Byla 2A-39-430/2018

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laimos Ribokaitės ir Tomo Venckaus,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų L. V., V. V., trečiųjų asmenų H. P., J. P. bei trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus apeliacinius skundus dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų L. V. ir V. V. ieškinį atsakovams J. B., A. B. dėl atlygintinio kelio servituto nustatymo, bei atsakovų J. B., A. B. priešieškinį dėl įsakymo panaikinimo ir Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų: Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, H. P., J. P..

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. I. L. V. ir V. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami nustatyti 123 kv. m kelio servitutą – teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus atsakovams J. B. ir A. B. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (kadastrinis Nr. ( - )) ( - ), pagal matininko V. K. 2016 m. vasario 23 d. parengtą žemės sklypo plano pasiūlymą, priteisiant už servituto nustatymą atsakovams iš ieškovų vienkartinę 1000 Eur kompensaciją.
  1. Ieškinyje nurodė, kad ieškovė L. V. kartu su trečiuoju asmeniu H. P. įgijo iš Lietuvos Respublikos valstybės 2896 kv. m (0,2896 ha) ploto žemės sklypą (kadastrinis Nr. ( - )) ( - ). Savo žemės sklypo dalį ieškovė L. V. įgijo bendrosios jungtinės nuosavybės teise su sutuoktiniu - ieškovu V. V., o trečiasis asmuo H. P. savo žemės sklypo dalį įgijo bendrosios jungtinės nuosavybės teise su sutuoktiniu – trečiuoju asmeniu J. P.. Žemės sklypas suformuotas be privažiuojamojo kelio ir ribojasi su kitiems savininkams priklausančiais žemės sklypais, tarp jų su atsakovams priklausančiu žemės sklypu (kadastrinis Nr. ( - )) ir valstybei priklausančia miško žeme. Nesant privažiavimo prie žemės sklypo, ieškovai negali naudoti žemės sklypo pagal paskirtį, dėl to prašo nustatyti servitutą. Ieškovų manymu, racionaliausias būdas pateikti į ieškovų žemės sklypą, kelio servituto nustatymas atsakovams priklausančiame žemės sklype (kadastrinis Nr. ( - )). Ieškovai teikė atsakovams pasiūlymą dėl servituto nustatymo, tačiau atsakovai su pasiūlymu nesutiko. Nepavykus taikiai nustatyti kelio servituto žemės sklype, ieškovai prašo jį nustatyti teismine tvarka. Matininkas V. K. parengė 2016 m. vasario 23 d. žemės sklypo planą pasiūlymą dėl servituto nustatymo. Už šio servituto nustatymą atsakovams turėtų būti sumokėta vienkartinė 1000,00 Eur kompensacija.
  1. Atsiliepimu į ieškinį atsakovai prašė ieškinį atmesti. Atsakovai nurodė, kad ieškovai jiems nepateikė prašymo/pasiūlymo dėl kelio servituto nustatymo jų žemės sklype ir nepagrįstai kreipėsi į teismą. Pažymėjo, kad ieškovų žemės sklypas ribojasi taip pat ir su kitu žemės sklypu (kadastro Nr. ( - )), ieškovai nepagrindė būtinybės nustatyti kelio servitutą būtent atsakovų žemės sklype (kadastro Nr. ( - )), o ne kaimyniniame žemės sklype (kadastro Nr. ( - )).
  1. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, H. P. ir J. P. atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad jie kartu su ieškovais įgijo iš Lietuvos Respublikos valstybės 2896 kv. m (0,2896 ha) ploto žemės sklypą (kadastrinis Nr. ( - )) ( - ) Šis žemės sklypas suformuotas be privažiavimo prie jo. Dėl šios priežasties nei ieškovai, nei tretieji asmenys, negali naudotis žemės sklypu pagal jo paskirtį. Žemės sklypas (kadastrinis Nr. ( - )) ribojasi su kitiems asmenims nuosavybės teise priklausančiais žemės sklypais, tarp jų ir su atsakovams priklausančiu žemės sklypu (kadastrinis Nr. ( - )). Tiek ieškovai, tiek tretieji asmenys bandė susitarti su atsakovais taikiai, kad jie nesudarytų kliūčių laisvai patekti į jų žemės sklypą, sutartimi nustatyti servitutą, tačiau to padaryti nepavyko. Už servituto nustatymą atsakovams buvo siūloma vienkartinė 1000 Eur kompensacija, kuri trečiųjų asmenų manymu, atitinka protingumo, teisingumo bei sąžiningumo principus. Papildomai pažymėjo, kad iš valstybės įgytu žemės sklypu iki jų naudojosi ieškovės L. V. bei trečiojo asmens H. P. tėvai, dėl to šis žemės sklypas turi jiems ne tik materialinę, bet ir dvasinę vertę.
