Byla 2S-57-252/2013

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Laimanto Misiūno, Nijolės Danguolės Smetonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Birutės Jonaitienės, viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. S. atstovo advokato S. D. atskirąjį skundą dėl Zarasų rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-45-477-2012 pagal pareiškėjos V. K. ir R. S. pareiškimus suinteresuotiems asmenims Labanoro regioninio parko direkcijai, LR Aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentui, Molėtų rajono savivaldybės administracijai, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo ir

Nustatė

2pareiškėja V. K. 2008-06-25 kreipėsi į teismą su pareiškimu ir prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Molėtų r( - ), nuosavybės teise valdomame 2,1907 ha žemės sklype, Mindūnų kadastrinė vietovė (kadastrinis Nr. 6250/0002:86), unikalus Nr. ( - ), registro Nr. 62/10389, buvo gyvenama sodyba, priklausiusi J. D., susidedanti iš gyvenamojo namo, tvarto, daržinės, pirties. Nurodė, kad žemės sklypas yra Labanoro regioniniame parke. Bendraujant su vietiniais gyventojais paaiškėjo, jog šiame žemės sklype buvo gyvenama sodyba su kitais priklausiniais, kurie nuosavybės teise priklausė J. D., gyvenusiam šiame žemės sklype.

3Molėtų rajono apylinkės teismas 2009 m. sausio 14 d. sprendimu (sprendime nurodyta, kad sprendimas priimtas 2008 m., tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad jis priimtas 2009 m.) nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad Molėtų r., ( - ) (dabartinė ( - ) teritorija), nuosavybės teise valdomame 2,1907 ha žemės sklype, Mindūnų kadastrinė vietovė (kadastrinis Nr. 6250/0002:86), unikalus Nr. ( - ), registro Nr. 62/10389, buvo gyvenama sodyba, priklausiusi J. D., susidedanti iš gyvenamojo namo, tvarto, daržinės, pirties. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas sodybos statinių atstatymo klausimui spręsti.

4Molėtų rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos R. S. prašymą atnaujinti procesą šioje civilinėje byloje CPK 366 str. 1 d. 7 p. pagrindu, 2010 m. birželio 15 d. nutartimi atnaujino procesą civilinėje byloje, suinteresuotu asmeniu įtraukė R. S..

5Pareiškėja R. S. pateikė teismui pareiškimą, kuriuo prašė V. K. pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo netenkinti ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jai nuosavybės teise priklausančiame 1,9000 ha žemės sklype (Mindūnų kadastrinė vietovė, kadastrinis Nr. 6250/000200:87, unikalus Nr. ( - ), registro Nr. 62/10388), esančiame Molėtų r., ( - ) (dabar ( - ) kaimo teritorija), yra buvusi sodyba, susidedanti iš gyvenamojo namo ir ūkinio pastato, kurių išlikę pamatų likučiai yra pažymėti UAB „Vilniaus matininkas“ sudarytame jos žemės sklypo (kadastro Nr. 6250-0002-0087) plane, sodybos statinių atstatymo tikslu. Nurodė, kad Molėtų rajono apylinkės teismo 2009-01-14 sprendimu nepagrįstai buvo patenkintas V. K. pareiškimas ir nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad jos valdomame 2,1907 ha žemės sklype, esančiame Mindūnų kadastrinėje vietovėje, buvo gyvenamoji sodyba, priklausiusi J. D., susidedanti iš gyvenamojo namo, tvarto, daržinės ir pirties. Teismas tuomet buvo suklaidintas dėl buvusios sodybvietės savininkų ir ūkinio kiemo pastatų sudėties. Tai, kad pamatai yra būtent jos, o ne V. K. žemės sklype, akivaizdžiai įrodo kadastrinių matavimų planas, taip pat antstolio L. J. surašytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Teismas nepagrįstai nustatė, kad buvusi gyvenamoji sodyba yra priklausiusi J. D., kadangi kitoje Molėtų rajono apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje teismas nustatė, jog J. D. sodybvietė, susidedanti iš gyvenamojo namo, tvarto, daržinės ir pirties, yra buvusi kitoje vietoje, t. y. nei jos, nei V. K. žemės sklype.

6Molėtų rajono apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 26 d. sprendimu Molėtų rajono apylinkės teismo 2009-01-14 sprendimą panaikino, pareiškėjos V. K. pareiškimą atmetė ir priėmė naują sprendimą: tenkino pareiškėjos R. S. pareiškimą ir nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad jai priklausančiame 1,900 ha žemės sklype (unikalus Nr. ( - )) Molėtų r., ( - ) (dabar - ( - )), kurio unikalus Nr. ( - ), yra buvusi sodyba su gyvenamuoju namu ir ūkiniu pastatu, kurių pamatų liekanos yra pažymėtos UAB „Vilniaus matininkas“ sudarytame plane, sodybos atstatymo tikslu. Teismas nustatė, jog Molėtų rajono apylinkės teismo 2006-09-20 įsiteisėjusiu teismo sprendimu, tenkinant G. S., gretimo žemės sklypo savininkės, pareiškimą, buvo nustatyta, jog būtent jai priklausančiame žemės sklype buvo sodyba, pagal Utenos apskrities archyvo 2005-05-30 pažymą Nr. 716 susidedanti iš 1915 m. pastatyto gyvenamojo namo, 1900 m. pastatyto tvarto, 1920 m. pastatytos daržinės ir 1946 m. pastatytos pirties, kad iš sprendimo turinio ir prijungtos civilinės bylos Nr. 2-475-611/2006 medžiagos matyti, jog sprendime išvardyti pastatai priklausė J. D.. Teismas, atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, padarė išvadą, jog Molėtų rajono apylinkės teismo 2009-01-14 sprendimu nepagrįstai tenkintas V. K. pareiškimas, nustatant juridinį faktą, kad ir jai priklausančiame žemės sklype buvo sodyba, priklausiusi tam pačiam J. D. ir susidėjusi iš tų pačių keturių statinių. Teismas, atsižvelgdamas į UAB „Vilniaus matininkas“ atlikto R. S. žemės sklypo kadastrinių matavimų planą, 2010-11-12 antstolio L. J. surašytą faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą su priedais, padarė išvadą, kad būtent R. S. žemės sklype yra išlikę dviejų pastatų pamatų liekanos.

7Vilniaus apygardos teismas 2011 m. lapkričio 8 d. nutartimi Molėtų rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 26 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui, motyvuodamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino ir nenustatė pagrindinių aplinkybių, kurios yra teisiškai svarbios tam, kad būtų teisingai išspręsta byla, išnagrinėti reikalavimai dėl juridinę reikmę turinčių faktų nustatymo, šių aplinkybių negalima nustatyti apeliacinės instancijos teisme dėl to, kad reikia surinkti naujus įrodymus ir į šių įrodymų gavimo aspektus.

8Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gruodžio 12 d. nutartimi, atsižvelgdamas į tai, kad Molėtų rajono apylinkės teisme dirba tik trys teisėjai ir jie visi negali nagrinėti šios civilinės bylos, civilinę bylą perdavė nagrinėti Zarasų rajono apylinkės teismui.

9Zarasų rajono apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 19 d. nutartimi R. S. atstovo prašymą dėl 2009-01-14 Molėtų rajono apylinkės teismo sprendimo panaikinimo atmetė. R. S. atstovo pareiškimą dėl sodybos buvimo vietos juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo paliko nenagrinėtu. Nutarė išsiųsti Utenos apylinkės prokuratūros vyriausiajam prokurorui nutarties nuorašą spręsti dėl galimo viešo intereso gynimo. Pažymėjo, jog teismo posėdžio metu R. S. ir jos atstovai patvirtino, kad R. S. priklausančiame žemės sklype galėjo būti ne tik J. D. sodyba, bet galimai K. D. ar A. G. sodybos. Tokią R. S. ir jos atstovų poziciją teismas laikė esminiu pareiškimo trūkumu, kadangi R. S. privalo konkrečiai nurodyti, kokio, jos manymu, buvusio savininko sodyba buvo jai priklausančiame žemės sklype. Teismo nuomone, šiuo atveju negali būti reiškiamas abstraktus reikalavimas vien dėl sodybos buvimo vietos fakto nustatymo R. S. priklausančiame žemės sklype, tuo labiau, kad galioja Molėtų rajono apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-475-611/2006, kuriuo nustatyta, kad J. D. priklausiusis sodyba buvo G. S. priklausančiame žemės sklype. Pažymėjo, jog tiek šioje byloje (2009-01-14 Molėtų rajono apylinkės teismo sprendimas), tiek civilinėje byloje Nr. 2-475-611/2006 priimti sprendimai nebuvo revizuoti apeliacine tvarka. Suinteresuoti asmenys, kurie turėjo tinkamai atlikti savo funkcijas ir ginti viešąjį interesą, esant dviems prieštaringiems sprendimams, šiuo atveju tinkamai neveikė, galimai neteisėtų sprendimų nekvestionavo.

10Atskiruoju skundu pareiškėjos R. S. atstovas prašo panaikinti Zarasų rajono apylinkės teismo 2012-11-19 nutartį, panaikinti Molėtų rajono apylinkės teismo 2008-01-14 sprendimą ir priimti naują sprendimą – V. K. pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo netenkinti, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. S. nuosavybės teise priklausančiame 1,9000 ha žemės sklype (Mindūnų kadastrinė vietovė, kadastrinis Nr. 625000020087, unikalus Nr. ( - ), registro Nr. 62/10388), esančiame Molėtų r., ( - ) (dabar ( - ) kaimo teritorija), yra buvusi sodyba, susidedanti iš gyvenamojo namo ir ūkinio pastato, kurių išlikę pamatų likučiai yra pažymėti UAB „Vilniaus matininkas“ sudarytame jos žemės sklypo (kadastro Nr. 6250-0002-0087) plane. Nurodo, kad teismas pakartotinai sprendė dėl proceso atnaujinimo klausimo šioje byloje, kuris jau buvo išspręstas Molėtų rajono apylinkės teismo 2010-06-15 nutartimi. Priešingai, teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo grįžti prie bylos atnaujinimo pagrįstumo vertinimo, o privalėjo bylą išnagrinėti iš esmės pagal byloje surinktus įrodymus. Teismas nepagrįstai ir neteisėtai nutarė, kad R. S. atstovo pareiškimas dėl sodybos buvimo vietos juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo paliktinas nenagrinėtu. Faktas, kam priklausė sodyba, šio nustatinėjamo juridinio fakto byloje nėra teisiškai reikšmingas. Pati aplinkybė apie buvusį sodybos savininką gali būti reikšminga kaip pagalbinė įrodymų rinkimo ir tyrimo medžiaga, tačiau ne lemianti atitinkamo reikalavimo trūkumą. Be to, teismas nepagrįstai rėmėsi 2006-09-20 Molėtų rajono apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje nustatytu juridiniu faktu kaip prejudiciniu vertindamas R. S. reikalavimą, kuris nebuvo tiesiogiai susijęs su J. D. sodybvietės nustatinėjimu. R. S. nebuvo G. S. bylos dalyvė. Teigia, jog vien ekspertizės pagrindu yra įrodyta, kad byloje yra tiriami tie patys objektai (sodybvietės pastatai), kurių buvimo vieta pagal Molėtų r. apylinkės teismo 2009-01-14 sprendimą buvo nustatyta pareiškėjos V. K. žemės sklype. Tuo tarpu teismas šio įrodymo iš viso nevertino ir dėl bylos esmės nepasisakė.

11Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėjos V. K. atstovas prašo atskirąjį skundą atmesti, skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą ir priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad atskirasis skundas nepagrįstas, byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog G. S., V. K. ir R. S. sklypų teritorijoje buvo tik D. priklausančios sodybos, kuriose buvo 3 gyvenamieji namai: 2 gyvenamieji namai G. S. sklype ir vienas V. K. sklype. R. S. reikalavimas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą nėra susijęs su V. K. byloje nustatytu juridinę reikšmę turinčiu faktu, todėl ji į V. K. bylą įstojo nepagrįstai.

12Atsiliepimais į atskirąjį skundą suinteresuoti asmenys Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Utenos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius, LR Aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentas, Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcija prašo pareiškėjos R. S. atskirąjį skundą patenkinti.

13Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės priimant naują sprendimą (CPK 337 str. 1 d. 2 p., 371 str. 1 d. 3 p.).

14Pagal CPK 320 str. 1 ir 2 d. nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.). Tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nustatytas viešasis interesas, todėl neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

15Byloje nustatyta, kad pareiškėjoms V. K. ir V. S. nuosavybės teise priklauso žemės sklypai, esantys Molėtų r., ( - ) (anksčiau buvęs ( - )). Abu žemės sklypai yra Labanoro regioniniame parke, t. y. draustinio teritorijoje (saugomoje teritorijoje), kurioje pagal Saugomų teritorijų įstatymo 9 str. 2 d. 8 p. draudžiama statyti statinius, išskyrus pastatus esamose ar buvusiose sodybose. Byloje pareiškėja V. K., turėdama tikslą gauti leidimą statyti statinius žemės sklype, pareiškimu prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos nuosavybės teise valdomame 2,1907 ha žemės sklype buvo gyvenama sodyba, priklausiusi J. D., susidedanti iš gyvenamojo namo, tvarto, daržinės, pirties. Molėtų rajono apylinkės teismas 2009-01-14 sprendimu šį juridinę reikšmę turintį faktą nustatė. Pareiškėja buvo pateikusi Utenos apskrities archyvo pažymą dėl J. D. ūkinio kiemo pastatų, I. K. įmonės sudarytą pareiškėjai priklausančio žemės sklypo planą, planą, kuriame I. K. įmonė pažymėjo galimai buvusių pareiškėjos žemės sklype pastatų vietą, topografinio žemėlapio, išleisto 1952 m. pagal 1950 m. aeronuotrauką, kopiją. Atnaujinus bylos nagrinėjimą V. S. pateikė prašymą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jai nuosavybės teise priklausančiame 1,9000 ha žemės sklype yra buvusi sodyba, susidedanti iš gyvenamojo namo ir ūkinio pastato, kurių išlikę pamatų likučiai yra pažymėti UAB „Vilniaus matininkas“ sudarytame jos žemės sklypo plane, sodybos statinių atstatymo tikslu. V. S. reikalavimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto grindė UAB „Vilniaus matininkas“ sudarytu planu, kuriame nurodytos dvi vietos su užrašu „griuv“, Lietuvos centrinio valstybės archyvo dokumentais, iš kurių matyti, kad Lietuvos generalinės srities gyventojų 1942-05-27 surašymo žiniose yra duomenys apie gyventoją K. D., kad Utenos apskrities žemės rūšiavimo komisijos Vyriausiajai žemės rūšiavimo komisijai 1935-09-25 raštu buvo pateiktas sąrašas, kuriame nurodyta, kad ( - ) žemę valdo „D. B. įp., valdo sūn. K. ir toliau neįskaitomas įrašas“ (8,74), kad „D. A., valdo. D. K. ir J.“ (4,38), topografinio žemėlapio, išleisto 1952 m. pagal aeronuotrauką, kopija ir pagal šį žemėlapį VĮ Registrų centro GIS departamento atliktu pastatų žymėjimu V. S. priklausančio žemės sklypo plane, taip pat pateikė antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kurį surašė antstolis L. J., kuriame buvo nurodyta, kad V. S. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype yra išlikusios dviejų pastatų pamatų liekanos, pastato pamatų liekanos aiškiai matomos nuotraukose, akmenys yra apsamanoję, išsidėstę linijomis pagal buvusio pastato perimetrą. Tiek V. K., tiek V. S. savo reikalavimus įrodinėjo ( - ) vietovės fotoplanais, kurie buvo padaryti remiantis aeronuotraukomis. Iš byloje esančio Molėtų rajono apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 20 d. sprendimo matyti, jog nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjos G. S. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame ( - ) Molėtų r., buvo sodyba, pagal Utenos apskrities archyvo 2005-05-30 pažymą Nr. 716 susidedanti iš 1915 m. pastatyto gyvenamojo namo, 1900 m. pastatyto tvarto, 1920 m. pastatytos daržinės ir 1946 m. pastatytos pirties, kurios dalies pastatų pamatai išliko ir pažymėti antstolės V. Š. sudarytame 2006-06-20 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole (t. 1, b. l. 123-125). 2006-09-20 sprendimas dėl šio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo priimtas remiantis 1950 m. kariniu žemėlapiu, nurodyta, kad šiame žemėlapyje yra pažymėta sodyba, ir sugretinus šį žemėlapį su pareiškėjos žemės sklypo planu matyti, kad ši sodyba buvo pareiškėjai G. S. priklausančiame sklype. Pirmosios instancijos teismas skundžiama 2012-11-19 nutartimi nustatė, kad lyginant ir vertinant 2007-09-28 Utenos apskrities archyvo pažymą Nr. N4-2244 bei to paties archyvo 2005-05-30 pažymą Nr. N4-716 matyti, kad jose yra nurodyti identiški duomenys apie J. D. sodybą, kas rodo, jog šiuo metu, pagal du teismo sprendimus, ( - ) Molėtų r., yra buvusios dvi J. D. priklausiusios sodybos. Tuo tarpu teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, kad J. D. ( - ) Molėtų r., turėjo dvi sodybas. Saugomų teritorijų įstatymo 9 str. 2 d. 8 p. numatyta, kad gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose draudžiama statyti su draustinio steigimo tikslais nesusijusius statinius, išskyrus pastatus esamose ir buvusiose sodybose, kai yra išlikę buvusių statinių ir (ar) sodų liekanų arba kai sodybos yra pažymėtos vietovės ar kituose planuose, taip pat nustatant juridinį faktą. Aplinkos ministro 2003 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 289 patvirtintame Statybos techniniame reglamento STR 1.01.09:2003 5.38 punkte nustatyta, kad sodyba – tai juridiškai įformintas sodybinis žemės sklypas su jame pastatytu gyvenamuoju pastatu (namu) ir jo priklausiniais (ūkiniais, buitiniais, verslo pastatais ir įrenginiais). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuota taisyklė, kad pagrindinis sodybos atitinkamame žemės sklype elementas yra gyvenamasis pastatas. Šioje praktikoje taip pat nurodoma, kad taikant Saugomų teritorijų įstatymo 3 str., 9 str. 2 d. 8 p. sodybos atstatymas galimas tik tuo atveju, kai pareiškėjas siekia atstatyti visą sodybą, o ne atskirus jos pastatus, t. y. jei įgyjant (atkuriant) nuosavybę į žemę buvusios sodybos pastatai patenka į keletą skirtingų žemės valdų, buvusi sodyba gali būti atstatyta tik vienoje iš jų – toje, kurioje buvo gyvenamasis namas ir pagrindiniai pastatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2007; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179/2009 ir kt.). Atsižvelgiant į tai bei į tai, kad teismo posėdžio metu R. S. ir jos atstovai patvirtino (t. 4, b. l. 63), jog R. S. priklausančiame žemės sklype galėjo būti ne tik J. D. sodyba, bet galimai K. D. ar A. G. sodybos, teisėjų kolegija laiko, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad toks reikalavimas, kokį pareiškė ir teisme palaikė R. S. bei jos atstovai, sudaro prielaidas, kad gali būti nustatytas neribotas kiekis sodybų buvimo faktų, neidentifikuojant jų pagal konkrečius savininkus. Tokiu būdu, įvertinat 2006-09-20 (civilinė byla Nr. 2-475-611/2006) ir 2009-01-14 (civilinė byla Nr. 2-20-732/2009) teismų sprendimais nustatytus juridinę reikšmę turinčius faktus, susidaro situacija, kad vykdyti statybas saugomoje teritorijoje galima ne tik viename sklype. Šiuo atveju, vietoj vieno sklypo, kuriame galima atstatyti buvusią sodybą, atsirastų du sklypai. Pažymėtina, jog tokios pozicijos iš esmės laikosi ir suinteresuotas asmuo Labanoro regioninio parko direkcija.

16Esant aukščiau paminėtoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjama byla dėl viešo intereso, išeidamas už atskirojo skundo ribų, panaikina 2009-01-14 ( nurodyta 2008-01-14) Molėtų rajono apylinkės teismo sprendimą, kuriuo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad Molėtų r., ( - ) (dabartinė ( - ) teritorija), nuosavybės teise valdomame 2,1907 ha žemės sklype, Mindūnų kadastrinė vietovė (kadastrinis Nr. 6250/0002:86), unikalus Nr. ( - ), registro Nr. 62/10389, buvo gyvenama sodyba, priklausiusi J. D., susidedanti iš gyvenamojo namo, tvarto, daržinės, pirties, ir priima naują sprendimą – atmesti pareiškėjos V. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Tuo pačiu pagrindu atmestinas pareiškėjos R. S. atstovo prašymas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. S. nuosavybės teise priklausančiame 1,9000 ha žemės sklype (Mindūnų kadastrinė vietovė, kadastrinis Nr. 625000020087, unikalus Nr. ( - ), registro Nr. 62/10388), esančiame Molėtų r., ( - ) (dabar ( - ) kaimo teritorija), yra buvusi sodyba, susidedanti iš gyvenamojo namo ir ūkinio pastato, kurių išlikę pamatų likučiai yra pažymėti UAB „Vilniaus matininkas“ sudarytame jos žemės sklypo (kadastro Nr. 6250-0002-0087) plane. Pažymėtina, kad pareiškėjos R. S. ir V. K., manydamos, kad į jų nuosavybės teise valdomus žemės sklypus patenka buvusi sodyba (yra išlikę buvusių statinių ir (ar) sodų liekanų), priklausiusi J. D., turi teisę prašyti atnaujinti procesą CPK 366 str. 1 d. 7 p. pagrindu civilinėje byloje Nr. 2-475-611/2006. Surinkus įrodymus ir nustačius, kad pareiškėjoms priklausančiuose žemės sklypuose buvo kitiems savininkams priklausiusios sodybos, joms neužkirstas kelias kreiptis į teismą dėl juridinių faktų nustatymo.

17Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą skundo argumentą, jog teismas pakartotinai sprendė dėl proceso atnaujinimo klausimą šioje byloje, kuris jau buvo išspręstas Molėtų rajono apylinkės teismo 2010-06-15 nutartimi. Kaip minėta, Molėtų rajono apylinkės teismas 2010-06-15 nutartimi tenkino R. S. prašymą ir atnaujino procesą civilinėje byloje pagal V. K. pareiškimą CPK 366 str. 1 d. 7 p. pagrindu. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pabrėžta proceso atnaujinimo instituto paskirtis ir reikšmė asmens teisių apsaugai ir pažymėta, kad šis institutas dažniausiai taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo neturi galimybės apginti pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės, t. y. instancinės sistemos, būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007; 2010 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2010; kt.). Šio proceso teisės instituto tikslas toks pats, kaip ir teismo sprendimų instancinės kontrolės mechanizmo – užtikrinti teisingumo vykdymą ir tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėjęs teismo sprendimas (nutartis) nepažeidžia įstatymų saugomų asmens teisių ar teisėtų interesų. Kartu teismų praktika suformuota aiškinant proceso atnaujinimo institutą taip, kad jis nebūtų priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2006; 2010 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2010; kt.). Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas įvertino bylos įrodymus (įtraukus į procesą R. S.) iš naujo ir dėl jų pasisakė nepažeisdamas proceso atnaujinimo, kaip savarankiškos civilinio proceso stadijos, instituto paskirties. O būtent, teismas, įvertinęs įrodymų visumą, konstatavo, kad 2009-01-14 Molėtų rajono apylinkės teisme priimtu sprendimu nebuvo nuspręsta dėl R. S. teisių, dėl ko laikė R. S. prašymą dėl proceso atnaujinimo ir 2009-01-14 Molėtų rajono apylinkės teismo sprendimo panaikinimo yra nepagrįstas.

18Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su skundo argumentu, jog nepagrįstai nutarta R. S. atstovo pareiškimą dėl sodybos buvimo vietos juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo palikti nenagrinėtu. CPK 296 str. išvardinti pareiškimo palikimo nenagrinėto pagrindai. Tuo tarpu iš pirmosios instancijos teismo nutarties motyvų akivaizdu, jog šioje dalyje teismas iš esmės pasisakė dėl tokio reikalavimo nepagrįstumo, todėl turėjo prašymą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą atmesti.

19Teisėjų kolegija atmeta apelianto išreikštą valią atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. CPK 321 str. nustatyta, kad apeliacinis (atskirasis) skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus išimtis, nurodytas CPK 322 str.: jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame (atskirajame) skunde, atsiliepime į apeliacinį (atskirąjį) skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio (atskirojo) skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui neprivalomas (CPK 322 str.). Taigi bylos šalies ar šalių prašymas nagrinėti bylą apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka apeliacinės instancijos teismo neįpareigoja. Atskirajame skunde pareiškėjos R. S. atstovas nenurodo jokio pagrindo, kodėl teismas turėtų bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad bylai reikšmingos aplinkybės išdėstytos byloje esančiuose procesiniuose dokumentuose, pirmosios instancijos teismui buvo pateikti įrodymai, kuriais šalys grindė savo reikalavimus ir atsikirtimus, šalių ir jų atstovų paaiškinimai užfiksuoti teismo posėdžių protokoluose. Tokiu būdu, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pripažinti žodinio bylos nagrinėjimo būtinu.

20Vadovaujantis CPK 93 str. 1 d., šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad abiejų pareiškėjų prašymai nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus yra atmesti, į tai, kad, nors apeliacinės instancijos teismui R. S. pateikė prašymą dėl išlaidų priteisimo advokato pagalbai apmokėti, kurios atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, tačiau pagrindinis reikalavimas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. S. nuosavybės teise priklausančiame 1,9000 ha žemės sklype, esančiame Molėtų r., ( - ) k., yra buvusi sodyba, susidedanti iš gyvenamojo namo ir ūkinio pastato, atmetamas, kiekvienos šalies bylinėjimosi išlaidas palieka šalims ir jų nepriteisia.

21Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 371 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

22Zarasų rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 19 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.

23Panaikinti Molėtų rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 14 d. sprendimą, kuriuo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad Molėtų r., ( - ) (dabartinė ( - ) teritorija), nuosavybės teise valdomame 2,1907 ha žemės sklype, Mindūnų kadastrinė vietovė (kadastrinis Nr. 6250/0002:86), unikalus Nr. ( - ), registro Nr. 62/10389, buvo gyvenama sodyba, priklausiusi J. D., susidedanti iš gyvenamojo namo, tvarto, daržinės, pirties (juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas sodybos statinių atstatymo klausimui spręsti), ir pareiškėjos V. K. prašymą atmesti.

24R. S. prašymą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo (nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jai nuosavybės teise priklausančiame 1,9000 ha žemės sklype (Mindūnų kadastrinė vietovė, kadastrinis Nr. 625000020087, unikalus Nr. ( - ), registro Nr. 62/10388), esančiame Molėtų r., ( - ) (dabar ( - ) kaimo teritorija), yra buvusi sodyba, susidedanti iš gyvenamojo namo ir ūkinio pastato, kurių išlikę pamatų likučiai yra pažymėti UAB „Vilniaus matininkas“ sudarytame jos žemės sklypo (kadastro Nr. 6250-0002-0087) plane, sodybos statinių atstatymo tikslu) atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. pareiškėja V. K. 2008-06-25 kreipėsi į teismą su pareiškimu ir prašė... 3. Molėtų rajono apylinkės teismas 2009 m. sausio 14 d. sprendimu (sprendime... 4. Molėtų rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos R. S.... 5. Pareiškėja R. S. pateikė teismui pareiškimą, kuriuo prašė V. K.... 6. Molėtų rajono apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 26 d. sprendimu Molėtų... 7. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. lapkričio 8 d. nutartimi Molėtų rajono... 8. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gruodžio 12 d. nutartimi, atsižvelgdamas... 9. Zarasų rajono apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 19 d. nutartimi R. S.... 10. Atskiruoju skundu pareiškėjos R. S. atstovas prašo panaikinti Zarasų rajono... 11. Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėjos V. K. atstovas prašo... 12. Atsiliepimais į atskirąjį skundą suinteresuoti asmenys Valstybinės... 13. Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo... 14. Pagal CPK 320 str. 1 ir 2 d. nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės... 15. Byloje nustatyta, kad pareiškėjoms V. K. ir V. S. nuosavybės teise priklauso... 16. Esant aukščiau paminėtoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas,... 17. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą skundo argumentą, jog teismas... 18. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su skundo argumentu, jog nepagrįstai... 19. Teisėjų kolegija atmeta apelianto išreikštą valią atskirąjį skundą... 20. Vadovaujantis CPK 93 str. 1 d., šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos... 21. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 22. Zarasų rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 19 d. nutartį panaikinti... 23. Panaikinti Molėtų rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 14 d. sprendimą,... 24. R. S. prašymą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo (nustatyti...