apmokėjimo užtikrinimo, nėra pagrindo pripažinti, kad akcijų pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta.

214. Dėl sutarčių laisvės principo pažeidimo

22CK 6.156 straipsnyje įtvirtintas vienas iš pamatinių civilinės teisės principų – sutarties laisvės principas, reiškiantis, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas; draudžiama versti kitą asmenį sudaryti sutartį, išskyrus atvejus, kai pareiga sudaryti sutartį yra nustatyta įstatymuose ar savanoriškame įsipareigojime sudaryti sutartį (CK 6.156 straipsnio 1, 2 dalys, 6.163 straipsnio 2 dalis). Toks šio principo turinys inter alia pripažįstamas ir tarptautinėje praktikoje (Tarptautinės teisės unifikavimo instituto parengtų Tarptautinių komercinių sutarčių principų 1.1 straipsnis, 2.15 straipsnio 2 dalis; Europos sutarčių teisės principų 1.102 straipsnio 1 dalis, 2.301 straipsnio 1 dalis). Minėta, kad šis principas draudžia versti kitą asmenį sudaryti sutartį. Ikisutartiniuose santykiuose šalys neatsako už derybose nepasiektą susitarimą. Kasatoriaus nuomone, bylą nagrinėję teismai šio principo tinkamai neįvertino ir į jį neatsižvelgė.

235. Dėl netinkamo įrodymų vertinimo

24Po to, kai ieškovas 2007 m. rugsėjo 27 d. rašte pareiškė aiškų ketinimą parduoti savo akcijas tretiesiems asmenims, kasatorius nusprendė kreiptis į teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki ieškinio padavimo areštuoti akcijas. Ieškiniu kasatorius prašė patvirtinti akcijų pirkimo-pardavimo sutartį su jo nurodytomis sąlygomis, kurioms esant jis sutiktų sumokėti ieškovo prašomą kainą už akcijas. Vėliau kasatorius, supratęs, kad toks ieškinys prieštarauja sutarčių laisvės principui, pateikė teismui prašymą dėl ieškinio atsisakymo. Bylą nagrinėję teismai ypatingą dėmesį skyrė būtent šio kasatoriaus ieškinio turiniui ir iš esmės šiuo procesiniu dokumentu grindė sprendimą ir nutartį. Kyla klausimas, ar ieškinyje, kurio buvo atsisakyta, nurodyti argumentai gali būti įrodymais kitoje byloje. Analizuojant ieškinio atsisakymo instituto esmę, darytina išvada, kad ieškinyje nurodyti argumentai netenka galios, nes ieškovas atsisako tiek nuo ieškinio dalyko, tiek nuo jo pagrindo. Nagrinėjamoje byloje atsakovas, atsikirsdamas į ieškovo pareikštus reikalavimus, pateikė atsiliepimą į ieškinį, taip pat apeliacinį skundą, kuriuose nurodė argumentus dėl ieškinio nepagrįstumo. Bylą nagrinėję teismai visiškai nenagrinėjo kasatoriaus atsiliepimo į ieškinį ir apeliacinio skundo argumentų, o savo išvadas grindė išskirtinai kasatoriaus atsisakyto ieškinio pareiškimo argumentais. Teismai nepagrįstai suteikė didesnę įrodomąją galią kasatoriaus ieškinio pareiškimo turiniui, o ne jo atsiliepimui į ieškinį, parodymams teisme, šalių derybų dokumentams ir juose vartotoms formuluotėms. Teismai nepasisakė, ar kasatoriaus atsisakytas ieškinys buvo vertintinas kaip tiesioginis, ar kaip netiesioginis įrodymas, nes nuo įrodymų klasifikavimo priklauso jų įrodomoji galia. Teismai be pagrindo laikė kasatoriaus ieškinio pareiškime nurodytas aplinkybes įrodymais. Šalių ir trečiųjų asmenų vertinimai, nuomonės, spėlionės, jausmai teikiant paaiškinimus negali būti pripažįstami įrodymais. Be to, kasatoriaus ieškinio pareiškimo teismai neįvertino kaip visumos. Iš ieškinio pareiškimo buvo paimtos kelios formuluotės, neįvertinant jų konteksto, o būtent tai, kad ieškiniu buvo prašoma ne tik patvirtinti akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, bet ją patvirtinti su atitinkamomis sąlygomis, kurias šalys laikė esminėmis ir dėl kurių nesusitarė.

25Prisidėjimu prie kasacinio skundo tretieji asmenys UAB „Neapolis“ ir UAB „Pušų alėja“ sutinka su kasacinio skundo argumentais ir prašo jį tenkinti.

26Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovai prašo teismų sprendimą ir nutartį palikti nepakeistus, skundą atmesti. Jame nurodoma, kad:

271) uždarosios akcinė bendrovės akcininko pranešimas bendrovei apie akcijų pardavimą ir kito akcininko aiškiai išreikštas pageidavimas nupirkti akcijas savo teisine reikšme ir pasekmėmis prilygsta ofertai ir akceptui. Vadovaujantis ABĮ 47 straipsniu, CK 6.162, 6.168 straipsniais tuo atveju, jei pirkėjas atsisako ar vengia įforminti sudarytą akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, po to, kai jis pareiškė pageidavimą akcijas pirkti, teismas gali pripažinti akcijų pirkimo-pardavimo sutartį esant sudaryta. Šalių 2007 m. birželio 26 d. sudaryta akcijų pirkimo- pardavimo sutartis atitinka ABĮ 46 straipsnio reikalavimus, o po jos sudarymo vykęs šalių susirašinėjimas vertintinas kaip derybos dėl antraeilių sutarties sąlygų arba atsakovo pasiūlymai dėl sudarytos sutarties pakeitimo;

282) nepagrįsti skundo argumentai, kad pranešimą apie akcijų pardavimą turėjo pasirašyti ir ieškovo sutuoktinė. Toks reikalavimas nenustatytas nei Akcinių bendrovių įstatyme, nei kituose įstatymuose. Ieškovo praduodamos akcijos priklauso jam asmeninės nuosavybės teise. Byloje pateiktas ieškovo sutuoktinės notariškai patvirtintas pareiškimas apie tai, kad akcijos jai niekada nepriklausė. Kasatorius, nurodydamas, kad civilinėje byloje dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ieškovas ir jo sutuoktinė ieškinyje nurodė, kad akcijos jiems priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise, remiasi naujomis aplinkybėmis, kurios nebuvo nagrinėjamos pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Be to, ši aplinkybė buvo nurodyta per klaidą ir visiškai neturėjo teisinės reikšmės sprendžiant ginčą dėl atleidimo iš darbo teisėtumo;

293) teismai pagrįstai laikė atsakovo priešieškinyje nurodytas aplinkybes, kuriomis jis pripažino, kad ieškovo pranešimas buvo oferta, o atsakovo atsakymas – akceptas, įrodymais. Tai, kad atsakovas atsisakė priešieškinio, nereiškia, jog priešieškinėje jis klaidino teismą dėl aplinkybių suvokimo, nes priešingu atveju pripažintina, kad jis savo procesinėmis teisėmis naudojosi nesąžiningai.

30Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovė pagal priešieškinį M. G. prašo skundą atmesti. Ji nurodo, kad ginčo akcijos yra ieškovo asmeninė nuosavybė. Jos teisinė pozicija visiškai sutampa su ieškovo pozicija, t .y. kad šalys 2007 m. birželio 26 d. sudarė akcijų pirkimo-pardavimo sutartį ir atsakovas turi ją vykdyti. Ieškinyje dėl atleidimo iš darbo aplinkybės, susijusios su akcijų nuosavybe, yra teisiškai nereikšmingos. Surašant ieškinį, nebuvo pastebėta, kad teisininkas neteisingai nurodė, jog akcijos yra sutuoktinių bendroji nuosavybė. Be to, šis skundo argumentas neatitinka CPK 347 straipsnio 2 dalies reikalavimo.

31Teisėjų kolegija

konstatuoja:

32IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

33Kasaciniame skunde keliamos CK normų, reglamentuojančių sutarties sudarymą, aiškinimo ir taikymo problemos. Kasatoriaus manymu, akcijų pirkimo - pardavimo sutartis šalių nebuvo sudaryta.

34Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas sprendžia tik teisės klausimus. Konkrečių faktinių aplinkybių buvimą patvirtinančių įrodymų tyrimas ir vertinimas priklauso pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų kompetencijai. Kasacinis teismas gali spręsti tik klausimus, ar žemesniųjų instancijų teismai tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias sutarties sudarymą, jos esminių sąlygų buvimą, pirmenybės teisės pirkti akcijas institutą ir kitus kasaciniame skunde keliamus teisės klausimus.

35Dėl sutarties sudarymo instituto ir ABĮ 47 straipsnio santykio

36

37Bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacines instancijos teismai priėjo prie išvados, kad sutartis buvo sudaryta, nes ieškovas vykdydamas ABĮ 47 straipsnyje įtvirtintą pareigą pranešti kitiems akcininkams apie savo ketinimą parduoti bendrovės akcijas 2007 m. birželio 12 d. pateikė tokio turinio pasiūlymą, kuris atitinka ofertą, o atsakovas 2007 m. birželio 26 d. pareiškimu pasinaudojęs pirmenybės teise - akceptą.

38Sutarties sudarymo procedūrą reglamentuoja CK 6.162–6.187 straipsniai. Be šių normų, sprendžiant klausimą, ar sutartis buvo sudaryta, yra reikšmingos ir kitos CK normos: 6.154, 6.156, 6.158, 6.159 straipsniai. Aiškinantis, ar sutartis buvo sudaryta, taip pat svarbu atsižvelgti į sutarties sudarymo būdą, t. y. ar sutartis buvo sudaryta laisvų derybų būdu ar vykdant tam tikrus teisės aktų reikalavimus ar kitokiu būdu.

39Iš CK 6.154 ir 6.159 straipsniuose pateiktos sutarties apibrėžties darytina išvada, kad sutarties esmė – šalių susitarimas, t. y. šalių konsensusas, valios sutapimas. CK 6.162 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartis sudaroma pateikiant pasiūlymą (oferta) ir priimant pasiūlymą (akceptas) arba kitais šalių susitarimą pakankamai įrodančiais veiksmais.

