Byla 2-301/2011

2Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Konstantino Gurino ir Egidijaus Žirono teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų A. T. ir V. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 29 d. nutarties, kuria teismas ieškovų A. T. ir V. G. prašymą atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo atmetė, byloje pagal ieškovų A. T. ir V. G. ieškinį atsakovui AB DnB NORD bankui dėl laidavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis (civilinės bylos Nr. 2-7820-392/2010).

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Byloje nagrinėjami klausimai, susiję su ieškovų prašymu pripažinti negaliojančiomis laidavimo sutartis, sudarytas tarp šalių prievolių įvykdymo užtikrinimui.

6Pagal atskirąjį skundą nagrinėjami klausimai susiję su ieškovų prašymo atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo pagrįstumu.

7Ieškovai A. T. ir V. G. kreipėsi į teismą ieškiniu atsakovui AB DnB NORD bankas dėl laidavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis. Prašė pripažinti negaliojančiomis: 2005-07-01 Laidavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (laiduotojas V. G.), 2005-07-18 Laidavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (laiduotojas A. T.), 2005-12-19 Laidavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (laiduotojas A. T.), 2005-12-19 Laidavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (laiduotojas V. G.), 2006-06-14 Laidavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (laiduotojas A. T.) ir 2006-06-14 Laidavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (laiduotojas V. G.). Taip pat prašė teismo atleisti ieškovus A. T. ir V. G. nuo 39 310 Lt žyminio mokesčio dalies mokėjimo. Nurodė, kad AB DnB NORD bankas 2005-06-30 Kredito linijos sutartimi suteikė UAB „Vilniaus žemės grupė“ 5 762 595,86 EUR kreditą, 2005-12-19 Kreditavimo sutartimi suteikė UAB „Vilniaus žemės grupės komercija“ 1 697 007,94 EUR kreditą ir 2006-06-14 Kredito linijos sutartimi suteikė UAB „Vilniaus žemės grupės komercija“ 6 640 602,17 EUR kreditą. Prievolių pagal šias sutartis įvykdymo užtikrinimui buvo sudarytos aukščiau minėtos laidavimo sutartys. Bankrutavus UAB „Vilniaus žemės grupė“ ir UAB „Vilniaus žemės grupės komercija“ šios įmonės kreditorius AB DnB NORD bankas pateikė ieškinį laiduotojams A. T. ir V. G., kuriuo reikalauja, remiantis aukščiau nurodytų laidavimo sutarčių pagrindu, solidariai iš jų priteisti 13 034 594,32 EUR (ekvivalentas 45 005 847,27 Lt). Už ieškinyje pareikštų reikalavimų nagrinėjimą ieškovas sumokėjo 500 Lt žyminį mokestį, o nuo kitos žyminio mokesčio dalies prašė teismo atleisti.

8II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

9Vilniaus apygardos teismas 2010 m. rugsėjo 29 d. nutartimi ieškovų prašymą atleisti juos nuo likusios žyminio mokesčio dalies atmetė. Teismas įpareigojo ieškovus iki 2010 m. spalio 11 d. apmokėti ieškinį trūkstama 39 310 Lt dydžio žyminio mokesčio dalimi ir pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į VĮ Registrų centras internetiniame puslapyje patalpintą informaciją bei ieškovų vadovaujamų bendrovių vykdomos ūkinės – komercinės veiklos mastą, nustatė, jog negalima teigti, kad ieškovai nesukaupė pakankamai turto žyminiam mokesčiui sumokėti.

10III. Atskirojo skundo argumentai

11Apeliantai A. T. ir V. G. padavė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 29 d. nutarties.

12Apeliantai atskiruoju skundu prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės. Skundą grindžia šiais argumentais:

131)

14Pirmosios instancijos teismas visai neanalizavo ieškovų turtinės padėties ir jų prašymas buvo atmestas kaip argumentu remiantis tik teismo nuomone (prielaida), kad negalima teigti, jog ieškovai nesukaupė pakankamai turto žyminiam mokesčiui susimokėti. Tokia teismo nuomonė (prielaida) yra nepagrįsta ir tai patvirtinama teismui kartu su ieškiniu pateiktais rašytiniais įrodymais, kurie įrodo, kad ieškovai negali susimokėti viso žyminio mokesčio, kadangi neturi pakankamai pajamų ir jokio turto, kurį galėtų realizuoti, nes jis visas yra areštuotas.

152)

16Skundžiama teismo nutartimi iš ieškovų buvo atimta galimybė, užtikrinta CPK 83 str. 3 dalyje, kreiptis į teismą tuo atveju, kai dėl susidariusios sunkios turtinės padėties kreipimosi į teismą dieną jie neturi galimybės sumokėti įstatymo reikalaujamo dydžio žyminio mokesčio.

