Byla B2-1655-527/2015
Dėl atsakovės bankroto bylos iškėlimo nepakeistą

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolita Cirulienė, sekretoriaujant Ievai Gegieckaitei, dalyvaujant atsakovės atstovei advokato padėjėjai D. J., išnagrinėjusi ieškovės (atsakovės kreditorės) V. R. finansinio reikalavimo atsakovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „STAGRO“ (bankroto bylos Nr. B2-1030-527/2015) tvirtinimo klausimą,

Nustatė

2Kauno apygardos teismas 2011-01-25 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1393-230/2011 atsakovei iškėlė restruktūrizavimo bylą ir jos administratoriumi paskyrė UAB „Bankroto centras“. Kauno apygardos teismo 2014-06-16 nutartimi restruktūrizavimo byla buvo nutraukta (atsižvelgiant į tai, jog 2014 m. ėmė strigti bendrovės mokėjimai valstybinėms institucijomis, bankui ir kitiems kreditoriams, dėl ko restruktūrizavimo plano vykdyti ir atsiskaityti su kreditoriais nepavyks). Atsakovei bankroto byla iškelta Kauno apygardos teismo 2014-09-03 nutartimi, kuri įsiteisėjo 2014-11-20 Lietuvos apeliaciniam teismui palikus Kauno apygardos teismo 2014-09-03 nutartį dėl atsakovės bankroto bylos iškėlimo nepakeistą.

3V. R. (toliau – ieškovė) pateikė atsakovės bankroto administratoriui (toliau – atsakovė) 2015-02-02 kreditorinį reikalavimą (b. l. 13), kuriame prašė įtraukti ją į atsakovės kreditorių sąrašą su 941 518,43 Eur (3 250 874,85 Lt) finansiniu reikalavimu, kurį sudaro: 3 653,15 Eur darbo užmokestis iki 2014-11-20 ir įskaitymai bei kompensacija iki atleidimo dienos; 75,35 Eur pagal avansinę apyskaitą bendrovės buhalterijoje; 107,74 Eur už žemės nuomą 2012 ir 2013 m.; 16,84 Eur priskaityti delspinigiai pagal žemės nuomos sutartį; 937 665,35 Eur pagal 2011-09-01 Kauno apygardos teismo nutartį, laidavimo sutarčių pagrindu. Prie šio kreditorinio reikalavimo ieškovė pateikė vienintelį įrodymą – Kauno apygardos teismo 2011-09-01 nutartį, kuria UAB ,,Stagro“ restruktūrizavimo byloje, iškeltoje 2011-01-25 nutartimi, rašytinio proceso tvarka buvo patvirtintas ieškovės 3 237 570,93 Lt finansinis reikalavimas.

4Atsakovės administratorius 2015-02-05 prašyme pateikė prieštaravimus dėl V. R. pareikšto 937 678,31 Eur finansinio reikalavimo. Atsakovė nurodė, kad ginčija delspinigių paskaičiavimą (ginčijami 44,75 Lt/12,96 Eur delspinigiai), taip pat 937 678,31 Eur finansinį reikalavimą, kildinamą iš laidavimo sutarties, kadangi laidavimo sutartis nesuteikia laiduotojui teisės reikšti finansinį reikalavimą.

5Kauno apygardos teismo 2015-02-23 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1030-527/2015 buvo patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai atsakovės bankroto byloje, tarp jų ir V. R. finansiniai reikalavimai 7 449,24 Eur sumoje pirmąja eile ir 186,97 Eur trečiąja eile.

6Atsakovės administratoriaus ginčijamo ieškovės finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimas Kauno apygardos teismo 2015-02-26 nutartimi iš atsakovės bankroto bylos buvo išskirtas į atskirą bylą. Kauno apygardos teismo 2015-03-03 nutartimi ieškovei buvo nustatytas terminas ieškinio (finansinio reikalavimo) trūkumas pašalinti.

7Ieškovė 2015-03-18 pateikė finansinį reikalavimą dalyje dėl 937 665,35 Eur (3 237 570,93 Lt) sumos, kuri kyla iš laidavimo santykių. Ieškovė, vadovaudamasi CK 6.81 str., CPK 182 str., ĮBĮ 26 str., prašo patvirtinti jos pareikštą kreditorinį (finansinį) reikalavimą dalyje dėl 937 665,35 Eur (3 237 570,93 Lt) sumos, kuri kyla iš laidavimo santykių, ir įtraukti nurodytą sumą į atsakovės trečios eilės kreditorių sąrašą bankroto byloje Nr. B2-1030-527/2015.

8Ieškovė nurodė, kad ji su AB „Swedbank“ buvo sudariusi šias laidavimo sutartis: 2009-07-10 Nr. 08-082413-LA1 (žr. priedą Nr. 2), 2009-12-24 Nr. 08-082413-LA1 (žr. priedą Nr. 3), 2009-12-24 Nr. 06-065309-LA1 (žr. priedą Nr. 4) ir 2010-03-24 Nr. 06-065309-LA1 (žr. priedą Nr. 5). CK 6.81 str. 1 d. numato, kad skolininko ir laiduotojo atsakomybė kreditoriui yra solidari, o tai yra pagrindas Pareiškėją (laiduotoją) traukti į kreditorių sąrašą su 937 665,35 Eur (3 237 570,93 Lt) suma, tuo labiau, kad 937 665,35 Eur (3 237 570,93 Lt) suma buvo įtraukta į atsakovės kreditorių sąrašą 2011-09-01 nutartimi bei restruktūrizavimo planą atsakovės restruktūrizavimo byloje. Kadangi 937 665,35 Eur (3 237 570,93 Lt) kreditorinio reikalavimo dalies patvirtino klausimas jau buvo išspręstas įsiteisėjusia Kauno apygardos teismo 2011-09-01 nutartimi, todėl iš naujo neįrodinėtinas, remiantis CPK 182 str. 2 punktu (prejudicinis faktas).

