Byla e2A-1664-480/2017
Dėl komisijos sprendimo panaikinimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino, Dianos Labokaitės ir Albinos Rimdeikaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo D. B. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-320-292/2017 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ patikslintą ieškinį atsakovams D. B. ir Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus skyriaus Darbo ginčų komisijai dėl komisijos sprendimo panaikinimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.Ginčo esmė

5

  1. Ieškovė UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie SADM Alytaus skyriaus Darbo ginčų komisijos (toliau - Darbo ginčų komisija) 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimą Nr. DGKS-5119 bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad Darbo ginčų komisijos sprendimu buvo nuspręsta ieškovės darbuotojo D. B. prašymą tenkinti ir panaikinti UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ 2016 m. rugpjūčio 21 d. įsakymo 2 punktą dėl pareigybinio atlyginimo priedo nemokėjimo atsakovui iki 2017 m. sausio 1 d. Ieškovė mano, kad sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, komisija neteisingai kvalifikavo darbo ginčo santykį, neatskleidė bylos esmės, netinkamai aiškino ir taikė darbo teisės normas, reglamentuojančias priedo darbuotojui skyrimą, nepaisė suformuotos teisminės praktikos, šališkai vertino atsakovo paaiškinimus, Centro argumentus atmetė, nenurodydami priežasties. Ieškovės su atsakovu 2014 m. rugsėjo 12 d. sudarytoje darbo sutartyje darbuotojui nustatytas darbo užmokestis - valandinis darbo įkainis, darbo užmokestį mokant du kartus per mėnesį. Joje priemokų ir/ar priedų skyrimas ir apskaičiavimas susietas su konkrečiu įmonės administracijos aktu – 2009 m. balandžio 27 d. centro vadovo įsakymu patvirtintais Darbo apmokėjimo nuostatais, kuriuose numatyta, kad centro darbuotojams be pareiginio atlyginimo gali būti skiriami iki 100 procentų pareiginio atlyginimo dydžio priemokos ir priedai, o visi priedai ir priemokos gali būti mažinami ir panaikinami, jeigu pablogėja atitinkamo darbuotojo darbo rezultatai arba jis nevykdo pavestų darbų. Atsakovas neginčijo 2016 m. rugpjūčio 31 d. Centro direktoriaus įsakymu jam paskirtos drausminės nuobaudos už neatvykimą į darbą visą darbo dieną be pateisinamos priežasties, todėl akivaizdu, kad atsakovas, neatvykdamas į darbą visą darbo dieną be pateisinamos priežasties, nevykdė jam pavestų darbų, todėl darbdavys turėjo teisinį ir faktinį pagrindą panaikinti jam priedo mokėjimą.
  2. Atsakovas D. B. ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsakovas nurodė, kad ieškovė, nemokėdama jam priedo, nesilaikė nuostatų laikytis įstatymų, veikti sąžiningai ir laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų, ignoravo DK įtvirtintą draudimą už vieną darbo drausmės pažeidimą skirti tik vieną drausminę nuobaudą. Aplinkybė, kad pirmąją darbo dieną darbdavio bendrovėje direktoriaus įsakymu buvo paskirtas 15 procentų pareigybinio atlyginimo priedas yra pagrindas pripažinti paskirtą priedą darbo užmokesčio dalimi. Tai, kad įsakyme nenurodytas konkretus priedo skyrimo pagrindas, patvirtina teiginius, kad priedas yra darbo užmokesčio dalis. Ieškovė Darbo ginčų komisijos sprendimo argumentų nenuneigė, nepateikė detalios priedų prie darbo užmokesčio skyrimo tvarkos, dydžio nustatymo kriterijų sąrašo, priedų