  1. Tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį nagrinėti teisės aktų nustatyta tvarka. Nurodė, kad ieškovams L. V. ir V. V. bei tretiesiems asmenims H. P. ir J. P. priklausantis nuosavybės teise žemės sklypas (kadastro Nr. ( - )) ( - ) sav. ribojasi su kitais žemės sklypais (kadastro Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - )) ir su nesuformuota valstybine žeme. Tretysis asmuo pritaria ieškinyje nurodytoms aplinkybėms, kad žemės sklypas (kadastro Nr. 4110/0500:59) yra be privažiuojamojo kelio, dėl to privažiuoti prie šio žemės sklypo jo savininkai gali tik per besiribojančius žemės sklypus. Trečiojo asmens manymu, siekiant užtikrinti tinkamą ginčo žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )) naudojimą, būtina nustatyti prašomą servitutą, o atsakovams turėtų būti priteista atitinkama kompensacija.
  1. Atsakovai pateikė priešieškinį, kuriuo prašė: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2013 m. gruodžio 13 d. įsakymą Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-4570; 2) nutraukti 2014 m. kovo 27 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį; 3) taikyti restituciją; 4) priteisti iš ieškovų jų patirtas bylinėjimosi išlaidas.
  1. Atsakovai priešieškinyje nurodė, kad Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2013 m. gruodžio 13 d. įsakymas Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-4570 yra neteisėtas ir naikintinas, nes Nacionalinė žemės tarnyba formuodama ieškovų žemės sklypą (kadastrinis Nr. ( - )), pažeidė esmines teisės aktų, reglamentuojančių žemės sklypų formavimą, taisykles. Dėl tų pačių priežasčių naikintina ir 2014 m. kovo 27 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis. Šie pažeidimai pasireiškė tuo, kad buvo suformuotas pagal tikslinę paskirtį netinkamas naudoti žemės ūkio paskirties žemės sklypas, neturintis privažiavimo kelio prie sklypo, sukuriantis socialinį konfliktą tarp kaimyninių žemės sklypų savininkų. Pažymėjo, kad ieškovų žemės sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus. Sklypo formavimo, projekto viešo svarstymo ir sklypo ženklinimo vietovėje metu privalu apie tai informuoti kaimyninių žemės sklypų savininkus, tarp jų - atsakovus. Atsakovai tokio pranešimo nėra gavę. Nesuderinus žemės sklypo ribų parodymo – paženklinimo akto su visais suinteresuotais asmenimis, tolesni veiksmai su sklypu (jo registracija Nekilnojamo turto registre ir pardavimas) negalimi. Atlikus tolimesnius veiksmus, šie laikomi, kaip pažeidžiant Konstitucijoje įtvirtinto nuosavybės neliečiamumo principą, sukuriant galimybes atsirasti socialiniams konfliktams ir teisminiams ginčams tarp kaimyninių žemės sklypų savininkų. Dėl to 2014 m. kovo 27 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams bei turi būti nutraukta (Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.81 straipsnio 1 dalis).
  1. Atsiliepime į priešieškinį ieškovai prašė atsakovų priešieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad nėra pagrindo abejoti ginčijamo sandorio teisėtumu. Sandoriu nėra pažeidžiamos kitų asmenų teisės. Nustačius atsakovų žemės sklype servitutą, atsakovams bus išmokėta kompensacija, o atitinkamo ploto žemės sklypo dalis, kurioje nustatytas servitutas, liks atsakovų nuosavybė.
