Byla 2-1201/2014
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 12 d. nutarties, kuria patvirtinti patikslinti bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Mažoji statyba“ kreditorių S. V. ir R. B. finansiniai reikalavimai uždarosios akcinės bendrovės „Mažoji statyba“ bankroto byloje Nr. B2-2733-104/2013

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintaro Pečiulio ir Alvydo Poškaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditoriaus AS Reverta atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 12 d. nutarties, kuria patvirtinti patikslinti bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Mažoji statyba“ kreditorių S. V. ir R. B. finansiniai reikalavimai uždarosios akcinės bendrovės „Mažoji statyba“ bankroto byloje Nr. B2-2733-104/2013.

2Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gruodžio 2 d. nutartimi UAB „Mažoji statyba“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirta UAB ,,Renavita“, teismo 2009 m. balandžio 28 d. nutartimi patvirtintas įmonės kreditorių reikalavimų sąrašas, tarp jų – 1 024 874,50 Lt AB „Parex bankas“ (teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartimi vietoj šio kreditoriaus įtrauktas kreditorius AS ,,Parex banka“, šiuo metu – AS Reverta) hipoteka užtikrintas reikalavimas.

5BUAB „Mažoji statyba“ administratorius pateikė teismui prašymą dėl hipoteka užtikrintų kreditorinių reikalavimų sąrašo patikslinimo, kuriame prašė patvirtinti S. V. 70 000 Lt ir R. B. 130 000 Lt kreditorinius reikalavimus, o kreditoriaus AS „Parex banka“ kreditorinį reikalavimą sumažinti 200 000 Lt suma. Nurodė, jog laiduotojai su kreditoriumi sudarė taikos sutartį, dalį skolos sumokėjo, todėl jiems perėjo hipoteka užtikrintos kreditoriaus teisės (CK 6.83 str. 1 d.). Administratorius taip pat prašė pratęsti BUAB „Mažoji statyba“ likvidavimo procedūros terminą.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7Vilniaus apygardos teismas 2013 m. lapkričio 12 d. nutartimi patenkino abu paminėtus administratoriaus UAB ,,Renavita“ prašymus ir AS Parex banko kreditorinį reikalavimą sumažino iki 824 874,49 Lt, patvirtino hipoteka užtikrintus S. V. 70 000 Lt, R. B. 130 000 Lt kreditorinius reikalavimus bei pratęsė BUAB „Mažoji statyba“ likvidavimo procedūrą iki 2014 m. vasario 25 d.

8Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog bankroto administratorius sutinka su kreditorių reikalavimais, sprendė, jog šių reikalavimų pagrįstumą patvirtina pateikti dokumentai bei bylos duomenys, todėl paminėtu būdu patikslino hipoteka užtikrintų kreditorinių reikalavimų sąrašą.

9III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10Atskirajame skunde kreditorius AS Reverta prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 12 d. nutarties dalį dėl kreditorinių reikalavimų patikslinimo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

111. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad šių laiduotojų reikalavimai yra užtikrinti hipoteka ir tenkintini taip pat ir iš lėšų, gautų pardavus įkeistą turtą. Pagal CK 6.83 straipsnio 1 dalį laiduotojui pereina visos kreditoriaus teisės tik tokiu atveju, jeigu prievolė kreditoriui yra įvykdyta. Šiuo atveju laiduotojai skolininko BUAB „Mažoji statyba“ prievolių nėra įvykdę.

122. Teismas skundžiama nutartimi pažeidžia hipotekos kreditoriaus interesus, nes pardavus įkeistą turtą gautos lėšos bus skiriamos ne tik AS Reverta, bet proporcingai visiems hipotekos kreditoriams. Laiduotojų reikalavimų patvirtinimas kaip užtikrintų hipoteka prieštarauja laidavimo esmei, nes tokiu būdu yra sumažinamas grąžinamos skolos kreditoriui dydis. Be to, hipoteka užtikrintas reikalavimas ar jo dalis nebuvo perleista šiems laiduotojams.

134. Pagal CK 6.83 straipsnio 4 dalį tuo atveju, kai laiduotojas įvykdo prievolę, kreditorius privalo perduoti jam reikalavimą skolininkui patvirtinančius dokumentus, taip pat šį reikalavimą užtikrinančias teises, tačiau šiuo atveju jokie dokumentai laiduotojams nebuvo perduoti.

14Kreditoriai R. B. ir S. V. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Teigia, kad:

151. Apeliantas nepagrįstai teigia, jog laiduotojai nėra įvykdę savo prievolės. Tarp šalių sudarytais susitarimais ir taikos sutartimi, kurių nuostatas laiduotojai visiškai įvykdė kreditoriui sumokėdami 200 000 Lt, šalys susitarė, jog visa laidavimo prievolė pasibaigė, nes kreditorius atleido laiduotojus R. B. ir S. V. nuo likusios prievolės įvykdymo (CK 6.129 str.). Taigi laiduotojams įvykdžius dalį pagrindinio skolininko BUAB ,,Mažoji statyba“ prievolės – 200 000 Lt, jiems perėjo visos kreditoriaus AS Reverta teisės pagal šią prievolę (CK 6.83 str. 1 d.). Priešingas laidavimo pabaigos aiškinimas prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, nes laiduotojas, įvykdęs beveik visą prievolę, negalėtų perimti dalies kreditoriaus teisių. Be to, pagal CK 6.78 straipsnio 2 dalį laidavimu gali būti užtikrinta ir dalis pagrindinės prievolės.

162. Apeliantas nepagrįstai nurodo, jog laiduotojų reikalavimai negali būti tenkinami iš lėšų, gautų pardavus įkeistą skolininko turtą. Pagal CK 6.101 straipsnio 2 dalį reikalavimo įgijėjui pereina ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos teisės bei kitos papildomos teisės, tai yra šiuo konkrečiu atveju – hipoteka. Taigi sumokėję 200 000 Lt hipotekos kreditoriui AS Reverta, jie tapo lygiateisiais kreditoriais su AS Reverta, kurių reikalavimai tenkinami iš to paties hipotekos objekto pardavimo gautų lėšų. Konstitucinis teismas, Kasacinis teismas yra ne kartą nurodę, jog bankroto proceso metu būtina užtikrinti kreditorių lygiateisiškumo principą, garantuoti vienodą kreditorių interesų patenkinimą.

173. Priešingai nei teigia apeliantas, tai, kad jis neįvykdė CK 6.83 straipsnio 4 dalyje numatytos pareigos perduoti reikalavimą skolininkui patvirtinančius dokumentus ir šį reikalavimą užtikrinančias teises, neturi jokios reikšmės laiduotojų įgytam reikalavimui. Šalys taikos sutartimi susitarė, jog kreditorius atsisako savo reikalavimo laiduotojams, jokio draudimo ar apribojimo laiduotojams pasinaudoti iš taikos sutarties atsirandančiomis teisėmis ar įgytų reikalavimų patenkinimo eiliškumo sutartyje nebuvo nustatyta, taikos sutartis įvykdyta visiškai.

185. Atskirasis skundas pasirašytas asmens – V. Š. , neturinčio teisės jo pateikti, nes nėra įmonės darbuotojas, advokatas, todėl pagal AS Reverta įgaliojimą negali atstovauti įmonei teisme.

19IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20Kaip žinoma, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str. 2, 3 d., 338 str.).

21Šios apeliacinės bylos dalyką sudaro nutarties, kuria hipoteka užtikrintas AS Reverta kreditorinis reikalavimas, sumažintas iki 824 874,49 Lt ir patvirtinti hipoteka užtikrinti S. V. 70 000 Lt, R. B. 130 000 Lt kreditoriniai reikalavimai BUAB ,,Mažoji statyba“ bankroto byloje, teisėtumo bei pagrįstumo patikrinimas. Byloje sprendžiama, ar teismas pagrįstai šių asmenų reikalavimus patvirtino kaip užtikrintus hipoteka.

22Teisėjų kolegija sprendžia, jog prieš pradedant nagrinėti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, yra būtina pažymėti ginčui taikytinas materialinės teisės normas.