galiojimo termino apibrėžimo sąlygų, kriterijų, kurie gali lemti priedo sumažinimą, nemokėjimą, nemokėjimo trukmę pagrindžiančias aplinkybes, nenuginčijo priedo paskirties. Pati darbdavio diskrecijos teisė mokėti darbuotojams priedus, premijas neginčijama, tačiau akcentuotinas skirtingas priedo, kaip darbo užmokesčio sudedamosios dalies, ir premijos, kaip skatinimo priemonės, reglamentavimas. Priedas kaip darbo užmokesčio dalis yra saugoma DK 120 str. reglamentavimu, nes darbo užmokesčio sumažinimas turi būti griežtai reglamentuotas, ir laikomasi visų būtinų procedūrų. Ši tvarka buvo pažeista, todėl pagrįstai darbdavio įsakymo 2 punktą Darbo ginčų komisija pripažino neteisėtu ir panaikino.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7

  1. Alytaus rajono apylinkės teismas 2017 m. balandžio 7 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, panaikino Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie SADM Alytaus skyriaus Darbo ginčų komisijos 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimą Nr. DGKS-5119, priteisė iš D. B. UAB „Alytaus regiono atliekų valdymo centras“ naudai 300 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
  2. Teismas nustatė, kad su atsakovu 2014 m. rugsėjo 12 d. buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis ir atsakovas priimtas dirbti biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo padalinio mechanizatoriumi - mašinistu, o darbdavys įsipareigojo atsakovui mokėti 14,02 Lt valandinį darbo įkainį, jam dirbant pagal slenkantį darbo grafiką, taikant suminę darbo laiko apskaitą ir neviršijant 48 darbo valandų per savaitę. Darbo sutartyje taip pat pažymėta, kad įmonėje galioja 2012 m. gegužės 25 d. kolektyvinė darbo sutartis Nr. 1. Kolektyvinės sutarties IV skyriaus 5 ir 6 punktai numato, kokiais atvejais gali būti mokami prie tarnybinio atlyginimo priedai, priemokos ir vienkartinės išmokos. 2009 m. balandžio 27 d. direktoriaus įsakymu Nr. V-74 patvirtinti Darbo apmokėjimo tvarkos nuostatai, kurių IV dalyje nustatyta, kad darbuotojams be pareigybinio atlyginimo gali būti skiriami iki 100 procentų pareigybinio atlyginimo dydžio priemokos ir priedai, o nurodyto skyriaus 16 p. numato, kad visi priedai ir priemokos gali būti mažinami ir panaikinami, jeigu pablogėja atitinkamo darbuotojo darbo rezultatai arba jis nevykdo pavestų darbų.
  3. 2016 m. rugpjūčio 31 d. UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ direktoriaus įsakymu Nr. V-172 atsakovui paskirta drausminė nuobauda - papeikimas už neatvykimą į darbą be pateisinamos priežasties. Tuo pačiu įsakymu nurodyta Finansų ir apskaitos padaliniui nemokėti D. B. pareigybinio atlyginimo priedo iki 2017 m. sausio 1 d. Ginčijamu Darbo ginčų komisijos sprendimu nuspęsta panaikinti UAB „Alytaus regiono atliekų centras“ direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 31 d. įsakymo 2 punktą dėl pareiginio atlyginimo priedo nemokėjimo atsakovui.
  4. Teismas nurodė, kad jis nėra apeliacinė instancija Darbo ginčų komisijos priimto sprendimo atžvilgiu ir teismui nėra suteikta teisė priimti sprendimą už darbo ginčų komisiją, todėl darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimas tuo pačių reikštų, kad D. B. prašymas, pateiktas darbo ginčų komisijai lieka nepatenkintas. Todėl Darbo ginčų komisija negali būti atsakovu byloje, nors reikalavimas panaikinti darbo ginčų komisijos sprendimą ir nukreiptas į komisiją.