40Teisėjų kolegija pažymi, kad sutarties sudarymo ir pirmenybės teisės pirkti akcijas institutų ir juose esančių taisyklių tapatinti negalima. Šie institutai skiriasi tiek savo tikslais, tiek savo turiniu. Sutarties sudarymo instituto tikslas - nustatyti sąlygas, kurioms esant šalis pradeda saistyti sutartinės prievolės. Pirmenybės teisės pirkti akcijas instituto tikslai yra keli. Pirma, akcininko pirmenybės teisės tinkamu įgyvendinimu sudaroma galimybė sumažinti bendrovės dalyvių skaičių ir taip sukoncentruoti kapitalą vienose rankose. Dviejų ar daugiau akcininkų galimybės priimti sprendimus yra apsunkintos, todėl kai vienas iš parduoda savo akcijas kitam akcininkui, bendrovės strateginis valdymas, kurį įgyvendina bendrovės akcininkai, tampa efektyvesnis ir patogesnis. Atitinkamai mažėja akcininkų tarpusavio nesutarimų tikimybė. Antra, pirmenybės teisė pirkti akcijas leidžia uždarosios akcinės bendrovės akcininkų atliekamą strateginį bendrovės valdymą išlaikyti tarp jau bendrovės kapitale dalyvaujančių ir bendrovės verslą gerai pažįstančių asmenų. Toks kapitalo uždarumas nuo išorinių subjektų ypač svarbus uždarojo tipo akcinėse bendrovėse. Siekiant šių tikslų įstatyme nustatyta parduodančio akcininko pareiga pranešti kitiems akcininkams apie parduodamas akcijas. Ši pareiga esamų akcininkų naudai sukuria derybinį išimtinumą, kuriuo pasinaudodami šie akcininkai gali įgyti bendrovės akcijų.

41Savo teisine prigimtimi ABĮ 47 straipsnyje nustatyta akcininkų pirmenybės teisė pirkti ir pasitraukiančio iš bendrovės kapitalo akcininko pareiga pasiūlyti ir parduoti bendrovės akcijas pageidaujančiam pirkti bendrovės akcininkui yra įstatyminė prievolė (lot. lex obligationis), kurios viena šalis yra pasitraukiantis iš bendrovės kapitalo akcininkas, kita šalis – visi likę akcininkai. Šios įstatyminės prievolės vykdymas savaime nėra oferta CK 6.167 straipsnio prasme, o tik siūlymas pasinaudoti pirmenybės teise pirkti ir derėtis. Jis reiškia informaciją bendraturčiui apie ketinimą parduoti akcijas trečiajam asmeniui. ABĮ 47 straipsnio 5 dalyje nurodoma, kad kai vienas ar keli uždarosios akcinės bendrovės akcininkai per nustatytą terminą pareiškė pageidavimą pirkti visas akcininko parduodamas uždarosios akcinės bendrovės akcijas, akcininkas šias akcijas privalo parduoti pageidavimą pareiškusiems akcininkams (vienam ar keliems), o pageidavimą pareiškę akcininkai visas šias akcijas už kainą, ne mažesnę, nei buvo nurodyta pranešime, privalo nupirkti apmokėdami ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo tos dienos, kurią bendrovė gavo pranešimą apie ketinimą parduoti akcijas, jei su akcijas parduodančiu akcininku nesusitariama kitaip. Teisėjų kolegija pažymi, kad ši nuostata vertinama kaip siūlymas pasinaudoti pirmumo teise pirkti akcijas ir pradėti derybas dėl jų pirkimo-pardavimo, o apsikeitimas šiais pasiūlymais nereiškia pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. ABĮ 47 straipsnyje nustatyto reikalavimo raštu pranešti apie ketinimą parduoti negalima tapatinti su oferta, kuri yra konkretus pasiūlymas sudaryti sutartį konkrečiomis sąlygomis. Toks pranešimas galėtų būti vertinamas kaip oferta, jei jis būtų aiškiai apibrėžtas – pranešime adresatas (akcininkas) būtų nurodytas kaip pirkėjas, o ne išreikštas ketinimas parduoti akcijas kitam asmeniui; iš pranešimo turinio būtų galima daryti išvadą, kad tai – oferta akcininkui.

42Oferta yra vienašalis sandoris, kuriuo siūloma sudaryti sutartį. Kad asmens veiksmai konkrečiu atveju būtų pripažįstami oferta, būtina tenkinti du ofertos turiniui keliamus reikalavimus: ofertos apibrėžtumą ir oferento ketinimų rimtumą (CK 6.167 straipsnio 1 dalis). Ofertos apibrėžtumas reiškia, kad ofertoje išdėstytos esminės siūlomos sutarties sąlygos. Kitaip tariant, akceptantui gavus ofertą turi būti aišku, kas konkrečiai siūloma ir nereikėtų jokios papildomos informacijos. Antrasis ofertos požymis – oferento ketinimų rimtumas, reiškia, jog oferentas siūlo stoti ne į bet kokius, bet į sutartinius teisinius santykius ir suvokia arba turi suvokti, jog, priėmus pasiūlymą, tokie santykiai atsiras. Jei siūloma tik derėtis, toks siūlymas nesukelia tokių pačių teisinių pasekmių kaip oferta. Pranešimas apie akcijų pardavimą gali būti pripažintas oferta tik tada, kai toks pasiūlymas yra apibrėžtas, išreškia ketinimų rimtumą ir šį pranešimą kita šalis gali pagrįstai suprasti kaip ofertą. Jei iš pranešimo turinio matyti, kad toks pasiūlymas yra tik įstatymo nurodymo vykdymas, jis netraktuotinas kaip oferta.