  1. Atsiliepime į priešieškinį atsakovas (pagal priešieškinio reikalavimus) Nacionalinės žemės tarnyba prašė atsakovų priešieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad prieš tvirtinant žemėtvarkos projektą, valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekanti institucija – Nacionalinės žemės tarnybos Žemės tvarkymo departamentas - atliko ginčo dokumento (žemėtvarkos projekto) rengimo, svarstymo ir derinimo veiksmus, patikrino žemėtvarkos projekto sprendinių atitiktį Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo ir kitų teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams ir priėmė 2012 m. gegužės 24 d. teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą Nr. TPA-(8.14)-1396 (Patikrinimo aktas). Patikrinimo akte pateikta teigiama išvada dėl Žemėtvarkos projekto tvirtinimo tikslingumo, dėl to nebuvo jokių kliūčių žemės sklypui (projektinis Nr. 2158-1, kadastro Nr. ( - )) suformuoti. Neginčija aplinkybių, kad žemės sklypas buvo suprojektuotas pažeidžiant Metodikos (redakcija, galiojusi nuo 2008 m. rugpjūčio 15 d. iki 2012 m. sausio 1 d.) 47 punktą, pagal kurį žemės sklypai turi būti projektuojami su privažiuojamaisiais keliais, tačiau tokio pobūdžio pažeidimas nėra laikomas esminiu, kadangi, siekiant užtikrinti žemės sklypo tinkamą naudojimą, gali būti nustatomas kelio servitutas. Nesutinka su atsakovų pozicija, kad atsakovai, kaip gretimo žemės sklypo savininkai, turėjo būti informuoti apie atliekamus žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )) kadastrinius matavimus ir kad to neatlikus žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktas yra netinkamas. Pažymėjo, jog priešieškinyje taip pat nepagrįstai teigiama, kad sutartis prieštarauja Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 daliai, nes ( - ) apylinkės taryba 1995 m. kovo 16 d. 24 sesijos sprendimu V. T. suteikė 0,95 ha ploto asmeninio ūkio žemės sklypą. Asmeninio ūkio žemės suteikimo ir (0,30 ha ploto) naudojimo faktas patvirtintas Vilniaus apskrities viršininko 2004 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 2.3-10616-41. Minėti administraciniai aktai, kuriais suteikta asmeninio ūkio žemė bei patvirtintas žemės suteikimo ir naudojimo faktas, nei administracine, nei teismo tvarka nepanaikinti ir yra galiojantys. V. T. 2007 m. spalio 1 d. mirė. Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro notarė D. S. 2008 m. kovo 6 d. išdavė paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimus, kurie patvirtina, kad palikėjos V. T. turtą paveldėjo L. V. ir H. P.. Priėmusios palikimą, atsiradusį po V. T. mirties, jos įgijo ir turtinę teisę pirkti nustatyta tvarka suteiktą asmeninio ūkio žemę. Pretendentų susirinkimo, įvykusio 2010 m. rugsėjo 30 d., metu V. T. įpėdinės pasirinko žemės sklypą (projektinis Nr. 2158-1), savo sutikimą su projektuojamu žemės sklypu įformindamos parašu 2010 m. rugsėjo 30 d. žemės reformos žemėtvarkos projekto svarstymo pretendentais gauti žemę žiniaraštyje. Tuomet ir buvo parengtas žemėtvarkos projektas. Dėl šių priežasčių skundžiamas įsakymas priimtas, o pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta pagrįstai ir teisėtai.