9Dėl 16,84 Eur (58,14 Lt) delspinigių ieškovė nurodė, jog, vadovaujantis CK 1.125 str. 5 d. 1 p., neprieštarauja su atsakovės perskaičiuotais 3,88 Eur (13,39 Lt) delspinigiais, kurie buvo patvirtinti Kauno apygardos teismo 2015-02-23 nutartimi.

10Dėl likusios kreditorinio reikalavimo dalies. Atsakovė ginčija tik 16,84 Eur (58,14 Lt) delspinigius ir 937 665,35 Eur (3 237 570,93 Lt) sumą, kylančią iš laidavimo santykių. Likusios kreditorinio reikalavimo dalies dėl: 1) 3 653,15 Eur (12 613,61 Lt) darbo užmokesčio su priskaitymais bei kompensacijomis iki atleidimo; 2) 75,35 Eur (260,18 Lt) sumos pagal avansinę apyskaitą; ir 3) 107,74 Eur (372 Lt) sumos už žemės nuomą, atsakovė neginčija ir sutinka ją tvirtinti. Be to, likusi kreditorinio reikalavimo dalis: 1) 7 449,24 Eur (25 720,74 Lt) darbo užmokesčio su visais priskaitymais ir kompensacijos iki atleidimo; 2) 75,35 Eur (260,18 Lt) suma pagal avansinę apyskaitą: ir 3) 107,74 Eur (372 Lt) suma už žemės nuomą, buvo patvirtinta Kauno apygardos teismo 2015-02-23 d. nutartimi. Atsižvelgiant į tai, ieškovė dėl likusios kreditorinio reikalavimo dalies nepasisako, kadangi dėl jos ginčo nėra, ji yra patvirtinta atsakovės bankroto byloje.

11Atsakovė 2015-04-07 atsiliepime nurodė, jog su patikslintu kreditoriniu reikalavimu dėl 937 665,35 Eur patvirtinimo atsakovės bankroto byloje bei jame nurodytais argumentais (teisiniais bei faktiniais) nesutinka, laiko šį reikalavimą nepagrįstu ir atmestinu. Bankroto proceso paskirtis ir tikslas – per įstatyme nustatytų bankroto procedūrų vykdymą užtikrinti, kad būtų visiškai arba iš dalies patenkinti įrodymais pagrįsti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai bei apsaugoti bankrutuojančios įmonės interesai. Kreditorių reikalavimų pareiškimo specifika ta, jog kreditoriai reikalavimus reiškia ne tiesiogiai teismui, bet bankroto administratoriui, kuris, išdėstęs teismui argumentuotą nuomonę dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo, teikia juos tvirtinti arba prašo teismo netvirtinti tokių reikalavimų. Bankroto bylą nagrinėjantis teismas tik tuomet tvirtina kreditoriaus pareikštą reikalavimą, jeigu iš byloje esančių duomenų gali padaryti išvadą, kad toks reikalavimas yra pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai. Atsižvelgiant į viešojo intereso egzistavimą bankroto bylose (LAT 2010-06-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-270/2010) teismas turi būti aktyvus ir tuo atveju, jeigu byloje nėra pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumo daryti, teismas ex officio turi imtis priemonių išaiškinti bylai reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad teisingai išspręstų nagrinėjamą (ginčo) klausimą (LAT 2009-09-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009). Kreditoriaus reikalavimo patvirtinimas ar atsisakymas jį patvirtinti taip pat lemia ne tik konkretaus kreditoriaus teisę visiškai ar iš dalies gauti savo reikalavimų patenkinimą iš bankrutuojančios įmonės turto, bet ir turi įtakos patvirtintų kreditoriniu reikalavimų bendrai sumai bei proporcijoms, kuriomis bus tenkinami visų kreditorių reikalavimai, todėl, siekiant įgyvendinti minėtus bankroto proceso tikslus, itin svarbu įvertinti kiekvieno kreditoriaus teikiamo reikalavimo pagrįstumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2015-01-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-259-196/2015). Atsižvelgiant į išdėstytą, ar reikalavimas pagrįstas, teismas sprendžia įvertinęs tokio reikalavimo pagrindą – sandorius, ūkines operacijas, apskaitos, mokėjimo dokumentus, kitus pateiktus įrodymus, kuriais grindžiamas kreditoriaus būtent nurodyto dydžio reikalavimas į bankrutuojančią įmonę (LAT 2012-12-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2012). Dėl šių priežasčių, siekiant tinkamai išspręsti byloje kilusį klausimą, turi būti įvertintos ir prievolės atsiradimo aplinkybės bei egzistavimas, o dėl jų ginčijimo priimti įsiteisėję teismų sprendimai bei įvertinti ir kiti tinkamai bei teisingai išspręsti bylą reikalingi duomenys. Teisminėje praktikoje yra nurodoma, jog prejudiciniais gali būti pripažinti tik faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu, pagristu tuos teisinius faktus patvirtinančių įrodymų visapusišku ir objektyviu ištyrimu bei įvertinimu. Esant kreditoriniam reikalavimui patvirtintam rašytinio proceso tvarka, iš esmės reiškia, jog byloje nebuvo tiriamos ir vertinamos faktinės aplinkybės, susijusios su įsiskolinimo susidarymo eiga, struktūra ir dydžiu. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus bei į tai, jog UAB „STAGRO“ restruktūrizavimo byloje administratorius (t. y. tuo metu paskirtas UAB „Bankroto centras“) neginčijo V. R. reikalavimo, kildinamo laidavimo sutarčių pagrindu, dydžio bei pagrįstumo, kreditorinis reikalavimas buvo patvirtintas rašytinio proceso tvarka, taigi, restruktūrizavimo byloje nebuvo tiriamos ir vertinamos faktinės aplinkybės, susijusios su įsiskolinimo pagal laidavimo sutartis susidarymo eiga, struktūra ir dydžiu. Savo ruožtu, šioje byloje būtina tirti aplinkybes, susijusias su pagrindinio skolininko (atsakovės) prievolės AB „Swedbank“ dydžiu, nuo ko priklauso ir ieškovės (laiduotojos) atsakomybės mastas, priešingai nei teigia pati ieškovė, jog jos reiškiamas reikalavimas neįrodinėtinas dėl Kauno apygardos teismo 2011-09-01 nutartimi neva tai nustatytų prejudicinių faktų.