17Atsiliepimas į atskirąjį skundą negautas.

19IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20Byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovų prašymą atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo atmetė.

21Teisę kreiptis į teismą užtikrina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis, garantuojantis visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, taip pat CPK 5 straipsnis, nustatantis kiekvieno suinteresuoto asmens teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas. Tačiau teisminės gynybos prieinamumas yra siejamas su galimybe kreiptis į teismą tik įstatymo nustatyta tvarka. Įstatymas gina abi proceso šalis – tiek ieškovą, tiek ir atsakovą, todėl žyminis mokestis, be kitų funkcijų atlikdamas ir prevencinę funkciją, saugo asmenis nuo nepagrįstų reikalavimų reiškimo teisme.

22Skirtinga dalyvaujančių byloje asmenų turtinė padėtis bei būtinybė užtikrinti konstitucinę teisę į realią teisminę gynybą sudaro prielaidas proceso įstatyme įtvirtinti atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo institutą. Asmuo atleidžiamas nuo žyminio mokesčio dalies mokėjimo tuo atveju, kai pateikiami jo sunkią turtinę padėtį įrodantys dokumentai, bet nėra duomenų apie ateityje galimai iš esmės pagerėsiančią jo turtinę padėtį (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. liepos 23 d. civilinėje byloje Nr. 2-778/2009). Tuo atveju, kai nustatoma, jog asmens turtinė padėtis yra sunki, bet ji iš esmės pagerės per ilgesnį laikotarpį, lyginant su ta, kuri yra ieškinio pateikimo teismui metu, teismas gali žyminio mokesčio mokėjimą atidėti (CPK 84 str., Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. liepos 17 d. civilinėje byloje Nr. 2-249/2008; 2009 m. vasario 12 d. civilinėje byloje Nr. 2-212/2009). Nagrinėdamas ieškovo prašymą dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio dalies sumokėjimo, teismas turi įvertinti ieškovo pateiktus jo sunkią finansinę padėtį įrodančius dokumentus (CPK 83 str. 3 d.). Šios nuostatos tikslas - užtikrinti, kad asmuo turėtų realią galimybę kreiptis į teismą tais atvejais, kai dėl sunkios turtinės padėties kreipimosi į teismą dieną jis neturi galimybės sumokėti įstatymo reikalaujamo žyminio mokesčio. Tokiu būdu įstatymas suteikia galimybę asmenims pasinaudoti savo pažeistų ar ginčijamų subjektinių teisių ar įstatymų saugomų interesų teismine gynyba ir tuo atveju, jeigu jų turtinė padėtis neleidžia sumokėti viso įstatymo nustatyto dydžio žyminio mokesčio. Kiekvienu konkrečiu atveju, nagrinėdamas pareiškėjo prašymo iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo motyvus bei jo pateiktus įrodymus, teismas sprendžia, ar pareiškėjas gali sumokėti visą įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį, o jei negali sumokėti viso, tai nuo kokios šio mokesčio dalies asmuo gali būti atleistas. Įstatymas nenurodo, nuo kokios žyminio mokesčio dalies teismas gali atleisti asmenį, tačiau žyminis mokestis turėtų būti mažintinas tiek, kad neribotų, bet suteiktų asmeniui galimybę kreiptis į teismą ir ginti savo interesus, tačiau kartu žyminis mokestis turi būti toks, kad saugotų kitą proceso šalį nuo galimo piktnaudžiavimo teisėmis. Atleisti pareiškėją beveik nuo visos žyminio mokesčio sumos galima tik išimtiniais atvejais, nes pagal teisinius padarinius toks procesinis veiksmas iš esmės prilygsta visiškam asmens atleidimui nuo žyminio mokesčio, o tai leistina tik konkrečiais įstatymuose nustatytais atvejais (CPK 83 str. 1 d.). Todėl tuomet, kai asmuo prašo atleisti jį beveik nuo viso žyminio mokesčio sumokėjimo už pareikštų reikalavimų nagrinėjimą, turi būti vertinami ne tik jo sunkią turtinę padėtį įrodantys dokumentai bei atsižvelgiama į atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo instituto tikslą, bet ir atsižvelgiama į asmens teisinį statusą, jo veiksmus ar neveikimą, į ginamą teisinį interesą (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-551/2007; 2009 m. lapkričio 12 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-1377/2009). Ieškovui neįrodžius, kad jo turtinė padėtis yra sunki, teismas neturėtų tenkinti jo prašymo dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio dalies, juo labiau – beveik nuo visos žyminio mokesčio sumos sumokėjimo.