  1. Atsiliepime į priešieškinį tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, H. P. ir J. P. prašė atsakovų priešieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad tiek ieškovai, tiek tretieji asmenys ne kartą bandė taikai susitarti su atsakovais, kad jie nesudarytų kliūčių laisvai patekti į jiems nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, sutartimi nustatyti servitutą, tačiau to padaryti nepavyko. Vienkartinė 1000 Eur kompensacija už 123 kv. m žemės sklypo dalies ploto kelio servitutą, yra teisinga ir sąžininga. Servitutu nustatytinas kelias eitų prie pat žemės sklypo ribos ir būtų taisyklingos formos. Nacionalinė žemės tarnyba formuodama žemės ūkio paskirties žemės sklypą nepažeidė teisės aktų nuostatų. Faktas, jog ieškovams bei tretiesiems asmenimis priklausantis žemės sklypas suformuotas nenumatant prie jo privažiavimo, savaime nereiškia, kad iš esmės buvo pažeista žemės sklypo formavimo procedūra.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7

  1. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2017 m. vasario 9 d. sprendimu atmetė ieškovų ieškinį, atsakovų priešieškinį tenkino.
  1. Teismas panaikino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2013 m. gruodžio 13 d. įsakymą Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-4570.
  1. Nutraukė 2014 m. kovo 27 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį, notarinio reg. Nr. 3283, ir taikė restituciją.
  1. Priteisė iš ieškovų L. V., V. V. ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atsakovams J. B., A. B. po 216,66 Eur bylinėjimosi išlaidų.
  1. Teismas sprendimo dalyje dėl servituto nustatymo konstatavo, kad servitutinio kelio nustatymas atsakovų žemės sklype būtų neteisingas, nes ieškovai neįrodė, jog jų siūlomas servitutinio kelio variantas yra racionalus ir pats optimaliausias iš kitų galimų alternatyvių variantų. Pažymėjo, kad ieškovai kartu su trečiaisiais asmenimis H. P., J. P. žemės sklypo formavimo bei pirkimo procese, planavo patekti į savo žemės sklypą per kitą kaimyninį žemės sklypą, kuris priklauso Č. M.. Šis neprieštaravo galimam servitutinio kelio nustatymui jo žemės sklype ir davė žodinį sutikimą, tačiau ieškovai, nepaisant šių aplinkybių, pateikė ieškinį atsakovams, nors šie prieštaravo servituto nustatymui jiems priklausančiame žemės sklype. Teismo vertinimu, servitutinio kelio nustatymas atsakovų žemės sklype, prieštarautų CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.
  1. Teismas sprendimo dalyje dėl priešieškinio reikalavimų konstatavo, kad formuojant atsakovų ir trečiųjų asmenų ginčo žemės sklypą buvo pažeistas Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos, patvirtintos 1998 m. balandžio 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 385, 47 punktas, numatęs, jog žemės sklypai turi būti formuojami su privažiuojamaisiais keliais. Teismas nurodytą pažeidimą laikė esminiu ir panaikino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2013 m. gruodžio 13 d. įsakymą Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-4570, nutraukė 2014 m. kovo 27 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį, notarinio reg. Nr. 3283, bei taikė restituciją.

8III. Apeliaciniai skundai ir atsiliepimų į juos argumentai

9

  1. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų Nacionalinė žemės tarnyba pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą: ieškinį - tenkinti, o priešieškinį - atmesti, arba panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 9 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
  2. Apeliantas nurodo, jog Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 9 d. sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes teismas netinkamai įvertino faktines aplinkybes, netinkamai taikė bei aiškino materialinės teisės normas, padarė procesinius teisės normų pažeidimus.
  3. Apelianto įsitikinimu, nagrinėjamu atveju buvo įrodytos visos reikalingos sąlygos nustatyti ieškovų siūlomą servitutą teismo sprendimu, ir vien atsakovų nesutikimas servituto nustatymui, nėra pagrindas ieškinio atmetimui.
  4. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, jog ieškovai turėjo ieškinį pareikšti Č. M., nes ieškovai turi teisę savo nuožiūra pareikšti ieškinį dėl servituto nustatymo bet kuriam su ginčo žemės sklypu besiribojančio žemės sklypo savininkui, su kuriuo nepavyko susitarti dėl servituto nustatymo.
  5. Pažymėjo, jog pirmos instancijos teismas pasisakė dėl į bylą neįtrauktų asmenų, t. y. Č. M.. Teismas savo iniciatyva neįtraukė jo dalyvauti byloje trečiuoju asmeniu, nepasiūlė dalyvaujantiems byloje asmenims spręsti dėl Č. M. įtraukimo į procesą.