  5. Teismas nurodė, kad darbo sutartimi buvo sulygtas konkretus valandinis darbo užmokestis pagal suminę darbo laiko apskaitą, o priedas paskirtas darbdavio įsakymu, remiantis lokaliniu aktu - Darbo apmokėjimo tvarkos Nuostatais, kurie neprieštarauja kolektyvinei sutarčiai, kuri reguliuodama darbo apmokėjimo sąlygas taip pat nukreipia į Nuostatus. Tai, kad įsakymu (bet ne darbo sutartimi) buvo paskirtas priedas (ieškovės teigimu, už veiklos efektyvumą), neprieštarauja nei įstatymų nei lokalinių aktų nuostatams, nes darbdavys turi teisę formuoti darbo užmokestį, priklausomai nuo darbuotojo veiklos efektyvumo, skatindamas jį dirbti efektyviai ir tai, kad priedas buvo nustatytas darbo sutarties sudarymo dieną, nesuteikia pagrindo teigti, kad priedas yra sudėtinė darbo užmokesčio dalis. Šiuo atveju taikytina kasacinio teismo praktika, nurodyta ieškovės, kad sąlygos, kurios įtvirtintos ne pačioje darbo sutartyje, bet nuostatuose, įmonės vadovo įsakymuose, kituose administracijos aktuose, tampa neatskiriama darbo sutarties dalimi tik tuo atveju, kai darbo sutartyje yra nuoroda į konkretų aktą, t. y. kai abi sutarties šalys susitarė to akto nuostatas laikyti sutarties sąlygomis. Darbo sutartyje nenurodytos jokios lokalinio akto nuostatos kaip neatskiriama darbo sutarties dalis dėl darbo užmokesčio mokėjimo. Todėl negali būti keičiamos be rašytinio darbuotojo sutikimo darbo sutartimi sulygtas darbo užmokestis, ko nėra šiuo atveju (DK 120 str. 3 d.).
  6. Teismas sprendė, kad pareiginio atlyginimo priedo nemokėjimas iki tam tikro termino negali būti laikomas drausmine nuobauda, nes nemokėjimas numatytas Nuostatų 16 p. ir jį paskyrus už veiklos efektyvumą, jis gali būti nemokamas, jeigu pablogėja darbuotojo darbo rezultatai arba jis nevykdo pavestų darbų. Atsakovo nebuvimas darbe visą darbo dieną, už ką jam paskirta drausminė nuobauda - papeikimas, rodo, kad jis visą darbo dieną nevykdė jam pavestų ir darbo sutartimi sulygtų pareigų, o tai rodo ir blogus jo darbo rezultatus.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9

  1. Apeliaciniu skundu atsakovas D. B. prašo panaikinti 2017-04-07 Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teismas visiškai neatsižvelgė į apelianto nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, netinkamai aiškino ir taikė teisės normas. Teismas nepagrįstai vadovavosi tik ieškovės išdėstytais argumentais ir nurodoma teismų praktika, neaptarė atsakovo nurodomos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos netaikymo šioje byloje aplinkybių.
    2. Teismas, nevertinant viso Kolektyvinės sutarties turinio, nepagrįstai susiejo Kolektyvinės sutarties IV skyriaus 5 ir 6 punktus. 5 punkte nurodoma, kokie priedai ir priemokos gali būti mokami prie tarnybinio atlyginimo, o 6 punkte nurodomos, kokios gali būti skiriamos vienkartinės išmokos, kurios savo prasme prilygintinos premijoms, kaip skatinimo priemonei. 2014 m. rugsėjo 15 d. direktoriaus įsakymu apeliantui ir dar keturiems darbuotojams nuo 2014 m. rugsėjo 15 d. paskirtas 15 procentų pareigybinio atlyginimo priedas. 5 punkte tokio priedo - pareigybinio atlyginimo – nėra, todėl laikytina, kad paskirtas priedas buvo sudedamoji darbo užmokesčio dalis.
    3. Teismas neįvertino aplinkybės, kad papildomą darbo užmokesčio dalį apeliantas gavo ilgą laiką: nuo 2014 m. rugsėjo 15 d. iki 2016 metų rugpjūčio mėnesio. Tai patvirtina, kad priedas buvo darbo užmokesčio dalimi. Todėl nėra pagrindo vadovautis Darbo apmokėjimo nuostatų IV skyriaus 16 punktu ir spręsti apie darbdavio teisę sumažinti ar panaikinti priedus ir priemokas. Šiuo atveju nebuvo nurodytas priedo skyrimo konkretus pagrindas ir jo nemokėjimo pagrindas.