23Ieškovai byloje pareiškė keletą turtinio pobūdžio reikalavimų, už kurių nagrinėjimą turi sumokėti 39 810 Lt (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 82 str. 1 d.). Jie sumokėjo 500 Lt žyminį mokestį, o nuo 39 310 Lt žyminio mokesčio mokėjimo prašė teismo atleisti (b. l. 4). Ieškovai pirmosios instancijos teismui savo sunkią turtinę padėtį įrodinėjo duomenimis iš Nekilnojamojo turto registro, taip pat iš Turto arešto aktų registro. Iš jų matyti, kad ieškovams nuosavybės teise priklauso didelės vertės nekilnojamojo turto objektai (žemės sklypai), kurie teismų procesiniais sprendimais yra areštuoti, taip pat areštuotas ir kitas ieškovų turtas (b.l. 6-93). Kartu su ieškiniu taip pat pateikta 2010 m. rugsėjo 14 d. išduota pažyma iš Sodros apie vieno iš ieškovų (A. T.) valstybinį socialinį draudimą. Šioje pažymoje nurodyta, kad A. T. nuo 2010 m. sausio 29 d. iki 2010 m. rugpjūčio 31 d. gavo 1404,85 Lt pajamų, nuo kurių apskaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos (b.l. 94). Kartu su atskiruoju skundu ieškovai nepateikė kitų jų sunkią turtinę padėtį įrodančių duomenų (b.l. 98-99).

24Taigi, ieškovams nepateikus duomenų apie jų turimą visą registruotiną (tarp jų ir nekilnojamąjį) turtą, gaunamas pajamas iš šio bei kito turto, turimas akcijas ir kitus vertybinius popierius, sąskaitas kredito įstaigose (su istorija), vykdomą darbinę veiklą ir iš jos gaunamas pajamas, daryti išvadą pagal pateiktus duomenis, kad ieškovų turtinė padėtis yra labai sunki ir dėl to reikėtų juos atleisti nuo žymios dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, nėra (CPK 12 str.). Vien tai, kad šiuo metu yra taikytas areštas ieškovams nuosavybės teise priklausančiam turtui, kurį jie nurodė ir vienas iš ieškovų per pastaruosius aštuonis mėnesius gavo nedideles pajamas, nuo kurių sumokėjo valstybinio socialinio draudimo įmokas, dar nereiškia, kad jų turtinė padėtis yra sunki.

25Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netenkintas ieškovų prašymas dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio dalies sumokėjimo, paliktina nepakeista (CPK 83 str. 3 d., 337 str. 2 p.). Nustatytinas terminas ieškovams iki 2011 m. balandžio 15 d. sumokėti 39 310 Lt dydžio žyminį mokestį už ieškinyje pareikštų reikalavimų nagrinėjimą.

26Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

27Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

28Nustatyti ieškovams A. T. ir V. G. terminą iki 2011 m. balandžio 15 d. sumokėti 39 310 Lt dydžio žyminį mokestį už ieškinyje pareikštų reikalavimų nagrinėjimą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
2. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Byloje nagrinėjami klausimai, susiję su ieškovų prašymu pripažinti... 6. Pagal atskirąjį skundą nagrinėjami klausimai susiję su ieškovų prašymo... 7. Ieškovai A. T. ir V. G. kreipėsi į teismą ieškiniu atsakovui AB DnB NORD... 8. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 9. Vilniaus apygardos teismas 2010 m. rugsėjo 29 d. nutartimi ieškovų prašymą... 10. III. Atskirojo skundo argumentai... 11. Apeliantai A. T. ir V. G. padavė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos... 12. Apeliantai atskiruoju skundu prašo pirmosios instancijos teismo nutartį... 13. 1)... 14. Pirmosios instancijos teismas visai neanalizavo ieškovų turtinės padėties... 15. 2)... 16. Skundžiama teismo nutartimi iš ieškovų buvo atimta galimybė, užtikrinta... 17. Atsiliepimas į atskirąjį skundą negautas.... 19. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 20. Byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovų... 21. Teisę kreiptis į teismą užtikrina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30... 22. Skirtinga dalyvaujančių byloje asmenų turtinė padėtis bei būtinybė... 23. Ieškovai byloje pareiškė keletą turtinio pobūdžio reikalavimų, už... 24. Taigi, ieškovams nepateikus duomenų apie jų turimą visą registruotiną... 25. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria... 26. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu, teisėjų... 27. Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 29 d. nutartį palikti nepakeistą.... 28. Nustatyti ieškovams A. T. ir V. G. terminą iki 2011 m. balandžio 15 d....