  6. Nesutinka su teismo padarytomis išvadomis, jog atsakovų įsigytas žemės sklypas yra be apribojimų, nes iš Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad žemės sklypui (kadastro Nr. ( - )) yra nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos – elektros tinklų apsaugos zonos. Elektros energetikos įstatymu Elektros energetikos įmonės AB ( - ) valdomų elektros tinklų apsaugos zonų ribose nustatytas žemės servitutas, apie tai buvo informuotas teismas raštu, tačiau teismas dėl šių aplinkybių nepasisakė.
  7. Apelianto įsitikinimu, teismo sprendime dėl priešieškinio pagrįstumo padarytos išvados yra nemotyvuotos ir padarytos neatsižvelgiant į teismų praktiką panašiose bylose, išimtinai ginant tik atsakovų interesus. Pažymėjo, kad įsakymo panaikinimas, sutarties nutraukimas bei restitucijos taikymas vien dėl to, kad atsakovai nesutinka su servituto nustatymu, taip pat dėl poįstatyminio teisės akto – metodikos – nuostatos pažeidimo yra neadekvačios priemonės, kurios prieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams.
  8. Ieškovai bei tretieji asmenys H. P., J. P. pateikė teismui bendrą apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą: priešieškinį - atmesti, o ieškinį - tenkinti.
  9. Apeliantai nurodo, jog sprendimo dalis dėl servituto nenustatymo nėra teisinga, nes teismas nevisapusiškai ir neobjektyviai išnagrinėjo esmines bylos aplinkybes. Ieškovai prašė nustatyti atlygintiną kelio servitutą atsakovų žemės sklype, nes ieškovų ir trečiųjų asmenų bendras žemės sklypas suformuotas be privažiavimo prie sklypo ir į žemės sklypą galima patekti tik per besiribojančius žemės sklypus. Servituto nustatymas per kaimyno Č. M. žemės sklypą ar per valstybinį mišką, ieškovams sukeltų neproporcingus nepatogumus, dėl to servitutą tikslinga nustatyti atsakovų žemės sklype. Apeliantų manymu, ieškovų pateiktas servitutinio kelio pasiūlymas - pagrįstas, racionalus, optimalus, o nustačius kelio servitutą nebūtų pernelyg suvaržytos atsakovų teisės ir interesai, nes atsakovams nustatyta protingo dydžio kompensacija. Teismas dėl ieškinio pagrįstumo šioje sprendimo dalyje apsiribojo tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais apie tai, kad ieškovai neįrodė savo pasiūlyto servitutinio kelio varianto optimalumo, akcentuojant galimybę servitutą nustatyti per kaimyno žemės sklypą.
  10. Apeliantai nesutinka su teismo sprendimo dalimi dėl atsakovų priešieškinio reikalavimų patenkinimo, nes teismas, kaip bendrosios kompetencijos teismas, šioje dalyje išnagrinėjo administracinio akto galiojimo klausimą, tuo pažeisdamas bylų rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos teismui ar administraciniam teismui taisykles. Šios aplinkybės yra absoliutus teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindas. Be to, nagrinėjamu atveju, praleistas terminas administraciniam aktui ginčyti.
  11. Apeliantai papildomai pažymėjo, jog teismas nusprendė dėl trečiųjų asmenų H. P. ir J. P., taip pat Nacionalinės žemės tarnybos teisių ir pareigų, kai tuo tarpu Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodeksas nenumato galimybės teismui priimti sprendimą trečiųjų asmenų atžvilgiu.
  12. Atsakovai A. B. ir J. B. atsiliepimu į apeliacinius skundus, prašo apeliacinius skundus atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą.
  13. Atsiliepime nurodo, kad apeliantai neįrodė jų siūlomo servitutinio kelio parinkimo vietos būtinumo ir racionalumo, neįrodė kelio servituto dydžio (pločio ir ploto) pagrįstumo.