12Dėl kreditorinio reikalavimo, kildinamo iš laidavimo sutarties, kuria ieškovė laidavo už UAB „STAGRO“, pagrįstumo. Atsakovė nesutinka ir su paties reikalavimo pagrįstumu, manydama jog ieškovės prašymas dėl kreditorinio reikalavimo dalyje dėl 937 665,35 Eur patvirtinimo ir šios sumos įtraukimo į atsakovės trečios eilės kreditorių sąrašą bankroto byloje atmestinas. AB „Swedbank“ ir UAB „STAGRO“ 2006-09-26 sudarė kredito linijos sutartį Nr. 06-065309-KL su vėlesniais pakeitimais ir papildymais (toliau – Kredito linijos sutartis), kuria AB „Swedbank“, kaip kredito davėjas, suteikė UAB „STAGRO“, kaip kredito gavėjui, 238 937 Eur kreditą, kurio galutinis grąžinimo terminas 2010-06-13. Ieškovė, kaip tuo metu buvusi UAB „STAGRO“ direktorė ir akcininkė, su AB „Swedbank“ 2006-09-26 sudarė laidavimo sutartį Nr. 06-065309-LA1 su vėlesniais pakeitimais ir papildymais (toliau – Laidavimo sutartis 1), kuria buvo užtikrintas UAB „STAGRO“ prievolių pagal Kredito linijos sutartį vykdymas ne didesne kaip 173 772 Eur suma. Be kita ko, Kredito linijos sutarties įvykdymo užtikrinimas taip pat buvo užtikrintas UAB „STAGRO“ turimo nekilojamojo turto hipoteka. AB „Swedbank“ ir UAB „STAGRO“ 2008-07-28 sudarė kredito sutartį Nr. 08-082413-ZU su vėlesniais pakeitimais ir papildymais (toliau – Kredito sutartis), kuria AB „Swedbank“, kaip kredito davėjas, suteikė UAB „STAGRO“, kaip kredito gavėjui, 601 780,49 Eur kreditą, kurio galutinis grąžinimo terminas 2013-07-28 ieškovė, kaip tuo metu buvusi UAB „STAGRO" direktorė ir akcininke, su AB „Swedbank“ 2009-07-10 sudarė laidavimo sutartį Nr. 08-082413-LA1 su vėlesniais pakeitimais ir papildymais (toliau – Laidavimo sutartis 2), kuria buvo užtikrintas UAB „STAGRO“ prievolių pagal Kredito sutartį vykdymas. Be kita ko, Kredito sutarties įvykdymo užtikrinimas taip pat buvo užtikrintas UAB „STAGRO“ turimo nekilojamojo turto hipoteka. Pažymėtina, jog pagrindinio skolininko (atsakovės) prievolių, kilusių iš Kredito limito ir kredito sutarčių, įvykdymas užtikrintas atsakovės turimo nekilnojamojo turto hipoteka bei ieškovės laidavimu pagal Laidavimo sutartis (įtvirtinančiomis jos solidariąją prievolę). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad, esant solidariajai skolininkų pareigai, materialiosiose teisės normose kreditoriui suteikiama teisė pasirinkti ne tik savo pažeistų teisių gynybos būdą, reikalavimo dalyką, bet ir nuspręsti, iš kokių asmenų reikalauti įvykdyti prievolę, jeigu prievolių užtikrinimo sutartyse nenustatyta kitaip (LAT 2010-11-23 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-364/2010; LAT 2011-12-29 nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011; LAT 2014-04-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2014). Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, jog kredito ir laidavimo sutartyse yra nustatyta kreditoriaus teisė pasirinkti, kokiu eiliškumu ir kokias prievolių įvykdymo užtikrinimo priemones realizuoti. Taigi, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek pagrindinis skolininkas, kuris kartu yra ir įkaito davėjas, tiek laiduotojas. AB „Swedbank“ reikalavimas pagal minėtas Kredito limito sutartį ir Kredito sutartį atsakovės atžvilgiu yra patvirtintas Kauno apygardos teismo 2015-02-23 nutartimi atsakovės bankroto byloje. Pažymėtina, jog AB „Swedbank“ kreipėsi į Kauno apygardos teismą, pareikšdamas ieškinį V. R. dėl 161 000 Eur skolos (pagal Laidavimo sutartį 1), 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo, trečiuoju asmeniu dalyvaujant BUAB „STAGRO“. Šiuo pagrindu Kauno apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1642-264/2015, ir kurioje procesinis sprendimas nėra priimtas. Šiame kontekste, ieškovė, kaip laiduotoja, iki šios dienos nėra įvykdžiusi savo prievolės atlyginti skolą kreditoriui (t. y. AB „Swedbank“) už skolininką (t. y. atsakovę), todėl nėra įgijusi regresinio reikalavimo į skolininką. Kitaip tariant, ieškovė nepateikė jokių įrodymų apie mokėjimus kreditoriui pagal Laidavimo sutartis, kas sudarytų pagrindą laikyti jos kreditorinį reikalavimą atsakovei pagrįstu. Vadovaujantis CK 6.83 straipsnio 1 dalimi, įvykdžiusiam prievolę laiduotojui pereina visos kreditoriaus teisės pagal šia prievole ir šis įgyja teisę reikalauti skolininką įvykdyti prievolę jam (regresinis reikalavimas). Regreso teisė – tai asmens teisė reikalauti iš skolininko to, ką jis už skolininką sumokėjo šio kreditoriui (CK 6.111 str.), tačiau trečiasis asmuo, kuriam pereina reikalavimo teisė, negali įgyti daugiau teisių, negu jų turėjo pradinis kreditorius (CK 6.113 str.). Esant tokioms faktinėms aplinkybėms ir turint omenyje įmonių bankroto ypatumus, – nepažeidžiant kitų skolininko BUAB „STAGRO“ kreditorių bei paties skolininko (atsakovės) teisių bei teisėtų interesų, tik įvykdęs prievolę laiduotojas savo įgytą regreso teisę turi teisę įgyvendinti kaip kreditorius, kurio reikalavimas tenkintinas trečiąja eile (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-08-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1201/2014). Tuo tarpu teisminėje praktikoje yra nurodoma, jog patvirtinus laiduotojo (šiuo atveju ieškovės) finansinius reikalavimus skolininkui (šiuo atveju atsakovei), laiduotojui (šiuo atveju ieškovei) dar neturint regreso teisės, atsirastų dvi prievolės – kreditoriui (šiuo atveju AB „Swedbank“) ir laiduotojui (šiuo atveju ieškovei), kai faktiškai ji yra tik viena (Vilniaus apygardos teismo 2013-11-04 nutartis, Lietuvos apeliacinio teismo 2014-02-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-230/2014). Atsižvelgiant į išdėstytą, nėra pagrindo pripažinti, jog atsakovė yra prašymą patvirtinti kreditorinį reikalavimą pareiškusios ieškovės skolininkas, o ieškovės reikalavimą būtų galima tvirtinti tik tuomet, kai ji įvykdytų prievolę AB „Swedbank“.

13Ieškovė 2015-04-20 papildomuose paaiškinimuose nurodė, jos 937 665,35 Eur (3 237 570,93 Lt) kreditorinio reikalavimo dalis, kildinama iš laidavimo santykių, trauktina į atsakovės kreditorių sąrašą, nes:

141. Jos 937 665,35 Eur (3 237 570,93 Lt kreditorinis reikalavimas buvo patvirtintas atsakovės restruktūrizavimo byloje Nr. B2-1393-230/2011 Kauno apygardos teismo 2011-09-01 nutartimi. Šis faktas laikytinas prejudiciniu (CPK 182) str. 2 p.), kadangi būtent toks kreditorinis reikalavimas, sprendžiant klausimą dėl kurio patvirtinimo restruktūrizavimo byloje dalyvavo ir ieškovė, ir atsakovė, buvo pripažintas ir patvirtintas įsiteisėjusia teismo nutartimi. Egzistuoja visos CPK 182 str. 2 p. numatytos sąlygos, todėl konstatuotina kreditorinio reikalavimo tvirtinimo klausimas jau yra išspręstas įsiteisėjusia teismo nutartimi, todėl iš naujo nenagrinėtinas. Tai, kad kreditorinio reikalavimo tvirtinimo klausimas buvo nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, todėl nebuvo išnagrinėtos visos esmines aplinkybės, yra nepagristas. CPK numato, kad teismo posėdžiai gali būti tiek rašytiniai, tiek žodiniai. Bankroto restruktūrizavimo bylose kreditorinių reikalavimų tvirtinimo klausimai, jeigu kreditoriaus reikalavimai nėra ginčijami, sprendžiami rašytinio proceso tvarka. 937 665,35 Eur (3 237 570,93 Lt) kreditorinis reikalavimas buvo patvirtintas rašytinio proceso tvarka, kaip tą numato teisės aktai, kadangi ginčo dėl jo nebuvo.

152. Kyla pagristų abejonių, kodėl atsakovės restruktūrizavimo byloje 937 665,35 Eur (3 237 570,93 Lt) kreditorinio reikalavimo dalis, grindžiama laidavimo santykiais, buvo patvirtinta, o atsakovės bankroto byloje analogiškas kreditorinis reikalavimas, grindžiamas tais pačiais laidavimo santykiais, jau negali būti tvirtinamas. Ieškovės atžvilgiu taikomi dvigubi standartai, kas nėra priimtina bei pažeidžia ieškovės, kaip kreditorės, teisėtus interesus ir lūkesčius. Pabrėžtina, kad pareiškėja, patvirtinus 937 665,35 Eur (3 237 570,93 Lt) kreditorinį reikalavimą, atsakovės restruktūrizavimo byloje su nurodytu finansiniu reikalavimu dalyvavo atsakovės kreditorių susirinkimuose, priiminėjo sprendimus, tame tarpe tvirtinant atsakovės restruktūrizavimo planą. Pripažinus, kad pareiškėja kaip laiduotoja netrauktina į atsakovės kreditorių sąrašą, iškart kyla klausimas dėl restruktūrizavimo proceso metu atsakovės kreditorių susirinkimų priimtų nutarimų pagrįstumo ir teisėtumo: nes iš ne teisės negali atsirasti teisė.

16Ieškovės 937 665,35 Eur finansinis reikalavimas netvirtintinas.

17Bankroto proceso paskirtis ir tikslas – per įstatyme nustatytų bankroto procedūrų vykdymą užtikrinti, kad būtų visiškai arba iš dalies patenkinti įrodymais pagrįsti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai bei apsaugoti bankrutuojančios įmonės interesai. Kreditorių reikalavimų pareiškimo specifika ta, jog kreditoriai reikalavimus reiškia ne tiesiogiai teismui, bet bankroto administratoriui, kuris, išdėstęs teismui argumentuotą nuomonę dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo, teikia juos tvirtinti arba prašo teismo netvirtinti tokių reikalavimų. Bankroto bylą nagrinėjantis teismas tik tuomet tvirtina kreditoriaus pareikštą reikalavimą, jeigu iš byloje esančių duomenų gali padaryti išvadą, kad toks reikalavimas yra pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai.

18Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad bankroto ir restruktūrizavimo bylose yra viešojo intereso (LAT 2010-06-18 nutartis restruktūrizavimo byloje Nr. 3K-3-270/2010; 2003-11-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1099/2003). Tokio intereso egzistavimą lemia tai, kad bankroto bylos iškėlimas skolininkui sukelia erga omnes padarinius. Įmonės nemokumo faktas, nustatytas įsiteisėjusia teismo nutartimi vienoje civilinėje byloje, sukelia teisinius padarinius ir įgyja prejudicinę galią net ir asmenims, nedalyvavusiems nagrinėjant šią bylą (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Be to, bankroto bylos iškėlimas ir nagrinėjimas neišvengiamai turi įtakos visų įmonės kreditorių, taip pat visos visuomenės bei valstybės interesams, nes užbaigus bankroto bylą įmonė skolininkė paprastai yra likviduojama. Išplėstinė teisėjų kolegija LAT 2012-10-21 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-328/2012 pažymėjo, kad viešojo intereso įgyvendinimas bankroto byloje gali būti užtikrinamas tuo atveju, jeigu bankrutuojančios įmonės kreditoriais būtų pripažinti teisėtą reikalavimo teisę turintys asmenys. Priešingu atveju padidėtų bendra bankrutuojančios įmonės skolos suma ir sumažėtų kiekvieno kreditoriaus finansinių reikalavimų patenkinimo galimybė. Atsižvelgiant į viešojo intereso egzistavimą bankroto byloseteismas turi būti aktyvus ir tuo atveju, jeigu byloje nėra pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumo daryti, teismas ex officio turi imtis priemonių išaiškinti bylai reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad teisingai išspręstų nagrinėjamą (ginčo) klausimą (LAT 2009-09-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009). Kreditoriaus reikalavimo patvirtinimas ar atsisakymas jį patvirtinti taip pat lemia ne tik konkretaus kreditoriaus teisę visiškai ar iš dalies gauti savo reikalavimų patenkinimą iš bankrutuojančios įmonės turto, bet ir turi įtakos patvirtintų kreditoriniu reikalavimų bendrai sumai bei proporcijoms, kuriomis bus tenkinami visų kreditorių reikalavimai, todėl, siekiant įgyvendinti minėtus bankroto proceso tikslus, itin svarbu įvertinti kiekvieno kreditoriaus teikiamo reikalavimo pagrįstumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2015-01-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-259-196/2015). Atsižvelgiant į išdėstytą, ar reikalavimas pagrįstas, teismas sprendžia įvertinęs tokio reikalavimo pagrindą – sandorius, ūkines operacijas, apskaitos, mokėjimo dokumentus, kitus pateiktus įrodymus, kuriais grindžiamas kreditoriaus būtent nurodyto dydžio reikalavimas į bankrutuojančią įmonę (LAT 2012-12-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2012). Dėl šių priežasčių, siekiant tinkamai išspręsti byloje kilusį klausimą, turi būti įvertintos ir prievolės atsiradimo aplinkybės bei egzistavimas, o dėl jų ginčijimo priimti įsiteisėję teismų sprendimai bei įvertinti ir kiti tinkamai bei teisingai išspręsti bylą reikalingi duomenys.

19Nesutiktina su ieškovės teiginiu, jog Kauno apygardos teismo 2011-09-01 nutartis, kuria UAB ,,Stagro“ restruktūrizavimo byloje, iškeltoje 2011-01-25 nutartimi, rašytinio proceso tvarka buvo patvirtintas ieškovės 3 237 570,93 Lt finansinis reikalavimas, nagrinėjant atsakovės administratoriaus ginčijamą ieškovės finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimą turi prejudicinę galią. Vadovaujantis CPK 182 straipsnio 2 punktu, nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniais faktai). Nors ir restruktūrizavimo, ir bankroto bylose dalyvavo ir V. R., ir UAB ,,Stagro“, teismo nuomone, vien šios aplinkybės nepakanka restruktūrizavimo byloje (taip pat, kaip ir bankroto) patvirtinto finansinio reikalavimo dydžio laikyti prejudiciniu faktu, kadangi restruktūrizavimo byloje rašytinio proceso tvarka priimta nutartis dėl finansinio reikalavimo (tuo labiau, kad tas finansinis reikalavimas nebuvo net pradėtas tenkinti, nes restruktūrizavimo byla buvo nutraukta) pagal teisminę praktiką nėra prilyginama teismo sprendimui, o, kaip nurodyta CPK 182 straipsnio 2 punkte, prejudicinis faktas yra aplinkybės, nustatytos įsiteisėjusiu teisimo sprendimu.

20Teisminėje praktikoje taip pat yra nurodoma, jog prejudiciniais faktais gali būti pripažinti tik faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu, pagristu tuos teisinius faktus patvirtinančių įrodymų visapusišku ir objektyviu ištyrimu bei įvertinimu. Esant kreditoriniam reikalavimui patvirtintam rašytinio proceso tvarka, iš esmės reiškia, jog byloje nebuvo tiriamos ir vertinamos faktinės aplinkybės, susijusios su įsiskolinimo susidarymo eiga, struktūra ir dydžiu. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus bei į tai, jog UAB „STAGRO“ restruktūrizavimo byloje administratorius (t. y. tuo metu paskirtas UAB „Bankroto centras“) neginčijo V. R. reikalavimo, kildinamo laidavimo sutarčių pagrindu, dydžio bei pagrįstumo, kreditorinis reikalavimas buvo patvirtintas rašytinio proceso tvarka, konstatuotina, jog restruktūrizavimo byloje nebuvo tiriamos ir vertinamos faktinės aplinkybės, susijusios su įsiskolinimo pagal laidavimo sutartis susidarymo eiga, struktūra ir dydžiu. Todėl ieškovei pareiškus finansinį reikalavimą nagrinėjamoje bankroto byloje, o bankroto administratoriui su pareikšto reikalavimo patvirtinimu nesutinkant, teismo nuomone, būtina tirti aplinkybes, susijusias su pagrindinio skolininko (atsakovės) prievolės AB „Swedbank“ dydžiu, nuo ko priklauso ir ieškovės (laiduotojos) atsakomybės mastas, priešingai nei teigia pati ieškovė, jog jos reiškiamas reikalavimas neįrodinėtinas dėl Kauno apygardos teismo 2011-09-01 nutartimi neva tai nustatytų prejudicinių faktų.

21Teismas visiškai pritaria atsakovės argumentams, jog ieškovės prašymas dėl kreditorinio reikalavimo dalyje dėl 937 665,35 Eur patvirtinimo ir šios sumos įtraukimo į atsakovės trečios eilės kreditorių sąrašą bankroto byloje atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

22Nustatyta, jog AB „Swedbank“ ir UAB „STAGRO“ 2006-09-26 sudarė kredito linijos sutartį Nr. 06-065309-KL su vėlesniais pakeitimais ir papildymais (toliau – Kredito linijos sutartis), kuria AB „Swedbank“, kaip kredito davėjas, suteikė UAB „STAGRO“, kaip kredito gavėjui, 238 937 Eur kreditą, kurio galutinis grąžinimo terminas 2010-06-13. Ieškovė, kaip tuo metu buvusi UAB „STAGRO“ direktorė ir akcininkė, su AB „Swedbank“ 2006-09-26 sudarė laidavimo sutartį Nr. 06-065309-LA1 su vėlesniais pakeitimais ir papildymais (toliau – Laidavimo sutartis 1), kuria buvo užtikrintas UAB „STAGRO“ prievolių pagal Kredito linijos sutartį vykdymas ne didesne kaip 173 772 Eur suma. Be kita ko, Kredito linijos sutarties įvykdymo užtikrinimas taip pat buvo užtikrintas UAB „STAGRO“ turimo nekilojamojo turto hipoteka. AB „Swedbank“ ir UAB „STAGRO“ 2008-07-28 sudarė kredito sutartį Nr. 08-082413-ZU su vėlesniais pakeitimais ir papildymais (toliau – Kredito sutartis), kuria AB „Swedbank“, kaip kredito davėjas, suteikė UAB „STAGRO“, kaip kredito gavėjui, 601 780,49 Eur kreditą, kurio galutinis grąžinimo terminas 2013-07-28 ieškovė, kaip tuo metu buvusi UAB „STAGRO" direktorė ir akcininke, su AB „Swedbank“ 2009-07-10 sudarė laidavimo sutartį Nr. 08-082413-LA1 su vėlesniais pakeitimais ir papildymais (toliau – Laidavimo sutartis 2), kuria buvo užtikrintas UAB „STAGRO“ prievolių pagal Kredito sutartį vykdymas. Be kita ko, Kredito sutarties įvykdymo užtikrinimas taip pat buvo užtikrintas UAB „STAGRO“ turimo nekilojamojo turto hipoteka. Pažymėtina, jog pagrindinio skolininko (atsakovės) prievolių, kilusių iš Kredito limito ir kredito sutarčių, įvykdymas užtikrintas atsakovės turimo nekilnojamojo turto hipoteka bei ieškovės laidavimu pagal Laidavimo sutartis (įtvirtinančiomis jos solidariąją prievolę).

23Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad, esant solidariajai skolininkų pareigai, materialiosiose teisės normose kreditoriui suteikiama teisė pasirinkti ne tik savo pažeistų teisių gynybos būdą, reikalavimo dalyką, bet ir nuspręsti, iš kokių asmenų reikalauti įvykdyti prievolę, jeigu prievolių užtikrinimo sutartyse nenustatyta kitaip (LAT 2010-11-23 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-364/2010; LAT 2011-12-29 nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011; LAT 2014-04-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2014). Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, jog kredito ir laidavimo sutartyse yra nustatyta kreditoriaus teisė pasirinkti, kokiu eiliškumu ir kokias prievolių įvykdymo užtikrinimo priemones realizuoti. Taigi, kreditorius AB „Swedbank“ turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek pagrindinis skolininkas, kuris kartu yra ir įkaito davėjas, tiek laiduotojas (ieškovė). Kaip nurodė atsakovė, AB „Swedbank“ reikalavimas pagal minėtas Kredito limito sutartį ir Kredito sutartį atsakovės atžvilgiu yra patvirtintas Kauno apygardos teismo 2015-02-23 nutartimi atsakovės bankroto byloje.

24LITEKO duomenimis nustatyta, jog AB „Swedbank“ tik 2015-02-27 kreipėsi į Kauno apygardos teismą, civilinėje byloje Nr. e2-1642-264/2015 pareikšdamas ieškinį V. R. dėl 161 000 Eur skolos, kildinamos iš 2006-09-26 laidavimo sutarties Nr. 06-065309-LA1, 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo, trečiuoju asmeniu dalyvaujant BUAB „STAGRO“. Toje byloje procesinis sprendimas dar nėra priimtas, iš V. R. ši banko prašoma priteisti skola ar bent jos dalis kol kas nėra priteista. Pažymėtina ir tai, jog toje byloje atsakovė V. R. jos atžvilgiu pareikštą ieškinį prašo atmesti, nurodydama, jog nėra aiškus skolos dydis (nes, jos teigimu, UAB ,,STAGRO“ vykdė mokėjimus), jog pirmiausia išieškojimas turėtų būti nukreiptas į pagrindinio skolininko (t. y. UAB ,,STAGRO“) įkeistą turtą, o ne į laiduotoją (t. y. ne į V. R.), be to, jog laiduotojos V. R. pareiga bankui atsakyti solidariai, įvykus novacijai, yra pasibaigusi. Be to, pažymėtina ir tai, jog toje atsakovė V. R. net neteigia ir neįrodinėja, jog ji, kaip laiduotoja, savo prievolę įvykdė pati. Iš šių duomenų darytina išvada, jog ieškovė, kaip laiduotoja, iki šios dienos net nėra įvykdžiusi savo prievolės atlyginti skolą kreditoriui (t. y. AB „Swedbank“) už skolininką (t. y. atsakovę) 2006-09-26 laidavimo sutarties Nr. 06-065309-LA1 pagrindu, todėl nėra įgijusi regresinio reikalavimo į skolininką. O tai, ieškovei prie finansinio reikalavimo nepateikus jokių paaiškinimų ir duomenų apie atliktus mokėjimus, teismo nuomone, netgi paneigia egzistavimą įrodymų apie ieškovės mokėjimus kreditoriui AB „Swedbank“ ir pagal visas kitas Laidavimo sutartis.

25Vadovaujantis CK 6.83 straipsnio 1 dalimi, įvykdžiusiam prievolę laiduotojui pereina visos kreditoriaus teisės pagal šia prievole ir šis įgyja teisę reikalauti skolininką įvykdyti prievolę jam (regresinis reikalavimas). Regreso teisė – tai asmens teisė reikalauti iš skolininko to, ką jis už skolininką sumokėjo šio kreditoriui (CK 6.111 str.), tačiau trečiasis asmuo, kuriam pereina reikalavimo teisė, negali įgyti daugiau teisių, negu jų turėjo pradinis kreditorius (CK 6.113 str.). Esant tokioms faktinėms aplinkybėms ir turint omenyje įmonių bankroto ypatumus, – nepažeidžiant kitų skolininko BUAB „STAGRO“ kreditorių bei paties skolininko (atsakovės) teisių bei teisėtų interesų, tik įvykdęs prievolę laiduotojas savo įgytą regreso teisę turi teisę įgyvendinti kaip kreditorius, kurio reikalavimas tenkintinas trečiąja eile (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-08-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1201/2014). Tuo tarpu teisminėje praktikoje yra nurodoma, jog patvirtinus laiduotojo (šiuo atveju ieškovės) finansinius reikalavimus skolininkui (šiuo atveju atsakovei), laiduotojui (šiuo atveju ieškovei) dar neturint regreso teisės, atsirastų dvi prievolės – kreditoriui (šiuo atveju AB „Swedbank“) ir laiduotojui (šiuo atveju ieškovei), kai faktiškai ji yra tik viena (Vilniaus apygardos teismo 2013-11-04 nutartis, Lietuvos apeliacinio teismo 2014-02-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-230/2014).

26Ieškovės argumentai, kad, patvirtinus 3 237 570,93 Lt kreditorinį reikalavimą, ji atsakovės restruktūrizavimo byloje su nurodytu finansiniu reikalavimu dalyvavo atsakovės kreditorių susirinkimuose, priiminėjo sprendimus, tame tarpe tvirtinant atsakovės restruktūrizavimo planą, bei kad netvirtinus jos reikalavimo kyla klausimas dėl restruktūrizavimo proceso metu atsakovės kreditorių susirinkimų priimtų nutarimų pagrįstumo ir teisėtumo, teismo nuomone, visiškai nesusiję su finansinio reikalavimo bankroto byloje tvirtinimu.

27Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismo nuomone, nėra jokio pagrindo pripažinti, jog atsakovė yra prašymą patvirtinti kreditorinį reikalavimą pareiškusios ieškovės skolininkas, o, to nepripažinus, nėra jokio pagrindo tvirtinti ieškovės finansinio reikalavimo, kildinamo iš Laidavimo sutarčių. Visiškai pritartina atsakovės argumentui, jog ieškovės reikalavimą būtų galima tvirtinti tik tuomet, kai ji įvykdytų iš laidavimo sutarčių kylančias prievoles kreditoriui AB „Swedbank“.

28Atsižvelgiant į tai, kad pati ieškovė per teismo nustatytą trūkumų šalinimo terminą 12,96 Eur (kas atitinka 44,75 Lt) delspinigių finansinio reikalavimo nebereiškė, nors įstatymo nustatyta tvarka nuo jo ir neatsisakė, teismas šio finansinio reikalavimo dalį palieka nenagrinėtą (CPK 296 str. 1 d. 11 p.).

29Ieškovės finansinio reikalavimo netvirtinus, iš ieškovės atsakovei priteistina 280,33 Eur teisinės pagalbos išlaidos.

30Teismas, vadovaudamasis ĮBĮ 26 straipsnio 4 dalimi, CPK 290–292 straipsniais ir 296 straipsnio 1 dalies 11 punktu,

Nutarė

31netvirtinti V. R. 937 665,35 Eur finansinio reikalavimo atsakovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „STAGRO“.

32Palikti nenagrinėtą V. R. 12,96 Eur (kas atitinka 44,75 Lt) delspinigių finansinį reikalavimą.

33Priteisti iš V. R. atsakovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „STAGRO“ 280,33 Eur teisinės pagalbos išlaidos.

34Dėl šios nutarties per 7 dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti paduotas atskirasis skundas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolita... 2. Kauno apygardos teismas 2011-01-25 nutartimi civilinėje byloje Nr.... 3. V. R. (toliau – ieškovė) pateikė atsakovės bankroto administratoriui... 4. Atsakovės administratorius 2015-02-05 prašyme pateikė prieštaravimus dėl... 5. Kauno apygardos teismo 2015-02-23 nutartimi civilinėje byloje Nr.... 6. Atsakovės administratoriaus ginčijamo ieškovės finansinio reikalavimo... 7. Ieškovė 2015-03-18 pateikė finansinį reikalavimą dalyje dėl 937 665,35... 8. Ieškovė nurodė, kad ji su AB „Swedbank“ buvo sudariusi šias laidavimo... 9. Dėl 16,84 Eur (58,14 Lt) delspinigių ieškovė nurodė, jog, vadovaujantis CK... 10. Dėl likusios kreditorinio reikalavimo dalies. Atsakovė ginčija tik 16,84 Eur... 11. Atsakovė 2015-04-07 atsiliepime nurodė, jog su patikslintu kreditoriniu... 12. Dėl kreditorinio reikalavimo, kildinamo iš laidavimo sutarties, kuria... 13. Ieškovė 2015-04-20 papildomuose paaiškinimuose nurodė, jos 937 665,35 Eur... 14. 1. Jos 937 665,35 Eur (3 237 570,93 Lt kreditorinis reikalavimas buvo... 15. 2. Kyla pagristų abejonių, kodėl atsakovės restruktūrizavimo byloje 937... 16. Ieškovės 937 665,35 Eur finansinis reikalavimas netvirtintinas.... 17. Bankroto proceso paskirtis ir tikslas – per įstatyme nustatytų bankroto... 18. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad bankroto... 19. Nesutiktina su ieškovės teiginiu, jog Kauno apygardos teismo 2011-09-01... 20. Teisminėje praktikoje taip pat yra nurodoma, jog prejudiciniais faktais gali... 21. Teismas visiškai pritaria atsakovės argumentams, jog ieškovės prašymas... 22. Nustatyta, jog AB „Swedbank“ ir UAB „STAGRO“ 2006-09-26 sudarė kredito... 23. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad, esant solidariajai skolininkų... 24. LITEKO duomenimis nustatyta, jog AB „Swedbank“ tik 2015-02-27 kreipėsi į... 25. Vadovaujantis CK 6.83 straipsnio 1 dalimi, įvykdžiusiam prievolę laiduotojui... 26. Ieškovės argumentai, kad, patvirtinus 3 237 570,93 Lt kreditorinį... 27. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismo nuomone, nėra jokio pagrindo... 28. Atsižvelgiant į tai, kad pati ieškovė per teismo nustatytą trūkumų... 29. Ieškovės finansinio reikalavimo netvirtinus, iš ieškovės atsakovei... 30. Teismas, vadovaudamasis ĮBĮ 26 straipsnio 4 dalimi, CPK 290–292... 31. netvirtinti V. R. 937 665,35 Eur finansinio reikalavimo atsakovei... 32. Palikti nenagrinėtą V. R. 12,96 Eur (kas atitinka 44,75 Lt) delspinigių... 33. Priteisti iš V. R. atsakovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei... 34. Dėl šios nutarties per 7 dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti paduotas...