43Pažymėtina, kad jau ir ankstesnėje kasacinio teismo praktikoje pranešimai apie akcijų pardavimą ir sutikimai pirkti savaime nebuvo pripažįstami atitinkamai oferta ir akceptu. Antai Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad akcininko pranešimas apie ketinimą parduoti visas ar dalį uždarosios akcinės bendrovės akcijų yra uždarosios akcinės bendrovės akcijų perleidimo procedūros, užtikrinančios imperatyvia forma įstatyme įtvirtintos bendrovės akcininkų pirmumo teisės įsigyti parduodamų akcijų įgyvendinimą, sudėtinė dalis. Tokį pranešimą nėra pagrindo vertinti kaip pasiūlymą sudaryti sutartį CK 6.167 straipsnio prasme, nes pirmumo teisės įgyvendinimo imperatyvas paneigia esminį ofertos - laisva valia grindžiamo civilinio teisinio veiksmo – požymį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje V. S. v. AB „City service“, bylos Nr. 3K-3-276/2008).

44Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad ABĮ 47 straipsnyje nustatytų procedūrų vykdymas ir oferta su akceptu nėra tapatūs dalykai. Vis dėl to, tai nereiškia, kad konkrečiu atveju šis pranešimas ir atsakymas apie ketinimą pasinaudoti pirmenybės teise negali atitikti ofertai ir akceptui keliamų reikalavimų. Galimos situacijos, kai pranešimas turinio ir formos prasme visiškai atitiks ofertai keliamus reikalavimus (apibrėžtumą ir ketinimų rimtumą), tada toks veiksmas galės būti laikomas ir pranešimu ABĮ 47 straipsnio prasme, ir oferta. Dėl to siekiant nustatyti, ar ABĮ 47 straipsnyje nustatytų procedūrų vykdymo procese buvusi šalių komunikacija konkrečiu atveju sukūrė sutartinius santykius ar ne, būtina kiekvienu atveju kvalifikuoti šalių elgesį. Kadangi sutarties sudarymo ar nesudarymo klausimas yra sutarties aiškinimo klausimas, tai šis aiškinimas turi remtis CK 6.193 straipsnyje įtvirtintais sutarčių aiškinimo principais, visų pirma principu, kad sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tikruosius šalių ketinimus (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Taip pat svarbu, jog sutartis turi būti aiškinama visų bylos aplinkybių kontekste (CK 6.193 straipsnio 5 dalis), kaip ir kiti sutarčių aiškinimo principai.

45Asmenų veiksmai pagal sutarčių aiškinimo taisykles gali būti kvalifikuojami kaip jau sudaryta sutartis, jeigu jie atitinka įstatymo nustatytus reikalavimus. Pagal įstatymą, sutarčiai sudaryti būtini keli elementai: pirma, šalių veiksnumas, antra, šalių susitarimas, trečia, įstatymo numatytais atvejais – sutarties forma (CK 6.159 straipsnis). Ginčas šioje byloje iš esmės kilo dėl klausimo – ginčo šalys sudarė susitarimą ar ne. Susitarimas sudaromas, kai šalys susitaria dėl esminių sutarties sąlygų (CK 6.162 straipsnio 2 dalis). Kasatorius nurodo, kad susitarimo nėra, nes šalys nesusitarė dėl esminių akcijų pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų. Teisėjų kolegija pasisako dėl jų.

46Dėl akcijų pirkimo-pardavimo sutarties esminių sąlygų

47Esminės sutarties sąlygos gali būti dviejų rūšių: pirma, nustatytos įstatyme (esminės pagal įstatymą); antra, esminės dėl to, kad sutarties šalis (šalys) joms suteikia tokią prasmę (esminės pagal šalių valią).

48Vienas iš bet kokios prievolės būtinų elementų yra jos dalykas, todėl kiekviena sutartinė prievolė privalomai turi turėti dalyką (CK 6.3 straipsnis). Tai vienintelė esminė sąlyga, kurią turi turėti visos sutartys, taip pat ir akcijų pirkimo–pardavimo sutartis. Tuo tarpu nei kaina (CK 6.198 straipsnis), nei atsiskaitymo tvarka ar kitos sąlygos pagal galiojančius įstatymus nelaikomos esminėmis akcijų pirkimo-pardavimo sutarties sąlygomis. Pavyzdžiui, ABĮ 46 straipsnio (Akcijų perleidimas) 1 dalyje nurodoma, jog materialios akcijos ar akcijų sertifikatai perleidžiami kitų asmenų nuosavybėn perdavimu, padarius atitinkamą įrašą akcijoje ar akcijų sertifikate, t. y. indosamentą. Indosamente įrašomi duomenys apie asmenį, kuriam akcija ar akcijų sertifikatas perleidžiami (fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas; juridinio asmens pavadinimas, buveinė, teisinė forma, kodas), taip pat įrašo data. Indosamentą pasirašo akciją ar akcijų sertifikatą perleidžiantis ir įsigyjantis asmenys. Nematerialių akcijų perleidimui (UAB „Neapolis“ įstatų 3.2 punkte nurodoma, jog šios bendrovės akcijos yra nematerialios paprastosios vardinės) taip pat nenustatyta jokių specifinių sąlygų, išskyrus detalų dalyko apibūdinimą. Antai pagal pirmiau nurodyto straipsnio 3 dalį, sudariusios sandorį dėl nematerialių akcijų perleidimo, sandorio šalys jų sąskaitų tvarkytojams turi pateikti rašytinę sutartį, kurioje, be kitų sutarties sąlygų, turi būti nurodyta: bendrovės, kurios akcijos perleidžiamos, pavadinimas, teisinė forma, kodas ir buveinė; perleidžiamų akcijų skaičius pagal klases ir nominali vertė; akcinių bendrovių akcijoms – Lietuvos centrinio vertybinių popierių depozitoriumo suteiktas akcijų emisijos kodas; privilegijuotųjų akcijų dividendo dydis, balsavimo ir kitos teisės. Straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog sutartis, kurioje nėra bent vieno iš nurodytų duomenų, yra negaliojanti nuo jos sudarymo ir sąskaitų tvarkytojai neturi teisės pagal ją daryti įrašų. Ši įstatymo formuluotė rodo, jog ABĮ 46 straipsnio 3 dalyje yra nurodytos esminės akcijų pirkimo-pardavimo sutarties sąlygos pagal įstatymą. Nors ir detaliai, tačiau šios sąlygos apibūdina tik sutarties dalyką. ABĮ 47 straipsnio 1 dalyje nurodytas reikalavimas siunčiant pranešimą nurodyti ir kainą nereiškia, jog kaina yra būtina pačios sutarties sąlyga. Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai (CK 1.5 straipsnis) reikalauja, kad vėliau šalims sudarius sutartį dėl akcijų pirkimo pardavimo pasinaudojant pirmenybės teise, jos laikytųsi pranešime ir vėliau sekusiame atsakyme nurodytos kainos dydžio. Todėl, atsižvelgdama į esamą teisinį reglamentavimą teisėjų kolegija konstatuoja, jog akcijų pirkimui – pardavimui įstatymas nustato tik vieną privalomą sąlygą – sutarties dalyką.

49Minėta, kad net ir nesant specialaus įstatyminio reikalavimo, vien šalies valia gali lemti esminių sąlygų sutartyje buvimą. Šiuo atveju teismų nustatytos aplinkybės patvirtina, jog tarp šalių vyko intensyvios derybos ir šalys turėjo rimtų ketinimų sukurti tarpusavio teisinius santykius. Tai įrodo ir ta aplinkybė, jog ieškovas pareiškė ieškinį, o atsakovas priešieškinį (kurio vėliau atsisakė) su tapačiu reikalavimu – pripažinti, jog sutartis buvo sudaryta. Be to, remdamiesi siekiu užtikrinti sutarties sudarymą, ieškovas ir atsakovas reikalavo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Derybų metu ieškovo ir atsakovo pasiūlymai dėl akcijų kainos sumokėjimo tvarkos ir terminų skyrėsi. Toks šalių elgesys akivaizdžiai parodo, kad kainos sumokėjimo tvarkai šalys suteikė esminę reikšmę. Tačiau dėl šios sąlygos šalys taip ir nesusitarė.

50CK 6.181 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog jei derybų metu viena iš šalių pareiškia, kad sutarties ji nelaikys sudaryta tol, kol nebus susitarta dėl tam tikrų sąlygų, arba tol, kol susitarimas nebus atitinkamai įformintas, sutartis laikoma nesudaryta tol, kol šalys dėl tų sąlygų nesusitaria arba savo susitarimo atitinkamai neįformina. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šios teisės normos tikslus, sisteminį sutarčių teisės pobūdį ir konsensualizmo principą, konstatuoja, jog ši teisės norma taikytina ne tik tais atvejais, kai šalis aiškiai pareiškia, jog ji nesudarys sutarties, jei nebus susitarta dėl tam tikrų sąlygų, bet ir tais atvejais, kai konkrečios sąlygos svarba, jos esminis pobūdis šaliai matyti iš jos elgesio faktinių aplinkybių kontekste, pavyzdžiui, šalis vengia įsipareigoti mokėti visą didelę sandorio kainą iš karto, kaip kad buvo nagrinėjamu atveju. Jei sutarties sąlyga neesminė – sutartis laikoma sudaryta ir jai taikytinas sutarties spragų užpildymo institutas, kuris įtvirtintas CK 6.162 straipsnio 2 dalyje. Dėl to CK 6.181 straipsnio 3 dalis taikytina tiek tais atvejais, kai šalis aiškiai pareiškia, jog nesudarys sutarties jei nebus susitarta dėl konkrečios sąlygos (kuri iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti neesmine), tiek ir tais atvejais, kai sutarties sąlygos esminis pobūdis yra numanomas (tačiau sąlyga privalo būti esminė šaliai).

51Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad pagal CK 6.193 straipsnio 1 ir 5 dalis teismai spręsdami sutarties sudarymo klausimą turėjo vertinti ir byloje esantį šalių susirašinėjimą bei kitus šalių veiksmus, kurie rodo, jog pranešime kalbama apie sutartį, kaip abiejų šalių pasirašomą dokumentą, o derybų metu šalys planavo pasirašyti akcijų pirkimo-pardavimo sutartį ateityje. Tačiau net ir po visuotinio akcininkų susirinkimo, per kurį akcininkai išreiškė ketinimus perleisti akcijas, šalys vis tiek tarpusavio dokumentuose minėjo ne sudarytą, o ketinamą pasirašyti ateityje sutartį. Antai 2007 m. rugsėjo 11 d. rašte ieškovas teigia, kad artimiausiu metu šalys galės pasirašyti akcijų pirkimo–pardavimo sutartį. Be to, byloje esantys dokumentai rodo, jog po 2007 m. birželio 27 d., šalys derėjosi ne tik dėl pagrindinės sutarties sudarymo, bet ir dėl preliminariosios sutarties sudarymo, kuri yra organizacinė-techninė sutartis ir pasirašoma derybų dėl pagrindinės sutarties metu.

52Atsižvelgdama į teismų nustatytas aplinkybes ir į sutarties sudarymą reglamentuojančias teisės normas, teisėjų kolegija nesutinka su žemesniųjų instancijų teismų atliktu sutarties sudarymą reglamentuojančių teisės normų aiškinimu ir jų pagrindu padaryta išvada, kad ieškovas ir atsakovas sudarė akcijų pirkimo–pardavimo sutartį. Šiuo atveju šalys nesusitarė dėl visų esminių jos sąlygų (CK 6.162 straipsnio 2 dalis, 6.181 straipsnio 3 dalis), būtent: šalys susitarė dėl sutarties dalyko, tačiau nesusitarė dėl apmokėjimo už akcijas tvarkos. Be to šalių susirašinėjimas rodo, jog tarp šalių buvo tik derybos, kurios priklauso ikisutartinių santykių stadijai. Dėl pranešimą pateikusio asmens netinkamumo

53Pranešimą dėl ketinimo parduoti akcijas gali paduoti akcijų savininkas ar jo įgaliotas asmuo. Sutuoktinio sutikimo parduoti akcijas gali reikėti tik tada, kai, pirma, akcijos yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 4.92 straipsnis); antra, kai šiomis akcijomis yra disponuojama. Pranešimu apie akcijų pardavimą akcijos nėra parduodamos, o tik kviečiama derėtis. Čia neatliekamas joks disponavimo turtu veiksmas, dėl ko gali reikėti kito sutuoktinio valios (CK 3.92 straipsnio 1 dalis).

54Byloje apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad akcijos asmeninės nuosavybės teise priklauso ieškovui. Pagal CPK 359 straipsnio 4 dalį kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių, taip pat ir aplinkybės, jog akcijos ieškovui priklauso asmeninės nuosavybės teise.

55Atsižvelgdama į šiuos argumentus teisėjų kolegija sprendžia, jog pranešimą apie akcijų pardavimą šioje situacijoje ieškovas galėjo pateikti vienasmeniškai, taigi CK 3.92 straipsnio 1 dalis nebuvo pažeista.

56Dėl sutarčių laisvės principo pažeidimo

57Kasacinio skundo argumentai, jog teismai ignoravo sutarties laisvės principą, nepagrįsti. Vienas iš sutarties laisvės principo aspektų yra tas, jog draudžiama versti kitą asmenį sudaryti sutartį, išskyrus atvejus, kai pareiga sudaryti sutartį yra nustatyta įstatymuose ar savanoriškame įsipareigojime sudaryti sutartį (CK 6.156 straipsnio 2 dalis). Šioje byloje teismai kvalifikavo materialiuosius teisinius santykius ir pripažino, kad šalys sudarė sutartį. Kasacinio teismo teisėjų kolegijai kvalifikavus šalių veiksmus kaip įstatymo reikalavimų vykdymą dėl pranešimo apie akcijų pardavimą ir pasinaudojimą pirmumo teise pirkti akcijas, netaikomos sutartinių santykių nuostatos dėl sutarčių laisvės principo pažeidimą - dėl vertimo sudaryti sutartį.

58Dėl netinkamo įrodymų vertinimo

59Kasatorius kelia klausimą, ar ieškinyje, kurio buvo atsisakyta, nurodyti argumentai gali būti įrodymai kitoje byloje. Pasak kasatoriaus, ieškinyje nurodyti argumentai netenka galios, nes ieškovas atsisako tiek nuo ieškinio dalyko, tiek nuo jo pagrindo, todėl teismai be pagrindo laikė kasatoriaus ieškinio pareiškime nurodytas aplinkybes įrodymais.

60CPK 177 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, jog yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Ši įstatyme pateikta įrodymų apibrėžtis rodo, jog įrodymais laikoma bet kokia teisėtai gauta ir leistina informacija, turinti reikšmės bylai išspręsti. Įrodinėjimo proceso tikslas – gauti ir įvertinti šią informaciją. Tai, kad byloje dalyvaujantis asmuo nuo savo teiginių atsisako, nėra kliūtis šią informaciją tirti ir vertinti bendra tvarka, nes įstatyme tokio draudimo nenustatyta. Priešingai – šios informacijos ištyrimas ir įvertinimas neretai gali būti vertingas informacijos šaltinis konkrečioje byloje. Atsižvelgiant į CPK 177 straipsnio 1 dalį, darytina išvada, jog ieškinyje ar kitame procesiniame dokumente, kurio buvo atsisakyta, esanti faktinio pobūdžio informacija gali būti laikoma tinkamu įrodymu civiliniame procese. Šia informacija gali būti atsisakyta remtis tik tuo atveju, kai ji nesusijusi su byla, jos naudojimą draudžia įstatymas, informacija surinkta pažeidžiant nustatytą procesinę tvarką ar procesiniame dokumente esanti informacija buvo gauta prieš informacijos subjekto valią, pavyzdžiui, smurtu. Kartu teisėjų kolegija, pažymi, kad įrodymais pagal CPK 177 straipsnio 1 dalį laikytina faktinio pobūdžio informacija. Tuo tarpu vertinamojo pobūdžio duomenys, t.y. nustatytų faktų teisinis vertinimas, teisės normų aiškinimas atliekamas šalių, nėra įrodymais civilinėje byloje.

61Tas pats pažymėtina ir dėl kasacinio skundo argumentų, jog šalių ir trečiųjų asmenų vertinimai, nuomonės, spėlionės, jausmai teikiant paaiškinimus negali būti pripažįstami įrodymais. Teisėjų kolegija pažymi, jog duomenys gauti iš šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimų (CPK 186 -188 straipsniai) ir kitų įrodinėjimo priemonių, nors jos yra išreiškiamos vertinimų, nuomonių, spėlionių ar jausmų forma, laikytinos visaverčiais įrodymais CPK 177 straipsnio 1 dalies prasme. Tačiau apie jų įrodomąją vertę kiekvienu atveju sprendžia teismas.

62Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad yra padaryti materialinės teisės normų pažeidimai, sukuriantys kasacijos pagrindą (CPK 359 straipsnio 3 dalis). Nesant sutartinių santykių tarp šalių, be pagrindo buvo taikytos sutarčių sudarymą reglamentuojančios sutarčių teisės nuostatos bei ABĮ 47 straipsnis. Tai sudaro pagrindą žemesnės instancijos teismų sprendimo ir nutarties atitinkamas dalis panaikinti ir ieškinio reikalavimus visiškai atmesti.

63Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

64Ieškovas pareikšdamas ieškinį sumokėjo 30 000 Lt žyminį mokestį. Sustabdžius pirmosios instancijos teismo sprendimą ši suma nebuvo išieškota iš atsakovo. Atsakovas už apeliacinio skundo padavimą sumokėjo 100 Lt. Likusios dalies (29 900 Lt) mokėjimas Klaipėdos apygardos teismo buvo atidėtas. Lietuvos apeliacinis teismas atmetęs atsakovo apeliacinį skundą kartu priteisė ir 57,10 Lt procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų atlyginimo. Atsakovui pareiškus kasacinį skundą kasacinis teismas 30 000 Lt žyminio mokesčio sumokėjimą atidėjo.

65Patenkinus atsakovo kasacinį skundą, atsakovas neturi pareigos sumokėti ieškovui už šio patirtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 d.). Tokią pareigą atsakovo atžvilgiu įgyja ieškovas. Dėl to ieškovas privalo sumokėti 59 957,10 Lt (penkiasdešimt devynis tūkstančius devynis šimtus penkiasdešimt septynis litus ir dešimt centų) valstybei (29 000 + 57,10 + 30 000) ir 100 Lt atsakovui (CPK 93 ir 96 straipsniai). Įrodymų apie kitas šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikta.

66Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

67Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. kovo 28 d. sprendimo dalis, kuriomis ieškinys patenkintas iš dalies, paliktos galioti laikinosios apsaugos priemonės ir priteistos iš atsakovo žyminio mokesčio išlaidos ieškovui, ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 4 d. nutarties dalis, kuriomis Klaipėdos apygardos teismo sprendimo nurodytos dalys paliktos nepakeistos, priteistos bylinėjimosi išlaidos, panaikinti ir priimti naują sprendimą.

68Ieškinį atmesti.

69Kitas Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. kovo 28 d. sprendimo dalis ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 4 d. nutarties dalis palikti nepakeistas.

70Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas atsakovui R. G. Klaipėdos apygardos teismo 2007 spalio 15 d. nutartimi, panaikinti.

71Priteisti iš ieškovo 59 957, 10 Lt (penkiasdešimt devynis tūkstančius devynis šimtus penkiasdešimt septynis litus ir dešimt centų) valstybei ir 100 Lt (šimtą litų) atsakovui.

72Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas ir atsakovas yra UAB „Neapolis“ akcininkai, jiems priklauso po 50... 5. Ieškovas 2007 m. birželio 12 d. raštu informavo bendrovės administraciją,... 6. Ieškovas prašo pripažinti, kad 2007 m. birželio 26 d. šalys sudarė 5... 7. Kitoje civilinėje byloje Nr. 2-1027-479/2007 atsakovas pareiškė ieškinį,... 8. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė... 9. Klaipėdos apygardos teismas 2008 m. kovo 28 d. sprendimu ieškinį patenkino... 10. Teismas padarė išvadą, kad 2007 m. birželio 26 d. ieškovas ir atsakovas... 11. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 12. Teisėjų kolegija nurodė, kad atsakovas, būdamas bendrovės akcininkas ir... 13. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 14. Kasaciniu skundu atsakovas prašo teismų sprendimą ir nutartį panaikinti,... 15. 1. Dėl pranešimo apie ketinimą parduoti uždarosios akcinės... 16. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. gegužės 9 d. nutartyje, priimtoje... 17. 2. Dėl pranešimą pateikusio asmens netinkamumo... 18. Teismai neteisingai taikė materialinės teisės normas dėl sutuoktinių turto... 19. 3. Dėl akcijų pirkimo-pardavimo sutarties esminių sąlygų... 20. Kasatoriaus nuomone, byloje esantys įrodymai įrodo, kad tarp šalių buvo... 21. 4. Dėl sutarčių laisvės principo pažeidimo... 22. CK 6.156 straipsnyje įtvirtintas vienas iš pamatinių civilinės teisės... 23. 5. Dėl netinkamo įrodymų vertinimo... 24. Po to, kai ieškovas 2007 m. rugsėjo 27 d. rašte pareiškė aiškų ketinimą... 25. Prisidėjimu prie kasacinio skundo tretieji asmenys UAB „Neapolis“ ir UAB... 26. Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovai prašo teismų sprendimą ir... 27. 1) uždarosios akcinė bendrovės akcininko pranešimas bendrovei apie akcijų... 28. 2) nepagrįsti skundo argumentai, kad pranešimą apie akcijų pardavimą... 29. 3) teismai pagrįstai laikė atsakovo priešieškinyje nurodytas aplinkybes,... 30. Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovė pagal priešieškinį M. G. prašo... 31. Teisėjų kolegija... 32. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 33. Kasaciniame skunde keliamos CK normų, reglamentuojančių sutarties sudarymą,... 34. Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas sprendžia tik teisės... 35. Dėl sutarties sudarymo instituto ir ABĮ 47 straipsnio santykio... 36. ... 37. Bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacines instancijos teismai priėjo prie... 38. Sutarties sudarymo procedūrą reglamentuoja CK 6.162–6.187 straipsniai. Be... 39. Iš CK 6.154 ir 6.159 straipsniuose pateiktos sutarties apibrėžties darytina... 40. Teisėjų kolegija pažymi, kad sutarties sudarymo ir pirmenybės teisės... 41. Savo teisine prigimtimi ABĮ 47 straipsnyje nustatyta akcininkų pirmenybės... 42. Oferta yra vienašalis sandoris, kuriuo siūloma sudaryti sutartį. Kad asmens... 43. Pažymėtina, kad jau ir ankstesnėje kasacinio teismo praktikoje pranešimai... 44. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad ABĮ 47 straipsnyje nustatytų... 45. Asmenų veiksmai pagal sutarčių aiškinimo taisykles gali būti... 46. Dėl akcijų pirkimo-pardavimo sutarties esminių sąlygų ... 47. Esminės sutarties sąlygos gali būti dviejų rūšių: pirma, nustatytos... 48. Vienas iš bet kokios prievolės būtinų elementų yra jos dalykas, todėl... 49. Minėta, kad net ir nesant specialaus įstatyminio reikalavimo, vien šalies... 50. CK 6.181 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog jei derybų metu viena iš šalių... 51. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad pagal CK 6.193... 52. Atsižvelgdama į teismų nustatytas aplinkybes ir į sutarties sudarymą... 53. Pranešimą dėl ketinimo parduoti akcijas gali paduoti akcijų savininkas ar... 54. Byloje apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad akcijos asmeninės... 55. Atsižvelgdama į šiuos argumentus teisėjų kolegija sprendžia, jog... 56. Dėl sutarčių laisvės principo pažeidimo ... 57. Kasacinio skundo argumentai, jog teismai ignoravo sutarties laisvės principą,... 58. Dėl netinkamo įrodymų vertinimo ... 59. Kasatorius kelia klausimą, ar ieškinyje, kurio buvo atsisakyta, nurodyti... 60. CPK 177 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet... 61. Tas pats pažymėtina ir dėl kasacinio skundo argumentų, jog šalių ir... 62. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą,... 63. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ... 64. Ieškovas pareikšdamas ieškinį sumokėjo 30 000 Lt žyminį mokestį.... 65. Patenkinus atsakovo kasacinį skundą, atsakovas neturi pareigos sumokėti... 66. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 67. Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. kovo 28 d. sprendimo dalis, kuriomis... 68. Ieškinį atmesti.... 69. Kitas Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. kovo 28 d. sprendimo dalis ir... 70. Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas atsakovui R. G. Klaipėdos apygardos... 71. Priteisti iš ieškovo 59 957, 10 Lt (penkiasdešimt devynis tūkstančius... 72. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...