  14. Nesutinka su apeliantų argumentais, jog servituto nustatymas per kaimyninį žemės sklypą (kadastro Nr. 4110/0500:253), priklausantį Č. M., būtų negalimas ir neproporcingas, nes minėtame žemės sklype nėra nekilnojamojo turto, išskyrus metalinį garažą, o pats šio žemės sklypo savininkas, Č. M., neprieštarauja servituto nustatymu.
  15. Nesutinka su apeliantų argumentais, kad AB ( - ) dalyvavimas byloje būtinas, nes byloje nėra objektyvių įrodymų, jog AB ( - ) turėtų trukdžių aptarnaudamas elektros skirstymo liniją ar jam būtų reikalingas kelio servitutas.
  16. Nesutinka su apeliantų argumentais, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė bylų rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos teismui ar administraciniam teismui taisykles, nes Specialiosios teisėjų kolegijos praktikoje yra laikomasi nuostatos, jog valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės pardavimo ir nuomos santykiai, nepaisant pardavimo ir nuomos subjektų teisinio statuso, reguliuojami privatinės, bet ne viešosios teisės normų. Dėl to viešojo administravimo institucijų veikla, joms dalyvaujant civiliniuose teisiniuose santykiuose, nėra viešasis administravimas, o priešieškiniu siekiama pakeisti tarp valstybės ir apeliantų susiklosčiusius civilinius teisinius santykius.
  17. Nesutinka su apeliantų argumentais, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo įsakymas priimtas padarius neesminius pažeidimus. Atsakovų įsitikinimu, pažeidimai yra esminiai, žemės sklypas suformuotas netinkamai, netinkamai įformintas žemės sklypo ribų parodymo-paženklinimo aktas, nesuderinus jo su visais suinteresuotais asmenimis. Teismas neturėjo pagrindo įtraukti į bylą Č. M., nes ginčo teismo sprendimas jam nesukelia teisinių pasekmių ir juo jam nebuvo sukurtos papildomos teisės ir pareigos.
  18. Ieškovai bei tretieji asmenys H. P., J. P. atsiliepime į Nacionalinės žemės tarnybos apeliacinį skundą sutinka su skundu ir prašo jį tenkinti.
  19. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepime į ieškovų bei trečiųjų asmenų H. P., J. P. apeliacinį skundą, sutinka su skundu iš dalies ir prašo jį tenkinti. Nesutinka su skundu dalyje – apeliantams nepagrįstai teigiant, jog pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo administracinio pobūdžio bylą, nes byloje pagal priešieškinio reikalavimus nagrinėjami reikalavimai susiję su civiliniais santykiais, dėl to pirmosios instancijos teismas galėjo (turėjo teisę) šiuos reikalavimus pagal kompetenciją nagrinėti, bet nepagrįstai juos nusprendė tenkinti. Su kitais apeliantų argumentais Nacionalinė žemės tarnyba sutinka.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
  1. Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovams kartu su trečiaisiais asmenimis J. P., H. P. nuosavybės teise pagal 2014 m. kovo 27 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 3283, priklauso žemės sklypas (kadastrinis Nr. ( - )) ( - ). Šis sklypas suformuotas be privažiavimo prie žemės sklypo ir ribojasi su kitais žemės sklypais: žemės sklypu (kadastro Nr. ( - )), kurio savininku yra Č. M.; žemės sklypu (kadastro Nr. ( - )), kurio savininke yra O. M.; žemės sklypu (kadastro Nr. ( - )), kurio savininkais yra atsakovai J. B. ir A. B.. Ieškovai prašė teismo nustatyti 123 kv. m kelio servitutą – teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus atsakovams nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (kadastro Nr. ( - )), pagal matininko V. K. 2016 m. vasario 23 d. parengtą žemės sklypo plano pasiūlymą, išmokant atsakovams dėl tokio servituto nustatymo 1000 Eur kompensaciją. Atsakovai su šiuo ieškiniu nesutiko, pateikė byloje priešieškinį, kuriuo ginčijo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2013 m. gruodžio 13 d. įsakymo ir 2014 m. kovo 27 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties teisėtumą. Pirmos instancijos teismas ieškinį atmetė, o priešieškinį tenkino.
  1. Taigi nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas dėl servituto nustatymo (pagal ieškinio reikalavimus) bei dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2013 m. gruodžio 13 d. priimto įsakymo, 2014 m. kovo 27 d. sudarytos valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties teisėtumo (pagal priešieškinio reikalavimus).
  1. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina ar yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ar ne. CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtina, kad kai pirmosios instancijos teismas nusprendžia dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų, tokios aplinkybės pripažįstamos absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu. CPK 266 straipsnyje nustatyta, kad teismas neturi teisės spręsti klausimo dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų. Pagal kasacinio teismo praktiką, nusprendimas suprantamas kaip asmens teisių ar pareigų nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-159-2007; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2010). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šių teisės normų tikslas – užtikrinti, jog teismuose nebūtų nagrinėjami su asmens teisėmis bei pareigomis susiję klausimai, šiam asmeniui apie tokį nagrinėjimą nežinant ir negalint išreikšti savo pozicijos, neišklausius jo pozicijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-343/2010; 2011 m. liepos 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2011).
  1. Servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiu daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančio daikto), tinkamą naudojimą (CK 4.111 straipsnis). Taigi servitutas yra išvestinė daiktinė teisė, suteikianti galimybes jos turėtojui naudotis svetimu daiktu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje šios kategorijos bylose nurodyta, kad bylose dėl servitutų nustatymo vyrauja civilinių teisinių santykių teisingumo ir interesų derinimo principai, todėl teismas turi siekti protingos daiktų (tiek viešpataujančio, tiek potencialiai tarnaujančio) savininkų interesų pusiausvyros. Teismas turi siekti, kad nebūtų be pakankamo pagrindo varžoma nuosavybės teisė ir vienam asmeniui kilusios problemos nebūtų sprendžiamos kito asmens teisių sąskaita, visiškai neatsižvelgiant į poreikio servitutui nustatyti pobūdį, kitokių sprendinių galimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2007; 2008 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2008; 2017 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59-219/2017). Dėl to tokio klausimo sprendimas grindžiamas visų susijusių šalių interesų derinimo taisykle.
  1. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas reikalavimą dėl servituto nustatymo, pasisakė ne tik dėl ieškovų, trečiųjų asmenų H. P., J. P. ir atsakovų interesų derinimo ginčo žemės sklypuose, bet taip pat ir gretimo žemės sklypo, kurio savininkas yra Č. M. interesų derinimo, t. y. nusprendė dėl neįtraukto į procesą asmens. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, sprendime padarė išvadą, jog nėra sąlygų nustatyti ieškovams kelio servitutą per atsakovams priklausantį žemės sklypą, nes yra galimybė šį servitutą nustatyti Č. M. žemės sklype. Šias išvadas teismas grindė racionalumu ir optimalumu, nes Č. M. žemės sklype galima nustatyti mažesnio pločio kelio servitutą negu atsakovų žemės sklype. Be to, Č. M. sūnus yra davęs ieškovams žodinį sutikimą (pritarimą) servitutui. Atsakovai, priešingai – nesutinka, kad servitutas būtų nustatytas jiems priklausančiame žemės sklype.
  1. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, sprendime remdamasis alternatyvia servituto nustatymo galimybe kaimyniniuose žemės sklypuose, lygindamas galimo servituto nustatymą skirtingose žemės sklypuose, turėjo įtraukti visų žemės sklypų savininkus į teismo procesą. Pažymėtina, kad nors byloje dalyvaujantys asmenys neprašė įtraukti į procesą Č. M., bet teismas savo iniciatyva privalėjo tai padaryti (CPK 47 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 266 straipsnį, draudžiama teismui nustatyti neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teises ir pareigas. Dėl to, pirmosios instancijos teismui neįtraukus į bylos nagrinėjimą Č. M. ir priėmus sprendimą, kuriame pasisakyta dėl šio asmens teisių ir pareigų, konstatuotina, kad yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, nustatytas CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte. Pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir byla perduodama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
  1. Svarstytinas klausimas dėl AB ( - ) įtraukimo į procesą, nes tiek pagal Nacionalinės žemės tarnybos pateiktus dokumentus, tiek Nekilnojamojo turto registro duomenimis atsakovams ir Č. M. priklausančiuose žemės sklypuose nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos dėl elektros linijų apsaugos zonų. Elektros tinklų zonose nustatyti griežti reikalavimai veiklai vykdyti (energetikos ministro 2010 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 1-93 patvirtintos elektros tinklų apsaugos taisyklės).
  1. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylą nagrinėjant iš naujo, priešieškiniui taikytinas ieškinio trūkumų institutas. Priešieškinio antruoju reikalavimu atsakovai prašo nutraukti valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį ir šį reikalavimą atsakovai grindžia tuo, kad nurodyta sutartis negalėjo būti sudaryta, nes pažeista sklypo formavimo, projekto viešo svarstymo ir sklypo ženklinimo vietoje tvarka. Atsakovai teigia, kad ši sutartis prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei bei remiasi CK 1.81 straipsniu. Pažymėtina, kad šalių nurodytos teisės normos teismui neprivalomos, nes teismas turi pareigą pagal byloje nustatytas aplinkybes parinkti šalių teisiniam santykiui tinkamas teisės normas ir, jas pritaikęs, teisingai išspręsti ginčą (CPK 265 straipsnio 1 dalis, 270 straipsnio 4 dalies 4 punktas). Taigi nagrinėjamoje byloje atsakovai priešieškinio pagrindą formuluoja dėstydami aplinkybes ir argumentus, kurie reikšmingi sprendžiant, ar atitinkamas sandoris prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms (CPK 1.80 straipsnis). Aptariamas priešieškinio faktinis pagrindas gali pagrįsti reikalavimą (priešieškinio dalyką) ginti pažeistas teises pripažįstant valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančia (CK 1.80 straipsnis, 1.138 straipsnio 8 punktas). Tačiau priešieškinyje atsakovai nepareiškė nurodyto reikalavimo (reikalavimo pripažinti sutartį negaliojančia), bet pareiškė reikalavimą nutraukti sutartį (CK 1.138 straipsnio 5 punktas). Nagrinėjamoje byloje susidarė tokia situacija, kai priešieškinio dalykas (reikalavimas nutraukti sutartį) grindžiamas aplinkybėmis (faktiniu priešieškinio pagrindu), kuris turi būti nustatomas nagrinėjant kitokio pobūdžio reikalavimą (reikalavimą pripažinti sutartį negaliojančia) ir jis priešieškinyje nepareikštas. Dėl to priešieškinio reikalavimas - nutraukti sutartį, kadangi ši prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams, yra ydingas CK 1.81 straipsnio 1 dalies požiūriu. Sutarties pripažinimas negaliojančia ir sutarties nutraukimas yra skirtingi pažeistų teisių gynimo būdai, turintys esminių skirtumų, jų teisinis reglamentavimas bei taikymo sąlygos yra skirtingos. Dėl to, bylą nagrinėjant iš naujo, atsakovams turi būti nustatytas terminas priešieškinio trūkumams pašalinti – nurodyti aplinkybes (suformuluoti priešieškinio pagrindą), pagrindžiančiais priešieškinio reikalavimą nutraukti valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
  1. Sprendžiant patikslinto priešieškinio priėmimo klausimą, pirmosios instancijos teismas taip pat turės išspręsti klausimą dėl priešieškinio reikalavimų teismingumo (bendrosios kompetencijos teismui ar administraciniam teismui), nes prašomo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos 2013 m. gruodžio 13 d. įsakymo 1 punkte 2-ame sakinyje nustatyta šio punkto (kuriuo nuspręsta dėl sklypo suformavimo ir kadastro duomenų tvirtinimo) apskundimo tvarka. Ši tvarka referuoja į taisykles, pagal kurias įsakymas skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka ir terminais.
  1. Tai, kad yra absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindas, reiškia, jog nebuvo tinkamo proceso pirmosios instancijos teisme, todėl teisėjų kolegija nenagrinėja kitų apeliacinių skundų argumentų ir dėl jų nepasisako (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2008).

10Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Nutarė

11Panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 9 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

12Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai