Byla I-389-283/2016
Dėl darbo užmokesčio dalies priteisimo atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, atstovaujamos Vilniaus apygardos administracinio teismo, ir Vilniaus apygardos administraciniam teismui

1Panevėžio apygardos administracinis teismas, pirmininkaujant teisėjai Dalytei Zlatkuvienei, sekretoriaujant Danei Gvildienei, viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų D. K., A. S. ir D. Š. skundą dėl darbo užmokesčio dalies priteisimo atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, atstovaujamos Vilniaus apygardos administracinio teismo, ir Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

2Teismas

Nustatė

3pareiškėjos 2013 m. gegužės 9 d. skundu ir 2013 m. birželio 10 d. patikslintu skundu kreipėsi į administracinį teismą ir prašė iš atsakovų Lietuvos valstybės bei Vilniaus apygardos administracinio teismo solidariai priteisti: D. K. 2009 m. rugpjūčio 1 d. – 2013 m. gegužės 1 d. laikotarpiu neišmokėtą 3 833,83 Eur (13 237,46 Lt) darbo užmokesčio dalį,

4D. Š. 2009 m. rugpjūčio 1 d. – 2012 m. gegužės 22 d. laikotarpiu neišmokėtą 4 036,94 Eur (13 938, 75 Lt) darbo užmokesčio dalį, A. S. 2010 m. kovo 2 d. – 2013 m. gegužės 1 d. laikotarpiu neišmokėtą 3 312,85 Eur (11 438,62 Lt) darbo užmokesčio dalį. Nurodė, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme D. Š. 2009 m. rugpjūčio 1 d. – 2012 m. gegužės 22 d. dirbo B lygio, 5 kategorijos teismo posėdžių sekretore, jai nuo 2008 m. sausio 2 d. buvo suteikta antra kvalifikacinė klasė; A. S. nuo 2010 m. kovo 2 d. dirbo B lygio, 4 kategorijos teismo posėdžių sekretore, jai buvo suteikta antra kvalifikacinė klasė, o nuo 2010 m. spalio 21 d. ji perkelta į B lygio, 5 kategorijos teismo posėdžių sekretorės pareigas, jai buvo suteikta antra kvalifikacinė; D. K. 2009 m. rugpjūčio 1 d. – 2013 m. gegužės 1 d. vykdė B lygio, 5 kategorijos teismo posėdžių sekretorės pareigas, jai buvo suteikta antra kvalifikacinė klasė. Teigė, kad pagal 2008 m. gruodžio 19 d. Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymo 3 straipsnį, valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis (toliau – bazinis dydis) 2009 m. sausio 1 d – 2009 m. liepos 31 d. laikotarpiu buvo sumažintas nuo 490 Lt iki 475 Lt, o pagal 2009 m. liepos 17 d. Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymą, bazinis dydis nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. buvo sumažintas iki 450 Lt. Toks bazinis dydis buvo taikomas ir 2010-2013 m. laikotarpiu. Be to, pagal 2009 m. liepos 17 d. priimtą Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo 1 ir 2 straipsnius buvo sumažinta priedų už kvalifikacines klases procentinė dalis. Dėl šių įstatymų taikymo ginčo laikotarpiu pareiškėjoms buvo mokamas mažesnis darbo užmokestis. Remdamosi Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 48 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2006 m. kovo 28 d., 2007 m. spalio 22 d. nutarimuose, 2009 m. sausio 15 d. ir 2010 m. balandžio 20 d. sprendimuose pateiktais išaiškinimais, įvertinusios 2010 - 2012 metų Lietuvos valstybės ekonominius ir finansinius rodiklius, pareiškėjos teigė, kad Lietuvos valstybė be pakankamo pagrindo nepagrįstai sumažino valstybės tarnautojų atlyginimus. Pareiškėjų vertinimu, valstybės veiksmai, kuriais joms, kaip valstybės tarnautojoms, buvo toliau mokamas neteisėtai sumažintas atlyginimas, neatitiko Konstitucijoje įtvirtintų normų ir principų. Dėl šios priežasties pareiškėjų teisė gauti pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymą nustatyto dydžio atlyginimą, kuris buvo mokamas iki 2009 m. sausio 1 d., turi būti ginama teismine tvarka (1-7, 28-34 b. l.).