23Dėl aktualių materialinės teisės normų

24Visų pirma atkreiptinas dėmesys į tai, kad nagrinėjamu atveju skolininkas yra bankrutuojanti įmonė, taigi tarp šalių susiklostę teisiniai santykiai turi būti aiškinami atsižvelgiant į bankroto proceso specifiškumą, jo tikslą, viešojo intereso egzistavimą, bankroto procesą reglamentuojančias normas. Pažymėtina, kad kasacinis teismas, aiškindamas ĮBĮ bei CPK normas dėl kreditoriaus finansinio reikalavimo tvirtinimo ar atsisakymo jį tvirtinti, yra konstatavęs, kad sprendimai šiais klausimais turi įtakos ne tik konkretaus kreditoriaus teisei visiškai ar iš dalies gauti savo reikalavimų patenkinimą iš bankrutuojančios įmonės turto, bet taip pat ir patvirtintų kreditorių reikalavimų bendrai sumai, o taip pat nulemia, kokia dalimi (proporcija) bus patenkinti visų kreditorių reikalavimai. Nepriklausomai nuo administratoriaus pozicijos dėl konkrečių kreditorių reikalavimų, teismas, prieš juos tvirtindamas, privalo iš esmės patikrinti jų pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011 ir kt.). Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad teismas kreditoriaus reikalavimą tvirtina tik tokiu atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima spręsti, kad jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai. Taip pat pažymėtina, kad atsižvelgiant į viešojo intereso egzistavimą bankroto bylose, teismas tokiose bylose privalo būti aktyvus ir, nesant byloje pakankamai objektyvių duomenų, paneigiančių bankroto administratoriaus prieštaravimus ir patvirtinančių kreditoriaus reikalavimo pagrįstumą, turi imtis priemonių išaiškinti visas tokio reikalavimo patvirtinimui reikšmingas aplinkybes (CPK 179 str., ĮBĮ 9 str. 2 d. 6 p.). Be to, teismas, spręsdamas tokį ginčą, privalo remtis ne tik pareiškėjo iš vienos pusės ar bankroto administratoriaus iš kitos pusės suformuluotais reikalavimais, bet ir šių reikalavimų faktiniu pagrindu, todėl teisiškai kvalifikuodamas šalių santykius, privalo atsižvelgti į visas byloje nustatytas aplinkybes (CPK 135 str. 1 d. 2, 4 p., CPK 230 str. 1 d.).

25Kaip minėta, nagrinėjau atveju bankrutuojančios įmonės administratorius pateikė teismui prašymą patvirtinti kreditoriai laiduotojų finansinį reikalavimą, užtikrintą hipoteka. Laiduotojai teigė, jog jie įvykdė savo prievolę atlyginti skolą kreditoriui už skolininką, todėl, jų teigimu, įgijo regresinį reikalavimą į skolininko turtą ir šis jų reikalavimas tenkintinas taip pat iš lėšų, gautų pardavus turtą, įkeistą kreditoriui, užtikrinant skolininko prievolę jam.

26Šiuo klausimu pirmiausiai pažymėtina tai, kad prievolių įvykdymo užtikrinimas – tai civilinė teisinė priemonė, kuri suteikia kreditoriui papildomų garantijų, jog jo reikalavimas bus patenkintas; kad sutartinių civilinių teisinių santykių subjektai gali prievolės įvykdymo užtikrinimui taikyti ne vieną įvykdymo užtikrinimo būdą, o jų daugetą; kad hipoteka ir laidavimas yra tiesiogiai CK 6.70 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti prievolių įvykdymo užtikrinimo būdai. Hipoteka – tai daiktinė teisė, užtikrinanti pagrindinės prievolės – esamo ar būsimo skolinio įsipareigojimo – įvykdymą įkeičiant nekilnojamąjį daiktą, kai šis neperduodamas kreditoriui (CK 4.170 str. 1 d.). Ši teisė gali atsirasti iš įstatymo ar teismo sprendimo (priverstinė hipoteka), iš įkeičiamo daikto savininko vienašalio pareiškimo įkeisti daiktą (CK 4.185 str. 1 d.) arba iš šalių laisva valia sudaryto susitarimo (sutartinė hipoteka) (CK 4.175 str. 1 d.), o būdingi bruožai yra jos absoliutumas, pirmumas prieš kitus kreditorius ir sekimas paskui įkeistą daiktą. Be nurodytų bendrųjų daiktinės teisės požymių įkeitimo teisė turi specifiką, nes ji, kaip daiktinė teisė, yra ribota, priklauso nuo pagrindinės prievolės likimo.

27Taigi hipotekos instituto materialiosios teisės normos suteikia tokiam kreditoriui privilegijuotą padėtį prieš kitus siekiant priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto, o tokią specifinę šio kreditoriaus padėtį užtikrina ir hipotekos instituto esmę įtvirtina specialiosios proceso teisės normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2010; 2010 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2010 ir kt.). Tuo atveju, jeigu skolininkas per hipotekos lakšte nustatytą terminą neįvykdo įsipareigojimo, hipotekos kreditorius gali įgyvendinti savo teises kreipdamasis į hipotekos teisėją ir prašydamas, kad įkeistas daiktas būtų parduotas iš viešųjų varžytynių ir iš gautų pinigų visiškai atlyginta jam priklausantis reikalavimas, kurį jis turi teisę patenkinti pirmiau už kitus kreditorius, arba kad jam būtų suteikta teisė pradėti administruoti įkeistą daiktą (CK 6.192 str. 1 d.).

28Laidavimo kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo būdo samprata pateikta CK 6.76 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. Skirtingai negu daiktinis prievolių įvykdymo užtikrinimo būdas, laidavimas dėl jo asmeninio pobūdžio sieja kreditorių su tokį įsipareigojimą prisiėmusiu subjektu (laiduotoju), bet ne konkrečiu turtu, o kreditoriaus reikalavimas skolininkui gali būti patenkinamas iš viso laiduotojo turto. Pažymėtina ir tai, kad šios prievolės akcesoriškumas lemia ir jo gynimosi nuo pareikšto reikalavimo būdus bei galimybę gintis tais pačiais argumentais, kuriuos galėtų naudoti pagrindinis skolininkas (CK 6.82 str. 2 d.).

29Atsiliepime į atskirąjį skundą kreditoriai ir buvę laiduotojai R. B. ir S. V. teisingai nurodo, pagal CK 6.83 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, įvykdžiusiam prievolę laiduotojui pereina visos kreditoriaus teisės pagal šią prievolę ir šis įgyja teisę reikalauti skolininką įvykdyti prievolę jam (regresinis reikalavimas). Regreso teisė – tai asmens teisė reikalauti iš skolininko to, ką jis už skolininką sumokėjo šio kreditoriui (CK 6.111 str.), tačiau trečiasis asmuo, kuriam pereina reikalavimo teisė, negali įgyti daugiau teisių, negu jų turėjo pradinis kreditorius (CK 6.113 str.). Įgytą regreso teisę asmuo gali perleisti bendraisiais pagrindais laikantis CK 6.101–6.109 straipsnių reikalavimų. Pažymėtina, kad reikalavimo teisės perleidimu yra laikoma sutartis, pagal kurią pradinis kreditorius savo reikalavimo teisę perduoda kitam asmeniui – naujajam kreditoriui, o pats nustoja būti prievolės šalimi (cesijos sutartis). Taigi tai yra vienas iš prievolės dalyvių pasikeitimo atvejų, kai vietoj vieno asmens atsiranda kitas (CK 6.101. str.).

30Atsiliepime taip pat teisingai teigiama, kad dalomoji prievolė gali pasibaigti daliniu įvykdymu, jeigu kreditorius tokį įvykdymą priima (CK 6.24 str. 1, 4 d., 6.40 str. 1 d.). Prievolių pasibaigimo tinkamu solidariosios prievolės daliniu įvykdymu ypatumas yra tas, kad, kai solidarioji prievolė įvykdoma iš dalies, visi solidarieji skolininkai kreditoriui lieka įpareigoti bendra neįvykdytos prievolės suma, nepaisant to, koks jų indėlis į įvykdytos prievolės dalį, nebent kreditorius aiškiai išreikštų savo valią, kad prievolės dalį įvykdžiusio skolininko atžvilgiu solidariosios prievolė atsisako (CK 6.6 str. 8 d.).

31Dėl laiduotojų kreditorinio reikalavimo

32Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad AS Reverta ir UAB ,,Mažoji statyba“ 2007 m. spalio 2 d. sudarė Kredito sutartį, kurios įvykdymas buvo užtikrintas kredito gavėjo nekilnojamojo turto hipoteka bei laiduotojų S. V. ir R. B. laidavimais. Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gruodžio 2 d. nutartimi UAB „Mažoji statyba“ iškelta bankroto byla, teismo 2009 m. balandžio 28 d. nutartimi patvirtintas įmonės kreditorių reikalavimų sąrašas, tarp jų – 1 024 874,50 Lt AS Reverta reikalavimas.

33Kreditorius AS Reverta ir laiduotojas R. B. 2010 m. sausio 4 d. pasirašė susitarimą, jog pastarasis, vykdydamas savo įsipareigojimus pagal 2007 m. spalio 2 d. Laidavimo sutartį, sumoka kreditoriui 100 000 Lt. Kreditorius AS Reverta ir kitas laiduotojas S. V. 2010 m. lapkričio 25 d. pasirašė susitarimą, jog šis, vykdydamas savo įsipareigojimus pagal 2007 m. spalio 2 d. Laidavimo sutartį, sumoka kreditoriui 50 000 Lt. Kreditorius bei laiduotojai 2012 m. kovo 6 d. taikos sutartimi susitarė, jog kreditorius sumažina savo reikalavimą dėl 1 024 874 Lt skolos priteisimo iš laiduotojų solidariai iki 50 000 Lt, kuriuos šie jam įsipareigojo sumokėti per 5 darbo dienas (sutarties 1, 2 p.). Taikos sutartyje taip pat yra sąlyga, nustatanti, kad laiduotojams sumokėjus sutartą sumą, kreditorius neturi ir neturės jokių pretenzijų ar reikalavimų, kylančių laidavimo sutarčių, sudarytų užtikrinant BUAB „Mažoji statyba“ įsipareigojimus pagal 2007 m. spalio 2 d. Kredito sutartį (sutarties 12.2 p.).

34Byloje nėra ginčo dėl to, jog tiek laiduotojas R. B. , tiek ir laiduotojas S. V. visiškai ir tinkamai įvykdė savo įsipareigojimus pagal pirmiau paminėtus susitarimus ir taikos sutartį. Apeliantas skunde taip pat nurodo, jog šie asmenys su juo yra atsiskaitę ir jam nebeskolingi, tačiau, nesutikdamas su skundžiama teismo nutartimi, teigia, jog teismas be pagrindo šių laiduotojų kreditorinius reikalavimus patvirtino kaip užtikrintus hipoteka, kai reikalavimai tenkinami iš jam įkeisto bankrutuojančios įmonės turto, o jo neužtekus – iš likusio turto. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto AS Reverta skundo argumentais, jog pirmiau nurodyta pirmosios instancijos teismo išvada yra nepagrįsta (CPK 185 str.).

35Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, skolininko BUAB „Mažoji statyba“ prievolių pagal Kredito sutartį įvykdymas buvo užtikrintas tiek jam priklausančio nekilnojamojo turto įkeitimu, tiek S. V. ir R. B. laidavimu. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su laiduotojų atsiliepime į skundą nurodytais teiginiais, jog jie, atsiskaitę su kreditoriumi už skolininką BUAB „Mažoji statyba“ ir įvykdę savo solidarius įsipareigojimus, įgijo regresinį reikalavimą, užtikrintą skolininko BUAB „Mažoji statyba“ kreditoriui AS Reverta įkeistu turtu.

36Minėta, šalys 2010 m. sausio 4 d. ir 2010 m. lapkričio 25 d. susitarimuose susitarė dėl laiduotojų prievolių įvykdymo tvarkos, o 2012 m. kovo 6 d. taikos sutartimi susitarta, jog kreditorius AS Reverta sumažina savo reikalavimą dėl 1 024 874 Lt skolos solidariai iš laiduotojų priteisimo iki 50 000 Lt, kuriuos sumokėjus, jis neturi ir neturės jokių pretenzijų ar reikalavimų, kylančių iš laidavimo sutarčių (sutarties 1, 12.2 p.). Taigi R. B. ir S. V. atsiliepime teisingai nurodo, kad šiais susitarimais iš esmės susitarta, kad laiduotojai kreditoriui sumoka 200 000 Lt BUAB „Mažoji statyba“ skolos ir jų prievolės pagal laidavimo sutartis yra laikomos pasibaigusiomis. Pažymėtina tai, kad laiduotojai įvykdė ne visą savo prievolę solidariai atsakyti už skolininką, o tik jos dalį su kreditoriumi sutartomis sąlygomis. Be to, kaip nurodė apeliantas kreditorius AS Reverta 795 745 Lt lėšų, gautų pardavus skolininko įkeistą turtą, nepakanka likusiai skolininko prievolei pagal Kredito sutartį įvykdyti.

37Teisėjų kolegija pažymi, kad atsiliepime į skundą laiduotojai R. B. ir S. V. teisingai nurodo, jog CK 6.101 straipsnio 2 dalyje, kuri taikytina taip pat ir laidavimo prievolės įvykdymo atveju (CK 6.83 str. 4 d., 6.70 str.), nustatyta, jog reikalavimo įgijėjui pereina taip pat ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos bei kitos papildomos teisės. Tačiau nagrinėjamu atveju, nėra pagrindo taikyti jų nurodytų CK normų reikalavimų (CPK 178 str.).

38Visų pirma, iš bylos medžiagos matyti, kad laiduotojai R. B. ir S. V. dalį savo prievolės kreditoriui įvykdė tik po to, kai tiesioginiam skolininkui jau buvo iškelta bankroto byla ir patvirtintas šimto penkiasdešimt trijų kreditorių bei jų finansinių reikalavimų, kurių bendra suma viršijo 22 859 208,01 Lt, sąrašas (Vilniaus apygardos teismo 2009 m. balandžio 28 d. nutartis). Minėta, kad tuo pat metu buvo patvirtintas 1 024 874,50 Lt AB „Parex bankas“ (šiuo metu – AS Reverta) hipoteka užtikrintas reikalavimas. Esant tokioms faktinėms aplinkybėms ir turint omenyje įmonių bankroto ypatumus, – nepažeidžiant kitų bankrutavusio skolininko UAB ,,Mažoji statyba“ kreditorių bei paties skolininko teisių bei teisėtų interesų, šie laiduotojai savo įgytą regreso teisę turi teisę įgyvendinti kaip kreditoriai, kurių reikalavimai tenkintini trečiąja eile.

39Antra, atkreiptinas dėmesys į tai, jog nei pirmiau paminėtuose susitarimuose, nei taikos sutartyje, kuriuose nustatytos laidavimo prievolės pasibaigimo sąlygos ir kurias įvykdžius kreditorius atsisakė teisės reikšti pretenzijas laiduotojams, šalių valia dėl hipotekos, kuria buvo užtikrinta visa kreditoriaus AS Reverta reikalavimo teisė į skolininką BUAB „Mažoji statyba“ – iš viso nėra reglamentuota. Taigi dėl laiduotojų regresinių reikalavimų užtikrinimo hipoteka apimties / tvarkos šalys iš viso nesitarė ir šio klausimo nesprendė (CK 6.156 str., 6.189 str., 6.200 str.).

40Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais ir nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė tiek materialinės teisės, reglamentuojančias laidavimo ir hipotekos teisinius santykius, tiek proceso teisės normas, nustatančias įrodinėjimo taisykles ir jų vertinimą, todėl nepagrįstai sprendė, jog S. V. 70 000 Lt, R. B. 130 000 Lt kreditoriniai reikalavimai yra užtikrinti hipoteka (CK 6.83 str., 4.170 str., CPK 329 str. 1 d., 330 str., 185 str.).

41Nors apeliantas AS Reverta atskirajame skunde prašė panaikinti visą teismo nutarties dalį, kuria patvirtinti laiduotojų reikalavimai, tačiau kaip matyti iš skundo turinio, apeliantas neginčija fakto, kad laiduotojai yra įvykdę savo prievoles pagal laidavimo sutartis ir nesutinka su ta teismo nutarties dalimi, jog šie laiduotojų reikalavimai yra užtikrinti hipoteka.

42Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, jog kreditoriaus AS Reverta atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, skundžiama teismo nutartis pakeičiama nurodant, kad kreditorių S. V. 70 000 Lt ir R. B. 130 000 Lt reikalavimai tenkinami trečiąja eile (ĮBĮ 35 str. 4 d., CK 6.83 str. 1 d., CPK 185 str.).

43Atmestini kaip nepagrįsti kreditorių S. V. ir R. B. atsiliepime į skundą nurodyti argumentai, jog jis paduotas neturinčio tam teisės asmens. Kaip matyti iš bylos duomenų, skundą pasirašęs asmuo buvo AS Parex banka darbuotojas, tuo tarpu kaip matyti iš bylos ir viešai prieinamų duomenų, AS Parex banka buvo pertvarkytas į AS Reverta (CPK 56 str. 2 d., 178 str., 185 str.).

44Teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų šalių nurodytų argumentų kaip neturinčių reikšmės teisingam bylos išsprendimui. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.).

45Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Nutarė

46Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 12 d. nutartį nurodant, kad kreditorių S. V. 70 000 Lt ir R. B. 130 000 Lt reikalavimai tenkinami trečiąja eile.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gruodžio 2 d. nutartimi UAB „Mažoji... 5. BUAB „Mažoji statyba“ administratorius pateikė teismui prašymą dėl... 6. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 7. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. lapkričio 12 d. nutartimi patenkino abu... 8. Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog bankroto administratorius sutinka su... 9. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 10. Atskirajame skunde kreditorius AS Reverta prašo panaikinti Vilniaus apygardos... 11. 1. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad šių laiduotojų reikalavimai yra... 12. 2. Teismas skundžiama nutartimi pažeidžia hipotekos kreditoriaus interesus,... 13. 4. Pagal CK 6.83 straipsnio 4 dalį tuo atveju, kai laiduotojas įvykdo... 14. Kreditoriai R. B. ir S. V. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį... 15. 1. Apeliantas nepagrįstai teigia, jog laiduotojai nėra įvykdę savo... 16. 2. Apeliantas nepagrįstai nurodo, jog laiduotojų reikalavimai negali būti... 17. 3. Priešingai nei teigia apeliantas, tai, kad jis neįvykdė CK 6.83... 18. 5. Atskirasis skundas pasirašytas asmens – V. Š. , neturinčio teisės jo... 19. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 20. Kaip žinoma, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo... 21. Šios apeliacinės bylos dalyką sudaro nutarties, kuria hipoteka užtikrintas... 22. Teisėjų kolegija sprendžia, jog prieš pradedant nagrinėti atskirojo skundo... 23. Dėl aktualių materialinės teisės normų... 24. Visų pirma atkreiptinas dėmesys į tai, kad nagrinėjamu atveju skolininkas... 25. Kaip minėta, nagrinėjau atveju bankrutuojančios įmonės administratorius... 26. Šiuo klausimu pirmiausiai pažymėtina tai, kad prievolių įvykdymo... 27. Taigi hipotekos instituto materialiosios teisės normos suteikia tokiam... 28. Laidavimo kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo būdo samprata pateikta CK... 29. Atsiliepime į atskirąjį skundą kreditoriai ir buvę laiduotojai R. B. ir S.... 30. Atsiliepime taip pat teisingai teigiama, kad dalomoji prievolė gali pasibaigti... 31. Dėl laiduotojų kreditorinio reikalavimo... 32. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad AS Reverta ir UAB ,,Mažoji statyba“ 2007... 33. Kreditorius AS Reverta ir laiduotojas R. B. 2010 m. sausio 4 d. pasirašė... 34. Byloje nėra ginčo dėl to, jog tiek laiduotojas R. B. , tiek ir laiduotojas... 35. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, skolininko BUAB „Mažoji statyba“... 36. Minėta, šalys 2010 m. sausio 4 d. ir 2010 m. lapkričio 25 d. susitarimuose... 37. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsiliepime į skundą laiduotojai R. B. ir S.... 38. Visų pirma, iš bylos medžiagos matyti, kad laiduotojai R. B. ir S. V. dalį... 39. Antra, atkreiptinas dėmesys į tai, jog nei pirmiau paminėtuose... 40. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais ir nurodytomis... 41. Nors apeliantas AS Reverta atskirajame skunde prašė panaikinti visą teismo... 42. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, jog kreditoriaus AS... 43. Atmestini kaip nepagrįsti kreditorių S. V. ir R. B. atsiliepime į skundą... 44. Teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų šalių nurodytų argumentų kaip... 45. Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio... 46. Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 12 d. nutartį nurodant,...