    4. Teismas nepagrįstai vadovavosi ieškovės teiginiais, jog darbo sutartimi buvo sulygtas konkretus valandinis darbo užmokestis, darbo sutartyje nenurodant mokamo priedo ir esą tai neprieštarauja lokaliniams aktams. Darbdavio parengtą darbo sutartį pasirašo darbuotojas. 2014 m. rugsėjo 15 d. įsakymu paskirtas 15 procentų priedas turėjo būti įrašytas darbo sutartyje. Darbdavys, netinkamai vykdęs savo pareigą papildyti darbo sutartį, negali savo neveikimo pateikti kaip teisėtos apelianto atžvilgiu taikytos materialinės priemonės. Darbo sutartyje nėra nuorodos į Darbo apmokėjimo tvarkos nuostatus.
    5. Teismas nepagrįstai vadovavosi ieškovės nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi civilinėje byloje Nr.3K-3-300/2007, nes nurodytoje nutartyje nagrinėjamas ginčas nėra tapatus apelianto atvejui.
    6. Teismas netinkamai taikė ir aiškino DK 239 straipsnį, nepagrįstai sprendė, kad pareiginio atlyginimo priedo nemokėjimas negali būti laikomas drausmine nuobauda. Darbdavys tuo pačiu įsakymu skirdamas drausminę nuobaudą ir nuspręsdamas penkis mėnesius nemokėti priedo, tiesiogiai susieja drausminę nuobaudą su materialinėmis pasekmėmis, akivaizdžiai už vieną darbo drausmės pažeidimą bausdamas du kartus.
    7. Teismas turėjo pareigą įvertinti ieškovės sąžiningumą darbo teisiniuose santykiuose. Apelianto nurodyta aplinkybė, kad sudarant darbo sutartį jam susipažinimui buvo pateiktas ne vienas dokumentas, tačiau pačių dokumentų jis negavo, yra svarbi darbuotojo teisių realizavimui. Nei kolektyvinė sutartis, nei darbo tvarkos taisyklės, nei darbo apmokėjimo tvarkos nuostatai nėra skelbiami viešai, todėl nėra galimybės su jais susipažinti pakartotinai. Darbo tvarkos taisyklės nepasirašytos įmonės vadovo, nepatvirtintos įmonės antspaudu.
    8. Teismas neatskleidė ieškinio esmės, neįvertino visų faktinių ir teisinių aplinkybių, pažeidė viseto principą, nesiėmė priemonių, kad būtų užtikrintas ir įgyvendintas teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principas, tinkamai įvertinti šalių tarpusavio santykiai, šalių sąžiningumas, tinkamas faktinių ir teisinių aplinkybių įvertinimas. Neatsižvelgta į tai, kad darbuotojas yra silpnesnė darbo teisinių santykių šalis.
  2. Ieškovė UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“, atstovaujama advokato Virgilijaus Kaupo, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
    1. Teismo sprendimas yra teisėtas, pagrįstas ir teisingas, priimtas teisingai aiškinant teisės normas ir taikant suformuotą teisminę praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 27 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-300/2007, 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-602/2008).
    2. Teismas teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes ir nustatė, kad visi priedai ir priemokos gali būti mažinami arba panaikinami, jeigu pablogėja atitinkamo darbuotojo darbo rezultatai arba jis nevykdo pavestų darbų. Teismas pagrįstai aplinkybę, kad atsakovas, neatvykdamas į darbą visą darbo dieną be pateisinamos priežasties, nevykdė jam pavestų darbų, pripažino, kaip teisinį (Darbo apmokėjimo tvarkos nuostatų 16 p.) ir faktinį pagrindą darbdaviui panaikinti (terminuotai) D. B. priedo mokėjimą.