5Atsakovas ir atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus apygardos administracinis teismas atsiliepimu prašė pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą. Vilniaus apygardos administracinis teismas nurodė, kad jis nėra tinkamas atsakovas nagrinėjamoje byloje, kadangi yra biudžetinė įstaiga, finansuojamas iš valstybės biudžeto. Piniginės lėšos darbo užmokesčiui apskaičiuojamos ir skiriamos, darbo užmokestis mokamas, vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, kuriuos priimant Vilniaus apygardos administracinis teismas nedalyvavo. Teigė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas jokių neteisėtų veiksmų, dėl kurių pareiškėjoms buvo sumažintas darbo užmokestis, neatliko. Vilniaus apygardos administracinis teismas atsiliepimu pareiškėjų nurodytų negautų darbo užmokesčio dalių dydžių neginčijo. Be to, Vilniaus apygardos administracinis teismas pateikė argumentus, kritikuojančius pareiškėjų poziciją Vilniaus apygardos administracinį teismą laikyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovu (42-44 b. l.).

6Skundas atmetamas.

7Byloje nustatyta, kad pareiškėja A. S. Vilniaus apygardos administraciniame teisme karjeros valstybės tarnautoja – B lygio, 4 kategorijos teismo posėdžių sekretore pradėjo dirbti nuo 2010 m. kovo 2 d., pareiškėjai buvo palikta antra kvalifikacinė klasė, nuo 2010 m. spalio 21 d. pareiškėja perkelta į B lygio, 5 kategorijos teismo posėdžių sekretorės pareigas, jai suteikta antra kvalifikacinė klasė (8-9 b. l.). Pareiškėja D. Š. Vilniaus apygardos administraciniame teisme karjeros valstybės tarnautoja – B lygio, 4 kategorijos teismo posėdžių sekretore pradėjo dirbti nuo 2004 m. lapkričio 22 d., pareiškėjai nuo 2008 m. sausio 2 d. suteikta antra kvalifikacinė klasė, nuo 2008 m. liepos 14 d. pareiškėja perkelta į B lygio, 5 kategorijos teismo posėdžių sekretorės pareigas, jai suteikta antra kvalifikacinė klasė (11-12 b. l.). Pareiškėja D. Š. nuo 2012 m. gegužės 22 d. buvo laikinai perkelta į A lygio 12 kategorijos teisėjo padėjėjos pareigas (16 b. l.). Pareiškėja D. K. Vilniaus apygardos administraciniame teisme pakaitine teismo posėdžių sekretore pradėjo dirbti nuo 2001 m. gegužės 21 d., nuo 2001 m. lapkričio 15 d. pareiškėja perkelta į nuolatines teismo posėdžių sekretorės pareigas, nuo 2008 m. sausio 2 d. jai suteikta antra kvalifikacinė klasė, o nuo 2008 m. liepos 14 d. pareiškėja perkelta į B lygio, 5 kategorijos teismo posėdžių sekretorės pareigas, jai suteikta antra kvalifikacinė klasė (11-12, 17-18 b. l.). Vilniaus apygardos administracinio teismo parengtų pažymų „Nesumokėtos darbo užmokesčio dalies apskaičiavimas valstybės tarnautojai“ duomenimis, pareiškėjoms dėl bazinio dydžio sumažinimo iki 450 Lt bei priedo už kvalifikacinę klasę sumažinimo neišmokėta: A. S. – 3 312,85 Eur (11 438,62 Lt), D. K. – 3 833,83 Eur (13 237,46 Lt), D. Š. – 7 036,94 Eur (13 938,74 Lt) darbo užmokesčio (35-37 b. l.).

8Byloje nagrinėjamas ginčas dėl valstybės tarnautojo darbo užmokesčio, kuris buvo sumažintas taikant Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatas, nustačiusias sumažintus valstybės tarnautojų atlyginimus dėl valstybėje susidariusios itin sunkios ekonominės ir finansinės padėties, dalies priteisimo.

9Valstybės tarnautojų darbo užmokesčio teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos valstybės tarybos įstatymas (toliau - Valstybės tarybos įstatymas). Valstybės tarnybos įstatymo (2002 m. balandžio 23 d. redakcija) 23 straipsnio (2008 m. gruodžio 9 d. redakcija) 1 dalyje buvo nustatyta, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro: pareiginė alga, priedai, priemokos, apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą ir budėjimą. Valstybės tarnybos įstatymo 24 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pareiginės algos dydis apskaičiuojamas taikant pareiginės algos koeficientą, kurio vienetas yra valstybės tarnautojų pareiginės algos bazinis dydis. Bazinis dydis nustatomas ateinantiems metams, tvirtinamas naujas bazinis dydis negali būti mažesnis už esamą bazinį dydį, išskyrus atvejus, kai iš esmės blogėja valstybės ekonominė ir finansinė būklė. Pagal 2007 m. liepos 4 d. priimto Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos bazinio dydžio, taikomo 2008 metais, įstatymo 3 straipsnį, bazinis dydis 2008 metams buvo 490 Lt, pagal 2008 m. gruodžio 19 d. priimto Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymo 3 straipsnį, bazinis dydis nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. liepos 31 d. buvo 475 Lt, o pagal 2009 m. liepos 17 d. Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymą, nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. ir nagrinėjant ginčą teisme bazinis dydis yra 450 Lt.

10Sprendžiant dėl pareiškėjų argumentų, kuriais grindžiamas jų reikalavimas priteisti darbo užmokesčio dalį, negautą dėl to, kad nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. apskaičiuojant pareiškėjoms mokamą darbo užmokestį, buvo taikomos 2009 m. liepos 17 d. priimto Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo nuostatos, nustatančios kad valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos(atlyginimo) bazinis dydis yra 450 Lt, vadovaujamasi Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarime pateiktais išaiškinimais. Konstitucinis Teismas šiame nutarime pripažino, kad Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo 1 straipsnis tiek, kiek jame teisėjams nustatytas laikotarpiu nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. taikomas valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) 450 litų bazinis dydis, neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Konstitucinis Teismas minėtame nutarime nurodė, kad Valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas buvo parengtas, atsižvelgiant į sunkėjančią valstybės ekonominę, finansinę padėtį, kai nebuvo surenkamos lėšos valstybės biudžeto įstatyme numatytoms reikmėms finansuoti. Konstitucinis Teismas, atsižvelgęs į tai, kad 2009 metais taikytas bazinis dydis laikotarpiu nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. buvo sumažintas nuo 475 iki 450 litų, ir palyginęs šį bazinį dydį su nustatytuoju 2008 metams, t. y. iki valstybėje susiklostant itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai (490 litų), konstatavo, kad jis yra mažesnis 40 litų ir kad šiuo įstatymu nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. valstybės politikų, bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų pareiginės algos, Konstitucinio Teismo teisėjų atlyginimai ir karių tarnybiniai atlyginimai, vertinant procentais, sumažinti vienodu mastu (proporcingai) ir tam pačiam laikotarpiui. Atsižvelgus į Konstitucinio Teismo pateiktą Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo (Žin., 2009, Nr. 91-3915) 1 straipsnio nuostatų, taikomų apskaičiuojant teisėjų darbo užmokesčio apskaičiavimui, aiškinimą, teismas neturi pagrindo abejoti, kad šis teisės aktams tiek, kiek jame kitai asmenų grupei - valstybės tarnautojams - laikotarpiu nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. taikomas valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) 450 litų bazinis dydis, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijai, joje įtvirtintam konstituciniam teisinės valstybės, teisėtų lūkesčių, teisinio tikrumo ir stabilumo principams. Nurodytas teisės aktas ar atskiros jo dalys nustatyta tvarka nėra pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai, todėl nėra pagrindo teigti, kad jis buvo neteisėtai taikomas.

11Remiantis tuo, kas nurodyta, pareiškėjų skundo reikalavimų dalys priteisti darbo užmokesčio dalį, negautą 2009 m. rugpjūčio 1 d. - 2009 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu dėl Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo taikymo, atmetamos kaip nepagrįstos.

12Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 2 punkte (2002 m. balandžio 23 d. redakcija) nustatyta, kad valstybės tarnautojams mokami priedai už kvalifikacinę klasę arba kvalifikacinę kategoriją. Įstatymų leidėjas 2009 m. liepos 17 d. priėmė Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymą, kurio 3 straipsniu (įsigaliojusiu 2009 m. rugpjūčio 1 d.) pakeitė Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedą ir sumažino 11-os ir aukštesnių kategorijų valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientus. Kitų valstybės tarnautojų pareigybių kategorijų (1–10) pareiginės algos koeficientai šiuo įstatymu nebuvo mažinami. Be to, Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo 1 ir 2 straipsniais pakeitus Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 3 dalį (įsigaliojo atitinkamai nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. ir nuo 2011 m. sausio 1 d.), joje nustatytu teisiniu reguliavimu buvo taikoma papildoma valstybės tarnautojų darbo užmokesčio mažinimo priemonė – priedų už kvalifikacinę klasę mažinimas.

13Konstitucinis teismas 2013 m. liepos 1 d. nutarimu pripažino, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 3 dalis (2009 m. liepos 17 d. redakcija, įsigaliojusi 2009 m. rugpjūčio 1 d., Žin., 2009, Nr. 91-3918) tiek, kiek joje nustatyti sumažinti priedų už kvalifikacinę klasę dydžiai, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui.

14Nagrinėjamoje byloje pateikti Vilniaus apygardos administracinio teismo duomenys patvirtina, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjoms, kaip valstybės tarnautojoms, atsakovas dalies darbo užmokesčio neišmokėjo, kadangi taikė sumažintus priedų už joms suteiktas kvalifikacines klases dydžius. Įvertinus teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose išdėstytus ginčo šalių argumentus, daroma išvada, kad tarp bylos proceso dalyvių iš esmės yra kilęs ginčas dėl to, kokia tvarka ir kokia apimtimi turi būti kompensuojami šie dėl neproporcingo atlyginimo mažinimo pareiškėjų patirti praradimai.

15Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, jog teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Atsižvelgęs į šias įstatymines nuostatas, teismas sprendžia, kad sprendžiant nagrinėjamoje administracinėje byloje kilusį ginčą, taikomos teisės aiškinimo taisyklės, suformuluotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinių teisėjų kolegijų 2016 m. vasario 15 d. sprendimuose, priimtuose administracinėse bylose Nr. A602-668/2016 ir Nr. A602-669/2016. Šiuose sprendimuose pateikto teisės aiškinimo buvo laikomasi ir kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėtose analogiškos kategorijos bylose (pvz., 2016 m. vasario 17 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2484- 602/2016, 2016 m. vasario 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2475-520/2016, 2016 m. kovo 8 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-111-520/2016, 2016 m. vasario 29 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-278-552/2016, 2016 m. kovo 7 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-22-520/2016 ir kt.). Pareiškėjos teisinė padėtis, nagrinėjamos administracinės bylos faktinės ir teisinio pobūdžio aplinkybės, kuriomis grindžiamas pareiškėjos reikalavimas, yra iš esmės panašios aplinkybėms, kuriomis buvo grindžiami pareiškėjų reikalavimai aukščiau paminėtose bylose. Dėl šios priežasties nėra pagrindo nukrypti nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuluotų teisės aiškinimo taisyklių.

16Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2016 m. vasario 15 d. sprendime, priimtame administracinėje byloje Nr. A602-669/2016, apibendrinusi Konstitucinio Teismo jurisprudenciją dėl asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimo mažinimo patirtų praradimų kompensavimo, pabrėžė, kad Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog: 1) įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą; 2) kompensavimo mechanizmas turi būti nustatytas per protingą laikotarpį (inter alia atsižvelgus į valstybės ekonominę, finansinę padėtį, įvertinus galimybes sukaupti (gauti) lėšas, būtinas tokiam kompensavimui); 3) asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas gali būti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais; 4) minėtų praradimų kompensavimo mechanizmo parengimo ir pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui atidėjimas vieneriems metams – iki 2015 m. gegužės 1 d. – neprieštarauja Konstitucijai ir nėra laikytinas nepagrįstu delsimu. Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinis teismas, atsižvelgęs į Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarime, 2014 m. balandžio 16 d. sprendime ir 2015 m. lapkričio 19 d. nutarime pateiktus išaiškinimus, 2016 m. vasario 15 d. sprendimuose padarė išvadą, kad Konstitucinis Teismas, pripažinęs, jog įstatymų nuostatos, kuriomis buvo nustatytas neproporcingas asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, atlyginimų mažinimo mastas, prieštarauja inter alia Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, kartu nustatė konkretų šio prieštaravimo pasekmių šalinimo būdą – įpareigojimą įstatymų leidėjui nustatyti mechanizmą, kuris užtikrintų teisingą kompensavimą per protingą laikotarpį (administracinės bylos Nr. A602-668/2016 ir Nr. A602-669/2016).

17Įstatymų leidėjas 2015 m. birželio 30 d. priėmė Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grąžinimo įstatymą Nr. XII-1927 (toliau – ir Grąžinimo įstatymas). Šio įstatymo preambulėje nurodyta, kad jis priimtas, siekiant atlyginti tuos asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) patirtus praradimus, kurie nebūtų buvę patirti, jeigu būtų buvęs užtikrintas tolygus ir proporcingas darbo užmokesčio (atlyginimo) mažinimas pirmiau nurodytu mastu. Grąžinimo įstatymo 1 straipsnyje nustatytos kategorijos asmenų, kuriems taikomas šis įstatymas, tarp jų – ir asmenys, kuriems buvo mokamas dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažintas darbo užmokestis (atlyginimas), vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedo nuostatomis, galiojusiomis 2009 m. gegužės 1 d. – 2013 m. rugsėjo 30 d., Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 3 dalies nuostatomis, galiojusiomis 2009 m. rugpjūčio 1 d. – 2013 m. rugsėjo 30 d. (1 ir 2 punktai). Be to, Grąžinimo įstatymas nustatė dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) mokėjimo patirtų praradimų apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarką (2 straipsnis), išmokėtinų sumų finansavimo tvarką.

18Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 1 d. nutarime ir 2014 m. balandžio 16 d. sprendime konstatavo, jog asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas pagal Konstituciją gali būti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais. Atsižvelgus į nurodytą išaiškinimą, daroma išvada, kad įstatymų leidėjas, priimdamas Grąžinimo įstatymą, būtent ir nustatė konkretų mechanizmą, skirtą kompensuoti dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) patirtus praradimus. Taigi, Vilniaus apygardos administracinis teismas, kuriame dirba pareiškėjos, turi pareigą Grąžinimo įstatymo įtvirtintomis sąlygomis kompensuoti jų patirtus darbo užmokesčio praradimus.

19Nustačius, kad pareiškėjų dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) patirtų praradimų kompensavimui yra priimtas Grąžinimo įstatymas, nėra pagrindo tenkinti skundo reikalavimų dalis priteisti dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo neišmokėtas darbo užmokesčio dalis teismo sprendimu.

20Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

Nutarė

21pareiškėjų D. K., A. S. ir D. Š. skundą atmesti.

22Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Panevėžio apygardos administracinis teismas, pirmininkaujant teisėjai... 2. Teismas... 3. pareiškėjos 2013 m. gegužės 9 d. skundu ir 2013 m. birželio 10 d.... 4. D. Š. 2009 m. rugpjūčio 1 d. – 2012 m. gegužės 22 d. laikotarpiu... 5. Atsakovas ir atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus apygardos... 6. Skundas atmetamas.... 7. Byloje nustatyta, kad pareiškėja A. S. Vilniaus apygardos administraciniame... 8. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl valstybės tarnautojo darbo užmokesčio,... 9. Valstybės tarnautojų darbo užmokesčio teisinius santykius reguliuoja... 10. Sprendžiant dėl pareiškėjų argumentų, kuriais grindžiamas jų... 11. Remiantis tuo, kas nurodyta, pareiškėjų skundo reikalavimų dalys priteisti... 12. Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 2 punkte (2002 m.... 13. Konstitucinis teismas 2013 m. liepos 1 d. nutarimu pripažino, kad Lietuvos... 14. Nagrinėjamoje byloje pateikti Vilniaus apygardos administracinio teismo... 15. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, jog... 16. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija... 17. Įstatymų leidėjas 2015 m. birželio 30 d. priėmė Lietuvos Respublikos... 18. Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 1 d. nutarime ir 2014 m. balandžio 16 d.... 19. Nustačius, kad pareiškėjų dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto... 20. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos... 21. pareiškėjų D. K., A. S. ir D. Š. skundą atmesti.... 22. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...