    3. Darbo apmokėjimo tvarkos nuostatuose nebuvo nustatyta aiškių tokio priedo skyrimo ir dydžio nustatymo kriterijų, nebuvo nurodyta iš anksto nustatytų rodiklių ar konkrečių apelianto veiklos rezultatų, nuo kurių būtų tiesiogiai priklausęs jam mokėtinas priedas ir jo dydis. Darbdaviui buvo suteikta diskrecijos teisė vienasmeniškai įvertinti darbuotojo atliekamo darbo kiekį ir kokybę, numatyta galimybė sumažinti jau nustatyto priedo dydį arba jį visiškai panaikinti, jeigu pablogėja darbuotojo darbo rezultatai arba šis nevykdo pavestų darbų. Esant tokiam priedo skyrimo sureguliavimui darbdavio lokaliniame akte, traktuoti apeliantui nustatytą priedą kaip darbo sutarties sąlygą, kurios negalima pakeisti be darbuotojo sutikimo, nėra teisinių prielaidų.
    4. Apeliantas savo skundą, kaip ir Darbo ginčų komisija savo sprendimą (vėliau teismo panaikintą), iš esmės grindžia vien Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2009 atskirais teiginiais dėl premijos kaip darbo užmokesčio sudėtinės dalies, skyrimo tvarkos. Tačiau minėtoje nutartyje suformuoti išaiškinimai suformuluoti savo faktinėmis aplinkybėmis skirtingoje byloje nei nagrinėjama byla, be to, teismas paliko galioti Kauno apygardos teismo sprendimą, kuriuo šis teismas padarė išvadą, jog darbdavys neprisiėmė įsipareigojimų mokėti pastovaus dydžio kasmetines premijas per visą sutarties galiojimo laiką, kaip darbo užmokestį.

10Teisėjų kolegija

konstatuoja:

11IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12

  1. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
  2. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).
  3. Byloje nustatyta, kad 2016-08-31 UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro (toliau – Centras arba ieškovas) direktoriaus įsakymu Nr. V-172 atsakovui D. B. (toliau – atsakovas arba apeliantas) paskirta drausminė nuobauda - papeikimas už neatvykimą į darbą be pateisinamos priežasties. To paties įsakymo 2 punkte nurodyta Finansų ir apskaitos padaliniui nemokėti D. B. pareigybinio atlyginimo priedo iki 2017-01-01. Atsakovas Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus skyriaus Darbo ginčų komisijai (toliau – Darbo ginčų komisija) 2016-10-23 prašymu apskundė įsakymo dalį dėl pareiginio atlyginimo priedo nemokėjimo ir prašė panaikinti įsakymo punktą. 2016-11-15 sprendimu Darbo ginčų komisija nusprendė panaikinti UAB Alytaus regiono atliekų centro direktoriaus 2016-08-31 įsakymo Nr. V-172 2 punktą dėl pareiginio atlyginimo priedo nemokėjimo atsakovui D. B.. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas panaikino minėtą Darbo ginčų komisijos sprendimą.
  4. Byloje kilo ginčas iš esmės dėl to, ar tinkamai buvo taikytos materialinės teisės normos, reglamentuojančios pagal darbo sutartį dirbančiam darbuotojui priedo mokėjimą ir ar teisėtas darbdavio sprendimas laikinai nemokėti šio priedo. Teisėjų kolegija pažymi, kad tam, jog tinkamai buvo taikomos šios materialinės teisės normos, byloje turi būti nustatytos aplinkybės, ar apeliantui mokėtinas priedas buvo sudėtinė darbo užmokesčio dalis, ar ne.
  5. Ieškovo ir atsakovo 2014-09-12 sudarytos darbo sutarties Nr. 141 3 punkte numatyta, kad darbdavys įsipareigoja mokėti darbuotojui 14,02 Lt valandinį darbo įkainį, darbo užmokestis mokamas 2 kartus per mėnesį: 15-16 ir 30-31 dienomis; šiame punkte numatytas darbo užmokestis ir jo mokėjimo sąlygos gali būti keičiamos tik šalių susitarimu (išskyrus atvejus, numatytus Lietuvos Respublikos darbo kodekso 120 straipsnio 3 dalyje). Darbo dienos (pamainos, darbo savaitės) trukmė nustatoma pagal slenkantį darbo grafiką, neviršijant 48 valandų per savaitę (Darbo sutarties 5 punktas). Darbo sutarties 12 punktu šalys numatė, kad įmonėje galioja Kolektyvinė sutartis Nr. 1.
  6. Centro direktoriaus 2014-09-15 įsakymu Nr. V-119, vadovaujantis DK, UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro direktoriaus 2009-04-27 įsakymu Nr. V-74 patvirtintais darbo apmokėjimo tvarkos nuostatais (toliau – Nuostatai) ir 2012-05-25 Bendrovės Kolektyvinės sutarties Nr. 1 IV skyriaus 5 punktu (2012-05-25 Bendrovės darbuotojų susirinkimo protokolas Nr. DS-12), nustatytas 15 proc. pareiginio atlyginimo priedas bendrovės biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo padalinio darbuotojams, jų tarpe ir atsakovui D. B., nuo 2014-09-15.
  7. Darbo kodekso (toliau - DK; nutartyje taikoma ginčui aktuali iki 2017-07-01 galiojusio DK redakcija) 186 straipsnyje nurodyta, kad darbo užmokestis yra atlyginimas už darbą, darbuotojo atliekamą pagal darbo sutartį; darbo užmokestis apima pagrindinį darbo užmokestį ir visus papildomus uždarbius, bet kokiu būdu darbdavio išmokamus darbuotojui už jo atliktą darbą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad darbo užmokestis apima tiek pagrindinį darbo užmokestį, tiek ir visus papildomus uždarbius, bet kokiu būdu darbdavio išmokamus darbuotojui už jo atliktą darbą pagal iš anksto nustatytus rodiklius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2009). Šalims sutarus dėl darbo užmokesčio, jo dydis, sudėtinės dalys sutartyje turi būti nurodomos taip, kad būtų aiškios abiem šalims ir atitiktų suderintą jų valią. Aptariamas teisinis reglamentavimas suponuoja tai, kad darbo užmokestį sudaro dvi dalys – tarifinis atlygis ir premijos, priedai, priemokos. Tarifinis atlygis – tai fiksuotas pinigų kiekis už darbą einant konkrečias pareigas per valandą ar mėnesį esant normalioms darbo sąlygoms. Premijos, priedai, priemokos – tai kintamoji darbo užmokesčio dalis, nustatoma atsižvelgiant į darbuotojo profesines savybes, jo atliekamo darbo kokybę ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-602/2008).
  8. Ieškovo Kolektyvinės sutarties, su kuria atsakovas supažindintas pasirašytinai 2014-09-12, IV skyriaus „Darbo užmokestis ir paskatos“ 1 punkte numatyta, kad apmokėjimas už darbą organizuojamas vadovaujantis LR DK, Darbdavio patvirtintais darbuotojų darbo apmokėjimo nuostatais ir kitais norminiais dokumentais bei jų nustatyta darbo apmokėjimo tvarka, bei darbo sutartimi. Kolektyvinės sutarties IV skyriaus 5 ir 6 punktai numato, kokiais atvejais gali būti mokami priedai prie tarnybinio atlyginimo, priemokos ir vienkartinės išmokos. Nuostatų I dalies „Bendrosios nuostatos“ 1.2 pateikiama darbo užmokesčio sąvoka, jog darbo užmokestis – visos darbuotojo pajamos, gaunamos už darbą, atliekamą pagal darbo sutartį su UAB „ARATC“, t. y. pareigybinis atlyginimas, visi priedai, priemokos, o 1.4 punkte priedai ir priemokos apibūdinami kaip darbo užmokesčio sudedamoji dalis, mokama už darbuotojo einamas vadovaujančiąsias pareigas, už aukštą kvalifikaciją, išsimokslinimą, skubių, svarbių ar sudėtingų darbų (užduočių) atlikimą, už veiklos efektyvumą, darbo stažą, tiesiogiai susijusį su darbu, už papildomus darbus, už laikinai nesančių darbuotojų funkcijų (pareigų) vykdymą, už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą. Nuostatų IV dalies „Priedai ir priemokos“ 12 punkte nustatyta, kad darbuotojams be pareigybinio atlyginimo gali būti skiriami iki 100 procentų pareigybinio atlyginimo dydžio priemokos ir priedai ir to paties punkto 12.1 – 12.11 papunkčiuose nurodyti jų skyrimo pagrindai.
  9. Jau minėtu (nutarties 17 punktas) Centro direktoriaus 2014-09-15 įsakymu Nr. V-119 apeliantui paskirtas priedas yra besąlyginis, jame nėra nurodytas konkretus priedo skyrimo ir mokėjimo pagrindas (Nuostatų 12. 1 – 12.11 papunkčiai), vadinasi, šio priedo skyrimas ir mokėjimas nebuvo priklausomas nuo darbo rezultatų, efektyvaus darbo laiko naudojimo ir pan. Įsakymas skirti priedą buvo priimtas darbuotojo pirmąją darbo dieną (Darbo sutarties 15 punktas), kas leidžia daryti išvadą, jog darbdavys, nuspręsdamas mokėti priedą, dar negalėjo vertinti darbuotojo darbo rezultatų. Ieškovo 2016-10-17 pažyma apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas rodo, kad apeliantui nuo 2014-09-15 iki 2016 m. rugpjūčio mėn. (t. y. iki ginčo įsakymo priėmimo) buvo mokamas darbo sutartimi sulygtas darbo užmokestis ir priedas pagal įsakymą (šis priedas sudaro 15 procentų darbo užmokesčio pagal sutartį). Šios byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atsakovui buvo mokamas priedas kaip sudėtinė darbo užmokesčio dalis, priklausomai nuo atsakovo dirbto laiko pagal darbo sutartį.
  10. Teisėjų kolegijos manymu, pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias darbo sutarties aiškinimą. Darbo įstatymai nenumato sutarčių aiškinimo taisyklių, todėl, aiškinant darbo sutartyje išreikštą šalių valią, vadovaujantis DK 9 straipsnio 2 dalimi, reglamentuojančia kitų teisės šakų normų taikymą pagal analogiją, atsižvelgtina į CK 6.193–6.195 straipsniuose nustatytas sutarčių aiškinimo taisykles bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Be to, aiškinant sutartį būtina atsižvelgti į kiekvienos sutarties ypatumus ir šalių teisinių santykių specifiką. Šioje byloje tokie ypatumai – su darbo teisiniais santykiais susiję sutarties šalių bruožai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2011).
  11. Nagrinėjamu atveju atsakovas yra silpnesnioji darbo teisinių santykių šalis ir negali įtakoti sudėtinės darbo užmokesčio dalies – priedo nustatymo darbo sutartimi. Pagal DK 99 straipsnio 3 dalį už tinkamą darbo sutarties sudarymą ir įforminimą atsako darbdavys, todėl vien aplinkybė, kad darbo sutartimi ieškovas įsipareigojo mokėti atsakovui 14,02 Lt valandinį darbo įkainį ir priedo mokėjimas nenustatytas, neduoda pagrindo spręsti, kad šalys nebuvo susitarusios dėl priedo, kaip darbo užmokesčio dalies, mokėjimo.
  12. Nustačius, kad atsakovui mokėtas priedas buvo darbo užmokesčio sudėtinė dalis, Centro direktoriaus 2016-08-31 įsakymo Nr. V-172 2 punktas nemokėti D. B. pareigybinio atlyginimo priedo iki 2017-01-01, laikytinas neteisėtu, nes Darbo kodekso 224 straipsnyje nustatyta, kad išskaitos iš darbo užmokesčio gali būti daromos tik įstatymų nustatytais atvejais (grąžinti avansą, apmokėti už neatidirbtas atostogų dienas, skaičiavimo klaidos ištaisymas, materialinės žalos atlyginimas). Kiti išskaitų iš darbo užmokesčio atvejai yra neleistini.
  13. Darbdavys, ginčijama įsakymo dalimi nurodęs Finansų ir apskaitos padaliniui nemokėti apeliantui pareiginio atlyginimo priedo iki 2017-01-01, pažeidė DK 120 straipsnio 3 dalies nuostatas ir toks pažeidimas sudaro pagrindą panaikinti 2016-08-31 įsakymo Nr. V-172 2 punktą.
  14. Visi aukščiau teisėjų kolegijos nutartyje ištirti įrodymai ir tuo pagrindu nustatytos faktinės aplinkybės bei aptartas teisinis reglamentavimas leidžia daryti išvadą, kad Darbo ginčų komisija, priešingai nei pirmosios instancijos teismas, teisingai sprendė, kad priedas, mokamas UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro mašinistams, tame tarpe ir atsakovui, yra sudėtinė darbo užmokesčio dalis (DK 186 straipsnio 2 dalis), nes įtrauktas į darbo apmokėjimą kaip savarankiška dalis, <...> mokamas kaip atlyginimas už darbo funkcijas, o ne kaip skatinamoji priemonė, nukreipta į ateitį, todėl ieškovo (nagrinėjamoje byloje – atsakovo) prašymas dėl atsakovo (nagrinėjamu atveju – ieškovo) 2016-08-31 įsakymo Nr. V-172, 2 punkto panaikinimo, kuriuo nurodyta nemokėti ieškovui (nagrinėjamu atveju – atsakovui) pareigybinio atlyginimo priedo iki 2017-01-01, tenkintinas.
  15. Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Todėl kiti teisinės reikšmės neturintys apeliacinio skundo argumentai plačiau neaptariami.
  16. Apibendrindama teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino procesines ir materialines teisės normas, todėl esant tokioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieškinį atmesti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
  17. Teismų praktikoje laikomasi taisyklės, kad bylinėjimosi išlaidos paskirstomos priklausomai nuo visos bylos baigties, o ne nuo atskiro procesinio veiksmo byloje rezultato (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-66-686/2016).
  18. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką reglamentuoja CPK 93, 94, 96, 961, 98 straipsnių nuostatos. CPK 93 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos nagrinėti iš naujo, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
  19. Panaikinus sprendimą ir ieškinį atmetus, panaikintina ir ta sprendimo dalis, kuria iš atsakovo D. B. ieškovui priteistos 300 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti ir 4,62 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, bei 41 Eur žyminis mokestis valstybei. Tenkinus atsakovo D. B. apeliacinį skundą ir ieškinį atmetus, ieškovui jo sumokėtas žyminis mokestis paduodant ieškinį nepriteistinas, o iš jo valstybei priteistina 75 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, nuo kurio mokėjimo atsakovas (apeliantas) D. B. atleistas (CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 4 ir 7 dalys, 83 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 96 straipsnio 1 dalis). Ieškinį atmetus ir tenkinus atsakovo apeliacinį skundą, ieškovui jo turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalys). Byloje taip pat nustatyta, jog atsakovas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu turėjo 300 Eur, o rengiant apeliacinį skundą 180 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, pateikė šias išlaidas patvirtinančius įrodymus, jas prašo priteisti. Atsižvelgiant į tai, kad šios atsakovo turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti (iš viso 480 eurų) neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (Rekomendacijų 8.2, 8.19, 8.9 p.), jos priteisiamos iš bylą pralaimėjusios šalies – ieškovo. Iš ieškovo valstybei taip pat priteistina 4,62 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.).

13Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

14Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 7 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo uždarosios akcinės bendrovės Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro ieškinį atmesti.

15Priteisti iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro, j. a. k. 250135860, atsakovui D. B., a. k. ( - ) 480 (keturis šimtus aštuoniasdešimt) Eur bylinėjimosi išlaidų.

16Priteisti iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro, j. a. k. 250135860, valstybei 75,00 (septyniasdešimt penkis) Eur žyminio mokesčio ir 4,62 Eur (keturis eurus 62 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant jas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. ( - ), „Swedbank“, AB, kodas 73000, įmokos kodas 5660.

17Šis Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai